Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. G. 2023 m. gruodžio 18 d. apie 22 val. adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia sudavė R. Š. ne mažiau 3 smūgių į galvos sritį, padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas kaktos kairėje, dešinės akies vokuose, kairės akies apatiniame voke, dešinės akies obuolio sumušimą, pasireiškusį kraujosruva po jungine, ragenos plyšimu, tinklainės atsisluoksniavimu (atplyšimu), kraujo susikaupimu priekinėje akies kameroje, lęšiuko išnirimu, tokiu būdu nukentėjusiajam R. Š. nesunkiai sutrikdė sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. G. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad viskas įvyko prieš naujus metus, praeitais metais, gruodį. Jį R. B. pakvietė į svečius, nes ji bijojo būti namuose viena. Jis pas ją atvažiavo ir jie sėdėjo, kalbėjosi ir po pusę valandos R. pradėjo daužyti į duris. Pas R. kaltinamasis alkoholio nevartojo, atvyko pas ją jau pavartojęs alkoholio. Išgirdęs, kad kažkas daužo į duris, suprato, kad ten stovi R., nes jis ten anksčiau gyveno. Jį iš anksčiau pažinojo, nes buvo susitikę porą kartų. Tada R. pažino kaltinamojo balsą, pradėjo jį keikti visokiais žodžiais. Kaltinamasis atidarė duris, R. jį bandė griebti, tada kaltinamasis jį nustūmė ir jis nukrito. Paskui R. stojosi, kaltinamasis trenkė jam, kad pats negautų. Kai atidarė duris, jam netrenkė. R. griebė kaltinamąjį ir šis jį nustūmė. Jis nukrito ir susitrenkė galvą į plyteles. Kai jis nukrito ir susitrenkė galvą, bandė stotis ir jau beveik buvo atsistojęs ir kaltinamasis jam tada trenkė. Tuo metu, kai R. nukrito ir susitrenkė galvą, sąmonės neprarado. Kai jis bandė stotis, kaltinamasis jam sudavė ir jis tada prarado sąmonę. Kaltinamasis jam sudavė į akį, gal vieną ar du smūgius, lygtais. Gal ir gali būti, kad trys smūgiai buvo suduoti. Tuo metu, R. buvo ant žemės ir prarado sąmonę. Kaltinamasis stovėjo išsigandęs, R. B. pamatė, paklausė, ką kaltinamasis padarė ir iškvietė pareigūnus bei greitąją. Nežino, ar ji matė, kaip kaltinamasis sudavė R. Ji kaltinamąjį patraukė, kad jis dar nesugalvotų kažko padaryti. Ar pačius smūgius R. matė, nežino. Tada R. atsigavo, kaltinamasis prie jo stovėjo, niekur nesitraukė, nes buvo išsigandęs. Tada paskui abu kalbėjosi, norėjo eiti į kambarį, bet R. užtrenkė duris, o paskui R. atrakino duris ir R. įėjo į kambarį. Kiek girdėjo, R. nebuvo galima artintis prie namo 100 metrų. Jis irgi pažeidė įstatymą, nes negalėjo artintis 100 metrų iki namo. O R. irgi iki galo R. neišvarė, kaltinamasis jautėsi apgautas. Ji žadėjo, kad išvarys R. visam laikui ir kaltinamasis su ja gyvens kartu. R. skųsdavosi telefonu, kad ji nebenori kentėti, kad kaltinamasis atvažiuotų ir jie gyventų kartu. Ji kaltinamąjį apgavo ir jis be reikalo sužalojo žmogų. Anksčiau su R. nėra susipykę dėl R. Dviese kalbėdavo normaliai, per telefoną vienas kitą gąsdindavo, bet taip susitikus, viskas būdavo gerai. Jeigu nebūtų pavartojęs alkoholio, taip nebūtų gal ir pasielgęs. Pasielgė neapgalvotai ir labai gailisi. Bandė atsiprašyti nukentėjusiojo, bet jis su kaltinamuoju nekalbėjo. R. pranešė, kai kalbėjo telefonu, kad kaltinamasis atlygintų 10 000 eurų žalą. Ligonių kasų ieškinį kaltinamasis atlygino. 10 000 eurų ieškinys yra per didelis, mano, kad kokių 1 000 eurų užtektų gal. Jeigu teismas nuspręstų priteisti žalą, įsipareigoja atlyginti tokią žalą, kokia bus priteista. Kaltinamasis pragyveno gaudamas pašalpas iš darbo biržos, o dabar jų nebegauna. Galima laiduotoja yra jo mama. Jis jos atvažiuoja aplankyti kas dvi savaites kiekvienais metais. Mama juo pasitiki, jis nėra nei karto teistas, tikrai galėtų užtikrinti, kad jis nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

3. Nukentėjusysis R. Š. teismo posėdyje parodė, kad atvažiavo iš miesto Trakiškį, į namus (duomenys neskelbtini). Durys buvo užrakintos, pabeldė į langą. Atėjo A. G., trenkė nukentėjusiajam į akį ir šis neteko sąmonės. Toliau kaip ir nežino, pasak R. B. dar ir paspardė, bet jis be sąmonės buvo tuo momentu, todėl negali teigti. Kaip kaltinamasis ten atsirado nežino, kaip R. sakė, niekas jo nekvietė iš viso. Tada buvo iškviesta greitoji pagalba, išvežė nukentėjusįjį į Respublikinę ligoninę, ten jį apžiūrėjo gydytoja ir labai greitai su greitąją pagalba išvežė į Kauno klinikas. Tada ten tą pačią dieną buvo pirma akies operacija. Paskui buvo kita akies operacija po savaitė. Ten buvo rimta operacija jau su pilna narkoze. Ir dabar vėl reikia gultis, gydytoja pasakė, kad reikės dviejų ar trijų korekcijų, kad pagerėtų situaciją ir kad bent kažką matytų, kaip matė iki įvykio. Dėl operacijų gydytojai sakė, kad nežino, ar visiškai grįš į tą patį lygį kaip buvo, bet sakė, kad jos kažkiek pagerins situaciją. Per tą visą reikalą ir petį susitrupino, nes visiškai nemato iš tos sužalotos akies pusės. Ta sužalota akis mato iki nosies, tai irgi eidamas, kažką nešdamas kieme nematė iš tos sužalotos pusės, tai krito ant peties. Tai viena operacija buvo. Taip kad petys funkcionuos daktaras pasakė ne daugiau kaip 40 procentų tas kas buvo. Su R. B. jų santykiai buvo normalūs, su ja nekonfliktuodavo. Tuo metu su ja gyveno kartu, konfliktų nebuvo. Pas ją atėjo pasikeisti rūbų ir nepamena, ar jam tuo metu buvo uždrausta ateiti pas ją, ar ne. Jis atėjo pas R. B., pabeldė į duris, nieko nespėjo pasakyti, prasidarė durys, gavo į akį ir prarado sąmonę. Duris atidarė A. G., jį pažinojo tik iš matymo. Trenkė į dešinę akį, prarado sąmonę. R. B. jam sakė, kad niekas kaltinamojo nekvietė, jis atėjo „naglai“ ir pradėjo vadovauti. Tada A. G. išėjo ir smogė nukentėjusiajam į akį. Šis prarado sąmonę ir nukrito, kur nukrito, nežino. Kai atgavo sąmonę, buvo atvažiavusi greitoji pagalba, iki to laiko nieko nepamena. Per kiek laiko jie atvažiavo negali pasakyti, bet kai prabudo, jau stovėjo greitosios pagalbos automobilis. Kai atvažiavo greitoji pagalba, jis vis dar gulėjo toje pačioje vietoje ir jį iš karto išvežė į Kauną. Iki smūgio A. G. nieko nesakė, nes nežinojo, kad jis ten apskritai yra. Jis tik pabeldė į langą, prasidarė durys, gavo smūgį į akį ir prarado sąmonę, nebuvo jokių kalbų tarp jų. Kai pabudo, su ta akimi jau visiškai nematė, su kita matė, kad R. B. buvo išėjusi į kiemą, o A. G. stovėjo šalia netekęs žado. R. B. jau buvo iškvietusi greitąją pagalbą ir nuvijo A. G., kad jis nepradėtų spardytis ir tada greitoji išsivežė jį. Jis tik pamena vieną smūgį į akį ir iš karto prarado sąmonę. Kai pas R. B. atėjo, buvo visiškai sveikas. Gydėsi akies sužalojimą nuo sužalojimo dienos iki po Naujųjų metų, čia tuo metu, kai jam darė tas dvi operacijas Kauno klinikose. Jam nebuvo padaryta kitų sužalojimų, tik akis buvo sužalota. Jo regėjimas iki sužalojimo tikrai nebuvo 0,04, buvo taip, kad jis tris ar keturias viršutines eilutes matė, tai 0,2 arba 0,3, 0,4 kažkur taip, todėl, kad su tokiu regėjimu į (duomenys neskelbtini) jo niekas nebūtų priėmę. Į darbą jį priėmė 2023 m., pavasarį. 2023 m. birželį jis irgi tikrinosi regėjimą. Jam buvo nustatyta senatvinė katarakta, bet jo regėjimas tikrai buvo didesnis. Lapkričio mėnesį nebuvo prastesnis lygtais regėjimas. Yra pareiškęs ieškinį neturinei žalai 10 000 eurų, turtinės žalos nepatyrė. 10 000 eurų prašo, nes galvoja, kad net dirbti nieko negali ir samdyti žmogų reikia namuose atliekant darbus, nieko negali daryti su fiziniu darbu. Dėl sumos dydžio tarėsi su advokatu. 10 000 eurų žalą vertina realiai, nes gyvenimas nesibaigė tą dieną, o iš invalidumo pašalpos negali pragyventi. Iki to įvykio, ne visą laiką dirbdavo, dirbdavo tai pas vienus, tai pas kitus. 2023 m. pavasarį įsidarbino (duomenys neskelbtini), padirbo porą mėnesių ir išėjo dėl transporto problemų, nes iš Trakiškio vaikščioti į miestą kiekvieną dieną pėsčiomis buvo sudėtinga. Po (duomenys neskelbtini) niekur nebedirbo, pragyveno padėdamas kaimynams. Jis yra mechanikas, tai daug kas jo paprašydavo padėti. Dabar su tokia akimi viskas. Oficialių pajamų negaudavo, buvo registruotas užimtumo tarnyboje ir dabar ten registruotas. Dabar jo akies gydymas nėra baigtas, nes reikia korekcinių operacijų ir gydytoja pasakė, kad gali prireikti dviejų arba trijų operacijų. Ji nesakė, kiek tas laiko gali užtrukti. Reikia siuntimo ir reikės skambintis ir gultis į ligoninę. Dėl akies ten negali kelti daiktų didesnių negu 5 kg, nes ten visi akies raiščiai buvo nutraukti. Vieną operaciją darė Kaune, o kitą darė su pilna nejautra.

4. Liudytoja R. B. teismo posėdyje parodė, kad smurtautojas buvo pas ją į svečius atvykęs ir ji pati buvo virtuvėje ir išgirdo patį triukšmą kieme. Kadangi buvo sutema, išlėkė į kiemą ir pamatė gulintį R. Š. ant žemės, gal jis tuo metu ir buvo be sąmonės, jis gulėjo kraujo klane. Ji iš karto paskambino greitajai pagalbai, jie pasakė, ką tuo metu daryti ir tada laukė greitosios pagalbos. Kaltinamasis pas ją atvažiavo į svečius. Jie bendravo ir anksčiau. Jis atvažiavo pasisvečiuoti, nes buvo grįžęs iš užsienio, jie dažnai šnekėdavo. Kaltinamasis pas ją atvažiavo jau neblaivus, pas ją nieko nevartojo. Su nukentėjusiuoju ji buvo sugyventiniais. Jam buvo uždrausta artintis prie jos 14 dienų, jis buvo išvažiavęs į Panevėžį ieškotis darbo, gal tuo momentu grįžo ir ten taip pat buvo kaltinamasis A. G. R. Š. buvo uždrausta artintis dėl triukšmo buityje ir jam buvo uždrausta artintis 14 dienų, bet jau terminas į pabaigą ėjo. Tą dieną, iki įvykio, R. Š. nebuvo pas ją atėjęs ir ji policijos nekvietė. Nukentėjusysis pasibeldė ir kaltinamasis A. G. išėjo, nes jis buvo virtuvėje. Ji girdėjo, kad kažkas beldžia, bet nežinojo kas, skambučio nėra. Kas vyko toliau, ji nematė, buvo virtuvėje. Ji girdėjo tik triukšmą, kad kažkas griūna, dunkstelėjimas stiprus. Išėjo į lauką ir pamatė, kad ant žemės gulėjo R. Š. kraujo kalne ir galbūt buvo paradęs sąmonę, bet negali to tvirtinti. Kaltinamasis stovėjo šalia ir buvo pasimetęs, ką jis padarė. Jis nieko nedarė ir stovėjo šalia. Ji tuomet paskambino greitajai pagalbai ir jie pasakė, ką ji turėjo padaryti. Iškvietė greitąją pagalbą, jie atvažiavo gal po kokių 10-15 minučių. R. Š. visą laiką gulėjo kieme. Tada atvažiavo greitoji pagalba ir R. Š. išvežė į Panevėžio ligoninę, o paskui jį išvežė į Kauno klinikas. Ji pasiliko namie, o kaltinamasis išvažiavo namo. Po įvykio, kaltinamasis pas ją nebuvo atėjęs, jie tik dar pabendravo telefonu. Kaltinamasis klausė, kaip R. Š. jaučiasi ligoninėje, jam buvo atsakyta, kad buvo padaryta trauma ir atlikta operacija. Jis siūlė susitarti, bet įvykis buvo jau nutikęs ir policijos atstovai sakė, kad jokių tarimųsi. A. G. buvo pasiryžęs taikytis, bet vėliau pareigūnai pasakė, kad negali taikytis. Kai nukentėjusysis beldė į duris, ji nežinojo, kas ten beldžia, nes buvo prietema. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu paskelbti liudytojos R. B. parodymai, duoti 2023 m. gruodžio 19 d. Liudytoja R. B. parodė, kad pas ją namuose adresu (duomenys neskelbtini) buvo įvykęs incidentas, kurio metu buvo sumuštas jos sugyventinis R. Š. Ji pati to incidento nematė. Tik pamatė kaip gulėjo ant žemės R. Š., A. G. buvo netoli jo. R. gulėjo kraujo klane. R. kai gulėjo kraujo klane, jis nieko nekalbėjo. Ar A. ką nors tuo metu sakė, negali atsakyti, nes tuo momentu buvo pati išsigandusi ir vykdė visus greitosios nurodymus. R. sumušė greičiausiai A., nes R. pats taip negalėjo susidaužyti, aplinkinių nieko nebuvo, bet pati ji paties konflikto nematė. Su R. Š. ji pažįstama daug metų. 2020 metais ji nusipirko namą (duomenys neskelbtini) ir nuo tada priėmė gyventi pas save R.. R. yra smurtavęs prieš ją ne vieną kartą. Daug kartų buvo kviečiama policija dėl jo smurto prieš ją. Dėl to buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, bet vėliau ji pareiškimus atsiimdavo, nes gailėdavo žmogaus, t. y. R.. Niekada nėra išsiėmusi abdukcijos, t. y. niekada nesikreipė pas teismo med. ekspertus dėl R. panaudoto smurto prieš ją. Paskutinį kartą R. prieš ją smurtavo šių metų vasarą, mėnesio ir datos neįvardys. Praeitą savaitę, pirmadienį, R. bandė prieš ją smurtauti, dėl to kvietė policiją. T. R. buvo skirtas smurto artimoje aplinkoje orderis, pagal jį jis turi prie jos 15 dienų nesiartinti 100 metrų atstumu. Kur jis tuo metu gyvendavo, kai jam buvo skiriamas orderis, nežino, jo to neklausdavo. Kelias dienas jo nebuvo. Vėliau, kiek žino, jis pas ją glausdavosi nerakinamoje katilinėje. Nuo paskutinio konflikto su R. kiekvieną dieną jis dažnai pažeisdavo orderio sąlygas, o ji dėl to kviesdavo policiją. Net nežino, kur jis galėtų gyventi, jo artimieji yra atsisakę, dėl jo girtavimo. A. G. yra jos draugas. Jie pažįstami daug metų, jis daug metų gyveno Anglijoje. Jis iš Anglijos grįžo šį sekmadienį dviem mėnesiams, aplankyti tėvų, ir nori Lietuvoje susirasti darbą. 2023 m. gruodžio 18 d. pas ją atvažiavo į namus A. Kelintą valandą neatsimena, nes vakar visą dieną pragulėjo lovoje su temperatūra. Gal dar buvo šviesu. Kiek žino, A. skrido iš Anglijos į Lietuvą su ta mintimi, kad gyvens su ja. Kažkada jie su A. buvo artimi, tačiau kartu nėra gyvenę. Jis sakė, kad jis atskrido dėl jos, kad jai pagelbėtų. A. buvo žinoma iš jos, kad R. Š. prieš ją smurtauja. Jis galvojo, kad gali ją apginti nuo R.. A. kažkas atvežė iki jos namų. Jie šnekėjosi, alkoholio nevartojo. Ar A. buvo išgėręs, negali pasakyti, bet kiek žino, vėliau atvykus pareigūnams jis „pripūtė“, t. y. jam buvo nustatytas girtumas. Iki įvykstant konfliktui kiek laiko jis pas ją prabuvo, negali pasakyti. Gal dvi valandas. Jau buvo patemę, kai išgirdo daužymą į langus, duris. Suprato, kad tai R. Jis baladojosi pro duris, pro langus. Ji eilinį kartą buvo išsigandusi. A. G. tada išėjo į kiemą. Rankose jie nieko neturėjo. Išeidamas G. buvo supykęs, jis kalbėjo, kad R. negali artintis ir jis išeidamas kažką sakė, ta prasme, kad „aš jam parodysiu“. Ji liko namuose. Likusi namuose išgirdo vyrų rėkavimus, ką jie konkrečiai rėkavo neklausė, nes jai pačiai buvo stresas. Išėjo į namo kiemą, ir pamatė kaip R. Š. guli pusantro metro nuo įėjimo į kambarį kraujo klane. G. stovėjo šalia jo. Ji G. atstūmė nuo R.. Jai pasirodė, kad R. yra be sąmonės. Ji užčiuopė pulsą, o R. pradėjo dejuoti. Greitoji pasakė, kad reikia po galva pakišti rankšluostį. G. jai nepadėjo, jis matėsi, kad pats išsigandęs. Jis bandė teisintis, kad jis norėjo ją apginti nuo R. Š. Greitoji atvažiavo ganėtinai greitai. Panašiu laikotarpiu atvažiavo policija. Greitoji išvežė R., o A. liko pas ją. Naktį jie grįžo į Panevėžį. Ji išsikvietė taksi ir A. nuvežė iki jo tėvų (duomenys neskelbtini), o pati išvažiavo į Vilnių. Šiandien apie 12 valandą pas ją į darbą (duomenys neskelbtini) atėjo A. ir jis pasakė, kad nori važiuoti į Kauną, tartis su R. jam pasiūlyti piniginę kompensaciją, jo atsiprašyti, atlyginti gydymosi iš A. Jis kartojo, kad jis ją gynė ir nori su ja gyventi. Žino, kad R. neturi jokio telefono numerio, su juo bandė susisiekti per gydytojus, tačiau jai nepavyko. A. jai pasakojo, kad jis R. stūmė, tačiau ji nemano, kad nuo stūmimo gali būti sužalota akis. Griūnant lygioje vietoje, t. y. ten kur ji aptiko sužalotą R., akies neišsimuši (1 t., b. l. 60-62). Liudytoja duotus parodymus patvirtino. Papildomai paaiškino, kad iki įvykio gyveno su nukentėjusiuoju. Jis iki įvykio dirbo keliuose darbuose netgi prie laidų, su regėjimu jam buvo gerai, bet visas medicinines komisijas jis perėjo dėl darbo. Apie savo sveikatos būklę jis jai nepasisakydavo. Dėl regėjimo, tai jo pati akis nebuvo tokia, kokia yra po įvykio. Iki įvykio jo akys buvo tvarkingos, vienodos spalvos ir vyzdžiai neišsiplėtę. Iki įvykio R. Š. nesiskundė regėjimu. Akinių nenešiojo, bet lašinosi į akis vaistus, išrašytus gydytojos. Dabar gyvena su R. Š. Buvo fizinis smurtavimas, bet ji abdukcijų neėmė ir buvo kviesta policija, kad jis negali artintis per 100 metrų ir jis ateidavo vis tiek. Tikrai tiksliai negali pasakyti, kiek kartų R. Š. fiziškai smurtavo prieš ją. Paskutinius metus, 2023 m. jis ir fiziškai, ir psichologiškai prieš ją smurtavo. Paskutinį kartą buvo ir fizinis, ir psichologinis smurtas. Bet nebuvo fizinių pasekmių, kad rankos sulaužytos ar kažkas panašiai, bet buvo tik skausmo sukėlimas. Dabar su kaltinamuoju nebendrauja.

5. Teismo ekspertė J. Ž. teismo posėdyje Ekspertizės išvadas patvirtino. Išvados buvo nustatytos, kad R. Š. yra nustatytas dešinės akies obuolio sumušimas, pasireiškęs kraujosruva pojungine, ragenos plyšimu, tinklainės atsisluoksniavimu, kraujo susikaupimu priekinėje akies kameroje, lęšiuko išnirimu ir visi šie sužalojimai sutrikdė sveikatą ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui ir tai kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Buvo remtasi R. Š. asmens sveikatos istorija, Respublikinės Panevėžio ligoninės duomenimis po traumos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto klinikos duomenimis, ambulatoriniais duomenimis, kur nukentėjusysis lankėsi po patirtos traumos ir visus medicinos dokumentus apibendrinus buvo padaryta išvada. Paties nukentėjusiojo nesikvietė, užteko medicininių dokumentų. Dėl R. Š. regėjimo iki 2023 m. gruodžio 18 d. sumušimo, pateiktuose medicininiuose dokumentuose buvo nustatyta, kad nukentėjusysis lankėsi 2023 m. birželio 14 d. ir jam ragėjimo aštrumas buvo nustatytas 0,04. 2023 m. lapkričio 27 d. R. Š. nustatytas regėjimo aštrumas dešine akimi buvo „iš 30 cm skiria pirštus“. O po įvykio, nukentėjusiojo regėjimo aštrumas dešine akimi buvo prilyginamas šviesos jutimui, vienas iš begalybės. Tas skirtumas tarp regėjimo iki traumos ir po traumos palyginus buvo nedidelis. Tas skirtumas ir buvo įvertintas kaip sveikatos sutrikdymo mastas, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tas visiškas nematymas yra šviesos skyrimas, tačiau su korekcija plius trylika, jo regėjimo aštrumas dešine akimi tampa 0,04, tai atitinka kaip buvo 2023 m. birželio 14 d., koreguojant su korekciniais akiniais. Su akiniais R. Š. matytų taip, kaip matė iki traumos. Dėl operacijos galimybės, reikėtų kreiptis į oftalmologus, nes kiekvienas atvejis yra individualus. Šiaip tai nebuvo bandyta koreguoti regėjimo jam. Liepos mėnesį, kai buvo nustatyta 0,04, R. Š. tokį rezultatą galėtų pasiekti su akiniais. R. Š. regėjimas, ar galėtų dar būti taisomas ir ar galėjo būti taisomas prieš metus, tai to reikėtų klausti oftalmologo. sužalojimo įtaka matymui buvo. Iš pradžių jis skyrė pirštus iš 30 cm, vėliau tik reagavo į šviesą. Tai yra pasekmė būtent to sužalojimo. Jai nekelia abejonių, kad tai galėtų būtų kitas sužalojimo laipsnis. Dėl patirtos traumos nukentėjusiojo regėjimas sutriko labiau, kad tik su korekcija galėjo matyti tiek, kiek birželio mėnesį, tai traumos pasekmė, kad jam pablogėjo regėjimas. Dėl akies būklės atsistatė ar neatsistatė, žiūrėjo pagal medicininius dokumentus, nes ji nėra oftalmologė, jai užtenka pateiktų dokumentų. Mano, kad oftalmologas galėtų paaiškinti labiau dėl kitų operacijų, kurias galima atlikti, kad atstatyti regėjimą, tačiau dėl sveikatos sutrikdymo masto yra kaip ir viskas aišku. Be korekcijos, kiek supranta iš pateiktų medicininių dokumentų, jis skiria tik šviesą. Kaip bebūtų, tai vis tiek bus nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes pagal „dėl sužalojimo prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo“ lentelėje, pagal visus turimus duomenis, 10 procentų, tai vis tiek būtų nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tai 10 procentų yra netekto bendro darbingumo, nes teismo medicinos ekspertai ima medicininius dokumentus iki traumos ir po traumos, o profesinis visas darbingumas tai vertinamas nuo sveiko žmogaus iki koks jis yra dabar, jo sveikatos būklė, todėl ir keičiasi visi procentai dėl to profesinio darbingumo. Tiesiog čia toks nesutapimas, nes jie akte parašė, kad asmens su negalia teisių apsaugos agentūra, nustačius darbingumo lygį ir pagal jį apskaičiavus netekto darbingumo lygį procentais, pastarasis negali būti prilyginamas profesinio darbingumo netekimo dydžiui, todėl ir negali būti sveikatos sutrikdymo masto nustatymo kriterijumi. Kitaip sakant, jie iš savo pusės sveikatos sutrikdymo mastą nustatinėjo po traumos. Jie profesinio darbingumo lygio nenustatinėja, nustatinėja „asmens su negalia teisių apsaugos agentūra“ arba kitaip vadinama „ANTA“ ir ji negali būti prilyginama sveikatos sutrikdymo masto nustatymo kriterijui, nes tai, ką nustatė „ANTA“ nėra tai, ką nustatė jie, tai yra skirtingi dalykai. Jų (ekspertų) taisyklėse jau 0,04 yra prilyginama visiškam aklumui, tai jeigu pagal tai žiūrėtų, kad visiškas aklumas. Prieš įvykį jau žmogaus būklė leidžia daryti išvadą, kad žmogaus dešinė akis buvo visiškai akla, jeigu teismo medicinos sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis remiantis, tai visiškas aklumas yra įvardijamas, kai regėjimo aštrumas yra mažiau kaip 0,04 arba dviejų metrų atstumu nesuskaičiuoja pirštų iki šviesos jutimo, tai vadinasi, nuo 0,04 iki visiško šviesos nebejutimo yra formuluojama kaip visiškas aklumas. 2023 m. lapkričio 27 d., kai buvo nustatyta, kad R. Š. dešine akimi mato tik iš 30 cm, tai taip, čia jau buvo visiškas aklumas galima sakyti. Nėra tokio dalyko kaip buitinio darbingumo, tik dėl bendro darbingumo kaip ir sakė, kadangi būtų galima ir dėl bendro darbingumo, kai yra taisyklės, tačiau esmė yra tame, kad pagal jas sveikatos sutrikdymo masto nenustatinėjo, nes tas 0,04 jau atitinka visišką aklumą ir tai yra įvardijama, dėl to ir buvo nesunkus sveikatos sutrikdymas pagal tai, kad ilgiau negu 10 dienų laikotarpį visas gydymas užtruko. Nes jeigu būtų nustatinėjusi pagal bendrą darbingumą, visiškai tas pats rezultatas būtų. Buvo sužalota akis, kuri buvo visiškai akla.

6. Liudytoja M. M. teismo posėdyje parodė, kad yra šeimos gydytoja, kai įvyko nelaimė, ji turėjo ilgą nedarbingumo pažymą dėl ligos ir po to tik vedė viską. Dabar tiksliai nebepasakys datomis, bet lygtais birželio mėnesį yra jos parašyta siuntimas okulisto konsultacijai neva R. Š. skundžiasi abiejų akių veiklos sutrikimu, bet atrodo, kad dešinės akies gal labiau buvo užrašyta. Tuomet žmogus matė su dešine eilute 0,01, tai taip paprastai šnekant, yra pirma eilutė bizuso. Tada jis konsultuojamas būtent dėl dešinės akies regėjimo pablogėjimo įtariant senatvinę kataraktą. Tada jis sulaukia specialistės, gydytojos Vaišvilienės konsultacijos, daktarės konsultacija įvyksta gruodžio pradžioje, gruodžio 5 d., ir tada dešine akimi regėjimas yra 30 cm, skiria tik pirštus. Tada įvyksta trauma, priėmimo skyriuje gydytojo Živiko konsultuota dėl kiauryminės akies obuolio patologijos ir yra įrašas jo priėmimo skyriui, kad įvertinti regėjimo negalima dėl šviesos baimės ir tarp skliaustelių įrašyta, kad ir prieš tai, e sveikatoje matėsi, kad R. Š. yra matęs tik 30 cm. Tada ligonis nukreipiamas į Kauno klinikas ir visuose dokumentuose potrauminiai, pooperaciniai liekamieji reiškiniai. Po traumos, praktiškai yra matoma tiktais šviesa. D. J. sakė eigoje, kad yra:... „šviesos jutimas dešine akimi.“ Ir tada vyksta kažkokia korekcija, kur sukoreguoti vis tik negalėjo, nes R. Š. neturi akinių. Tai sukoregavus su Sfera +13, R. Š. tada matė su akimi 0,04. Jutimas su korekcija sferine +13, bet labai konkrečiai šeimos gydytojas negali paaiškinti. Dėl atstatymo akies, tai ta situacija turėjo būti padaryta po 5-6 mėnesių po traumos. Ar čia yra negrįžtami padariniai, negali atsakyti. Kad trauma įtakojo regėjimą tai tikrai kažkiek taip, dėl to, kad virtinė po to visų kitų dalykų įvykę, bet turbūt buvo galvota apie tai, kad tos operacijos metu gal būtų galima, nes ten buvo dar prieš tai problemų akyse, nes čia ne vien tik ta trauma, ten buvo ir katarakta, tai galbūt tą regėjimą po operacijos būtų kažkiek pakoregavę. Ar galima dabar daryti operaciją tai taip, žmogus turi registruotis į Kauno klinikas ir jis raginamas buvo ne kartą, nes tokių operacijų Panevėžyje neatlieka. Operacija R. Š. yra reikalinga.

7. Asmens neblaivumo tikrinimo registro išrašo lape nurodyta, kad 2023 m. gruodžio 18 d. 23:30 val. A. G., gim. 1974 m. nustatytas 1,03 prom. girtumas (1 t., b. l. 66-67).

8. Iš Asmens apžiūros protokolo matyti, kad A. G. sutikus būti apžiūrėtam, jis nurodė, kad 2023 m. gruodžio 18 d. įvykio metu jokių sužalojimų nepatyrė. Atliekant paviršinę įtariamojo apžiūrą, sužalojimų veido, rankų srityje nenustatyta (1 t., b. l. 103-109).

9. Asmens neblaivumo tikrinimo registro išrašo lape nurodyta, kad 2023 m. gruodžio 18 d. 23:25 val. R. Š., gim. 1964 m. nustatytas 2,19 prom. girtumas (1 t., b. l. 66-67).

10. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta: 1. Remiantis pateiktais medicinos dokumentais, R. Š. nustatyta poodinės kraujosruvos kaktos kairėje, dešinės akies vokuose, kairės akies apatiniame voke, dešinės akies obuolio sumušimas, pasireiškęs kraujosruva po jungine, ragenos plyšimu, tinklainės atsisluoksniavimu (atplyšimu), kraujo susikaupimu priekinėje akies kameroje, lęšiuko išnirimu, padaryta kietais bukais daiktais (paviršiais), mažiausiai 3 trauminiais poveikiais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. iki patekimo į gydymo įstaigą (2023 m. gruodžio 18 d. 23:40); 2. Nustatytas dešinės akies obuolio sumušimas, pareiškęs kraujosruva po jungine, ragenos plyšimu, tinklainės atsisluoksniavimu (atplyšimu), kraujo susikaupimu priekinėje akies kameroje, lęšiuko išnirimu, sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir kvalifikuojama nesinkiu sveikatos sutrikdymu; 3. Nustatyti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai suduodant smūgį kumščiu, ar kitokiu įrankiu; 4. Pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją visumoje, galima atmesti galimybę, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti nugriuvęs (1 t., b. l. 162-164).

11. T. K. tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių nurodyta, kad kartu su Greitosios medicinos pagalba atvykus pranešime nurodytu adresu, namo viduje buvo trys asmenys: pranešėja R. B., įtariamasis A. G. ir nukentėjusysis R. Š.. Nukentėjusysis buvo ištinusiu ir kruvinu veidu. R. Š. aiškino, kad žodinio konflikto metu A. G. lauke, šalia gyvenamojo namo, jį pastūmė, ko pasėkoje R. Š. perkrito ir jam gulint ant žemės trenkė jam į veidą. R. B. teigė, jog tarp vyrų konfliktas kilo dėl to, kad R. Š. yra išduotas galiojantis apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis ir R. Š. buvo uždrausta ieškoti ryšių, kontaktuoti su R. B., bei lankytis adresu (duomenys neskelbtini) A. G. taip pat teigė, kad konfliktas kilo dėl to, jog R. Š. norėjo patekti į R. B. namus, o A. G. nenorėjo jo įsileisti į vidų, todėl vyrai šalia namo pradėjo konfliktuoti (1 t., b. l. 26-28).

12. I. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. gruodžio 19 d. R. Š. paaiškino, jog 2023 m. gruodžio 18 d. grįžo į savo sugyventinės R. B., esančius (duomenys neskelbtini). Atvykęs pabeldė į langą, kad jam R. B. atrakintų duris. Priėjęs prie namo durų pamatė, kad duris atidarė R. B. draugas, kurį pažįsta iš matymo. Vyras, atidaręs namo duris, iš karto ranka sudavė R. Š. į dešinę akį. Nuo smūgio R. Š. nukrito ant žemės ir prarado sąmonę. R. Š. dažnai konfliktuoja su savo sugyventine ir kartais prieš ją smurtauja. Įtaria, kad sugyventinė R. B. pasiskundė savo draugui, kad jis naudojo fizinį smurtą prieš ją, dėl tos priežasties, jam iš matymo pažįstamas vyras, sužalojo patį R. Š. (1 t., b. l. 31-33).

13. Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos adresu stovi baltų plytų vieno aukšto gyvenamas namas. Prie minėto namo įėjimo, pilkomis plytelėmis išklotas grindinys. Ant grindinio, nuo lango pietų kryptimi, matomos apie 0,3x0,2 m. dydžio, galimai kraujo dėmės (1 t., b. l. 15-17, 18-20).

14. Apžiūros protokole, kuriuo peržiūrėtas pareigūnės kūno kameros įrašas, nurodyta, jog pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, juos pasitinka moteris, kuri nurodė, kad ji iškvietė pareigūnus ir greitąją. Įėjus į namų vidų, svetainėje ant sofos sėdi du vyrai. Vienas iš vyrų, prisistatęs A. G. paaiškina, kad sužalotasis laužėsi į namus, jį puolė. Gindamasis sužalotąjį nustūmė, dėl ko sužalotasis krito. Pareigūnė bendrauja su moterimi, kuri galvos linkčiojimu patvirtina, jog jos pažįstamas bandė išprašyti sugyventinį. Sužalotas vyras komentuoja, kad niekam nieko blogo nedarė. Patikrinami vyrų girtumai. Pareigūnai su moterimi išeina į lauką, kur moteris nurodo vietą, kur yra kraujo (1 t., b. l. 70-73).

15. Apžiūros protokole, kuriuo apžiūrėti pareigūnų vaizdo kamerų įrašai dėl 2023 m. gruodžio 18 d. 17:14 val. pranešimo, nurodyta, jog pareigūnams atvykus į vietą, juos pasitikęs vyras nurodo, kad žino, kad jo atžvilgiu išduotas orderis, kad atėjo tik pavalgyti. Vyrui nustatytas 1,66 prom. girtumas. Pareigūnai supildo procesinis dokumentus, liepia vyrui čia nebesilankyti. Bendraujant su moterimi ji nurodo, kad nebenori, jog vyras čia būtų (1 t., b. l. 100-102).

16. Apžiūros protokole nurodyta, kad perklausytas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas (duomenys neskelbtini). R. B. kviečia pagalbą dėl to, kad (duomenys neskelbtini) sužalotas žmogus. Kitas sumušęs žmogus yra vietoje (1 t., b. l. 76-77).

17. Iš įvykių paieškos registro matyti, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. R. B. dėl R. Š. policiją kvietė 28 kartus (1 t., b. l. 79-97).

18. Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 1. Remiantis pateiktais medicinos dokumentais, 2023 m. birželio 14 d. R. Š. nustatytas regėjimo aštrumas dešine akimi buvo 0,04. 2023 m. lapkričio 27 d. R. Š. nustatytas regėjimo aštrumas dešine akimi – iš 30 cm skiria pirštus. 2. Remiantis pateiktais medicinos dokumentais, po patirtos traumos R. Š. regėjimo aštrumas dešine akimi pablogėjo iki šviesos jutimo (l/?), kuris nustatytas 2024 m. balandžio 22 d. Dešinės akies regėjimo aštrumas su korekcija (ccsph+13) lygus 0,04. 3. Remiantis pateiktais medicinos dokumentais, R. Š. regėjimas dešine akimi pablogėjo iki šviesos jutimo (l/?) dėl 2023 m. gruodžio 18 d. patirtos traumos, t. y. dešinės akies obuolio sumušimo, pasireiškusio kraujosruva po jungine, ragenos plyšimu, tinklainės atsisluoksniavimu (atplyšimu), kraujo susikaupimu priekinėje akies kameroje, lęšiuko išnirimu. 5. Nustatytas dešinės akies obuolio sumušimas, pasireiškęs kraujosruva po jungine, ragenos plyšimu, tinklainės atsisluoksniavimu (atplyšimu), kraujo susikaupimu priekinėje akies kameroje, lęšiuko išnirimu, sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu (2 t., b. l. 182-185).

19. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Dėl sveikatos sužalojimo masto

20. Nukentėjusysis R. Š. nesutiko, kad jam buvo padarytas nesunkus kūno sužalojimas, tvirtino, kad iki traumos dešine akimi matė gerai, o po traumos dešine akimi visiškai nebemato, jam nustatytas 50 proc. netektas darbingumas, suteikta 2 neįgalumo grupė būtent dėl akies traumos, t. y. dėl A. G. veiksmų, todėl jam padarytas sunkus kūno sužalojimas, prašė skirti medicininę ekspertizę.

21. Kaip matyti iš Ekspertizės akto Nr. EG (duomenys neskelbtini), ekspertizė buvo daroma remiantis Ambulatorinės asmens sveikatos istorijos duomenimis, UAB „Kniaudiškių šeimos klinikos“ ambulatorinės asmens sveikatos istorijos patvirtintų kopijų duomenimis. Iš 2023 m. birželio 5 d. 13:34 val. ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, kad „Anamnezė: apie 2-3 mėnesius pablogėjo dešinės akies regėjimas (silpo palaipsniui). Obj.: V OD 0,01 OS 1,0, Th OD 21, Th OS 17. Dgn.: hipertenzinė širdies liga, senatvinė katarakta (nepatikslinta)“. Iš VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės gydytojo išrašo daryto 2023 m. lapkričio 27 d. 16:00 val. „Dgn.: kiti ragenos randai ir drumstys; pirminė atviro kampo glaukoma; kitos senatvinės kataraktos; tinklainės plyšiai be atšokimo. Anamnezė: tinklainės plyšys gydytas lazeriu 2021 m., skundžiasi pablogėjusia dešinės akies rega, akims atliktos keratotomijos. Obj.: V OD iš 30 cm skiria pirštus Tn OD 17,3, V OS 1,0 Tn OS 30,4; OU ramios, OU ragenose keratotominiai randai, vyzdžiai taisyklingi, OD lęšiukas padrumstėjęs per visus sluoksnius, OS rainelėje priekinė sąauga ties 12 vai. ir iridektominė anga, akių dugne - RND blyškiai rausvi, ribos aiškios, OD tinklainė sunkiai įžiūrima, tinklainės prigulę, OS tinklainėje ties 1 vai. plyšys su operkulu, atribotas lazerkoaguliantais kraujagyslės n. y.; goniosk. PKK OD atviras, gausi zonų pigmentacija“. Teismo ekspertė J. Ž. teismo posėdyje Ekspertizės išvadas patvirtino. Ekspertė paaiškino, kad R. Š. nustatytas regėjimo aštrumas dešine akimi iki 2023 m. gruodžio 18 d. buvo „iš 30 cm skiria pirštus“. O po įvykio, nukentėjusiojo regėjimo aštrumas dešine akimi buvo prilyginamas šviesos jutimui, vienas iš begalybės. Tas skirtumas tarp regėjimo iki traumos ir po traumos palyginus buvo nedidelis. Remiantis teismo medicinos sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis, visiškas aklumas yra įvardijamas kai regėjimo aštrumas yra mažiau kaip 0,04 arba dviejų metrų atstumu nesuskaičiuoja pirštų iki šviesos jutimo, t. y., nuo 0,04 iki visiško šviesos nebejutimo yra formuluojama kaip visiškas aklumas. 2023 m. lapkričio 27 d., kai buvo nustatyta, kad R. Š. dešine akimi mato tik iš 30 cm, čia jau buvo visiškas aklumas dešine akimi. Todėl nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo nustatytas ne dėl to, kad pablogėjo regėjimas nuo pirštų skyrimo iš 30 cm iki šviesos jutimo, o pagal tai, kad visas gydymas užtruko ilgiau negu 10 dienų.

22. Teismas neturi pagrindo netikėti byloje esančiais R. Š. sveikatos istorijos duomenimis. Iš 2023 m. birželio 5 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymo (UAB „Kniaudiškių šeimos klinika, gydytoja M. M.) matyti: anamnezė „apie 2-3 mėn. pablogėjęs dešinės akies regėjimas (silpo palaipsniui)“. Iš 2023 m. birželio 5 d. medicinos dokumento išrašo/siuntimo matyti, kad R. Š. siunčiamas gydytojo oftalmologo konsultacijai, diagnozė H25.9 Senatvinė katarakta, nepatikslinta, prašo konsultacijos dėl pablogėjusio regėjimo dešine akimi (mato kaip per rūką). Iš 2023 m. gruodžio 6 d. VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės medicininio dokumentų išrašo/siuntimo nustatyta: būklės vertinimas objektyviai „V OD iš 30 cm skiria pirštus Tn-OD-12.2“, diagnozė; Kitos senatvinės kataraktos, susijusios diagnozės; glaukomos įtarimas, kiti ragenos randai ir drumstys, tinklainės plyšiai be atšokimo. Visi šie duomenys patvirtina, kad iki 2023 m. gruodžio 18 d. nukentėjusiojo dešinės akies regėjimo aštrumas buvo „iš 30 cm skiria pirštus“, t. y., kaip paaiškino ekspertė teismo posėdyje, akis jau iki įvykio mediciniškai buvo laikoma akla. R. Š. argumentai, kad jis iki įvykio matė gerai, dirbo, su nematančia akimi jo niekas nepriimtų į darbą, atmetami kaip nepagrįsti, kadangi akivaizdžiai prieštarauja byloje esantiems įrodymams.

23. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus (specialisto išvadą, ekspertizės aktą, medicininius dokumentus, ekspertės paaiškinimus), daro išvadą, kad R. Š. 2023 m. gruodžio 18 d. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

24. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus – paties kaltinamojo parodymus, kad jis trenkė nukentėjusiajam, nukentėjusiojo R. Š. parodymus, kad jam atėjus pas R. B., duris atidarė A. G. ir trenkė jam į dešinę akį, liudytojos R. B. parodymus, kad paties įvykio ji nematė, bet išėjus į kiemą matė, kaip A. G. buvo šalia ant žemės be sąmonės gulinčio R. Š., Specialisto išvadoje, Ekspertizės akte užfiksuotus R. Š. padarytus sužalojimus ir nustatytą sveikatos sutrikdymo mastą, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, daiktų apžiūros ir kitų tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuotus duomenis, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. G. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – 2023 m. gruodžio 18 d. apie 22 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia sudavė R. Š. ne mažiau 3 smūgių į galvos sritį, padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas kaktos kairėje, dešinės akies vokuose, kairės akies apatiniame voke, dešinės akies obuolio sumušimą, pasireiškusį kraujosruva po jungine, ragenos plyšimu, tinklainės atsisluoksniavimu (atplyšimu), kraujo susikaupimu priekinėje akies kameroje, lęšiuko išnirimu, tokiu būdu nukentėjusiajam R. Š. nesunkiai sutrikdė sveikatą. Bylos aplinkybės yra aiškios, neprieštaringos, teismui abejonių nekelia. Teismas daro išvadą, kad A. G. veiksmai kvalifikuotini ir atitinka BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, jo kaltė įrodyta.

25. Kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino Panevėžio teritorinei ligonių kasai padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

26. 2024 m. liepos 11d. teisme buvo gautas S. B. prašymas atleisti kaltinamąjį A. G. nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą jos (S. B.) atsakomybei.

27. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. G. ir laiduotoja S. B. palaikė prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotoja nurodė, kad laiduoti sutinka. Nurodė, kad kaltinamasis yra jos sūnus. Sūnus dabar gyvena Anglijoje. Telefonu dažnai bendrauja, sūnus jos klauso, jeigu kažką pasako, jis įvykdo. Sūnus pasipasakoja, ką veikia, pasišneka. Sūnus su ja elgiasi pagarbiai. Apie įvykį jai sūnus pasisakė iš karto, parodė dokumentus, ji juos visus persiskaitė. Sureagavo dėl to labai blogai, sakė jam dėl to. Sūnus labai pergyveno, labai gailėjosi ir suprato, kad blogai pasielgė. Anksčiau sūnus taip nėra pasielgęs. Jos požiūris į smurtą yra blogas, jai buvo labai keista, ji nustebo, kad sūnus taip padarė. Ji yra pensininkė, gauna 300 eurų su trupučiu. Jeigu teismas paskirtų laidavimą su užstatu, ji mokėti neturėtų už ką.

28. 2024 m. lapkričio 18 d. teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu prokuroras prašė kaltinamajam A. G. netaikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir skirti jam laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant.

29. Teismas nesutinka su tokia prokuroro pozicija.

30. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių, įtvirtintas BK 40 straipsnyje. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti taikomas, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos yra: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas), ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Laidavimas taikytinas, jei yra nustatyta šiame BK straipsnyje įtvirtintų sąlygų visuma (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-196-697/2018, 2K-153-976/2018, 2K-164-895/2018, 2K-176-303/2018, 2K-67-942/2019, 2K-102-303/2019, 2K-114-628/2019).

31. Byloje nustatyta, kad A. G. padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Kaltinamasis yra neteistas, todėl, teismo vertinimu, laikytina, jog A. G. atitinka būtinąją sąlygą – asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką.

32. Šioje byloje nustatyta, kad A. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme savo kaltę pripažino visiškai, nurodė, kad dėl šio įvykio labai nuoširdžiai gailisi ir išsamiai nurodė įvykio aplinkybes bei paaiškino tokio savo elgesio priežastis, t. y. nurodė, kad liudytoja R. B. jį pakvietė, kadangi nukentėjusysis R. Š. prieš ją smurtavo, jis buvo įpareigotas nesiartinti prie liudytojos namų, tačiau įpareigojimą pažeidė. Kaltinamasis nurodė, kad tik norėjo apginti R. B. Nuoširdžiai gailisi dėl to, kad sudavė smūgius nukentėjusiajam. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu norėjo atsiprašyti nukentėjusiojo, susitarti dėl žalos atlyginimo, tačiau nežinojo nukentėjusiojo kontaktų. Kaip teismo posėdyje parodė R. B., kaltinamasis klausė jos, kaip laikosi nukentėjusysis, prašė jo telefono numerio, bet jai policijoje paaiškino, kad negali būti jokių tarimųsi. 2024 m. liepos 11 d. teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. G. atsiprašė nukentėjusiojo R. Š. Jis atlygino žalą Panevėžio teritorinei ligonių kasai, taip pat įsipareigoja atlyginti teismo nustatytą žalą nukentėjusiajam. Todėl teismas sprendžia, kad A. G. visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir toks jo prisipažinimas atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą būtinąją laidavimo sąlygą.

33. Pasisakant dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos sąlygos buvimo, t. y. bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, teismas pažymi, kad A. G. atlygino civilinės ieškovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos pareikštą 3 001,35 Eur civilinį ieškinį, teisiamojo posėdžio metu įsipareigojo atlyginti teismo nustatytą žalą nukentėjusiajam R. Š. Taigi, akivaizdu, kad A. G. atitinka ir BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą būtinąją laidavimo sąlygą.

34. Kaltinamasis A. G. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio, 2024 m. liepos 11 d. teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo R. Š., visiškai atlygino nusikalstama veika padarytą žalą Panevėžio teritorinei ligonių kasai, taip pat įsipareigojo atlyginti nukentėjusiajam teismo sprendimu priteistą neturtinę žalą. Jis yra teisiamas pirmą kartą, per pastaruosius 5 metus administracine tvarka nebaustas, nėra įrašytas į psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitas. Visos šios aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad kaltinamasis A. G. padarys tinkamas išvadas, ateityje elgsis atsakingai, laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nebedarys, todėl galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnio 1 dalį perduodant pagal laidavimą laiduotojos S. B. atsakomybei ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis).

35. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad S. B. galima pasitikėti kaip laiduotoja, kadangi ji neteista, per 5 metus administracine tvarka nebausta, kaltinamasis ja pasitiki, jos klauso, ji kaltinamajam yra autoritetas, ją neigiamai charakterizuojančių duomenų teismas neturi. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti S. B. kaip laiduotoja, byloje nėra. Todėl teismas netikėti ja, kaip ir jos bei kaltinamojo nurodomu pasitikėjimu bei šeimyniniais ryšiais paremtu bendravimu, neturi pagrindo ir sprendžia, kad laiduotoja gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Atsižvelgiant į laiduotojos socialinę bei turtinę padėtį, laidavimas nustatytinas be užstato.

36. BK 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laidavimo terminas nustatomas nuo 1 iki 3 metų. Atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, o taip pat siekdamas sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, paveikti jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, teismas laidavimo terminą nustato 1 metams.

37. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių BK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

38. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje tenkinamas tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, tai yra fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala, kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį.

39. Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis R. Š. pareiškė 10 000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, taip pat prašo priteisti metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, jam buvo darytos dvi dešinės akies operacijos, jis turėjo ilgą nedarbingumo laikotarpį, praktiškai prarado regėjimą dešine akimi, kas apsunkina jo gyvenimą tiek praktiškai, tiek emociškai, nukentėjusysis jaučiasi priklausomas nuo kitų pagalbos, jaučia nerimą dėl ateities.

40. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

41. Nagrinėjamojoje byloje dėl padarytos kaltinamojo nusikalstamos veikos nukentėjusysis R. Š. akivaizdu, kad patyrė skausmą, psichologinį diskomfortą, nerimą dėl regėjimo sumažėjimo, dvasinius išgyvenimus, stresą, jam buvo daromos operacijos, operacijų reikės ir ateityje. Į bylą pateikti duomenys, kad nukentėjusiajam buvo nustatytas 50 proc. dalyvumo lygis (2 t., b. l. 114-116). Kita vertus, iš 2024 m. gegužės 7 d. Sprendimo dėl dalyvumo lygio Nr. STS-6561 (2 t., b. l. 112-113) matyti, kad kaip traumos 2023 m. gruodžio 18 d. padariniai įrašyti ir kiti ragenos randai ir drumstys, periferinė tinklainės degeneracija, senatvinė prasidedanti katarakta, pirminė atviro kampo glaukoma, tačiau visos šios diagnozės jau buvo nustatytos iki 2023 m. gruodžio 18 d., t. y. negali būti įvardijamos kaip traumos pasekmė. Taip pat atmestinas nukentėjusiojo argumentas, kad jis praktiškai prarado regėjimą dešine akimi, kadangi, kaip nustatyta teismo 20-22 pastraipose, iki 2023 m. gruodžio 18 d. nukentėjusysis dešine akimi praktiškai nematė. Byloje nukentėjusysis nenurodė ir nėra į bylą pateikta tokių faktinių duomenų, kurie patvirtintų, kad dėl įvykio nukentėjusiajam R. Š. emociniai išgyvenimai būtų peraugę į mediciniškai patvirtintus psichinės sveikatos susirgimus, nepateikti duomenys dėl psichinės sveikatos pablogėjimo, diagnozuotų ligų, reikalingo medikamentinio ar ilgalaikio psichoterapinio gydymo ir pan. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę, jog jis neteistas, per pastaruosius 5 metus nebaustas administracine tvarka. Taip pat teismas vertina ir paties nukentėjusiojo netinkamą elgesį, t. y. žinodamas, kad jo atžvilgiu yra išduotas orderis nesiartinti prie R. B. namų, 2023 m. gruodžio 18 d. 17:14 val. policijos pareigūnų įspėtas nebesilankyti pas R. B., jai nurodžius, kad nenori, jog jis lankytųsi pas ją, praėjus vos kelioms valandoms, nukentėjusysis vėl pasirodė prie R. B. namų, taip sukeldamas naują konfliktą. Nors kasacinio teismo praktikoje laikomasi vienareikšmės pozicijos, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, todėl priteisiamos žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas, tačiau nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta išskirtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti iš esmės nukrypta nuo teisminės praktikos, pagal kurią bylose, kuriose asmenys buvo nuteisti už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, neturtinės žalos atlyginimui priteisiamos sumos nuo 144,84 eurų iki 7 240,50 eurų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, Nr. 2K-497/2011, Nr. 2K-252/2012, Nr. 2K-140/2012, Nr. 2K-238/2014, Nr. 2K-258-699/2015, Nr. 2K-21-942/2016, Nr. 2K-P-135-648/2016, Nr. 2K-105-222/2019, Nr. 2K-227-697/2022, Nr. 2K-255-697/2022). Šiame kontekste atkreipiamas dėmesys į tai, jog priteistina neturtinė žala nėra būdas papildomai nubausti nuteistą asmenį, taip pat negali tapti priemone iš nusikalstamos veikos pasipelnyti nukentėjusiam asmeniui. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, teismo vertinimu, prašoma priteisti 10 000 Eur neturtinė žala yra aiškiai per didelė ir neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, jog R. Š. patirti išgyvenimai dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, atsižvelgiant į patirtų pasekmių gydymo laiką, išgijimo galimybes, sužalojimų padarymo aplinkybes, vertintini 5 000 Eur suma, kuri priteistina iš kaltinamojo A. G., nes dėl jo veiksmų padarytų sužalojimų atsirado žala. Likusioje dalyje ieškinys dėl neturtinės žalos atmestinas.

42. Nukentėjusysis prašė iš kaltinamojo A. G. priteisti 726,00 Eur jo turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, į bylą pateikė šių išlaidų dydį ir jų apmokėjimą patvirtinančius duomenis (2 t., b. l. 88-89). (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas. advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiosios proceso išlaidų priežastis yra kaltinamojo nusikalstama veika. Jeigu ne A. G. tyčiniai veiksmai, nukentėjusysis nebūtų patyręs su procesu susijusių išlaidų. Nukentėjusiojo patirta atstovavimo išlaidų suma pagrįsta, nėra akivaizdžiai per didelė, todėl teismas sprendžia, kad 726,00 Eur nukentėjusiojo turėtų proceso išlaidų priteisimas iš kaltinamojo būtų teisingas, įstatymą atitinkantis sprendimas.

43. Teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo A. G. R. Š. priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistų sumų, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

44. Ikiteisminio tyrimo metu Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 3001,35 Eur turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 115-118). 2024 m. vasario 29 d. Panevėžio apskrities VPK gautas Panevėžio teritorinės ligonių kasos raštas, kad A. G. atlygino žalą, padarytą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui (1 t., b. l. 125-127). Kadangi ieškinio atsisakyta dėl to, kad kaltinamasis patenkino civilinio ieškovo reikalavimus, byla dalyje dėl civilinio ieškinio nutraukiama (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalis).

45. Kaltinamajam A. G. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kurios paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinamos.

46. Kaltinamasis A. G. laikinai sulaikytas nebuvo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 straipsniais teismas

nusprendžia:

A. G., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos S. B. atsakomybei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieniems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

R. Š. ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš A. G. R. Š. 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti, 726,00 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (5 726 Eur), skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Priimti Panevėžio teritorinės ligonių kasos atsisakymą nuo 3001,35 Eur ieškinio ir šioje dalyje procesą nutraukti.

A. G. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti A. G., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje gali būti panaikintas ir gali būti sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai S. B., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.