- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-30
- Bylos Nr.
- 2S-687-357/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04419-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Pareiškėjas
- V. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Žemtiekimas“, uždaroji akcinė bendrovė „EU verslas“, O. G. B., akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, Agrofortas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. Š. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. Š. skundą dėl antstolio A. B. veiksmų, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Žemtiekimas“, uždaroji akcinė bendrovė „EU verslas“, O. G. B., akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, Agrofortas, uždaroji akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė „Nova rent“, I. Š..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas V. Š. kreipėsi su skundu dėl antstolio A. B. veiksmų ir prašė panaikinti antstolio A. B. 2022 m. rugpjūčio 4 d. pranešimą Nr. (duomenys nedelbtini) dėl pareiškėjui priklausančių žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys nedelbtini)), žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys nedelbtini)), žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys nedelbtini)) ir žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys nedelbtini)), esančių (duomenys nedelbtini), numatomų pirmųjų varžytinių paskelbimo, paskirti ekspertizę žemės sklypų vertėms nustatyti bei sustabdyti varžytinių paskelbimą ir turto pardavimą iš varžytinių iki bus nustatyta tikroji turto vertė. Pareiškėjas nurodė, kad 2022 m. (duomenys nedelbtini) vidutinė žemės sklypo vieno ha rinkos vertė sudaro apie 12 000,00 Eur, o, be to, viso nekilnojamojo turto vertė Lietuvoje šiais metais labai pakilo, todėl antstolio pateiktame pranešime nurodyta žemės sklypų vertė neatitinka rinkos kainų ir turėtų būti pervertinta.
2. Antstolis A. B. 2021 m. rugpjūčio 25 d. patvarkymu Nr. (duomenys nedelbtini) atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir kartu su vykdomosiomis bylomis persiuntė nagrinėti teismui. Antstolis pažymėjo, kad 2022 m. balandžio 12 d. patvarkymu Nr. (duomenys nedelbtini) pareiškėjui priklausantiems žemės sklypams buvo paskirta turto vertės nustatymo ekspertizė, kurią pavesta atlikti uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Verslavita“, o atlikus turto vertės nustatymo ekspertizę, buvo patikslinta areštuotų žemės sklypų vertė. Antstolis nurodė, kad neturi pagrindo abejoti ekspertizės akte nurodyta turto verte, ir nors pareiškėjas pateikė prašymą vadovautis jo pateikta turto vertintojo A. L. konsultacine išvada dėl turto rinkos vertės, tačiau jis įstatymo nustatytais terminais nepareiškė prieštaravimų dėl ekspertizės akto ir juo nustatytos turto vertės, nepasirinko eksperto ir nesumokėjo į antstolio depozitinę sąskaitą lėšų už ekspertizės atlikimą, todėl antstolis neturi pagrindo spręsti klausimo dėl pakartotinės ar papildomos ekspertizės skyrimo. Antstolio nuomone, pagrįstų motyvų ir įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti ekspertizės aktu pareiškėjas nepateikė, o turto vertinimas, atliktas asmens, turinčio turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą, t. y. kvalifikuoto eksperto. Antstolio teigimu, pareiškėjo veiksmai vertintini kaip siekis vilkinti skolos išieškojimą, o pareiškėjo teiginiai, kad turto vertė per laiko tarpą nuo vertinimo atlikimo iki skundžiamo pranešimo priėmimo smarkiai pasikeitė, nepagrįsti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartimi skundą atmetė. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2022 m. gegužės 17 d. antstoliui pateikė prašymą vadovautis jo pateikta turto vertintojo A. L. konsultacine išvada dėl turto rinkos vertės. Teismas nurodė, kad vykdomosiose bylose nėra duomenų, kad jis įstatymo nustatytais terminais pareiškė prieštaravimus dėl ekspertizės akto ir juo nustatytos turto vertės, kad prašė paskirti papildomą arba pakartotinę ekspertizę ir sumokėjo į antstolio depozitinę sąskaitą lėšas už ekspertizės atlikimą, nors antstolis 2022 m. gegužės 18 d. patvarkymu Nr. (duomenys nedelbtini) pareiškėjui suteikė informaciją apie teisę prašyti antstolio paskirti papildomą arba pakartotinę ekspertizę. Teismo vertinimu, antstolis, neturėdamas abejonių dėl turto rinkos vertės, kurią atliko kvalifikuotas ekspertas, ir, pareiškėjui nesumokėjus už ekspertizės atlikimą, neskirdamas ekspertizės savo iniciatyva, tinkamai naudojosi jam suteikta diskrecijos teise. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentus dėl neteisingos ir neobjektyvios skundžiamame pranešime nustatytos turto rinkos vertės teismas atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu pareiškėjas V. Š. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti pranešimą, paskirti pakartotinę ekspertizę numatomų parduoti varžytinėse žemės sklypų vertėms nustatyti, sustabdyti varžytinių paskelbimą ir žemės sklypų pardavimą iš varžytinių iki bus nustatyta tikroji jų vertė. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio A. B. veiksmų ir prašė panaikinti pranešimą, paskirti ekspertizę numatomų parduoti varžytinėse žemės sklypų vertėms nustatyti, sustabdyti varžytinių paskelbimą ir turto pardavimą iš varžytinių iki bus nustatyta tikroji turto vertė, kadangi yra akivaizdžiai pasikeitusios (t. y. padidėjusios) ketinamų parduoti iš varžytinių žemės sklypų kainos, todėl nepervertinus žemės sklypų, kad jų kainos atitiktų rinkos kainas, antstolis A. B. negalėjo pateikti pranešimo apie numatomas skelbti šių žemės sklypų varžytines.
4.2. Byloje buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad antstolis A. B. nėra tinkamai įvykdęs jam nustatytą pareigą tinkamai įvertinti areštuotus pareiškėjui nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, nes žemės sklypų rinkos vertė dėl nekilnojamojo turto kainų pokyčių yra pasikeitusi (padidėjusi), todėl jie turi būti įvertinti realia rinkos verte ir tokiu būdu sudarytos sąlygos, kad iš šių žemės sklypų realizavimo būtų padengta kaip įmanoma didesnės išieškomos pinigų sumos. Dėl šios priežasties antstolis A. B. privalo paskirti pakartotinę žemės sklypų rinkos vertės nustatymo ekspertizę, už kurią pareiškėjas sutinka sumokėti. Pareiškėjas neturi teisimų žinių ir galimybių naudotis advokatų teikiamomis teisinėmis paslaugomis, todėl neturėjo galimybių teisingai ir tiksliai, kaip tai numato CPK, ginti savo kaip skolininko teises, kas liečia jam priklausančių žemės sklypų vertės nustatymą.
4.3. Civilinę bylą pateikė 2022 m. gegužės - rugsėjį žemės sklypų, esančių (duomenys nedelbtini), realiai įvykusių sandorių ataskaitą ir išrašus, atspausdintus iš internetinio puslapio www.aruodas.lt., patvirtinančius, kad žemės sklypų, esančių (duomenys nedelbtini), rinkos vertė siekia 8500 - 10000 Eur už vieną hektarą, kai antstolio A. B. nustatyta žemės sklypų vertė nesiekia net 8000 Eur už 1 hektarą. Matosi, kad per sąlyginai trumpą 4 mėnesių laikotarpį žemės sklypų rinkos vertė iš tikrųjų galėjo ir realiai pasikeitė, t. y. išaugo. Dėl šios priežasties mano, kad antstolis A. B. privalo įvertinti žemės sklypus tinkamai ir skirti pakartotinę žemės sklypų rinkos vertės nustatymo ekspertizę, pavedant ją atlikti kitam kvalifikuotam ekspertui.
4.4. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad skundžiamo pranešimo panaikinimas pareiškėjui iš esmės negali sukelti jokių teisinių pasekmių. Akivaizdu, kad pranešimas gali sukelti ir sukels jam teisines pasekmes, kadangi remiantis pranešimu ir jame nurodytomis žemės sklypų vertėmis planuojama skelbti jam priklausančių žemės sklypų varžytines, su kuo pareiškėjas nesutinka.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į atskirąjį skundą byloje negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
7. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo V. Š. skundas dėl antstolio A. B. veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal atskirojo skundo argumentus.
8. Byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Nustatyta, kad antstolis A. B. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys nedelbtini) pagal Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. lapkričio 10 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-13352-874/2021 dėl skolos išieškojimo iš skolininko V. Š. 3 eilės išieškotojos Agrofortas, UAB naudai ir vykdymo išlaidų išieškojimo, vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys nedelbtini) pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 10 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-5496-1031/2021 dėl skolos išieškojimo iš skolininko V. Š. 3 eilės išieškotojos I. Š. naudai ir vykdymo išlaidų išieškojimo, vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys nedelbtini) pagal Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. gruodžio 16 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-6282-853/2021 dėl skolos išieškojimo iš skolininko V. Š. 3 eilės išieškotojo UAB „EU verslas“ naudai ir vykdymo išlaidų išieškojimo, vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys nedelbtini) pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 29 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-5496-1031/2021 dėl skolos išieškojimo iš skolininko V. Š. 3 eilės išieškotojos I. Š. naudai ir vykdymo išlaidų išieškojimo, vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys nedelbtini) pagal Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. sausio 11 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-1462-457/2022 dėl skolos išieškojimo iš skolininko V. Š. 3 eilės išieškotojo O. G. B. naudai ir vykdymo išlaidų išieškojimo, vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys nedelbtini) pagal Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 5 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-1706-275/2022 dėl skolos išieškojimo iš skolininko V. Š. 3 eilės išieškotojo UAB „Nova rent“ naudai ir vykdymo išlaidų išieškojimo, vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys nedelbtini) pagal Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. gegužės 11 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-4609-504/2022 dėl skolos išieškojimo iš skolininko V. Š. 3 eilės išieškotojo UAB „Žemtiekimas“ naudai ir vykdymo išlaidų išieškojimo ir vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys nedelbtini) pagal Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. gegužės 24 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-2224-514/2022 dėl skolos išieškojimo iš skolininko V. Š. 3 eilės išieškotojo AB „Energijos skirstymo operatorius“ naudai ir vykdymo išlaidų išieškojimo.
9. Antstolis 2022 m. sausio 5 d. turto arešto aktu areštavo skolininko turtą, žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys nedelbtini)), žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys nedelbtini)), žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys nedelbtini)) ir žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys nedelbtini)), esančius (duomenys nedelbtini). Antstolis 2022 m. balandžio 12 d. patvarkymu Nr. (duomenys nedelbtini) pareiškėjui priklausantiems žemės sklypams paskyrė turto vertės nustatymo ekspertizę, kurią pavedė atlikti UAB „Verslavita“. 2022 m. balandžio 26 d. antstolis gavo iš UAB „Verslavita“ atliktą turto vertės nustatymo ekspertizę ir 2022 m. balandžio 27 d. patvarkymu Nr. (duomenys nedelbtini) patikslino areštuotų žemės sklypų vertes.
10. Pareiškėjas V. Š. skundžia antstolio A. B. 2022 m. rugpjūčio 4 d. pranešimą Nr. (duomenys nedelbtini), kuriuo antstolis informavo, kad po 20 dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos bus skelbiamos pareiškėjui priklausančių minėtų žemės sklypų pirmosios varžytinės. Antstolis nurodė žemės sklypų vertes, kurios buvo nustatytos UAB „Verslavita“ atlikus turto vertės nustatymo ekspertizę ir kurios buvo patikslintos minėtu patvarkymu.
11. Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgaliojimų (CPK 583 straipsnio 3 dalis). Antstolis taip pat privalo atliekant vykdymo veiksmus griežtai laikytis teisės aktų nustatytos priverstinės vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010).
12. Viena iš būtinųjų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas, nes jis susijęs su nuosavybės teisės subjektų pakeitimu prieš savininko valią. Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko teisių apsauga, užtikrinant, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant, tiek su kreditoriaus teisių apsauga, garantuojant, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai. Areštuoto ir iš varžytynių parduodamo įkeisto turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad skolininko turtas turi būti įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnį turto kaina – pinigų suma, kuri yra paprašyta, pasiūlyta arba sumokėta už turtą; turto rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų. Taigi, pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).
13. Vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis CKP 681 straipsnyje nustatytos tvarkos (CKP 681 straipsnio 2 dalis). Vykdymo proceso metu turto perkainojimas atliekamas tada, kai antstolis ar vykdymo proceso šalys gauna informacijos, jog dėl objektyvių aplinkybių padidėjo ar sumažėjo turto vertė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2011). Antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi imtis priemonių, kad kiek galima greičiau nustatytų areštuoto turto vertę ir, ją nustatęs, turtą realizuotų, kad nebūtų pažeista išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyra, kai turto vertės skirtumas susidaro dėl laiko, rinkos pokyčių, turto nusidėvėjimo ir panašių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).
14. Teismas teisingai nustatė, kad pareiškėjas 2022 m. gegužės 17 d. antstoliui pateikė prašymą vadovautis jo pateikta turto vertintojo A. L. konsultacine išvada dėl turto rinkos vertės, tačiau vykdomosiose bylose nėra duomenų, kad jis įstatymo nustatytais terminais pareiškė prieštaravimus dėl ekspertizės akto ir juo nustatytos turto vertės, kad prašė paskirti papildomą arba pakartotinę ekspertizę ir sumokėjo į antstolio depozitinę sąskaitą lėšas už ekspertizės atlikimą, nors antstolis 2022 m. gegužės 18 d. patvarkymu Nr. (duomenys nedelbtini) pareiškėjui suteikė informaciją apie teisę prašyti antstolio paskirti papildomą arba pakartotinę ekspertizę. Aplinkybė, kad pareiškėjas neturi pakankamai teisinių žinių, nelemia kitokio teismo vertinimo, kadangi antstolis nurodė pareiškėjui aktualią informaciją apie galimybę prašyti pakartotinės ekspertizės. Byloje nustatyta, kad antstolis nurodė, jog jis neturėjo pagrindo abejoti nekilnojamojo turto verte, kurią nustatė UAB „Verslavita“, todėl nebuvo pagrindo spręsti klausimo dėl pakartotinės ar papildomos ekspertizės skyrimo, kai pareiškėjas net nebuvo sumokėjęs už ekspertizės atlikimą būtinų sumų. Įvertinus bylos medžiagą apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad antstolis, neturėdamas abejonių dėl turto rinkos vertės, kurią atliko kvalifikuotas ekspertas, ir, pareiškėjui nesumokėjus už ekspertizės atlikimą, neskirdamas ekspertizės savo iniciatyva, tinkamai naudojosi jam suteikta diskrecijos teise.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi laikytis bendrųjų civilinio proceso principų ir siekti teisingo, operatyvaus, efektyvaus ir visoms šalims naudingo teismo sprendimo įvykdymo. Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Išieškojimo ir išieškotojo tikslas nėra ekonomiškai sužlugdyti skolininką, tačiau skolininko teisių apsauga nėra absoliuti ir ji neturi pažeisti išieškotojo interesų. Vykdymo procese turi būti siekiama kuo ekonomiškiau įvykdyti teismo sprendimą, kad būtų išvengta ekonominės vertės praradimo ir būtų užkirstas kelias nebūtiniems skolininko nuostoliams, o išieškotojui gautas kuo didesnis ieškinio patenkinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018). Įstatymų leidėjas, apibrėždamas išieškotojo ir skolininko pareigas vykdymo procese, nustato, kad tiek ieškotojas, tiek skolininkas turi būti aktyvūs ir patys domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus (CPK 640, 644 straipsniai). Akivaizdu, kad pakartotinis turto vertinimas, pakartotinis varžytynių skelbimas ir vykdymas trunka tam tikrą laiko tarpą, todėl neabejotinai turėtų įtakos ne tik vykdymo proceso ekonomiškumui, bet ir operatyvumui.
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad pagrindas skirti ekspertizę turto vertei nustatyti, kai skolininkas ar išieškotojas nėra pareiškę prieštaravimų dėl antstolio atlikto įkainojimo, arba, nors yra pareiškę prieštaravimus, tačiau nėra sumokėję būtinų sumų už ekspertizės atlikimą ir nėra pagrindo atleisti jų nuo šių sumų sumokėjimo, yra tada, kai pačiam antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2010). Kaip minėta, antstoliui nekilo abejonių dėl 2022 m. balandžio 26 d. UAB „Verslavita“ atliktos turto vertės nustatymo ekspertizės ir joje nurodytos turto vertės.
17. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, areštuoto turto vertė nustatyta 2022 m. balandžio 27 d. patvarkymu Nr. (duomenys nedelbtini) pagal UAB „Verslavita“ 2022 m. balandžio 15 d. lyginamuoju metodu atliktą individualų turto vertinimą. Pareiškėjas nurodo, kad antstolio pateiktame pranešime nurodyta žemės sklypų vertė neatitinka rinkos kainų, nes 2022 m. (duomenys nedelbtini) vidutinė žemės sklypo vieno ha rinkos vertė sudaro apie 12 000,00 Eur, o, be to, viso nekilnojamojo turto vertė Lietuvoje šiais metais labai pakilo ir pagal internetinio puslapio www.aruodas.lt duomenimis žemės sklypų, esančių (duomenys nedelbtini), rinkos vertė siekia 8 500,00–10 000,00 Eur už vieną ha. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad minėti abstraktūs apelianto pateikti duomenys neįrodo, kad turto vertės ekspertizėje nustatyta kaina būtų netinkama, kadangi joje buvo individuliai įvertintos žemės sklypų savybes, ją atliko tam reikiamą kvalifikaciją turintis ekspertas, tuo tarpu skelbimuose, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nurodoma pardavėjo kaina ne visada sutampa su realia pardavimo sandorio kaina.
18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs išdėstytus argumentus, laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, jog antstolis, skundžiamame pranešime nurodydamas žemės sklypų vertes, turėjo informacijos, jog dėl objektyvių aplinkybių padidėjo turto vertė, ir turto neperkainojęs netinkamai nustatė turto rinkos vertę. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad skundžiamu pranešimu antstolis tik informavo skolininką, kad numatoma paskelbti areštuotų žemės sklypų pirmąsias varžytines, kad toks informacinio pobūdžio pranešimas nesukuria pareiškėjui teisinių pasekmių.
19. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
20. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
21. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, todėl atskirojo skundo argumentų pagrindu naikinti ją nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.