- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-08-18
- Bylos Nr.
- e2-1667-855/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00170-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Ieškovas
- Puentes
- Atsakovas
- AB „Lietuvos geležinkeliai“, AB „LTG Infra“
- Trečiasis asmuo
- Rizzani
- Kategorijos
- 2.6.11.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.11.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Renata Volodko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Puentes y Calzadas Infrastructuras S.L.U. ieškinį atsakovėms AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir AB „LTG Infra“, trečiasis asmuo - Rizzani de Eccher S.p.A., išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba dėl viešųjų pirkimų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė Puentes y Calzadas Infrastructuras S.L.U. (toliau – Puentes) 2022-02-10 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir AB „LTG Infra“, trečiasis asmuo - Rizzani de Eccher S.p.A. (toliau – Rizzani), išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba, prašydama pripažinti neteisėtais atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2022-01-21 priimtus sprendimus atmesti ieškovės pasiūlymą bei pripažinti laimėtoju Rizzani de Eccher S.a.P. pasiūlymą atsakovės vykdomame konkrečiame tarptautiniame viešajame pirkime „Projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ruože Kaunas – Panevėžys – LT/LV (I etapas): Naujo tilto per Neries upę statybos rangos darbai“.
1.1. Ieškovė nurodė, kad perkančiosios organizacijos 2021-11-08 sprendimu buvo pripažinta pirkimo laimėtoja, tačiau atsakovei kreipusis į Lietuvos Respublikos Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją (toliau – Komisija) su prašymu įvertinti, ar ketinamas sudaryti pirkimo sandoris atitinka nacionalinio saugumo interesus ir ar tokia sutartis gali būti sudaroma ir vykdoma, Komisija 2021-12-16 pateikė išvadą Nr. PD-46 (toliau – Išvada), o LR Vyriausybė 2022-01-05 priėmė nutarimą Nr. 22-K-1 (toliau – Nutarimas), kuriais pripažinta, kad atsakovės ketinama sudaryti pirkimo sutartis su ieškove neatitinka nacionalinio saugumo interesų. Ieškovė dėl šių Išvados bei Nutarimo pateikė skundą administraciniam teismui. Atsakovė gi 2022-01-21 priėmė sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą ir laimėtoju pripažinti trečiojo asmens Rizzani pasiūlymą. Nors ieškovė dėl šių sprendimų pateikė perkančiajai organizacijai pretenzijas, tačiau jos 2022-02-04 buvo atmestos.
1.2. Ieškovės nuomone, perkančioji organizacija, priimdama sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą, neturėjo teisės remtis Nutarimu ir privalėjo su ieškove sudaryti sutartį, kadangi Nutarimas laikytinas nepriimtu remiantis LR Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymu (toliau – Saugumo įstatymas) – Nutarimas nebuvo priimtas jame nurodytą datą, t. y. 2022-01-05. 2022-01-05 LR Vyriausybės posėdžio darbotvarkėje klausimas dėl ginčo pirkimo sutarties su ieškove nebuvo įtrauktas, joks papildomas Vyriausybės posėdis 2022-01-05 Ministrės Pirmininkės darbotvarkėje nebuvo numatytas, o numatytas tik pirmininkavimas Vyriausybės pasitarimui konfidencialiu klausimu. Nutarimas priimtas nesilaikant Saugumo įstatymo 12 str. 17 d. nurodytų terminų, nes Išvadą priimta 2021-12-16, taigi Nutarimas privalėjo būti priimtas iki 2022-01-07.
1.3. Perkančioji organizacija negalėjo sudaryti sutarties tol, kol nebus pašalintos nacionalinio saugumo interesams grėsmę keliančios priežastys, jei tokios priežastys gali būti pašalintos, o tiekėjui pateikus informaciją apie nurodytų priežasčių išnykimą, sudaroma sutartis. Ieškovė 2022-01-13 iniciavo veiksmus dėl papildomų priemonių taikymo panaikinant Nutarime nurodytas tariamas grėsmę keliančias priežastis, atsakovė turėjo tokias priemones vertinti, tačiau to nepadarė ir pašalino ieškovę iš pirkimo procedūrų.
1.4. Perkančiųjų organizacijų teisė vertinti, ar tiekėjas bei jo pasitelkiami subjektai turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, laikytinas kvalifikaciniu reikalavimu LR Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 47 str. prasme, todėl perkančioji organizacija privalėjo kreiptis į tiekėją su prašymu jį paaiškinti ar patikslinti. Atsakovė nėra priėmusi sprendimo, kad ieškovės kvalifikacija neatitiktų Pirkimo sąlygų, priešingai, 2021-03-31 sprendimu ieškovė pripažinta atitinkančia kvalifikacijos reikalavimus ir galinti dalyvauti pirkime.
1.5. Sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymą neatitinka 2006-12-12 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (toliau – Paslaugų direktyva) nuostatų, kuomet tiekėjui galima taikyti laisvę teikti paslaugas ribojančias priemones tik griežtai laikantis LR Paslaugų įstatyme nustatytos procedūros ir ne ankščiau kaip po 15 darbo dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos. Šiuo atveju nebuvo laikomasi proporcingumo principo.
1.6. Perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymą nepagrįstas, nes pati atsakovė, atsižvelgusi į Nutarimo faktinį ir teisinį nepagrįstumą, privalėjo jį ginčyti, Nutarime pateiktos tik prielaidos dėl prieigos prie jautrios informacijos bei kitų susijusių rizikų, kurios yra akivaizdžiai nepagrįstos, pati atsakovė disponuoja informacija apie ieškovės akcininkus, ekspertus, specialistus, todėl privalėjo kritiškai vertinti Nutarimą, kaip akivaizdžiai neteisėtą.
1.7. Kadangi perkančioji organizacija nepagrįstai atmetė ieškovės pasiūlymą, ji neturėjo paskelbti pirkimo laimėtoju Rizzani. Be to, sprendimas pirkimo laimėtoju pripažinti Rizzani nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi pati Rizzani neatitinka nacionalinio saugumo interesų, kadangi jai būtų suteikta teisė dalyvauti įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą, tuo tarpu Rizzani 30 metų veikia Rusijoje, jai ir jos dukterinei įmonei patikėta įgyvendinti „Gazprom“ svarbius projektus ir t.t., taigi, ji turi grėsmę keliančių ryšių su Rusijos ir Baltarusijos institucijomis, fiziniais ir juridiniais asmenimis.
2. Ieškovė Puentes y Calzadas Infrastructuras S.L.U. 2022-03-14 taip pat pateikė teismui ieškinį atsakovėms AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir AB „LTG Infra“, trečiasis asmuo - Rizzani de Eccher S.p.A., išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba, prašydama: pripažinti neteisėtu atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2022-01-21 sprendimą paskelbti Rizzani de Eccher S.a.P. pirkimo laimėtoju atsakovės vykdomame konkrečiame tarptautiniame viešajame pirkime „Projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ruože Kaunas – Panevėžys – LT/LV (I etapas): Naujo tilto per Neries upę statybos rangos darbai“; pripažinti neteisėtais atsakovės 2022-02-10 ir 2022-02-17 sprendimus neatskleisti Rizzani paraišką ir pasiūlymą sudarančios konfidencialios informacijos.
Šalies argumentai
2.1. Ieškovė nurodė, kad 2022-01-25 pateikė prašymą perkančiajai organizacijai susipažinti su Rizzani pasiūlymo ir paraiškos dokumentais, 2022-02-10 pranešimu ieškovei buvo pateikta tik dalis Rizzani nekonfidencialios pasiūlymo informacijos, kuri itin ribota ir neaktuali, o 2022-02-17 pateikta likusi Rizzani pasiūlymo ir paraiškos informacijos nekonfidenciali dalis. Vis dėlto, perkančioji organizacija iš esmės nepateikė ieškovei jokios Rizzani pasiūlymo ir paraiškos informacijos, kurią įvertinusi ieškovė galėtų spręsti dėl pasiūlymo ir paraiškos atitikties Pirkimo sąlygų reikalavimams, tokiu būdu buvo pažeista perkančiosios organizacijos pareiga užtikrinti ieškovės teisių gynybos veiksmingumą. Ieškovė 2022-02-21 pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją dėl Rizzani paraiškos ir pasiūlymo sudarančios informacijos, kuri negali būti laikoma konfidencialia, nepateikimo, taip pat dėl netinkamo Rizzani balų už BIM specialisto patirtį suteikimo, tačiau atsakovė ją 2022-03-02 atmetė.
2.2. Nepateikdama ieškovei visos Rizzani paraiškos ir pasiūlymo informacijos perkančioji organizacija nepagrįstai remiasi tuo, jog Rizzani yra įsipareigojusi laikytis su konkrečiu užsakovu, kuriam buvo atliekami darbai, sudarytų sutarčių nuostatų, kurios numato, jog visa su sutartimi ir jos vykdymu susijusi informacija, įskaitant darbų atlikimo kainas, darbų pabaigos terminus, yra konfidenciali. Perkančioji organizacija privalo įrodyti informacijos konfidencialumą, o šiuo atveju ji nenurodė jokių argumentų, kad Rizzani galimai įrodė informacijos konfidencialumą. Informacija apie tiekėjo kvalifikaciją negali būti laikoma konfidencialia. Ieškovė neprašė pateikti Rizzani įgyvendintų projektų techninių detalių, o tik siekė susipažinti su ta informacija, kurią atsakovė vertino nustatydama Rizzani atitiktį Pirkimo sąlygų 3 priede nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams – įgyvendintų projekto aprašymai, vertė, pradžios / pabaigos data, užsakovas ir užsakovo patvirtinimas apie tinkamai atliktą projektą, taip pat atitiktį reikalavimus dėl ypatingo statinio statybos darbų vadovų su atitinkama patirtimi.
2.3. Ieškovė nurodė, kad atsakovė nepagrįstai Rizzani suteikė aukščiausią balą už BIM specialisto turimą patirtį – 5 balai, nes iš pateikto specialisto CV neįmanoma nustatyti, kad jis būtų vykdęs konkrečias atsakovės nurodytas užduotis projektuose, taip pat specialistas turi patirties tik 1 projekte, kuris savo pobūdžiu yra panašus į pirkimo objektą. Jeigu perkančioji organizacija būtų tinkamai įvertinusi BIM specialisto patirtį, pasiūlymų eilė pasikeistų ir pirmą vietą užimtų jungtinės veiklos partneriai TS UAB „Tilsta“ ir UAB „Fegda“.
2.4. Pabrėžė, kad turi teisinį materialinį suinteresuotumą, nes jeigu sprendimu būtų pripažinta, kad ieškovės pasiūlymas buvo teisėtai atmestas, ieškovė turi interesą ginčyti Rizzani pasiūlymą bei jo dokumentų neatskleidimą ieškovei – jei tą padarius paaiškėtų, kad Rizzani pasiūlymas neatitinka Pirkimo sąlygų reikalavimų, būtų pagrindas spręsti dėl pirkimo sutarties nutraukimo ir naujo pirkimo skelbimo, kuriame galėtų dalyvauti ir ieškovė. Tai, kad antrą, trečią vietą pirkime užėmę tiekėjai neginčijo jokių atsakovės veiksmų, neturi jokios teisinės reikšmės, nes ieškovė bet kuriuo atveju suinteresuota sutarties su atsakove sudarymu. Jeigu būtų atmestas Rizzani pasiūlymas ir laimėtoju būtų paskelbtas tiekėjas JVS partneriai UAB „Tilsta“ ir UAB „Fegda“, ieškovė turėtų teisę ginčyti jų atitiktį Pirkimo sąlygų reikalavimus, o pripažinus, kad nei vieno tiekėjo kvalifikacija neatitinka Pirkimo sąlygų, atsakovė būtų priversta skelbti naują pirkimą, kuriame galėtų dalyvauti ir ieškovė.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2022-03-18 nutartimi abi civilinės bylos buvo sujungtos.
Šalies argumentai
4. Atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir AB „LTG Infra“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
4.1. Nurodė, kad atsakovė AB „LTG Infra“ priskirta prie antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, todėl vadovaujantis Saugumo įstatymu privalo informuoti Komisiją apie ketinamus sudaryti sandorius, susijusius su ypatingos valstybinės svarbos projektu. Komisija priėmė išvadą, kad ketinamas sudaryti sandoris su pirkimą laimėjusia ieškove kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, o LR Vyriausybė priėmė dėl to atitinkamą Nutarimą, todėl atsakovės, juos vykdydamos ir priėmė ieškovės ginčijamus sprendimus.
4.2. Nutarimas privalomas visiems teisinių santykių dalyviams, atsakovė jo nevykdyti negalėjo, perkančioji organizacija apskritai neturi diskrecijos spręsti priešingai, kadangi jai įstatymu nepriskirta jokia kompetencija atitikties nacionalinio saugumo klausimais. Nutarimas yra galiojantis, jo vykdymas nėra sustabdytas. Be to, būtent Vyriausybė sprendžia, ar jos sprendime nurodytos nacionalinio saugumo interesams grėsmę keliančios priežastys gali būti pašalintos. Nagrinėjamu atveju Vyriausybė, atsižvelgdama į Komisijos nurodytas aplinkybes dėl grėsmę nacionaliniam saugumui keliančių ieškovo ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais ir juridiniais asmenimis, konstatavo, kad mažiau ribojančių priemonių pritaikymas nebūtų veiksmingas, nes šios priemonės vis tiek lemtų Puentes, turinčios grėsmę nacionaliniam saugumui keliančių ryšių, dalyvavimą įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą.
4.3. Ieškovė apskritai negali nagrinėjamoje byloje kvestionuoti Nutarimo priėmimo procedūrų ir paties Nutarimo bei teikti dėl to argumentus, nes tai nėra civilinės bylos dalykas ir nepriklauso bendrosios kompetencijos teismo kompetencijai. Administracinių aktų dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams teisėtumas ir pagrįstumas priklauso administracinių teismų kompetencijai. Administraciniai teisės aktai suteikia atsakovei tik teisę, bet ne pareigą kreiptis į teismą ir ginčyti Nutarimą, todėl ieškovės argumentai, kad atsakovė privalėjo jį ginčyti, nepagrįsti.
4.4. Reikalavimas dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams nėra kvalifikacinis reikalavimas VPĮ prasme, jis nėra susijęs su pozityviosios kvalifikacijos ir patirties turėjimu, kurio patikrą vykdo pati perkančioji organizacija. Jeigu ieškovė nebūtų atitikusi kvalifikacinių reikalavimų, atsakovė nebūtų net paskelbusi jos laimėtoja ir nebūtų ketinama sudaryti sutarties.
4.5. Ieškovės nurodytos Direktyvos nėra tiesiogiai taikomas dokumentas, viešojo pirkimo sandoriui sudaryti ir sandorio šaliai atrinkti taikomos specialios teisės normos - LR Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymas (toliau – PĮ), Saugumo įstatymas, o ne Paslaugų įstatymas.
4.6. Su ieškove buvo atsisakyta sudaryti pirkimo sutartį remiantis Nutarimu, trečiasis asmuo Rizzani pagal nustatytą pasiūlymų eilę buvo pirmas po ieškovės, todėl pastarajam atitikus kvalifikacinius reikalavimus, Rizzani buvo pagrįstai pripažinta pirkimo laimėtoja, po ko atsakovė taip pat iniciavo procedūrą, nustatančią, ar numatoma sudaryti su Rizzani sutartis atitinka nacionalinio saugumo interesus ir gali būti sudaroma bei vykdoma.
4.7. Ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti Rizzani pasiūlymo vertinimo (kiek tai susiję su BIM eksperto patirtimi) ir jos paraiškos bei pasiūlymo dokumentų nepateikimo, nes nėra aišku, kaip tokie perkančiosios organizacijos sprendimai pažeidžia ieškovės, nebedalyvaujančios pirkime, teises ir teisėtus interesus pirkime; antroje ir trečioje pagal naujai suformuotą pasiūlymų eilę esantys tiekėjai neginčijo jokių atsakovės veiksmų nustatant laimėtoju Rizzani, nors AB „Kauno tiltai“ ir UAB „Tilsta“ pagal jų prašymus buvo pateikti susipažinti Rizzani pasiūlymo nekonfidencialūs dokumentai; Rizzani pasiūlymo atmetimas niekaip neįtakotų ieškovės teisės tapti pirkimo laimėtoja, nes tada juo būti pripažintas trečioje eilėje buvęs tiekėjas – partneriai UAB „Tilsta“ ir UAB „Fegda“.
4.8. Atsakovė tinkamai įvertino Rizzani BIM eksperto patirtį pagal Pasiūlymų vertinimo tvarką, pagal kurią tiekėjas gali gauti aukščiausią balą, jei pasiūlo darbuotoją su 60 mėn. ar ilgesne patirtimi ir BIM ekspertas per vertinamąjį laikotarpį atliko bent tvarkoje nurodytas užduotis, o iš Rizzani BIM eksperto gyvenimo aprašymo matyti, kad pasiūlytos darbuotojas BIM projekto koordinatoriaus pareigas eina nuo 2013 metų spalio, nuo 2014 m. liepos – BIM vadovo pareigas, tad turi daug ilgesnę nei 60 mėn. BIM projektų valdymo patirtį; ieškovas tik deklaratyviai nurodo, kad užduotys neatliktos, bet nenurodo, kuriame konkrečiai iš vykdytų projektų konstatuotinas neatitikimas. Pačios ieškovės pasiūlytas BIM specialistas yra įvykdęs irgi tik vieną sutartį, susijusią su tiltų statyba, ir taip pat gavo maksimalų balų skaičių.
4.9. Ieškovei, kaip ir kitiems tiekėjams buvo pateiktas susipažinimui didelis kiekis nekonfidencialių Rizzani dokumentų ir duomenų, tačiau pareiga atskleisti pasiūlymo informacija viešuosiuose pirkimuose nėra absoliuti, todėl atsakovė, gavusi pirkimo dalyvių prašymus kreipėsi į Rizzani, prašydama pateikti konfidencialių dokumentų sąrašą ir pagrindimą, o gavusi Rizzani atsakymą, kuriame ji detaliai pagrindė, kokie pasiūlymo ir paraiškos dokumentai laikytini konfidencialia informacija, taip pat papildomus Rizzani paaiškinimus, atitinkamai pati sprendė dėl galimybės ją teikti kitiems tiekėjams susipažinti. Analogiško turinio ir apimties dokumentus prašė laikyti konfidencialiais ir pati ieškovė, teikdama atsakovei pagrindimą pagal Rizzami prašymą susipažinti su tuo metu laimėtoju paskelbtos ieškovės pasiūlymu.
5. Trečiasis asmuo Rizzani del Eccher S.p.A. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
5.1. Nurodė, kad perkančioji organizacija neturėjo jokio teisinio pagrindo savarankiškai vertinti Nutarimo ir/ar Išvados teisėtumo, kadangi tokią kompetenciją turi tik administracinis teismas.
Atsakovė privalėjo vadovautis Nutarimu, kurio galiojimas nebuvo sustabdytas netgi ieškovei pateikus dėl jo skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, todėl ieškovės pasiūlymas buvo pagrįstai atmestas. Saugumo įstatymas numato pareigą nesudaryti sutarties su asmeniu, pripažintu neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų, tačiau nereguliuoja individualios sutarties sudarymo ar nesudarymo aplinkybių ir nenumato pareigos perkančiajai organizacijai sudaryti sąlygas saugumo interesams grėsmę keliančioms priežastims pašalinti. Nutarime nėra jokių rekomendacijų ieškovei dėl galimybės pašalinti grėsmę keliančias priežastis, todėl atsakovė pagrįstai atsisakė sudaryti sutartį su ieškove.
5.2. Sprendimas paskelbti pirkimo laimėtoją Rizzani apskritai negali pažeisti ir nepažeidžia ieškovės teisių ir teisėtų interesų, kadangi ieškovės pasiūlymas nėra įtrauktas į naują pasiūlymų eilę, toks sprendimas daro įtaką tik kitų eilėje esančių tiekėjų teisėms ir pareigoms, todėl ieškovė apskritai negali ginčyti šio sprendimo, negali sudaryti pirkimo sutarties su atsakove, ji neteko teisinio suinteresuotumo byloje.
5.3. Ieškovė be teisinio pagrindo ieškinyje kvestionuoja trečiojo asmens atitiktį nacionalinio saugumo interesams, kadangi tai nėra nei ieškovės, nei bendrosios kompetencijos teismo kompetencija, tokia teisė suteikta tik Komisijai ir Vyriausybei.
Atsiliepimas
5.4. Trečiojo asmens BIM specialistas turi reikiamą patirtį tiek užduočių, nurodytų pasiūlymų vertinimo kriterijų lentelėje, tiek laiko (trukmės) aspektu, ką patvirtina pagrindinio eksperto gyvenimo aprašymas (CV). Be to, reikalavimas paskelbti trečiąjį asmenį pirkimo laimėtoju apskritai negali pažeisti ir nepažeidžia ieškovės teisių ir interesų, o daro įtaką tik kitų pasiūlymų eilėje esančių tiekėjų teisėms ir interesams, todėl neturėdama teisinio suinteresuotumo ieškovė apskritai neturi teisės kvestionuoti trečiojo asmens atitikties Pirkimui keliamiems reikalavimams bei jos pasiūlymo vertinimo.
Šalies argumentai
5.5. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovė be pagrindo nepateikė ieškovei informacijos, susijusios su Rizzani įgyvendintų projektų aprašymais, verte, pradžios / pabaigos data, informacijos apie užsakovą ir užsakovo patvirtinimus apie tinkamai atliktus projektus, kadangi informacija apie užsakovus, su kuriais trečiasis asmuo bendradarbiauja ir kokiomis kainomis, kokiais terminais atlieka statybos darbus, nėra viešai paskelbta ar laisvai prieinama, yra saugoma trečiojo asmens protingomis pastangomis, tad laikytina trečiojo asmens komercine paslaptimi, kuri negalėjo būti atleista nei ieškovei, nei kitam subjektui. Negalima atskleisti ir duomenų apie asmenų, jei atskleidimas pažeistų LR Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas. Pati ieškovė neleido atskleisti savo ekspertų CV beveik jokios informacijos, net specialistų pareigų projektuose, taigi pati laiko tokio pobūdžio informaciją neatskleistina ir vertinga.
6. Išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė išvadą byloje.
6.1. Nurodė, kad atitikties nacionalinio saugumo interesams patikra atliekama Saugumo įstatymo nustatyta tvarka, tai yra procedūra, atliekama prieš viešojo pirkimo sutarties sudarymą, t. y. po to, kai įvertinama tiekėjo atitiktis kvalifikacijos reikalavimams, ir kurios atlikimui taikomos ne PĮ, o Saugumo įstatymo nuostatos.
6.2. Tiekėjui, siekiančiam ginčyti perkančiosios organizacijos atliktus veiksmus ir priimtus sprendimus, yra būtinas teisinis suinteresuotumas. Nagrinėjamu atveju įsiteisėjus sprendimui administracinėje byloje, kurioje ieškovės pateiktas skundas yra atmestas, laikytina, kad atsakovės sprendimo atmesti tiekėjo pasiūlymą teisėtumo klausimas laikytinas išspręstu. Kadangi pirkime ieškovės pasiūlymas yra atmestas, o pasiūlymų eilėje yra įtraukti ir kiti tiekėjai, jų pasiūlymų vertinimo teisėtumas nėra nuginčytas ar ginčijamas, todėl net ir nustačius sprendimo paskelbti Rizzani laimėtoju neteisėtumą, ieškovės, kaip pirkimo dalyvės, subjektinių teisių apimtis nepasikeistų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
7. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ pagal AB „LTG Infra“ įgaliojimą vykdė tarptautinį viešąjį pirkimą „Projekto Rail Baltica“ geležinkelio linijos ruože Kaunas – Panevėžys – LT/LV (I etapas): Naujo tilto per Neries upę statybos rangos darbai“, kuriame ieškovė Puentes, trečiasis asmuo Rizzani bei kiti tiekėjai buvo teikę pasiūlymus, kuriame perkančiosios organizacijos 2021-11-08 sprendimu buvo sudaryta pasiūlymų eilė, pirmą vietą joje skiriant ieškovės pasiūlymui bei pripažįstant ją laimėtoja, tačiau kuriame perkančiosios organizacijos 2021-01-21 sprendimais ieškovės pasiūlymą nuspręsta atmesti dėl gautos Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos 2021-12-16 išvados (toliau – Išvada) ir LR Vyriausybės 2021-01-05 nutarimo Nr. 22-K-1 (toliau – Nutarimas), kuriais ketinamas sudaryti su ieškove sandoris buvo pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų, taip pat nuspręsta sudaryti naują pasiūlymų eilę, pirmą vietą joje skiriant trečiojo asmens Rizzani pasiūlymui bei pripažįstant jį pirkimo laimėtoju. Ieškovei dėl perkančiosios organizacijos 2022-01-21 sprendimo atmesti jos pasiūlymą 2022-01-28 pateikus pretenziją, o dėl perkančiosios organizacijos 2022-01-21 sprendimo pirkimo laimėtoja paskelbti Rizzani 2022-01-31 pateikus pretenziją, jos atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2022-02-04 sprendimais buvo atmestos, kaip nepagrįstos. 2022-03-31 tarp pirkimo laimėtoja pripažintos Rizzani ir atsakovės AB „LTG Infra“ buvo sudaryta viešoji Rangos darbų pirkimo sutartis.
Dėl perkančiosios organizacijos 2022-01-21 sprendimo atmesti Puentes pasiūlymą
8. Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė kvestionuoja ir prašo pripažinti neteisėtu atsakovės, kaip perkančiosios organizacijos 2022-01-21 sprendimą atmesti ieškovės Puentes pasiūlymą ginčo viešajame pirkime, tačiau įvertinus ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą, byloje esančius rašytinius įrodymus, ginčo išsprendimui aktualų teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, teismas neturi pagrindo spręsti, jog minėtas atsakovės sprendimas būtų neteisėtas ir nepagrįstas ir dėl to jį panaikinti.
9. Vadovaujantis atsakovės patvirtintų Konkretaus pirkimo, atliekamo dinaminės pirkimo sistemos pagrindu Bendrųjų sąlygų (toliau – Bendrosios sąlygos), kurių nei ieškovė Puentes, nei kiti pirkime dalyvavę tiekėjai neginčijo ir nekvestionavo, 12.6 punktu prieš sudarant sutartį su AB „Lietuvos geležinkeliai“ arba AB „LTG Infra“, kurios yra nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės, AB „Lietuvos geležinkeliai“ inicijuoja procedūrą, nustatančią, ar numatoma sudaryti sutartis atitinka nacionalinio saugumo interesus ir ar tokia sutartis gali būti sudaroma ir vykdoma. Jeigu ketinama sudaryti sutartis neatitinka nacionalinio saugumo interesų, ji negali būti sudaryta tol, kol nebus pašalintos nacionalinio saugumo interesams grėsmę keliančios priežastys, jeigu tokios priežastys gali būti pašalintos. Sprendimą, ar ketinama sudaryti sutartis atitinka nacionalinio saugumo interesus, priima LR Vyriausybė Nacionalinio saugumo įstatyme nustatyta tvarka.
10. Bendrųjų sąlygų 10.5 punktas numato, kad tiekėjo, su kuriuo negali būti sudaroma sutartis pagal Bendrųjų sąlygų 12.6 p. nuostatas, t. y. jeigu nustatoma, kad sutartis gali kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams, pasiūlymas atmetamas.
11. Taigi, ieškovei dar prieš apsisprendžiant dėl dalyvavimo ginčo viešajame pirkime, buvo žinoma ir negalėjo būti nežinoma, kad Saugumo įstatymo nustatyta tvarka gautas kompetentingų institucijų pripažinimas, vainikuojamas LR Vyriausybės nutarimu, jog ketinamas sudaryti sandoris su laimėjusiu dalyviu neprieštarauja nacionalinio saugumo interesams - tai būtina sąlyga viešojo pirkimo sutarčiai sudaryti, kurios nesant sutartis su pirkimo laimėtoju negali būti sudaryta ir jo pasiūlymas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas atmeta ieškovės argumentą, jog atitiktis nacionalinio saugumo reikalavimams turėtų būti vertinama kaip tiekėjo kvalifikacinis reikalavimas tiek VPĮ, tiek ginčo Pirkimo sąlygų prasme, ir tiekėjui turi būti visais atvejais suteikiama teisė ir galimybė patikslinti, paaiškinti ir papildyti savo pasiūlymą šiuo aspektu. Tiek iš aukščiau teismo pateiktų Bendrųjų sąlygų 10.5 ir 12.6 punktų nuostatų, tiek iš Bendrųjų sąlygų 10.1.3. papunkčio, įtvirtinančio savarankišką pasiūlymo atmetimo pagrindą – tiekėjo neatitiktį Pirkimo dokumentuose nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams, analizės, tiek iš Bendrosiose sąlygose bei Konkretaus pirkimo Nr. 17949, atliekamo dinaminės pirkimo sistemos pagrindu, Specialiųjų sąlygų – „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ruože Kaunas – Panevėžys – LT/LV (I etapas): Naujo tilto per Neries upę statybos rangos darbai“ (toliau – Specialiosios sąlygos) turinio ir jose aprašytos viešojo pirkimo procedūrų eigos, stadijų ir pan., aiškiai matyti, kad tiekėjo ir norimo su juo sudaryti viešojo pirkimo sandorio atitiktis nacionalinio saugumo interesams yra patikrinama / nustatoma ne pirminėje pirkimo procedūrų stadijoje, kuomet yra tikrinama paraišką bei pasiūlymą pateikusio tiekėjo atitiktis nustatytiems kvalifikaciniams reikalavimams ir sprendžiama dėl tiekėjo galimybės apskritai toliau dalyvauti pirkime bei perkančiosios organizacijos pareigos toliau vertinti tokio tiekėjo pateiktą pasiūlymą, o vėlesnėje stadijoje, kuomet įvertinami visų nustatytus kvalifikacinius reikalavimus atitinkančių tiekėjų pasiūlymai (atitinkamais balais, nustatyta pirkimo dokumentuose tvarka) bei priimami atitinkami perkančiosios organizacijos sprendimai dėl pasiūlymų eilės nustatymo ir pirkimo laimėtojo paskelbimo. Be to, vertinama ne visų pirkime dalyvaujančių tiekėjų ir galimo viešojo pirkimo sandorio su jais atitiktis nacionalinio saugumo interesams, bet tik perkančiosios organizacijos sprendimu laimėtoju pripažinto tiekėjo atitiktis, kas nagrinėjamu atveju ir buvo daroma. Kaip matyti iš bylos medžiagos: 2021-03-30 perkančiosios organizacijos sprendimu buvo pripažinta, kad ieškovės, kaip ir kai kurių kitų pirkime dalyvavusių tiekėjų, kvalifikacija atitinka Pirkimo sąlygose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus ir ji turi teisę dalyvauti tolimesnėse pirkimo procedūrose; ieškovės pasiūlymas buvo vertinamas ir įvertintas atitinkamais balais; 2021-11-08 perkančiosios organizacijos sprendimu buvo sudaryta pasiūlymų eilė, kurioje pirma vieta skirta ieškovei Puentes, antra vieta – trečiajam asmeniui Rizzani, trečia vieta – jungtinės veiklos partneriams UAB „Tilsta“ ir UAB „Fegda“, ketvirta vieta – jungtinės veiklos partneriams Eurovia CS, a.k. ir AB „Eurovia Lietuva“, penkta vieta – AB „Kauno tiltai“; laimėtoju pripažinta pirmoje vietoje eilėje esanti ieškovė Puentes, tuo pačiu šiame sprendime pažymint, kad kvietimas pasirašyti sutartį bus atsiųstas laimėtojai atskiru pranešimu, atlikus Bendrųjų sąlygų 12.6 punkte nurodytas procedūras, t. y. kaip jau teismo buvo minėta ankščiau, Saugumo įstatymo nustatyta tvarka ir jame numatytiems subjektams patikrinus, ar numatoma sudaryti sutartis su laimėtoju atitinka nacionalinio saugumo interesus; perkančioji organizacija tik po šių sprendimų priėmimo, t. y. 2021-11-10 kreipėsi į Komisiją su prašymu įvertinti, ar ketinamas sudaryti su ieškove Puentes, kaip pirkimo laimėtoja, sandoris atitinka nacionalinio saugumo interesus ir ar tokia sutartis gali būti sudaroma bei vykdoma.
13. Iš bylos medžiagos, įskaitant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022-07-04 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2775-492/2022, matyti, kad Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos 2021-12-16 posėdyje, kurio eiga įforminta ir atsispindi protokole Nr. PD-46, buvo svarstomas klausimas dėl atsakovės ketinamo sudaryti sandorio su Puentes, kuris, kaip nustatyta, yra reikšmingas nacionaliniam saugumui, atitikties nacionalinio saugumo interesams; šio posėdžio metu buvo vertinta tiek atsakovės Komisijai pateikta informacija apie ketinamą sudaryti sandorį, tiek kitų institucijų (pvz., LR Susisiekimo ministerijos, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos, Valstybės saugumo departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos) pateikta medžiaga, bei nutarta, jog norimas sudaryti sandoris yra reikšmingas nacionaliniam saugumui ir neatitinka nacionalinio saugumo interesų, kadangi yra nustatyta kitos sandorio šalies - Puentes - neatitiktis Saugumo įstatymo 11 str. 1 d. 2 p. kriterijui, o mažiau ribojančių priemonių pritaikymas šiuo atveju būtų neveiksmingas, nes jų taikymas lemtų sandorio sudarymą, o tai lemtų ir sandorio šalies, turinčios grėsmę nacionaliniam saugumui keliančių ryšių, dalyvavimą įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą.
14. Atsižvelgdama į šią Išvadą ir joje nurodytas Puentes grėsmę nacionaliniam saugumui keliančius ryšius, įvertindama ieškovės Puentes papildomai pateiktus Komisijai ir LR Vyriausybei duomenis (apie akcininkus, įgyvendintus projektus, ambasados patvirtinimą dėl patikimumo), į tai, kad norimas sudaryti sandoris yra reikšmingas nacionaliniam saugumui dėl atitikties Saugumo įstatymo 13 str. 4 d. 1 p. b papunktyje nurodytam kriterijui, į tai, kad mažiau ribojančių priemonių pritaikymas nebūtų veiksmingas, vadovaudamasi Saugumo įstatymo 11 str. 1 d. 2 p. ir 2 d., 12 str. 17 d., 13 str. 4 d. 1 p. b papunkčiu ir 6 d., LR Vyriausybė 2022-01-05 priėmė nutarimą Nr. 22-K-1 "Dėl AB „LTG Infra“ ketinamos sudaryti „Rail Baltica“ geležinkelio linijos įrengimo ruože Kaunas – Panevėžys – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena, Naujo tilto per Neries upę rangos (statybos) darbų pirkimo sandorio su Ispanijos Karalystėje registruota bendrovei Puentes y Calzadas Ifraestructuras, S.L.U. pripažinimo neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų", kuriuo nutarė pripažinti, kad sandoris, kuris yra reikšmingas nacionaliniam saugumui, su Puentes, neatitinka nacionalinio saugumo interesų ir todėl negali būti sudaromas.
15. Nors nesutikdama su minėta Komisijos 2021-12-16 Išvada bei LR Vyriausybės 2022-01-05 nutarimu ieškovė Peuntes pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašydamos Išvadą ir Nutarimą panaikinti bei įpareigoti Komisiją iš naujo atlikti ketinamos sudaryti viešojo pirkimo sutarties atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrą, tačiau Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI2-2913-821/2022 (dėl kurios ir buvo sustabdyta nagrinėjama civilinė byla) 2022-04-12 priimtu sprendimu pareiškėjos skundas buvo atmestas, kaip nepagrįstas, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022-07-04 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2775-492/2022 pareiškėjos Puentes apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo buvo atmestas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.
Žemesnės instancijos teismas
- perkančiosios organizacijos 2022-01-21 sprendimas atmesti ieškovės Puentes viešajame pirkime pateiktą pasiūlymą (o taip pat ir vėlesnis/išvestinis 2022-01-21 sprendimas sudaryti naują pasiūlymų eilę, joje pirmą vietą skiriant bei pirkimo laimėtoja pripažįstant Rizzani) iš esmės buvo priimtas išimtinai aukščiau nurodytų Komisijos 2021-12-16 išvados ir LR Vyriausybės 2022-01-05 nutarimo pagrindu;
- Komisijos Išvada bei LR Vyriausybės nutarimas buvo priimti minėtiems subjektams įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtos kompetencijos ribose ir nustatyta tvarka įvertinus su tiekėjo ir su juo sudaromu sandoriu susijusias Lietuvos valstybės nacionaliniam saugumui grėsmę keliančias aplinkybes, kas nepriklauso nei perkančiosios organizacijos, nei bendrosios kompetencijos teismo, nagrinėjančio civilinę bylą dėl viešojo pirkimo, kompetencijai;
- kaip savo įsiteisėjusiuose procesiniuose sprendimuose konstatavo administraciniai teismai, tiek Komisijos Išvada, tiek LR Vyriausybės nutarimas yra galiojantys, pagrįsti ir teisėti;
todėl nagrinėjamoje civilinėje byloje teismas neturi jokio pagrindo pripažinti perkančiosios organizacijos 2022-01-21 sprendimą, priimtą vadovaujantis Bendrųjų sąlygų 10.5. ir 12.6 punktais, neteisėtu, negaliojančiu ir jį panaikinti.
17. Teismas pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022-04-12 sprendime ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022-07-04 nutartyje yra konstatuotos nagrinėjamai bylai aktualios bei reikšmingos faktinės aplinkybės / išvados (prejudiciniai faktai), kurios vadovaujantis CPK 182 str. 1 d. 2 p. turi prejudicinę reikšmę ir neturi / negali būti iš naujo įrodinėjamos ir nustatomos nagrinėjamoje civilinėje byloje bei kurių nei dalyvaujantys byloje asmenys, nei bylą nagrinėjantis bendrosios kompetencijos teismas nebegali iš naujo vertinti, kvestionuoti ir ginčyti, o būtent tai, jog:
Žemesnės instancijos teismas
- priimant Išvadą ir Nutarimą nebuvo pažeista sandorio patikros procedūra; pirkimo laimėtojui atliekant statybos darbus bus suteikiama teisė dalyvauti įgyvendinant valstybinės svarbos projektą, AB „LTG Infra“ ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ priskirtos prie antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, pareiškėja Puentes buvo tinkamai informuota apie patikros procedūros inicijavimą ir vykdymą; Komisija tinkamai, laikydamasi įstatymo pateikė savo Išvadą Vyriausybei, informavo patikrą iniciavusį subjektą; pareiškėjai Puentes turėjo būti žinoma ir buvo žinoma apie patikros procedūrą, ji teikė informaciją, dalyvavo Vyriausybės 2022-01-03 organizuotame susitikime;
Dėl perkančiosios organizacijos 2022-01-21 sprendimo pripažinti laimėtoja Rizzani
27. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė po to, kai buvo atmestas jos pasiūlymas, 2022-01-25 pateikė prašymą perkančiajai organizacijai susipažinti su Rizzani pasiūlymo ir paraiškos dokumentais, o perkančioji organizacija 2022-02-10 raštu pateikė ieškovei nekonfidencialią Rizzani pasiūlymo dalį, tuo pačiu nurodydama, kad likusius ir šiuo metu vertinamus pasiūlymo ir paraiškos dokumentus pateiks iki 2022-02-17, o 2022-02-17 raštu pateikė likusią Rizzani pasiūlymo ir paraiškos informacijos nekonfidencialią dalį. Ieškovei 2022-02-21 pateikus perkančiajai organizacijai pretenziją dėl Rizzani paraiškos ir pasiūlymo sudarančios informacijos, kuri negali būti laikoma konfidencialia, nepateikimo, o taip pat dėl netinkamo Rizzani balų skaičiaus už BIM specialisto patirtį suteikimo, prašant panaikinti perkančiosios organizacijos 2022-01-21 sprendimą pripažinti pirkimo laimėtoja Rizzani, o taip pat ir 2022-02-10 bei 2022-02-17 sprendimus, kuriais nepateikti atitinkami Rizzani paraiškos ir pasiūlymo dokumentai, atsakovė ją 2022-03-02 sprendimu atmetė.
28. Nors nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė Puentes kvestionuoja aukščiau nurodytus perkančiosios organizacijos sprendimus, keldama klausimą tiek dėl Rizzani pasiūlymo netinkamo įvertinimo balais, kiek tai susiję su BIM specialisto patirtimi, tiek dėl šio tiekėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui, tiek dėl nepagrįsto atsisakymo suteikti ieškovei susipažinti visą Rizzani pirkime pateiktos paraiškos ir pasiūlymo medžiagą, tačiau dėl minėtų perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais ir panaikinimo ieškovės pareikšti ieškinio reikalavimai šiuo atveju atmestini, kaip pareikšti teisinio suinteresuotumo neturinčio asmens – ieškovės Puentės, kuri buvo teisėtai eliminuota iš viešojo pirkimo procedūrų kaip tiekėja, sandoris su kuria keltų grėsmę Lietuvos nacionalinio saugumo interesams, kuri po teisėto 2022-01-21 perkančiosios organizacijos sprendimo priėmimo nebedalyvavo ir nebegalėjo dalyvauti pirkime, atitinkamai nebegalėjo naudotis VPĮ tiekėjui suteikiamomis teisėmis bei pretenduoti į viešojo pirkimo sutarties sudarymą.
29. Teismas pažymi, kad pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas. Jeigu asmuo neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko.
30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pagrindinis tiekėjo teisinį suinteresuotumą viešųjų pirkimų ginčuose identifikuojantis kriterijus – siekis sudaryti viešojo pirkimo sutartį, t. y. šio intereso gynimas, kai dėl perkančiosios organizacijos veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties, arba turtinės padėties atkūrimas, ypač kai šio intereso jau nebeįmanoma įgyvendinti. Tiekėjo teisinis suinteresuotumas – tai jo suinteresuotumas viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir finansinio atlygio už suteiktas paslaugas, pristatytas prekes ar atliktus darbus gavimu, tačiau nereiškia kitokios naudos ar kitokio pobūdžio suinteresuotumo pirkimo rezultatu. Atsižvelgiant į tai, teisė ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus siejama su intereso sudaryti viešojo pirkimo sutartį gynimu, kai dėl perkančiosios organizacijos veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties, arba turtinės padėties atkūrimu, ypač kai šio intereso jau nebeįmanoma įgyvendinti. Dėl to teismai, nepriklausomai nuo subjekto teisinės ir faktinės padėties viešojo pirkimo procedūrose, privalo visada įvertinti, ar toks subjektas yra suinteresuotas skundžiamos viešojo pirkimo sutarties sudarymu, įskaitant ir tuos atvejus, kai, pripažinus skundžiamą sutartį negaliojančia, jis pagrįstai galėtų tikėtis, kad iš naujo vykdomos viešojo pirkimo procedūros leis jam konkuruoti su kitais tiekėjais dėl naujos viešojo pirkimo sutarties sudarymo (žr. pvz., LAT 2019-10-21 nutartį c.b. Nr. e3K-3-296-378/2019 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
31. Tiekėjo teisinis suinteresuotumas nepripažįstamas tais atvejais, kai ginčijami perkančiųjų organizacijų veiksmai nepažeidžia tiekėjo subjektinių teisių, nes tiekėjų suinteresuotumą, kaip sąlygą inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūrą, apibrėžia dviejų elementų visuma: ieškovo tinkamumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus) ir jo subjektinių teisių pažeidimas dėl galimai neteisėtų pirkimo sąlygų. Tai – privalomos ir kartu taikomos teisinio suinteresuotumo sąlygos, kurios lemia tai, kad teismai nagrinėja šalių ginčą iš esmės tik tuo atveju, kai ieškinį laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos pareiškia tinkamas ieškovas, įtikinamai ir patikimai įrodęs, jog būtent jo teisėtus interesus pažeidžia atitinkamos pirkimo sąlygos (LAT 2017 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-378/2017; 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019).
32. Pažymėtina ir tai, kad įstatyme atskirai įtvirtintas asmenų, ginančių kitų subjektų ar visuomenės teises ir interesus, procesinis subjektiškumas, ir tik tokie viešąjį interesą ginantys subjektai gali ginti ne savo, o kitų asmenų pažeistus interesus (CPK 49 straipsnis). Tiekėjas, kurio teisės nėra pažeistos, negali ginti kitų tiekėjų teisių, nes taip veikti įgalioti tik Viešųjų pirkimų tarnyba, prokurorai ar kitos valdžios institucijos.
33. Kaip jau buvo minėta ir nustatyta šioje byloje, nors ieškovė Puentes iš pradžių ir dalyvavo ginčo viešajame pirkime bei pateikė jame pasiūlymą, tačiau teisėtu ir pagrįstu perkančiosios organizacijos 2022-01-21 sprendimu jos pasiūlymas buvo atmestas, o tai reiškia, kad Puentes nebeteko tiekėjos statuso pirkime, nebegalėjo toliau su kitais tiekėjais varžytis ir tikėtis viešojo pirkimo sutarties sudarymo bei naudotis tiekėjui suteikiamomis teisėmis (pvz., teise susipažinti su pirkimo laimėtojo pasiūlymu). Be to, perkančiosios organizacijos 2022-01-21 sprendimu nustatytoje pasiūlymų eilėje pirma vieta skirta Rizzani, o žemesnes vietas užėmė visą eilė kitų tiekėjų, kurių pasiūlymai pripažinti atitinkančiais Pirkimo sąlygų reikalavimus bei įvertinti atitinkamais balais: antrą vietą – jungtinės veiklos partneriai UAB „Tilsta“ ir UAB „Fegda“, trečią vietą – jungtinės veiklos partneriai Eurovia CS, a.s. ir AB „Eurovia Lietuva“, ketvirtą vietą – AB „Kauno tiltai“. Nei ieškovė, nei jokie kiti suinteresuoti tiekėjai įstatymų nustatyta tvarka (nei pateikdami pretenzijas perkančiajai organizacijai, nei pareikšdami ieškinį tiek nagrinėjamoje, tiek kitose civilinėse bylose) neginčijo ir neginčija bei nekvestionuoja minėtų 2-4 vietas užėmusių tiekėjų (jų grupių) pasiūlymų atitikties Pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams, šių tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimo, nekėlė ir nekelia jokių pretenzijų ir reikalavimų dėl šių tiekėjų dalyvavimo pirkime, taip pat pretenzijų ir reikalavimų dėl šių tiekėjų pasiūlymų įvertinimo atitinkamais balais ir pan. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, ir ieškovė neįrodinėjo, kad tuo atveju, jeigu pasitvirtintų ieškovės nurodytos aplinkybės dėl netinkamo Rizzani pasiūlymo įvertinimo, jos vieta pasiūlymų eilėje neabejotinai pasikeistų ir atitinkamai atsirastų pagrindas pripažinti viešojo pirkimo sutartį su ja negaliojančia, juo labiau skelbti naują pirkimą, nes antrą vietą pirkime užėmusi tiekėjų grupė, kuri tikėtina, tokiu atveju būtų pripažinta nauja pirkimo laimėtoja, atsisakytų sudaryti viešojo pirkimo sutartį su perkančiąja organizacija, kad vėliau ir trečią bei ketvirtą vietas užėmę tiekėjai / jų grupės taip pat atsisakytų sudaryti sutartis ar atsirastų kitos realiai tikėtinos aplinkybės, dėl kurių atsakovė negalėtų sudaryti viešojo pirkimo sutarties ir su antrą, ir su trečią, ir su ketvirtą vietas pirkime užėmusiais tiekėjais / tiekėjų grupėmis.
34. Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad iš pirkimo procedūrų pašalintam tiekėjui galima ginčyti laimėtojo pasiūlymo vertinimą, tik jei palankaus teismo proceso atveju tai potencialiai suponuotų poreikį atlikti naują viešojo pirkimo procedūrą, tačiau kai viešojo pirkimo konkurse, be laimėtojo, yra ir kitų tiekėjų, tik pirmą vietą užėmusio tiekėjo pasiūlymo vertinimo neteisėtumo pagrindimas (įrodymas) iš principo (nebent ieškovas įrodytų priešingai) nekvalifikuotinas kaip ieškovo (užėmusio trečią ar žemesnę vietą, ar pašalinto iš pirkimo procedūrų) subjektinių teisių teisėtas įgyvendinimas (gynimas), todėl teismo atskirai neginamas (LAT 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-378/2020 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Tik laimėtojų eilės galimas pakeitimas, dėl kurio ieškovei negalėtų kilti tiesioginių ar išvestinių padarinių (pavyzdžiui, galimybės siekti savo teisių įgyvendinimo kituose procesuose), nelaikytinas jos pažeistų teisių - vieno iš privalomo teisinio suinteresuotumo elementų – gynimu (LAT 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis c.b. Nr. e3K-3-272-378/2020). Nagrinėjamu atveju ieškovė Puentes apskritai neužėmė pirkime jokios vietos, nes jos pasiūlymas buvo atmestas, todėl vien pirmą vietą užėmusios tiekėjos Rizzani pasiūlymo vertinimo neteisėtumo pagrindimas negali būti kvalifikuojamas kaip ieškovės, eliminuotos iš pirkimo procedūrų, subjektinių teisių teisėtas įgyvendinimas ir atskirai ginamas.
35. Ieškovės dublike nurodyti deklaratyvaus pobūdžio argumentai, kuriais ji bando pagrįsti savo teisinį suinteresuotumą, apie tai, jog pripažinus Rizzani pasiūlymą netinkamai įvertintu ar pripažinus sandorį su Rizzani keliančiu grėsmę nacionaliniam saugumui, ieškovė ateityje galėtų kvestionuoti jungtinės veiklos partnerių UAB „Tilsta“ ir UAB „Fegda“ pasiūlymo atitiktį, o ją nuginčijusi – kvestionuoti jungtinės veiklos partnerių Eurovia CS. a. s. bei AB „Eurovia Lietuva“ pasiūlymo atitiktį, o ir ją nuginčijusi – kvestionuoti paskutinę vietą užėmusios tiekėjos AB „Kauno tiltai“ pasiūlymo atitiktį, o jai nuginčijus ir nelikus tiekėjų, ateityje galimai naujame atsakovės paskelbtame viešajame pirkime vėl dalyvauti, teismo vertintini kaip pernelyg hipotekiniai, itin mažai tikėtini bei sunkiai įsivaizduojami, todėl nepakankami ieškovės teisiniam suinteresuotumui konstatuoti, ypač turint omenyje jau aukščiau šiame sprendime pateiktą teismų praktiką. Pastebėtina, kad perkančiajai organizacijai 2021-11-08 sudarius pirminę pasiūlymų eilę, kurioje pirma vieta buvo skirta ieškovei Puentes (dar nepradėjus sandorio su ja atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo procedūrų), o 2-5 vietos skirtos kitiems tiekėjams, ieškovė nekvestionavo nei vieno iš jų pasiūlymų atitikties Pirkimo sąlygose nustatytiems reikalavimams, pašalinimo pagrindų nebuvimo ir pan. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, po ieškovės Puentes pasiūlymo atmetimo laimėtoju paskelbtos Rizzani patikros nacionalinio saugumo interesams procedūra buvo atlikta ir jos rezultatai buvo teigiami – sandoris su šiuo tiekėju Saugumo įstatymo nustatyta tvarka nebuvo pripažintas keliančiu grėsmę nacionalinio saugumo interesams ir viešojo pirkimo sutartis buvo su šia tiekėja sudaryta, nesant jokių kliūčių šiuo aspektu. Byloje nėra duomenų ir įrodymų, kad Saugumo įstatymo nustatyta tvarka būtų priimtas LR Vyriausybės naujas sprendimas, kuriuo būtu konstatuota potencialaus sandorio su Puentes atitiktis nacionalinio saugumo interesams ir priežasčių bei aplinkybių, dėl kurių LR Vyriausybės 2022-01-05 nutarimu nustatyta tokio sandorio neatitiktis, išnykimas / pašalinimas. Taigi, šios papildomos aplinkybės bei apskritai ginčo pirkime susiklosčiusi situacija leidžia teismui pakankamai spręsti, kad net ir pripažinus ieškovės Puentes ginčijamus perkančiosios organizacijos sprendimus, kuriais ieškovei nebuvo pateikta susipažinti konfidencialia laikyta Rizzani paraiškos bei pasiūlymo dalis neteisėtais, taip pat net ir pripažinus galimai netinkamą Rizzani pasiūlymo įvertinimą balais (už BIM eksperto patirtį), ieškovė, kurios pasiūlymas buvo pagrįstai perkančiosios organizacijos atmestas, vis tiek negalėtų pretenduoti į viešojo pirkimo sutarties sudarymą ginčijamame pirkime. Lietuvos teismų praktikoje išaiškinta, kad nors tiekėjų teisinio suinteresuotumo inicijuoti peržiūros procedūrą turėjimo vertinimas iš esmės pagrįstas teisiniu prielaidų ir tikimybių vertinimu, tačiau jis neturi būti ir pernelyg hipotetinis. Hipotetinėmis prielaidomis paremtas tiekėjo (ieškovo) teisinis interesas viešojo pirkimo sutarties sudarymu teismų praktikoje nepripažįstamas pakankamu tiekėjo teisinio suinteresuotumo įrodymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378/2020; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-248/2021; 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2021; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartis c.b. Nr. e2A-806-933/2022 ir kt. ), nagrinėjamu atveju ieškovės nurodomas teisinis interesams viešojo pirkimo sutarties sudarymu ateityje kaip tik ir yra paremtas itin hipotetinėmis ir nerealiomis prielaidomis.
36. Ieškovės Puentes dublike pateikta kasacinio teismo praktika dėl tiekėjo teisinio suinteresuotumo nagrinėjamu atveju negali būti remiamasi, nes jis yra arba nebeaktuali – pasenusi dėl vėliau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pakoreguotų išaiškinimų teisinio suinteresuotumo identifikavimo griežtėjimo prasme (kurie pateikti šiame sprendime aukščiau), arba apima tas situacijas, kuomet vertinamas tiekėjo suinteresuotumas ginčyti viešojo pirkimo sąlygas, t. y. dar pirkime jokiems tiekėjams nepateikus pasiūlymų, nesant aiškiems pirkime dalyvaujantiems tiekėjams, esant neįvertintiems jų pasiūlymams ir pirkimo procedūroms nesant pažengusioms, tad esant tik pirminėje stadijoje.
37. Atsižvelgdamas į visas aukščiau nurodytas aplinkybes bei argumentus, teismas atmeta ieškovės Puentes ieškinio reikalavimus dėl aukščiau nurodytų perkančiosios organizacijos 2022-01-21, 2022-02-10 ir 2022-02-17 sprendimų pripažinimo negaliojančiais pagal CPK 5 straipsnį, kaip pareikštus materialaus teisinio suinteresuotumo neturinio subjekto.
Dėl kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą
38. Ieškovė Puentes 2022-08-16, t. y. prieš pat teismo paskirtą posėdį (nors neabejotinai tokią galimybę turėjo ženkliai ankščiau, nuo pat bylos iškėlimo dar 2022 m. vasarį) pateikė prašymą kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą dėl šių klausimų: a) ar 2014-02-26 Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų 58 straipsnis aiškintinas taip, kad pagal jį valstybė narė kaip vieną iš atrankos reikalavimų nacionalinėje teisėje gali įtvirtinti reikalavimą, kad tiekėjas neturi reikalaujamo profesinio pajėgumo, kai kompetentinga institucija yra priėmusi sprendimą, patvirtinantį, kad ketinamas su juo sudaryti sandoris neatitinka nacionalinio saugumo interesų; b) ar kompetentingai institucijai nustačius, kad sandorio su tiekėju sudarymas kelia grėsmę nacionalinio saugumo interesams, tokiam tiekėjui pagal Direktyvos 2014/24/ES 56 straipsnio 4 dalį perkančioji organizacija turi suteikti teisę pasiaiškinti, patikslinti savo duomenis dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams ar privalo nedelsiant atmesti tokio tiekėjo pasiūlymą; c) ar atsižvelgiant į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 56 straipsnį perkančioji organizacija, gavusi iš kompetentingų institucijų duomenis dėl sandorio neatitikties nacionalinio saugumo interesams, privalo automatiškai atmesti tokio tiekėjo pasiūlymą ar privalo vadovautis proporcingumo principu ir savarankiškai įvertinti tiekėjo pasiūlymo tinkamumą.
39. Teismas pažymi, kad vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsniu, Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso priimti prejudicinį sprendimą dėl Sutarčių išaiškinimo ir Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų aktų galiojimo ir išaiškinimo. Tokiam klausimui iškilus nagrinėjant bylą valstybės narės teisme, kurio sprendimas pagal nacionalinę teisę negali būti toliau apskundžiamas teismine tvarka, tas teismas dėl jo kreipiasi į Teisingumo Teismą. Vis dėlto, Teisingumo Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad galutinės instancijos teismo pareiga kreiptis į Teisingumo Teismą pagal minėtą nuostatą nėra absoliuti ir teismas gali nuspręsti nesikreipti prejudicinio sprendimo, pirma, kai Teisingumo Teismas savo praktikoje jau yra išaiškinęs iš esmės identišką klausimą panašioje byloje (Teisingumo Teismo 1963 m. kovo 27 d. sprendimas byloje Da Costa, sujungtos bylos C-28/62, C-29/62, C-30/62), antra, kai vadovaujamasi acte clair doktrina (Teisingumo Teismo 1982 m. spalio 6 d. sprendimas byloje CILFIT, C-283/81). Pastarajame sprendime Teisingumo Teismas yra pabrėžęs, kad galutinės instancijos teismai, kaip ir visi kiti teismai, turi teisę patys nuspręsti, ar nacionalinio teismo nagrinėjamoje byloje reikalinga atsakyti į Europos Sąjungos teisės klausimą siekiant išspręsti bylą (t. y. nacionalinis teismas nėra saistomas bylos šalių iniciatyvos ir sprendimą kreiptis dėl prejudicinio sprendimo priima savo iniciatyva (ex officio). Taigi, tokie teismai nėra įpareigoti kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą, jei šalių keliamas Europos Sąjungos teisės klausimas yra neaktualus, t. y. jei nagrinėjamos bylos sprendimas nepriklauso nuo Teisingumo Teismo išaiškinimo. Taip pat nacionalinis galutinės instancijos teismas neprivalo kreiptis prejudicinio sprendimo tais atvejais, kai dėl teisingo Europos Sąjungos teisės aiškinimo nekyla pagrįstos abejonės. Papildomai pažymėtina, kad Teisingumo Teismo vaidmuo procese dėl prejudicinio sprendimo priėmimo yra aiškinti Europos Sąjungos teisę arba nuspręsti dėl jos galiojimo, o ne taikyti šią teisę faktinei situacijai, kuria grindžiama pagrindinė byla. Šis vaidmuo tenka nacionaliniam teismui, todėl Teisingumo Teismui nepriklauso nei nagrinėti vykstant pagrindinei bylai iškeltų fakto klausimų, nei priimti sprendimo dėl galėjusių atsirasti skirtingų nuomonių, kaip aiškinti ar taikyti nacionalinės teisės normas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3259-629/2020, 2021 m. liepos 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3326-629/2021, 2022 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-318-575/2022).
40. Nagrinėjamu atveju dėl ieškovės Puentes pateiktame prašyme iškeltų Europos Sąjungos teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimų nėra poreikio kreiptis į ESTT, kad šis pateiktų išaiškinimą, nes tiek prašyme minimos Direktyvos 2014/24/ES, tiek SESV nuostatos nėra aktualios nagrinėjamoje byloje, šiais klausimais nacionaliniuose teisės aktuose ginčo santykiai reglamentuoti pakankamai aiškiai, teismų praktika ginčo klausimais išplėtota, ir bylą nagrinėjantis teismas juos geba pritaikyti nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiai faktinei situacijai bei nustatytoms faktinėms aplinkybėms, todėl ginčą galima išnagrinėti ir be papildomo specialios institucijos sprendimo.
41. Ieškovė Puentes savo prašymą dėl kreipimosi į ESTT iš esmės grindžia tuo, kad viešojo pirkimo sandorio su tiekėju atitiktis nacionaliniam saugumui laikytina vienu iš tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų, ir perkančioji organizacija visais atvejais privalo kreiptis į tiekėją bei sudaryti jam galimybę paaiškinti / patikslinti nustatytą neatitiktį tokiam kvalifikaciniam reikalavimui, tačiau šio sprendimo 12, 21-24 punktuose teismas, vadovaudamasis VPĮ, Saugumo įstatymu, juos aiškinančia ir taikančia teismų praktika, išanalizavęs konkretaus ginčo viešojo Pirkimo sąlygas, pateikė argumentuotą bei motyvuotą vertinimą dėl to, ar sandorio su tiekėju atitiktis nacionalinio saugumo interesams ginčo pirkimo atveju turėtų būti vertinama kaip tiekėjo kvalifikacinis reikalavimas tiek VPĮ, tiek ginčo Pirkimo sąlygų prasme ir ar tiekėjui (ieškovei) dėl to turi būti suteikta teisė bei galimybė patikslinti, paaiškinti, papildyti savo pasiūlymą šiuo aspektu, taip pat pateikė vertinimą bei padarė atitinkamas motyvuotas išvadas dėl to, ar perkančioji organizacija ginčo situacijoje galėjo ir privalėjo suteikti galimybę ieškovei pašalinti nacionalinio saugumo interesams grėsmę keliančias priežastis, įvertinti ieškovės inicijuotus veiksmus panaikinant grėsmę nacionaliniam saugumui keliančias aplinkybes ir nesudaryti pirkimo sutarties su jokiu kitu tiekėju, kol tokios priežastys nebūtų pašalintos. Nagrinėjamos bylos ir minėtų klausimų išsprendimas šiuo atveju niekaip nepriklausytų nuo ESTT išaiškinimo. Kaip jau buvo pažymėta šio sprendimo 39 punkte, ESTT neturi kompetencijos taikyti ES teisės ginčo faktinei situacijai, negali nagrinėti sprendimo dėl to, kaip aiškinti ar taikyti nacionalinės teisės normas konkrečiai ginčo faktinei situacijai, taip pat neturi ir kompetencijos spręsti dėl nacionalinės teisės normų suderinamumo su ES teise apskritai.
42. Pažymėtina ir tai, kad iš esmės dėl tų pačių ir/ar labai glaudžiai susijusių klausimų, apimančių SESV ir jos 56 straipsnyje įtvirtintą laisvę teikti paslaugas, tokios laisvės ribojimų pateisinamumą, ieškovė Puentes jau buvo teikusi prašymą administraciniams teismams kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo minėtoje Vilniaus apygardos administracinio teismo išnagrinėtoje byloje Nr. eI2-2913-821/2022 bei atitinkamai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje byloje Nr. eA-2775-492/2022, be kita ko, iškeldama ir klausimus, ar: suderinamas su ES teise toks nacionalinis reguliavimas, kai atliekant ūkio subjekto atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimą ūkio subjektui nėra numatyta galimybė pateikti paaiškinimus, dalyvauti procedūroje užtikrinant veiksmingą teisinę gynybą iki galutinio teisiškai privalomo sprendimo priėmimo; ar atsižvelgiant į SESV 56 straipsnį, valstybė narė, taikanti laisvą paslaugų judėjimą ribojančią priemonę, grindžiamą nacionalinio saugumo interesu, privalo atlikti nediskriminavimo, būtinybės ir proporcingumo testus ir pan. Tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas savo 2022-04-12 sprendime, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo 2022-07-04 nutartyje konstatavo nesant pagrindo dėl šių bei kitų ieškovės iškeltų klausimų kreiptis į ESTT, nes keliami klausimai susiję su nacionalinių teisės normų taikymu, o ne ES teisės normų aiškinimu, ESTT neturi kompetencijos priimti prejudicinio sprendimo dėl nacionalinės teisės normų suderinamumo su ES teise, tuo tarpu ESTT praktika dėl priemonių, ribojančių paslaugų teikimo laisvę, teisėtumo kriterijų, išplėtota ir aiški.
43. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, ieškovės Puentes prašymas kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo atmestinas.
Dėl papildomo kreipimosi į Viešųjų pirkimų tarnybą
44. Ieškovė Puentes 2022-08-17, t. y. prieš pat teismo paskirtą posėdį (nors neabejotinai tokią galimybę turėjo ženkliai ankščiau, nes su Viešųjų pirkimų tarnybos išvadomis galėjo susipažinti jau 2022-03-09 ir 2022-07-19) pateikė prašymą kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl papildomos išvados gavimo, kad ji „aiškiai ir konkrečiai“ atsakytų į prašyme nurodytus ieškovės klausimus: ar atsakovė turėjo kreiptis į ieškovę dėl duomenų paaiškinimo / patikslinimo prieš atmesdama pasiūlymą; kokius veiksmus atsakovė turėjo atlikti prieš atmesdama ieškovės pasiūlymą ir ar turėjo savarankiškai vertinti iš kompetentingų institucijų gautą informaciją; ar atsakovė tinkamai atliko Rizzani BIM eksperto patirties vertinimą; ar atsakovės sprendimai neatskleisti ieškovei Rizzani paraiškos ir pasiūlymo informacijos atitinka įstatymo reikalavimus. Vis dėlto, tenkinti tokį ieškovės prašymą ir kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl papildomos išvados pateikimo teismas šiuo atveju nemato pagrindo.
45. Įtraukęs savo iniciatyvą į procesą Viešųjų pirkimų tarnybą, kaip išvadą teikiančią instituciją, teismas buvo jai nustatęs atitinkamus terminus išvadoms tiek dėl pirminio ieškovės ieškinio, tiek dėl vėliau pareikšto ieškinio pateikti. Viešųjų pirkimų tarnyba tokias išvadas 2022-03-09 ir 2022-07-19 teismui pateikė savo kompetencijos ribose. Tai, kad ieškovės subjektyvia nuomone, šios išvados yra nepakankamai išsamios, ieškovei neaiškios bei tai, kad ieškovė iš esmės nesutinka su jomis (ką ir nurodo teismui 2022-08-17 pateiktame prašyme, pvz., nesutikdama su Viešųjų pirkimų tarnybos pateikta teisinio suinteresuotumo samprata ir pateikdama nesutikimo argumentus), nesudaro pagrindo teismui spręsti, jog Viešųjų pirkimų tarnyba, kaip išvadą teikianti institucija, neatliko savo procesinių pareigų nagrinėjamoje byloje. Tuo tarpu dėl jos išvadose pateiktų išaiškinimų (tiek pateiktų teisės normų, tiek nurodytos teismų praktikos), kuriuos didžiąja dalimi atkartoja ir dalyvaujantys byloje asmenys, tinkamumo, pagrįstumo, teismas šiame sprendime pasisakė aukščiau, išnagrinėjęs ieškovės ieškinį ir visus argumentus, kuriais remiasi ieškovė, iš esmės. Pagaliau, teikiamais 2022-08-17 prašyme klausimais ieškovė siekia, kad Viešųjų pirkimų tarnyba savo išvadoje išspręstų civilinę bylą iš esmės, įvertintų atsakovės, kaip perkančiosios organizacijos, veiksmus teisėtumo / neteisėtumo aspektais, nustatytų faktus / faktines aplinkybes bei pritaikytų jas atitinkamoms teisės normoms, kas yra ne jos, tačiau bylą nagrinėjančio teismo kompetencija.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
46. Atmetus ieškovės Puentes ieškinį, jos šiame teismo procese patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, tuo tarpu atsakovės nepateikė teismui duomenų ir įrodymų apie savo galimai patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str.).
47. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, trečiasis asmuo Rizzani, veikiantis atsakovių pusėje, procese patyrė viso 7 020 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurias sudaro: 500 Eur išlaidos atsiliepimui į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 1 500 Eur išlaidos atsiliepimui į pirminį ieškinį, 400 Eur išlaidos atsiliepimui į ieškovės atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo, 2 250 Eur išlaidos atsiliepimui į antrą ieškinį, 270 Eur išlaidos atsiliepimui į antrą ieškovės atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo, 100 Eur išlaidos prisidėjimui prie atsakovų atskirojo skundo dėl bylos sustabdymo, 2 000 Eur išlaidos triplikui. Kadangi ieškovės ieškinys atmestinas, trečiasis asmuo Rizzani veikė procese atsakovių pusėje, patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti už konkrečius veiksmus neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio įtvirtintų rekomendacinių maksimalių užmokesčio dydžių, įvertinus trečiojo asmens atstovo atlikto darbo ir laiko sąnaudas, bylos sudėtingumą, parengtų procesinių dokumentų apimtį, kokybę, kiekį ir pan., trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos laikytinos protingomis, pagrįstomis, todėl priteistinomis iš ieškovės (CPK 98 str.).
48. Ieškovės Puentes prašymas grąžinti jai žyminio mokesčio permoką tenkintinas iš dalies, kadangi ieškovei 2022-02-10 pateikus pirminį ieškinį, ji sumokėjo 12 544 Eur žyminį mokestį už ieškinio pareiškimą (taip pat 45 Eur už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), ieškovei 2022-03-14 pateikus antrą ieškinį (c.b. Nr. e2-1864-855/2022), ji sumokėjo taip pat 12 544 Eur žyminį mokestį už ieškinio pareiškimą (taip pat 45 Eur už antrą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2022-03-18 nutartimi abu atskirose bylose pareikšti ieškiniai buvo sujungti į vieną civilinę bylą, t. y. nagrinėjamą civilinę byloje, kurioje ginčijami sprendimai, priimti atliekant tą patį (vieną) tarptautinį pirkimą, skirtą ypatingos valstybinės svarbos projektui, kai ieškinys pareiškiamas po perkančiosios organizacijos pranešimo apie sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, todėl vadovaujantis CPK 80 str. 1 d. 4 p. d) p.p., 7 d., nagrinėjamoje byloje turėjo būti sumokėtas 12 544 Eur žyminis mokestis. Kadangi ieškovė sumokėjo viso 25 088 Eur žyminio mokesčio už vienoje byloje nagrinėtiną ieškinį (12 544 + 12 544), žyminio mokesčio permoka – 12 544 Eur - grąžintina ieškovei (CPK 87 str. 1 d. 1 p.). Nors ieškovė prašė grąžinti 12 589 Eur, į šią sumą įskaičiuodama žyminį mokestį ne tik už patį ieškinį, bet ir 45 Eur žyminį mokestį už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau šie 45 Eur negali būti grąžinami, kadangi ieškovė du kartus teikė teismui prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (tiek su pirminiu ieškiniu, tiek su antriniu ieškiniu), ir abu kartus teismas tokius prašymus sprendė, dėl jų priėmė atitinkamai 2022-02-23 ir 2022-03-17 (dvi atskiras) nutartis (kurias ieškovė vėliau skundė dviem atskiraisiais skundais).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258-259 straipsniais, 269-270 straipsniais,423¹-423⁸ straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškovės Puentes y Calzadas Infrastructuras S.L.U. ieškinį atsakovėms AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir AB „LTG Infra“, trečiasis asmuo - Rizzani de Eccher S.p.A., išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba atmesti.
Priteisti trečiajam asmeniui Rizzani de Eccher S.p.A. (kodas – 115684, Via Buttrio 36, Udinė, Italija) iš ieškovės Puentes y Calzadas Infrastructuras S.L.U. (kodas – B70043104, Ctra. De la Estacion s/n, Siguero, Galicia, Ispanija) 7 020 Eur (septynis tūkstančius dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Grąžinti ieškovei Puentes y Calzadas Infrastructuras S.L.U. (kodas – B70043104, Ctra. De la Estacion s/n, Siguero, Galicia, Ispanija) iš Valstybinės mokesčių inspekcijos 12 544 Eur (dvylika tūkstančių penkis šimtus keturiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio permokos.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.