Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teisėja V. Šiukštienė Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01484-2012-0

NUTARTIS

2013 m. rugsėjo 23 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Radviliškio krašto žmonių su negalia sąjungos apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-101-767/2013 pagal ieškovių I. Z., E. M., A. M. ir L. V. ieškinį atsakovei Radviliškio krašto žmonių su negalia sąjungai dėl sprendimų pripažinimo negaliojančiais,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovės I. Z., E. M., A. M., L. V. kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą prašydamos pripažinti negaliojančiu 2012-06-14 Radviliškio krašto žmonių su negalia sąjungos (toliau Radviliškio KŽNS) narių priimtą sprendimą pašalinti jas visas iš sąjungos narių ir I. Z. iš sąjungos tarybos narių, nes priimtasis sprendimas prieštarauja šio juridinio asmens – Radviliškio KŽNS – steigimo dokumentams. LR asociacijos įstatymas numato asociacijoms reglamentuoti savo veiklą. Jei nėra nurodytos nario pašalinimo tvarkos įstatuose, gali būti taikomos bendros teisės normos. Tačiau Radviliškio KŽNS įstatų 32-35 punktuose yra išdėstyta pašalinimo procedūra. 2012-06-14 priimtas nutarimas - pašalinti ieškoves iš sąjungos narių, o I. Z. – iš tarybos narių – yra neteisėtas. Pašalinimas neatitinka keliamų įstatymų reikalavimų, steigimo įstatų, paties atsakovo pasirinktos formos. Sąjungos pirmininkė nebuvo surašiusi pažymos, tai pripažįsta ir atsakovas atsiliepime. Nebuvo surašyta pažyma nė vienam iš asmenų, kalbant apie I. Z., jos atžvilgiu, gal turėjo būti dvi, nes ji sąjungos narė ir tarybos narė. Įstatų 35 punkte nurodyta, kokius nutarimus gali priimti sąjungos taryba sąjungos nario atžvilgiu. Įstatų 37 punkte sąrašas yra baigtinis, jame nėra pašalinimo iš narių. Įstatai buvo keisti 2009 m. Pašalinimo iš sąjungos narių tvarka nurodyta 32–35 punktuose. Įstatuose apie pašalinimą niekur nėra kalbama. Pagal 35.3 p. pašalinti iš sąjungos narių – sąjungos tarybos kompetencija. Atsakovas nesilaikė pašalinimo tvarkos. Pagal įstatus kompetencijos neturintis valdymo organas priėmė šį sprendimą, o ne sąjungos taryba.

II. Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados

Teismas, nustatęs, kad visuotinio susirinkimo kompetencija reglamentuota atsakovo įstatų 37-ajame punkte ir neapima kompetencijos pašalinti narius iš sąjungos, sprendė, kad pašalinant ieškoves iš sąjungos 2012-06-14 visuotinis narių susirinkimas viršijo jam įstatais reglamentuotą kompetenciją.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Radviliškio rajono apylinkės teismas, tikrindamas ir vertindamas tik procedūrinius ieškovių pašalinimo iš sąjungos aspektus, ir netikrindamas materialiųjų pagrindų, neteisingai pritaikė procesinės teisės norimas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos vieningos teismų praktikos šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų išplėstinė kolegija 2009 m. gruodžio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-7-470/2009). Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles: nesiaiškino ir netyrė atsakovės pateiktų įrodymų dėl ieškovių, Radviliškio Krašto žmonių su negalia sąjungos narių galbūt padarytų įstatų pažeidimų, neaptarė šių įrodymų patikimumo, dėl jų nepasisakė skundžiamame sprendime, nepatvirtino ir neatmetė aplinkybių, kaip pakankamų (nepakankamų) priimant sprendimą pašalinti ieškoves iš sąjungos narių, o I. Z. – ir iš tarybos narių. Ieškovės buvo supažindintos Radviliškio KŽNS tarybos posėdžiuose su jų neteisėta veikla, buvo svarstytos, atkreiptas dėmesys į jų netinkamą elgesį, duoti terminai pasitaisyti. Ieškovėms ir toliau piktybiškai intriguojant, keliant įtampą tarp sąjungos narių, nereaguojant į sąjungos pirmininkės pastabas, į tarybos nurodymus, taryba kreipėsi į visuotinį susirinkimą. Su tarybos nutarimu kreiptis dėl ieškovių narystės į visuotinį susirinkimą, ieškovės buvo supažindintos. Šio klausimo svarstymas buvo įtrauktas į darbotvarkę. Ieškovės dalyvavo 2012-05-30 visuotiniame ataskaitiniame susirinkime, kuris neįvyko dėl kvorumo nebuvimo, buvo susipažinusios su visuotinio ataskaitinio susirinkimo darbotvarke, žinojo, kad bus svarstomos dėl netinkamo (neetiško) elgesio, todėl sąmoningai 2012-06-14 neatvyko į visuotinį ataskaitinį susirinkimą. Apeliantas mano, kad savo teise pateikti paaiškinimus dėl padarytų pažeidimų, argumentus, įrodymus ieškovės nepasinaudojo, nors tokia galimybė joms buvo suteikta. Radviliškio KŽNS įstatai nedraudžia visuotiniam sąjungos narių susirinkimui svarstyti sąjungos narių pašalinimo iš sąjungos klausimų ir priimti sprendimų. Įstatų 32 punkto redakcijoje nėra įtvirtintas imperatyvus reikalavimas pirmininkei surašyti raštu pažymą, todėl vien jos nesurašymas, apelianto nuomone, negali būti teisėtu pagrindu pripažinti pašalinimą iš sąjungos narių neteisėtu.Teismas netinkamai vertino įrodymus, susijusius su ieškovės I. Z. pašalinimo iš tarybos narių procedūra. Radviliškio KŽNS įstatų 37.2 punktas numato, jog tik visuotinis susirinkimas skiria (renka) ir atšaukia valdymo organų narius. Radviliškio KŽNS taryba yra šios asociacijos valdymo organas. Minėtų įstatų 58 p. numato, jog visuotinis sąjungos narių susirinkimas gali atšaukti visą tarybą arba atskirus jos narius, nepasibaigus kadencijai. Apeliantas mano, kad ieškovė I. Z. buvo pašalinta iš Radviliškio KŽNS tarybos narių 2012-06-14 Visuotinio ataskaitinio susirinkimo sprendimu teisėtai ir nepažeidžiant procedūros. Teismas neteisingai aiškino LR CK 2.82 str. 4 d. normą ir LR Asociacijų įstatymo 8 str., 9 str. normą, ir tai turėjo įtakos neteisėtam sprendimui priimti. Įstatymo leidėjas nenustatė, jog sprendimo prieštaravimas juridinio asmens steigimo dokumentams yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Teismas, teisingai išsiaiškindamas ir taikydamas materialinės teisės normas, turėjo tirti ir vertinti ieškovių pašalinimo iš sąjungos narių materialiuosius ir procedūrinius aspektus ir spręsti, ar vien tai, kad ieškovių pašalinimo iš sąjungos narių klausimą svarstė ne taryba, o aukštesnis pagal kompetenciją organas – visuotinis narių susirinkimas, yra pakankamas pagrindas jo priimtą sprendimą pripažinti neteisėtu.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo taisyklių, nustatančių ir bylų nagrinėjimo ribas, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektais. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinius, ir teisinius bylos pagrindus, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai atskleidė bylos esmę, nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai kvalifikavo tarp bylos šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Kartu apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, remdamasi ištirtais ir teisiškai įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta.

Kasacinės instancijos teismas formuoja nuomonę, kad asociacijoje, sprendžiant klausimus dėl narių pašalinimo, turi būti sudaromos tinkamiausios ir priimtiniausios sąlygos (prielaidos) visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokiam svarbiam klausimui nagrinėti: pavyzdžiui, turi būti iš anksto ir aiškiai suformuluojami pašalinimo pagrindai, sudaromos sąlygos (galimybės) surinkti ir pateikti visą šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, susiformuoti narių nuomonei, pasisakyti visiems suinteresuotiems asmenims, pateikti atsikirtimus ir pan.; tokiais atvejais turi būti užtikrinama, kad šie reikšmingi klausimai nebūtų nagrinėjami, sprendžiami ir (arba) dėl jų balsuojama iš esmės nepasirengus. Nors šios garantijos nėra tiesiogiai įtvirtintos norminiuose teisės aktuose, tačiau jas lemia ne tik narystės asociacijoje, kaip konstitucinės ir konvencinės žmogaus teisės, reikšmė, bet ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Be to, pažymėtina, kad nurodytos garantijos atitinka visų asociacijos narių, o ne vien tik asmens, kurio narystės klausimas sprendžiamas, interesus. Šios garantijos gali būti nustatomos asociacijos įstatuose, tačiau ir tuo atveju, kai įstatuose jų nenustatyta, aptariamos garantijos turi būti, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, įgyvendinamos asociacijos atitinkamų organų konkrečiais veiksmais, pavyzdžiui, iš anksto, per protingą iki visuotinio narių susirinkimo terminą iškeliant klausimą dėl nario pašalinimo, jį iš anksto įtraukiant į susirinkimo darbotvarkę, suteikiant protingą terminą nariui, kurio pašalinimo klausimą numatyta nagrinėti, bei kitiems nariams pasirengti šio klausimo nagrinėjimui ir pan. Esant ginčui teisme, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo ribas, atsakovas, teigiantis, kad nario pašalinimo procedūra nebuvo pažeista, turi įrodyti aptariamų garantijų įgyvendinimo faktą (CPK 178 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009).

Kolegija pripažįsta, kad Radviliškio krašto žmonių su negalia sąjungos 2012 m. birželio 14 d. pakartotiniame visuotiniame ataskaitiniame susirinkime darbotvarkės 3 klausimo c punkte nurodytos aplinkybės skiriasi nuo skelbime apie susirinkimą išdėstyto informacinio pranešimo (60–63 b. l.). Informaciniame pranešime buvo nutarta svarstyti klausimą dėl kai kurių narių neetiško elgesio. O susirinkimo protokole užfiksuota, kad bus svarstomas klausimas dėl konkrečių narių (E. M., I. Z., L. V., R. M. ir A. M.) neetiško elgesio, menkinančio atsakovės atliekamą darbą, įžeidžiant kitus narius ir socialinės nesantaikos kurstymą. Tokia aptaki šio klausimo formuluotė neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad bus sprendžiamas konkretus klausimas dėl šių narių pašalinimo iš sąjungos. Net darant pagrįstą prielaidą, kad ieškovės galėtų būti šalinamos iš sąjungos, ši procedūra privalo būti išlaikyta pagal sąjungos įstatų nuostatas. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad apeliantė nesilaikė įstatuose numatytos pašalinimo iš narių procedūros. Kiekvienas narys turi teisę atsikirsti į jam reiškiamus kaltinimus, teikti paaiškinimus. Įstatų 32–35 punktuose labai detaliai suformuluota, kokia tvarka yra taikomos sankcijos nariams. Ieškovėms ta tvarka nebuvo taikyta, todėl jų pašalinimas iš narių, o I. Z. – ir pašalinimas iš tarybos narių, negali būti teisėtas ir pagrįstas. Iš sąjungos tarybos posėdžio protokolo matyti, kad buvo nuspręsta teikti visuotiniam susirinkimui klausimą dėl ieškovių neetiško elgesio (56 b. l.), tačiau nėra pateikta jokių įrodymų, kad joms pačioms buvo pranešta apie šį posėdį, kaip numatyta įstatų 34 punkte. Sąjungos narių priėmimo ir pašalinimo klausimus sprendžia sąjungos taryba (66.2 punktas). Jeigu jau taryba viršijo savo kompetenciją ir perkėlė savo pareigą visuotiniam susirinkimui spręsti klausimą dėl ieškovių netinkamo elgesio, sąjungos pirmininkė privalėjo pateikti visuotiniam susirinkimui pažymas apie kiekvienos ieškovės padarytus Įstatų pažeidimus. Tokių pažymų nebuvo pateikta nei tarybos posėdžiui, nei susirinkimui. Dėl šios priežasties visuotinio susirinkimo nutarimas pašalinti jas yra nemotyvuotas, pagrįstas emocijomis, nebuvo svarstomi konkretūs ieškovių padaryti įstatų pažeidimai. Teismui nebuvo pateiktas 2012 m. gegužės 30 d. protokolas, todėl nėra galimybės išsiaiškinti, ar jame buvo detalizuojama darbotvarkė. Liudytoja B. O. patvirtino, kad ji net pasidomėjo savivaldybės vicemero Augulio, ar 2012-05-30 buvo kalbama apie ieškovių svarstymą. Šis pareigūnas liudytojai patvirtino, kad toks klausimas nebuvo svarstomas (102 b. l.). Tokiu atveju galima daryti išvadą, kad apie ieškovių pašalinimą iš sąjungos nebuvo svarstoma. Kolegija konstatuoja, kad buvo keičiama ir ataskaitinio susirinkimo vieta (59-60 b. l.). Teismo posėdyje sąjungos pirmininkė A. B. patvirtino, kad susirinkime nebuvo planuojama ieškoves pašalinti, buvo norima jas tik svarstyti. Taip pat ji patvirtino, kad vadovavosi Asociacijų įstatymu, o ne įstatais, kurie turėtų būti pildomi (101 b. l.). Šis paaiškinimas patvirtina tą faktą, kad ieškovėms nebuvo žinoma apie ruošimąsi pašalinti jas iš sąjungos narių, o I. Z. – ir iš tarybos narių.

Kolegija sutinka, kad sąjungos tarybos narius renka visuotinis susirinkimas. Tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad apie tarybos narės I. Z. pašalinimą iš tarybos buvo iš anksto pranešta, ji turėjo galimybę tam pasiruošti, atsikirsti į jai teikiamas pretenzijas. Visuotiniame susirinkime dalyvausiantys sąjungos nariai privalėjo būti iš anksto informuoti, kad bus sprendžiamas toks svarbus klausimas. Kaip jau nurodyta anksčiau, pati darbotvarkė skelbimuose buvo neaiški.

Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. v. UAB „Y. W. Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. C. v. Socialinio aprūpinimo skyrius prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje, bylos Nr. 3K-3-439/2008; kt.).

Apeliantė Radviliškio krašto žmonių su negalia sąjunga nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o, nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad apeliantė turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog buvo pažeisti įrodinėjimo procesą nustatantys procesiniai įstatymai.

Esant tokioms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutarė:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą