- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-12
- Bylos Nr.
- e2A-761-934/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26694-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Legal Balance“
- Atsakovas
- E. V.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal apeliantės uždarosios akcinės bendrovės ,,Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-32156-1064/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Legal Balance“ ieškinį atsakovui E. V. (E. V.) dėl skolos, netesybų, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Teisme priimtas 2021 m. rugsėjo 29 d. ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Legal Balance“ (toliau – ieškovė) ieškinys dėl skolos, netesybų, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Šalies argumentai
2. Ieškovė pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo E. V. (E. V.) (toliau – atsakovas) 251,37 Eur skolos, 25 Eur transporto priemonės pervežimo išlaidų, 226,23 Eur delspinigių, 5 procentus metinių procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad tarp skolininko ir pirminės kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Mogo LT“ 2019 m. balandžio 1 d. buvo sudaryta transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartis Nr. RNT01042019/0019, kuria atsakovui suteikta teisė valdyti ir naudotis kilnojamuoju daiktu – automobiliu AUDI A4, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai 2002, kurio vertė sutarties sudarymo metu 2700 Eur, už fiksuotą 154,72 Eur/mėn. mokestį, su galimybe įsigyti, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, o atsakovas priėmė transporto priemonę iš pradinės kreditorės bei įsipareigojo 36 mėnesius valdyti ir naudotis transporto priemone bei laiku mokėti įmokas sutartyje nustatyta tvarka bei terminais. Atsakovui nevykdant prievolės mokėti nuomos mokestį, sutartis buvo nutraukta 2019 m. gegužės 17 d. Atsakovas perdavė transporto priemonę pradinei kreditorei, tačiau tai padarė tik po to, kai pradinė kreditorė savo iniciatyva ir lėšomis nuvyko pas atsakovą, bei specialios technikos pagalba parsigabeno transporto priemonę. Transporto priemonės pervežimas Vilniuje kainavo 25 Eur. Ieškovės teigimu, tarp pradinės kreditorės ir Risk Management Services OÜ, buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis bei bylų priėmimo – perdavimo aktas, kuriais pradinė kreditorė perleido reikalavimo teises į reikalavimus pagal su klientais sudarytas sutartis, tarp jų reikalavimus, kilusius iš pradinė kreditorės ir atsakovo sudarytos sutarties. 2019 m. gruodžio 31 d. tarp Risk Management Services OÜ ir ieškovės buvo sudaryta skolų pardavimo-pirkimo ir perleidimo sutartis Nr. RP2019-12/02 ir priedas Nr. 1 prie vienkartinės reikalavimo perleidimo sutarties Nr. RP2019-12/02, kuriais Risk Management Services OÜ perleido ieškovei reikalavimo teises į pradinei kreditorei skolingus asmenis, tarp jų ir į atsakovo skolą.
3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimu už akių nusprendė priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 251,37 Eur skolos, 25 Eur transporto priemonės pervežimo išlaidų, 9,05 Eur delspinigių, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą 285,42 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. rugsėjo 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 78,66 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Likusią ieškinio dalį teismas atmetė. Teismo sprendimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
4.1. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas liko nesumokėjęs pirminėms kreditorėms bei ieškovei nuomos mokesčio už pirmiau nurodytą automobilį pagal transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 251,37 Eur skolos yra pagrįstas;
4.2. Pirminė kreditorė taip pat patyrė 25,00 Eur išlaidų susijusių su pirmiau nurodytos transporto priemonės gabenimu, todėl ieškovės reikalavimas dėl 25,00 Eur transporto priemonės pervežimo išlaidų yra pagrįstas;
Šalies argumentai
4.3. Ieškovės prašomos netesybos, atsižvelgiant į byloje esančią medžiagą bei kasacinio teismo praktiką, šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės dydį, į tai, kad ieškovė nepagrindė, kad prievolės įvykdymo termino praleidimas padarė jai realios žalos, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, yra laikytinos neprotingai didelėmis. Nustačius, kad ieškovės prašomi delspinigiai (0,5 proc. per dieną) yra neprotingai dideli ir siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros, teismas sprendžia, kad jie mažintini iki 0,02 proc. per dieną;
4.4. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 285,42 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. rugsėjo 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
4.5. Kadangi ieškovės reikalavimas patenkintas 57 proc., jai iš atsakovo E. V. priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, kurį sudaro 78,66 Eur.
III. Apeliacinio skundo argumentai
5. Ieškovė 2022 m. sausio 13 d. pateiktu apeliaciniu skundu prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimą už akių dalyse dėl delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų, priteisiant ieškovei iš atsakovo 226,23 Eur delspinigių ir 138,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį prašė palikti nepakeistą. Taip pat prašė priteisti ieškovei iš atsakovo 17,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
5.1. Teismas, mokėtinų netesybų dydį sumažindamas nuo 226,23 Eur iki 9,05 Eur, paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą;
5.2. Teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog apeliantė, vadovaudamasis Lietuvos teismų praktika, prašė priteisti delspinigius ne už visą, bet už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų.
5.3. Nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
6. Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimo dalies, kuria ieškovės prašomų delspinigių suma sumažinta nuo 226,23 Eur iki 9,05 Eur (nuo 0,5 procentų per dieną, iki 0,02 procentų), atitinkamai, ieškovės reikalavimą patenkinus 57 proc., priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sumažinta nuo 138 Eur iki 78,66 Eur, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl netesybų sumažinimo
7. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog pradinė kreditorė ir atsakovas E. V. 2019 m. balandžio 1 d. sudarė sutartį, kurios pagrindu pradinė kreditorė perdavė atsakovui laikinai valdyti ir naudotis už nuomos mokestį pradinei kreditorei nuosavybės teise priklausantį daiktą, kurio vertė – 2 700,00 Eur, o atsakovas įsipareigojo mokėti pradinei kreditorei nustatytas įmokas. Sutartimi nustatytas mėnesinis įmokos dydis – 154,72 Eur, sutarties terminas – 36 mėn., iš viso atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei 5 569,92 Eur. Sutarties bendrųjų sąlygų skiltyje ,,Atsakomybė“ numatyta, kad gavėjas, laiku nesumokėjęs bet kokių pagal šią sutartį mokėtinų sumų, privalo mokėti davėjo naudai iki 1 proc. dydžio netesybas nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Taigi, pradinis kreditorius su atsakovu buvo susitaręs dėl 1 proc. dydžio netesybų, o ieškovė sumažino sutartimi nustatytą delspinigių dydį iki 0,5 procentų.
8. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovei iš atsakovo priteistų delspinigių suma sumažinta nuo 226,23 Eur iki 9,05 Eur, iš esmės nurodė, jog sumažinus netesybas buvo pažeistas sutarčių laisvės principas bei šalių valia dėl atsakomybės taikymo už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantės nurodytos aplinkybės nesudaro nei faktinio, nei teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti ginčijamą teismo sprendimą.
9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu (CK 6.71 straipsnio 2 dalis). CK 6.72 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis.
10. Sprendžiant klausimą dėl delspinigių dydžio pagrįstumo pažymėtina, kad, viena vertus, kaip tai teisingai nurodo apeliantė, šalių teisė susitarti dėl netesybų, taigi ir dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kita vertus, ginčą nagrinėjantis teismas, vadovaudamasis CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais netesybų mažinimo pagrindais, gali netesybas sumažinti iki protingos sumos tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta. Teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija nepaneigia sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų. Tačiau teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; 2020 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
11. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis bei kasacinio teismo praktiką, šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės dydį, į tai, kad ieškovė nepagrindė, kad prievolės įvykdymo termino praleidimas padarė jai realios žalos, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, laikė ieškovės nurodytų netesybų dydį neprotingai dideliu. Taigi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas delspinigių mažinimo klausimą, įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, t. y., atsakovo specifinę padėtį (atsakovas yra vartotojas, silpnesnė šalis), delspinigių ir skolos santykį – tai, kad delspinigių dydis (226,23 Eur) beveik atitinka skolos dydį (251,37 Eur) ir šiuo atveju būtų neadekvati sankcija skolininko padarytam sutarties pažeidimui ir ieškovės nuostoliams. Pažymėtina tai, kad teismų praktikoje, esant panašioms aplinkybėms, taip pat pripažįstama, jog 0,5 procentų netesybos yra aiškiai per didelės ir neprotingos (pvz., žr. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-2224-656/2021, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-1029-265/2021; Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-506-886/2022; Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-191-613/2022).
12. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į anksčiau nurodytą nuosekliai formuojamą teismų praktiką panašiose bylose, vertindamas bylos aplinkybes ir delspinigių dydžio klausimą CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašomų priteisti 0,5 procentų delspinigių dydis nagrinėjamu atveju yra aiškiai per didelis ir pagrįstai pirmosios instancijos teismo sumažintas iki 0,02 procentų už ieškovės prašomas 180 dienas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad netesybos buvo sumažintos nepagrįstai ir (ar) aiškiai per daug. Pripažintina, kad toks delspinigių dydis užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nesuteikia nė vienai iš šalių perdėto pranašumo. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria apeliantei priteisti 9,05 Eur dydžio delspinigiai, paliktina nepakeista.
Dėl procesinės bylos baigties
13. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė teisės normas, suteikiančias teismui teisę mažinti nepagrįstai dideles netesybas, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, vadovavosi aktualia teismų praktika ir priėmė iš esmės teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
14. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
15. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos (17,00 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą) iš atsakovo nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.