Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dianos Labokaitės, Rūtos Palubinskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MK70“ ir atsakovo R. R. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „MK70“ ieškinį atsakovui R. R. dėl skolos ir palūkanų priteisimo bei atsakovo R. R. priešieškinį ieškovei UAB „MK 70“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Motyvuojamoji dalis

18. Atsakovas patikslintu priešieškiniu sumažino priešieškinio reikalavimų sumą nuo 41 307,26 Eur iki 24 781,66 Eur, todėl nutrauktina bylos dalis dėl 16 525,60 Eur dydžio defektų šalinimo išlaidų bei nuostolių priteisimo iš ieškovės.

III. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6.3. Kadangi pilnai tenkinus ieškinį, iš atsakovo nepagrįstai priteista 2 454,28 Eur skolos bei nepagrįstai iš dalies tenkinus priešieškinį nepriteista 3 953,18 Eur, atitinkamai perskirtytinos bylinėjimosi išlaidos.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

31. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

V. Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų

33. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Pagal CPK 266 straipsnį draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 str.), o šio draudimo nepaisymas ir nusprendimas dėl tokių asmenų teisių ir pareigų yra vienas iš teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Dėl to aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė.‏‏‎ ‏‏‎

34. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, yra išaiškinęs, kad absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas pagal šią teisės normą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-313/2021 16 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Tai, jog teismo sprendime asmuo nurodomas kaip tam tikro santykio subjektas, nekeičiant jo padėties, nesukuriant šiuo konstatavimu jam teisių ir pareigų, negali būti pripažįstama absoliučiu pagrindu naikinti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2012; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123-823/2022).

35. Byloje nustatyta, kad atsakovui R. R. nuosavybės teise priklausė žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), kuriuos jis įgijo paveldėjimo būdu (2006 m. rugsėjo 8 d. paveldėjimo teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), įrašas registre nuo 2006 m. rugsėjo 19 d.). Ieškovė UAB „MK70“ ir atsakovas R. R. 2019 m. gegužės 28 d. sudarė rangos sutartis Nr. 2019/0528/01, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti statybos darbus adresu (duomenys neskelbtini), remiantis projektu „Dviejų butų namo ir ūkinio pastato“ statyba, o atsakovas įsipareigojo sudaryti būtinas sąlygas darbams atlikti, priimti darbus ir sumokėti sutarties kainą (sutarties 1.1. -1.2 p.). Taigi, rangos sutarties sudarymo metu žemės sklypas su statiniais priklausė atsakovui. Leidimas statybai (2019 m. balandžio 3 d. Nr. LSNS-33-190403-00047) išduotas atsakovui R. R.. Darbai turėjo būti atlikti iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. su galimybe pratęsti sutartį vieną kartą ne ilgiau kaip trims mėnesiams (sutarties 2.2. p.). Atsakovas 2020 m. rugpjūčio 6 d. per advokatą Ž. Ambrizą išsiuntė ieškovei pretenziją dėl vienašališko rangos sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo. Kaip matyti iš kartu su ieškovės apeliaciniu skundu pateiktu 2023 m. sausio 27 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, atsakovas 2022 m. birželio 13 d. dovanojimo sutartimi (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklypą su statiniais perleido V. R. ir R. R..

37. Aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas (nutartis) turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė. Vertinant byloje nustatytas aukščiau nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo motyvuojamosios ir rezoliucinės dalių turinį, konstatuotina, jog bylą nagrinėjęs teismas, analizuodamas bylos duomenis ir darydamas faktines išvadas, nesprendė dėl V. R. ir R. R. teisių ir pareigų pakeitimo, nedarė tokių išvadų, kurios turėtų įtakos šių asmenų teisinei padėčiai. Pirmosios instancijos teismas sprendė tik dėl ginčo pagal rangos sutartį, kuri buvo sudaryta tarp ieškovės ir atsakovo, ir buvo nutraukta 2020 m. rugpjūčio 6 d., t. y. iki turto perleidimo, teisinių pasekmių taikymo. Teismo sprendimu nėra modifikuota V. ir R. R. teisinė padėtis, t. y. nėra nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos jų materialiosios teisės ar pareigos.

38. Šių argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra objektyvaus pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių, pareigų ar teisinio statuso ir dėl to buvo pažeistos CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos. Nenustačius absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinių skundų ribas, teisėjų kolegija pasisako tik dėl apeliacinių skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

Dėl naujų rašytinių įrodymų priėmimo

39. Ieškovas su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus: 2023 m. sausio 27 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašus (su istorija), elektroninio laiško kopiją, prašydamas pridėti juos prie bylos, nes jie patvirtina atsakovo versliškumą, turi įtakos tiesioginių nuostolių dydžiui, o pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nesiaiškino ir nesiėmė priemonių gauti šiuos įrodymus.

40. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, svarbu ir tai, kad įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. teikiami įrodymai turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės nagrinėjamam klausimui aplinkybes (CPK 180 str.).

41. Įvertinus tai, kad ieškovės su apeliaciniu skundu pateikti nauji rašytiniai įrodymai yra reikšmingi sprendžiant klausimą dėl atsakovo versliškumo, šalys su šiais įrodymais turėjo galimybę susipažinti ir pateikti savo nuomonę dėl jų reikšmės nagrinėjamam klausimui, todėl ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai priimami ir bus vertinami visų įrodymų kontekste.

42. Civilinėje byloje sprendžiamas ginčas dėl atsakovo prievolės apmokėti už darbus, ir nuostolių, dėl ieškovės nekokybiškai pagal rangos sutartį atliktų darbų, atlyginimo.

Dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo

43. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas konkretus bylos šalių ginčas, kvalifikavimas yra teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2019). Teismas, įgyvendindamas šią savo pareigą, nėra saistomas šalių pateiktu ginčo materialiojo teisinio santykio kvalifikavimu – teismas savo nuožiūra parenka įstatymą, kuris turi būti taikomas sprendžiant šalių ginčą (CPK 265 str. 1 d.).

46. Vartotoju pripažįstamas fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartį, o verslininku – fizinis ar juridinis asmuo ar kita organizacija ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai (CK 6.228 str. 2 d., 3 d.). Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 ir 24 dalyse pateiktos analogiškos vartotojo ir verslininko sąvokos. Taigi tam, kad sutartį būtų galima pripažinti vartojimo sutartimi, būtina nustatyti, jog: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės – komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012).

47. Įrodymai yra civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis ir CPK bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka. Tokie faktiniai duomenys nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 str. 2 d.).

48. Bylos medžiaga patvirtina, kad šalių teisė įrodinėti arba neigti šį faktą nebuvo varžoma, o šalys šia procesine teise aktyviai naudojosi. Byloje nustatyta, jog ieškovė (verslininkė) įsipareigojo atlikti atsakovui (fiziniam asmeniui) statybos darbus pagal projektą „Dviejų butų namo ir ūkinio pastato statyba“, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kurį atsakovas yra įgijęs paveldėjimo būdu. Aplinkybės, kad atsakovas gyvenamąjį namą ruošėsi parduoti (šalių susirašinėjimas dėl darbų trūkumų), o taip pat, jog sklypas su statiniais vėliau buvo padovanotas atsakovo sūnums, nesuteikia pagrindo teigti, kad statybos darbai nebuvo atliekami atsakovo asmeninių ir šeimos poreikių tenkinimui (CPK 178 str.).

49. Ieškovės kartu su apeliaciniu skundu pateikti nekilnojamojo turto registro išrašai apie atsakovui nuosavybės teisėmis priklausančius pastatus, žemės sklypus, taip pat nesudaro pagrindo teigti, jog jie pagrindžia atsakovo versliškumą. Nors iš pateiktų išrašų matyti, kad pastatai rekonstruojami, keičiama pastatų ir žemės sklypų paskirtis, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra pakankamai duomenų, kad atsakovas, fizinis asmuo, yra profesionalus nekilnojamojo turto vystytojas (verslininkas), t. y. profesinę veiklą vykdantis asmuo (turi reikiamą išsilavinimą, žinių, statybos darbais, nekilnojamojo turto pardavimu verčiasi pagal patentą ar kitais pagrindais), todėl vien tik apeliantės argumentai, jog atsakovas supranta ir žino statybos verslo subtilybes, statybos rangos sutarties ypatumus, todėl laikytinas verslininku ir šios srities specialistu, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

50. Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad rangos sutarties kvalifikavimui vartojimo rangos sutartimi būtina konstatuoti šių požymių visetą: a) darbai atliekami fiziniam asmeniui; b) fizinis asmuo darbų rezultatą įsigyja savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; c) prekes ar paslaugas teikia verslininkas ar asmuo, vykdantis profesinę veiklą. Ieškovei nepaneigus nei vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šalis siejo vartojimo rangos teisiniai santykiai.

Dėl rangovės ir užsakovo atsakomybės paskirstymo

51. CPK 6.245 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagrindinė ir būtinoji sutartinės civilinės atsakomybės kilimo sąlyga – neteisėti veiksmai. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nagrinėjamu atveju atsakovas įrodinėjo ieškovės, kaip už žalą atsakingo asmens, civilinės atsakomybės sąlygas.

52. Pažymėtina, kad pagal CK 6.684 straipsnio normas rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai; normatyviniai statybos dokumentai turi būti nurodyti statybos rangos sutartyje. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad reikalavimus statybos rangos sutarties dalykui ir rangovo pareigų apimtį lemia ne tik užsakovo poreikiai ir šalių susitarimo sąlygos, bet ir imperatyvūs statybos santykius reglamentuojančių viešosios teisės aktų reikalavimai. Rangovas laikytinas tinkamai įvykdžiusiu statybos rangos sutartį, jeigu atlikti darbai ar šių darbų rezultatas atitinka sutartyje nustatytus statinio (darbų) kokybės reikalavimus ir normatyvinius statybos dokumentus. Rangovas statybos rangos sutartyje paprastai veikia kaip profesionalas, vykdydamas savo verslą, todėl įstatymo jam nustatyta didesnė atsakomybė už tinkamą statybos rangos sutarties rezultatą negu užsakovui. Tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 str. 4 d.).

53. Rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje nustatytų statybos darbų rodiklių, išskyrus smulkius nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, padarytus užsakovo sutikimu, jeigu įrodo, kad tie nukrypimai neturėjo įtakos statybos objekto kokybei ir nesukels neigiamų pasekmių (CPK 6.695 str.); be to, rangovas negali apsiriboti normatyvinių statybos dokumentų, sutarties dokumentų ir užsakovo reikalavimais ir jais remdamasis pateisinti statybos darbų ar statinio trūkumus – pagal CK 6.659 straipsnyje įtvirtintas bendrąsias rangos sutarčių taisykles rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą dėl netinkamų dokumentų, medžiagų, darbų atlikimo būdo ar kitų aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar saugumui; pagal CPK 6.684 straipsnio 4 dalį rangovas, statybos metu padaręs išvadą, kad reikalingi normatyviniuose statybos dokumentuose nenurodyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus statybos darbus, privalo apie tai pranešti užsakovui; rangovas privalo vykdyti statybos metu gautus užsakovo nurodymus, tik jeigu jie neprieštarauja statybos rangos sutarties sąlygoms ir normatyviniams statybos dokumentams (CPK 6.689 str.). Tuo tarpu užsakovui, jeigu kitaip nenustatyta įstatyme ar sutartyje, statybos darbų kontrolė ir priežiūra yra teisė, o ne pareiga; rangovas, netinkamai vykdęs sutartį, neturi teisės remtis ta aplinkybe, kad užsakovas nevykdė statybos darbų kontrolės ir priežiūros, išskyrus atvejus, kai tokios kontrolės ir priežiūros pareigą užsakovui nustato įstatymas ar sutartis (CPK 6.689 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015; 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-701/2022).

56. Byloje nustatyta, kad pagal rangos sutarties 6.2.6 punktą atsakovas įsipareigojo vykdyti užsakovo funkcijas ir darbų techninę priežiūrą, kurią vykdo užsakovo paskirtas techninis prižiūrėtojas. Be to, užsakovas turi teisę sutarties galiojimo metu keisti techninį prižiūrėtoją arba pasitelkti dar kelis techninius prižiūrėtojus, prieš tai pranešdamas rangovui. Techniniu prižiūrėtoju užsakovas gali skirti savo atsakingą darbuotoją (darbuotojus) arba tam tikslui samdyti kitus fizinius ar juridinius asmenis. Rangos sutarties 6.4.2. punkte buvo sutarta, kad ieškovė įsipareigoja pradėti statybos darbus tik po to, kai užsakovas informuos rangovę, kai bus pasirašytas statybvietės perdavimo – priėmimo aktas, statybos darbų žurnalas (sutarties 6.4.2.1 p.), kai užsakovas informuos rangovę apie paskirtą techninį prižiūrėtoją ir techninės priežiūros vadovas priims dokumentaciją bei pasirašys į statybos darbų žurnalą (sutarties 6.4.2.2.p.).

57. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad užsakovas ne tik neinformavo rangovės (nagrinėjamu atveju ieškovės) apie techninio prižiūrėtojo paskyrimą, bet ir apskritai jo nepaskyrė. Jokių duomenų, kad statybos žurnalas buvo perduotas ieškovei prieš darbų pradžią ar juos vykdant, į bylą nepateikta. Byloje pateiktas statybvietės perdavimo – priėmimo aktas yra pasirašytas tik atsakovo, kas taip pat nesudaro pagrindo vienareikšmiškai išvadai, jog prieš pradedant statybos darbus šis aktas buvo perduotas rangovei pasirašyti.

58. Byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovė pradėjo statybos darbus atsakovui nepaskyrus techninio prižiūrėtojo, neperdavus pasirašyto statybos darbų žurnalo. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas prieštaravo statybos darbų pradėjimui nepaskyrus techninio prižiūrėtojo, ar stabdė statybos darbus, reiškė pretenzijas ieškovei dėl netinkamo sutarties vykdymo. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad koks nors atsakovo atstovas, atsakingas už statinio techninę priežiūrą, ar pats atsakovas darbų vykdymo laikotarpiu būtų reiškęs ieškovei pretenzijas dėl statybos darbų žurnalo pildymo, statybos darbų trūkumų, ar bent jau patvirtinęs tokio žurnalo egzistavimo faktą. Priešingai, byloje pateikti atliktų darbų aktai patvirtina, jog atsakovas atliktus darbus priimdavo pasirašydamas ant atliktų darbų aktų, ir už atliktus darbus sumokėdavo, todėl nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl darbų trūkumo visą riziką turi prisiimti tik ieškovė.

59. Be to, ekspertizės akte atsakant į trečiąjį klausimą, kokie įstatymai, teisės aktai, statybos techniniai reglamentai yra pažeisti statant namą, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyti sekantys Statybos įstatymo, statybos techninių reglamentų reikalavimų pažeidimai:

a) parengtas gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastato ir pagalbinio ūkio pastatų (duomenys neskelbtini) techninis darbo projektas, pagalbinio ūkio pastato statybinių konstrukcijų dalis, tinkama statybos darbams atlikti, tačiau neparengtas stogo konstrukcijos medžiagų ir sluoksnių mazgas netenkina STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 24 punkto reikalavimo, kur nurodyta, kad techninio projekto apimtis ir detalumas turi būti pakankamas statytojo sumanymui suprasti, projekto ekspertizei atlikti, statinio statybos skaičiuojamajai kainai (reglamento nustatytais atvejais) nustatyti, statybos rangovui parinkti, statybą leidžiančiam dokumentui gauti ir darbo projektui parengti; ir STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 8 priede nurodytų atitvarų elementų sprendinių;

b) rangovės atliktų darbų rezultatas netenkina projekto sprendinių ir nurodymų darbams ir statybos produktams pažeidžia STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 7 punkto nurodymus, kad statinio statybos darbai vykdomi pagal statinio projektą ; įstatymų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus; įmonės patvirtintas statybos taisykles. Rangovė atliko stogo šiltinimo darbus įrengdama mineralinės vatos sluoksnį neturėdamas projekto sprendinių (STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 7 p.). Kai statybos darbams atlikti nepakanka projekto detalumo ar trūksta projektinių sprendinių, rangovas turi kreiptis į statytoją (užsakovą) dėl detalesnių projektinių sprendinių ar užduoties patikslinimo ir papildymo (STR 1.06.01:2016 36.7 p.). Neįrengta garo izoliacija, nesandarus šiltinimo sluoksnis (netenkina STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ 64 p. reikalavimai); monolitinių ruožų atvira armatūra gali sutrumpinti elemento naudojimo trukmę, (STR 2.05.05:2005 „Betoninių ir gelžbetonių konstrukcijų projektavimas“ 27 p.), nesivadovauta statinio projektu (STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 7 p.);

c) statytojas (užsakovas) techninei priežiūrai atlikti neskyrė statinio statybos techninio prižiūrėtojo (bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovo) pažeisdamas STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 98 punkto reikalavimus.

60. Be to, ekspertizės akte nurodyta, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas savo veiklos rezultatus įformina įrašydamas reikalavimus Statybos darbų žurnale arba pasirašydamas (vizuodamas) dokumentus (statinių statybos darbų priėmimo aktus, inžinerinių statinių, technologinių inžinerinių sistemų ir bendrųjų statinio inžinerinių sistemų, laikančiųjų konstrukcijų, paslėptų statinio konstrukcijų, paslėptų statybos darbų bei įrenginių bandymo aktus) (STR 1.06.01:2016 95 p.). Dėl priežiūros nevykdymo atlikti darbai nepatikrinti statybos metu, darbai vykdyti nepriėmus statytojo paskirto techninio prižiūrėtojo paslėptų darbų aktuose fiksuotų darbų.

61. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal sutartį ieškovė buvo atsakinga tik už darbo projekto parengimą (sutarties 6.4.1 p.), todėl techninio projekto neatitikimas teisės aktų reikalavimams, statybos techninio prižiūrėtojo nepaskyrimas, darbų priežiūros nevykdymas statybos metu turėjo tiesioginės įtakos defektų atsiradimui.

62. Apibendrindama aukščiau nurodytų aplinkybių visumą teisėjų kolegija sprendžia, kad abi šalys nevykdė sutarties sąlygų, susijusių su statybos darbų pradėjimu, darbų vykdymu, pretenzijas atsakovas ieškovei pradėjo reikšti tik po to, kai dalis darbų jau buvo užbaigta, todėl tiek ieškovas, tiek atsakovė yra atsakingi dėl atsiradusių nuostolių, t. y. abiem šalims tenka atsakomybė dėl netinkamai atliktų darbų ir abi turi prisiimti defektų šalinimo riziką lygiomis dalimis.

Dėl defektų šalinimo išlaidų atlyginimo

63. Atliktų statybos rangos darbų kokybės patikrinimui, statybos darbų trūkumų, jų pašalinimo kaštų, faktiškai atliktų darbų ir sunaudotų medžiagų kiekių nustatymui Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 20 d. nutartimi buvo paskirta statybos techninės veiklos ekspertizė.

64. Teismo ekspertizės 2022 m. liepos 19 d. akte nurodyta, jog atlikus statybinę techninę ekspertizę dėl atliktų statybos darbų nustatyta, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbai atlikti su trūkumais – nustatyti trūkumai sienų mūrui, monolitiniams statinio konstrukcijos ruožams, stogo konstrukcijos sluoksniams. Šalys šių darbų trūkumų neginčijo, nes analogiški trūkumai taip pat buvo nurodyti ir 2020 m. birželio 25 d. statinio apžiūros akte, ir 2020 m. rugpjūčio 12 d. statinio dalinės ekspertizės akte Nr. SDEA 2020/08/12.

65. Patikslintame priešieškinyje atsakovas prašė priteisti jam iš ieškovės 11 437,67 Eur sumą, kurią sudaro 9 231,11 Eur nuostolių atlyginimas statybos darbų defektų šalinimo išlaidoms padengti ir 2 206,56 Eur nuostolių atlyginimas dėl turėtų išlaidų šalinant defektus.

66. Teismas, įvertinęs ekspertizės akto išvadas, byloje surinktus įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, sprendė, kad defektų šalinimo išlaidos sudaro 9 506,56 Eur, iš jų: 8 295,64 Eur (defektų šalinimo išlaidų sumų pagal ekspertizės aktą vidurkis, nes atsakovas neįrodė, brangesnio defektų šalinimo būdo pasirinkimo būtinumo), ir 1 210,92 Eur (fasadinių sienų nuokrypių taisymo kaina tinkuojant, kaina nurodyta ekspertizės akte), ir šią sumą priteisė iš ieškovės atsakovui.

68. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas prašė priteisti 2 206,56 Eur nuostolių atlyginimą dėl turėtų išlaidų UAB „Nasta“ šalinant defektus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, liudytojo V. D. parodymus, kad atsakovo prašoma priteisti suma (2 206,56 Eur) paskaičiuota taikant sienų išlyginimo būdą – polistireno plokščių klijavimą, konstatavo, jog fasado sienos buvo lyginamos klijuojant ir mechaniškai tvirtinant papildomą iki 40 mm storio putų polistireno plokščių sluoksnį, kas neatitinka techninio projekto lauko sienų šilumos izoliacijai sprendinių, ir sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog jo pasirinktas fasado sienų mūro nuokrypių šalinimo būdas atitiko techninio projekto bei teisės aktų reikalavimus.

69. Teismo ekspertės R. U. atliktos ekspertizės akte nurodyta, kad nurodytų trūkumų pašalinimui būtini darbai gali būti atliekami dviem būdais: 1) pertvarų nuokrypius taisant tinko sluoksniu. Tokiu atveju trūkumų šalinimas kainuotų 7 360,16 Eur; 2) permūrijant pertvaras be papildomo tinko sluoksnio; vidinių sienų vertikalumas taisomas papildomo tinko sluoksniu; atviri armatūros sluoksniai padengiami antikorozine danga ir užtaisomi; stogo mineralinės medžiagos sluoksnis taisomas nuardžius OSB plokštes nekeičiant esamos vatos. Tokiu atveju trūkumų šalinimo darbai kainuotų 9 231,11 Eur.

70. Taigi, nėra pagrindo sutikti su apeliantės UAB „MK70“ skundo argumentais, kad teismas nepagrįstai rėmėsi ekspertizės aktu, nustatydamas fasadinių sienų nuokrypio taisymo išlaidas. Sutiktina su apeliante, kad tiesioginis klausimas dėl fasado mūro nuokrypių nustatymo ir galimų defektų pašalinimo kainos ekspertei nebuvo užduotas, tačiau iš ekspertizės akto matyti, jog ekspertė, atsakydama į septintąjį klausimą nurodė, kad ekspertizės metu fasado siena apšiltinta ir paruošta apdailiniam sluoksniui įrengti, atlikto mūro sienos vertikalumo nuokrypiai paslėpti vėliau atliktų darbų; įvertinus vidinių sienų nuokrypius, dėl kurių atsiranda nuokrypiai fasadinėje sienos pusėje, fasadinių sienų nuokrypių taisymo kaina tinkuojant būtų 1 000,76 Eur, su PVM – 1 210,92 Eur. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė jokių įrodymų paneigiančių šias ekspertės išvadas, be savo deklaratyvių teiginių, byloje nepateikė.

71. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad susiklosčiusioje situacijoje ekonomiškiausias ir tinkamiausias atsakovo pažeistų teisių gynybos būdas – nuostolių atlyginimas vadovaujantis ekspertės R. U. nurodoma fasadinių sienų nuokrypių taisymo kaina tinkuojant – 1 210,92 Eur su PVM.

72. Teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo išvadas dėl statybos darbų trūkumų ištaisymo kainos (9 506,56 Eur) laiko pagrįstomis bei teisėtomis. Atsižvelgdama į aukščiau padarytas išvadas dėl abiejų šalių atsakomybės dėl atsiradusios žalos, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas pakeisti skundžiamo teismo sprendimo dalį dėl defektų šalinimo išlaidų atlyginimo, sumažinant iš ieškovės atsakovui priteistiną sumą per pusę. Tokiu atveju iš ieškovės UAB „MK70“ atsakovui R. R. priteistina defektų šalinimo išlaidų atlyginimo suma sudarytų 4 753,28 Eur (9 506,56 / 2). Tačiau nagrinėjamu atveju, byloje susiklostė tokia situacija, kai ieškovė sumažino ieškinio sumą nuo 19 095 Eur iki 14 947,19 Eur, išskaičiavus pusę darbų trūkumų pašalinimui reikalingos sumos (ieškovės skaičiavimu 4 147,81 Eur). Nustačius, kad atsakovui iš ieškovės turėtų būti priteista 4 753,28 Eur suma defektų šalinimo išlaidų, ir įvertinus tą aplinkybę, kad ieškovė sumažino ieškinio reikalavimus atmesdama dalį trūkumų šalinimo išlaidų, todėl iš ieškovės atsakovui priteistina 605,47 Eur (4 753,28 – 4 147,81) defektų šalinimo išlaidų suma.

Dėl sutarties įvykdymo (darbų) kainos ir nuostolių (permokos) už atliktus darbus dydžio

73. Atsakovas priešieškinyje prašė priteisti iš ieškovės 13 343,99 Eur nuostolių atlyginimą dėl be pagrindo padidintų atliktų darbų akte Nr. S003-A001 nurodytų darbų ir medžiagų kiekių bei kainų. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš ieškovės UAB „MK70“ atsakovui R. R. 9 390,81 Eur nuostolių (permokos už atliktus darbus) atlyginimą, motyvuodamas tuo, kad atliktų darbų akte Nr. S003-A001 nurodyta darbų kaina mažintina realiai neatliktų darbų ir nepanaudotų medžiagų kainų suma, apskaičiuota taikant šiame akte nurodytas šalių sutartas vienetų kainas.

74. Ieškovė UAB „MK70“, nesutikdama su teismo išvada, jog teismas apskritai neturėjo pagrindo priteisti nuostolių (permokos) už atliktus darbu atlyginimą, nes visi atlikti darbai iš esmės atitinka darbų ir medžiagų kiekius; be to, buvo atlikta papildomų darbų už 2 777,01 Eur, atsakovas darbus priėmė, pretenzijų nereiškė, sąmatų ir darbų priėmimo aktų neginčijo.

75. Atsakovas R. R., nesutikdamas su teismo sprendimo dalimi dėl nuostolių (permokos) sumos sumažinimo, apeliaciniame skunde teigė, kad dėl darbų kainos susitarė sudarydamos ir pasirašydamos lokalinę sąmatą; todėl teismas nepagrįstai vadovavosi kainomis, nurodytomis atliktų darbų akte Nr. S003-A001; be to, šis reikalavimas savo esme yra reikalavimas dėl žalos atlyginimo, todėl reikėjo nustatyti visas civilinės atsakomybės taikymui būtinas sąlygas. Atsakovo skaičiavimu, priteista suma turėtų būti padidinta 3 953,1 8 Eur iki 13 343,99 Eur.

77. Pagal CK 6.662 straipsnio 1–4 dalių nuostatas užsakovas privalo rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą, o pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų ar kitus trūkumus, nedelsdamas apie tai pranešti rangovui; trūkumų faktu užsakovas gali remtis tik tuo atveju, jei darbų priėmimą patvirtinančiame dokumente jie buvo aptarti arba nustatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau; užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs (jeigu ko kito nenustato sutartis), netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai); po darbų priėmimo nustatęs paslėptus trūkumus, užsakovas privalo pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismas turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

78. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovas R. R. iš dalies apmokėjo už ieškovės UAB „MK70“ atliktus statybos darbus jų nepatikrinęs. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju CK 6.662 straipsnio 3 dalis negali būti taikoma, kadangi nagrinėjamoje byloje nustatyti darbų trūkumai (sunaudota mažesnis medžiagų kiekis ir atlikta mažiau darbų, nei nurodė rangovė) nelaikytini akivaizdžiu trūkumu. Teisėjų kolegijos vertinimu, net ir tuo atveju jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs pareigą prieš priimant darbus juos patikrinti, toks trūkumas kaip sunaudotų medžiagų kiekis, negali būti nustatomas paprastos apžiūros metu.

79. Ekspertizės akte, ekspertė atsakydama į 10 klausimą, nurodė, kad AB „MK 70“ atliktų darbų aktuose Nr. S003-A001 ir Nr. S001-A001, dalies nurodytų darbų ir panaudotų medžiagų kaina skiriasi nuo lokalinėje sąmatoje Nr. S001 nurodytų darbų ir medžiagų kiekių bei kainų. Atliktų darbų aktuose Nr. S003-A001 ir Nr. S001-A001 nurodyti darbai ir medžiagos, panaudotos statant ūkinį pastatą adresu (duomenys neskelbtini); atliktų darbų akte nurodyti didesni nei projektiniai kiekiai, kurių panaudojimas pastate nenustatytas. Perteklinių kiekių lentelė pateikta atsakant į aštuntąjį klausimą. (atsakymas į 9 klausimą).

80. Atsakydama į aštuntąjį klausimą – ar UAB „MK 70“ faktiškai atliktų darbų ir sunaudotų medžiagų kiekiai atitinka atliktų darbų aktuose Nr. S003-A001 ir Nr. S001-A001 nurodytų darbų ir medžiagų kiekius? – ekspertė nurodė, jog faktiškai UAB „MK 70“ atliktų darbų ir sunaudotų medžiagų kiekiai atitinka atliktų darbų aktuose Nr. S003-A001 ir Nr. S001-A001 nurodytų darbų ir medžiagų kiekius, išskyrus žemiau pateiktus atliktų darbų aktuose Nr. S003-A001 ir Nr. S001-A001 nurodytus perteklinius darbų ir medžiagų kiekius, o būtent:

- atliktas darbas – žvyro pagrindas po pamatais (kub. m), darbų kiekis pagal atliktų darbų aktus (Nr. S001-A001 ir Nr. S003-A001) – 60 kub. m, pagalbinio ūkio pastato projektinis kiekis – 31,6 kub. m;

- atliktas darbas – II grupės grunto kasimas (1000 kub. m), darbų kiekis pagal atliktų darbų aktus (Nr. S001-A001 ir Nr. S003-A001) – 1 kub. m, pagalbinio ūkio pastato projektinis kiekis – 0,0944 kub. m;

- apvalių gb k-cijų armavimas (t), darbų kiekis pagal atliktų darbų aktus (Nr. S001-A001 ir Nr. S003-A001) – 1 t, pagalbinio ūkio pastato projektinis kiekis – 0,80864 t;

- resursai: armatūra (prvnt.), darbų kiekis pagal atliktų darbų aktus (Nr. S001-A001 ir Nr. S003-A001) – 1 prvnt., pagalbinio ūkio pastato projektinis kiekis – 0,80864 prvnt.;

- kolonų betonavimas (kub m.) darbų kiekis pagal atliktų darbų aktus (Nr. S001-A001 ir Nr. S003-A001) – 25 kub. m., pagalbinio ūkio pastato projektinis kiekis – 14.4 kub. m;

- gb rostverko iš betono M250 įrengimas (kub. m), darbų kiekis pagal atliktų darbų aktus (Nr. S001-A001 ir Nr. S003-A001) – 15 kub. m, pagalbinio ūkio pastato projektinis kiekis – 8,4 kub. m.

81. Pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas nuostolių dydį (dėl permokos už darbus ir medžiagas), rėmėsi šalių pasirašytame atliktų darbų akte Nr. S003-A001 nurodytomis darbų ir medžiagų kainomis, nurodydamas, kad atsakovas byloje neįrodinėjo, jog jis, pasirašydamas šį aktą, suklydo ar buvo ieškovės apgautas dėl akte nurodytų kainų, reikalavimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu šiais pagrindais nereiškė, kas įrodo šalių valią ir susitarimą pakeisti rangos sutartimi sutartas atskirų darbų ir medžiagų kainas. Toks šalių susitarimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms.

82. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiomis teismo išvadomis ir pažymi, kad nors rangos sutartyje buvo numatyta galutinė nekintanti darbų kaina, o apmokėjimui už atliktus darbus taikomi fiksuoti įkainiai, tačiau, kaip jau minėta, sutartyje buvo numatyta galimybė keisti kainą. Atsakovui nenuginčijus atliktų darbų akto, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo pasirašytame ir nenuginčytame atliktų darbų akte nurodyti įkainiai laikytini šalių susitarimu dėl kainos koregavimo, todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti teismo sprendimo šioje dalyje.

83. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad teismas neturėjo pagrindo priteisti permokos už atliktus darbus, nes visi darbai iš esmės buvo atlikti.

84. Pirmiausia pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340-2011). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011). Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, jog teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009).

85. Vertinant apeliacinio skundo argumentus dėl šios sprendimo dalies pažymėtina, jog apeliantė UAB „MK70“ atliktų darbų akte nurodytus darbų ir medžiagų kiekius vertina atsietai, neatsižvelgdama į byloje esančių įrodymų visumą. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ekspertizės akte padarytas išvadas, ar teismo nustatytas aplinkybes dėl įkainių taikymo pagal šalių pasirašytą atliktų darbų aktą.

86. Šiuo atveju nėra teisiškai reikšminga ir apeliantės nurodyta aplinkybė, jog ji yra atlikusi papildomų darbų už 2 777,01 Eur.

87. Šalys, sudarančios statybos rangos sutartį, kurioje nustatyta konkreti kaina, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius. Galimybė išimtiniais atvejais keisti (didinti) rangos sutartyje sulygtą darbų kainą nustatyta bendrosiose rangos teisinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.653 str. 6 d.), o statybos rangos sutarties atveju – CK 6.684 straipsnio 4 dalyje, 6.685 straipsnio 1, 2 dalyse.

88. Galimybė didinti statybos darbų kainą, kai tai būtina dėl reikalingų atlikti papildomų darbų, kurie nenumatyti normatyviniuose statybos dokumentuose, nustatyta CK 6.684 straipsnio 4 dalyje. Rangovas apie tokius paaiškėjusius papildomus darbus, pagrįsdamas jų objektyvų poreikį, ir sutarties kainos dėl to padidėjimą privalo pranešti užsakovui. Šis per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu terminas sutartyje nenustatytas, – per protingą terminą, turi pranešti rangovui apie savo sprendimą dėl sutikimo ar nesutikimo dėl papildomų darbų atlikimo ir sutarties kainos keitimo. Jeigu rangovas negauna užsakovo atsakymo į jo pranešimą, rangovas turi teisę sustabdyti darbus. Tokiu atveju nuostolius, atsiradusius rangovui dėl darbų vykdymo sustabdymo (prastovos), privalo atlyginti užsakovas, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad papildomus darbus atlikti nebuvo būtina. Tuo atveju, kai rangovas neįvykdo užsakovo informavimo pareigos, jis netenka teisės reikalauti iš užsakovo apmokėti papildomų darbų vertę ir atlyginti dėl darbų sustabdymo turėtus nuostolius, nebent įrodytų, kad jo neatidėliotini veiksmai atitiko užsakovo interesus, o dėl statybos darbų sustabdymo statybos objektas būtų žuvęs arba buvęs sugadintas (CK 6.684 str. 4 d. ir 5 d.). Byloje šių aplinkybių ieškovė neįrodinėjo.

89. Pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindo abejoti ekspertės išvadų dėl padidintų darbų ir medžiagų kiekio patikimumu ir jomis vadovavosi, jokių abejonių dėl teismo ekspertės išvados patikimumo neišsakė ir apeliantė. Todėl apeliantės deklaruojamas nesutikimas su teismo pozicija dėl atliktų darbų akte padidintų darbų ir medžiagų kiekių, yra aiškiai nepakankamas pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl permokos už atliktus darbus priteisimo paneigti.

Dėl apmokėjimo už atliktus darbus

90. Pirmosios instancijos teismas visiškai patenkino ieškovės UAB „MK70“ ieškinį ir priteisė ieškovei iš atsakovo 14 947,19 Eur už atliktus darbus.

92. Byloje nustatyta, jog pagal atliktų darbų aktus Nr. S001-A001 ir Nr. S003-A001 ieškovei buvo išrašyta 2020 m. rugpjūčio 11 d. sąskaita MK Nr. 031 bendrai 74 095,92 Eur su PVM sumai. Pagal atliktų darbų (2019 m. gegužės 7 d. – 2019 m. birželio 21 d.) aktą Nr. S003-A001 atlikta darbų už 42 155,44 Eur, aktas šalių pasirašytas 2019 m. birželio 25 d. Pagal atliktų darbų (2019 m. lapkričio 2 d. – 2020 m. sausio 31 d.) aktą Nr. S001-A001 atlikta darbų už 31 940,44 Eur, aktas vienašališkai pasirašytas tik ieškovės 2020 m. sausio 30 d.

93. Šiuo aspektu aktualu tai, kad apeliantas iš esmės neginčija ieškovės nurodytų aplinkybių, jog pagal pateiktas sąskaitą atsakovas už atliktus darbus yra sumokėjęs ieškovei 55 000,92 Eur. Patikslintame ieškinyje nurodyta, kad atsakovas už darbus liko skolingas 19 095 Eur sumą, iš kurios atėmus pusę darbų trūkumams pašalinti reikalingos sumos (ieškovės skaičiavimu 4 147,81 Eur), iš atsakovo priteistina skolos už atliktus darbus suma sudarytų 14 947,19 Eur. Apeliantas neneigia ir fakto, kad iš esmės darbai pagal atliktų darbų aktus buvo atlikti, ginčo darbų perdavimo aktą Nr. S003-A001 yra pasirašęs, pripažindamas jų turinio dėl darbų faktinio atlikimo bei jų kiekio teisingumą, tačiau ir tuomet pats apeliantas į šiuos aktus neatsižvelgė. Iš aktų taip pat yra kildinami reikalavimai nagrinėjamoje byloje. Apeliantas neįrodinėjo, kad jo veiksmus, nepasirašant darbų perdavimo aktų, galėtų pateisinti trūkumų, dėl kurių darbų rezultato apskritai neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį ir kuriuos rangovė atsisako ištaisyti, buvimas (CK 6.694 str. 6 d.). Taip pat atsakovas iki 2020 m. birželio mėnesio nėra pateikęs ieškovei jokių priešpriešinių pretenzijų ar reikalavimų, susijusių su netinkamu sutarties įvykdymu ar darbų kokybe.

94. Įstatymų leidėjas pareigą organizuoti darbų priėmimą, gavus rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba atliktų darbų etapą, ir darbus be išlygų ar su išlygomis (su pastabomis akte) priimti nustato būtent užsakovui (CK 6.694 str. 1 d. 2 d.). Taip pat yra numatyti ir teisiniai padariniai, jeigu kuri nors sutartinių santykių šalis atsisako pasirašyti darbų perdavimo – priėmimo aktą. Pagal CK 6.694 straipsnio 4 dalį, tokiu atveju daroma žyma apie antrosios šalies atsisakymą pasirašyti ir aktą pasirašo antroji sutarties šalis, o toks aktas turį tokią pačią teisinę galią, kaip ir abiejų sutarties šalių pasirašytas, iki bus nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka – pareiškiant byloje dėl reikalavimo atsiskaityti pagal tokius aktus priešieškinį dėl vienašalio akto nuginčijimo, arba savarankiškus tokio paties pobūdžio reikalavimus atskiroje civilinėje byloje.

95. Tokia pati pareiga priimti iš rangovės atliktus statybos darbus ir pasirašyti ant atliktų statybos darbų aktų, arba šiuose aktuose raštu nurodyti savo pretenzijas dėl jų kiekio ir kokybės, taip pat laiku už darbus atsiskaityti užsakovei (apeliantui) įtvirtinta ir sutartyje (sutarties 5.1.-5.2., 5.6 p.). Atsiskaitymo sulaikymą galėtų lemti tik rangovei nepašalinus defektiniame akte nurodytų atliktų darbų trūkumų, ir nekompensuojami dėl rangovės kaltės padaryti nuostoliai (sutarties 5.7 p.). Tačiau net ir tokios aplinkybės negali eliminuoti užsakovo bendros pareigos atsiskaityti už darbus.

96. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsisakymas pasirašyti darbų perdavimo aktą, priešingai nei savo skunde tvirtina apeliantas, neteikė jam pagrindo neatsiskaityti už realiai atliktus darbus, taigi, šį klausimą pirmosios instancijos teismas išsprendė teisingai.

98. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra suformulavęs taisyklę, kad jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007).

99. Nagrinėjamu atveju pagal sutarties 4.7 punktą sutarties šalys susitarė, kad mokėjimai atliekami per 15 kalendorinių dienų pagal atliktų statybos darbų aktus ir rangovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Rangovė pateikia užsakovui atliktų statybos darbų aktus, pasirašytus rangovės ir užsakovo įgaliotų asmenų. Atliktų statybos darbų aktą tikrina ir savo parašu tvirtina užsakovas arba jo įgaliotas asmuo.

100. Nors atsakovas tvirtino, kad atliktų darbų akto Nr. S001-A001 jis nėra gavęs, tačiau iš šalių susirašinėjimo (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 6) matyti, kad atsakovui 2020 m. liepos 1 d. buvo išsiųsti atliktų darbų aktai pasirašyti ir perimti darbų rezultatą, tačiau apeliantas pasirašė ir grąžino tik vieną atliktų darbų aktą, kito (Nr. S001-A001) nepasirašė, nepasirašymo priežasčių pačiame akte neįvardijo, defektinio akto, pasirašyto abiejų šalių arba vien tik užsakovo, kaip numatyta sutarties 5.6 punkte nesudarė, ir jo sutartyje nustatyta tvarka neįteikė rangovei.

101. Iš pateikto šalių susirašinėjimo matyti, kad apeliantas nepareikalavo patikslinti darbų rūšies bei kiekių, juos atitinkamai pagrindžiant dokumentais, nors tokią teisę turėjo tiek pagal sutartį, tiek pagal įstatymą (CK 6.689 str., 6.691 str.). Tokia atveju, vien abstrakčiai nurodyti ieškovei adresuotame 2020 m. liepos 1 d. laiške apie tai, kad ieškovė kai kuriuos darbus atliko nekokybiškai, ar nėra pateikusi visos dokumentacijos (2020 m. birželio 29 d. atsakovo laiškas ieškovei), todėl užsakovas negali pasirašyti darbų perdavimo – priėmimo akto, aiškiai nepakanka.

102. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad vienintelis apelianto prieštaravimas dėl atliktų darbų trūkumų įformintas 2020 m. birželio 25 d. statinio apžiūros aktu, ir apie tai pranešta ieškovei 2020 m. rugpjūčio 6 d. (pretenzija dėl vienašališko rangos sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo), t. y, kai ieškovė darbų aktą Nr. S001-A001 jau buvo vienašališkai pasirašiusi.

103. Aptartų bylos aplinkybių visuma, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad apeliantė vengė priimti atliktus statybos rangos darbus ir už juos sumokėti sutarties kainą. Remiantis anksčiau nurodyta kasacinio teismo praktika, apeliantė, nesutikdama su atliktų darbų kiekiais, kokybe ir (ar) apimtimi, turėjo galimybę šiuos aktus ginčyti teisme (prieš)ieškiniu, ko nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta. Tik procesiniuose dokumentuose nurodytų atsikirtimų dėl vienašalių aktų neteisėtumo ar nepagrįstumo tokioje situacijoje nepakanka, todėl atsakovui kyla pareiga atsiskaityti su ieškove už atliktus darbus (CK 6.687 str.). Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovei iš atsakovo priteistas užmokestis už ieškovės atliktus darbus (14 947,19 Eur), yra pagrįsta ir teisėta.

Dėl bylos baigties

104. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl nuostolių dėl netinkamai atliktų darbų priteisimo atsakovui, todėl ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, atsakovo apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

105. CPK 93straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.

106. Nagrinėjamu atveju ieškinys tenkintas visiškai, priešieškinis buvo patenkintas iš dalies, todėl šalys įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, atsisakyta reikalavimų dalis laikytina kaip sprendimu, priimtu priešingos šalies naudai. Todėl atmestų ir patenkintų reikalavimų proporcijos nagrinėjamu atveju skaičiuotinos ne pagal sumažintus, o pagal pradinius ieškinio ir priešieškinio reikalavimus.

107. Nustatant šalių patenkintų (atmestų) reikalavimų proporciją atsižvelgtina į bendrą ginčo sumą. Nagrinėjamu atveju bendra ginčo suma sudaro 60 402,26 Eur (ieškovės ieškinio reikalavimų suma 19 095 Eur + atsakovės priešieškinio reikalavimų suma 41 307,26 Eur). Ieškovės patenkintų ir atsakovės atmestų reikalavimų suma sudaro 46 258,17 Eur (pagal ieškovės ieškinį tenkinta 14947,19 Eur + pagal atsakovės priešieškinį netenkinta 31 310,98 Eur). Atitinkamai, ieškovės laimėta bylos dalis sudaro 76,58 proc. nuo bendros ginčo sumos (46 258,17 x 100 / 60 402,26). Atsakovės patenkintų ir ieškovės atmestų reikalavimų suma sudaro 14 144,09 Eur (pagal atsakovės priešieškinį tenkinta 9 996,28 Eur + pagal ieškovės ieškinį netenkinta 4 147,81 Eur). Atitinkamai, atsakovės laimėta bylos dalis sudaro 23.42 proc. nuo bendros ginčo sumos (14 144,09 x 100 / 60 402,26). Pagal nustatytą proporciją paskirstomos šalių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

108. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 336 Eur žyminį mokestį, turėjo 4 923 Eur teisinės pagalbos išlaidų pagal pateiktas sąskaitas ir 1 573 Eur išlaidas už ekspertizės atlikimą, eksperto konsultacijas, dalyvavimą teismo posėdyje, iš viso – 6 832 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teisinės pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių. Pagal nustatytą proporciją ieškovei priteistina 76,58 proc. bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme apmokėti – 5 231,95 Eur.

109. Atsakovas už priešieškinį sumokėjo 558 Eur žyminį mokestį, turėjo 3 630 Eur teisinės pagalbos išlaidų pagal pateiktas sąskaitas ir 4 100 Eur išlaidas už ekspertizės atlikimą, iš viso – 8 288 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teisinės pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių. Pagal nustatytą proporciją ieškovei priteistina 23,42 proc. bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme apmokėti – 1 941,05 Eur.

110. Taikant šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų abipusį įskaitymą, iš atsakovo ieškovei priteistina 3 290,90 Eur (5 231,95 – 1 941,05) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

111. Atsakovo apeliacinis skundas atmestas, todėl jo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos.

112. Ieškovė UAB „MK70“ apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą priteisti 200 Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme, iš jų 567 Eur už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis ir 2 150 Eur teisinės pagalbos išlaidų (1 300 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir 850 Eur už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą). Kartu su prašymu pateikė turėtas išlaidas pagrindžiančius mokėjimo dokumentus. Prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Kadangi apeliacinis skundas iš dalies patenkintas, o nepatenkinta 47 proc. (8 901,09 x 100 / 18 897,37) apeliacinio skundo reikalavimų, todėl atsakovei gali būti kompensuota 53 proc. turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, t. y. 1 139,50 Eur (CPK 93 str. 2 d., 3 d., 98 str.).

113. Tokiu būdu iš atsakovo ieškovei iš viso priteistina 4 430,40 Eur (3 290,90 + 1 139,50) bylinėjimosi išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 18 d. sprendimą pakeisti sumažinant iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MK70“ atsakovui priteistiną nuostolių už nekokybiškai atliktus darbus sumą nuo 9 506,56 Eur iki 605,47 Eur, bei pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir šias sprendimo rezoliucines dalis išdėstyti taip:

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MK70“, juridinio asmens kodas 300613102, atsakovui R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 605,47 Eur (šešis šimtus penkis eurus 47 ct) statybos darbų defektų šalinimo išlaidų atlyginimą, 9 390,81 Eur (devynis tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt eurų 81 ct) nuostolių atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (9 996,28 Eur) nuo bylos iškėlimo (priešieškinio priėmimo) teisme (2021 m. kovo 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Priteisti iš atsakovo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „MK70“, juridinio asmens kodas 300613102, 4 430,40 Eur (keturis tūkstančius keturis šimtus trisdešimt eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.