Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-389-324/2016

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-04-11
Bylos Nr.: 2A-389-324/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-09-3-01379-2010-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimondas Buzelis (pirm.), Virginija Gudynienė (pran.), Algimantas Kukalis
Ieškovas: V. P.
Atsakovas: S. P., A. J., I. P., G. M., Ž. P., V. L.
Trečiasis asmuo: G. K., E. M.

Civilinė byla Nr. 2A-389-324/2016Teisminio proceso Nr. 2-09-3-01379-2010-7

Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.2.2; 2.3.2.9.1; 3.3.1.14

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 11 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas), Virginijos Gudynienės (pranešėja), Algimanto Kukalio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. P. apeliacinius skundus dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimo, 2015 m. spalio 26 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8-810/2015 pagal ieškovo V. P. patikslintą ieškinį atsakovams S. P., A. J., I. P., G. M., Ž. P., V. L., tretiesiems asmenims G. K., E. M. dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo, kelio servituto nustatymo, ir atsakovų S. P., V. L., Ž. P., A. J., I. P., G. M. patikslintą priešieškinį dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo, kelio servituto nustatymo, išvadą teikianti institucija Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, kuriame prašė nustatyti naudojimosi tvarką ieškovui kartu su atsakovais iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio 104643 m² žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagal V. D. 2015 m. kovo 20 d. naudojimosi tvarkos žemės sklypu tarp bendraturčių nustatymo planą tokiu būdu: ieškovui paskirti naudotis žemės sklypo 50919 m² dalimi, plane pažymėta „A“; atsakovams S. P., I. P., A. J. paskirti bendram naudojimui žemės sklypo 22438 m² dalį, iš kurių S. P. – 17416 m², I. P. – 2511 m², A. J. – 2511 m², plane pažymėtus „B“; atsakovei Ž. P. paskirti naudotis žemės sklypo 17110 m² dalimi, plane pažymėta „C“; ieškovui paskirti naudotis žemės sklypo 1402 m² dalimi, plane pažymėta „D“; atsakovui S. P. paskirti naudotis žemės sklypo 698 m² dalimi, plane pažymėta „D1“; atsakovui G. M. paskirti naudotis žemės sklypo 10067 m² dalimi, plane pažymėta „E“; atsakovui V. L. paskirti naudotis žemės sklypo 2009 m² dalimi, plane pažymėta „F“; nustatyti kelio servitutą pagal V. D. 2015 m. kovo 20 d. planą, suteikiantį teisę ieškovui važiuoti ir eiti atsakovo V. L. naudojamoje sklypo dalyje „F“ esančiu keliu „S“, atsakovo G. M. naudojamoje sklypo dalyje „E“ esančiu keliu „S“, atsakovės Ž. P. naudojamoje sklypo dalyje „C“ esančiu keliu „S“; atsakovams S. P., I. P., A. J. leisti važiuoti ir eiti ieškovo naudojamoje sklypo dalyje „D“ esančiu keliu „S1“.

Nurodė, kad pagal paruoštą žemės sklypo planą S. P. pasiūlė pasidalinti ar nusistatyti naudojimosi tvarką bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu valdomu žemės sklypu su pastatais. Atsakovui pasiūlė žemės sklypą padalinti į dvi lygias dalis po 5,2000 ha, plane pažymėtas „A“ ir „B“, dalį „A“ priskirti ieškovui, „B“ – S. P.. S. P. su šiuo pasiūlymu nesutiko, nes tai pažeidė jo teises, ieškovas pageidavo žymiai vertingesnės turto dalies. Mano, kad tokia naudojimosi tvarka šalių teisių nepažeistų, abu naudotųsi lygiaverčiais žemės sklypais – tas pats žemės našumo balas, materialinė vertė lygi. Ieškovas yra ūkininkas, jam reikia daugiau dirbamos žemės. Ieškovas žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „A“, naudojasi nuo sklypo įsigijimo momento. Gynė savo teises, kai G. L. be bendraturčių suderinimo įsirengė poilsiavietę ir pradėjo daryti žalą gamtai. Ieškovas į asmeninės nuosavybės teise turimą ½ dalį pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), patekti gali tik per atsakovų žemės sklypo dalyje, plane pažymėtoje „C“, esantį kelią, plane pažymėtą „S“, reikia nustatyti šio kelio servitutą. Kitu atveju, negalės įgyvendinti savo kaip savininko teisių, t. y. patekti į savo pastatų dalį ir žemę.

Atsakovai pateikė patikslintą priešieškinį, kuriame prašė nustatyti šio žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2015 m. gegužės 11 d. naudojimosi tvarkos žemės sklype tarp bendraturčių nustatymo planą tokiu būdu: atsakovui S. P. paskirti naudotis žemės sklypo 1228 m² dalimi, plane pažymėta „A“; atsakovui G. M. – 10067 m² dalimi, plane pažymėta „B“; atsakovei Ž. P. paskirti naudotis bendram naudojimui su S. P. žemės sklypo 33996 m² dalimi, plane pažymėta „C“; I. P. ir A. J. paskirti bendram naudojimui lygiomis dalimis žemės sklypo 5022 m² dalimi, plane pažymėta „D“; ieškovui paskirti naudotis žemės sklypo 52321 m² dalį, plane pažymėtą „E“; atsakovui V. L. – 2009 m² dalimi, plane pažymėta „F“; nustatyti kelio servitutą pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2015 m. gegužės 11 d. planą: atsakovai ir ieškovas turi teisę važiuoti ir eiti atsakovo V. L. naudojamoje sklypo dalyje „F“ esančiu keliu „S1; atsakovai Ž. P., S. P., G. M., ieškovas turi teisę važiuoti ir eiti atsakovių A. J. ir I. P. naudojamoje sklypo dalyje „D“ esančiu keliu „S2“; atsakovai Ž. P., S. P., G. M. turi teisę važiuoti ir eiti ieškovo naudojamoje sklypo dalyje „E“ esančiu keliu „S3“; atsakovai Ž. P. ir G. M., ieškovas turi teisę važiuoti ir eiti atsakovo S. P. naudojamoje sklypo dalyje „A“ esančiu keliu „S4“; atsakovas G. M., ieškovas turi teisę važiuoti ir eiti atsakovų S. P. ir Ž. P. naudojamoje sklypo dalyje „C“ esančiu keliu „S5“.

Nurodė, kad S. P. yra gimęs ir augęs šioje sodyboje, joje iki šiol deklaruoja savo gyvenamąją vietą, jokio kito turto neturi. Šią žemę paveldėjo tiesiogiai iš savo motinos E. P., kurios vardu ir buvo atkurtos nuosavybės teisės į visą 10.4000 ha ploto žemės sklypą, todėl S. P. turi teisę rinktis pačią gražiausią sklypo dalį – „iškyšulį“ su jame esančiomis natūraliai susiformavusiomis pievelėmis, tinkančiomis poilsiui ir rekreacijai. Jo duktė I. P. ir įdukra A. J. padeda tėvui prižiūrėti sklypą, šienauti, atvyksta iš Kauno su juo pabūti, pailsėti. Ši sklypo dalis labiausiai atitinka minimų trijų asmenų poreikius ir interesus. Žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu „B“, paskirtina atsakovui G. M., kadangi jis jau treti metai faktiškai ja naudojasi, yra įsirengęs stovyklavietę, lauko baldus, lieptelį, atvyksta su šeima ir draugais žvejoti, vasaroti. G. M. dėl stuburo problemų medikai rekomenduoja plaukiojimą, ramybę gamtoje, todėl jam reikalinga rekreacijai skirta sklypo dalis. Žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu „C“, priskirtina naudotis atsakovei Ž. P., nes ją gavo dovanų iš savo vyro S. P., čia patenka dalis pakrantės bei pievos. Žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu „D“, priskirta bendrojon dalinėn ieškovo ir atsakovo S. P. nuosavybėn, nes šiuo metu jie abu bendrąja daline nuosavybe po ½ valdo sklype esančius pastatus. Žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu „E“, paskirtina ieškovui, nes jam reikia turėti daugiau dirbamos žemės, kad galėtų vykdyti ūkinę veiklą. Žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu „F“, paskirtina atsakovui V. L., kuris, įsigijęs šį sklypą, planuoja ateityje nusipirkti daugiau žemės, todėl jo sklypo dalis ribojasi su dviem gretimais sklypais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino. Nustatė šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio 104643 m² žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2015 m. gegužės 11 d. naudojimosi tvarkos žemės sklype tarp bendraturčių nustatymo planą tokiu būdu: S. P. paskyrė naudotis žemės sklypo 1228 m² dalimi, plane pažymėta „A“; G. M. – 10067 m² dalimi, plane pažymėta „B“; Ž. P. ir S. P. – 33996 m² dalimi, plane pažymėta „C“; I. P. ir A. J. – 5022 m² dalimi, plane pažymėta „D“; ieškovui – 52321 m² dalimi, plane pažymėta „E“; V. L. – 2009 m² dalimi, plane pažymėta „F“. Nustatė kelio servitutą pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2015 m. gegužės 11 d. planą, suteikiantį teisę atsakovams Ž. P., S. P., A. J., I. P. ir G. M. bei ieškovui važiuoti ir eiti atsakovo V. L. naudojamoje sklypo dalyje „F“ esančiu keliu „S1“; atsakovams Ž. P., S. P., G. M. bei ieškovui važiuoti ir eiti atsakovių A. J. ir I. P. naudojamoje sklypo dalyje „D“ esančiu keliu „S2“; atsakovams Ž. P., S. P., G. M. važiuoti ir eiti ieškovo naudojamoje sklypo dalyje „E“ esančiu keliu „S3“; atsakovams Ž. P., G. M. ir ieškovui važiuoti ir eiti atsakovo S. P. naudojamoje sklypo dalyje „A“ esančiu keliu „S4“; atsakovui G. M. ir ieškovui važiuoti ir eiti atsakovų S. P. ir Ž. P. naudojamoje sklypo dalyje „C“ esančiu keliu „S5“. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 26 d. papildomu sprendimu, kuris yra sudedamoji 2015 m. spalio 5 d. sprendimo dalis, iš ieškovo priteisė 215,24 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo G. M. naudai, 283,01 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo V. L. naudai, 235,39 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės Ž. P. naudai, 873,75 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei, 130,53 Eur pašto išlaidų valstybei, iš visų atsakovų priteisė po 10,88 Eur pašto išlaidų valstybei, iš atsakovų S. P., A. J., I. P. po 6,61 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai.

Nustatė, kad šalių santykiai yra konfliktiniai, todėl, ieškovui priskyrus naudotis geriausiai poilsiui ir rekreacijai tinkančią Strėvos upės pakrantės dalį, žemės sklypo dalis, pažymėta „A“, pažeistų atsakovų interesus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Ieškovas nuosavybės teisę į ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įgijo neatlygintinai dovanojimo sutarties pagrindu, atsakovas S. P. žemės sklypo dalį paveldėjo po motinos E. P. mirties, todėl šis žemės sklypas atsakovams yra jų šeimos turtas, čia P. šeima leisdavo laisvalaikį, atostogas. Nenustatė aplinkybės, kad, dovanodamas ieškovui ginčo žemės sklypo dalį, M. P. padovanojo vakarinę žemės sklypo dalį. Ieškovo pateiktas planas nebuvo prijungtas prie notaro patvirtintos dovanojimo sutarties, todėl nėra sudėtinė jos dalis, planas neatitinka žemės sklypo planui keliamų reikalavimų. Ieškovas neįrodė, kad žemės sklypo dalyje, pažymėtoje „A“, užsiims kaimo turizmu. Sutiko, kad pagal atsakovų pateiktą planą ieškovui tenkančios žemės sklypo dalies, pažymėtos indeksu „E“, naudojimas iš dalies būtų apsunkintas dėl esančio kelio. Įvertinęs ilgą civilinės bylos nagrinėjimo laiką, 2015 m. balandžio 17 d. nutartimi patvirtintą ieškovo ir atsakovo S. P. taikos sutartį, kuria išspręsta minimame žemės sklype esančių pastatų atidalijimo tvarka, atsižvelgęs į tai, kad atsakovai S. P., Ž. P., G. M., iš dalies I. P. ir A. J. jų naudojimui tenkančias žemės sklypo dalis ketina naudoti poilsiui, rekreacijai, kad nėra ginčo tarp atsakovų, padarė išvadą, jog atsakovų planas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo racionalesnis nei ieškovo, atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus. Patenkinus atsakovų priešieškinį, kaip pagrįstus ir įrodytus tenkino priešieškinio reikalavimus dėl kelio servituto nustatymo (CK 4.111, 4.119 straipsniai). Ieškinį atmetus, priešieškinį patenkinus, išsprendė atsakovų turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo klausimą. Iš ieškovo atsakovui G. M. nepriteisė 667,57 Eur, atsakovei Ž. P. – 912,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, apmokant žemės sklypo atidalijimo planų sudarymo paslaugas, nes atsakovų reikalavimas buvo patenkintas pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2015 m. gegužės 11 d. planą, dėl kurio sudarymo atsakovai išlaidų nepatyrė. Dėl 2015 m. gegužės 11 d. plano sudarymo atsakovė Ž. P. patyrė 242 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias priteisė iš ieškovo. Įvertinęs aplinkybę, kad 2015 m. kovo 9 d. nutartimi patvirtino taikos sutartį ir civilinės bylos dalį dėl žemės sklypo įregistravimo nutraukė, o priešieškinį patenkino dėl dviejų reikalavimų, iš ieškovo valstybei priteisė 2/3 dalis valstybės patirtų išlaidų dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo atsakovei I. P.. Įvertinęs aplinkybę, kad 2015 m. kovo 9 d. nutartimi patvirtino taikos sutartį ir civilinės bylos dalį dėl žemės sklypo atidalijimo nutraukė, o priešieškinį patenkino dėl dviejų reikalavimų, iš ieškovo valstybei priteisė 2/4 valstybės patirtų išlaidų dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo atsakovui S. P.. Proporcingai paskirstė išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartimi ieškovo apeliacinis skundas buvo patenkintas, iš atsakovų lygiomis dalimis priteisė ieškovo sumokėtą žyminį mokestį. Už apeliacinius skundus dėl 2013 m. kovo 27 d. sprendimo sumokėtų žyminių mokesčių nepriteisė, nes sprendimą apeliacinės instancijos teismas panaikino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniuose skunduose ieškovas nurodo, kad sprendimas nepagrįstas.

Teismas neišsamiai įvertino faktines bylos aplinkybes, nevisiškai ištyrė įrodymus, neteisingai pritaikė materialinę teisės normą. Aiškinant CK 4.75, 4.81 straipsnių nuostatas, teismų praktikoje yra pažymėta, kad ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas, vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę. Teismai privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-77/2011). Teismas neatsižvelgė, kad ieškovas žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „A“, naudojasi ir prižiūri nuo pat sklypo įsigijimo momento 2007 m. gruodžio 29 d., yra seniausias iš kitų bendraturčių šio žemės sklypo savininkas. Kiti bendraturčiai teisę į tam tikras šio žemės sklypo dalis yra įsigiję keliais metais vėliau. Teismas neatsižvelgė, kad ieškovui kaip ūkininkui reikia turėti kuo daugiau dirbamos žemės, kad galėtų vykdyti ūkinę veiklą, užsiimti vaistažolių auginimu bei bitininkyste. Aktyviai domisi kaimo turizmu, neatmeta galimybės tuo ateityje užsiimti žemės sklypo „A“ dalyje, kuri yra pati tinkamiausia šiai veiklai vykdyti. Bylos nagrinėjimo metu negalėjo teikti paraiškos dėl ES paramos kaimo turizmui gavimo, nes nebuvo aiški žemės sklypo naudojimosi tvarka ir žemės sklypo dalis. Negalėjo pateikti kitokių įrodymų apie ketinimą vykdyti šią veiklą.

Paskirta žemės sklypo dalis neatitinka ieškovo interesų, juos pažeidžia. Tai įrodo reikalavimai atitikti tam tikrus kriterijus, teikiant paraišką gauti paramai iš ES lėšų pagal galiojančią priemonę ūkio skatinimui, artimą kaimo turizmo veiklai. Parama neskiriama, jei investuojama į nekilnojamąjį turtą, kuris priklauso pareiškėjui su kitais asmenimis arba bendrosios jungtinės nuosavybės teise su kitais asmenimis (LR ŽŪM 2013 m. birželio 17 d. įsakymas Nr.3D-430, VII sk., 24.1.10.). Po naudojimosi tvarkos nustatymo bus reikalinga suformuoti iš valdos „E“ atskirą sklypą. Atsakovų pateiktame plane kelias „S3“ įvardintas kaip „4 m pločio vietinis kelias“, kuris dalina sklypo dalį „E“ į dvi panašias dalis. Pagal 2004 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 3D-452/Dl-513 Dėl žemės sklypų formavimo III skyriaus 26 dalį, žemės plotai, kuriuos skiria vietinės reikšmės keliai, formuojami kaip atskiri žemės sklypai. Iš ieškovui paskirtos naudotis žemės sklypo dalies „E“ būtų suformuoti du atskiri sklypai su skirtingais unikaliais numeriais. Tuo tarpu atsakovai turės galimybę iš savo žemės sklypų sėkmingai suformuoti po vieną atskirą sklypą, nes vietiniai keliai SI, S2 nurodyti jų sklypų pakraščiuose. Kadangi šalys šiuo metu konfliktuoja, atsakovams naudojantis keliu „S3“, šalys konfliktuotų ir ateityje. Pagal ieškovo planą žemės sklypus buvo galima atskirti ir izoliuoti. Be to, žemės sklypas „E“ netinkamas naudoti žemės ūkiui, nes yra žemėjantis upės pakrantės link, miško masyvas netinka vystyti kaimo turizmą, nes netinka statyti statinius drėgnoje ir žemumoje vietoje, o kelių arų nemiškingos žemės infrastruktūros sukūrimui per mažai.

Teismas neargumentavo, kokiu būdu ieškovo planas pažeidžia atsakovų interesus, neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Nesutinka, kad atsakovų planas yra tinkamesnis. Teismas nevertino specialistų išvadų apie atsakovų plano atitikimą teisės aktams. Teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, jog ieškovas žemės sklypo dalį gavo neatlygintinai. Atsakovas S. P. neva jam brangią žemę bylos nagrinėjimo metu neatlygintinai perleido svetimiems asmenims –G. M., kaip atstovės advokatės A. M. sutuoktiniui, su kuriuo iki tol nebuvo pažįstami, ir atsakovo kaimynui V. L.. Tai įrodo, jog S. P. ginčo žemei nejaučia jokių sentimentų. Vadovaujantis 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr.3D-452/Dl-513 Dėl žemės sklypų formavimo III skyriaus 22 straipsniu, formuojami sklypai turi būtų racionaliai išdėstyti, o formuojamo žemės sklypo ribos turi sudaryti uždarą kontūrą. Šiuo atveju yra du uždari „E“ raide pažymėti ir bendru plotu 52321 m² išreikšti kontūrai, kas neatitinka racionalumo reikalavimo, neatitinka teisės aktų reikalavimų. Žemės sklypai turi būti formuojami taip, kad būtų galima racionaliai naudoti žemę, kad nepablogėtų galimybės ūkinei veiklai vystyti (20 straipsnis). Ieškovui galimybės efektyviai vystyti ūkinę veiklą per du atskirus sklypus yra minimalios. Atsakovai neįrodė, jog pagal ieškovo planą jie neturėtų galimybės maudytis upėje ar naudotis rekreacijos zona. Sklypo dalį „A“ ieškovas tvarkė, prižiūrėjo, dėl to ten mažiausiai meldų. Priėjimas prie upės krantų yra visur, reikia tik išrauti meldus. Teismas taikos sutartį dėl naudojimosi pastatais nepagrįstai vertino kaip aplinkybę, dėl kurios išnyko ieškovo apsunkintas naudojimasis žemės sklypo dalimi „E“. Iš atsakovų plano akivaizdu, jog atsakovai nuolat važinės, vaikščios per ieškovui priskirtą žemės sklypo dalį, o kiekvienam atsakovui atiteko izoliuota nuo kito bendraturčio žemės sklypo dalis.

Teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, atsakovams leido vilkinti civilinį procesą, kol pateikė jiems palankius įrodymus, atsakovams leido bylos nagrinėjimo metu prieš baigiamąsias kalbas eilinį kartą patikslinti priešieškinio reikalavimus.

Teismas nepagrįstai iš ieškovo priteisė atsakovo G. M. naudai 144,81 Eur bylinėjimosi išlaidų, nes teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas atsakovas G. M. patyrė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. sprendimas), kai Kauno apygardos teismas 2011 m. lapkričio 4 d. nutartimi apeliacinį skundą patenkino ir panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą. Toliau atsakovo G. M. advokatas V. A. neatstovavo. Dėl tų pačių motyvų nesutinka su atsakovui V. L. priteistomis 289,62 Eur bylinėjimosi išlaidomis.

Prašo panaikinti sprendimą, priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį patenkinti visiškai, panaikinti papildomą sprendimą dėl G. M. ir V. L. bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Nacionalinė žemės tarnyba prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra, kadangi sprendimas nesukurs jai teisių ir pareigų. Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino byloje ištirtus įrodymus, faktines aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino materialines teises normas, todėl 2015 m. spalio 5 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai Ž. P., S. P., I. P., A. J., G. M., V. L. prašo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovo argumentai yra nepagrįsti, nesudaro teisinio pagrindo naikinti teismo spendimą. Ieškovas neįrodė, kad faktiškai naudojosi jo pageidaujama naudotis žemės sklypo dalimi – žemės nedirbo, miško neprižiūrėjo. Ieškovo žodžiu nurodyta aplinkybė, kad jis rinko pakrantėje šiukšles, neįrodo faktinio naudojimosi nurodyta sklypo dalimi. Tuo tarpu ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai (Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos ministerijos Kauno regiono Aplinkos apsaugos departamento Kaišiadorių rajono agentūros 2009 m. gruodžio 30 d. raštas Nr. KR 15-388 Dėl pareiškimo, 2010 m. sausio 28 d. raštas Nr. KR15-16 Dėl savavališkų kirtimų) patvirtina, kad ieškovo pageidaujama žemės sklypo dalimi faktiškai naudojosi G. M. su šeima. Kad G. M. žemės sklypo dalyje (pagal atsakovų planą pažymėta „B“) poilsiaudavo su draugais, pripažino ir ieškovas, dėl to prieštaravimų nereiškė, tai reiškia, kad ieškovas sutiko su nusistovėjusia sklypo naudojimosi tarp bendraturčių tvarka. Ieškovas žinojo, kad S. P. su šeima naudojasi žemės sklypo dalimi, atsakovų plane pažymėta „A“. Ieškovui siūlė paskirti naudotis beveik visa žemės sklype esančia dirbama žeme (UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2015 m. sausio 7 d. planas), tačiau ieškovas nesutiko. Parama iš ES lėšų pagal galiojančią priemonę ūkio skatinimui, artimą kaimo turizmo veiklai, ieškovui negalės būti skiriama nepriklausomai nuo to, kuria dalimi jis besinaudotų. Teismui nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką tarp bendraturčių, žemės sklypas išliks jų bendra nuosavybe, o atidalijimas iš šio žemės sklypo negalimas pagal Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatytą apribojimą. Teismas išsamiai pagrindė, kuo netinkamas ieškovo planas, atsižvelgė į tai, kad ieškovas jam priklausančią ½ dalį žemės sklypo įgijo neatlygintinio dovanojimo sutarties pagrindu, kai atsakovas S. P. šio žemės sklypo kitą ½ dalį paveldėjo po motinos mirties. Ieškovas yra nurodęs, kad teismas jam skyrė sklypo dalį, į kurią patenka per mažai Strėvos upės pakrantės. Bylą nagrinėjant iš naujo į tai buvo atsižvelgta. Žemės sklypo vakarinė dalis, besiribojanti su Strėvos upe, nėra tinkama maudymuisi ir rekreacijai dėl stataus šlaito, pavėsio dienos metu ir užpelkėjusios upės. Prie šios sklypo dalies nėra jokio takelio ar kito priėjimo, pakrantė tankiai apaugusi krūmais ir medžiais. Aplinkybė, kad per ieškovo naudojamą sklypo dalį bus važiuojama pagal nustatytus servitutus, nėra jo teisių pažeidimas. Tiek iš vienos pusės, tiek iš kitos pusės važinėjimas servitutiniu keliu „S“ yra neišvengiamas dėl sklypo konfigūracijos ir jame esančio kelio ypatumų.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai G. M., V. L. prašo papildomą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad šalies, kurios naudai priimtas galutinis teismo sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos visa apimtimi nepriklausomai nuo to, kiek tarpinių sprendimų skirtingų instancijų teismuose buvo priimta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė naudojimosi žemės sklypu, šalims priklausančiu bendrosios dalinės nuosavybės teise, tvarką pagal atsakovų pateiktą planą, ar pagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

Apeliantas bylą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pagal CPK 322 straipsnio nuostatas apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Apeliantas prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka motyvuoja tuo, kad, jo manymu, tik tokiu būdu bus galima pilnai atskleisti bylos esmę. Atsižvelgiant į tai, kad šalys ir jų atstovai dalyvavo teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme ir du kartus nagrinėjant bylą apeliacine žodinio proceso tvarka 2011 m. spalio 17 d. ir 2014 m. vasario 6 d., į proceso trukmę (byla iškelta 2010 m. balandžio 20 d., apeliacijos dalykas – trečias pirmosios instancijos teismo sprendimas toje pačioje byloje), į tai, kad apeliantas nenurodė, kokioms konkrečioms aplinkybės išsiaiškinti yra būtinas šalių dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, teisėjų kolegija sprendžia, jog žodinis apeliacinis procesas nėra būtinas. Šiuo atveju bylai reikšmingų esminių aplinkybių įvertinimas yra galimas rašytinio apeliacinio proceso tvarka.

Dėl naudojimosi tvarkos nustatymo

Formuodamas teisių praktiką civilinėse bylose dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo, kasacinis teismas 2011 m. lapkričio 8 d. nutartyje Nr. 3K-3-481/2011, priimtoje civilinėje byloje pagal N. K., S. K., A. A. S. ieškinį atsakovei A. K. ir atsakovės priešieškinį ieškovams, tretieji asmenys Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno miesto savivaldybė, dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir pažeistų teisių gynimo, nurodė, jog, „sprendžiant klausimus, susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo užtikrinimo ir galimų ginčų bei konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. B., J. B. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007). Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra išaiškinęs, kokios aplinkybės turi būti įvertintos sprendžiant dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, t. y. teismai turi atsižvelgti į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinti nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Teismai privalo vertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti. Siekdami šių tikslų teismai turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. G. v. S. G., bylos Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. B., J. B. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007). Spręsdamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ir žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismas turi įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K., M. T., bylos Nr. 3K-3-536/2006). Taigi, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turi būti vadovaujamasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, kurie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinio santykių reguliavimo principų (Žemės įstatymo 1 straipsnis), yra pripažinti teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. B. J. K., bylos Nr. 3K-3-446/2001; 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. I., Z. C., O. S. ir kt. v. S. I., bylos Nr. 3K-3-1050/2003). Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad galimybė nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės faktinių aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ar kitų sąlygų ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. G. v. S. G., bylos Nr. 3K-3-85/2006; 2011 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. D. K., bylos Nr. 3K-3-77/2011). Šiame kontekste svarbu tai, kad pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeJ. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.).“

Vadovaudamasis CK 4.75, 4.81 straipsniais ir nurodytomis jų taikymo nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus apie neišsamiai įvertintas faktines bylos aplinkybes ir nevisiškai ištirtus įrodymus. Šie apelianto teiginiai yra deklaratyvūs, siejami tik su jam nepalankaus sprendimo priėmimu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priimdamas sprendimą, pirmosios instancijos teismas išsamiai nustatė faktines bylos aplinkybes, ištyrė visus šalių pateiktus įrodymus, atliko vietos apžiūrą, visa tai įvertino ir, naudojimosi žemės sklypu tvarką nustatydamas pagal atsakovų projektą, tinkamai pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas.

Iš šalių paaiškinimų ir 2015 m. balandžio 16 d. VĮ Registrų centras išrašo matyti, kad istoriškai 10.4000 ha ploto ginčo žemės sklypas buvo P. šeimos nuosavybė. Ieškovas nuosavybės teisę į pusę šio sklypo įgijo 2007 m. gruodžio 29 d. (gavo dovanų iš atsakovo S. P. tėvo M. P.), kitą pusę atsakovas S. P. paveldėjo po savo motinos mirties (duomenys neskelbtini), atsakovai G. M., I. P. (atsakovo S. P. dukra) ir A. J. (atsakovo S. P. podukra) gavo dovanų iš atsakovo S. P. 2010 m. vasario 19 d., Ž. P. – gavo dovanų 2010 m. gegužės 21 d., V. L. – dalį gavo dovanų, dalį pirko 2010 m. birželio mėn. Šiame žemės sklype esantis gyvenamasis namas su priklausiniais po ½ dalį atitinkamai priklauso ieškovui bei atsakovui S. P.. Nėra ginčo dėl to, kad atsakovas S. P. šioje valdoje užaugo, joje yra deklaruota jo gyvenamoji vieta (atsakovas gyvena K.), iki tėvų mirties jo šeima čia nuolat lankydavosi, dirbo ūkio darbus, praleisdavo atostogas.

Apeliantas neįrodė, kad jo veikla ginčo objekte yra apeliaciniame skunde nurodomas naudojimasis sklypu jį prižiūrint seniausiai iš kitų bendraturčių. Tai paneigia minėti istoriniai duomenys. Faktas, jog iš S. P. jo šeimos nariai ir du kiti bendraturčiai teisę į tam tikras šio žemės sklypo dalis yra įsigiję keliais metais vėliau, esminės reikšmės neturi, nes tarp atsakovų nėra ginčo dėl tarpusavio naudojimosi tvarkos.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, rašytinių įrodymų, fotonuotraukų ir vietos apžiūros matyti, kad tiek bendrosios nuosavybės priežiūros, tiek naudojimosi ja aspektu abiejų šalių (ieškovo ir atsakovų) veikla yra analogiška. Bylos proceso pradžioje 2011 m. gegužės 18 d. teismo posėdyje ieškovas nurodė sklypą prižiūrintis, jį švarinantis ir lankantis labai dažnai, o atsakovai ten atvykstą du kartus per metus. Atsakovė Ž. P. ir kiti atsakovai teigė priešingai – nurodė po žiemos darę trijų dienų švarinimo talką, radę kalnus šiukšlių, name – pelių pėdsakus, taip pat kad name nėra nei vieno ieškovo daikto (šios aplinkybės jis neneigė), kad už elektrą moka abu savininkai, bei kad ieškovo „kelių išmalimas su džipu“ nėra sklypo priežiūra. Paaiškino, kad šiuo sklypu atsakovai naudojasi poilsio tikslu. Liudytojas J. V. (kaimynas) parodė, kad ieškovas atvažiuoja kiekvieną savaitgalį, liudytojas jo prašymu „pagrėbinėjantis“ kelis arus šalių sklype, matė deginant šiukšles (kas degino – nematė), atsakovus mato ne visą laiką. Liudytojas N. Z. (kaimynas) parodė ieškovo prašymu vežęs žvejų paliktas šiukšles iš pakrantės, kitos sklypo dalies nešvarinęs, atsakovus matydavęs dažnai, viskas sodyboje yra apleista. Atsakovas V. M. nurodė 2008–2009 m. vasarą su šeima ir draugais valdoje poilsiavęs, organizavęs baidarių žygį Strėvos upe, dalyje B (pagal atsakovų planą) iškirto menkaverčius krūmus, teritoriją išvalė nuo išvartų, pastatė stacionarų stalą ir suolus, viską parodė ieškovui, kuris neprieštaravo dėl naudojimosi ta vieta, tačiau 2009 m. lapkričio mėn. parašė skundą aplinkosaugos inspekcijai dėl medžių kirtimo (už tai atsakovas buvo nubaustas; t. 1 b.l. 19). Atsakovo V. M. nurodytą naudojimosi faktą ir būdą patvirtina ir fotonuotraukos (t. 2 b.l.143-145). Bylos proceso metu šalių pozicijos dėl žemės sklypo naudojimosi būdo nekito. Paskutiniajame teismo posėdyje baigiamojoje kalboje ieškovas pripažino, jog atsakovai žemės sklypu naudojosi. Iš fotonuotraukų matyti, kad pastatai – žemės sklypo priklausinys – labai apleisti, ūkiniai – faktiškai sugriuvę (t. 1 b.l. 29-30, t. 3 b.l. 157-159, t. 4 b.l. 139, t. 5 b.l. 14-15), o iš vietos apžiūros protokolo negalima daryti išvados, kad augmenija kurioje nors užfiksuotoje sklypo dalyje būtų nušienauta taip, kad ją būtų galima vertinti kaip labiau prižiūrimą. Tokiu būdu nėra pagrindo laikyti apeliantą įrodžiusiu, kad jo plane nurodytą sklypo dalį „A“ tvarkė ir prižiūrėjo tik ieškovas (CPK 178, 185 straipsniai). Iš fotonuotraukų ir ortofoto žemėlapio matyti, jog į trikampį panašios konfigūracijos žemės sklypas yra vaizdingoje vietoje, dvi jo kraštines juosia Strėvos upė (t. 6 b.l. 36, t. 5 b.l. 189). Siejant pastarąją aplinkybę su išvardintais įrodymais darytina išvada, kad visos šalys žemės sklypą naudoja vienu tikslu – rekreacijai, todėl interesų susipriešinimo atskaitos tašku, rengiant naudojimosi tvarkos planus, tapo abiejų šalių tuo pačiu tikslu naudojama vaizdingiausia sklypo dalis – šiaurinis jo iškyšulys (CPK 185 straipsnis).

Išvardintos aplinkybės paneigia ir apelianto argumentą apie žemės naudojimą ūkininkavimo tikslu. Ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimas Nr.0119589 ieškovui yra išduotas 2007 m. spalio 23 d., tačiau byloje nėra įrodymų apie kokią nors ūkininkavimo veiklą sklypo vietose, dėl kurių naudojimo tarp šalių nebuvo ginčo (ieškovas nepaneigė atsakovų nurodytos aplinkybės, jog bendroje valdoje neaugina net daržo, nėra duomenų apie jo nurodomą vaistažolių auginimą ar bendraturčių sutikimo siekimą ketinant auginti, bičių avilių statymą ar bendraturčių sutikimo siekimą ketinant statyti avilius (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), taip pat nėra duomenų apie ūkininkavimą kitose vietose. Ieškovas gyvena Vilniuje, yra UAB „Vilniaus keramika“ vadovas. Kaip ir atsakovai, bendrą nuosavybę jis naudojo tik rekreacijos tikslu (maudytis, žvejoti), todėl jo rėmimasis būsimu ūkinės veiklos vystymu pageidaujamoje sklypo vietoje nelemia prioriteto, sprendžiant dėl naudojimosi tvarkos nustatymo.

Analogiškai nepagrįsti ir apelianto argumentai dėl kaimo turizmo veiklos. Apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo motyvų, kad šio savo reikalavimų pagrindo neįrodė. Negalėjimas pateikti įrodymus apie ketinimą vykdyti šią veiklą, nesant nustatytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos, vertintinas kritiškai, nes pats apeliantas skunde teigia tik apie domėjimąsi tokia veikla, galimybės ja užsiimti neatmetimą (pažymėtina, kad apeliantas ją sieja tik su ES parama, tačiau konkretus domėjimosi pasireiškimas nėra įrodytas, juolab nėra bent minimalių preliminarių duomenų apie šios veikslo realumą ginčo vietoje). Apeliantas nepagrįstai remiasi ir savo interesų pažeidimu motyvuodamas tuo, jos dėl nustatytos naudojimosi tvarkos negalėtų teikti paraiškos gauti paramai iš ES lėšų pagal galiojančią priemonę ūkio skatinimui, artimą kaimo turizmo veiklai, nes ji neskiriama, jei investuojama į nekilnojamąjį turtą, kuris priklauso pareiškėjui su kitais asmenimis arba bendrosios jungtinės nuosavybės teise su kitais asmenimis („ŽŪM 2013 m. birželio 17 d. įsakymas Nr.3D-430, VII sk., 24.1.10.“). Remiantis apelianto nurodytu teisės aktu, parama iš ES lėšų pagal galiojančią priemonę ūkio skatinimui, artimą kaimo turizmo veiklai, negalėtų būti skiriama nepriklausomai nuo to, kuria sklypo dalimi jis besinaudotų. Teismui nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką, šis nekilnojamasis turtas liko šalių bendrąja nuosavybe. Bylos dalis dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės buvo nutraukta, šalims sudarius taikos sutartį, todėl apelianto argumentai apie atidalijimo galimybes apeliacine tvarka negali būti įvertinti.

Atmestinas apelianto argumentas dėl konfliktų, ateityje galinčių kilti pagal nustatytą naudojimosi tvarką atsakovams naudojantis keliu „S3“, kai pagal ieškovo planą žemės sklypus buvo galima atskirti ir izoliuoti. Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovo plane nurodyta naudojimosi tvarka nepašalina kelio servituto. Naudojimosi tvarką nustačius pagal ieškovo planą, ieškovas ir atsakovė Ž. P. analogiškai naudotųsi tuo pačiu keliu, einančiu per trims atsakovams (V. L., I. P. ir A. J.) siūlomas sklypo dalis. Šiuo aspektu šalių pateikti naudojimosi tvarkos projektai yra lygiaverčiai.

Nesutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas neargumentavo, kokiu būdu ieškovo planas pažeidžia atsakovų interesus, neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Iš apeliacine tvarka vertinamo sprendimo motyvų visumos matyti, kad, ieškovui paskyrus naudotis rekreacijai geriausiai tinkančią sklypo dalį, būtų pažeistos atsakovo S. P., kuris pastarąja vieta naudojosi nuo gimimo (atitinkamai – ir S. P. šeimos nariai), teisės, pagrįstos prigimtiniais ryšiais su tėviške, šeima, jos istorija. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks naudojimosi tvarkos nustatymas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). S. P. nuosavybės dalies perleidimas kitiems asmenims šiuo atveju reikšmės neturi – didžiąją jos dalį S. P. perleido šeimos nariams, vaizdingiausia sklypo dalis („iškyšulys“), teismo patvirtintame plane pažymėta raide “C“, naudojimuisi paskirta S. P. šeimai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo atveju svarbu ir tai, kad atsakovų pasiūlytas naudojimosi tvarkos planas atitinka bendraturčių daugumos interesus – tarp jų nėra ginčo dėl naudojimosi ginčo „iškyšuliu“ poilsiui, atsakovai tarpusavyje nekonfliktuoja, tuo tarpu ieškovas pageidauja ta sklypo vieta naudotis vienas, šia prasme siekdamas savo interesų apsaugos kitų bendraturčių teisių suvaržymo sąskaita. Nors baigiamosios kalbos metu jis teigė atsakovų iš šios sklypo dalies nevarysiąs, tai paneigia šalių konfliktiniai santykiai, kuriuos apeliantas akcentuoja ginčydamas visas pirmosios instancijos teismo išvadas. Atsakovai paaiškino, kad žemės sklypo vakarinė dalis, besiribojanti su Strėvos upe, nėra tinkama maudymuisi (rekreacijai) dėl šlaito (kranto nuolydžiu apeliantas grindė skundą dėl vietos netinkamumo ūkininkavimui), pavėsio dienos metu ir užpelkėjusios upės, pastaroji aplinkybė teismo patvirtinta vietos apžiūros metu (t. 9 b.l. 138, 145). Ieškovas vietos apžiūros protokole pažymėjo, kad teiginį apie užpelkėjusią upės dalį paneigia ortofotonuotrauka, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šioje nuotraukoje užfiksuotas pernelyg tolimas vaizdas nepaneigia vietos apžiūros metu nustatytos aplinkybės (t. 6 b.l. 36). Pažymėtina, kad pagal nustatytą naudojimosi tvarką ieškovui paskirta naudotis ir rytine, ir vakarine Strėvos pakrantės dalimi, jis yra pripažinęs, jog rytinė pakrantės dalis maudymuisi tinkama (2015 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdžio garso įrašas

12:19). Tuo remiantis teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovų pasiūlytas naudojimosi tvarkos planas yra tinkamesnis.

Apeliacinio skundo teiginys dėl to, kad teismas nevertino specialistų išvadų apie atsakovų plano atitikimą teisės aktams, yra nekonkretus, todėl dėl jo nepasisakytina.

Atmestini apelianto argumentai dėl nustatytos naudojimosi tvarkos neracionalumo ir prieštaravimo LR žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr.3D-452/Dl-513 patvirtintoms Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėms. Šios taisyklės, jeigu nenumatomi teritorijos tvarkymo režimo pakeitimai, yra taikomos kaimo gyvenamosioms vietovėms ir reglamentuoja: 1.1. žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą ir įgyvendinimą keičiant gretimų žemės sklypų ribas (atliekant amalgamaciją); padalijant žemės sklypus, atidalijant žemės sklypo dalis iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo; sujungiant žemės sklypus į vieną žemės sklypą, nekeičiant žemės reformos žemėtvarkos projekte nustatytos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, išskyrus tuos atvejus, kai pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis keičiama atidalijant esamų namų valdų ir miško sklypus iš žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemės arba sujungiant didesnius kaip 2 ha bendro ploto nustatyta tvarka įregistruotų ūkininkų ūkių namų valdų žemės sklypus su žemės ūkio paskirties žeme; formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje; 1.2. žemės sklypų pertvarkymo dokumentų, nerengiant žemės sklypų pertvarkymo projekto, rengimą. Nustatant naudojimosi tvarką bendrosios nuosavybės teise priklausančiu sklypu, žemės sklypas nėra formuojamas ar pertvarkomas. Apelianto argumentai apie žemės sklypų formavimą taip, kad būtų galima racionaliai naudoti žemę, kad nepablogėtų galimybės ūkinei veiklai vystyti, kad sklypo ribos sudarytų uždarą kontūrą, vertintini kaip nepagrįsti. Minėta, kad apelianto teiginiai apie vaistažolių auginimą ir bitininkystę yra deklaratyvaus pobūdžio, byloje nėra jokių įrodymų apie tokios veiklos šalims priklausančiame žemės sklype vykdymo racionalumo tyrimus. Kita vertus, jei ieškovas tokia veikla ir užsiimtų, Lietuvoje apstu ūkininkų, ūkininkaujančių dviejuose ir dar daugiau sklypų, per kuriuos eina kelias (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Ieškovo pateikta UAB „Turto spektras“ pažyma patvirtina, kad šalims paskirtos naudotis sklypo dalys yra lygiavertės (t. 1 b.l. 27-28). Pažymėtina, jog atsakovai buvo pateikę 2015 m. sausio 7 d. UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtą planą, pagal kurį ieškovui siūlyta paskirti beveik visą sklype esančią dirbamą žemę, tačiau ieškovas su tokia naudojimosi tvarka nesutiko (t. 9 b.l. 101).

Apeliantui nepagrindus argumentų dėl kaimo turizmo veiklos, analogiškai vertintini ir jo teiginiai dėl miško masyvo netinkamumo tokiai veiklai vystyti (tai patvirtinantys įrodymai irgi nebuvo pateikti).

Apeliantui paskirta naudojimuisi sklypo dalis yra uždarų kontūrų, uždarus kontūrus turi ir sklypo dalys į abi puses nuo servitutinio kelio. Servituto nustatymas reglamentuotas įstatymų, todėl jo buvimas negali būti laikomas apelianto teisių pažeidimu. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovų pasiūlytą naudojimosi tvarkos projektą atitinka 2015 m. balandžio 17 d. nutartimi patvirtintos ieškovo ir atsakovo S. P. sudarytos taikos sutarties sąlygos, kuriomis buvo išspręsta pastatų atidalijimo tvarka (šiuo aspektu ieškovo parengtas planas yra analogiškas patvirtinam teismo).

Atsižvelgiant į bylos proceso trukmę, tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimai dėl bylos aplinkybių neaiškumo du kartus buvo panaikinti, perduodant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, apelianto nurodytas įrodymų teikimo procesas, priešieškinio patikslinimas prieš baigiamąsias kalbas nepripažinti šalių procesinio lygiateisiškumo principo pažeidimu (CPK 17 straipsnis). Apeliantas neteigia, kad tuo buvo pažeistos jo teisės teikti įrodymus. Atsižvelgiant į bylos specifiką, šalims ieškant optimaliausio naudojimosi tvarkos būdo, bylos proceso pabaigoje buvo tikslinamas ir ieškinys, ir priešieškinis ( t. 9 b.l. 28-31, 33, 46-48, 126).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (1,2 dalys).

Apeliacine tvarka vertinamoje byloje pirmosios instancijos teismas šalių reikalavimus buvo išsprendęs priimdamas 2011 m. birželio 1 d. sprendimą. Šis sprendimas Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartimi buvo panaikintas dėl netinkamo materialinės ir procesinės teisės normų taikymo ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Antras pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas 2013 m. kovo 27 d. Kauno apygardos teismas 2014 m. kovo 4 d. nutartimi konstatavo, kad sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl netinkamo materialinės ir procesinės teisės normų taikymo ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Šiose bylos proceso stadijose šalys patyrė bylinėjimosi išlaidų, kurių apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs pirmosios instancijos teismo sprendimus, nepaskirstė. Tai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje konstatuota, kad, kai yra priimamas procesinis sprendimas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kasacinio proceso stadijoje nėra galimybės paskirstyti šalių patirtų ir su procesinių dokumentų įteikimu susijusių bylinėjimosi išlaidų. Šiuo klausimu turi pasisakyti teismas, išnagrinėsiantis bylą iš esmės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje 380-oji daugiabučių namų savininkų bendrija v. savivaldybės įmonė ,,Vilniaus miesto būstas“, bylos Nr. 3K-3-568-313/2015; 2013 m. gruodžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V., I. G. v. UAB „Hanner“, bylos Nr. 3K-3-638/2013).

Tuo vadovaujantis atmestinas apeliacinio skundo argumentas apie papildomu teismo sprendimu atsakovams G. M. ir V. L. nepagrįstai priteistas atstovavimo išlaidas ankstesnėse proceso stadijose. Patenkinęs priešieškinį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš ieškovo priteisė atsakovo G. M. naudai 144,81 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų iki Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. sprendimo priėmimo, ir 289,62 Eur atsakovui V. L., kuriuos jis sumokėjo advokatui D. J. 2011 m. vasario 4 d.

Išvadą dėl priešieškinio pagrįstumo pirmosios instancijos teismas padarė, visapusiškai įvertinęs bylos aplinkybes, todėl teisėtas ir pagrįstas sprendimas nekeistinas (CPK 263 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimą ir 2015 m. spalio 26 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

Teisėjai Raimondas BuzelisVirginija GudynienėAlgimantas Kukalis