Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Statybos technika“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. balandžio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Statybos technika“ pareiškimą iškelti atsakovei uždarajai akcijai bendrovei „Brosta“ bankroto bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

7. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

8. Absoliučių apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

9. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu atsisakyta priimti pareiškėjos UAB „Statybos technika“ pareiškimą iškelti atsakovei UAB „Brosta“ bankroto bylą. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis yra CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintas pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjos pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos atsakovei iškėlimo.

Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme

11. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

12. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: 1) ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar nepiktnaudžiaujama įrodymų vėlesnio pateikimo apeliacinės instancijos teismui teise (žr., inter alia (be kita ko, be to), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021 10 punktą, kt.).

13. Apeliantė su atskiruoju skundu pateiktu įrodymu siekia įrodyti 2024 m. kovo 8 d. pranešimo apie kreditoriaus UAB „Statybos technika“ ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo išsiuntimą atsakovei UAB „Brosta, t. y. pagrįsti teisęs kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas apeliantės pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Brosta“ priėmimo klausimas tuo aspektu, ar apeliantė yra įvykdžiusi JANĮ 9 straipsnio reikalavimus ir įgijusi teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsižvelgdamas į tai, jog apeliantės pateiktas naujas įrodymas yra tiesiogiai susijęs su kilusiu klausimu, jo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nenustatyta aplinkybių, rodančių apeliantės piktnaudžiavimą naujų įrodymo pateikimo teise, priima su atskiruoju pateiktą naują rašytinį įrodymą ir vertina jį visų byloje esančių įrodymų kontekste.

Dėl atsisakymo priimti pareiškimą, kai suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos

16. JANĮ 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nemokumo bylos nagrinėjamos CPK nustatyta tvarka ginčo teisenos tvarka, išskyrus JANĮ nustatytas išimtis. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teismo tvarka.

17. Pagal JANĮ 9 straipsnio 1 dalį kreditorius nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą juridiniam asmeniui jo buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. Jeigu nemokumo procesas inicijuojamas elektroninių ryšių priemonėmis, turi būti gautas patvirtinimas apie pranešimo gavimą. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu jis nebuvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pranešime nurodoma juridinio asmens neįvykdyta neginčijama prievolė ir pažymima, jog tuo atveju, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą prievolė nebus įvykdyta, nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, kreditorius kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui. Prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti nustatomas ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas nuo pranešimo įteikimo juridiniam asmeniui dienos (JANĮ 9 straipsnio 3 dalis). JANĮ 9 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos gali būti netaikomos, jeigu tenkinama kuri nors iš šių sąlygų: 1) anksčiau sudarytas susitarimas dėl pagalbos nevykdomas arba netinkamai vykdomas; 2) antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, nes juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti tenkinami reikalavimai (JANĮ 9 straipsnio 4 dalis).

18. JANĮ 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiranda nuo: 1) termino, skirto prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, pabaigos; 2) kreditoriaus ar juridinio asmens pranešimo apie inicijuojamą nemokumo procesą įteikimo, jeigu anksčiau sudarytas susitarimas dėl pagalbos yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas; 3) likvidatoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą kreditoriams įteikimo; 4) kreditoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą juridiniam asmeniui įteikimo, jeigu antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, nes juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti tenkinami reikalavimai.

19. Pagal JANĮ 17 straipsnio 4 dalį prie kreditoriaus pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo, be kita ko, pridedami dokumentai, kuriais patvirtinamas jo teisės kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo, atsiradimas (JANĮ 17 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

20. Aptartos JANĮ nuostatos suponuoja išvadą, kad įstatymo leidėjas kreditoriaus teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui sieja su JANĮ 9 straipsnyje nustatyto turtinio pranešimo juridiniam asmeniui pateikimu bei jame nustatyto termino pasibaigimu, jeigu per pranešime nustatytą terminą: 1) skolininkas neįvykdo siūlymo įvykdyti neginčijamą prievolę; 2) su kreditoriumi nėra sudarytas susitarimas dėl pagalbos; 3) nėra priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka. Kreipdamasis dėl bankroto bylos juridiniam asmeniui iškėlimo kreditorius privalo pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius jo teisės kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiradimą.

21. Lietuvos apeliacinis teismas, aiškindamas JANĮ 9 straipsnio nuostatas, yra nurodęs, kad pranešime kreditorius turi informuoti, įspėti skolininką, jog, nepasiekus nė vieno iš galimų alternatyvių ginčo sprendimo rezultatų, kreditorius galės inicijuoti bankroto procesą teisme. Įstatymas neįpareigoja kreditoriaus siūlyti skolininkui sudaryti susitarimą dėl pagalbos ar priimti sprendimą bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, o tiesiog numato galimus taikius ginčo sprendimo būdus, todėl negalima teigti, kad JANĮ yra nustatyta privaloma išankstinė ginčo sprendimo ne teisme tvarka. Kreditorius turi teisę pasirinkti, koks ginčo sprendimo būdas jam yra priimtiniausias, ir pranešime dėl ketinimo kreiptis į teismą nurodyti būtent jį. Visų galimų alternatyvų (siūlymas įvykdyti neginčijamą prievolę, sudaryti susitarimą dėl pagalbos, priimti sprendimą bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka) nenurodymas pranešime negali būti traktuojamas kaip netinkamas kreditoriaus pranešimas apie jo ketinimą inicijuoti skolininkui bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-999-781/2020; 2022 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-104-567/2022). Lietuvos apeliacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad juridinio asmens vadovas, gavęs tokį įspėjimą, privalėdamas būti rūpestingas bei atidus, turi galimybę pats susipažinti su nemokumo bylų iškėlimą reglamentuojančiais teisės aktais bei ieškoti būdų, padėsiančių išvengti bankroto bylos iškėlimo ir taikiai susitarti su kreditoriumi (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-999-781/2020).

22. Teisės doktrinoje pripažįstama, jog tokia teismų praktika leidžia teigti, kad JANĮ 9 straipsnyje nustatyti reikalavimai dėl pranešimo skolininkui apie ketinimą kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo turi būti aiškinami ne formaliai, o vertinami šio pranešimo tikslai ir skolininko galimybė suprasti kreditoriaus ketinimus ir reikalavimus (Remigijus Jokubauskas. Juridinių asmenų nemokumo procesas. Krokuva: Mykolo Riomerio universitetas, 2021, p. 65).

23. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad apeliantė su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Brosta“ pateikė teismui 2024 m. kovo 8 d. pranešimą apie kreditorės UAB „Statybos technika“ ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pranešime nurodyta, kad pranešimas siunčiamas elektroninėmis ryšio priemonėmis el. pašto adresu info@brosta.lt, kopija siunčiama el. pašto adresu darius.palubinskis@brosta.lt. Iš pranešimo turinio matyti, kad apeliantė įvardijo atsakovės skolos dydį bei atsiradimo pagrindą, aiškiai nurodė, jog skolos įvykdymo terminas yra suėjęs, taip pat aiškiai nurodė, kad, siekdama geranoriškai išspręsti susiklosčiusią situaciją, reikalauja, jog atsakovė ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos sumokėtų 49 741,61 Eur skolą bei delspinigius. Be to, nurodyta, jog „vadovaudamiesi JANĮ 9 straipsniu įspėjame Jus, kad jeigu per 15 kalendorinių dienų (imtinai) nuo šio pranešimo gavimo dienos nebus įvykdyti Jūsų įpareigojimai Kreditoriui, t. y. jei nebus padengtas visas susidaręs įsiskolinimas (įskaitant delspinigius), būsime priversti kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Brosta“ iškėlimo“ (1 t., b. l. 18–19). Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė įrodymą, patvirtinantį aptarto turinio pranešimo išsiuntimą (1 t., b. l. 62). Be to, su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo pateiktas atsakovės UAB „Brosta“ 2024 m. kovo 25 d. atsakymas į pranešimą apie kreditoriaus UAB „Statybos technika“ ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kuriame atsakovė pripažino apeliantės 2024 m. kovo 8 d. pranešime nurodytą skolą, pažymėjo, kad neturi pakankamai apyvartinių lėšų per 15 kalendorinių dienų atsiskaityti su kreditore, nes susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais, bei pasiūlė sudaryti susitarimą dėl pagalbos ir atidėti UAB „Brosta“ vykdytinų finansinių įsipareigojimų įvykdymo terminą (1 t., b. l. 45-46). Pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei UAB „Brosta“ iškėlimo apeliantė teismui padavė 2024 m. balandžio 4 d. (1 t., b. l. 1).

24. Aptartos aplinkybės teikia pagrindą daryti išvadą, kad apeliantė, prieš kreipdamasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Brosta“, vadovaudamasi JANĮ 9 straipsnio nuostatomis, surašė ir išsiuntė atsakovei JANĮ 9 straipsnyje nurodytą pranešimą, jame įvardijo neįvykdytos prievolės dydį, nustatė 15 dienų terminą prievolei įvykdyti bei nurodė, kad, atsakovei per nustatytą terminą neįvykdžius prievolės, kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tai, kad pranešimas buvo išsiųstas ir atsakovė jį gavo, patvirtina atsakovės 2024 m. kovo 24 d. atsakymas, iš kurio turinio, be kita ko, matyti, jog atsakovė suprato atsakovės 2024 m. kovo 8 d. pranešimo turinį bei pasekmes. Jau nurodyta, kad pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Brosta“ apeliantė teismui padavė 2024 m. balandžio 4 d., t. y. suėjus 2024 m. kovo 8 d. pranešime atsakovei UAB „Brosta“ nustatytam prievolės įvykdymo terminui.

25. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis aptartu teisiniu reglamentavimu ir ginčo klausimui išspręsti aktualia teismų praktika, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad ta aplinkybė, jog apeliantė 2024 m. kovo 8 d. pranešime tiesiogiai nenurodė, kad tuo atveju, jeigu per pranešime nurodytą terminą nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, kreditorė kreipsis į teismą dėl nemokumo bylos atsakovei iškėlimo, nėra pagrindas apeliantės 2024 m. kovo 8 d. pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo vertinti kaip neatitinkantį JANĮ 9 straipsnio reikalavimų ir nuspręsti, jog apeliantė nepagrindė teisės kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiradimo (JANĮ 16 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

26. Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju netinkamai aiškino ir taikė JANĮ 9 straipsnio nuostatas, atitinkamai nepagrįstai CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu atsisakė priimti apeliantės pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei UAB „Brosta“.

27. Apeliacinės instancijos teismas negali išspręsti pareiškimo priėmimo klausimo (CPK 137 straipsnio 3 dalis, JANĮ 19 straipsnis), juolab išnagrinėti patį pareiškimą ir atsakovei UAB „Brosta“ iškelti bankroto bylą (JANĮ 25 straipsnio 3 dalis), kaip atskiruoju skundu prašo apeliantė. Dėl to, panaikinus apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį, pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. balandžio 8 d. nutartį ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybų technika“ pareiškimo dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Brosta“ priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.