- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-25
- Bylos Nr.
- e2-3726-430/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00983-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Ieškovas
- L. D., Z. R.
- Atsakovas
- L. G.
- Advokatai
- Egidijus Matonis, Tomas Lileikis
dalyvaujant ieškovei L. D., ieškovų atstovui advokatui Egidijui Matoniui, atsakovei L. G., atsakovės atstovui advokatui Tomui Lileikiui,
nedalyvaujant ieškovui Z. R., trečiojo asmens likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Alzida“ (toliau – LUAB „Alzida“) atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų Z. R. ir L. D. ieškinį atsakovei L. G. dėl bendrovei padarytų nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, LUAB „Alzida“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai Z. R. ir L. D. kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydami priteisti iš atsakovės L. G. trečiojo asmens LUAB „Alzida“ naudai 47 698,04 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir atlyginti visas ieškovų bei trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodo, kad ieškovai yra LUAB „Alzida“ akcininkai, taip pat buvę bendrovės darbuotojai. Šiuo metu bendrovė likviduojama. Bendrovės valdybos 2016 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu atsakovė L. G. buvo paskirta bendrovės direktore, pakartotinai paskirta 2017 m. gegužės 9 d. bendrovės valdybos sprendimu. Šie bendrovės valdybos sprendimai įsiteisėjusiais teismo sprendimais pripažinti ab initio negaliojančiais. Teigia, kad atsakovė kartu su kitais bendrovės akcininkais (A. S. ir E. P.) siekė nušalinti ieškovus nuo bendrovės valdymo, atleisti visus darbuotojus ir sužlugdyti bendrovės veiklą. Atsakovė, siekdama šių tikslų, 2017 m. kovo 10 d. įsakymu paskyrė ieškovei L. D. drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo. Analogiškai atsakovė pasielgė ir su kita bendrovės darbuotoja N. R., kuriai 2017 m. kovo 24 d. įsakymu taip pat paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Įsiteisėjusiais teismo sprendimais L. D. ir N. R. atleidimai iš darbo buvo pripažinti neteisėtais, joms buvo priteistos su darbo santykiais susijusios išmokos. Skola N. R. sudaro 13 800,21 Eur, o skola L. D. sudaro 33 897,83 Eur, bendrai 47 698,04 Eur. Ieškovų vertinimu, atsakovė vadovavo bendrovei ir bendrovės vardu priėmė sprendimus neteisėtai, dėl šių jos veiksmų bendrovei buvo padaryta 47 698,04 Eur nuostolių. Pažymi, kad atsakovė neturėjo teisės ir įgaliojimų priimti įsakymus dėl L. D. ir N. R. atleidimų, be to, šie atleidimai vykdyti neteisėtai, atsakovė nevykdė pareigos elgtis atidžiai, sąžiningai ir rūpestingai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovai reiškia išvestinį ieškinį dėl šios žalos atlyginimo trečiojo asmens LUAB „Alzida“ naudai.
Atsiliepimas
3. A. L. G. atsiliepime į ieškinį nesutiko su ieškiniu ir prašo bylą nutraukti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 2 punkto pagrindu. Nenutraukus bylos, prašo ieškovų ieškinį atmesti visa apimtimi. Nustačius, kad atsakovės veiksmuose yra kaltė, spręsti dėl priteistinos žalos dydžio trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio ribose. Prašo priteisti atsakovės naudai iš ieškovų byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsiliepime nurodo, kad ieškinys negali būti patenkintas dėl šių pagrindu: 1) trečiajam asmeniui nebuvo padaryta ieškinyje nurodyto dydžio žala; 2) atsakovė nėra kalta dėl prašomos priteisti žalos atsiradimo, kadangi netenkinama viena iš materialinės atsakomybės sąlygų; 3) ieškovai nepasinaudojo privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka ir ja nebegalima pasinaudoti; 4) praleistas ieškinio pateikimo senaties terminas; 5) pripažinimas, kad atsakovė buvo neteisėtai paskirta trečiojo asmens direktore, nesusijęs su neteisėtais veiksmais ir nėra priežastinio ryšio tarp nurodytos aplinkybės ir žalos atsiradimo. Pažymi, kad pripažinus, jog atsakovė yra kalta dėl žalos atlyginimo, iš atsakovės priteistinas žalos dydis ribojamas 3 jos vidutiniais darbo užmokesčio dydžiais. Teigia, kad ieškovų tikrieji ketinimai nėra trečiojo asmens (ir kitų akcininkų) teisių gynimas, tačiau jie realiai siekia bylinėtis su atsakove. Pažymi, kad trečiasis asmuo turi 9 savininkus (akcininkus), tarp kurių tarpusavio santykiai yra konfliktiški ir nuo 2016 m. birželio mėnesio vyksta kelios dešimtys teisminių ginčų. Akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju atsakovės atsakomybė turi būti nustatinėjama pagal darbo teisės normas, tai išaiškino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. birželio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-296-611/2017, kasacine tvarka nagrinėdamas iš esmės analogišką nagrinėjamai bylą, kurioje buvo sprendžiamas atsakovo atsakomybės klausimas dėl neteisėto kito darbuotojo atleidimo iš darbo. Materialinė atsakomybė pagal bendrąją taisyklę yra ribota, o kaltė nepreziumuojama. Atsakovės vertinimu, jos veiksmuose nėra kaltės, nes juridinio asmens vadovas nėra materialiai atsakingas vien už tai, kad teismai vadovo įsakymą dėl darbuotojo atleidimo iš darbo pripažino neteisėtu, nes vadovo kaltės laipsnis yra per mažas, kad būtų prielaidos materialinei atsakomybei kilti. Teigia, kad ieškovai neįrodo, jog šiuo atveju atsakovė, priimdama šiuos sprendimus, veikė nerūpestingai. Priešingai, atsakovė kreipėsi į profesionalų teisininką (į advokatą V. Lavrinovičių) dėl teisinės pagalbos. Atsakovė priėmė sprendimus dėl atleidimų, vadovaudamasi profesionalų išvadomis ir konsultacijomis, ir pagrįstai pasitikėjo jų teisėtumu. Be to pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, ginče su L. D. buvo nusprendęs, kad L. D. atleista teisėtai, o vien tai, kad įsakymai (atleidimai) buvo nuginčyti, nereiškia atsakovės kaltės. Atsakovės valia atleisti minėtus darbuotojus susiformavo dėl šių darbuotojų destruktyvių veiksmų bendrovėje. Teigia, kad jeigu teismas vis dėl to nuspręstų, jog atsakovės veiksmuose yra kaltė, atsakovė prašo taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 254 straipsnyje įtvirtintą materialinės atsakomybės ribojimą ir spręsti dėl priteistinos žalos dydžio atsakovės 3 vidutinių darbo užmokesčių dydžio ribose. Pažymi, kad pats prašomos priteisti žalos dydis (47 698,04 Eur) yra nepagrįstas, nes iš žalos detalizacijos nėra tiksliai aišku, kokios yra žalos sudedamosios dalys, t. y. ar į jas patenka palūkanos (delspinigiai), antstolio išieškojimo išlaidos, bylinėjimosi išlaidos ir panašiai, nes atsakovės nevaldo šios bendrovės ir negali duoti pavedimų atsiskaityti, dėl to už šiuos mokėjimus neatsako. Taip pat į žalos apimtį negali būti įtraukta 6 307,12 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Teigia, kad trečiasis asmuo nuo 2017 m. liepos 1 d. likviduojamas, šis bendrovės statusas nuo 2018 m. gegužės 7 d. įregistruotas Juridinių asmenų registre, dėl to visais atvejais trečiasis asmuo privalėtų atleisti L. D. ir N. R. ir būtų patyręs po 2 vidutinių darbo užmokesčių išmokų dydžio išlaidas. Be to, trečiasis asmuo efektyvios ūkinės veiklos nevykdo, dėl to labai tikėtina, jog trečiasis asmuo nebūtų laukęs įspėjimo terminų ir būtų siūlęs kompensaciją už įspėjimo terminų netaikymą (už vieno mėnesio įspėjimą mokant 1 vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją). Taigi, tokiu atveju trečiasis asmuo būtų patyręs bent 6 vidutinių darbo užmokesčių išlaidas, dėl to šios išlaidos turi būti išskaičiuojamos iš nurodytos žalos dydžio (jei teismas vertintų, kad ieškinys neatmestinas vien dėl atsakovės kaltės nebuvimo). Teigia, kad ginčo atveju ieškovai taip pat nepasinaudojo privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka, kuri nustatyta DK 216 straipsnyje, dėl to byla dėl šių aplinkybių turi būti nutraukta. Teigia, kad ieškovai praleido DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą, dėl to ieškinys gali būti atmestas ir šiuo pagrindu. Teigia, kad aplinkybės dėl atsakovės paskyrimo vadove pripažinimo neteisėtu neturi nagrinėjamai bylai teisinės reikšmės, nes teisine prasme darbo santykiai su L. D. ir N. R. nutraukti teismų sprendimais, o ne atsakovės įsakymais.
5. Trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų, LUAB „Alzida“ atsiliepimo į ieškinį per nustatytą terminą nepateikė.
Šalies argumentai
6. Teismo posėdžio metu ieškovė ir ieškovų atstovas palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti. Papildomai ieškovė L. D. teismui paaiškino, kad tuometinė UAB „Alzida“ vadovė jai buvo nurodžiusi, jog ji įmonėje nedirbs ir bus išmesta iš bendrovės be išeitinių kompensacijų, vėliau jos atžvilgiu buvo naudotas spaudimas ir galiausiai ieškovė buvo neteisėtai atleista iš darbo, dėl šių aplinkybių UAB „Alzida“ patyrė didelius nuostolius ir negalėjo vykdyti normalios veiklos. Papildomai ieškovų atstovas teismui paaiškino, kad tiek L. D., tiek N. R. atleidimai teismų buvo pripažinti neteisėtais ir buvo priteista atleistoms darbuotojoms iš UAB „Alzida“ su darbo santykiais susijusios išmokos. Šiuo atleidimus inicijavo tuometinė bendrovės vadovė atsakovė L. G.. Pažymėjo, kad atsakovės L. G. paskyrimai UAB „Alzida“ vadove taip pat buvo pripažinti neteisėtais. Remiantis šiomis aplinkybėmis, buvo pareikštas ieškinys UAB „Alzida“ naudai dėl patirtų nuostolių atlyginimo. Ieškovų atstovų vertinimu, šioje situacijoje neturėtų būti taikomos darbo teisės normos, o turi būti taikomos civilinę atsakomybę, reglamentuojančios teisės normos. Neginčija atsakovės nurodytos kasacinio teismo praktikos, tačiau teigia, kad atsakovė aiškina kasacinę praktiką kitaip negu realiai buvo išaiškinta, t. y. palankiau sau. Nurodo, kad ieškovų atstovas teikė rašytinius paaiškinimus teismui, kuriuose taip pat pasirėmė kasacinio teismo nutartimi, kurioje išplėstinė teisėjų kolegija, vienodindama vadovų atsakomybės praktiką, išaiškino, kad esminiu vadovo materialinės atsakomybės atribojimo kriterijumi laikomas ne vadovo veiklos adresatas, o vadovo pažeistų pareigų pobūdis. Pabrėžia, kad šiuo atveju ieškovai konkrečiai įrodinėja, jog atsakovė pažeidė fiduciarines pareigas ir padarė bendrovei žalos.
Atsiliepimas
7. Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovas palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes. Atsakovė L. G. teismui papildomai paaiškino, kad bendrovės akcininkų konfliktai prasidėjo nuo 2015 m., kai nuo bendrovės valdymo buvo nušalintas A. S., tuomet bendrovė jau veikė nuostolingai, o L. D. įdarbino bendrovėje savo pažįstamus asmenis. Pabrėžė, kad nuo to laikotarpio iki šiol tarp šalių vyksta nuolatiniai įvairūs teisminiai ginčai. Pažymėjo, kad bendrovės akcininkai surengė valdybos susirinkimus ir jos buvo paprašyta, kad atsakovė taptų bendrovės vadove. Atsakovė sutiko dirbti UAB „Alzida“ vadove tik laikinai, kol konkurso tvarka bus surastas kitas vadovas. Bendrovė toliau veikė nuostolingai, dėl to akcininkams, pasitarus su advokatais, buvo nuspręsta vykdyti bendrovės likvidavimo procedūras. Atsakovė atleido L. D. ir N. R., tačiau savo kaltės šioje situacijoje neįžvelgia, o jeigu buvo, tuomet už tai atsakingi visi bendrovės akcininkai, o ir pažeidimų jų darbe realiai buvo. Paaiškino, kad dėl L. D. ir N. R. atleidimų atsakovė tarėsi tiek su kitais akcininkais, tiek su advokatais. Atsakovė bijojo, kad jai gali atsirasti atsakomybė dėl to, jeigu ji nesiimtų veiksmų dėl įmonės likvidavimo ar darbuotojų atleidimo, kai bendrovė pradėjo nuolatos dirbti nuostolingai. Atsakovės atstovas papildomai paaiškino, kad šioje byloje turi būti taikomos materialinės atsakomybės darbo teisės normos, ir atsakovė remiasi kita kasacinio teismo nutartimi, kurioje buvo aptarta ir ieškovų minima kasacinė teismo nutartis. Pažymėjo, kad kasacinis teismas išaiškino, kad kai sprendžiamas atsakomybės klausimas dėl neteisėto atleidimo iš darbo, turi būti sprendžiama pagal materialinės atsakomybės darbo teisės normas. Pabrėžia, kad nors ginčo tarp šalių nėra, jog buvo pripažintas negaliojančiu valdybos sprendimas dėl atsakovės paskyrimo vadove, tačiau nėra nuginčyta darbo sutartis, o teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartyje Nr. e3K-3-233-701/2017) pasisakyta, kad tokiais atvejais, tokia darbo sutartis nėra niekinė, o turi būti nuginčyta. Atsakovės atstovės vertinimu, šiuo atveju atsakovė veikė, esant galiojančiai darbo sutarčiai, dėl to šioje situacijoje turi būti taikomos darbo teisės normos. Taip pat atsakovės atstovas nesutinka, kad šiuo atveju vien pripažinimas, jog darbuotojai buvo atleisti neteisėtai, įrodo atsakovės kaltę. Pirmiausia pažymi, kad atsakovė dėl atleidimų konsultavosi su advokatais ir tai įrodo, jog atsakovė buvo pakankamai rūpestinga. Tai buvo bendras, apgalvotas sprendimas, priimtas kartu su kitais akcininkais ir advokatais. Pažymi, kad net jei teismas pripažintų, jog atsakovės veiksmuose buvo kaltė, tuomet prašo atsakomybę riboti 3 vidutiniais darbo užmokesčiais pagal darbo kodekso 254 straipsnį, kuris galiojo veiksmų padarymo metu.
Motyvuojamoji dalis
II. Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Iš bylos duomenų nustatyta, kad trečiasis asmuo LUAB „Alzida“ yra ribotos civilinės atsakomybės įmonė, kurios įstatinis kapitalas sudarytas iš jos akcininkų įnašų ir padalintas į akcijas, veikianti pagal bendrovės įstatus (e. b. t. 1, b. l. 137–150). UAB „Alzida“ akcininkai pagal 2015 m. gruodžio 31 d. sąrašą buvo: L. D. (23,59 proc. akcijų), A. S. (22,08 proc. akcijų), V. Č. (2,61 proc. akcijų), L. G. (18,17 proc. akcijų), E. P. (21,77 proc. akcijų), Z. R. (6,91 proc. akcijų), V. J. (0,38 proc. akcijų), A. J. (1,89 proc. akcijų), J. G. (2,59 proc. akcijų) (e. b. t. 1, b. l. 166). UAB „Alzida“ 2016 m. rugpjūčio 3 d. valdybos posėdžio metu nutarta įforminti darbo sutarties nutraukimą su V. D. ir pasirašyti darbo sutartį su nauja UAB „Alzida“ vadove L. G. (šios bylos atsakove) (e. b. t. 1, b. l. 155). UAB „Alzida“ 2017 m. gegužės 9 d. valdybos posėdžio metu nutarta paskirti L. G. laikinai eiti UAB „Alzida“ vadovės (direktorės) pareigas (e. b. t. 1, b. l. 156–157). UAB „Alzida“ direktorės L. G. 2017 m. kovo 24 d. įsakymu UAB „Alzida“ darbuotojai N. R. buvo skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo (e. b. t. 1, b. l. 24–25). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-23351-996/2017 buvo patenkintas ieškovės N. R. ieškinys dėl UAB „Alzida“ direktoriaus įsakymų (skiriant drausmines nuobaudas – papeikimą ir atleidimą iš darbo) panaikinimo ir pripažinta, kad N. R. atleista iš darbo neteisėtai pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą, ieškovei buvo priteista 3 480 Eur išeitinė išmoka, 3 000 Eur vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir po 42,10 Eur vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, laikant, kad yra penkių darbo dienų savaitė, 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų (e. b. t. 1, b. l. 11–23). Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2479-864/2017 buvo atmestas UAB „Alzida“ apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 d. sprendimo (e. b. t. 1, b. l. 26–42). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. liepos 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-285-1075/2018 pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutarties dalį dėl 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o kitą teismo nutarties dalį paliko nepakeistą (e. b. t. 1, b. l. 43–63). Išieškotojai N. R. minėtų sprendimų pagrindu buvo išduoti vykdomieji dokumentai, kurie buvo perduoti vykdyti antstoliui I. Gaideliui, pagal vykdomąją bylą Nr. 0008/18/01255 vykdomas 12 711,21 Eur išieškojimas, o pagal vykdomąją bylą Nr. 0008/18/01339 vykdomas 1 089 Eur išieškojimas (e. b. t. 1, b. l. 64). UAB „Alzida“ direktorės L. G. 2017 m. kovo 10 d. įsakymu UAB „Alzida“ darbuotojai L. D. buvo skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo (e. b. t. 1, b. l. 159). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-21478-631/2017 buvo patenkintas ieškovės L. D. ieškinys dėl UAB „Alzida“ direktoriaus įsakymo (skiriant drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo) panaikinimo ir pripažinta, kad L. D. atleista iš darbo neteisėtai pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 9 punktą, ieškovei buvo priteista 4 000 Eur vidutinio darbo užmokesčio (neatskaičius mokėtinų mokesčių) už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos (2017 m. kovo 11 d.) iki teismo sprendimo priėmimo (2017 m. rugsėjo 12 d), o nuo teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo įsiteisėjo – po 54,99 Eur (neatskaičius mokesčių) vienos dienos vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną darbo dieną, laikant, jog yra penkių darbo dienų savaitė, 6 928,74 Eur išeitinės išmokos (neatskaičius mokesčių), 879,84 Eur (neatskaičius mokesčių) neišmokėto darbo užmokesčio už 2017 m. vasario 13–28 d. laikotarpį, 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidų (e. b. t. 1, b. l. 65–75). Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1090-258/2018 pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 12 d. sprendimą (e. b. t. 1, b. l. 93–104). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. spalio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-405-1075/2018 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 6 d. sprendimą ir paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimą, priteista ieškovei iš LUAB „Alzida“ 3 887,12 Eur bylinėjimosi išlaidų (e. b. t. 1, b. l. 76–92). Išieškotojai L. D. minėtų sprendimų pagrindu buvo išduotas vykdomasis dokumentas, kuris perduotas vykdyti antstoliui I. Gaideliui (e. b. t. 1, b. l. 105–106). Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-30-560/2019 apeliacine tvarka buvo išnagrinėtas ieškovų L. D., V. D., Z. R. ir trečiojo asmens A. D. apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 17 d. sprendimo ir skundas tenkintas iš dalies, t. y. pripažinti negaliojančiais nuo priėmimo momento UAB „Alzida“ direktorės 2017 m. kovo 13 d. įsakymas „dėl naujų užsakymų priėmimo“, UAB „Alzida“ valdybos 2017 m. kovo 24 d. sprendimas „ dėl UAB „Alzida“ veiklos sustabdymo“, UAB „Alzida“ 2017 m. balandžio 28 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas 4-uoju darbotvarkės klausimus „Dėl pritarimo UAB „Alzida“ valdybos 2017 m. kovo 24 d. sprendimui „Dėl UAB „Alzidos“ veiklos sustabdymo“, UAB „Alzida“ 2017 m. gegužės 9 d. valdybos sprendimą 2-uoju darbotvarkės klausimus „Dėl UAB „Alzida“ vadovo paskyrimo (e. b. t. 1, b. l. 107–124). Byloje pateikti dokumentai, kad laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. teisines paslaugas UAB „Alzida“ teikė advokatų profesinė bendrija Lavrinovič ir partneriai, kurie teisinių paslaugų suteikimo ataskaitoje nurodė, jog konsultavo bendrovę dėl N. R. ir L. D. atleidimo (e. b. t. 2, b. l. 17–19). Pateiktas 2017 m. kovo 22 d. UAB „Alzida“ buhalterės elektroninis laiškas atsakovei L. G. ir kitiems asmenims dėl prašymo išanalizuoti įmonės padėtį, nes įmonė pradėjo veikti labai nuostolingai, pateikta pelno (nuostolių) ataskaita (e. b. t. 2, b. l. 92–93).
9. Byloje kilo ginčas dėl bendrovei padarytų nuostolių atlyginimo ir atsakomybės rūšies – materialinės ar civilinės – taikymo, esant tokiai faktinei situacijai, kai bendrovės vadovo įsakymai dėl darbuotojų atleidimo iš darbo teismo sprendimais pripažinti neteisėtais ir bendrovės valdybos sprendimas dėl vadovo paskyrimo teismo sprendimu pripažintas neteisėtu.
10. Ieškovų teigimu, atsakovei civilinė atsakomybė turėtų būti taikoma bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais, kadangi bendrovės valdybos sprendimas, kuriuo atsakovė buvo paskirta bendrovės direktore, teismo sprendimu buvo pripažintas negaliojančiu nuo priėmimo momento (ab initio).
11. L. G. pirmą kartą bendrovės direktore paskirta bendrovės valdybos 2016 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1090-258/2018 UAB „ALZIDA“ valdybos 2016 m. rugpjūčio 3 d. sprendimas pripažintas negaliojančiu nuo priėmimo momento (ab initio). Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-30-560/2019 apeliacine tvarka išnagrinėjus ieškovų L. D., V. D., Z. R. ir trečiojo asmens A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-3276-816/2018, skundas tenkintas iš dalies (be kitų reikalavimų) pripažintas negaliojančiu nuo priėmimo momento (ab initio) UAB „ALZIDA“ 2017 m. gegužės 9 d. valdybos sprendimas „Dėl UAB „ALZIDA“ vadovo paskyrimo“, kuriuo atsakovė buvo paskirta laikinai eiti bendrovės vadovo pareigas.
12. Pasisakant dėl valdybos sprendimo negaliojimo nuo priėmimo momento (ab initio) pasekmių pažymėtina, kad darbo sutartis su atsakove teismui pripažinus bendrovės valdybos sprendimus neteisėtais nelaikytina negaliojančia nuo jos pasirašymo momento, kadangi darbo sutartis pasibaigia, kai ji nutraukiama darbo kodekso ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais (darbo kodekso (toliau – DK) 124 straipsnio 1 dalies 1 punktas). CK 1.78–1.96 straipsniuose numatyti sandorių negaliojimo pagrindai taikomi ir darbo sutarčiai, atsižvelgiant į šios sutarties specifiką, kartu aiškinant darbo sutarties sudarymo vykdymo ir keitimo tvarką ir sąlygas bei atsižvelgiant į tai, kad darbo teisėje restitucija negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2009; 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2015). Restitucijos negalimumas darbo teisėje reiškia, jog darbo sutartis negali būti pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo dienos, t. y. net ir nuginčijus darbo sutartį savaime neteisėtais (be kitų) netaptų darbo sutarties pagrindu atlikti administravimo veiksmai. Įvertinus nurodytą, darytina išvada, jog nagrinėjamoje byloje atsakovės veiksmai vertinti, kaip bendrovės vadovės veiksmai, nepriklausomai nuo to, kad jos paskyrimas bendrovės direktore teismo sprendimu nuo priėmimo momento (ab initio) pripažintas neteisėtu.
13. Kasacinės instancijos teismo jurisprudencijoje pasisakyta, kad juridinio asmens vadovo atsakomybės klausimas už neteisėtą darbo sutarties nutraukimą su darbuotoju spręstinas taikant DK nustatytas materialinės atsakomybės normas, nes atleisdamas darbuotoją vadovas veikia kaip darbdavio atstovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296-611/2017; 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126-313/2018).
14. DK 246 straipsnis, reglamentuojantis materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygas, be dviejų specialiųjų sąlygų (pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiai bei žalos atsiradimas yra susijęs su vadovo veikla), įtvirtina keturias bendrąsias atsakomybės sąlygas – žalą, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir pažeidėjo kaltę, būdingas ir civilinei atsakomybei (CK 6.245–6.248 straipsniai), tačiau nenustato specialiųjų šių sąlygų taikymo taisyklių (išskyrus kaltės formos reikalavimus visiškai materialinei atsakomybei kilti, įtvirtintus DK 255 straipsnyje). Skirtingai civilinės atsakomybės, materialinės atsakomybės darbo teisės prasme atvejais žalą padariusio asmens (darbuotojo) kaltė nepreziumuojama, kas reiškia ne tai, kad civilinė ir materialinė atsakomybė taikomos esant skirtingoms sąlygoms, bet tik tai, kad materialinės atsakomybės atveju sunkėja ieškovo įrodinėjimo našta ir ribojamos atlygintinos žalos dydis (jeigu neįrodomos aplinkybės, dėl kurių šis ribojimas netaikomas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126-313/2018).
15. Įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška įtvirtinta CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikia įrodinėti. Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo prejudicinę galią, suformulavo tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2009; 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010).
16. Byloje nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-23351-996/2017 buvo patenkintas ieškovės N. R. ieškinys dėl UAB „Alzida“ direktoriaus įsakymų (skiriant drausmines nuobaudas – papeikimą ir atleidimą iš darbo) panaikinimo ir pripažinta, kad N. R. atleista iš darbo neteisėtai, ieškovei buvo priteista su darbo santykiais susijusios išmokos ir bylinėjimosi išlaidos. Minėtame teismo sprendime teismas konstatavo, jog byloje esantys įrodymai patvirtina faktą, kad įmonės vadovė tinkamai organizuoti įmonės darbo nepajėgė, bet kokiais būdais siekė darbo sutarties nutraukimo, net gi pasitelkdama grasinimus, kas patvirtino ieškovės atleidimo iš darbo neadekvatumą, neproporcingumą, prieštaravimą bendriesiems teisės principams. Tai, kad atsakovė neturėjo praktinės vadovavimo patirties, reikalingo išsilavinimo, specialių žinių, teismo posėdžio metu atsakovė patvirtino ir nagrinėjant ginčą šioje byloje. Atsakovė teismo posėdžio metu pasisakė, kad nė vienam iš akcininkų nenorėjus vadovauti bendrovei, o dėl galimo bankroto nepavykus rasti pretendentų užimti bendrovės vadovo pareigas, ji sutiko laikinai eiti direktoriaus pareigas.
17. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-21478-631/2017 buvo patenkintas ieškovės L. D. ieškinys dėl UAB „Alzida“ direktoriaus įsakymo (skiriant drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo) panaikinimo ir pripažinta, kad L. D. atleista iš darbo neteisėtai pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktą, ieškovei buvo priteista su darbo santykiais susijusios išmokos bei bylinėjimosi išlaidos. Teismas konstatavo, kad atsakovo laikinai einanti pareigas direktorė, skirdama ieškovei nuobaudą – atleidimą iš darbo – piktnaudžiavo savo, kaip stipresnės darbo santykių šalies padėtimi, pažeidė esminius darbo santykių reguliavimo principus – sąžiningumą ir protingumą (DK 35 straipsnis), o byloje nustatytų aplinkybių visuma leido teismui spręsti, kad atsakovo l. e. p direktorė ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama nutraukti darbo sutartį su ieškove dėl darbuotojos kaltės, neįvertinusi visų aplinkybių, reikšmingų drausminės atsakomybės taikymui, nepaisydama įstatyme įtvirtintų drausminės atsakomybės pagrindų. Teismas nustatė, kad prasidėjus ginčams dėl bendrovės valdymo, atsakovas tendencingai sudarė situacijas varžant ieškovės darbo teises; darbdavys sąmoningai kūrė situacijas, siekdamas ieškovei skirti drausmines nuobaudas, atleisti iš darbo; bendrovės vadovė L. G. neatliko pareigų, susijusių su UAB „Alzida“ tiesiogine veikla, kas buvo matyti iš Nacionalinio akreditacijos biuro korekcinio veiksmų įvertinimo ataskaitos ir kito susirašinėjimo su šiuo Biuru medžiagos.
18. Sprendžiant dėl materialinės atsakomybės taikymo, svarbu tai, kad nors atsakovė, eidama bendrovės vadovės pareigas, sudarė teisinės pagalbos sutartį ir nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. teisines paslaugas UAB „Alzida“ teikė advokatų profesinė bendrija Lavrinovič ir partneriai, kurie teisinių paslaugų suteikimo ataskaitoje nurodė, jog konsultavo bendrovę dėl N. R. ir L. D. atleidimo, tačiau, teismams nustačius tokias aplinkybes, kad bendrovės direktorė tendencingai sudarė situacijas varžant darbuotojos darbo teises, sąmoningai kūrė situacijas, siekdama skirti drausmines nuobaudas ir atleisti iš darbo, bet kokiais būdais siekė darbo sutarties nutraukimo, net gi pasitelkdama grasinimus, tokios aplinkybės, kaip teisinės pagalbos pasitelkimas, neturi teisinės reikšmės ir negali būti vertinamos kaip švelninančios atsakomybę ar atleidžiančios nuo jos. Teisinė pagalba buvo teikta (pažymėtina, kad labai trumpu laikotarpiu: nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d.), siekiant parengti vidaus norminius aktus ir užtikrinti formalų darbo kodekso nuostatų laikymąsi, tačiau faktinių aplinkybių sukūrimas, siekiant nutraukti darbo santykius su dalimi darbuotojų, yra vienareikšmiškas atsakovės neteisėtas veikimas darbo teisinių santykių srityje. Pažymėtina, kad teismo sprendimais drausminių nuobaudų pripažinimą neteisėtomis lėmė ne teisės aiškinimo problematika, o faktinių aplinkybių vertinimas. Teismo vertinimu, atsakovė, net ir sutikdama eiti bendrovės vadovo pareigas, neturėdama nei įgūdžių, nei žinių, nei patirties personalo valdymo srityje nebuvo rūpestinga ir apdairi tiek, kiek yra būtina siekiant užimti vadovaujančias pareigas ir prisiimti atsakomybę.
19. Įvertinus tai, kad atsakovės neteisėti veiksmai yra nustatyti įsiteisėjusiais teismų sprendimais, konstatuotina, jog atsakovės veikla personalo valdymo srityje neatitiko rūpestingo žmogaus elgesio standarto, kiek tai būtina vadovaujant bendrovei, direktorė pažeidė jai, kaip bendrovės darbuotojai, nustatytas pareigas, o tai sudaro pagrindą atsakovės kaltę vertinti kaip neatsargumą dėl per didelio pasitikėjimo.
20. Tai, kad dėl neteisėtai taikytų darbuotojams drausminių nuobaudų ir atleidimo iš darbo bendrovė patyrė 47 698,04 Eur nuostolių, kurie yra ieškinio suma, patvirtina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-21478-631/2017 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-23351-996/2017 bei faktiniai duomenys dėl vykdymo išlaidų, kurių šalys neginčija.
21. Įvertinus tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra visos įstatymo nustatytos sąlygos taikyti atsakovei materialinę atsakomybę: trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų padaryta reali žala – nuostoliai, patirti vykdant teismo sprendimus, kuriais pripažinti darbuotojų atleidimai iš darbo neteisėtais; neteisėti veiksmai – aplaidžiai ir nerūpestingai vykdytos darbinės funkcijos; jei nebūtų neteisėtų veiksmų, nebūtų patirti nuostoliai, t. y. priežastinis ryšys; nuostolių padarymo metu ieškovus ir atsakovę siejo darbiniai santykiai; nuostolių atsiradimas susijęs su atsakovės darbine veikla.
22. Kaltės forma lemia galimos priteisti žalos dydį, esant tyčiai darbuotojas privalo visiškai atlyginti darbdaviui žalą, o esant neatsargumui galimos priteisti žalos dydis ribojamas trijų vidutinių darbuotojų darbo užmokesčių dydžiu, išskyrus DK 254 straipsnyje įtvirtintus atvejus (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-296-611/2017).
23. Įvertinus tai, kas nurodyta, ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovės trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų atsakovės 3 vidutinių darbo užmokesčių dydžio sumą trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų nuostoliams atlyginti (DK 254 straipsnis). Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1090-258/2018 nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 3 d. dieną tarp L. G. ir jos įgalioto asmens A. S. buvo pasirašyta neterminuota darbo sutartis, kuria darbdavys UAB „ALZIDA“ įsipareigojo mokėti darbuotojui Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų darbo užmokestį (380 Eur) nustatant dviejų darbo valandų per mėnesį trukmę (valandinis atlygis 190,00 Eur) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Įvertinus tai, kas nurodyta, iš atsakovės trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, priteisiama 1 140 Eur nuostoliams atlyginti.
24. Teismas kaip nepagrįstus atmeta atsakovės argumentus, kad priteistinos sumos dydis turėtų būti mažinamas, kadangi iš žalos detalizacijos nėra tiksliai aišku, kokios yra žalos sudedamosios dalys, t. y. ar į jas patenka palūkanos (delspinigiai), antstolio išieškojimo išlaidos, į žalos apimtį negali būti įtraukta 6 307,12 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, o, kadangi bendrovės statusas nuo 2018 m. gegužės 7 d. yra likviduojama, bendrovė būtų privalėjusi atleisti L. D. ir N. R. ir patirti 2 vidutinių darbo užmokesčių išmokų dydžio išlaidas kiekvienai arba dar didesnes išlaidas (6 vidutinių darbo užmokesčių išlaidas) dėl darbo santykių nutraukimo. Teismo vertinimu, nuostolius bendrovė patyrė išimtinai dėl atsakovės priimtų sprendimų, tiek bylinėjimosi, tiek vykdymo išlaidos nebūtų patirtos, jeigu bendrovės direktorės įsakymai nebūtų pripažinti neteisėtais. Tam, kad būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina kad visiškai sutaptų gretinamųjų bylų faktinių aplinkybių visuma, o pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas). Šiuo atveju teismas nesivadovauja atsakovės nurodyta kasacinės instancijos teismo praktika civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/203, kurioje buvo nagrinėjamas ginčas dėl buvusių įmonės vadovų ir akcininkų solidarios atsakomybės ir žalos, patirtos dėl jų padarytų teisės aktų pažeidimų, siekiant išvengti mokestinių prievolių vykdymo, atlyginimo, kadangi minėtos bylos ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi ne tik kad nesutampa, bet ir neturi esminių panašumų.
25. Teismas atsakovės argumentus dėl privalomos ikiteisminės tvarkos nesilaikymo laiko teisiškai nepagrįstais, kadangi nagrinėjamas ginčas nepriskirtinas Darbo ginčų komisijos, kaip privalomos ikiteisminės institucijos individualiems ginčams, kompetencijai. DK 216 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo ginčus dėl teisės nagrinėjančius organus, nustatyta, kad darbo ginčus dėl teisės nagrinėja darbo ginčų komisija ir teismas; darbo ginčai dėl teisės gali būti nagrinėjami komerciniame arbitraže pagal Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymą, jeigu dėl tokio nagrinėjimo sutaria darbo ginčo šalys vėliau, negu kilo ginčas. Nagrinėjamu atveju yra pareikštas netiesioginis ieškinys trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų naudai, ieškovai nesiekia materialinio teisinio reikalavimo patenkinimo savo asmeniniams interesams, todėl nėra pagrindo laikyti, jog šioje byloje nagrinėjamas individualus darbo ginčas. Kadangi nagrinėjamas ne individualus darbo ginčas tarp darbuotojo ir darbdavio, toks ginčas nepriskirtas Darbo ginčų komisijos kompetencijai, dėl ko nėra privaloma ir ikiteisminė tvarka.
26. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai yra priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju buvo patenkinta 2,39 proc. ieškinio reikalavimų, atmesta – 97,61 proc. Ieškovė L. D. pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog patyrė 1 315,87 Eur atstovavimo ir 940 Eur žyminio mokesčio išlaidų, ieškovas Z. R. – 453,75 Eur, atsakovė – 3 388,00 Eur. Po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (2019 m. spalio 18 d.) gautas kasos pajamų orderis, patvirtinantis atsakovės sumokėtą sumą atstovavimo išlaidoms atlyginti atsisakytinas priimti, kadangi pateiktas pasibaigus CPK nustatytai proceso stadijai, tačiau tai neužkerta kelio spręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, kadangi detalizuotas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų patyrimo pateiktas savalaikiai, o atsakovė turėjo prievolę atsiskaityti pagal išrašytas sąskaitas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
27. Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d įsakymu Nr.1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr.1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo keistų ir išdėstytos naujos redakcijos Rekomendacijose numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio dydį atsižvelgiama į bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą, būtinybę išvykti į kitą vietovę, nei registruota advokato darbo vieta, pinigų sumų dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas, šalių elgesį proceso metu ir kitas svarbias aplinkybes. Įvertinus parengtų procesinių dokumentų kiekį (atsiliepimas į ieškinį) bylos apimtį (2 tomai lapai), teismo posėdžių skaičių (2 teismo posėdžiai), tai, kad byla neišsiskyrė nei specifiškumu, nei teisinių klausimų naujumu, nei reikalingomis specialiomis žiniomis, bylinėjimosi išlaidos mažintinos. Teismas, vadovaujantis realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, atsakovės patirtas išlaidas, advokato pagalbai apmokėti, mažina iki 1 300,00 Eur.
28. Įvertinus tai, kad buvo patenkinta – 2,39 proc. ieškovų reikalavimų, ieškovei L. D. iš atsakovės priteistina 53,91 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, ieškovui Z. R. – 10,84 Eur. Kadangi buvo atmesta 97,61 proc. pareikštų reikalavimų, atsakovei iš ieškovų priteisiama po 634,46 Eur iš kiekvieno atstovavimo išlaidoms atlyginti (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, LUAB „Alzida“, j. a. k. 122270615, 1 140 Eur (tūkstantis šimtas keturiasdešimt eurų) nuostoliams atlyginti.
Priteisti iš atsakovės L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei L. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 53,91 Eur (penkiasdešimt tris eurus ir 91 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Priteisti iš atsakovės L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui Z. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 10,84 Eur (dešimt eurų ir 84 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Priteisti iš ieškovės L. D., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 634,46 Eur (šeši šimtus trisdešimt keturis eurus ir 46 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Priteisti iš ieškovo Z. R., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei L. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 634,46 Eur (šeši šimtus trisdešimt keturis eurus ir 46 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.