Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2017-09-27 · Civilinė byla Nr. e2YT-38646-934/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-09-27
Bylos Nr.
e2YT-38646-934/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žilvinas Terebeiza
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. rugsėjo 27 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo (skolininko) A. S. skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė Virginija Meškauskienė, SĮ „Susisiekimo paslaugos“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka

Pareiškėjas pateikė teismui skundą dėl antstolio veiksmų, prašydamas atblokuoti jo sąskaitą vienos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžiui, skolų išieškojimo byloms taikyti senaties terminą ir grąžinti areštuotus pinigus. Pareiškėjas taip pat prašo atnaujinti terminą skundui paduoti. Skundas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais (1 t. b. l. 6-15): Pareiškėjas prašo atnaujinti terminą pateikti skundą dėl antstolės veiksmų. Pareiškėjas nurodo, kad yra socialiai remtinas, teisiškai neišprusęs, bedarbis, neįgalus, todėl negali tinkamai ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų. Taip pat pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad šiuo metu yra įkalinimo įstaigoje ir jo teisės yra apribotos. Dėl užblokuotos asmeninės sąskaitos negali nusipirkti vokų su pašto ženklais, popieriaus ir rašymo priemonių, dėl šių priežasčių praleido terminą skundui pateikti; Teigia, kad antstolė, išieškodama lėšas, praleido senaties terminą. Pareiškėjas teigia, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus yra pateikti vykdyti praėjus itin daug metų nuo teismo sprendimų įsiteisėjimo. Atsiuntus vykdomąjį raštą iškart buvo areštuota pareiškėjo asmeninė sąskaita, pareiškėjui nebuvo leista disponuoti, naudotis bei apsipirkinėti Alytaus pataisos namuose; Antstolio kontora piktnaudžiaudami savo pareigomis nenustatė pareiškėjui jokio termino išsiaiškinti situaciją, iškart areštavo pareiškėjo asmeninę sąskaitą. Todėl pareiškėjas negali įsigyti būtiniausių prekių (pašto ženklų, taksofono kortelių ir t.t.); Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 92 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog nuteistiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų; Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 straipsnio 1 dalį, išieškojimas, vykdomas iš fizinių asmenų, negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, būtiną skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis; Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 papunktį išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią MMA – 350 Eur. Šios normos turi užtikrinti prigimtinę žmogaus teisę į orumą, galimybę įsigyti asmens higienos priemonių, kanceliarinių prekių, vokų ir pašto ženklų. Toks teisinis reguliavimas yra reikšmingas ir skundžiamo patvarkymo požiūriu, nes skundžiamas patvarkymas apriboja skolininko teises įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už nuteistojo artimųjų pervestas pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą; Skirtingai nuo kitų kategorijų skolininkų, nuteistasis (suimtasis) neturi galimybės įsigyti būtiniausių maisto produktų ir reikmenų laisvoje rinkoje, ir vienintelė galimybė įsigyti tokių reikmenų yra įkalinimo įstaigos parduotuvė. Laisvės atėmimo įstaigos režimas nenumato kitokių galimybių įsigyti tokių reikmenų kitaip, kaip tik nuteistojo artimiesiems pervedus pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą, iš kurios ir yra atsiskaitoma už būtiniausius reikmenis; Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V- 172 patvirtintas Tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomas būtiniausių reikmenų asortimentas. Šio įsakymo vykdymo užtikrinimas pavestas laisvės atėmimo vietos direktoriams. Tai šalina bet kokius motyvus, kad esą, nuteistiesiems (suimtiesiems) užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas, gaunamas maistas pagal fiziologines mitybos normas. Jau pats faktas, kad teisės aktais reglamentuojamas privalomas būtiniausių reikmenų sąrašas reiškia, jog valstybė nėra pajėgi aprūpinti nuteistųjų būtiniausiais maisto produktais ir būtiniausiais reikmenimis; Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktika, pagal kurią vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto; Tuo atveju, jeigu lėšos buvo nurašytos kaip darbo užmokestis, vadovaujamasi CPK LI skyriuje (733-743 straipsniai) numatytu reglamentavimu išieškojimo iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje; Skundžiamu atveju pagal antstolio nusiųstą patvarkymą dėl skolos išieškojimo, iš skolininko yra iš išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant viršija ar ne MMA, todėl nelieka jokių pajamų, kurias galima būtų naudoti savo reikmėms, inter alia, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti; Vykdymo procese antstolis privalo laikytis antstolių veikios ir civilinio proceso principų: imtis tik visų teisėtų priemonių, kad vykdomasis dokumentas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, užtikrinti, kad būtų tinkamai ginami išieškotojo interesai, taip pat nepažeidžiamos kitų vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstoliu įstatymo 3 straipsnis); Dėl administracinės nuobaudos, baudos, vykdymo senaties terminus reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo LAT pasisakė 2010-04-22 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3-K-3-182/2010. Minėtoje nutartyje LAT nurodė, jog dėl administracinės nuobaudos, baudos, vykdymo senaties terminu būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika, kadangi šis teismas pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teises aktus. Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą, baudą, vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą ar kitu valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 str. l d.), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (LVAT 2007-11-15 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3 1859/2007; 2009m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N 575 4150/2009). Būtina išsiaiškinti, ar vykdymo laikotarpiu nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi, t.y. ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą, sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, ar jis ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos sumokėjimo. Administracinės nuobaudos, baudos, vykdymo senatis taikytina tik esant abejoms aukščiau nurodytoms sąlygoms (LVAT 2007-10-04 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N18 1653/2007, 2007-05-31 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N(9) 1105/2007); Teisminėje praktikoje pripažįstama, jog nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo senaties terminas laikomas nepraleistu ne tik tada, kai nepraleistas minėtas ATPK 308 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trejų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams, tačiau ir kai vykdymo laikotarpyje nėra 2 metu laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo; Paaiškėjus aplinkybėms, kad dėl netinkamo antstolio pareigų atlikimo išieškant paskirtas baudas iš pareiškėjo, vykdymo veiksmai nebuvo atliekami daugiau kaip du metus ir nenustačius, kad pareiškėjas trukdė išieškoti jam paskirtas baudas, ar jis ėmėsi kokių veiksmų, siekdamas išvengti baudos sumokėjimo, o po itin ilgo laiko antstolis atsiuntęs vykdomąjį raštą iškart areštavo pareiškėjo asmeninę sąskaitą pataisos namuose ir pareiškėjas negalėjo disponuoti asmeninėmis lėšomis, įsigyti net būtiniausių prekių; Teigia, kad antstolė praleido senaties terminą, kadangi CPK 606 straipsnis numato, jog vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo; Taip pat pažymi, kad antstolis negali areštuoti bedarbio, neįgalumo pašalpų. Pareiškėjo atveju antstolis areštavo sąskaitą, į kurią gaunamos pajamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus. Tokiu atveju pareiškėjo teigimu, pažeidžiamos jo teisės, kadangi pareiškėjas serga sunkia liga. Pareiškėjas prašo nutraukti išieškojimą ir pritaikyti senaties terminą. Teigia, kad antstolio elgesys yra žeminantis orumą.

Suinteresuotas asmuo antstolė Virginija Meškauskienė 2017 m. rugpjūčio 21 d. patvarkymu Nr. S1-23258 atsisakė tenkinti pareiškėjo (skolininko) skundą. Patvarkymas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais (1 t. b. l. 1-4): CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punkte nurodyta, kad antstolis, nustatęs, jog skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, kartu su kitais šiame punkte nurodytais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Minėtu reglamentavimu įstatymų leidėjas siekia užtikrinti veiksmingesnį išieškojimą iš bausmes atliekančių asmenų. Taigi antstolė, areštuodama skolininko lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, vadovavosi vykdymo procesą reglamentuojančiais teisės aktų reikalavimais; CPK 688 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatytos formos priede taip pat nurodyta, kad išieškojimas iš skolininko lėšų vykdomas vadovaujantis CPK 688 straipsniu. Atsižvelgiant į tai, patvarkymu areštuotos lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, reikalingos išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms. Patvarkyme jokie apribojimai, susiję su skolininko galimybe įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, nėra nustatyti; CPK 739 straipsnyje nurodytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima. Lėšos, patenkančios į skolininko sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytus atvejus, tokios lėšos skolininkui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į tokias lėšas. Skolininkas nors ir pateikė 2017-04-06 VSDFV pažymą Nr. KA PZI-97692, kad gauna netekto darbingumo pensiją i asmeninę sąskaitą, tačiau VSDFV 2017-08-21 užklausos duomenimis, skolininkas jokių draudžiamųjų pajamų negauna, todėl nėra pagrindo naikinti areštą tiek asmeninei skolininko sąskaitai, tiek sąskaitai, esančiai įkalinimo įstaigoje; Skolininkas klysta skunde nurodydamas, kad išieškojimas iš skolininko lėšų gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios 1 MMA, kadangi CPK 668 straipsnyje įtvirtinta teisės norma nėra absoliuti. Visų pirma, svarbu atsižvelgti į šios normos paskirtį. Visų antra, galimybę išieškoti iš piniginių lėšų, neviršijančių 1 MMA, įtvirtina ir įstatymo nuostatos – o būtent CPK 736 straipsnis; Skolininkas klaidingai interpretuoja LAT 2016-03- 23 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kadangi šioje nutartyje teismas antstolės veiksmus pripažino neteisėtais ne dėl CPK 668 straipsnyje įtvirtinto apribojimo netaikymo, o dėl įstatymo nuostatų, reglamentuojančių raginimo įvykdyti sprendimą įteikimo, pažeidimo. Tą pačią poziciją dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigdamas teiginius, kad išieškojimas iš tokių lėšų apskritai negalimas, LAT išsakė ir 2017-04-19 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-421/2017; Skolininkas nedirba ir darbo užmokesčio ar jam prilyginamų pajamų negauna, jokių duomenų apie pataisos namuose gaunamą darbo užmokestį skolininkas antstolei nepateikia. Piniginės lėšos galimai gautinos į sąskaitą įkalinimo įstaigoje savaime nepatenka į CPK 738 straipsnyje ir CPK 739 straipsnyje išvardintų pajamų, iš kurių negalimas arba ribojamas sumų išieškojimas, sąrašą, todėl šiuo atveju jokio pagrindo taikyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą apribojimą išieškant iš lėšų, neviršijančių 1 MMA, nėra. Jokių objektyvių įrodymų apie į sąskaitą gaunamų piniginių lėšų kilmę, dydį skolininkas nepateikia; 2017-05-29 patvarkyme dėl skolos išieškojimo įkalinimo įstaigai aiškiai nurodyta iš skolininko darbo užmokesčio bei kitu jam prilygintų pajamų atskaitymus vykdyti CPK 736 straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi skolininkui pataisos namuose dirbant ir gaunant darbo užmokesčiui prilygintas pajamas, įkalinimo įstaiga atskaitymus vykdys CPK 736 straipsnyje nustatyta tvarka. Piniginėmis lėšomis, likusiomis po tokių atskaitymų, skolininkas galės naudotis savo papildomiems poreikiams patenkinti; CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą. Taigi įrodinėjimo pareiga pagrįsti aplinkybes, kuriomis skolininkas grindžia savo reikalavimą - gaunamų piniginių lėšų kilmę, jų dydį, būtiniausias išlaidas, šių išlaidų dydį - tenka skolininkui. Šios pareigos skolininkas nevykdo ir skunde nurodo tik deklaratyvius teiginius, nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių gaunamų piniginių lėšų kilmę, dydį, poreikių, kuriems reikalingos piniginės lėšos, pagrįstumą. Šiai dienai jokių lėšų iš įkalinimo įstaigos nėra gauta; Vykdomosiose bylose esantys duomenys patvirtina, kad vykdomųjų dokumentų perdavimo terminas pažeistas nebuvo. Vykdomieji dokumentai vykdyti priimti pagrįstai. Pagrindinėje vykdomojoje byloje Nr. 0015/12/02336 esantys duomenys taip pat patvirtina, kad antstolė sistemingai atliko vykdymo veiksmus – siuntė skolininkui priimtus procesinius dokumentus, periodiškai tikrino jo turtinę padėtį, darbovietes, ėmėsi visų galimų priverstinio vykdymo priemonių, kad skola būtų išieškota; Skolininkas akcentuoja tai, kad jis nebuvo informuotas apie vykdytinus sprendimus, tačiau pažymėtina, kad skolų susimokėjimas yra skolininko pareiga. Skolininkas, žinodamas apie jo atžvilgiu priimtus sprendimus, priteistas skolas ir paskirtas baudas bei faktą, kad nėra jų sumokėjęs, privalėjo aktyviai domėtis skolų išieškojimo procesu, bendradarbiauti su skolos išieškojimo veiksmus atliekančia antstole ir vykdyti kitas CPK 644 straipsnyje nustatytas skolininko pareigas, stengtis kuo greičiau padengti esamus įsiskolinimus. Procesiniai dokumentai iš vykdomųjų bylų buvo siunčiami skolininkui registruota pašto siunta. Nustačius, kad skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę, priimti procesiniai dokumentai išsiųsti į įkalinimo įstaigą; Išieškojimas užsitęsė ne dėl antstolės, o būtent dėl skolininko vengimo vykdyti įsipareigojimus, kadangi skolos vykdomos nuo 2012 metų, o skolininko laisvė apribota tik nuo 2017 metų. Suinteresuotas asmuo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ teismo nustatytu terminu atsiliepimų į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

II. Skundo esmė

Pareiškėjas prašo atnaujinti terminą pateikti skundą. Skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad skundžiamu patvarkymu yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems, todėl, pareiškėjo įsitikinimu, buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai. Pareiškėjas taip pat prašo pritaikyti senaties terminą ir šiuo pagrindu nutraukti išieškojimą.

III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų vertinimas bei teismo išvados

Dėl praleisto termino pateikti skundą atnaujinimo

CPK 512 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu skundas antstoliui paduodamas praleidus CPK 512 straipsnyje nustatytus terminus, antstolis vienu patvarkymu išsprendžia praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti. Jeigu antstolis atsisako atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir skundo nepatenkina, skundas ne vėliau kaip kitą darbo dieną grąžinamas skundą padavusiam asmeniui. Antstolio patvarkymas atsisakyti atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir netenkinti skundo gali būti skundžiamas teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, laikantis CPK 512 straipsnyje nustatytų terminų. Kartu su skundu dėl antstolio atsisakymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir netenkinti skundo asmuo teismui turi pateikti ir antstolio netenkintą skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus. Nusprendęs atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, teismas toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti. Teismas, įvertinęs aukščiau nustatytas faktines bylos aplinkybes bei pareiškėjo skundo turinį bei atsižvelgęs į CPK 512 straipsnio 5 dalyje nurodytą teisinį reguliavimą sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pirmiausia spręstinas klausimas dėl praleisto skundo dėl antstolio veiksmų pateikimo termino atnaujinimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžia antstolės 2017-05-29 patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S1-17735 (1t. b. l. 59) ir patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S1-17739 (1 t. b. l. 61). Iš byloje esančių duomenų nėra aišku, kada skundžiami patvarkymai skolininkui buvo įteikti. Skundas antstolio kontoroje buvo gautas 2017-08-14 (1 t. b. l. 5). Taigi nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pareiškėjas (skolininkas) praleido 20 terminą, tačiau nepraleido naikinamojo 90 dienų termino skundui dėl antstolio veiksmų paduoti. Pareiškėjas teigė, jog yra socialiai remtinas, teisiškai neišprusęs, bedarbis, neįgalus, todėl negali tinkamai ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų. Taip pat nurodo, kad dėl užblokuotos asmeninės sąskaitos negali nusipirkti vokų su pašto ženklais, popieriaus ir rašymo priemonių, dėl šių priežasčių praleido terminą skundui pateikti (1 t. b. l. 6-7). Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas (skolininkas) aktyviai gina savo teises, taip pat į tai, jog pareiškėjas (skolininkas) atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, t. y. pareiškėjo (skolininko) laisvė yra realiai apribota, taip pat į tai, kad pareiškėjas (skolininkas) nepraleido CPK 512 straipsnyje numatyto 90 dienų naikinamojo termino, sprendžia, jog šiuo nagrinėjamu atveju praleistas terminas skundžiama patvarkymui priimti ir išnagrinėti turi būti atnaujintas. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms teismas atnaujiną terminą skundui pateikti bei nagrinėja pareiškėjo pateiktą skundą dėl antstolio 2017-05-29 skundžiamo patvarkymo (CPK 510 straipsnio 5 dalis).

Dėl senaties termino taikymo

Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolė Virginija Meškauskienė vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0015/12/02336; 0015/13/00976; 0015/13/01449 0015/13/02533; 0015/13/03456; 0015/13/04689; 0015/13/05737; 0015/13/05968; 0015/13/08868; 0015/13/11058; 0015/13/12002; 0015/14/00461; 0015/14/03110; 0015/14/03744; 0015/14/07459; 0015/14/09912; 0015/14/11296; 0015/14/12049; 0015/14/17001; 0015/14/17512; 0015/14/18377; 0015/14/18829; 0015/14/18891; 0015/14/21694; 0015/14/21797; 0015/14/23856; 0015/14/24050; 0015/14/24171; 0015/14/24634; 0015/14/25736; 0015/14/25860; 0015/14/27866; 0015/14/30668; 0015/14/32521; 0015/14/35262; 0015/15/00693; 0015/15/01176; 0015/15/01580; 0015/15/03534; 0015/15/03980; 0015/15/06094; 0015/15/07442; 0015/15/10881; 0015/15/12635; 0015/15/13231; 0015/15/13432; 0015/15/13461; 0015/15/13703; 0015/15/14801; 0015/15/16586; 0015/15/17074; 0015/15/17075 dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjo išieškotojo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ naudai (1 t. b. l. 17-370). Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. LAT yra nurodęs, kad dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų taikymo būtina vadovautis LVAT praktika, nes šis teismas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto 3 mėnesių nuo priėmimo dienos termino, turi būti vykdomas vadovaujantis ATPK 312–316 straipsniais, reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. BK 96 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (LVAT 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-261-7199/2009). Pažymėtina, kad sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis) bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (LVAT 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007, 2009 gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Be to, būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y., ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (LVAT 2007 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (LVAT 2007 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007). Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolė vykdomuosius dokumentus priėmė vykdyti pagrįstai, nepraleidusi trijų mėnesių vykdomųjų dokumentų perdavimo termino (1 t. b. l. 26-27, 31, 34, 39, 44-46, 48-49, 212, 216, 220-221, 223-224, 226-227, 229-230, 232-233, 237, 242, 244, 246-247, 249-250, 252-253, 255-256, 258-259, 261-262, 264-265, 269, 272, 276-277, 279-280, 282-283, 285-286, 288-289, 291-292, 294-295, 297-298, 300-301, 303-304, 306-307, 309-310, 312-313, 315-316, 318-319, 321-322, 324-325, 327-328, 330-331, 333-334, 336-337, 339-340, 342-343, 345-346, 348-349, 351-352, 354-355, 357-358, 360-361, 363-364, 366-367, 369-370). Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad antstolė sistemingai atliko vykdymo veiksmus – siuntė skolininkui priimtus procesinius dokumentus, periodiškai tikrino jo turtinę padėtį, darbovietes, ėmėsi galimų priverstinio vykdymo priemonių, kad skola būtų išieškota (1 t. b. l. 20-25, 109-111, 177-178 191-198, 204-212). Nustačiusi, kad skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, antstolė priėmė 2017 m. gegužės 29 d. patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S1-17735 (1t. b. l. 59) ir patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S1-17739 (1 t. b. l. 31-62). Anksčiau antstolė taip pat atlikdavo būtinus veiksmus dėl lėšų iš skolininko išieškojimo (pavyzdžiui, 2016 m. rugsėjo 12 d. Nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas, patvarkymai paskirstyti išieškotas lėšas), vykdė užklausas iš registrų, siuntė skolininkui priimtus patvarkymus, vykdė išieškojimą iš skolininko darbdavio (1 t. b. l. 83-84, 85-88, 92-93, 113-167, 168-169, 193-192, 196, 206-210, 212). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes spręstina, kad nagrinėjamu atveju antstolė ėmėsi visų priemonių tinkamai įvykdyti vykdomąjį dokumentą, periodiškai atliko reikalingus išieškojimo veiksmus. Remiantis pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog vykdymo laikotarpiu būtų buvęs dvejų metų laikotarpis, kuomet antstolis neatliko jokių vykdymo veiksmų, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą dalyje dėl senaties termino taikymo.

Dėl skolos išieškojimo iš skolininko lėšų, esančių asmeninėje sąskaitoje

Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolė nustačiusi, jog pareiškėjas Alytaus pataisos namuose atlieka bausmę (1 t. b. l. 53), 2017m. gegužės 29 d. priėmė skundžiamą patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S1-17735 (b. l. 59), patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S1-17739 (1 t., b. l. 61) bei patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S1-17740 (1 t., b. l. 63). Antstolė nurodė, kad reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 50 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA (1 t., b. l. 61-62). Skolininkas skundžia antstolės patvarkymą tuo pagrindu, kad pagal antstolio patvarkymą dėl skolos išieškojimo, iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant viršija ar ne MMA, todėl nelieka jokių pajamų, kurias galima būtų naudoti skolininko asmeninėms reikmėms. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Taip pat pažymėtina, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų, todėl nesivadovautina aplinkybe, kad bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu, kaip galinčia pateisinti įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Taigi, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, patikslindamas, jog prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje (įskaitant CPK 737 straipsnyje) nurodytų išskaitų išieškojimo. Pinigų sumos, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, apima lėšas, likusias iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje (įskaitant CPK 737 straipsnyje) nurodytų išskaitų išieškojimo, tačiau jomis neapsiriboja (Vilniaus apygardos teismo 2017-01-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-200-450/2017). Remiantis CPK 739 straipsniu, negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai; 7) išeitinės išmokos. Siekiant išsiaiškinti, ar lėšos, esančios apelianto sąskaitoje gali būti nuskaitomos, būtina nustatyti tokių lėšų kilmę. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 5 d. nutartyje konstatavo, jog CPK 739 straipsnyje yra numatytas baigtinis sąrašas sumų, iš kurių negali būti atliekami išieškojimai, ir tuo atveju, kai nuteistajam asmeninės nuosavybės teise priklausančios lėšos nepatenka į CPK 739 straipsnyje numatytą sąrašą (pavyzdžiui, darbo užmokestis, artimųjų ar draugų įneštos lėšos), išieškojimą galima atlikti ir tokie antstolio veiksmai nelaikytini neteisėtais (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-560-794/2017). CPK 739 straipsnio norma yra analogiškai aiškinama ir kitose bylose (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2732-794/2016; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2559-392/2016; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1287-653/2016; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2274-345/2015 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė 2017-04-06 VSDFV pažymą Nr. KA PZI-97692, kad gauna netekto darbingumo pensiją i asmeninę sąskaitą (b. l. 56), tačiau antstolės atliktų VSDFV ir Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos užklausų duomenimis (b. l. 52, 54, 55), skolininkas jokių draudžiamųjų pajamų ir socialinių išmokų negauna. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad skolininkas nepateikė teismui įrodymų, kad sąskaitoje, kurią tvarko pataisos įstaiga, esančios pareiškėjui priklausančios piniginės lėšos, yra CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas.

16. Taigi, byloje nesant duomenų, jog pareiškėjui priklausančios lėšos yra CPK 739 straipsnyje nurodytos lėšos, todėl abstraktūs samprotavimai, jog negali būti nukreiptas išieškojimas į jam priklausančias lėšas, laikytini nepagrįstais. Pareiškėjas taip pat nepateikė duomenų, jog jis dirba ir gauna darbo užmokestį, taip pat duomenų, jog vykdomi atskaitymai iš skolininko darbo užmokesčio ar jam prilyginamų pajamų.

17. Taigi, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, spręstina, jog antstolė, priimdama patvarkymus dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjo, veikė teisėtai, tinkamai ir vadovaudamasi CPK nuostatomis. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados.

18. Kitos dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės ir argumentai teisiškai nereikšmingi sprendžiant skundą dėl antstolio veiksmų, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje vandeHurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443, 513, 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Žilvinas Terebeiza