Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-582-613/2022

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-07-08
Bylos Nr.: e2A-582-613/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-24-3-01353-2021-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Larisa Šimanskienė
Ieškovas: A. K.
Atsakovas: M. B.
Trečiasis asmuo: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonė Registrų centras, uždaroji akcinė bendrovė „Geoplanai“, R. B.
Advokatai: Vaidas Batūra, Vydmantas Žylė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-582-613/2022Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01353-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.3; 2.4.2.5; 3.1.7.6; 3.3.1.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 8 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Larisa Šimanskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovei M. B. dėl nuosavybės teisių gynimo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonė Registrų centras, uždaroji akcinė bendrovė „Geoplanai“, R. B.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti atsakovės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio sodų bendrijoje (toliau – SB) „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), 2014 m. gegužės 19 d. kadastrinius matavimus ir nustatyti ieškovės 0,0600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), ribas pagal UAB „Geosmart“ 2020 m. spalio 27 d. žemės sklypo schemoje nurodytas geodezinių matavimų koordinates ((duomenys neskelbtini)). Ieškinį grindžia šiomis aplinkybėmis:

1.1. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,0600 ha sodo žemės sklypas ir sodo pastatas, esantys SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini).

1.2. Atsakovei nuosavybės teise priklauso gretimas 0,0566 ha sodo žemės sklypas ir sodo pastatas, esantys SB ,,(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini).

1.3. Atsakovė savavališkai yra užėmusi dalį ieškovės žemės sklypo. 2014 m. gegužės 19 d. atliko kadastrinius matavimus, juos įregistravo valstybės įmonėje (toliau – VĮ) Registrų centre. Ieškovė negali įregistruoti atliktų sklypo kadastrinių matavimų, nes sklypų ribos persidengia, o ieškovės naudojamas žemės sklypas sumažėjo ir tapo neracionalios formos, t. y. bendra kraštinė tapo laužyta ir netiesi, o pats sklypas – neracionalios formos.

1.4. Dėl atsakovės veiksmų kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) Klaipėdos rajono skyrių. 2020 m. liepos 17 d. buvo atliktas patikrinimas vietoje ir surašytas Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 12ŽN-263-(14.12.73). Remiantis akto duomenimis nustatyta, kad atsakovės žemės sklypas (Nr. 36) pagal koordinates atsiduria ieškovės žemės sklype (Nr. 35).

1.5. Dėl tikslaus atsakovės ir savo žemės sklypų ribų nustatymo kreipėsi į UAB „Geosmart“, ji atliko ieškovės ir gretimų žemės sklypų tikslius geodezinius matavimus, kurie patvirtino NŽT Klaipėdos rajono skyriaus nustatytas faktines aplinkybes, kad atsakovės žemės sklypas persidengia ir yra įsiterpęs į ieškovės žemės sklypą kairėje pusėje 0,67 m, dešinėje pusėje 0,82 m.

1.6. Atsakovė savo ginčo žemės sklypą įsigijo iš ankstesnės savininkės pagal 2006 m. gegužės 24 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Šios sutarties 1 punkte nurodyta, jog parduodamas–perkamas 0,055 ha žemės sklypas, o 6 punkte nustatyta, kad pirkėja įsipareigoja laikytis sodo sklypo ribų, pažymėtų sklypo schemoje. Atsakovei priklausančio žemės sklypo Nr. 36 schemoje nurodyta, kad žemės sklypo ribos yra 16 m ir 34,3 m, o bendras plotas sudaro 5,5 aro, t. y. 5,5 aro išeina po apvalinimo (16 x 34,3 = 548,8).

Šalies argumentai

1.7. Atsakovės prašymu UAB „Geoplanai“ 2014 m. gegužės 19 d. surašė jos žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, paruošė šio žemės sklypo planą, jame nurodytas kitoks žemės sklypo plotas, t. y. 566 kv. m (vietoje nusipirkto 550 kv. m). Šis atsakovės žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas nėra ieškovės pasirašytas, ieškovė su juo nebuvo supažindinta ir nebuvo informuota apie jame nurodytų veiksmų atlikimą. Mano, kad, atliekant atsakovės žemės sklypo geodezinius matavimus, buvo remiamasi neteisingais, t. y. pakeistais, pirminiais riboženkliais. Kadangi atsakovė įregistravo UAB „Geoplanai“ atliktų geodezinių matavimų duomenis VĮ Registrų centre, ieškovė negali atlikti ir įregistruoti savo žemės sklypo matavimų, nes žemės sklypas persidengtų su atsakovės žemės sklypu. Dėl šios aplinkybės būtina pripažinti atsakovės užsakymu atliktus jos žemės sklypo kadastrinius matavimus neteisėtais ir juos panaikinti. Atsakovės užsakymu atlikti 2014 m. gegužės 19 d. kadastriniai matavimai pažeidė jos 2006 m. gegužės 24 d. pirkimo–pardavimo sutarties 6 punkte nurodytą įsipareigojimą laikytis sodo sklypo ribų, pažymėtų sklypo schemoje.

1.8. Ieškovės užsakymu UAB „Geosmart“ 2020 m. spalio 27 d. paruoštoje ieškovės žemės sklypo plano schemoje yra nustatytos šio žemės sklypo ribos ir tikslios koordinatės. Šios ribos idealiai atitinka turimo nuosavybės teise žemės sklypo dydį – 0,0600 ha – ir preliminarių matavimų schemoje nurodytus sklypo ilgius (37,5 x 16). Be to, iš šios schemos matyti, kad ieškovės žemės sklypo ribos bus „tiesus pratęsimas“ su gretimais žemės sklypais Nr. 56, Nr. 57 ir Nr. 34. Tarp ieškovės ir nurodytų trijų gretimų žemės sklypų yra užtvertos tvoros, o sklypams Nr. 56 ir 57 yra atlikti geodeziniai kadastriniai matavimai. Nustačius ieškovės sklypo ribas pagal ieškinio reikalavimą, iš esmės nebūtų pažeisti ir atsakovės interesai, nes yra galimybė jai suformuoti žemės sklypą, atitinkantį jos nuosavybės teise įgyto žemės sklypo dydį.

1.9. Pažymėjo, kad atsakovės žemės sklypas ribojasi su kitais žemės sklypais, kuriems dar nėra atlikti geodeziniai matavimai. Be to, yra galimybė atsakovei prisijungti valstybinės žemės dalį iš kelio pusės.

2. Ieškovė A. K. ir jos atstovas ieškinį palaiko jame išdėstytais argumentais ir motyvais.

Šalies argumentai

3. Ieškovė A. K. papildomai nurodė, kad 2006 m. įsigijo žemės sklypą, ten gyveno jos sūnus. Ji nuo 2006 m. iki 2019 m. sausio mėn. gyveno Plungės rajone. Jos deklaruota gyvenamoji vieta tuo metu buvo (duomenys neskelbtini). Nepamena, kada iš (duomenys neskelbtini) išsideklaravo ir deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Sūnui mirus, 2019 m. pradėjo tvarkyti žemės sklypą. Tarp jos ir atsakovės žemės sklypo buvo likusi dalis gyvatvorės, tačiau ji ją panaikino. Norėjo įrengti tvorą, tačiau negalėjo to padaryti, nes atsakovės vyras R. B. neleido teigdamas, kad jos tvora išeina už jos žemės sklypo ribų. Teigia, kad trūksta 16 kv. m žemės sklypo ploto, kurį pasisavino atsakovė. Teismui pateikta UAB ,,Geosmart“ matininko parengta žemės sklypo schema atitinka visus teisės aktų reikalavimus. Matininkas negalėjo užbaigti kadastrinių matavimų, nes pirma reikia panaikinti atsakovės sklypo matavimus. Prieš tai matininkas M. S. buvo parengęs žemės sklypo planą, jame žemės sklypas yra taisyklingos formos, be įlenkimų, tačiau šio plano teismui nėra pateikusi.

Atsiliepimas

4. Atsakovė M. B. atsiliepime į ieškinį su ieškinio reikalavimais nesutinka. Nurodo, kad sodo sklypas su sodo namu (duomenys neskelbtini), yra jos ir jos sutuoktinio R. B. bendroji jungtinė nuosavybė. Ieškovė nustatyta tvarka nėra parengusi kadastrinių matavimų, nors kreipėsi ne į vieną matininką. Ieškinyje nurodytos aplinkybės neatitinka faktinės situacijos. UAB „Geoplanai“ pateiktame žemės sklypų išdėstymo plane matyti, kad sklypų ribos nepersidengia, ieškovės sklypo plotas yra 600 kv. m, o faktiškai ji naudojasi 603 kv. m. Sąvoka „neracionalios formos“ – nepagrįsta. UAB „Geosmart“ neatliko nei ieškovės, nei gretimo sklypo tikslių geodezinių matavimų. UAB „Geosmart“, dalyvaujant R. B. ir ieškovei, atliko ieškovės sklypo ženklinimą. Sukalus kuoliukus pagal kadastrinius matavimus, ieškovė su tuo nesutiko. UAB „Geosmart“ pateiktoje schemoje raudonai pažymėtas tik ieškovės analizuojamas sklypas, o ne, kaip teigia ieškovė, atlikti geodeziniai matavimai. UAB „Geosmart“ aiškinamajame rašte jokių teiginių apie jokius įsiterpimus nėra, o schemoje rodomas tik galimas persidengimas. Naudojantis žeme, sklypo ribų buvo laikomasi. Sklypo įsigijimo metu 2006 m. gegužės 24 d. sklypas buvo atlikti tik preliminarūs sklypo matavimai. UAB „Geoplanai“ matininkai 2014 m. parengė atsakovės sklypo kadastrinius matavimus pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus. Preliminarūs matavimai nenurodo koordinuotų sklypo ribų ir kito būdo, kaip tik nustatyta tvarka atlikti kadastrinius matavimus, nėra. 2014 m. rugsėjo 29 d. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas, išnagrinėjęs prašymą ir pateiktą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, nusprendė, kad pateikta 566 kv. m ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų byla yra tinkama žemės sklypo kadastro duomenims Nekilnojamo turto registre pakeisti. Iš kadastrinių matavimų bylos priedų matyti, kad nustatyta tvarka ieškovei 2014 m. gegužės 7 d. ir 2014 m. birželio 17 d. registruotais laiškais buvo siųstas kvietimas ir pranešimas su informacija apie UAB „Geoplanai“ atliekamus žemės sklypo kadastrinius matavimus. Ieškovė nereagavo į siųstus laiškus. Ne atsakovės 2014 m. rengti sklypo geodeziniai matavimai, o ieškovės 2021 m. birželio 19 d. pareiškimas Nacionalinei žemės tarnybai ir Nacionalinės žemės tarnybos 2020 m. liepos 29 d. atsakymas su priedais buvo paremti neteisingais pakeistais riboženkliais, apie kurių pakeitimą (2020 m. gegužės 16 d.) pranešė policijai 2020 m. gegužės 18 d. Nesuprantama, kodėl ieškovė papildomai apeliuoja į pietinėje atsakovės sklypo pusėje besiribojantį sklypą (atlikti ir registruoti kadastriniai matavimai), nors šiaurinėje ieškovės sklypo pusėje yra išsidėstę 4 sklypai, kuriems atlikti preliminarūs matavimai, kurie faktiškai yra didesnio naudojamo žemės sklypų ploto (papildomai nuo 3 iki 35 kv. m) nei registruoti jų juridiniai plotai.

5. Trečiasis asmuo R. B. atsiliepime į ieškinį su ieškinio reikalavimais nesutinka remdamasis atsakovės M. B. atsiliepime nurodytais argumentais ir motyvais. 2022 m. kovo 22 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodė, kad jis yra projektuotojas, atestuotas projekto vadovas, todėl turi pakankamai techninių galimybių ir profesinių žinių, kad galėtų tiksliai pagal koordinates nustatyti žemės sklypo kampus, vietą, pamatuoti bet kokius matmenis, plotus ir pan. Ieškovė parengiamojo teismo posėdžio metu pateikė 2019 m. birželio 28 d. jos iniciatyva M. S., atliekant kadastrinius matavimus, parengtą žemės sklypo planą, kurio pati nepasirašė. Plane ieškovės ir atsakovės sklypų besiribojančios bendros kraštinės koordinatės sutampa, jis dalyvavo žymint kampus ir jokių pretenzijų neturėjo. Ieškovei toliau tęsiant kadastrinių matavimų procedūras, jai būtų suformuotas ir įregistruotas 607 kv. m plotas, kuris pagal kadastrinius matavimus būtų 7 kv. m didesnis nei dabartinis pagal preliminarius matavimus registruotas 600 kv. m plotas. Šiaurinė ieškovės žemės sklypo riba (2-3 kraštinė) yra pažymėta ne pagal šių sklypų kadastrinius matavimus, o pagal tai, kaip ieškovė su šiaurinėje pusėje besiribojančiais kaimynais nusprendė ir 2019 m. įstrižai užsitvėrė tvorą, nepasidarę kadastrinių matavimų ir nenusistatę tikslių sklypo kampų koordinačių. Ieškovė, nevykdžiusi savo pareigų dalyvauti žymint žemės sklypo ribas 2014 m. (reikiami pranešimai buvo siųsti, tačiau nepasiimti, pašto žymos pateiktos), dabar reiškia nepagrįstas pretenzijas atsakovei, kurios vardu registruotas sklypas nėra užtvertas tvora bet kur, kur sugalvojo ar su kažkuo kažkaip susitarė, o tvarkingai teisės aktų nustatyta tvarka pamatuotas, koordinuotas ir atlikus visas procedūras įregistruotas. Visi 4 ieškovės šiaurinėje pusėje esantys sklypai nėra kadastriškai pamatuoti, tačiau iš UAB „Geoplanai“ pateikto žemės sklypų išdėstymo plano akivaizdžiai matyti, kad absoliučiai visų faktiškai naudojamų žemės sklypų plotai (pažymėti raudonais skaičiais) yra didesni nei juridiniai plotai pagal registruotus preliminarius matavimus (pažymėti juodais skaičiais). UAB „Geoplanai“ pateiktame plane ir M. S. parengtame žemės sklypo plane matyti, kad ieškovės kadastriškai pamatuotas žemės sklypo plotas galėtų būti didesnis nei juridinis plotas. Jei būtų patenkintas ieškovės prašymas suformuoti jai sklypą pagal teismui pateiktą UAB „Geosmart“ parengtą žemės sklypo schemą, tai atsakovės sklypas sumažėtų 26 kv. m. Matavimus ir visas procedūras bei veiksmus pagal teisės aktų reikalavimus atliko matininkai ir valstybinės įstaigos. Nėra pagrindo abejoti nė vieno kompetencija ar atliktų veiksmų teisėtumu. Atsakovė ieškovei nepadarė jokios žalos, ginčo vietoje neužtvertos jokios tvoros, neužsodinti jokie medžiai ar krūmai. Atliekant atsakovės kadastrinius matavimus, nepadarytas nė vienas pažeidimas. Atsakovės žemės sklypo kadastriniai matavimai parengti ir visi procedūriniai veiksmai atlikti pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus. Ieškovė ir (ar) jos atstovas pateikė ne visus dokumentus ir informaciją. Ieškovė pati pateikė kadastrinių matavimų bylą, kurią advokatas gavo iš VĮ Registrų centro, tačiau nepateikė joje esančių pašto žymų apie deklaruotos gyvenamosios vietos adresu siųstus laiškus, kurių pati neatėjo pasiimti. Ieškovė pateikė informaciją, kad kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl patikrinimo, tačiau nutylėjo, kad neseniai prieš tai atitinkamai dėl riboženklių perkėlimo buvo kreiptasi į policiją, kuri inicijavo prieš tai buvusį Nacionalinės žemės tarnybos patikrinimą. Ieškovė prie ieškinio pridėjo UAB „Geosmart“ raštą, tačiau nepridėjo prie rašto turėjusios būti schemos, kuri nėra ir negali būti dokumentas žemės sklypo kadastriniams matavimams nustatyti. Ieškovė tik 2022 m. sausio 7 d. parengiamojo posėdžio metu pateikė dar 2019 m. M. S., vykdančio individualią veiklą, parengtą žemės sklypo planą. Ieškovė meluoja, kad jis užprotestavo jos kadastrinius matavimus. Ieškovės matininkams (M. S., UAB ,,Geosmart“) atliekant sklypų žymėjimą jokių pretenzijų nebuvo. Ieškovė pati nepasirašydavo jai pateiktų parengtų kadastrinių matavimų dokumentų, taip neleisdama matininkams vykdyti tolesnių jos sklypo kadastrinių matavimų procedūrų. Ieškovės ieškinys turi būti atmestas visa apimtimi.

6. Atsakovė M. B. ir trečiasis asmuo R. B. su ieškiniu nesutinka remdamiesi atsiliepimuose ir rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytais argumentais ir motyvais.

7. Trečiasis asmuo R. B. papildomai paaiškino, kad, įsigijus žemės sklypą, jokių riboženklių nebuvo. 2014 m. kreipėsi į matininką, kad atliktų žemės sklypo kadastrinius matavimus, pranešimai kaimyninių žemės sklypų savininkams buvo siunčiami pagal deklaruotą gyvenamąją vietą, kaip nustato įstatymai. Esminis kriterijus, atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, yra žemės sklypo plotas. Įsigijo 550 kv. m ploto žemės sklypą (pagal preliminarius matavimus), 2014 m., atlikus kadastrinius matavimus, nustatytas 566 kv. m žemės sklypo plotas. Kadastrinius matavimus įregistravo 2019 m. rugsėjo mėnesį, kilus nesutarimų su ieškove. M. S., vykdančio individualią veiklą, parengtas ieškovės žemės sklypo planas atitinka žemės sklypo plotą, tačiau jis yra nepasirašytas ieškovės. Tiek UAB ,,Geosmart“, tiek UAB „Geoplanai“ matininkų parengtuose žemės sklypo planuose nurodyta, kad ieškovės sklypo plotas yra 600 kv. m. Jei būtų patenkintas ieškovės prašymas suformuoti jai žemės sklypą pagal pateiktą UAB „Geosmart“ parengtą žemės sklypo schemą, tai atsakovės sklypas sumažėtų 26 kv. m nuo juridinio (įregistruoto) ploto.

8. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) atsiliepime į ieškinį su ieškinio reikalavimais nesutinka. Nurodo, kad ieškovė 2020 m. birželio 19 d. kreipėsi į NŽT Klaipėdos rajono skyrių su pareiškimu „Dėl žemės sklypo permatavimo“. Pareiškime nurodė, kad kaimynė (atsakovė) M. B. užgrobė dalį ieškovės žemės sklypo ir trukdo tverti tvorą. NŽT 2020 m. liepos 29 d. rašte Nr. 12SD-3490-(14.12.104) „Dėl atlikto žemės naudojimo patikrinimo“ nurodė, kad 2020 m. liepos 16 d. 16.00 val. atliko ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą vietoje ir surašė aktą. Akte nurodyta, kad Klaipėdos rajono skyrius, atlikęs žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), patikrinimą vietovėje, rado du naujo standarto riboženklius, du armatūros riboženklius ir vieną medinį kuoliuką. Pagal preliminarius žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) matavimus, generaliniame plane nurodytas 16-os metrų atstumas neatitinka nė vieno įrengto riboženklio. Naujo standarto riboženklis palei gatvę tarp sklypų Nr. 35 ir 36 skiriasi apie 70 cm nuo preliminarių matavimų. Metalinis riboženklis nuo preliminarių matavimų skiriasi apie 40 cm. Vakarinėje sklypo dalyje ties sklypo Nr. 36 riba rastas metalinis riboženklis, kurio nurodomas atstumas yra 16,10 m, o medinio kuoliuko – 15,40 m. Tarp sklypų Nr. 35 ir 56 yra užtverta segmentinė tvora, kuri atitinka generaliniame plane nurodytus 16 m. Gretimame sklype Nr. 36 atlikti kadastriniai matavimai, pagal koordinates sklypas atsiduria sklype Nr. 35, kuris išmatuotas atliekant preliminarius matavimus. Akte taip pat nurodyta, kad patikrinimo metu žemės naudojimo tvarkos pažeidimų nenustatyta. Ieškovė informuota, kad žemės sklypų ribas turi teisę nustatyti tik Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnyje nurodyti asmenys, turintys Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą matininko kvalifikacijos pažymėjimą, kuriuo suteikiama teisė nustatyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis, todėl dėl jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribų tikslinimo turi kreiptis į matininkus. Ieškiniui pagrįsti remiamasi UAB „Geosmart“ 2020 m. spalio 27 d. paruošta ieškovės žemės sklypo plano schema, kuri nėra įvertinta kompetentingų institucijų.

9. Trečiojo asmens NŽT atstovė su ieškiniu nesutinka atsiliepime išdėstytais argumentais ir motyvais. Papildomai paaiškino, kad, atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus sodų bendrijose, labai retai pasitaiko, kad žemės sklypo preliminarūs matavimai sutaptų su kadastriniais matavimais. Labai dažnai būna žemės sklypų plotų, linijų ilgių paklaida. Svarbiausia, kad paklaida neviršytų teisės aktuose nustatytos paklaidos leistinos ribos – + (-) 47 kv. m 6 arams.

10. Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimu dėl ieškinio palieka spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad M. B. VĮ Registrų centro teritoriniam padaliniui 2014 m. rugsėjo 22 d. pateikė prašymą patikrinti UAB „Geoplanai“ matininko R. S. parengtą žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), 2014 m. gegužės 19 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas 2014 m. rugsėjo 29 d. priėmė sprendimą Nr. (4.7.19.) GS-1381 „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylos tinkamumo žemės sklypo kadastro duomenims pakeisti Nekilnojamojo turto kadastre“, jame nurodė, kad byla yra tinkama žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimui Nekilnojamojo turto kadastre. M. B. teritoriniam registratoriui pateikė 2019 m. rugsėjo 26 d. prašymą bylos pagrindu pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre. Nenustačius Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnyje nurodytų aplinkybių, bylos pagrindu 2019 m. rugsėjo 26 d. pakeisti žemės sklypo kadastro duomenys. Kartu su ieškiniu buvo pateikta UAB „Geosmart“ 2020 m. spalio 27 d. parengtos schemos pirmo lapo pusė ir antro lapo pusė, t. y. pateikta tik dalis schemos, todėl negalima padaryti vienareikšmės išvados, kad UAB „Geosmart“ 2020 m. spalio 27 d. parengtoje schemoje yra pavaizduoti visi su prašoma nustatyti riba besiribojantys žemės sklypai, nurodant šių sklypų plotą ir kitus reikšmingus duomenis. Kadastro tvarkytojui prašymas atlikti UAB „Geosmart“ 2020 m. spalio 27 d. parengto žemės sklypo plano ar kadastro duomenų bylos patikrą nebuvo teiktas, todėl VĮ Registrų centras negali pasisakyti dėl teismui pateiktos žemės sklypo schemos. Prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

11. Trečiasis asmuo UAB „Geoplanai“ atsiliepime į ieškinį nurodo, kad 2014 m. gegužės mėn. rengė žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą. Atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, į sklypo ženklinimą registruotais laiškais buvo kviečiami visi aplinkinių sklypų savininkai. Sklypo ženklinimo dieną visi savininkai, išskyrus sklypo (duomenys neskelbtini), susirinko prie matuojamo sklypo. Naudojamų sklypų ribas pagal visų savininkų parodymus ir rastą situaciją vietovėje matavo matininkas R. S. Buvo sukalti kuoliukai. Visi dalyvavę asmenys pasirašė žemės sklypo paženklinimo akte. Neleistinų ploto ir linijų ilgių nuokrypių nerasta. Visiems aplinkiniams sklypams pagal naudojamą plotą vietovėje ploto trūkumų nenustatyta, priešingai, beveik visų sklypų naudojamas plotas didesnis negu juridinis. Įvertinus lauko darbus ir neradus neleistinų neatitikimų, buvo parengtas matuojamo žemės sklypo planas, kuris, vadovaujantis nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklėmis, buvo išsiųstas ženklinant sklypą nedalyvavusiems gretimų sklypų savininkams pastaboms pareikšti. Per įstatyme nustatytą terminą gavėjas nepareiškė pastabų dėl žemės sklypo ribų. Žemės sklypo planas, nenustačius naujų žemės sklypo specialiųjų sąlygų, buvo teikiamas derinti VĮ Registrų centrui. Žemės sklypo planai NŽT teikiami derinti tik nustačius naujas žemės sklypo specialiąsias sąlygas arba esant neleistinam sklypo ploto neatitikimui. Suderintas planas perduotas sklypo savininkui toliau žemės sklypo planą registruoti VĮ Registrų centro duomenų bazėje.

12. Trečiojo asmens UAB ,,Geoplanai“ atstovas su ieškiniu nesutinka remdamasis atsiliepime išdėstytais argumentais ir motyvais. Papildomai paaiškino, kad 2014 m., atliekant sodo sklypo kadastrinius matavimus, dalyvavo visi kaimynai, išskyrus ieškovę. Buvo likęs gyvatvorės, skyrusios šalių sklypus, segmentas. Ribą nustatė ir riboženklį įdėjo per gyvatvorės vidurį. Ieškovės žemės sklypo plotas buvo apie 600 kv. m. Kadastrinių matavimų bylos Nacionalinei žemės tarnybai teikti nereikėjo, nes šios institucijos išvada reikalinga, kai yra žemės sklypo ploto paklaida. Galima paklaida 6 arams yra + (-) 47 kv. m.

13. Trečiasis asmuo V. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad jam priklauso žemės sklypas su pastatais, esantis SB ,, (duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Jis neturi jokių pastabų dėl byloje pateiktų žemės sklypų atliktų kadastrinių matavimų. Neturi jokių pretenzijų nei ieškovei, nei atsakovei.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

14. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. kovo 18 d. sprendimu civilinės bylos dalį dėl kadastrinių matavimų panaikinimo nutraukė, ieškinio dalį dėl žemės sklypo ribų nustatymo atmetė.

15. Teismas nustatė, kad byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl ieškovei, atsakovei ir trečiajam asmeniui priklausančių žemės sklypų ribų nustatymo.

16. Teismas pažymėjo, kad, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus.

17. Teismas, nustatęs, kad VĮ Registrų centro 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimas, kuriuo remiantis kadastro duomenys nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre, nėra nuginčytas ir (ar) ginčijamas, įvertinęs, kad ieškovės ginčijami (UAB „Geoplanai“ atlikti) atsakovės žemės sklypo kadastriniai matavimai ieškovei jokių teisinių pasekmių nesukelia, padarė išvadą, kad toks ieškovės reikalavimas negali būti savarankiškas reikalavimo dalykas ir ginčo teisme objektas. Konstatavęs, kad ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančiais žemės sklypo kadastrinius matavimus negali būti savarankiškas reikalavimo dalykas ir ginčo teisme objektas, šią bylos dalį nutraukė kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

18. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog negali tinkamai įgyvendinti turimos nuosavybės teisės į žemės sklypą ir (ar) sklype esančius statinius, kad atsakovei (kartu ir trečiajam asmeniui) priklausančio žemės sklypo ribos atliekant kadastrinius buvo nustatytos neteisingai ir (ar) neteisėtai – pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką ir (ar) remiantis neteisingais ar neteisėtais dokumentais. Teismo vertinimu, nėra pagrindo daryti išvadą, kad kadastriniais matavimais yra neteisingai nustatytos atsakovės žemės sklypo ribos ir pažeidžiamos ieškovės nuosavybės teisės. Atsakovės žemės sklypo ribos yra aiškios pagal kadastrinių matavimų duomenis, kurie yra įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre. Taigi nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo keisti nustatytą žemės sklypų ribą ir nustatyti ieškovės žemės sklypo ribas pagal (pačios ieškovės nepasirašytą ir kompetentingų institucijų nepatikrintą) 2020 m. spalio 27 d. žemės sklypo schemą. Taigi ieškinio dalis dėl žemės sklypo ribų nustatymo yra nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestina.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

19. Ieškovė A. K., atstovaujama advokato Vydmanto Žylės, apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 18 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Taip pat prašo, panaikinus skundžiamą sprendimą dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų, grąžinti žyminį mokestį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

19.1. Skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju egzistuoja absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, t. y. teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Taip pat pažeidė procesinės teisės normas ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio l dalis). Kadangi neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 straipsnio l dalies 2 punktas).

19.2. Pirmosios instancijos teismas iš esmės nesiaiškino aplinkybių, kokiu pagrindu buvo pakeisti ir kodėl skiriasi nuo pradinių duomenys, užfiksuoti UAB „Geoplanai“ atsakovės žemės sklypo kadastrinių matavimų plane.

19.3. Teigia, kad bylos duomenimis nustatyta, kad tikslios gretimų žemės sklypų ribos buvo nustatytos matininkų, tačiau jie užfiksavo skirtingus duomenis, kurie nagrinėjamo ginčo neišsprendė. Todėl mano, kad į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis turėjo būti įtraukti UAB „Geosmart“ ir M. S. individuali įmonė.

19.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė civilinę bylą dėl dalies ieškovės reikalavimo, kadangi ieškinio reikalavimas yra vyraujantis ir pagal rūšinį teismingumą turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, nes teisinis santykis, dėl kurio kilo ginčas, yra išskirtinai susijęs su atsakovei ir jos sutuoktiniui priklausančio žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu.

Atsiliepimas

20. Atsakovė M. B., atstovaujama advokato Vaido Batūros, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

20.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti remiantis apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo. Teismas tinkamai nustatė ir išsamiai įvertino faktines bylos aplinkybes, savo išvadas grindė teisės normomis ir teismų praktika, tinkamai atskleidė bylos esmę.

20.2. Apeliaciniame skunde nenurodyti jokie teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas skundžiamo sprendimo neteisėtumas. Apeliacinis skundas yra deklaratyvaus pobūdžio, grindžiamas ne teisiniu, o subjektyviu aplinkybių vertinimu, todėl atmestinas kaip nepagrįstas.

Žemesnės instancijos teismas

20.3. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ginčas kilo dėl žemės sklypų ribų. Nesutinka su apeliantės vertinimu, kad ginčas kilo iš ginčijamo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto ir dėl to civilinė byla negalėjo būti nutraukta.

20.4. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo daryti išvadą, kad kadastriniais matavimais yra neteisingai nustatytos atsakovės žemės sklypo ribos ir pažeidžiamos ieškovės nuosavybės teisės.

20.5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nenustatytos aplinkybės, kurios sudarytų teismui pagrindą taikyti CK 4.45 straipsnio 1 dalį.

20.6. Pirmosios instancijos teismo išvados grindžiamos ne tik teisės normomis, bet ir teismų praktika, suformuluota nagrinėjamais klausimais.

20.7. Pažymėjo, kad ieškovė teismui ne kartą teikė analogiškus ieškinius, tačiau teismas juos atsisakė priimti, nurodydamas trūkumus, kurių ieškovė neištaisė.

20.8. Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių.

Žemesnės instancijos teismas

20.9. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus, jų pagrindu padarė pagrįstas išvadas, sprendimas dėl įrodymų vertinimo atitinka kasacinio teismo praktiką.

Atsiliepimas

21. Trečiasis asmuo R. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Šalies argumentai

21.1. Apeliantės teiginiai dėl žemės sklypo išsidėstymo neatitinka pačios apeliantės teismui pateiktų duomenų ir yra klaidinantys. Apeliaciniame skunde nurodo tas pačias aplinkybes ir teiginius, dėl kurių teismas pasisakė, kuriuos įvertino ir motyvuotai pagrindė savo sutikimą ar nesutikimą su jais.

21.2. Ieškovė savo reikalavimus grindžia dokumentais (pvz., UAB „Geosmart“ parengta schema), kurie neturi įrodomosios reikšmės teisingam ginčo išsprendimui.

21.3. Mano, kad ieškovė nepagrįstai atsakove įtraukė žemės sklypo savininkę, kadangi ne ji atliko ir vykdė žemės sklypo matavimo procedūras, ne ji tikrino duomenis, priėmė sprendimus. Visus veiksmus pagal teisės aktų reikalavimus atliko matininkai ir valstybės įstaigos. Ieškovė nepateikė nė vieno įrodymo, patvirtinančio atliktų veiksmų neteisėtumą.

21.4. Teigia, kad ieškovės teisės nėra pažeidžiamos jokiais atliekamais veiksmais ar neveikimu.

21.5. Apeliantės skundas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.

Atsiliepimas

22. Trečiasis asmuo UAB „Geoplanai“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, jame pažymėjo, kad 2014 m. gegužės mėnesį žemės sklypo kadastrinių matavimų byla parengta remiantis galiojančiais teritorijos planavimo dokumentais. Įvertinus lauko darbus ir neradus neleistinų neatitikimų, buvo parengtas matuojamo žemės sklypo planas, kuris, vadovaujantis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklėmis, buvo išsiųstas ženklinant sklypo nedalyvavusiems gretimų sklypų savininkams pastaboms pareikšti. Per įstatyme nustatytą terminą gavėjas nepareiškė pastabų dėl žemės sklypo ribų. Žemės sklypo planas, nenustačius naujų žemės sklypo specialiųjų sąlygų, buvo teikiamas derinti VĮ Registrų centrui. Suderintas planas perduotas sklypo savininkui įregistruoti VĮ Registrų centro duomenų bazėje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Kadangi ieškovė apeliaciniame skunde teigia, jog šiuo atveju egzistuoja absoliutus negaliojimo pagrindas, argumentai, susiję su absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo egzistavimu, bus nurodyti tolesnėse nutarties dalyse.

24. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

25. Pažymėtina ir tai, kad, pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

26. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl nuosavybės teisių gynimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

27. Byloje nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus ir nustatyti ieškovės žemės sklypo ribas pagal teismui pateiktoje žemės sklypo schemoje nurodytas geodezinių matavimų koordinates.

28. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovei ir jos sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti ir įregistruoti pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus. Ieškovės reikalavimai nepagrįsti, pareikšti net neatlikus įstatymų nustatyta tvarka žemės sklypo kadastrinių matavimų.

29. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė, konstatuodamas, kad ieškovė neįrodė, jog negali tinkamai įgyvendinti turimos nuosavybės teisės į žemės sklypą ir (ar) sklype esančius statinius, kad atsakovei (kartu ir trečiajam asmeniui) priklausančio žemės sklypo ribos atliekant kadastrinius buvo nustatytos neteisingai ir (ar) neteisėtai – pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką ir (ar) remiantis neteisingais ar neteisėtais dokumentais. Be kita ko, teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančiais žemės sklypo kadastrinius matavimus negali būti savarankiškas reikalavimo dalykas ir ginčo teisme objektas, todėl šią bylos dalį nutraukė kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

30. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, vadovavosi prieštaringais bylos duomenimis, o tai lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Be to, nagrinėjamu atveju egzistuoja absoliutus teismo sprendimo pagrindas, kadangi teismas pasisakė dėl į bylą neįtrauktų asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas. Kadangi pagal byloje esančius duomenis nėra galimybės bylą išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, byla grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

31. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės teiginiais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, todėl jų nekartoja ir pasisako tik dėl atskirų apeliaciniame skunde ieškovės nurodytų argumentų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

32. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).

33. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad trečiojo asmens R. B. pateiktas naujas įrodymas – sertifikatas, kuris nebuvo pateiktas ir įvertintas pirmosios instancijos teismo, nepriimtinas. Trečiasis asmuo neprašo ir nepagrindžia būtinybės priimti pateiktą įrodymą apeliacinės instancijos teisme. Kadangi dokumentas, kurį teisėjų kolegija atsisako priimti, buvo pateiktas elektroniniu paštu, jis trečiajam asmeniui negrąžintinas.

Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo

34. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, neįtraukdamas UAB „Geosmart“ ir M. S. individualios įmonės į civilinės bylos nagrinėjimą, nusprendė dėl neįtrauktų į procesą asmenų teisių ir pareigų, o tai pažeidžia CPK 266 straipsnį ir sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės argumentus ir motyvus, skundžiamo teismo sprendimo motyvus ir rezoliucinę dalį, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad skundžiamu sprendimu teismas nusprendė dėl į procesą neįtrauktų suinteresuotų asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, todėl nėra pagrindo nustatyti, kad egzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas teismo sprendimas neturi jokios įtakos nei UAB „Geosmart“, nei M. S. individualios įmonės teisėms ir pareigoms, kadangi nagrinėjamoje byloje pareikšti reikalavimai nesusiję su nurodytais asmenimis, byloje nebuvo ginčijami jokie jų veiksmai ir (ar) neveikimas, ginčijamas teismo sprendimas minėtiems asmenims nesukuria jokių teisių ir (ar) pareigų. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino tik UAB „Geosmart“ ir matininko M. S. parengtų ieškovės žemės sklypo planų / schemų turinį, o ne pasisakė dėl minėtų asmenų teisių ir (ar) pareigų.

36. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliutaus skundžiamo teismo sprendimo pagrindo, numatyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, nagrinėjamu atveju nenustatyta. O dėl apeliantės nurodytų pirmosios instancijos teismo galbūt padaryto procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimo, lėmusio galbūt neteisingą bylos išsprendimą, neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą, teisėjų kolegija pasisakys tolesnėse nutarties dalyse.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

37. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovei A. K. nuosavybės teise priklauso 0,060 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), su sodo pastatu (1981), esantis SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), įgytas pagal 2006 m. lapkričio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Kadastro duomenys nustatyti 1993 m. gruodžio 11 d., atliekant preliminarius matavimus. 1992 m. balandžio 29 d. sudarytoje žemės sklypo schemoje nurodyta, kad žemės sklypo plotis 16 m ir ilgis 37,5 m.

38. Atsakovei M. B. ir trečiajam asmeniui R. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 0,0566 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), su sodo pastatu (1980), esantis SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), įgytas pagal 2006 m. gegužės 24 d. pirkimo–pardavimo sutartį. 2006 m. gegužės 24 d. pirkimo–pardavimo sutartis tarp E. V. ir V. V. V. (pardavėjų) ir M. B. (pirkėjos) sudaryta dėl 0,0550 ha žemės sklypo, suformuoto atliekant preliminarius matavimus. Prieš tai E. V. šį 0,0550 ha žemės sklypą Nr. 36 išpirko iš valstybės pagal 1993 m. spalio 2 d. pirkimo–pardavimo sutartį. 1992 m. balandžio 27 d. sudarytoje žemės sklypo schemoje nurodyta, kad žemės sklypo plotis 16 m ir ilgis 34,3 m, rytinė riba – 3,5 m nuo kelio. 2019 m. birželio 28 d. matininko M. S. parengtas žemės sklypo planas, pagal kurį sklypo plotas – 607 kv. m, tačiau jis ieškovės nepasirašytas. Žemės sklypo kadastrinė byla nesudaryta.

39. Atsakovės M. B. ir trečiojo asmens R. B. žemės sklypo (pagal įsigijimo dokumentus ir pagal preliminarius matavimus – 0,0550 ha) kadastro duomenys nustatyti 2014 m. gegužės 19 d. trečiojo asmens UAB „Geoplanai“, matininkas R. S. Žemės sklypo plotas po matavimų – 0,0566 ha, t. y. 16 kv. m didesnis nei nustatyta preliminariais matavimais ir neviršija leistinos paklaidos. 2014 m. gegužės 19 d. sudarytas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, ribos paženklintos 4 riboženkliais (kitos ribos sutapo su tvoromis), parengtas žemės sklypo planas. Žemės sklypo plane nurodyta, kad žemės sklypo plotis 16,57 m vakarinėje pusėje (ties riba su žemės sklypu Nr. 55, priklausančiu trečiam asmeniui V. K.), 16,52 m rytinėje pusėje lygiagrečiai keliui), ilgis 34,2 m (ties riba su žemės sklypu Nr. 35, priklausančiu ieškovei A. K.). 2014 m. gegužės 7 d. siųsti pranešimai gretimų sklypų savininkams. Ženklinimo metu dalyvavo ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą pasirašė gretimų sklypų savininkai S. P. (žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), V. K. (žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovė A. K. (žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nedalyvavo ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto nepasirašė. Ieškovei A. K. jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), registruotais laiškais buvo išsiųsti: 2014 m. gegužės 7 d. kvietimas dalyvauti žemės sklypo parodyme-paženklinime; 2014 m. birželio 17 d. pranešimas, kad 2014 m. gegužės 19 d. buvo ženklinamos M. B. priklausančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ribos ir kad ji (ieškovė) turi teisę ne vėliau kaip per 30 dienų nuo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopijos ir žemės sklypo plano gavimo pateikti pastabas dėl žemės sklypo ribų paženklinimo. Ieškovė per nustatytą terminą nepateikė pastabų dėl žemės sklypo paženklinimo-parodymo akto. Žemės sklypo kadastrinė byla patikrinta VĮ Registrų centre ir 2014 m. rugsėjo 29 d. priimtas sprendimas Nr. (4.7.19.) GS-1381, kad byla yra tinkama žemės sklypo kadastro duomenims pakeisti Nekilnojamojo turto kadastre. Žemės sklypo 2014 m. gegužės 19 d. nustatyti kadastro duomenys nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. įregistruoti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastre. VĮ Registrų centro 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimas į bylą nėra pateiktas, byloje neginčijamas ir duomenų, kad būtų nuginčytas administracine tvarka, nėra.

40. 2020 m. gegužės 18 d. atsakovė M. B. kreipėsi į policiją su pranešimu (ROIK 9920000042689), kad ieškovė A. K. 2020 m. gegužės 16 d. savavališkai perkėlė jos žemės sklypo riboženklius.

41. 2020 m. birželio 19 d. ieškovė A. K. kreipėsi į NŽT Klaipėdos rajono skyrių su pareiškimu, prašydama permatuoti jos žemės sklypą ir atkurti ribas ir nurodydama, kad atsakovė M. B. užgrobė dalį jos žemės sklypo ir trukdo tverti tvorą.

42. 2020 m. liepos 16 d. NŽT atliko ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą vietoje. 2020 m. liepos 17 d. surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas. Žemės naudojimo tvarkos pažeidimų nenustatyta.

43. Ieškovė ginčija atsakovės ir trečiojo asmens sklypo kadastrinius matavimus ir prašo nustatyti jos sklypo ribas pagal 2020 m. spalio 27 d. UAB „Geosmart“ sudarytą, tačiau pačios ieškovės nepasirašytą ir kompetentingų institucijų nepatikrintą žemės sklypo schemą.

44. Pagal byloje esančius žemės sklypo planus bei schemas, ieškovei atliekant kadastrinius matavimus galima suformuoti 0,0600 ha (t. y. atitinkantį juridinį plotą) ir didesnį iki 0,0607 kv. m žemės sklypą.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo reikalavimų

45. Pažymėtina, kad teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas, o pagrįstu – kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne interpretuojant atskirus faktus (CPK 185 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Rungimosi principas reikalauja, kad šalys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). CPK 176 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, nei jo nesant (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-260/2001; Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Kita vertus, teismas turi vertinti įrodymus vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais bei bendraisiais teisės principais, taip pat ir sąžiningumo, protingumo ir teisingumo.

46. Apeliantė skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, priimdamas sprendimą vadovavosi prieštaringais bylos duomenimis, neteisėtai ir nepagrįstai nutraukė civilinės bylos dalį dėl atsakovės žemės sklypo kadastrinių matavimų (dokumentų) panaikinimo, todėl ginčijamas sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

47. Kaip jau minėta šios nutarties 33–35 punktuose, teisėjų kolegija nenustatė absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, todėl šiuo aspektu panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo nėra teisinio pagrindo.

48. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Atskleisti bylos esmę ir priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga. Nors apeliacinės instancijos teisme taip pat galima įrodinėti faktines bylos aplinkybes, tačiau bylos esmė turi būti atskleista pirmosios instancijos teisme, nes tą esmę atskleidus tik apeliacinės instancijos teisme šios instancijos teismas iš esmės veiks kaip pirmosios instancijos teismas, o šalys de facto praras teisę į apeliaciją. Bylos esmės atskleidimas apeliacinės instancijos teisme taip pat prieštarautų CPK įtvirtintai ribotos apeliacijos prigimčiai (CPK 312, 314, 320 straipsniai).

49. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, pareiškė kelis reikalavimus, t. y. panaikinti atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus ir nustatyti ieškovės žemės sklypo ribas pagal teismui pateiktoje žemės sklypo schemoje nurodytas geodezinių matavimų koordinates.

50. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės pareikštų reikalavimų pagrįstumo, nustatė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovei ir atsakovei bei trečiajam asmeniui priklausančių žemės sklypų ribų nustatymo. Nors apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nutraukti civilinės bylos dalį dėl ieškovės reikalavimo pripažinti negaliojančiais žemės sklypo kadastrinius matavimus, kadangi ginčijamas dokumentas nesukelia ieškovei jokių teisinių pasekmių, todėl toks reikalavimas negali būti savarankiškas reikalavimo dalykas ir ginčo teisme objektas, teigia, kad minėtas ieškinio reikalavimas yra vyraujantis ir pagal rūšinį teismingumą turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, nes teisinis santykis, dėl kurio kilo ginčas, yra išskirtinai susijęs su atsakovei ir jos sutuoktiniui priklausančio žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas civilinės bylos dalį nutraukė ne dėl to, kad ieškovė, kreipdamasi į bendrosios kompetencijos teismą ir pareikšdama ieškinio reikalavimus, pažeidė rūšinį teismingumą, o dėl to, kad ieškovės pareikštas reikalavimas nesukelia teisinių pasekmių, kadangi nėra ginčijami VĮ Registrų centro duomenys ir (ar) sprendimas, kurio pagrindu kadastro duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ginčijami žemės sklypo kadastriniai matavimai yra tarpiniai dokumentai, kurių pagrindu priimami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties tokie dokumentai dažnai suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir padaryta išvada, kad ieškovės reikalavimas panaikinti atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus ieškovei jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad toks reikalavimas negali būti savarankiškas ieškinio dalykas, todėl teismas pagrįstai šią civilinės bylos dalį nutraukė.

51. Jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.45 straipsnio 1 dalis). Esant ginčui tarp gretimų žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau neturi būti keičiamas žemės sklypo dydis (plotas). Priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisių įgijimo pagrindo, ginčijant atitinkamus sandorius. Taigi yra pripažįstama gretimų žemės sklypų bendrų ribų pakeitimo galimybė, tačiau tokiems pakeitimams atlikti turi būti nustatytas objektyvus pagrindas – žemės sklypo savininko negalėjimas tinkamai įgyvendinti turimos nuosavybės teisės į žemės sklypą ir (ar) sklype esančius statinius, t. y. negalėjimas naudoti nuosavybės teisės objektų pagal tokių objektų tikslinę paskirtį (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Be to, tokie pakeitimai negali būti daromi tik vieno (gretimo) žemės sklypo savininko interesų sąskaita. Gretimų žemės sklypų bendros ribos gali būti keičiamos, tik užtikrinus abiejų sklypų savininkų teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-539/2005, Nr. 3K-3-226/2009, Nr. 3K-3-6/2010, Nr. 3K-3-195/2010, Nr. 3K-3-35/2011, Nr. 3K-3-189/2011, Nr. e3K-3-304-695/2019 ir kt.).

52. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, šalių paaiškinimus, į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, apeliantės teiginius, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nesiaiškino žemės sklypų duomenų pasikeitimo aplinkybių, priimdamas sprendimą vadovavosi prieštaringais duomenimis, vertina kaip deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįstus. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė, nesutikdama su skundžiamu sprendimu, nenurodo, kokias materialinės ir (ar) procesinės teisės normas pažeidė pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas įvertino šalių paaiškinimus, visus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, išsiaiškino ir nustatė visas teisiškai reikšmingas ginčui išnagrinėti faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas.

53. Teisėjų kolegija vertina, kad apeliantė, teikdama argumentus dėl tariamo proceso teisės normų pažeidimo teismui vertinant įrodymus ir jų pagrindu darant išvadas, siekia, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka iš naujo būtų vertinamos skunde išvardytos faktinės bylos aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, padarytos kitokios išvados nei skundžiamame sprendime. Aplinkybė, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nesudaro pagrindo manyti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių pažeidimo atmetami kaip neįrodyti (CPK 178, 185 straipsniai).

54. Kaip teisingai pažymėjo atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą, CPK 306 straipsnio l dalies 4 punktas numato, kad apeliaciniame skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyta: kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas), kokie motyvai pagrindžia naujų įrodymų pateikimo būtinybę (šio Kodekso 314 straipsnis), – kai prašoma priimti naujus įrodymus. Apeliaciniame skunde nenurodomi jokie teisiniai argumentai dėl aplinkybių, kuriomis grindžiamas nesutikimas su teismo sprendimu. Apeliacinis skundas yra deklaratyvaus pobūdžio, grindžiamas ne teisiniu, bet subjektyviu aplinkybių vertinimu.

55. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą.

Dėl bylos procesinės baigties

56. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, ištyrė ir įvertino bylos aplinkybes, nepažeisdamas nei materialinės teisės normų, reglamentuojančių tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, nei proceso teisės normų, susijusių su įrodinėjimu ir įrodymų vertinimu, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

57. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

58. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, spręsti bylinėjimosi išlaidų perskirstymo klausimą nėra pagrindo.

59. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

60. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme advokato teisinei pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, atlyginimą. Šioms išlaidoms pagrįsti atsakovė pateikė jų realumą patvirtinančius įrodymus, iš kurių matyti, kad atsakovė sumokėjo 800,00 Eur už suteiktas advokato paslaugas. Prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pateiktas tinkamai, prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.11 punktuose nustatyto dydžio, todėl atsakovės prašymas tenkintinas ir atsakovei priteistinas iš ieškovės 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, 302 straipsnis).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės A. K. atsakovei M. B. 800,00 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Almantas PadvelskisGiedrė SeselskytėLarisa Šimanskienė