Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos „Moduliniai namai“ atstovui advokatui Nerijui Jurčiukoniui,

viešame teismo posėdyje nuotoliniu būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos „Moduliniai namai“ ieškinį atsakovams S. F. – L. ir V. N. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinį ieškovė grindė tokiomis aplinkybėmis ir motyvais: 2022 m. liepos 18 d. Vilniaus apygardos teismas iškėlė bankroto bylą MB „Moduliniai namai“, nutartis įsiteisėjo 2022 m. rugpjūčio 19 d. Įmonės nemokumo administratoriumi paskirta UAB „Ad acta“ (sąrašo eilės Nr. B-JA171). 2022 m. spalio 20 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi patvirtino MB „Moduliniai namai“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą bendroje 61 277,08 Eur sumoje. 2022 m. gruodžio 5 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi pripažino MB „Moduliniai namai“ likviduojama dėl bankroto. 2022 m. gruodžio 20 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi MB „Moduliniai namai“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. sausio 18 d. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, nustatyta, kad nuo bendrovės įregistravimo, t. y. 2018-10-29 iki 2022-08-25 bendrovei vadovavo S. F. – L.. Taip pat Nacionalinės mokėjimo agentūros atlikto patikrinimo metu surinkta informacija nustatyta, kad bendrovėje dirbo V. N.. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 20 d. nutartyje konstatavo, kad V. N. buvo de facto MB „Moduliniai namai“ vadovas, todėl pripažino, kad MB „Moduliniai namai“ tyčinį bankrotą sukėlė tiek de jure bendrovei vadovavusios direktorės S. F. – L., tiek ir V. N. kaip de facto vadovo sąmoningi ir kryptingi veiksmai ir neveikimas (2022 m. gruodžio 20 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties 66 p.). Ieškinyje pažymima, kad vadovaujantis Kasacinio teismo praktika bei remiantis 2022 m. gruodžio 20 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022-02-01 sprendime priimtame administracinėje byloje Nr. eI3-1221-535/2022 konstatuotais, prejudicinę galią turinčiais, faktais ir aplinkybėmis, neteisėti atsakovų veiksmai pasireiškė tuo, kad jie dirbtinai sukūrė sąlygas gauti ir neteisėtai įsisavinti Europos sąjungos pajamas. T.y. su atsakovais susijęs juridinis asmuo MB „Liuks namas“ negalėjo gauti Europos sąjungos paramos, todėl atsakovai įsteigė naują juridinį asmenį MB „Moduliniai namai“, kuriam MB „Liuks namas“ gamino tokią produkciją, kurią MB „Moduliniai namai“ turėjo pagal projektą gaminti pati. Tokiu būdu buvo sukurta schema gauti 100 proc. paramos išmoką, kurios MB „Liuks namas“ negalėjo gauti; atsakovai lėšas gautas už paramą panaudojo ne įmonės verslo tikslams, bet jas išleidžiant su įmonės veikla nesusijusiems daiktams įgyti; neperdavė teismo paskirtam nemokumo administratoriui įsigyto turto (garso kolonėlę, televizorių, elektrinį paspirtuką, dujinį katilą ir visus priedus reikalingus jo prijungimui, uolėtą akmenį – plokštę skirtą įvairiems fasadams dengti) taip pat ir kito turto (Makita akumuliatorinio smūginio suktuvo – gręžtuvo, Makita akumuliatorių, deimantinio grąžto, Makita pjūklo cementui, elektrinio diskinio pjūklo, liniuotės ir kt.) taip pažeidžiant LR JANĮ 57 str. 1 d. 1 p. normą; lėšas gautas už paramą pervedė kitam ūkio subjektui, neužsitikrinant tokių išlaidų grąžos. T.y. tarp MB „Moduliniai namai“ ir MB „Liuks namas“ 2019-05-10 buvo sudaryta sutartis, pagal kurią MB „Liuks namas“ įsipareigojo MB „Moduliniai namai“ pagaminti mobilų namelį. Dėl šių atliktų neteisėtų veiksmų, Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 20 d. nutartyje konstatavo, kad MB „Moduliniai namai“ prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai panaudojant gautas lėšas ne įmonės verslo tikslams, bet jas išleidžiant su įmonės veikla nesusijusiems daiktams įgyti ir pervedant kitam ūkio subjektui, neužsitikrinant tokių išlaidų grąžos, tokiu būdu siekiant išvengti arba sąmoningai apsunkinant įsipareigojimų kreditoriams vykdymą, todėl pripažįsta BMB „Moduliniai namai“ bankrotą tyčiniu. Žalos dydį sudaro 2022 m. spalio 20 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, MB „Moduliniai namai“ bankroto byloje, patvirtinti ir nepatenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai 61‘277,08 Eur sumai.

5. 2023 m. gegužės 23 d. atsakovė S. F. – L. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog su ieškiniu nesutinka visa apimtimi. Paaiškino, kad ieškinys iš esmės yra grindžiamas tuo, kad jei nebūtų atlikti neteisėti veiksmai, privedę prie tyčinio bankroto, tai bendrovė apskritai nebūtų bankrutavus, t. y. nesant tyčinio bankroto, įmonė neva būtų moki, todėl su kreditoriais būtų atsiskaityta, ko pasėkoje laikytina, kad žala yra visa nepatenkintų kreditorinių reikalavimų suma, t. y. 61 277,08 Eur. Sprendžiant dėl bendrijos buvusių vadovų civilinės atsakomybės padarant žalą kreditoriams, būtina atsižvelgti ir analizuoti atskirus kreditorinius reikalavimus, kurie pagal ieškovo ieškinį sudaro žalos reikalavimą. Ieškovė savo ieškinyje atskirai dėl šių sumų visiškai nepasisako, neįrodinėja, kad šios sumos reiškia žalos faktą ir kad šios sumos yra priežastiniu ryšiu susiję su tyčinio bankroto veiksmais. Pažymi, kad pagal šią paramos sutartį nurodytas modulinis namas buvo įsigytas ir įtrauktas į bendrijos apskaitą. Ieškovei iškėlus bankroto bylą šis modulinis namas buvo 2022-09-08 turto perdavimo aktu perduotas nemokumo administratoriui. Šios informacijos ieškovė savo ieškinyje nenurodo ir sąmoningai nutyli. Be to atsakovės žiniomis šis modulinis namas dar bus pardavinėjamas bankroto procese ir bus gaunamos pajamos. Iš to darytina išvada, kad pagal su NMA sudarytą sutartį parama buvo panaudota tam tikslui, kuris ir buvo numatytas, tai yra modulinio namo įsigijimui. Paramos grąžinimo reikalavimą sąlygojo ne tai, kad projekte numatytas modulinis namas nebuvo apskritai įgytas, bet kiti paramos sutarties sąlygų pažeidimai. Taigi vien faktas, kad NMA nutraukė paramos sutartį ir pritaikė sutartyje numatytą sankciją savaime negali reikšti, kad šis NMA kreditorinis reikalavimas gali būti laikytinas žalos suma ir priežastiniu ryšiu yra susijęs su tyčinio bankroto veiksmais. Akcentavo ir tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2022-12-20 nutartyje dėl tyčinio bankroto yra konstatavęs, kad nemokumo (bankroto) NMA 40 000 Eur finansinis reikalavimas yra didelės apimties, tačiau bankroto byla MB „Moduliniai namai“ buvo iškelta pagal 2021 m. finansinės atskaitomybės duomenis ir dėl įsiskolinimo kreditoriams. Be to Vilniaus apygardos teismas 2022-12-20 nutartyje yra nurodęs, kad bendrijos nemokumas atsirado vėliausiai 2021 m. pabaigoje. Atkreiptinas dėmesys, kad NMA reikalavimas atsirado tik po 2022-02-01, kai buvo priimtas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas byloje Nr. eI3-1221-535/2022. Iš to darytina išvada, kad NMA reikalavimas atsirado jau po to, kai įmonė tapo nemokia ir bankroto byla bendrijai būtų iškelta vis vien, nepaisant to būtų ar nebūtų NMA kreditorinis reikalavimas. Taigi ieškovė neįrodė, kad NMA kreditorinio reikalavimo atsiradimas būtų susijęs su tyčinio bankroto veiksmais, todėl šioje dalyje reikalavimas negali būti tenkinamas. Be to byloje nėra duomenų už kokį laikotarpį ir kokiu pagrindu yra susidaręs VSDFV kreditorinis reikalavimas. Byloje taip pat nepateikta duomenų, kad tokių veiksmų atlikimas (darbuotojų darbo santykių faktas) būtų žalingas bendrijai. Vilniaus apygardos teismas 2022-12-20 nutartyje yra nurodęs, kad bendrijos nemokumas atsirado vėliausiai 2021 m. pabaigoje. 2021 m. pabaigoje bendrija neturėjo nei vieno darbuotojo, todėl šis įsiskolinimas buvo susidaręs dar bendrijai esant mokiai, todėl negali būti laikomas žala susijusia su tyčiniu bankrotu. Pažymėjo, kad ieškovė neįrodė šio kreditorinio reikalavimo sąsajos su tyčinio bankroto veiksmais, neįrodė nei tai, kad šis reikalavimas yra žalos suma, nei tai, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp šios sumos ir tyčinio bankroto veiksmų. Kitas iš reikalavimų bendrijos bankroto byloje – MB „Liuks namas“, kurio suma 3009 Eur. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų už kokį laikotarpį ir kokiu pagrindu yra susidaręs šis kreditorinis reikalavimas, todėl ieškovė neįrodė šio kreditorinio reikalavimo sąsajos su tyčinio bankroto veiksmais, neįrodė nei tai, kad šis reikalavimas yra žalos suma, nei tai, kad egzistuoja priežastinis ryšys. Ieškovė taip pat ieškinyje pasisakė dėl sandorių ir pervedimų MB „Liuks namas“. Nepaisant to, bankroto bylos duomenys rodo, kad būtent bendrija yra skolinga MB „Liuks namas“ ir šis reikalavimas yra patvirtintas bankroto byloje. Iš to, daroma išvada, kad ieškovė neįrodė šio kreditorinio reikalavimo sąsajos su tyčinio bankroto veiksmais, neįrodė nei tai, kad šis reikalavimas yra žalos suma, nei tai, kad egzistuoja priežastinis ryšys. Dar vienas iš reikalavimų, tai V. N. 14000 Eur sumos kreditorinis reikalavimas. Pažymi, kad byloje nėra pateikta duomenų nei už kokį laikotarpį, nei kokiu pagrindu yra susidaręs šis kreditorinis reikalavimas. Be to pagal ieškinį atsakovu yra ir V. N., kuris kartu yra ir bendrijos kreditorius. Taigi šios sumos priteisimas reikštų, kad žala yra padaryta pačiam sau, kas neatitiktų civilinės atsakomybės principo. Akcentavo, kad Vilniaus apygardos teismas 2022-12-20 nutartyje konstatavo, kad atsakovas V. N., nors ir nebuvo formaliai paskirtas vadovu, atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, dalyvavo įmonės veikloje priimant svarbius sprendimus, laikotarpiu, kurio metu buvo naudotos Europos Sąjungos lėšos, V. N. buvo vienintelis pastovus darbuotojas, kuris dirbo ne tik MB „Moduliniai namai“, bet ir kitose prieš tai nurodytose investiciškai susijusiose įmonėse kuriant įmonių bendradarbiavimą, kas neabejotinai patvirtina jo dalyvavimą neteisėtoje įmonės veikloje privedant ją prie bankroto, todėl teismas konstatuoja, jog jam atsakomybė už neteisėtais veiksmais įmonei padarytą žalą taikytina kaip de jure vadovui. Pažymėjo, kad atsakovė buvo formali vadovė ir jokių sprendimų dėl sandorių sudarymo bei kreditorinių reikalavimų prisiėmimo nepriėmė. Priešingai, faktiškai visus sprendimus įmonėje priimdavo atsakovas V. N.. Bendrija jam dar 2019-04-24 buvo išdavusi generalinį įgaliojimą atlikti visus veiksmus už bendriją. Atsižvelgiant į tai, būtent atsakovas buvo atsakingas už veiksmų dėl kurių bendrijos bankrotas buvo pripažintas tyčiniu atlikimu, atsakovė jokių sprendimų nepriėmė, todėl turi būti taikoma dalinė atsakomybė, o ne solidarioji atsakomybė ir atribojami atsakovės ir atsakovo veiksmai.

6. 2023 m. liepos 3 d. atsakovė S. F. – L. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose paaiškino, kad dėl bendrijos buvusių vadovų civilinės atsakomybės padarant žalą kreditoriams, būtina atsižvelgti ir analizuoti atskirus kreditorinius reikalavimus, kurie pagal ieškovės ieškinį sudaro žalos reikalavimą. Nurodė, kad Dėl NMA 41 823,70 Eur reikalavimo, tai pagal šią paramos sutartį nurodytas modulinis namas buvo įsigytas ir įtrauktas į bendrijos apskaitą. Modulinis namas buvo bendrijos įgytas pagal 2019-05-10 sutartį. Ieškovei iškėlus bankroto bylą šis modulinis namas buvo 2022-09-08 turto perdavimo aktu perduotas nemokumo administratoriui. Šios informacijos ieškovė savo ieškinyje nenurodo ir sąmoningai nutyli. Be to modulinis namas dar bus pardavinėjamas bankroto procese ir bus gaunamos pajamos. Galima daryti išvadą, kad pagal su NMA sudarytą sutartį parama buvo panaudota tam tikslui, kuris ir buvo numatytas, tai yra modulinio namo įsigijimui. Paramos grąžinimo reikalavimą sąlygojo ne tai, kad projekte numatytas modulinis namas nebuvo apskritai įgytas, bet kiti paramos sutarties sąlygų pažeidimai. Taigi vien faktas, kad NMA nutraukė paramos sutartį ir pritaikė sutartyje numatytą sankciją savaime negali reikšti, kad šis NMA kreditorinis reikalavimas gali būti laikytinas žalos suma ir priežastiniu ryšiu yra susijęs su tyčinio bankroto veiksmais. Pažymėjo ir tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2022-12-20 nutartyje dėl tyčinio bankroto yra konstatavęs, kad nemokumo (bankroto) NMA 40 000 Eur finansinis reikalavimas yra didelės apimties, tačiau bankroto byla MB „Moduliniai namai“ buvo iškelta pagal 2021 m. finansinės atskaitomybės duomenis ir dėl įsiskolinimo kreditoriams. Be to Vilniaus apygardos teismas 2022-12-20 nutartyje yra nurodęs, kad bendrijos nemokumas atsirado vėliausiai 2021 m. pabaigoje. Akcentavo, kad NMA reikalavimas atsirado tik po 2022-02-01, kai buvo priimtas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas byloje Nr. eI3-1221-535/2022. Todėl daroma išvada, kad NMA reikalavimas atsirado jau po to, kai įmonė tapo nemokia ir bankroto byla bendrijai būtų iškelta vis vien, nepaisant to būtų ar nebūtų NMA kreditorinis reikalavimas. Be to už NMA kaip paramą suteiktas lėšas konkretus nurodytas turtas buvo įgytas ir perduotas bendrijos nemokumo administratoriui. VSDFV Panevėžio skyriaus reikalavimas, kurio suma 2117,40 Eur, tačiau byloje pateikti duomenys nerodo tikslios kreditorinio reikalavimo atsiradimo datos, ir iš pridėtos VSDF lėšų finansinės ataskaitos galima matyti, kad reikalavimas yra atsiradęs 2021 m. ar ankščiau. Vertinant tai, kad nuo 2021-09-22 bendrija neturėjo nei vieno darbuotojo, laikytina, kad toks reikalavimas atsirado ankščiau nei 2021-09-22. Byloje nepateikta duomenų už kokius darbuotojus priskaičiuotos įmokos, taip pat nepateikta duomenų, kad tokių veiksmų atlikimas (darbuotojų darbo santykių faktas) būtų žalingas bendrijai. Pažymėjo, jog Vilniaus apygardos teismas 2022-12-20 nutartyje yra nurodęs, kad bendrijos nemokumas atsirado vėliausiai 2021 m. pabaigoje. 2021 m. pabaigoje bendrija neturėjo nei vieno darbuotojo, todėl šis įsiskolinimas buvo susidaręs dar bendrijai esant mokiai, todėl negali būti laikomas žala susijusia su tyčiniu bankrotu. Ieškovė neįrodė šio kreditorinio reikalavimo sąsajos su tyčinio bankroto veiksmais, neįrodė nei tai, kad šis reikalavimas yra žalos suma, nei tai, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp šios sumos ir tyčinio bankroto veiksmų. Taip pat MB Vigersa 600 Eur sumos kreditorinis reikalavimas, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad kreditorinis reikalavimas susidarė pagal sąskaitas: 2021-02- 28, 2021-03-31, 2021-04-30, 2021-05-31, 2021-06-30, 2021-07-31, 2021-08-31, 2021-09-30, 2022-01-31. Reikalavimas atsirado už buhalterinės apskaitos tvarkymą. Taigi byloje pateikti duomenys rodo, kad beveik visas reikalavimas yra atsiradęs 2021 m., o 2022 m. yra tik viena sąskaita faktūra Nr. VG275, kurios suma 50 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2022-12-20 nutartyje nurodyta, kad bendrijos nemokumas atsirado 2021 m. pabaigoje, todėl iki tol atsiradęs reikalavimas įmonei dar esant mokiai, negali būti laikomas žala susijusia su tyčiniu bankrotu. Ieškovė neįrodė šio kreditorinio reikalavimo sąsajos su tyčinio bankroto veiksmais, neįrodė nei tai, kad šis reikalavimas yra žalos suma, nei tai, kad egzistuoja priežastinis ryšys. MB „Liuks namas“, kurio suma 3009 Eur. Byloje papildomai pateikti duomenys rodo, kad reikalavimas atsiradęs pagal 2020-06-30 ir 2020-07-31 sąskaitas faktūras. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2022-12-20 nutartyje nurodyta, kad bendrijos nemokumas atsirado 2021 m. pabaigoje, todėl iki tol atsiradęs reikalavimas įmonei dar esant mokiai, negali būti laikomas žala susijusia su tyčiniu bankrotu. Be to, šiuo metu B MB „Moduliniai namai“ bankroto byloje c. b. Nr. B2-767-643/2023, nagrinėjamoje Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjamas kreditoriaus MB „Liuks namas“ prašymas dėl kreditorinių reikalavimų atsisakymo ir patvirtinimo. Ieškovė taip pat ieškinyje pasisakė dėl sandorių ir pervedimų MB „Liuks namas“. Nepaisant to, bankroto bylos ir bendrijos apskaitos duomenys rodo, kad būtent bendrija yra skolinga MB „Liuks namas“ ir šis reikalavimas yra patvirtintas bankroto byloje. Dėl V. N. 14000 Eur sumos kreditorinio reikalavimo, tai byloje pateikti duomenys rodo, kad reikalavimas atsirado pagal 2020 m. kovo – balandžio mėn. sumokėtą avansą bendrijai. Bendrijos nemokumas atsirado 2021 m. pabaigoje, todėl iki tol atsiradęs reikalavimas įmonei dar esant mokiai, negali būti laikomas žala susijusia su tyčiniu bankrotu. Be to, šiuo metu B MB „Moduliniai namai“ bankroto byloje c. b. Nr. B2-767-643/2023, nagrinėjamoje Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjamas kreditoriaus V. N. prašymas dėl kreditorinių reikalavimų atsisakymo ir patvirtinimo. Pažymėtina, kad pagal ieškinį atsakovu yra ir V. N., kuris kartu yra ir bendrijos kreditorius. Taigi šios sumos priteisimas reikštų, kad žala yra padaryta pačiam sau, kas neatitiktų civilinės atsakomybės principo.

7. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Nerijus Jurčiukonis palaikė ieškinio reikalavimą jame išdėstytais motyvais. Patvirtino savo poziciją, kad mano, kad atsakingi už lėšų grąžinimą yra būtent atsakovai.

9. Atsakovės atstovas advokatas Antanas Jonikaitis teismo posėdžio metu rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais.

Dėl ieškinio atsisakymo dalyje.

Motyvuojamoji dalis

11. Pagal LR CPK 140 straipsnio 1 dalį, bet kurioje proceso stadijoje ieškovė, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Ieškovė savo pareiškime nurodė, kad ieškinio atsisako dalyje dėl 16 809 Eur žalos atlyginimo ir šioje dalyje civilinę bylą Nr. e2-2278-759/2023 nutraukti, o likusioje dalyje ieškinį patenkinti. Ieškovė prašo solidariai iš atsakovų priteisti 44 741,10 Eur žalos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Pagal byloje esančius duomenis, teismas daro išvadą, kad šis pareiškimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ir viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis).

12. Esant šioms aplinkybėms, yra pagrindas ieškovės pareiškimą tenkinti. Civilinė byla Nr. e2-2278-759/2023 pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos „Moduliniai namai“ pareiškimą dėl ieškinio dalies atsisakymo civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos „Moduliniai namai“ ieškinį dėl 16 809 Eur žalos priteisimo solidariai iš atsakovų S. F. – L. ir V. N. dėl žalos atlyginimo, nutrauktina (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).

13. Priėmus ieškinio atsisakymą, ieškovė praranda teisę pakartotinai kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 4 dalis, 294 straipsnis).

Ieškinys tenkintinas visiškai.

14. Byloje nustatyta, 2018 m. lapkričio 23 d. NMA gavo paramos gavėjos MB „Moduliniai namai“ paraišką Nr. 19VP-KV-18-1-05068-PR001 paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“. 2019 m. rugsėjo 13 d. tarp NMA ir paramos gavėjos pasirašyta paramos sutartis Nr. 19VP- KV-18-1-05068-PR001, pagal kurią paramos gavėjai patvirtinta 40 000 Eur paramos suma. Paramos gavėjai parama skirta įsigyti mobiliam namui (vidaus plotas ne mažiau 48 kv. m. su įmontuotu šilumos siurbliu oras-vanduo, rekuperacine sistema, šildomomis grindimis). NMA, įtarusi paramos gavėjos įgyvendinto projekto pažeidimus atliko įtariamo pažeidimo tyrimą. Nustatė, kad paramos gavėja su MB „Liuks namas“ projektu Nr. 19VP-KV-17-1- 03828-PR001 sukūrė neteisėtas sąlygas gauti paramą, todėl taikoma sankcija, t. y. „Moduliniai namai“ taikoma išmokėtos 40 000 Eur paramos susigrąžinimo bei papildoma sankcija - neskiriama parama pagal priemonę „Ūkio ir verslo plėtra“ arba už atitinkamo tipo veiksmus ištisus kalendorinius metus, kuriais nustatyta, kad nesilaikoma reikalavimų, ir kitus kalendorinius metus. 2022 m. liepos 18 d. Vilniaus apygardos teismas iškėlė bankroto bylą MB „Moduliniai namai“, nutartis įsiteisėjo 2022 m. rugpjūčio 19 d. Įmonės nemokumo administratoriumi paskirta UAB „Ad acta“ (sąrašo eilės Nr. B-JA171). 2022 m. spalio 20 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi patvirtino MB „Moduliniai namai“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą bendroje 61 277,08 Eur sumoje. 2022 m. gruodžio 5 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi pripažino MB „Moduliniai namai“ likviduojama dėl bankroto. 2022 m. gruodžio 20 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi MB „Moduliniai namai“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. sausio 18 d. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, nustatyta, kad nuo bendrovės įregistravimo, t. y. 2018-10-29 iki 2022-08-25 bendrovei vadovavo S. F. – L.. Taip pat Nacionalinės mokėjimo agentūros atlikto patikrinimo metu surinkta informacija nustatyta, kad bendrovėje dirbo V. N.. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 20 d. nutartyje konstatavo, kad V. N. buvo de facto MB „Moduliniai namai“ vadovas, todėl pripažino, kad MB „Moduliniai namai“ tyčinį bankrotą sukėlė tiek de jure bendrovei vadovavusios direktorės S. F. – L., tiek ir V. N. kaip de facto vadovo sąmoningi ir kryptingi veiksmai ir neveikimas. Žalos dydį sudaro 2022 m. spalio 20 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, MB „Moduliniai namai“ bankroto byloje, patvirtinti ir nepatenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai 61 277,08 Eur sumai. 2023 m. liepos 17 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi patikslino šių kreditorių finansinius reikalavimus, nustatant, kad bankroto byloje yra kreditorių finansinių reikalavimų 44 741,10 Eur sumai. 2023 m. liepos 17 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėjo 2023 m. liepos 26 d.

15. Šioje byloje sprendžiama dėl atsakovų S. F. – L. ir V. N. padarytos žalos atlyginimo sukėlus tyčinį įmonės bankrotą jiems netinkamai vykdant vadovų pareigas bei atsakovų S. F. – L. ir V. N. solidarios atsakomybės vadovaujant įmonei de facto ir de jure (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

Dėl žalos atlyginimo

16. Kasacinis teismas yra suformulavęs teisės taikymo taisyklę, kad esant aplinkybėms, kai nustatyti dėl tyčinio bankroto atsakingo asmens neteisėti veiksmai (kuriais įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia) ir tos įmonės kreditoriaus žala (kreditorinio reikalavimo suma), priežastinis ryšys tarp šio asmens neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir tos įmonės kreditoriaus žalos yra preziumuojamas. Prezumpcija, kad nepatenkinti kreditorių reikalavimai laikytini žala, kurią lėmė dėl tyčinio bankroto kalto asmens veiksmai, gali būti paneigta šiam asmeniui įrodžius, kad visi ar dalis nepatenkintų kreditorių reikalavimų būtų atsiradę net ir nesant tyčinio bankroto, t. y. nėra priežastiniu ryšiu susiję su veiksmais, lėmusiais tyčinio bankroto pripažinimą. Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad jei įmonės dalyvis atlieka veiksmus, dėl kurių įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, jis tuo pačiu atlieka nesąžiningus veiksmus, kurie CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu gali lemti jo civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

17. Taigi, dvi civilinės atsakomybės sąlygos – vadovo neteisėti veiksmai ir kaltė šios kategorijos bylose laikytinos nustatytomis prejudicinių faktų forma tyčinio bankroto byloje, kitos dvi civilinės atsakomybės sąlygos – žala bei priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys yra preziumuojamos, todėl juridinio asmens vadovui, pripažintam kaltu dėl tyčinio bankroto, tenka procesinė pareiga įrodinėti, kad jo veiksmai nėra žalos atsiradimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018).

18. CK 2.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys turi veikti sąžiningai ir protingai juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu. Ši norma aiškiai nustato, kad bendrovės vadovas turi fiduciarines pareigas bendrovei. Už šių pareigų pažeidimą vadovas atsako bendrovei pagal civilinės atsakomybės taisykles. Civilinė atsakomybė grindžiama visiško žalos atlyginimo principu (CK 6.251 straipsnis). Civilinė bendrovės vadovo atsakomybė kyla pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, kurioje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Taisyklė, kad bendrovės vadovas turi pareigas pačiai bendrovei, kaip savarankiškam teisės subjektui, įtvirtinta ir Akcinių bendrovių įstatyme, nes ABĮ 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta bendrovės vadovo pareiga veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai teismų praktikoje suformuluota kaip pareiga veikti išimtinai bendrovės interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013).

19. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad būdama MB „Moduliniai namai“ direktore atsakovė S. F. – L., o atsakovas V. N. nors ir nebūdamas įmonės vadovu, tačiau atlikdamas visus su įmone susijusius sprendimus, abu kartu nesiėmė veiksmų, kad projektas ir prisiimti įsipareigojimai būtų vykdomi tinkamai, kad paskirtos lėšos būtų naudojamos atsakingai ir su projektu susijusiems darbams, t. y. vietoje to, kad gamintų produkciją patys, jie sudarė sutartį su MB „Liuks namas“, kuri gamino produkciją įmonei MB „Moduliniai namai“, tokiu būdu buvo sukurta schema gauti 100 proc. paramos išmoką, kurios MB „Liuks namas“ negalėjo gauti. Be to atsakovai gautas už paramą lėšas naudojo ne įmonės verslo tikslams, bet jas išleidžiant su įmone nesusijusiems daiktams įgyti, t.y. galinga garso kolonėlė; televizorius; elektrinis paspirtukas; dujinis katilas; įvairios prekės skirtingoms santechnikos darbams atlikti; uolėtas akmuo – plokštė, kuri skirta įvairiems fasadams dengti taip pat gautas lėšas perdavė kitam ūkio subjektui, neužsitikrinant tokių išlaidų grąžos. Dėl šių atliktų neteisėtų veiksmų, Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 20 d. nutartyje konstatavo, kad MB „Moduliniai namai“ prie bankroto buvo privesta tyčia, t.y. bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai panaudojant gautas lėšas ne įmonės verslo tikslams, bet jas išleidžiant su įmonės veikla nesusijusiems daiktams įgyti ir pervedant kito ūkio subjektui, neužsitikrinant tokių išlaidų grąžos, tokiu būdu siekiant išvengti arba sąmoningai apsunkinant įsipareigojimų kreditoriams vykdymą.

20. Nors atsakovė S. F. – L., jos atstovas ir atsakovas V. N. tiek teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu, akcentavo, kad MB „Moduliniai namai“ įvykdė visas sąlygas susijusias su NMA parama, modulinis namas buvo įsigytas ir įtrauktas į bendrijos apskaitą ir paramos grąžinimo reikalavimą sąlygojo ne tai, kad projekte numatytas modulinis namas nebuvo apskritai įgytas, bet kiti paramos sutarties sąlygų pažeidimai. Be to atsakovai nurodė, kad ieškovė neįrodė kreditorinių reikalavimų sąsajos su tyčinio bankroto veiksmais, nei tai, kad šie reikalavimai yra žalos sumos, nei tai, kad egzistuoja priežastinis ryšis, tačiau su šiais argumentais teismas sutikti neturi pagrindo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 5 d. NMA buvo priimtas sprendimas Nr. SKP-29 dėl susidariusios skolos grąžinimo bei 2022 m. gruodžio 20 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi MB „Moduliniai namai“ bankrotas pripažintas tyčiniu, kadangi įrodyta, kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai panaudojant gautas lėšas ne įmonės verslo tikslams, bet jas išleidžiant su įmonės veikla nesusijusiems daiktams įgyti ir pervedant kitam ūkio subjektui, neužsitikrinant tokių išlaidų grąžos. Tačiau nei vienas iš atsakovų neskundė NMA priimto sprendimo, nei nutarties dėl tyčinio bankroto. Abu atsakovai nedėjo pastangų, kad įrodytų, kad nebuvo jokių neteisėtų veiksmų.

21. Taip pat nustatyta, kad atsakovei 2022 m. liepos 18 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas iškėlė bankroto bylą, patvirtintas finansinių reikalavimų sąrašas 61 277,08 Eur sumai. 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas MB „Moduliniais namai“ bankrotas pripažintas tyčiniu. 2023 m. liepos 17 d. nutartimi buvo patikslintas kreditorių finansiniai reikalavimai, nustatant, kad bankroto byloje yra kreditorių finansinių reikalavimų 44 741,10 Eur sumai.

22. Atsakovų teigimu, Vilniaus apygardos teismas 2022-12-20 nutartyje yra nurodęs, kad bendrijos nemokumas atsirado vėliausiai 2021 metų pabaigoje, todėl ir kreditoriniai reikalavimai atsirado vėliau, tačiau tos pačios nutarties 20 punkte yra nurodyta, jog 2019 m rugsėjo 13 d. tarp NMA ir MB „Moduliniai namai buvo pasirašyta paramos sutartis Nr. 19VP-KV-18-1-05068-PR001, tos pačios nutarties 57 punkte nurodyta, kad „išdėstytos aplinkybės leidžia teismui konstatuoti, jog MB „Moduliai namai“ nuo pat NMA skirtos paramos gavimo atlikti veiksmai vertintini kaip nuostolingi įmonei, didžioji dalis gautos paramos pervesta kitai įmonei, kuri realiai vykdė veiklą už MB „Moduliniai namai, MB „Liuks namas“ buvo vienintelė investuotoja, kas rodo, jog atsakovei (MB „Moduliai namai“) skirta parama buvo panaudota ne verslo kūrimui, o kitos įmonės naudai“. Taigi, įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2022-12-20 nutartimi padaryta išvada, kad atsakovų veiksmai jau sudarant minėtą sutartį 2019 metais, buvo nuostolingi, todėl paneigtinas ieškovų teiginys dėl nemokumo atsiradimo nuo 2021 metų.

23. Bendrovės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Remiantis išdėstytu, ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkintinas visiškai.

Dėl bendrovės vadovų de jure ir de facto atsakomybės

24. Kasacinis teismas savo praktikoje yra įtvirtinęs teisės aiškinimo taisyklę, kad civilinės atsakomybės prasme kaip vadovas gali būti vertinamas ne tik asmuo, kuris pagal įmonės dokumentus tuo metu ėjo įmonės vadovo pareigas (de jure vadovas), tačiau ir bet kuris kitas asmuo, jei nustatoma, kad įmonė veikė jo vadovaujama (de facto vadovas). Pripažinus, kad formaliai vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmais įmonei padarytą žalą taikoma kaip de jure vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013). Naujausioje kasacinio teismo praktikoje expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtinta, kad faktiniu įmonės vadovu pripažįstamas tas asmuo, kuris atlieka juridinio asmens vadovui priskirtas funkcijas ir priima vadovui pagal kompetenciją priskirtus valdingus sprendimus, nepriklausomai nuo jo einamų formalių pareigų įmonėje ir nepriklausomai nuo jo buvimo ar ne įmonės dalyviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2017, 26 punktas).

25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad civilinės atsakomybės bylose kiekvienu konkrečiu atveju spręstina, ar byloje atsakovu nurodytas asmuo atliko vadovui ar dalyviui būdingas funkcijas. Jei dalyvis atlieka veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus nepriskirtini jo, kaip dalyvio, kompetencijai, bet būdingi vadovui, laikytina, kad jis veikia kaip faktinis vadovas ir atsakomybę turi prisiimti kaip vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

26. Tai reiškia, kad faktiniu įmonės vadovu pripažįstamas tas asmuo, kuris atlieka juridinio asmens vadovui priskirtas funkcijas ir priima vadovui pagal kompetenciją priskirtus valdingus sprendimus, nepriklausomai nuo jo einamų formalių pareigų įmonėje ir nepriklausomai nuo jo buvimo ar ne įmonės dalyviu. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad faktinis įmonės vadovas įmonei atsako kaip de jure vadovas už fiduciarinių pareigų pažeidimą.

27. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuo įregistravimo, t. y. 2018-10-29 iki 2022-08-25 bendrovei MB „Moduliniai namai“ vadovavo S. F. – L.. Tai, kad ji buvo direktorė, įrodo byloje esantys įrodymai. Be kita ko, nustatyta ir tai, kad bendrovėje dirbo V. N.. Tiek pati atsakovė S. F. – L., tiek pats atsakovas V. N. atsiliepimuose bei duodami parodymus teisme nagrinėjant bylą patvirtino, kad atsakovas V. N. tvarkė visus įmonės reikalus, o atsakovė S. F. – L. galutinai patvirtindavo savo parašu. Be to, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartyje yra konstatuota, kad V. N., nors ir nebuvo formaliai paskirtas vadovu, atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, dalyvavo įmonės veikloje priimant svarbius sprendimus, laikotarpiu, kurio metu buvo naudotos Europos Sąjungos lėšos, V. N. buvo vienintelis pastovus darbuotojas, kuris dirbo ne tik MB „Moduliniai namai“, bet ir kitose prieš tai nurodytose investiciškai susijusiose įmonėse kuriant įmonių bendradarbiavimą, kas neabejotinai patvirtina jo dalyvavimą neteisėtoje įmonės veikloje privedant ją prie bankroto, todėl teismas konstatavo, jog jam atsakomybė už neteisėtais veiksmais įmonei padarytą žalą taikytina kaip de jure vadovui. Akcentavo ir tai, kad atsakovė buvo formali vadovė ir jokių sprendimų dėl sandorių sudarymo bei kreditorinių reikalavimų prisiėmimo nepriėmė. Priešingai, faktiškai visus sprendimus įmonėje priimdavo atsakovas V. N.. Bendrija jam dar 2019-04-24 buvo išdavusi generalinį įgaliojimą atlikti visus veiksmus už bendriją. Nors atsakovė teigė, kad ji nevykdė įmonėje jokios veiklos, tačiau teismo posėdžio metu ji pati patvirtino, kad netgi išėjus į vaiko priežiūros atostogas, jai V. toliau vežė dokumentus pasirašymui, o ji priimdavo ir padėdavo savo parašą, kaip direktorė. Darytina išvada, kad atsakovė turėjo ir privalėjo domėtis įmonės veikla ir žinoti kokius dokumentus pasirašinėja. Taigi pagal pateiktus į bylą dokumentus S. F. – L., kaip faktinė įmonės vadovė ir V. N., kuris nors ir nebuvo paskirtas vadovu, tačiau įmonėje atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas įrodyta, kad privalo atlyginti žalą, kurią sudaro bendrovės bankroto proceso metu nepatenkintų kreditorių reikalavimu suma.

28. Teismo vertinimu, atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad atsakovė eidama juridinio asmens vadovės pareigas, o atsakovas nors ir nebūdamas įmonės vadovu, tačiau atlikdamas visus susijusius sprendimus su įmonės veikla, sąmoningai, netinkamai ir ne pagal paskirtį panaudojo paramos lėšas, gautas pagal 2018 m. rugsėjo 13 d. sutartį Nr. 19VP- KV-18-1-05068-PR001, nors turėjo pareigą elgtis rūpestingai, sąžiningai ir atsakingai, taip kad savo veikimu ar neveikimu nepadarytų juridiniam asmeniui žalos. Žala juridiniam asmeniui MB „Moduliniai namai“ padaryta dėl atsakovų netinkamai vykdytų MB „Moduliniai namai“ vadovų pareigų, todėl yra pagrindas ieškovės ieškinį tenkinti ir priteisti ieškovės naudai solidariai iš atsakovų 44 741,10 Eur žalos.

29. Nors atsakovai prašė atsižvelgti į CK 6.251 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Atsakovė S. F.-L. nurodė esanti vaiko priežiūros atostogose, turinti įsipareigojimų, jos sutuoktinis nedirba, atsakovas V. N. teigia, kad jis rūpinasi pensininke mama, yra nedirbantis. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jos sutuoktinis nedirba, atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis dirba, jokių dokumentų apie tai, kaip rūpinasi pensininke mama, nepateikė, taigi teismas įvertinęs išdėstytą ir tai, kad žala buvo padaryta atsakovų sąmoningai, netinkamai ir ne pagal paskirtį panaudojant paramos lėšas, sukėlus tyčinį įmonės bankrotą, jos mažinti nėra pagrindo.

Dėl palūkanų priteisimo

30. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas (fizinis asmuo) privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Šios vadinamosios procesinės palūkanos skirtos būsimiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, kartu – operatyviam teismo sprendimo įvykdymui skatinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-1075/2018). Dėl to ieškovei solidariai iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. sausio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

31. Kadangi ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), tai valstybei solidariai iš atsakovų priteisiamas 896 Eur dydžio žyminis mokestis už ieškinio reikalavimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). Byloje buvo patirta 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurios, ieškinį tenkinus, priteistinos valstybei solidariai iš atsakovų (CPK 96 straipsnio 5 dalis). Iš viso solidariai iš atsakovų į valstybės biudžetą priteistina 909,28 Eur (896 + 13,28).

32. Ieškovė pateikė duomenis kad patyrė 1500 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas visiškai, šios išlaidos (1500 Eur) ieškovės naudai solidariai priteistinos iš atsakovų (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Ieškovės likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos „Moduliniai namai“ pareiškimą dėl 16809 Eur. (šešiolika tūkstančių aštuoni šimtai devyni eurai) skolos ieškinio atsisakymo tenkinti ir civilinėje byloje Nr. e2-2278-759/2023 pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos „Moduliniai namai“ ieškinio dalį atsakovams S. F. – L. ir V. N. dėl dalies žalos atlyginimo, nutraukti.

Išaiškinti ieškovei, kad nutraukus bylą, ieškovas negali pakartotinai kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Priteisti ieškovei likviduojamai dėl bankroto mažajai bendrijai „Moduliniai namai“, j.a.k. 304942390, solidariai iš atsakovės S. F. – L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. N., a.k. (duomenys neskelbtini) 44741,10 Eur (keturiasdešimt keturių tūkstančių septynių šimtų keturiasdešimt vieno euro 10 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. sausio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) ieškovės advokato išlaidų.

Priteisti į valstybės biudžetą solidariai iš atsakovės S. F. – L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. N., a.k. (duomenys neskelbtini) 909,28 Eur (devynių šimtų devynių eurų 28 ct) žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Išaiškinti atsakovams, kad šią sumą įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j.a.k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas – 5662) ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą Ukmergės rūmus.