Alytaus apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui A. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovui A. J. dėl priteisto nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui A. J. ieškinio ir jo priedų kopijos įteiktos CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (per motiną) 2022 m. lapkričio 30 d.. Apie posėdžio laiką ir vietą atsakovui pranešta asmeniškai. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį atvykti nepageidavo. Vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, vaiko interesų prioritetiniais principais, byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant (CPK 7 straipsnis, 246 straipsnio 2 dalis).

Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos iš įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad ieškovė gyvena su nepilnamečiu sūnumi S., jai priklausančiame name, kurio plotas 80 kv. m., jame yra 3 kambariai, adresu (duomenys neskelbtini). Namas yra šildomas kieto kuro katilu. Gyvenamoji aplinka saugi, atitinka reikalavimus vaiko normaliam vystymuisi. 2022 metų rugsėjo mėnesį atsakovas išvyko gyventi ir dirbti į (duomenys neskelbtini). Šalys paskutinį kartą bendravo telefonu 2022 m. lapkričio 9 d., jai paprašius prisidėti prie sūnaus išlaikymo, atsakovas pokalbį nutraukė. Šiuo metu su atsakovu nebendrauja, nežino jo darbo ir gyvenamosios vietos, tik žino, kad gyvena (duomenys neskelbtini) mieste. Ieškovės teigimu, sūnus sveikas, tačiau turi nešioti akių lęšius. Juos privalu keisti kas mėnesį, reikalingas specialus skystis, kuriam išleidžia kas tris mėnesius apie 50 Eur. Su atsakovu Tarnybos darbuotojai bendravo telefonu. Jis paaiškino, kad dirba, vairuoja transporto priemonę, į Lietuvą ketina grįžti prieš Šv. Kalėdas. Atsakovas paaiškino, kad jis uždirba per mėnesį apie 900 Eur, todėl 300 Eur mokėti sūnaus S. išlaikymui jis negalėtų, kadangi turi skolų, kitas sūnus P. yra studentas, todėl ir jį turi išlaikyti, galėtų mokėti po 150 Eur. Buvo išklausyta vaiko nuomonė. Nepilnametis S. J. kalbėjo drąsiai, paaiškino, kad gyvena su mama, mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje (duomenys neskelbtini) klasėje, tėvas gyvena atskirai. Su juo bendrauja. Paskutinį kartą kalbėjo telefonu 2022 m. gruodžio 4 d. Tėvas gyvena (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. Vaiko teigimu, tėvas niekada jam nėra davęs pinigų, nėra nieko nupirkęs. Juo rūpinasi ir jį išlaiko mama. Jam gera gyventi su mama, jie abu gerai sutaria. Atsižvelgiant į būtinus vaiko poreikius, šalių turtinę padėtį, nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį padidinus iki 300 Eur kas mėnesį nebus pažeisti vaiko interesai (2022-12-18, DOK-48941).

Vykusio teismo posėdžio metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) atstovas palaikė išvadą, nurodė, kad atsakovas vieną kartą pakalbėjo su Tarnybos darbuotojais telefonu, sakydamas, kad viską parašys elektroniniu paštu, tačiau į vėlesnius telefoninius skambučius neatsakė ir elektroniniu paštu nieko neparašė. Ieškovės prašomas priteisti sūnui išlaikymo dydis šiuo metu atitiks nepilnamečio vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas pilnai.

Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad pagrindas reikalauti keisti teismo nustatytą išlaikymo vaikui dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba (ir) vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-32/2010; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; kt.). Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Dėl to, nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Kaip ne kartą yra pažymėjęs kasacinis teismas, tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė R. J. ir atsakovas A. J. yra nepilnamečio S. J., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimu tarp šalių santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią nepilnamečio vaiko S. J. gyvenamoji vieta nustatyta su motina ir iš tėvo sūnaus išlaikymui priteista 100 Eur suma mokama kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.

Ieškovė teismui pateiktame ieškinyje ir teismo posėdyje nurodė, jog ji su sūnumi gyvena jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name, sūnus mokosi aštuntoje klasėje. Nepilnametis specialiųjų poreikių neturi, tačiau turi regos problemų, nešioja akims skirtus lęšius, kurių kaina per mėnesį sudaro 28 Eur. Į bylą ieškovė pateikė mokėjimo kvitą, pagrindžiantį šią sumą. Nepilnametis Simas mokamų būrelių nelanko, nes ieškovė tam skirti lėšų neturi. Ieškovė nurodė, kad sūnaus poreikiams per mėnesį reikalinga skirti 600 Eur. Iš vaiko poreikių lentelės, esančios byloje matyti, jog vaiko poreikiai per mėnesį yra tokie: maistui - 150 Eur, kosmetinės prekės – 15 Eur, higienos prekės – 20 Eur, sveikatos draudimas – 30 Eur, mobilus telefonas - 15 Eur, namo išlaikymas vasarą – 30 Eur (1 asmeniui), namo išlaikymas žiemai – 80 Eur (1 asmeniui), televizija, internetas (1 asmeniui) - 12 Eur, drabužiai (kelnės, megztinis, marškiniai, uniforma, kepurės) – 17 Eur, apatinis trikotažas – 10 Eur, striukė rudenį ir pavasarį 60 Eur (1 mėn. – 5 Eur), striukė žiemą 60 Eur (1 mėn. – 5 Eur), batai žiemą 72 Eur (1 mėn. – 6 Eur), batai rudenį ir pavasarį 60 Eur (1 mėn. – 5 Eur), batai vasarą 24 Eur (1 mėn. – 2 Eur), vaistai – 15 Eur, vitaminai – 15 Eur, akiniai, lęšiai akims 18 Eur, užklasinė veikla, kultūriniai renginiai 10 Eur, atostogos, stovyklos – 30 Eur, dienpinigiai 60 Eur, kanceliarinės prekės – 20 Eur, kuprinė 36 Eur (1 mėn. – 3 Eur), sportinė apranga 36 Eur (1 mėn. – 3 Eur), sportiniai batai 24 Eur (1 mėn. – 2 Eur), uniforma – 40 Eur (1 mėn. – 5 Eur), viso 600 Eur. Teismo vertinimu, ieškovė nėra užaukštinusi vaiko poreikių.

Sprendimo priėmimo metu minimali mėnesio alga sudaro 840 Eur per mėnesį (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimas Nr. 1014 dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio). Atskaičius mokesčius minimali mėnesio alga sudaro 633 Eur per mėnesį. Tokio dydžio vaiko poreikių ieškovė neturi įrodinėti.

Šiuo atveju teismas konstatuoja, jog nereikia įrodinėti, jog augantiems nepilnamečiams vaikams yra reikalingas maistas, drabužiai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiui, tačiau išlaidos tokiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nepilnamečiams vaikams išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pagal CK 3.192 straipsnio nuostatas tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (3.192 straipsnio 3 dalis). CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė, prašydama padidinti teismo procesiniu sprendimu priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui, ieškinio reikalavimą visų pirma grindžia iš esmės pasikeitusiais vaiko poreikiais, susijusiais su sūnaus amžiumi ((duomenys neskelbtini) metų) ir kitam sūnui tapus pilnamečiu, kurio gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu ir jam nebeliko prievolės išlaikyti dar vieno nepilnamečio sūnaus. Be to, atsakovo darbo užmokestis padidėjo, nes pradėjus jam dirbti Lietuvos įmonėje, kuri komandiruoja į užsienį savo darbuotojus ir moka jiems komandiruotpinigius bei dienpinigius. Atsakovo turtinė padėtis pagerėjo ir didesnes lėšas galėtų skirti savo nepilnamečio sūnaus S. J. išlaikymui. Ieškovė nurodo, kad anksčiau priteisto išlaikymo nepilnamečiui sūnui jau nebepakanka, todėl prašydama priteisti didesnę išlaikymo sumą ieškinį motyvuoja vaiko amžiumi ir tą sąlygojusiais išaugusiais sūnaus poreikiais bei pagerėjusia atsakovo turtine padėtimi. Pažymėtina, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Išanalizavus ir įvertinus ieškovės nurodytų išlaidų vaiko poreikiams (maitinimui, būstui išlaikyti, sveikatos priežiūrai, lavinimui, aprangai, avalynei pirkti ir kt.) tenkinti pagrįstumą, atsižvelgus į vaiko amžių, jo sveikatos būklę, ieškovės paaiškinimus ir pateiktą vaiko poreikių įvertinimą (paskaičiavimus), teismas sprendžia, kad vaikui mokamo išlaikymo padidinimo reikalingumas yra pagrįstas.

Po S. J. priteisto išlaikymo priteisimo praėjus daugiau kaip trejiems metams, natūralu, kad pasikeitė ekonominė situacija, išaugo pragyvenimo lygis, nepilnamečiui vaikui augant bei vystantis didėja jam išlaikyti reikalingų lėšų suma, todėl teismas sprendžia, kad priteistas nepilnamečiui vaikui iš atsakovo išlaikymas po 100 Eur kas mėnesį, jo būtiniausiems poreikiams patenkinti be abejonės yra nepakankama pinigų suma, todėl vien dėl šios aplinkybės yra pagrindas spręsti išlaikymo padidinimo klausimą.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. CK 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis).

Bylos duomenimis nustatyta nustatyta (2022-11-21, CBP-7655), kad, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso: žemės sklypas su jame esančiais pastatais gyvenamuoju namu, ūkiniu pastatu bei kiemo statiniais, adresu (duomenys neskelbtini) (įgyti 2022-01-11 Dovanojimo sutarties pagrindu); 2/3 dalys žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5,4000 ha bendro ploto, adresu (duomenys neskelbtini) (įgytas iki santuokos nutraukimo paveldėjimo pagrindu ir Dovanojimo sutarties pagrindu); 2/3 dalys žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,6100 ha bendro ploto, adresu (duomenys neskelbtini) (įgytas iki santuokos nutraukimo paveldėjimo pagrindu, Dovanojimo sutarties pagrindu). VĮ “Regitra” duomenimis ieškovės vardu registruotos dvi transporto priemonės: K. C., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) T. A., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis neatskaičius mokesčių sudaro 730 Eur per mėnesį. Ieškovė turi vieną nepilnametį sūnų.

Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad atsakovui A. J. asmeninės nuosavybės teise priklauso šie nekilnojamieji daiktai: 3/16 dalys žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio bendras plotas 0,0680 ha, 3/16 dalys gyvenamojo namo, 3/16 dalys ūkinio pastato, 3/16 dalys garažo, 3/16 dalys kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,2800 ha ploto, esantis (duomenys neskelbtini) (įgytas 2019-05-16 Dovanojimo sutarties pagrindu). VĮ “Regitra” duomenimis atsakovo vardu registruota viena transporto priemonė T. C. S., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas A. J. nuo 2022 m. rugsėjo 15 d. dirba H. G., UAB, jo darbo užmokestis neatskaičius mokesčių laikotarpiu nuo 2022-10-01 iki 2022-10-31 sudarė 1 435,03 Eur, laikotarpiu nuo 2022-11-01 iki 2022-11-30 sudarė 1 345,88 Eur. Atsakovas turi vieną išlaikytinį. Nustatyta, kad atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), nes Lietuvos įmonė, su kuria jis sudaręs sutartį savo darbuotojus siunčia į užsienį, jiems už tai mokami komandiruotpinigiai ir dienpinigiai. Ieškovė, duodama paaiškinimus teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas pats gyrėsi, kad į mėnesį uždirba 3 500 Eur.

Tikslių duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas byloje nėra. Tačiau atsakovas yra darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų, kad jam būtų nustatytas nedarbingumas, atsakovas turi vieną nepilnametį sūnų, kitas šalių sūnus P. J., kurio gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakovu, 2022 m. rugsėjo 15 d. tapo pilnamečiu, todėl tėvas turėtų skirti didesnį išlaikymą savo nepilnamečiui sūnui . Kadangi atsakovas yra darbingo amžiaus, jis gali dirbti ir gauti tokias pajamas, kurių pakaktų išlaikyti save ir savo nepilnametį vaiką. Vertintina, kad byloje surinkti duomenys neatspindi tikrosios atsakovo turtinės padėties. Be to, atsakovas, gavęs procesinius dokumentus, nepateikė atsiliepimo į ieškovės ieškinį, t. y. nepateikė jokių prieštaravimų jos prašymui. Analizuojant ieškovės pateiktus ir teismo surinktus įrodymus apie šalių turtinę padėtį, ieškovės paaiškinimus duotus teismo posėdžio metu, jog atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio ir jam yra mokami komandiruotpinigiai bei dienpinigiai, laikytina, kad atsakovo turtinė padėtis šiuo metu yra gera ir labiau tikėtina, kad jam mokamų dienpinigių ir komandiruotpinigių suma per mėnesį dirbant (duomenys neskelbtini) yra penkis kartus didesnė negu ieškovės (CPK 185 straipsnis), o tokiais atvejais visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Teismo vertinimu, atsakovas objektyviai turi daugiau galimybių teikti reikalingą išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui, o ne visą naštą perkelti vienai ieškovei, nes jis jo neaugina, neprižiūri ir nesirūpina savo vaiku. Bylos duomenimis nenustatyta, kad atsakovas turi daugiau išlaikytinių.

Teismo vertinimu, šalių turtinė padėti yra panaši: nors ieškovei nuosavybės teise priklauso daugiau nekilnojamųjų daiktų bei jos vardu registruotos dvi transporto priemonės, t. y. viena transporto priemone daugiau nei atsakovo, tačiau atsakovo gaunamos pajamos per mėnesį yra 5 kartus didesnės nei ieškovės, todėl lygiomis dalimis turi abu prisidėti prie savo sūnaus išlaikymo.

Teismas sutinka, kad (duomenys neskelbtini) metų sūnaus poreikiams, kuriam neužilgo sukaks (duomenys neskelbtini) metų būtinųjų ir papildomų poreikių tenkinimui reikalinga 600 Eur per mėnesį suma.

Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas, 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas).

Teismas, atsižvelgdamas į ieškovo gaunamas pajamas, kurios yra beveik penkis kartus didesnės nei ieškovės, į tai, jog ieškovas visiškai nebendrauja su savo nepilnamečiu vaiku, todėl nepatiria jokių papildomų išlaidų, sprendžia, kad nėra pagrindo mažinti išlaikymui reikalingą sumą valstybės mokama socialine išmoka, kuri šiuo metu sudaro 85,75 Eur.

Kaip nurodyta aukščiau, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes apie šalių turtinę padėtį, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ji yra nelygiavertė ir kad atsakovas prie vaiko išlaikymo neturi prisidėti lygia dalimi su ieškove. Atsakovas turi galimybę užsidirbti ir gauti lėšų tinkamam vaiko išlaikymui. Be to, atsakovas su vaiku bendrauja tik telefonu, susitinka retai, todėl svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkinamas visiškai ir iš atsakovo A. J. nepilnamečio vaiko S. J. naudai nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2022 m. lapkričio 21 d.), iki vaiko pilnametystės priteistinas išlaikymas po 300 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo) nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Šalims nurodytina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnis).

Taip pat pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė naudojosi profesionalaus teisininko paslaugomis, jam sumokėjo 500 Eur (2023-03-08, DOK-10436). Kadangi ieškovės ieškinys yra pilnai, ieškovei iš atsakovo priteistina 500 Eur bylinėjimosi išlaidų už ieškovei suteiktą advokato teisinę pagalbą. (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

Patenkinus ieškinį dėl išlaikymo dydžio padidinimo, iš atsakovo turėtų būti priteisiamas 54 Eur (300 Eur – 100 Eur) x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nuo kurio sumokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Procesiniai dokumentai buvo siunčiami valstybės lėšomis. Jų suma sudaro 13,28 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas pilnai, iš atsakovo priteistinos 13,28 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1, 2, 4 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsniu, 80 straipsniu, 93 straipsniu, 96 straipsniu, 98 straipsniu, 259 straipsniu, 269-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti pilnai.

Pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2YT-7867-558/2019, iš atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dydį ir priteisti iš atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2022 m. lapkričio 21 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečio vaiko motinai R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimą nukreipti vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 500 Eur (penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą: 67,28 Eur sumą (šešiasdešimt septynių eurų 28 ct) bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis ir pašto išlaidos), kurios turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusius Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.