Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, e2-142-907/2024

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-02-13
Bylos Nr.: e2-142-907/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-02083-2023-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Asta Čebatoriūtė
Ieškovas: R. R.
Atsakovas: N. V.
Advokatai: Vitalija Mataitė, Darius Krasauskas

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-142-907/2024Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02083-2023-2Procesinio sprendimo kategorija 2.3.3.4; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.2.3.1; 3.2.6.1 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 13 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė,sekretoriaujant Rasai Jonaitienei, dalyvaujantieškovei R. R., jos atstovei advokatei Vitalijai Mataitei,atsakovui N. V., jo atstovui advokatui Dariui Krasauskui,institucijos, duodančios byloje išvadą, atstovei Eglei Bikinienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovui N. V., institucijai, duodančiai byloje išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai

1. Ieškovė R. R kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti, kad atsakovas N. V. yra ieškovės nepilnamečių vaikų N. R., gim. (duomenys neskelbini), ir D. R., gim. (duomenys neskelbini), tėvas, o nepilnamečiai vaikai N. R., gim. (duomenys neskelbini), ir D. R., gim. (duomenys neskelbini), yra atsakovo N. V. vaikai, įtraukiant į vaikų gimimo įrašus duomenis apie tėvą bei pakeičiant vaikų pavardes į tėvo pavardę; nustatyti nepilnamečių vaikų N. R., gim. (duomenys neskelbini), ir D. R., gim. (duomenys neskelbini), gyvenamąją vietą su motina R. R.; nustatyti atsakovo N. V. bendravimo su nepilnamečiais vaikais N. R. ir D. R. tvarką: 1) atsakovas su N. R. ir D. R. iki vaikams sukaks 10 metų gali matytis ir bendrauti kas antrą savaitgalį vaikų gyvenamojoje vietoje pagal iš anksto su ieškove R. R. suderintą laiką, 2) kai N. R. ir D. R. sueis 10 metų, atsakovas gali matytis ir bendrauti su vaikais kas antrą savaitgalio šeštadienį nuo 10 iki 17 val. pagal iš anksto su ieškove suderintą laiką; priteisti iš atsakovo N. V. nepilnamečiams vaikams N. R., gim. (duomenys neskelbini), ir D. R., gim. (duomenys neskelbini), išlaikymą po 100,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki vaikų pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą LR teisės aktų nustatyta tvarka, ir išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. 2000,00 Eur, paskirti ieškovę vaikams skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, priteisti iš atsakovo N. V. valstybei bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-5).

2. I. R. R. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad su atsakovu N. V. susipažino 2015 metais, juos supažindino kaimynas. Tuo metu ji gyveno pas mamą (duomenys neskelbini) kaime, Šiaulių rajone, o atsakovas dirbo (duomenys neskelbini). Nuo 2015 metų rugsėjo mėnesio jie pradėjo artimai, intymiai bendrauti. Jie nuolat susitikinėdavo, kartu leido laisvalaikį, šventė šventes. Atsakovas kalbėjo apie būsimą jų bendrą gyvenimą ir ateities planus, o ji neturėjo pagrindo juo netikėti. Apie draugystę ir artimus santykius su atsakovu žinojo jos draugės, sesuo, mama, taip pat atsakovo šeima. 2016 metų pradžioje pasijutusi nėščia, apie tai nedelsiant pranešė atsakovui. Iš pradžių jis sureagavo džiaugsmingai, pažadėjo pripažinti tėvystę ir pasirūpinti jų vaiku, suteikti jam savo pavardę ir vaiką išlaikyti. D. N. R. gimė (duomenys neskelbini). Po vaiko gimimo atsakovas duodavo pinigų vaiko išlaikymui, tačiau teisiškai tėvystės nepripažino ir reikiamų dokumentų nesutvarkė. Nors ir su trumpomis pertraukomis, jie toliau gyveno kartu tai pas jo mamą, taip pat pas atsakovo mamą, bendravo su jo giminaičiais, turėjo bendrų draugų. Atsakovas dirbo (duomenys neskelbini). 2017 metų rudenį buvo atleistas iš darbo, susirado draugę ir išvyko gyventi pas savo mamą į (duomenys neskelbini) rajoną. (duomenys neskelbini) dieną gimė D. R., antras jos ir atsakovo vaikas. Šio vaiko gimimą atsakovas sutiko labai šaltai, vaiko net neaplankė, jokio išlaikymo jam neteikė. Vėliau jų bendravimas su atsakovu nutrūko, atsakovas nebeatsakinėjo į jos žinutes, visiškai nesidomėjo vaikais ir jų neišlaikė, su jais nebendravo. Kiek jai žinoma, šiuo metu atsakovas su drauge turi bendrą vaiką. Atsakovas 2023 m. liepos mėnesį vaikus aplankė, o su Šv. Kalėdom pasveikino tik telefonu. Vaikai jį pripažįsta tėvu, jo laukia, nori susitikti, bendrauti, leisti laiką. Ji turi keturis vaikus: N. R., gim. (duomenys neskelbini), D. R., gim. (duomenys neskelbini), V. R., gim. (duomenys neskelbini), ir S. R., gim. (duomenys neskelbini). Kitų dviejų vaikų tėvystė taip pat neįteisinta, tačiau jų tėvai vaikus remia materialiai pagal bendrą jos ir tėvų susitarimą. Su vaikais ji gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbini) Šiaulių r. Jai asmeninės nuosavybės teise priklauso butas ir dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbini) Šiaulių r. Vaikai nuo mažens gyvena su motina, atsakovas tam neprieštarauja, todėl, pripažinus atsakovo tėvystę, vaikų gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ieškove. Dėl bendravimo su vaikais šalys sutaria gera valia, todėl prašo nustatyti bendravimo tvarką, tačiau mano, kad dėl bendravimo tėvo su vaikais ginčų nekils, ji leis tėvui bendrauti su vaikais, leis ir vaikus išsivežti. Atsakovas vaikais nesirūpino, išlaikymo neteikia, todėl susidarė įsiskolinimas 2000,00 Eur. D. N. R. yra 7 metų amžiaus, mokosi Šiaulių r. (duomenys neskelbini) 1 klasėje, sveika, lanko šokių ir dailės būrelius, kurie yra nemokami, tačiau turi problemų su akimis, todėl tenka lankytis pas okulistą. Sūnus D. R. yra 5 metų amžiaus, lanko Šiaulių r. (duomenys neskelbini) ikimokyklinio ugdymo grupę, sveikas, už darželį mokėti nereikia. Registruotino kilnojamojo turto ji neturi. Šiuo metu dirbti negali, nes nėra galimybių nuvykti į Šiaulius, ten susirado darbą, jos specialybė statybos apdailininkė ir virėja. Šiuo metu lanko vairavimo kursus, įgijusi teisę vairuoti transporto priemones, galės nuvykti į darbą. Yra registruota užimtumo tarnyboje, jos mėnesio pajamas sudaro 1200 Eur socialinės išmokos ir pašalpos, dar kitiems dviems vaikams teikiamas išlaikymas kiekvienam po 150 Eur ir dar gauna 400 Eur už žemės nuomą. Gyvena ūkiškai, pati užsiaugina daržovių, pas mamą laiko vištas, todėl išlaikymo vaikams iš atsakovo prašo tik po 100 Eur kiekvienam vaikui, sutinka, kad atsakovas nelabai turi pajamų, bet jai užtenka, nes ji su vaikais pragyvena. Ji kiek gali, tiek vaikų išlaikymui ir skiria, jai dar padeda mama, mano, kad prie vaikų išlaikymo taip pat turi prisidėti ir atsakovas. Kadangi atsakovas nevykdo pareigos materialiai išlaikyti vaikų, ieškovė prašo teismo, pripažinus atsakovo tėvystę, priteisti vaikams išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą.

Šalies argumentai

3. Ieškovės atstovė advokatė Vitalija Mataitė palaikė atstovaujamąją, prašė ieškinį tenkinti.

4. A. N. V. su ieškiniu sutiko, ieškinį pripažino visiškai. Paaiškino, kad ieškovė teisingai nurodė visas aplinkybes. Vaikų jis nelankė ir neišlaikė, nes manė, jog jie ne jo, tačiau atlikus DNR ekspertizę paaiškėjo, jog tėvas yra jis, todėl sutinka, kad būtų nustatyta tėvystė, jo pavardė suteikta vaikams, sutinka vaikams mokėti po 100 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamommis periodinėmis išmokomis, sutinka, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, taip pat jį tenkina ieškovės siūloma bendravimo tvarka. Sutinka mokėti išlaikymo įsiskolinimą, tik prašo jo mokėjimą išdėstyti lygiomis dalimis metams laiko. Jis dirba (duomenys neskelbini) pagaliniu darbininku, per mėnesį į rankas gauna po 950 Eur. Nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi. Gyvena pas draugę, su ja turi 2023 metais gimusią dukterį U. V., kuriai dabar jau yra 9 mėnesiai.

5. Atsakovo atstovas advokatas Darius Krasauskas palaikė atstovaujamąjį, sutiko su atstovaujamuoju, sutiko su ieškinio reikalavimais, palaikė atsakovo prašymą ir prašė išlaikymo įsiskolinimo mokėjimą atsakovui išdėstyti lygiomis dalimis metams laiko.

6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje (b. l. 44-46) ir teismo posėdžio metu skyriaus atstovė nurodė, kad nepilnamečiai vaikai pažįsta atsakovą, pripažįsta kaip tėvą, todėl tėvystė turi būti nustatyta ir vaikams suteikta atsakovo pavardė, tuo labiau, kad jis sutinka. R. R. šeimai atvejo vadyba šiuo metu nėra taikoma, pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus skyrius nėra gavęs. Vaikai nuo mažens daugiausiai gyvena su mama, ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nėra, todėl šis reikalavimas turėtų būti tenkinamas. Ieškovė prašo mažesnio dydžio išlaikymą vaikams, nors galėtų prašyti žymiai didesnio, tačiau ji motyvuoja tuo, kad gyvena kaimo vietovėje, kur pragyvenimas pigesnis, pati užsiaugina daržovių, laiko vištas, vaikų būreliai, ugdymo įstaigos nemokamos, vaikai sveiki, todėl toks jos prašymas turėtų būti tenkinamas. Nuolatinio bendravimo tarp tėvo ir vaikų kaip ir nėra, todėl galima nustatyti ir laisvesnį bendravimą, leidžiant šalims susitarti. Atsižvelgiant į neatimamą vaikų teisę žinoti savo tikruosius tėvus, remiantis atsakovo ieškinio pripažinimu, ekspertizės išvada yra pagrindas tenkinti ieškinį, nustatyti tėvystę ir priteisti išlaikymą bei išlaikymo įsiskolinimą, nustatyti bendravimo tvarką, atsižvelgiant į vaikų interesus ir jų ryšį su motina - nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškove.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Faktinės bylos aplinkybės

7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų - vaikų gimimo liudijimo ir gimimo įrašo kopijų (b. l. 8, 9) nustatyta, kad nepilnametis vaikas N. R. gimė (duomenys neskelbini) Lietuvoje, Šiaulių r. sav., (duomenys neskelbini) nepilnametis vaikas D. R. gimė (duomenys neskelbini) Lietuvoje, Šiauliuose, vaikų motina yra ieškovė R. R., o tėvas gimimo liudijime bei gimimo įraše neįrašytas, nes vaikai gimė motinai, nesančiai santuokoje, o atsakovas gera valia tėvystės neįteisino, todėl ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu.

8. Atsakovas teismo posėdyje ieškinį pripažino visiškai: pripažino tėvystę, t. y. pripažino, kad jis, N. V., yra nepilnamečių vaikų N. R., gim. (duomenys neskelbini), ir D. R., gim. (duomenys neskelbini), tėvas, sutiko vaikams suteikti savo pavardę, sutiko, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, sutiko su ieškovės pasiūlyta bendravimo su vaikais tvarka, sutiko mokėti vaikams išlaikymą kas mėnesį po 100 Eur kiekvienam vaikui ir išlaikymo įsiskolinimą.

9. Atsakovui teismo posėdyje ieškinį visiškai pripažinus, teismas surašo sutrumpintus sprendimo motyvus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalis).

Dėl tėvystės nustatymo

10. Įstatymas numato, kad jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (CK 3.146 straipsnio 1 dalis). Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad ji su atsakovu N. V. susipažino 2015 metais, ji gyveno pas mamą (duomenys neskelbini) kaime, Šiaulių rajone, o atsakovas dirbo (duomenys neskelbini). Nuo 2015 metų rugsėjo mėnesio jie pradėjo artimai, intymiai bendrauti. Jie nuolat susitikinėdavo, kartu leido laisvalaikį, šventė šventes. Atsakovas kalbėjo apie būsimą jų bendrą gyvenimą ir ateities planus, o ji neturėjo pagrindo juo netikėti. Apie draugystę ir artimus santykius su atsakovu žinojo jos draugės, sesuo, mama, taip pat atsakovo šeima. 2016 metų pradžioje pasijutusi nėščia, apie tai nedelsiant pranešė atsakovui. Iš pradžių jis sureagavo džiaugsmingai, pažadėjo pripažinti tėvystę ir pasirūpinti jų vaiku, suteikti jam savo pavardę ir vaiką išlaikyti. D. N. R. gimė (duomenys neskelbini). Po vaiko gimimo atsakovas dukrą pripažino, duodavo pinigų vaiko išlaikymui, tačiau teisiškai tėvystės neįteisino. Nors ir su trumpomis pertraukomis, jie toliau gyveno kartu tai pas jos mamą, tai pas atsakovo mamą, bendravo su jo giminaičiais, turėjo bendrų draugų. Atsakovas dirbo (duomenys neskelbini). 2017 metų rudenį buvo atleistas iš darbo, susirado draugę ir išvyko gyventi pas savo mamą į (duomenys neskelbini) rajoną. (duomenys neskelbini) dieną gimė D. R., antras jos ir atsakovo vaikas. Šio vaiko gimimą atsakovas sutiko labai šaltai, vaiko net neaplankė, jokio išlaikymo jam neteikė, vaiko nepripažino, nutraukė bet kokį bendravimą. Atsakovas ieškovę paliko ir persikraustė gyventi pas kitą moterį, su kuria turi dukrą. Po DNR ekspertizės išvadų atsakovas tėvystę pripažino, vaikus aplankė, bet tėvystės neįteisino. Iš 2023-09-22 – 2023-11-30 ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbini) išvados matyti, kad UAB „Synlab Lietuva“ atlikus DNR tyrimą, nustatyta, kad N. V. yra nepilnamečių vaikų N. R., gim. (duomenys neskelbini), ir D. R., gim. (duomenys neskelbini), biologinis tėvas su tikimybe 99,939742% ir 99,996673% (b. l. 78-83). A. N. V. su ekspertizės išvada sutiko, tėvystę pripažino, sutiko vaikams suteikti savo pavardę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į byloje surinktus įrodymus ir į tai, kad atsakovas su ieškiniu sutiko, tėvystę pripažino, nustatytina, kad atsakovas N. V. yra nepilnamečių vaikų N. R., gim. (duomenys neskelbini), ir D. R., gim. (duomenys neskelbini), tėvas, o nepilnamečiai vaikai N. R., gim. (duomenys neskelbini), ir D. R., gim. (duomenys neskelbini), yra atsakovo N. V. vaikai, įtraukiant į vaikų gimimo įrašus duomenis apie tėvą bei pakeičiant vaikų pavardes į tėvo pavardę (CK 3.147 straipsnis, 3.148 straipsnis).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

11. Ieškovė prašė nustatyti nepilnamečių vaikų N. R., gim. (duomenys neskelbini), ir D. R., gim. (duomenys neskelbini), gyvenamąją vietą su ja, motyvuodama tuo, kad su vaikais ją sieja tvirti ryšiai, ji vaikus augina nuo gimimo ir juos augina bei prižiūri faktiškai viena, atsakovas vaikus aplankė tik 2023 m. liepos mėnesį, o su Šv. Kalėdom pasveikino tik telefonu. A. N. V. su tuo, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, sutiko. Tiek Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodyta, tiek Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje nurodė, jog nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti su ieškove, nes motinos su vaikais emocinis ryšys yra tvirtesnis. Teismas taip pat mano, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitinka vaikų interesus, be to, dėl to ginčo byloje nėra, todėl ieškovės reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ja tenkintinas, nes yra nustatyti tvirtesni motinos emociniai ryšiai su vaikais, atsakovas su tuo sutinka.

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo

12. Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta, ar vaikas yra gimęs nesusituokusiems tėvams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnis). Teismo sprendimu nepilnamečių vaikų N. R. ir D. R. gyvenamąją vietą nustačius su motina R. R., ji turi didesnes galimybes auklėti dukrą ir sūnų, tačiau tai nesumažina vaikų tėvo teisės dalyvauti vaikų auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos. Todėl įstatymas ir įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime. Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (CK 3.165 straipsnis). Įstatymas – CK 3.175 straipsnis, reglamentuojantis ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, numato, jog gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

13. Byloje ginčo dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo nėra, ieškovė prašė nustatyti atsakovo N. V. bendravimo su nepilnamečiais vaikais N. R. ir D. R. tvarką: 1) atsakovas su N. R. ir D. R. iki vaikams sukaks 10 metų gali matytis ir bendrauti kas antrą savaitgalį vaikų gyvenamojoje vietoje pagal iš anksto su ieškove R. R. suderintą laiką, 2) kai N. R. ir D. R. sueis 10 metų, atsakovas gali matytis ir bendrauti su vaikais kas antrą savaitgalio šeštadienį nuo 10 iki 17 val. pagal iš anksto su ieškove suderintą laiką. Ieškovė nurodė, jog ši tvarka gali būti keičiama abipusiu šalių sutarimu, ji neprieštaraus, kad tėvas su vaikais bendrautų daugiau ir leis tėvui vaikus išsivežti iš vaikų gyvenamosios vietos, t. y. atsakovas su nepilnamečiais vaikais gali bendrauti ir dalyvauti jų auklėjime netrukdomai, atsižvelgiant į jo pageidavimus bei vaikų interesus. Atsakovas su ieškovės siūloma bendravimo tvarka su dukra ir sūnumi sutiko, papildymų nepateikė, savo bendravimo tvarkos teismui svarstyti nepasiūlė, atsiliepimo toje dalyje teismui neteikė. Atsakovas mano, jog šalims pavyks geranoriškai susitarti dėl tėvo bendravimo su vaikais. Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje, tiek skyriaus atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad tėvas nerodo noro bendrauti su vaikais, dėl pasiūlytos bendravimo tvarkos atsakovas neprieštarauja, dėl to ginčo nėra, ieškovės siūloma bendravimo tvarka atitinka vaikų interesus, todėl tokia tvarka ir turėtų būti nustatyta, o jeigu atsakovas pageidaus daugiau matytis su vaikais, mano, jog šalys dėl to susitars geranoriškai.

14. Vaikas turi teisę į šeimos gyvenimą ir ryšius, t. y. į bendravimą su tėvais ir artimais giminaičiais, o kiti asmenys (tarp jų ir vaiko tėvai) negali trukdyti šios teisės įgyvendinti, jeigu toks trukdymas yra nesuderinamas su vaiko teisėtais interesais (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 8 straipsnio 1 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis, CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Taip pat neginčijama, jog vaiko tėvas turi teisę bendrauti su vaiku, jei tai atitinka vaiko interesus ir dėl to nekyla ginčų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neprieštaravo, su ieškovės siūloma bendravimo tvarka sutiko, šiuo metu jis su kita moterimi augina mažametį vaiką, todėl maksimaliai bendrauti su vaikais neturi galimybės, su vaikais faktiškai nebendrauja, tačiau galimai dar išreikš norą bendrauti su vaikais, ieškovė siūlo vaikų su tėvu bendravimo tvarką, su kuria atsakovas sutinka, todėl atsižvelgiant išimtinai į vaikų interesus, į tai, kad jie turi teisę bendrauti su savo abiem tėvais, manytina, kad ieškovės siūloma bendravimo su tėvu tvarka vaikams yra priimtina ir nustatytina atsižvelgiant į ieškovės pageidavimus, teismui papildant, jog šalys nustatytą tvarką gali keisti bendru žodiniu sutarimu (CPK 376 straipsnis). Šalims gera valia nesusitarus dėl bendravimo su vaikais tvarkos, ji gali būti keičiama bei nustatoma teismo sprendimu.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo

15. Pripažinus atsakovą N. V. nepilnamečių vaikų N. R. ir D. R. tėvu, atsakovui atsiranda pareiga išlaikyti savo vaikus, todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovas įstatymu nustatytos pareigos nevykdė beveik nuo pat vaikų gimimo, atsakovas minėtų aplinkybių nepaneigė, todėl iš jo priteistinas išlaikymas vaikams (CK 3.192 straipsnis). CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti vaiko poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Sprendžiant klausimą dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

16. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad būtiniausios išlaidos sūnaus ir dukros poreikių tenkinimui kas mėnesį sudaro ne mažiau kaip 300,00-400,00 Eur, ji ketina vaikų išlaikymui skirti didesnę dalį sumos, nes gyvena kaimo vietovėje, pati užsiaugina daržovių, laiko vištas, jai padeda mama, už vaikų ugdymo įstaigas ir būrelius mokėti nereikia, vaikai nedideli, jų poreikia nedideli, todėl prašo teismo priteisti iš atsakovo vaikų išlaikymui kas mėnesį po 100,00 Eur kiekvienam vaikui. Siekdama pagrįsti prašomo priteisti išlaikymo dydį, ieškovė nurodė, kad dukra N. R. yra 7 metų amžiaus, mokosi Šiaulių r. (duomenys neskelbini) 1 klasėje (b. l. 36), sveika, lanko šokių ir dailės būrelius, kurie yra nemokami, tačiau turi problemų su akimis, todėl tenka lankytis pas okulistą (b. l. 37-39). Sūnus D. R. yra 5 metų amžiaus, lanko Šiaulių r. (duomenys neskelbini) ikimokyklinio ugdymo grupę (b. l. 36), sveikas, už darželį mokėti nereikia. Registruotino kilnojamojo turto ji neturi, tačiau turi nekilnojamojo turto (b. l. 12-25). Šiuo metu dirbti negali, nes nėra galimybių nuvykti į Šiaulius, nors ten susirado darbą. Jos specialybė statybos apdailininkė ir virėja. Dabar lanko vairavimo kursus, įgijusi teisę vairuoti transporto priemones, galės nuvykti į darbą. Yra registruota užimtumo tarnyboje (b. l. 26-27), jos mėnesio pajamas sudaro 1200 Eur socialinės išmokos ir pašalpos (b. l. 28, 29-35), kitiems dviems vaikams teikiamas išlaikymas kiekvienam vaikui po 150 Eur ir 400 Eur suma už žemės nuomą. Augina dar du nepilnamečius vaikus: V. R., gim. (duomenys neskelbini), ir S. R., gim. (duomenys neskelbini) (b. l. 10, 11), minėtų vaikų tėvai moka vaikams išlaikymą po 150,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį. Jai suteikta teisė gauti Valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą pagal antrąjį asmens turto ir pajamų lygį, kai valstybė garantuoja ir apmoka 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 41-42, 94-95). Ieškovė nurodė, jog kiek gali, savo vaikus materialiai remia, o atsakovas visai neteikia išlaikymo.

17. Atsakovas yra sveikas ir darbingas, nes kitokių duomenų jis į bylą nepateikė, dirba (duomenys neskelbini), jo darbo užmokestis per mėnesį sudaro 1355,35-1652,91 Eur neatskaičius mokesčių (b. l. 86-93). Jam nuosavybės teise priklausančio nekinojamojo ir registruotino kilnojamojo turto jis neturi (b. l. 61), turi dar vieną nepilnametį vaiką - dukrą U. V.. Nors privalo vaikams teikti išlaikymą, tačiau gera valia išlaikymo neteikia, tėvystės neįteisino net po DNR ekspertizės išvadų. Teismo posėdyje nurodė, jog su prašomo priteisti išlaikymo dydžiu sutinka. Vertindamas atsakovo galimybes teikti išlaikymą, teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas yra darbingas, jauno amžiaus, byloje nėra jokių duomenų apie jo neįgalumą, todėl gali dirbti ir uždirbti bei teikti vaikams jiems reikalingą išlaikymą.

18. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir kiti, tėvai turi dėti visas pastangas, kad sudarytų sąlygas vaikui gyventi, ugdytis saugioje, labiausiai jo interesus atitinkančioje aplinkoje, bendrauti ir žaisti su bendraamžiais, lavinti gabumus ir įvairiapusiškai leisti laisvalaikį. Įstatymai neapibrėžia, kaip ir kokie vaiko poreikiai turi būti tenkinami, kiekvienu atveju tai turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant ir į tėvų turtinę padėtį, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010, 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013; kt.), tačiau tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą. Tėvų galimybės (objektyvūs veiksniai – išsilavinimas, sveikata) užtikrinti vaikui reikalingą išlaikymą nepasikeitė, todėl svarbiausia nustatyti, ar kiekvienas iš tėvų pasinaudoja tomis galimybėmis tinkamai. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013; kt.).

19. Minėta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje 3K-3-71/2010; kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio išlaikymas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016; kt.). Tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktus).

20. Mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-490-619/2018; kt.).

21. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta 2024 m. MMA neatskaičius mokesčių — 924 Eur, atskaičius mokesčius – 708,40 Eur. Išminusavus vaiko pinigus – 96,25 Eur, pusę šios sumos sudaro 306,08 Eur. Ieškovė prašo priteisti kiekvienam vaikui po 100 Eur išlaikymą, t. y., žymiai mažiau, nei kasacinio teismo praktikoje nurodytas orientacinis dydis, prašomą priteisti išlaikymą ji tikėtinai pagrindė byloje esančiais rašytiniais įrodymais (b. l. 29-35, 36, 37-39). Taip pat pažymėtina ir tai, kad ji viena augina ir prižiūri keturis nepilnamečius vaikus, mokosi vairuoti transporto priemones, ketina dirbti, kad galėtų vaikus išlaikyti, todėl atsakovas prie sūnaus ir dukros išlaikymo taip pat turi prisidėti tam tikra dalimi.

22. Teismas vertina, jog ieškovės nurodytos išlaidos yra pagrįstos bei protingo dydžio. Nereikia įrodinėti, kad nepilnamečiui vaikui yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu. Svarbu tai, jog nepilnamečiui vaikui išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti. Be to, sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, svarbu tai, jog turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-03-29 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004; kt.).

23. Teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, išlaikytinių skaičių, nepilnamečių vaikų amžių, tai, kad sūnus yra ikimokyklinio amžiaus, o dukra yra jaunesnio mokyklinio amžiaus, kad vaikai neturi jokių specialiųjų poreikių ar sveikatos sutrikimų, dėl kurių jiems būtų reikalinga didesnė priežiūra, sveikesnė mityba, įvairūs medicininiai preparatai ir pan., taigi atitinkamai ir didesnis išlaikymas nei daugumai tokio amžiaus vaikų, tik mergaitė turi problemų su akimis, todėl tenka lankytis pas okulistą, į tai, kad atsakovas prieštaravimų dėl išlaikymo dydžio nepareiškė, su minėtu reikalavimu sutiko, sprendžia, kad šioje byloje šalių vaikams skiriamo išlaikymo dydis po 100,00 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui būtų proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrintų būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas, priteisiant iš atsakovo dukros N. R. ir sūnaus D. R. išlaikymui po 100,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2023-05-01 iki vaikų pilnametystės (CK 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24. Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Pasikeitus šalių turtinei padėčiai, išaugus vaikų poreikiams ar pagerėjus atsakovo turtinei padėčiai, ieškovė turės teisę kreiptis dėl didesnio išlaikymo vaikams priteisimo iš atsakovo, pablogėjus atsakovo turtinei padėčiai, jis galės kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo.

25. Išlaikymo įsiskolinimas gali būti išieškotas ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus, kad atsakovas vaikams išlaikymo neteikia, todėl susidarė išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. 2000,00 Eur (po 100 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui), atsakovas su tuo sutiko, prieštaravimų nepareiškė, rašytinių įrodymų, jog išlaikymą vaikams mokėjo, teismui nepateikė, todėl teismas pripažįsta, kad susidarė ieškovės nurodytas įsiskolinimas už vaikų išlaikymą (CPK 178 straipsni, 185 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės prašoma priteisti suma (išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoja po 100 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui) yra teisinga ir protinga, atsižvelgdamas į atsakovo turtinę padėtį, į tai, kad jis sutiko su išlaikymo dydžiu ir suma, tik prašė išlaikymo įsiskolinimo mokėjimą išdėstyti dėl jo sunkios turtinės padėties metams laiko, atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas, neturintis neįgalumo ir galintis gauti didesnes pajamas, dirbti ir uždirbti bei galintis vaikams skirti ieškovės prašomą sumą ar net didesnę, į teismų praktiką tokiais atvejais, tenkina ieškovės reikalavimą priteisti įsiskolinimą ir priteisia 2000,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą vaikams už laikotarpį nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d.

26. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad atsakovas dėl sunkios turtinės padėties prašo išlaikymo įsiskolinimo mokėjimą išdėstyti vienerių metų laikotarpiui, ieškovė su prašymu sutiko, konstatuotina, jog nagrinėjamoje byloje teismo sprendimu atsakovui priteisto 2000,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo vykdymo išdėstymas užtikrintų šiek tiek didesnę galimybę pagerinti finansinę padėtį ir sumokėti skolą bei mokėti išlaikymo periodines išmokas vaikams, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, išimtinai vaikų interesais ir siekiant atsakovui suteikti galimybę teismo sprendimą įvykdyti geranoriškai per protingą terminą ir be papildomų išlaidų už priverstinį skolos išieškojimą, teismas mano, kad yra tikslinga atsakovo prašymą tenkinti iš dalies ir nagrinėjamoje byloje sprendimu priteisto 2000,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo vykdymą išdėstyti dešimties mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d., įpareigojant atsakovą kiekvieną mėnesį iki to mėnesio pabaigos vaikų išlaikymui sumokėti po 200,00 Eur (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog nepaisant išlaikymo įsiskolinimo mokėjimo išdėstymo, atsakovas gali visą skolos sumą bet kada sumokėti iš karto.

27. Šalims išaiškintina, jog jeigu atsakovas per teismo nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdys, ieškovė turi teisę kreiptis į antstolį dėl įsiskolinimo išieškojimo priverstinai.

28. Priteisto išlaikymo vaikams lėšas pavestina valdyti ieškovei uzufrukto teise iki vaikų pilnametystės (CK 3.190 straipsnio 1 dalis, 3.191 straipsnis). Vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jų interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29. Ieškovei buvo suteikta 100 procentų valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (b. l. 41-42, 94-95). Atsakovui taip pat buvo suteikta 100 procentų valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (b. l. 52-53). Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, iš atsakovo valstybei turėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo paduodant ieškinį buvo atleista ieškovė (trys neturtiniai ir du turtiniai reikalavimai), valstybės patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos ir 19,92 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu). Tačiau abi šalys yra 100 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei atleistos, todėl bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

30. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas). Skubiai vykdytino sprendimo ar jo dalies įvykdymą atidėti ar išdėstyti negalima (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 269 straipsniu, 270 straipsniu, 282 straipsniu, 284 strapsniu, 307 straipsniu, 392 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad atsakovas N. V., a. k. (duomenys neskelbini), yra nepilnamečių vaikų N. R., gim. (duomenys neskelbini) Lietuva, Šiaulių r. sav., (duomenys neskelbini), a. k. (duomenys neskelbini), ir D. R., gim. (duomenys neskelbini), Lietuva, Šiauliai, a. k. (duomenys neskelbini), tėvas, o nepilnametis vaikas N. R., gim. (duomenys neskelbini), Lietuva, Šiaulių r. sav., (duomenys neskelbini), a. k. (duomenys neskelbini), yra atsakovo N. V., a. k. (duomenys neskelbini), dukra ir nepilnametis vaikas D. R., gim. (duomenys neskelbini), Lietuva, Šiauliai, a. k. (duomenys neskelbini), yra atsakovo N. V., a. k. (duomenys neskelbini), sūnus, įtraukti į vaikų gimimo įrašus duomenis apie tėvą bei pakeisti vaikų pavardes į tėvo pavardę: N. R. – į „V.”, D. R. – į „V.”.

Nustatyti, kad nepilnamečių vaikų N. R., gim. (duomenys neskelbini), a. k. (duomenys neskelbini), ir D. R., gim. (duomenys neskelbini), a. k. (duomenys neskelbini), nuolatinė gyvenamoji vieta yra jų motinos R. R., a. k. (duomenys neskelbini), gyvenamoji vieta.

Nustatyti atsakovo N. V. bendravimo su nepilnamečiais vaikais N. R. ir D. R. tvarką:

1) atsakovas su N. R. ir D. R. iki vaikams sukaks 10 metų gali matytis ir bendrauti kas antrą savaitgalį vaikų gyvenamojoje vietoje pagal iš anksto su ieškove R. R. suderintą laiką;

2) kai N. R. ir D. R. sueis 10 metų, atsakovas gali matytis ir bendrauti su vaikais kas antrą savaitgalio šeštadienį nuo 10 iki 17 val. pagal iš anksto su ieškove suderintą laiką;

3) šalys nustatytą bendravimo tvarką gali keisti bendru žodiniu sutarimu.

Priteisti iš atsakovo N. V., a. k. (duomenys neskelbini), išlaikymą nepilnamečiams vaikams N. R., gim. (duomenys neskelbini), a. k. (duomenys neskelbini), ir D. R., gim. (duomenys neskelbini), a. k. (duomenys neskelbini), po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki vaikų pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą LR teisės aktų nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo N. V., a. k. (duomenys neskelbini), nepilnamečiams vaikams N. R., gim. (duomenys neskelbini), a. k. (duomenys neskelbini), ir D. R., gim. (duomenys neskelbini), a. k. (duomenys neskelbini), po 1000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų 00 ct) kiekvienam vaikui išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d.

Išdėstyti atsakovui N. V., a. k. (duomenys neskelbini), 2000,00 Eur nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo įsiskolinimo vykdymą 10 (dešimties) mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d., įpareigojant atsakovą kiekvieną mėnesį iki jo pabaigos vaikų N. R., gim. (duomenys neskelbini), a. k. (duomenys neskelbini), ir D. R. išlaikymo įsiskolinimą sumokėti po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct), t. y., po 100,00 Eur kiekvienam vaikui, arba visą skolos sumą iš karto.

Išaiškinti atsakovui N. V., jog sprendimo dalies (dėl išlaikymo priteisimo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis) vykdymas nėra išdėstytas, jis vykdomas skubiai.

Nepilnamečiams vaikams N. R., gim. (duomenys neskelbini), a. k. (duomenys neskelbini), ir D. R., gim. (duomenys neskelbini), a. k. (duomenys neskelbini), skirto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jų motiną R. R., a. k. (duomenys neskelbini).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaikų gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai tėvystės nustatymui įregistruoti.

Teisėja Asta Čebatoriūtė