Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Mildos Skersienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui V. K. dėl skolos, netesybų, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Atsakovui V. K. ieškinio su priedais kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (įteikiant atsakovui teismo procesinius dokumentus elektroniniu paštu). Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka ir priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.4. Nustačius, jog ieškinio reikalavimas tenkintinas visiškai, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista ir ieškovei priteistos visos bylinėjimosi išlaidos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

9. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, nusprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

10. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas ir pradinė kreditorė UAB „mogo LT“ 2019 m. vasario 15 d. sudarė transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. RNT15022019/0029 (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovui pradinė kreditorė įsipareigojo suteikti valdyti ir naudotis kilnojamuoju daiktu – automobiliu „Audi A4“, kėbulo Nr. WAUZZZ8K79A205245, pagaminimo metai – 2009, vertė sutarties sudarymo metu – 7 100,00 Eur, už fiksuotą 331,95 Eur / mėn. mokestį, su galimybe įsigyti, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, o atsakovas priėmė transporto priemonę iš pradinės kreditorės bei įsipareigojo 84 mėnesius valdyti ir naudotis transporto priemone bei laiku mokėti įmokas sutarties pagrindinių nuostatų 4 punkto grafike nustatyta tvarka ir terminais. Tačiau atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, nesilaikė mokėjimo grafiko, laiku nesumokėjo sutartų įmokų, todėl pradinė kreditorė nutraukė 2019-10-04 sutartį vienašališkai ir pareikalavo atsakovo padengti susidariusią skolą bei grąžinti jam perduotą transporto priemonę. Atsakovas įvykdė pradinės kreditorės reikalavimą ir perdavė transporto priemonę, tačiau iki pat šios dienos neapmokėjo priskaičiuotų įmokų iki sutarties nutraukimo dienos, neatlygino transporto priemonės transportavimo išlaidų bei neatlygino sutartinių netesybų.

11. Tarp Pradinio kreditoriaus ir Risk Management Services OÜ, registracijos numeris 14176671, registruotas adresu Pärnu mnt 148 Tallinn Harjumaa 11317, Estonia (toliau – Pradinis kreditorius2) buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis bei bylų priėmimo–perdavimo aktas, kuriais pradinis kreditorius perleido reikalavimo teises į reikalavimus pagal su klientais sudarytas sutartis, tarp jų reikalavimus, kilusius iš pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudarytos sutarties.

12. 2019 m. lapkričio 12 d. tarp Pradinio kreditoriaus2 ir ieškovės buvo sudaryta periodinė Skolų pardavimo–pirkimo ir perleidimo sutartis Nr. RP2019-10/1, o 2019 m. lapkričio 15 d. „Perleidžiamų reikalavimų portfelio sąrašas Nr. 1“ (toliau – Reikalavimo perleidimo sutartis), jais, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalimi ir nepažeisdamas klientų teisių, Pradinis kreditorius2 perleido ieškovei reikalavimo teises į Pradiniam kreditoriui2 skolingus asmenis, kartu ir į atsakovo skolą.

13. Ieškovė teigia, kad atsakovas netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, neatsiskaitė su pradiniu kreditoriumi už suteiktas paslaugas, dėl netinkamo prievolių pagal sudarytą Sutartį vykdymo buvo patirti nuostoliai, todėl iš atsakovo priteistinos ieškinyje nurodytos sumos.

14. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo formuojamą praktiką, ieškovės reikalavimus tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo nesumokėtą nuomos mokestį, nuostolius už transporto priemonės pervežimą, įstatyme numatytas procesines palūkanas, ieškovės reikalavimą priteisti delspinigius tenkino iš dalies, prašomų priteisti delspinigių dydį sumažindamas, motyvuodamas tuo, kad prašomi priteisti delspinigiai yra aiškiai per dideli ir laikytini baudiniais, o ne kompensuojamaisiais.

15. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi dėl delspinigių priteisimo, ieškovė pateikė apeliacinį skundą, jame teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė VKĮ nuostatas, nesivadovavo nagrinėjamu klausimu suformuota teismų praktika, nepagrįstai sumažino prašomus priteisti delspinigius, paneigė sutarčių laisvės principą, dėl to minėta sprendimo už akių dalis keistina, taip pat atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos.

16. Apeliacinio proceso paskirtis pagal CPK 320 straipsnyje įtvirtintas nuostatas yra patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

17. Atsižvelgiant į ieškovės apeliacinio skundo dalyką, nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimo už akių dalies dėl delspinigių priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Kita Tauragės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimo už akių dalis apeliacine tvarka neapskųsta, dėl to teisėjų kolegija jos nevertina ir dėl jos nepasisako (CPK 320 straipsnis).

Dėl delspinigių

19. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pati ieškovė apeliaciniame skunde sutinka ir neginčija aplinkybės, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovo sudaryta sutartis yra vartojimo sutartis.

20. VKĮ numato, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228¹ straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog fizinio asmens asmeniniais poreikiais sudaromos sutartys dėl daiktų įsigijimo, perimant daikto valdymą ir naudojimąsi, o už daiktą užmokant periodinėmis įmokomis, kvalifikuotinos išperkamąja nuoma (ar kita panašaus pobūdžio sutartimi, pavyzdžiui, pirkimu–pardavimu išsimokėtinai), kuriai, minėta, papildomai taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2011). Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į įgytos prekės pobūdį (automobilis) ir tai, kad prekę įsigijo asmeniškai fizinis asmuo iš juridinio asmens, verslo subjekto (CK 6.228¹ straipsnio 2–3 dalys). Apeliantė taip pat nurodo, kad šiuo atveju tikėtina, jog Sutarties pagrindu perduotu turtu (automobiliu) atsakovas naudojosi savo asmeninių ir šeimos poreikių tenkinimui. Teisėjų kolegija vertina, kad yra pagrindas pripažinti, jog ginčo teisiniai santykiai kilę iš vartojimo sutartinių teisinių santykių, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovą laikė vartotoju ir silpnesniąja šalimi.

21. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Apeliantės vertinimu, ieškovės prašomų priteisti delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytos sutarties sąlygoms, tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele.

22. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant klausimą dėl delspinigių dydžio pagrįstumo pažymėtina, kad, viena vertus, kaip tai teisingai nurodo apeliantė, šalių teisė susitarti dėl netesybų, taigi ir dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kita vertus, ginčą nagrinėjantis teismas, vadovaudamasis CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais netesybų mažinimo pagrindais, gali netesybas sumažinti iki protingos sumos tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta. Teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija nepaneigia sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų. Tačiau teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; 2020 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

23. Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).

24. Teisėjų kolegija, vertindama apeliantės argumentus, kad teismas nepagrįstai taikė VKĮ nuostatas, pažymi, jog iš skundžiamo teismo sprendimo už akių turinio nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas tiesiogiai netaikė VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatų, pagal kurią pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas, koks delspinigių dydis nagrinėjamu atveju atitiktų sąžiningumo ir protingumo kriterijus, į minėtą įstatyme nustatytą netesybų dydį atsižvelgė tik kaip į orientacinį dydį, leidžiantį vertinti prašomų priteisti delspinigių dydį, taip pat atsižvelgdamas ir į kitų byloje esančių faktinių aplinkybių visumą.

25. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, jog netesybos visada turi būti tik tam tikro dydžio, kadangi priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad vertinant, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, vienu (bet ne vieninteliu) iš kriterijų gali būti ir kituose teisės aktuose nustatyti netesybų dydžio ribojimai vartojimo sutartyse, pvz., Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 55 punktas). Nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai palyginamuoju aspektu atsižvelgė, be kita ko, įvertinęs ir kitas bylos aplinkybes, ir nurodytą įstatymo normą.

26. Ieškovė apeliacinį skundą grindžia ir tuo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, nesiėmė jokių veiksmų juos įvykdyti; neatsižvelgė ir į tai, jog apeliantė prašė priteisti delspinigius ne už visą, bet už sutrumpintą laiką, tai yra už 180 dienų. Apeliantės teigimu, ji informavo atsakovą dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę, o į teismą su ieškiniu kreipėsi praėjus protingam terminui.

27. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Taigi aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą, ar šioje byloje prašomos priteisti netesybos nėra per didelės, įvertino klausimui išspręsti reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes – atsakovo specifinę padėtį (atsakovas yra vartotojas, silpnesnė šalis), delspinigių ir skolos santykį – tai, kad delspinigių dydis beveik atitinka skolos dydį ir šiuo atveju būtų neadekvati sankcija skolininko padarytam sutarties pažeidimui ir ieškovės nuostoliams.

28. Netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolius patyrusios šalies interesų. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jas mažindamas, turi taikyti esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016, 30 punktas). Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad ieškovė prašomo priteisti delspinigių dydžio nepagrindė patirtais nuostoliais. Nagrinėjamu atveju teismui ieškovės prašomas priteisti netesybas sumažinus iki 84,01 Eur, jas, kaip ir pati ieškovė (apeliantė), apskaičiavus už 180 dienų, apeliantė jokių duomenų, kad būtų patyrusi daugiau nuostolių nei priteisti delspinigiai, teismui nepateikė.

29. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą už akių, atsižvelgė į savo aplinkybėmis iš esmės panašiose bylose suformuotą teisės taikymo praktiką. Analogiškos praktikos dėl delspinigių mažinimo laikomasi panašaus pobūdžio bylose, kuriose ieškovė UAB „Legal Balance“ yra perėmusi reikalavimo teises, kilusias iš išperkamosios nuomos sutarčių, į atsakovus iš pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartis civ. byloje Nr. e2A-2224-656/2021, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1029-265/2021). Įvertinus bylos faktines aplinkybes ir apeliacinio skundo argumentus pripažintina, kad ši praktika iš esmės yra aktuali ir nagrinėjamu atveju.

30. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į vartotojų teisių apsaugos nuostatas, vertindama bylos aplinkybes ir delspinigių dydžio klausimą CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašomų priteisti 0,5 procentų delspinigių dydis nagrinėjamu atveju yra aiškiai per didelis ir pagrįstai pirmosios instancijos teismo sumažintas iki 0,05 procentų už ieškovės prašomas 180 dienas. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo pripažinti, kad netesybos buvo sumažintos nepagrįstai ir (ar) aiškiai per daug. Pripažintina, kad toks delspinigių dydis užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nesuteikia nė vienai iš šalių perdėto pranašumo. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria apeliantei priteisti 84,01 Eur dydžio delspinigiai, paliktina nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde ieškovės reikalavimas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas yra siejamas su ieškinio reikalavimo dėl delspinigių priteisimo visišku patenkinimu. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovei priteisė atsižvelgęs į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Netenkintus apeliacinio skundo reikalavimo dėl delspinigių dydžio pakeitimo ir palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria ieškinio reikalavimas priteisti delspinigius tenkintas iš dalies, nėra pagrindo kitaip perskirstyti bylinėjimosi išlaidas.

Dėl bylos procesinės baigties

32. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, teisingai aiškino ir taikė bylai išspręsti aktualias materialinės teisės normas, nenukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą už akių. Apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių (nagrinėjamu atveju sprendimo už akių dalies dėl delspinigių priteisimo), dėl to jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.