- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-01-27
- Bylos Nr.
- I-498-422/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00707-2013-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Daina Kukalienė, Janina Vitunskienė, Rimantas Giedraitis
- Pareiškėjas
- K. Š., R. Š.
- Atsakovas
- VĮ Registrų centro
- Trečiasis asmuo
- I. M.
- Advokatai
- Daiva Vaškelienė
- Kategorijos
- 12.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 12.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Dainos Kukalienės, Rimanto Giedraičio,
atsakovo VĮ Registrų centro Kauno filialo atstovei Jurgitai Baltauskienei ir VĮ Registrų centro atstovei Jurgitai Apanskienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų K. Š., R. Š. skundą atsakovams VĮ Registrų centro Kauno filialui, VĮ Registrų centrui, trečiajam suinteresuotam asmeniui I. M. dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai su patikslintu skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydami: 1) panaikinti 2013-04-10 VĮ Registrų centro Kauno filialo sprendimą Nr. (3.4.5.)KAS-527 ir VĮ Registrų centro 2013-05-28 sprendimą Nr. (1.1.35.)s-2327; 2) įpareigoti VĮ Registrų centrą patikslinti centrinio nekilnojamojo turto duomenų registro duomenis, įrašant, kad gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini) yra suformuoti 2 (du) butai, kurių kvadratūra atitinkamai: 1 buto – 113,27 kv.m. – savininkas R. Š. ir 2 buto – 79,68 kv.m. – savininkas I. M. aiškiai įrašant patalpų paskirtį – gyvenamosios/komercinės.
Pareiškėjai patikslintame skunde (b.l. 59-61) ir teismo posėdžio metu nurodė, jog 2013 m. balandžio 8 d. kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą su prašymu patikslinti kadastro duomenis, o neišsamius papildyti, nes 2011-12-02 išduotame Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išraše apie pastatą –gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) , duomenys yra nepilni ir neišsamūs, nenurodytas name butų skaičius, nėra nurodyta antro buto, priklausančio I. M., tikslinė naudojimo paskirtis ( komercinė), nes jis savo bute yra įkūręs uždarąją akcinę bendrovę. VĮ Registrų centro Kauno filialas pareiškėjų prašymo netenkino, todėl jie kreipėsi į VĮ Registrų centrą, kaip į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. VĮ Registrų centro 2013 m. gegužės 28 d. sprendimu pareiškėjų prašymas taip pat buvo atmestas. Pažymėjo, jog pirkimo – pardavimo sutartyje Nr. 4-2834 nurodyta, kad 1992 m. spalio 12 d. pirkėjas R. Š. nupirko 0,70 dvibučio mūrinio namo 3A1/p, pirkėjas I. M. nupirko 0,30 gyvenamojo namo 3A1/p. Centriniame nekilnojamojo turto duomenų registre buvo įregistruota bendros dalinės nuosavybės teisė į šį gyvenamąjį namą. Pareiškėjai nesutinka su Centrinio registratoriaus atsakyme pateiktu teiginiu, jog namas nėra padalintas į patalpas ar butus. 2001 m. gegužės 21 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta: 2.3 p. pastatas/gyvenamasis namas, paskirtis – gyvenamoji, butų skaičius – 2. 2001 m. gruodžio 12 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše taip pat nurodyta, jog pastato paskirtis – gyvenamoji, butų skaičius – 2. Registrų centras nurodė, kad 2003 m. lapkričio 7 d. gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) , I. M. prašymu buvo pakeista namo paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai) bei užfiksuotas butų skaičius – 1, tačiau kokiais dokumentais remiantis buvo panaikintas antras butas, nenurodyta. Pareiškėjų įsitikinimu, atliekant kadastro pakeitimus, buvo reikalingas bendraturčių sutikimas. 2008 m. sausio 28 d. išduotoje grafinėje dokumentacijoje aiškiai matyti, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini) , yra dviejų butų, kurie turi atskirus įėjimus. Su trečiuoju suinteresuotu asmeniu pareiškėjai butų nesujungė į vieną butą. Teismų procesai, vykę nuo 2008 m. iki 2010 m., kaip tik ir buvo susiję su keliamu dviejų butų savininkų ginču dėl gyvenamojo namo kvadratūros. Kauno apygardos teismas 2010 m. spalio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1475-395/2010 nutarė, kad I. M. butas yra nuosavybės objektas. 1992 m. spalio 12 d. pirkimo – pardavimo sutartimi R. Š. (būdamas santuokoje) nupirko 0,70 idealiąją dalį dvibučio mūrinio namo 3A1/p, esančio adresu (duomenys neskelbtini) . Taigi, įsigiję konkrečias patalpas, kurios pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo momentu buvo vadinamos butu, pareiškėjai pagrįstai siekė, kad šie duomenys būtų įrašyti centrinio nekilnojamojo turto duomenų registre, kadangi toks nekilnojamojo turto statusas, kuris įvardijamas šiuo metu centrinio nekilnojamojo turto duomenų registre, pareiškėjų netenkina bei sukelia papildomus nepatogumus, nes jie, kaip bendraturčiai, privalo dėl jų nuosavybės teise valdomų patalpų remonto, prašyti bendraturčio sutikimo. Prašo skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas VĮ Registrų centro Kauno filialas su pareiškėjų skundu nesutinka. Atsiliepime į skundą (b.l. 105-106) ir teismo posėdžio metu minėtos institucijos atstovė nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2013 m. rugsėjo 17 d. duomenimis 192,95 kv.m. bendrojo ploto gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) , bendrosios dalinės nuosavybės teise yra valdomas dviejų bendraturčių. 41/100 dalis ginčo namo yra įregistruota I. M. vardu, 59/100 dalys ginčo namo yra įregistruotos pareiškėjui R. Š.. Namo kadastro duomenys į nekilnojamojo turto kadastrą yra įrašyti pagal 2003 m. lapkričio 7 d. atliktus kadastrinius matavimus, kuriais užfiksuota, kad ginčo namo paskirtis yra gyvenamoji (1 buto pastatai). Tai reiškia, kad nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, ginčo name jokių suformuotų atskirų turtinių vienetų (butų ar patalpų) įregistruotų nėra. Atstovė pažymėjo, jog privatizuojant ginčo namą pareiškėjai iš tuometinės Kauno miesto valdybos įsigijo ne pirmąjį butą, esantį ginčo name, o ginčo namo dalį. Pareiškėjai nuo 1992 m. spalio 12 d. pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo momento tiksliai žinojo, kad įsigijo ginčo namo dalį, o ne butą. Iš ginčo namo archyvinės nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos matyti, kad ginčo name niekada nebuvo įregistruota atskirų turtinių vienetų – butų. 2013 m. balandžio 18 d. VĮ Registrų centro Kauno filiale buvo gautas pareiškėjų prašymas dėl ginčo namo netikslių, neteisingų duomenų ištaisymo ir neišsamių duomenų papildymo. VĮ Registrų centro Kauno filialas, išnagrinėjęs pareiškėjų prašymą ir ginčo namo nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos duomenis, 2013 m. balandžio 10 d. priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjų prašymo netenkino. 2003 m. lapkričio 7 d. kadastrinių matavimų metu nenustatyta, kad ginčo name atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais yra suformuoti du butai. Teisinis šių kadastrinių matavimų metu nustatytų duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą pagrindas buvo 2003 m. gruodžio 8 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, kuriame nurodyta, kad ginčo pastatas yra 1 buto. Atsakovams niekada nebuvo pateikta jokių dokumentų, patvirtinančių, kad ginčo name buvo/yra suformuoti atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais du butai. Atsakovo atstovė pažymėjo, kad ir pirminiuose ginčo namo savininkų įsigijimo dokumentuose buvo nurodoma, kad parduodami ne butai, o ginčo namo dalys, todėl ir nuosavybės teisės buvo įregistruotos į ginčo namo dalis, o ne į butus. Šiame name niekada nebuvo įregistruotų butų. Šiuo atveju duomenys įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą visiškai atitinka dokumentus, kurių pagrindu tie duomenys įrašyti, todėl atsakovų priimti sprendimai teisėti ir naikinti jų nėra jokio teisinio pagrindo.
Šalies argumentai
Pareiškėjai 2013 m. balandžio 8 d. kreipėsi su prašymu dėl jų nuomone netikslių, neteisingų kadastro duomenų ištaisymo, neišsamių duomenų papildymo, tačiau pareiškėjai neprašė įregistruoti du butus suformuotus ginčo name, taip pat neprašė keisti ginčo namo paskirties. Šiuo metu pareiškėjai prašo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, dėl kurių atsakovai nėra priėmę sprendimo, todėl yra pagrindas dėl įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus skundą palikti nenagrinėtą vadovaujantis ABTĮ 103 str. 1 p. pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovas VĮ Registrų centras su pareiškėjų skundu nesutinka. Atsiliepime į skundą (b.l. 85) ir teismo posėdžio metu minėtos institucijos atstovė nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str. numato, jog visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , kadastro duomenys patikslinti 2003 m. gruodžio 8 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto ir 2003 m. lapkričio 7 d. kadastro duomenų bylos pagrindu. Nuosavybės teisės į pastato – gyvenamojo namo 59/100 dalį įregistruotos 2010 m. gegužės 6 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo, 2010 m. spalio 5 d. Kauno apygardos teismo nutarties ir 1992 m. spalio 12 d. sutarties Nr. 4-2834 pagrindu. I. M. 2003 m. spalio 13 d. prašymu 2003 m. lapkričio 7 d. buvo patikslinti kadastro duomenys ir užfiksuotas gyvenamojo namo 192,95 kv.m. bendras plotas, paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai) ir kiti duomenys. 2003 m. gruodžio 8 d. pripažinimo tinkamu naudoti akte įrašyta, kad pastato bendras plotas – 192,95 kv.m., butų skaičius – 1. Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti kadastro duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, be to, šie dokumentai įstatymų nustatyta tvarka nėra panaikinti, pripažinti negaliojančiais, neteisėtais ar netekusiais galios. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 11 str. 3 d. nurodyta, kad kai statinys yra padalytas į patalpas ar butus, kurie įregistruoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, nekilnojamojo turto registre registruojamos daiktinės teisės tik į butus ir patalpas, o ne į statinį. Kadangi gyvenamasis namas nėra padalintas į patalpas ar butus, jiems nėra suteikti unikalūs numeriai ir jie nėra įregistruoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, pareiškėjams ir I. M. į šį namą yra įregistruotos bendrosios dalinės nuosavybės, atitinkamai 59/100 ir 41/100 dalis. Mano, kad VĮ Registrų centro Kauno filialo 2013 m. balandžio 10 d. sprendimas, kuriuo atsisakyta tikslinti pastato – gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) , kadastro duomenis, yra pagrįstas ir teisėtas. Prašo skundą atmesti.
Tretysis suinteresuotas asmuo I. M. prašė skundą atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Skundas netenkinamas.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog pareiškėjai kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą, prašydami kadastro tvarkytoją patikslinti ir papildyti kadastro duomenis, jog būtų nurodyta, kad gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) , yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamo daikto objektai – du butai ( b.l. 12).
2013-04-10 VĮ Registrų centro Kauno filialas sprendimu Nr. (3.4.5.)KAS-527 (b.l. 14) atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą. VĮ Registrų centras 2013-05-28 sprendimu Nr. (1.1.35.)s-2327 ( b.l. 9) paliko galioti teritorinio registratoriaus priimtą sprendimą (b.l. 9).
Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą bei daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų įrašymo į nekilnojamojo turto registrą procedūra yra paprastai pradedama suinteresuotam asmeniui pateikus prašymą ir teisės aktuose nustatytus dokumentus (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Kadastro įstatymas) 12 straipsnio 2 dalis, 13 straipsnis; Nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau- Registro įstatymas) 23 straipsnis).
Nekilnojamojo daikto įregistravimu nekilnojamojo turto registre yra laikomas Kadastro įstatymo nustatyta tvarka to daikto duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą (Įstatymo 9 straipsnio 2 dalis, Kadastro įstatymo 3 straipsnio 3 dalis).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjai siekia, kad nekilnojamojo turto registre kaip savarankiški nekilnojamojo turto objektai gyvenamajame (duomenys neskelbtini) , būtų įregistruoti 2 butai, vienas jų vardu, antras – trečiojo suinteresuoto asmens I. M. vardu, kuriam būtų nustatyta komercinė paskirtis, nes jame įsteigta įmonė UAB „(duomenys neskelbtini) “. Jų teigimu, iki 2003 m. nekilnojamojo turto registre buvo suformuoti 2 butai, tačiau 2003 m. duomenys neteisėtai pakeisti, pažeidžiant Kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 16 punktą, 17 punktą. Minėta teisės norma, remiantis prašymo metu galiojusia redakcija, nustatė, jog į nekilnojamojo turto kadastrą, be kitų joje nurodytų statinio parametrų, įrašomi statinių kadastro duomenys, nurodyti 16 ir 17 punktuose, t.y. patalpų, suformuotų kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, skaičius (16p.) ir gyvenamosios paskirties patalpų, suformuotų kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, skaičius ( 17p.).
Žemesnės instancijos teismas
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnyje reglamentuota, kad nekilnojamojo turto registre registruojami nekilnojamieji daiktai, jeigu jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems yra suteiktas unikalus numeris.
Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog 1992 m. spalio 12 d. notariškai registruota pirkimo –pardavimo sutartimi (Nr. (duomenys neskelbtini) ) pareiškėjas R. Š. iš Kauno miesto valdybos privatizavimo pagrindu įgijo 0.70 idealinę dalį mūrinio namo 3A1/p, esančio (duomenys neskelbtini) , kurio bendras naudingas plotas 124,61 kv.m., gyvenamas plotas 77,62 kv.m. su rūsiu ir mansarda. Kita namo dalis ( 0.30 ) pagal 1992-09-30 privatizavimo sutartį ( reg. Nr. 3-12617) buvo įgyta I. M. vardu (b.l.117).Minėtomis sutartimis buvo nustatyta naudojimosi atitinkamomis patalpomis tvarka ( b.l. 117-118). Kaip matyti iš 1992 m. spalio mėnesį atliktos teisinės registracijos duomenų, nors sutartyje ir įvardinta, jog pareiškėjas įsigijo 0,70 dalį dvibučio namo, tačiau viešame registre minėtų savininkų vardu buvo įregistruotos atitinkamos nuosavybės teisės dalys, o ne butai (Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla, inventorinis Nr. 191, l. 8). Minėtam nekilnojam objektui buvo suteiktas vienas unikalus numeris (Nr. (duomenys neskelbtini) ). Registro tvarkytojo įrašas (sprendimas), fiksavęs šiuos duomenis, galioja nuo 1992-10-12, tai patvirtina 2001 m. VĮ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai ( 16-17, 19-20). Iš vėlesnių techninės apskaitos duomenų matyti, jog 2001-12-22 I. M. buvo išduotas statybos leidimas Nr.1159-2-01 dėl patalpų rekonstravimo, papildomų gyvenamųjų patalpų įrengimo pastogėje (Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla, inventorinis Nr. 191, l. 135). Po statinio rekonstrukcijos 2003-10-03 I. M. kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl kadastrinių matavimų pakeitimo (Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla, l. 136). Minėto prašymo pagrindu 2003-11-07 buvo atlikti kadastriniai matavimai (Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla, l. 119-134), kurie užfiksuoti viešame registre (b.l.35). 2003-12-08 buvo priimtas Kauno apskrities viršininko komisijos 2002-08-07 įsakymu Nr. 01-332 sudarytos komisijos Pripažinimo tinkamu naudoti aktas ( b.l. 119), kurio pagrindu statinio plotas padidėjo 26,16 kv.m., t.y. bendras statinio plotas padidėjo nuo 166,79 kv.m. ( b.l. 16, 19) iki 192,95 ( b.l. 35- 37). Minėti duomenys užfiksuoti Kadastro tvarkytojo įrašu ( sprendimu) nuo 2004-02-23 ( b.l. 37). Dėl nuosavybės dalių pakeitimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo tarp savininkų vyko ginčas teisme. Pasikeitusios nuosavybės teisės į pastato – gyvenamojo namo idealinės dalys įregistruotos 2010 m. gegužės 6 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo bei 2010 m. spalio 5 d. Kauno apygardos teismo nutarties pagrindu: R. Š. – 59/100 dalys, I. M. 41/100 dalių (b.l. 36, 120-135).
Byloje nėra duomenų, jog gyvenamojo namo dalys įstatymų nustatyta tvarka būtų atidalintos iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 str.). VĮ Registro duomenimis nustatyta, jog nuo pat ginčo patalpų įsigijimo iki šiol ginčo patalpoms suteikti ne du, o vienas unikalus numeris. Pareiškėjai teismo posėdžio metu patvirtino, jog dėl buto, kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto suformavimo į registrą nesikreipė, buto techninės apskaitos bylos neturi.
Nekilnojamųjų daiktų įrašymą į nekilnojamojo turto kadastrą (toliau– Kadastras) reglamentuoja Kadastro įstatymas, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau – Kadastro nuostatai), patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu. Nr. 534. Į Kadastrą įrašomi nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenys (Kadastro įstatymo 6 straipsnio 1 dalis) nustatomi atliekant kadastrinius matavimus ir sudarant nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą (Kadastro įstatymo 8 straipsnis).
Statinių kadastro duomenys įrašomi į nekilnojamąjį kadastrą yra išvardinti Kadastro įstatymo 6 str. 2 dalyje. Iš minėtos teisės normos matyti, jog be pareiškėjų nurodytų duomenų, išvardintų 16, 17 punktuose (suformuotų atskirų daiktų skaičius), turi būti nurodyta: objektas: pastatas; patalpa; inžinerinis statinys ( 1p.), unikalus statinio (taip pat nebaigto statyti) numeris, kurį Kadastro nuostatų nustatyta tvarka suteikia Kadastro tvarkytojas ir kuris nekinta visą statinio buvimo laiką ( 2p.), patalpų, suformuotų kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, unikalus numeris, kurį Kadastro nuostatų nustatyta tvarka suteikia Kadastro tvarkytojas ir kuris nekinta visą šio daikto egzistavimo laiką ( 3p.), statinio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis ir statinio pavadinimas ( 4p.), statinio parametrai: plotas; tūris; ilgis, plotis, skersmuo, skerspjūvis, aukštis, gylis, perimetras arba kiti statiniams būdingi geometriniai parametrai ( 5p.) ir kiti ( iš viso nurodyta 23 duomenys).
Motyvuojamoji dalis
Kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalis numato, jog nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti. Kartu su dokumentais dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 3 dalyje, Kadastro tvarkytojui turi būti pateikiamas prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla (Kadastro įstatymo 12 straipsnio 2 dalis, Kadastro nuostatų 84 p.).
Administracinėje byloje nėra duomenų, patvirtinančių patalpų, priklausančių nuosavybės teise pareiškėjams, kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto (buto) suformavimą Kadastro įstatymo ir Kadastro nuostatų numatyta tvarka. Ta aplinkybė, jog 1992 m. namų valdos techninės apskaitos kortelėse buvo užfiksuotas 2-jų butų skaičius (b.l.72-74) bei 2001-05-21 ir2001-12-12 Nekilnojamojo turto registro centrinio banko išrašuose nurodytas 2-jų patalpų/butų skaičius ( 2.3p)( b.l. 16, 19) , nesant jų suformavimą patvirtinančių dokumentų, nesudaro pagrindo teigti, jog teisės aktų nustatyta tvarka jie buvo suformuoti. Pagal esamus kadastro duomenis spręstina, jog 2001 m. viešame registre duomenys dėl 2 butų skaičiaus buvo nurodyti per klaidą. Tai patvirtino teismo posėdžio metu atsakovo valstybės įmonės registrų centro atstovės.
Registro įstatymo 4 straipsnyje nurodyta, jog visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau net ir pritariant pareiškėjų pozicijai dėl 2-jų butų skaičiaus įregistravimo viešame registre, atsižvelgiant į 2001m. registro išrašų duomenis (b.l.16,19), teismo nuomone, atsakovui nebuvo pagrindo pareiškėjų prašymui dėl kadastro duomenų pakeitimo (patikslinimo) tenkinti. Kaip jau minėta, Kadastro tvarkytojo sprendimu nuo 2004-02-23 (b.l. 37) trečiojo suinteresuoto asmens I. M. pateikto 2003-12-08 Pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu ( b.l. 119), kuriame nurodyta, jog ginčo pastate yra 1 butas, viešame registre buvo įregistruotas 1 nekilnojamo turto objektas, kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis gyvenamoji ( vieno buto pastatai).
Pareiškėjai iš esmės ginčija kadastro tvarkytojo veiksmų, atliktų 2003 m. pagal asmens I. M. prašymą, teisėtumą, nurodė, jog kadastriniai buvo atlikti apie tai nepranešant pareiškėjams, nesant jų sutikimo. Tačiau administracinėje byloje surinkti duomenys leidžia daryti išvadą, jog apie 2003-12-08 Pripažinimo tinkamu naudoti aktą, 2003m. atliktus kadastrinius matavimus ir jų pagrindu priimtą kadastro tvarkytojo sprendimą vėliausiai jiems tapo žinoma 2008-2010 metais, nagrinėjant tarp šalių ginčą dėl statinio rekonstrukcijos pagal I. M. išduotą statybos leidimą teisėtumo, bendraturčių dalies pakeitimo bendrojoje nuosavybėje, naudojimosi tvarkos nustatymo. Tai patvirtina 2012 m. gegužės 6 d. Kauno apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr.2-1115-657/2010 nurodytos aplinkybės ( b.l. 120-128). Minėto sprendimo teisėtumas patvirtintas bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka (b.l.128-135). Pareiškėjai iki šiol nėra nuginčiję 2003-12-08 Pripažinimo tinkamu naudoti akto, kurio pagrindu ir buvo atlikti kadastro tvarkytojo veiksmai, su kuriais jie nesutinka.
Pažymėtina, jog 2003m. galiojusio Kadastro įstatymo 9 str., 11 str., Kadastro nuostatų 30.1p., 47p., 56p., 70.4 p. ( 2003-03-03 redakcija, įsigaliojusi nuo 2003-04-01) normos taip pat nustatė, jog tam, kad butas būtų įregistruotas kaip nekilnojamo turto objektas, jis turi būti atitinkamai suformuotas, parengiant kadastro bylą, suteikiant unikalų statinio numerį, egzistuojantį visą statinio laiką ir kitus duomenis.
Kadastro įstatymo 4 straipsnio 2 dalis nustato, jog kadastro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako, kad nekilnojamojo turto kadastre kaupiami duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti ir už šių duomenų apsaugą. Tačiau kadastro ir registro tvarkytojas neturi teisės keisti teisinio pagrindo, kuriuo remiantis kadastro duomenys atsirado.
Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalis numato, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys yra netikslūs, neteisingi ar neišsamūs, gali pareikalauti, kad kadastro tvarkytojas neatlygintinai ištaisytų netikslius ar neteisingus duomenis, o neišsamius papildytų. Taigi taisomi gali būti tik netikslūs, neteisingi ir neišsamūs duomenys. Konkrečiu atveju duomenys įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą atitinka dokumentus, kurių pagrindu tie duomenys buvo įrašyti, todėl VĮ Registrų centro Kauno filialas ir centrinis registratorius pagrįstai atsisakė taisyti duomenis apie ginčo pastatą.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ginčijami sprendimai, kuriais atsisakyta tenkinti pareiškėjų prašymą dėl kadastro duomenų patikslinimo (papildymo) yra pagrįsti ir teisėti, todėl naikinti juos nėra pagrindo, pareiškėjų skundas dėl sprendimų panaikinimo ir išvestinio reikalavimo dėl įpareigojimo viešame registre įrašyti duomenis dėl 2-jų butų skaičiaus gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini) , netenkinamas.
Pareiškėjai 2013 m. balandžio 8 d. ( b.l.12-13) kreipdamiesi su prašymu dėl, jų nuomone netikslių, neteisingų kadastro duomenų ištaisymo, neišsamių duomenų papildymo, nereiškė prašymo dėl butų suformavimo atskirais nekilnojamojo turto objektais, dėl butų ploto įrašymo, taip pat neprašė keisti ginčo namo paskirties, todėl jų skundas dėl įpareigojimo gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) suformuoti 2 (du) butus, kurių kvadratūra atitinkamai: 1 buto – 113,27 kv.m. – savininkas R. Š. ir 2 buto – 79,68 kv.m. – savininkas I. M., įrašant patalpų paskirtį – gyvenamosios/komercinės paliktinas nenagrinėtu, kadangi dėl šio reikalavimo nebuvo laikytasi privalomos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima šia tvarka pasinaudoti ( LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 str., 31 str., ABTĮ 103 str. 1p.)
Teismas pažymi, jog pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reglamentavimą prašymą įregistruoti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti gali paduoti tik savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo, todėl pareiškėjai neturi teisės iš atsakovo reikalauti atlikti veiksmus, susijusius su I. M. priklausančio turto dalimi.
Bylą nagrinėjant teisme nustatytos aplinkybės, jog ginčo pastate faktiškai yra du butai su atskirais įėjimais, kad pastate yra nustatyta naudojimosi patalpomis tvarka, kad butų ūkio tarnyba 2000 m. yra išdavusi pažymą dėl 2-jų skaičiaus ginčo name, kad ginčo name adresu (duomenys neskelbtini) įregistruotas UAB „(duomenys neskelbtini) “ nepatvirtina 2 butų kaip savarankiškų nekilnojamojo turto objektų buvimo kadastro ir registro teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų prasme.
Pareiškėjai pateikė prašymą grąžinti jiems sumokėtą žyminį mokestį už skundą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnis numato, jog turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys, nagrinėjant civilines ir administracines bylas atleidžiami nuo žyminio mokesčio. Kadangi pareiškėjams 2013-08-20 Sprendimu yra suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl pareiškėjų prašymas dėl jų sumokėto už skundą žyminio mokesčio grąžinimo yra pagrįstas, 100 Lt žyminis mokestis, sumokėtas 2013-07-01 mokėjimo nurodymu Nr. 189774 ( b.l. 8) grąžintinas jį sumokėjusiam asmeniui ( ABTĮ 42 str. 1d. 1p.)
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, 42 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjų skundą dėl 2013-04-10 VĮ Registrų centro Kauno filialo sprendimo Nr. (3.4.5.)KAS-527, VĮ Registrų centro 2013-05-28 sprendimo Nr. (1.1.35.)s-2327 panaikinimo ir išvestinio reikalavimo dėl įpareigojimo viešame registre įrašyti duomenis dėl 2-jų butų skaičiaus gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini) , atmesti kaip nepagrįstą.
Dėl kitos pareiškėjų reikalavimų dalies skundą palikti nenagrinėtą.
Grąžinti pareiškėjai K. Š. (a/k (duomenys neskelbtini) 100 Lt (vieno šimto litų) žyminį mokestį, sumokėtą 2013m. liepos 01 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (gavėjo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas Kauno filialas).
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.