- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-11
- Bylos Nr.
- e2-4565-405/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Lisauskienė
- Atsakovas
- V. B.
- Ieškovas
- UAB „Egro Etalon“
- Kategorijos
- 1.3.9.2.2Darbo ginčų nagrinėjimas teisme
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
- 3.4.1.8Bylų dėl daikto valdymo pažeidimų nagrinėjimo ypatumai
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Egro Etalon“ ieškinį V. B. dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2019-03-05 sprendimo Nr. DGKS-1258 darbo byloje Nr. APS-36-3030.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė UAB „Agro Etalon“ ieškiniu prašo panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2019 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. DGKS-1258 darbo byloje Nr. APS-36-3030 ir atmesti atsakovės V. B. prašymą.
Ieškovės UAB „Agro Etalon“ atstovas adv. padėjėjas E. Šatas nurodė, kad palaiko ieškinyje išdėstytus nesutikimo su Darbo ginčų komisijos sprendimu argumentus. Darbo ginčų komisija nepagrįstai pripažino atsakovės atleidimą iš darbo neteisėtu, nes atsakovė 2018 m. spalio 12 d. į darbą atvyko tik 10 val., nors darbo laikas prasideda 8 val., ir kreipėsi į bendrovės gamybos vadovą D. B. teigdama, kad jai reikalinga viena darbo diena tam, kad gydytoja po to galėtų jai išduoti nedarbingumo pažymėjimą, nurodė, kad toliau tęsti darbo santykių neketina. D. B. patarė atsakovei kreiptis į buhalteriją, susisiekė su bendrovės vyriausiąja buhaltere L. S., kuri bendravo su atsakove. Atsakovė nuėjo į bendrovės patalpas, kur parašė prašymą atleisti ją iš užimamų pareigų ir tuo pačiu parašė prašymą dėl atostogų suteikimo. Už kelių dienų – 2018 m. spalio 15 d. bendrovė sužinojo, kad atsakovei pratęstas nedarbingumas, jis tęsėsi iki 2018 m. gruodžio 14 d. Minėtą dieną atsakovė susisiekė su bendrovės apskaitininke D. Z., kuri atsakovę informavo, kad jos paskutinė atostogų ir darbo diena – 2019 m. sausio 17 d. Minėtą dieną atsakovė paskambino bendrovės vyriausiajai buhalterei ir ją informavo, kad atvyko į darbą ir nori bendrovei pateikti prašymą atleisti ją iš darbo pagal DK 56 str., teigė, kad darbdavys negalėjo jos atleisti savo noru. Vyriausioji buhalterė L. S. atsakovę informavo, kad ji prašymą jau parašiusi 2018 m. spalio 12 d. ir jo pagrindu atleista iš darbo. Atsakovė kreipėsi į darbo ginčų komisiją, kuri 2019 m. kovo 5 d. priėmė sprendimą pripažinti atsakovės atleidimą iš darbo neteisėtu. Mano, kad atsakovės atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu nepagrįstai, kadangi DK 55 str. nenustatyta prašymo dėl atleidimo forma, atsakovės valia išreikšta aiškiai, nedviprasmiškai, nes ji savo ranka parašė, kad paskutinė atostogų diena laikoma paskutine darbo diena. Savo valią ji išreiškė ir liudytojams D. B. bei bendrovės vyriausiajai buhalterei L. S.. Be to, atsakovė prašyme, pateiktame darbo ginčų komisijai, nurodė, kad jos sveikata pablogėjo ir jai 2018 m. spalio 15 d. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas dėl patirto didelio streso, nes bendrovė su ja netinkamai pasielgė, kadangi iš darbo išeiti neplanavo, tuo patvirtindama, kad jai buvo aišku, kad ji 2018 m. spalio 12 d. prašyme dėl atostogų suteikimo įrašydama tekstą „paskutinė atostogų diena paskutinė darbo diena“ pateikė kartu ir prašymą atleisti ją iš darbo. Atsakovė, pateikusi prašymą atleisti ją iš darbo, turėjo teisę per tris darbo dienas jį atšaukti, tačiau to nepadarė. Bendrovė, atleisdama atsakovę iš darbo, neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nes, Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriui atlikus bendrovėje patikrinimą dėl darbo sutarčių vykdymo ir darbo užmokesčio mokėjimo, kurio metu buvo vertinamas ir su atsakove sudarytos darbo sutarties vykdymas bei nutraukimas, nenustatė jokių pažeidimų. Ieškovės atstovas nurodė, kad, nesant pagrindo pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu, nėra bendrovės neteisėtų veiksmų, t. y. netinkamo atleidimo iš darbo, ir kitų būtinųjų atsakomybės sąlygų, todėl atsakovei priteisti neturtinės žalos atlyginimą nėra pagrindo.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas adv. G. Vainius prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad palaiko atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus. Papildomai nurodė, kad atsakovė 2018 m. spalio 12 d. darbdaviui pateikė prašymą dėl atostogų suteikimo. Liudytojai skirtingai aiškino aplinkybes, tačiau nustatyta, kad bendrovės vyriausioji buhalterė bendravo su apskaitininke, o apskaitininke dirbusi liudytoja D. Z. patvirtino, kad atsakovei buvo pateiktas tekstas, kurį jai pasakė vyriausioji buhalterė ir kuris turėjo būti įrašytas į prašymą dėl atostogų suteikimo. Minėtos liudytojos patvirtino, kad nutraukti darbo sutartį buvo darbdavio valia. Ieškovės atstovas nurodė, kad liudytojos D. Z. santykiai su bendrove blogi, todėl ji apkalbėjo bendrovę, tačiau tai subjektyvi, niekuo nepagrįsta nuomonė. Ieškovės pateiktas įsakymas pasirašytas ne direktoriaus, jis nebuvo įteiktas atsakovei, be to, liudytoja D. Z., bendrovėje rengusi įsakymus, paaiškino, kad įsakymo dėl atsakovės atleidimo 2018 m. spalio 12 d. nerengė. Atsakovės valia nutraukti darbo sutartį jos iniciatyva 2018 m. spalio 12 d. nebuvo išreikšta, 2019 m. sausio 17 d. atsakovė pageidavo nutraukti darbo sutartį pagal DK 56 str. 1 d. 3 p., tam buvo sąlygos – liudytoja D. Z. patvirtino, kad 2018 m. spalio 12 d. atsakovė buvo atsinešusi dokumentą apie tai, kad ji darbinga tik iš dalies. Liudytojas D. B. paneigė ieškovės nurodomas aplinkybes, kad su atsakove buvo kalbama apie darbo sutarties nutraukimą, patvirtino, kad buvo susitarta dėl atostogų. Pagal DK normas, atleidimo iš darbo teisėtumą turi įrodyti darbdavys, tačiau ieškovė neįrodė, kad darbo ginčų komisijos sprendimas nepagrįstas. Pareiškime dėl atleidimo iš darbo turi būti aiškiai nurodyta darbuotojo valia nutraukti darbo sutartį, tuo tarpu prašyme dėl atostogų prirašyto teksto turinys neaiškus, prierašas parašytas be jokių skyrybos ženklų. Tai, jog atsakovės valia dėl darbo sutarties nutraukimo 2018 m. spalio 12 d. nebuvo išreikšta, patvirtinama aplinkybe, kad 2019 m. sausio 17 d. ji atvyko į darbą, tačiau vartai buvo uždaryti, paskambinusi vyriausiajai buhalterei informavo, kad atvyko į darbą, norėdama pateikti prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo dėl ligos (LR DK 56 str. pagrindu), tačiau jai buvo atsakyta, jog ji jau atleista. Ieškovė piktnaudžiavo savo teise, būdama stipresnioji darbo santykių šalis, nesiaiškino tikrosios atsakovės valios dėl jos darbo santykių tęsimo ar nutraukimo, neįsitikino, ar atsakovė, prašydama suteikti kasmetines atostogas, tuo pačiu prašė būti atleista iš darbo.
Atsakovė V. B. paaiškino, kad bendrovėje UAB „Agro Etalon“ dirbo nuo 2014 m. Gydosi senokai, bet 2018 m. pašlijo sveikata, ilgai buvo nedarbinga, 2018 m. spalio 11 d. jai nustatytas darbingumo lygis 55 procentai. 2018 m. spalio 12 d. atėjo į darbą, nes privalėjo atnešti dokumentą apie neįgalumą ir norėjo išsiaiškinti dėl darbo sąlygų – kaip bus toliau, kai ji tapo iš dalies darbinga. Buhalterijos kabineto durys buvo užrakintos, lauke ji susitiko gamybos vadovą D. B., su kuriuo kalbėjosi apie sveikatos problemas, nes ir jis turėjo sveikatos problemų, sakė, kad ji neįgali. D. B. sakė, kad darbo šiuo metu nedaug, užsiminė apie atostogas ir susisiekė su buhalterija. Jai buvo pasiūlyta nueiti į buhalteriją ir parašyti prašymą dėl atostogų. Buhalterijos kabinete buvo D. Z. ir auditorius. Jai D. Z. padavė prašymo dėl atostogų formą ir nuo palangės padavė tekstą, sakydama, kad ji prašyme turi parašyti ir paduoto teksto žodžius. Jai paklausus, kodėl, D. Z. atsakė, kad taip pasakė vyriausioji buhalterė. Ji teksto prasmės ir reikšmės nesuprato, tačiau kabinete buvo auditorius, todėl ji D. Z. daugiau neklausinėjo ir į prašymą dėl atostogų perrašė paduotą tekstą. Manė, kad galbūt tai susiję su jos nedarbingumu. Vėliau ji susirgo ir vėl jai buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, jai skambino D. B. ir priekaištavo, kad ji turi nedarbingumą, sakė, kad išeitų iš darbo. Bendrovė nepildė dokumentų, reikalingų apmokėjimui gauti, todėl ji apmokėjimo ilgą laiką negavo, susisiekus su bendrove, jai buvo pasakyta, kad apmokėjimą gaus tada, kai išeis iš darbo. Pasibaigus nedarbingumui, tęsėsi atostogos, ji skambino D. Z., kuri jai pasakė atostogų pabaigos datą. Tikėjosi, kad bendrovė jai pasiūlys dirbti 0,5 etato. Po atostogų 2019 m. sausio 17 d. atėjusi į darbą rado darbovietės vartus užrakintus, paskambinusi vyriausiajai buhalterei sužinojo, kad darbovietėje išeiginė diena, pasakius, kad ji nori parašyti prašymą atleisti ją iš darbo dėl sveikatos būklės, vyriausioji buhalterė atsakė, kad turi jos prašymą atleisti iš darbo ir ji bus atleista. Kitą dieną Sodroje sužinojo, kad ji 2019 m. sausio 17 d. atleista iš darbo. Su įsakymu apie atleidimą iš darbo ji nebuvo supažindinta. 2018 m. spalio 12 d. neturėjo minčių išeiti iš darbo, norėjo išsiaiškinti, kaip dirbs toliau.
Ieškinys netenkinamas.
Nustatyta, kad atsakovė V. B. pagal 2014 m. gegužės 19 d. sudarytą darbo sutartį nuo 2014 m. gegužės 20 d. dirbo UAB „Agro Etalon“ valytoja (el. b. l. 47-57). L. e. direktoriaus pareigas pardavimų vadovo M. J. 2018 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 30-2018 „Dėl kasmetinių atostogų suteikimo ir atleidimo iš darbo“ atsakovei V. B. suteiktos atostogos nuo 2018 m. spalio 12 d. iki 2018 m. lapkričio 6 d. ir nurodoma, kad paskutinė atostogų diena (2018 m. lapkričio 6 d.) laikoma paskutine darbo diena pagal darbuotojo prašymą. Atsakovė iš darbo atleista 2019 m. sausio 17 d., pasibaigus jos atostogoms, kurios prasitęsė dėl nedarbingumo. Atsakovė dėl neteisėto atleidimo iš darbo kreipėsi į darbo ginčų komisiją. Darbo ginčų komisija 2019 m. kovo 5 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-36-3030 atsakovės prašymą patenkino – pripažino atsakovės atleidimą pagal LR DK 55 str. 1 d. neteisėtu, nusprendė, kad UAB „Agro Etalon“ ir V. B. darbo sutartis nutraukiama darbo ginčų komisijos sprendimu jo įsiteisėjimo dieną, taip pat iš UAB „Agro Etalon“ atsakovei priteisė vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, kompensaciją už neteisėtą atleidimą iš darbo ir neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovė prašo panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimą ir atsakovės V. B. prašymą atmesti.
Kilus ginčui dėl atsakovės V. B. atleidimo iš darbo teisėtumo, pagal LR DK 214 str. 3 d. nuostatas, atleidimo iš darbo teisėtumą privalo įrodyti darbdavys.
Darbdavys UAB „Agro Etalon“ teigia, kad atsakovė prašė atleisti ją iš darbo DK 55 str. nustatytu pagrindu – darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių, savo valią nutraukti darbo sutartį išreiškė prašyme dėl atostogų suteikimo pati įrašydama įrašą „paskutinė atostogų diena paskutinė darbo diena“.
LR DK 55 str. 1 d., be kita ko, nustatyta, kad neterminuota darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu. Įstatyme nurodoma, kad darbuotojo prašymas dėl atleidimo iš darbo turi būti suformuluotas pareiškime raštu, tačiau neapibrėžtas tokio pareiškimo turinys. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, be to, kad pareiškimas nutraukti darbo sutartį darbdaviui turi būti pateiktas raštu, turi būti nurodoma jo surašymo ir pageidaujama atleidimo datą, taip pat ir kitos aplinkybės (konkretus DK straipsnis, pagrindas, kuriuo darbuotojas prašo jį atleisti, priežastys, dėl kurių darbuotojas pageidauja nutraukti darbo sutartį ir kt.), iš kurių galima būtų spręsti, kokiu konkrečiu pagrindu jis siekia būti atleistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2009). Atsakovė 2018 m. spalio 12 d. darbdaviui pateikė prašymą „Dėl kasmetinių apmokamų atostogų suteikimo“, jame išreiškė prašymą suteikti jai atostogas nuo 2018 m. spalio 12 d. Priešingai nei teigia ieškovė, prašyme dėl atostogų suteikimo nesuformuluotas prašymas atleisti iš darbo. Įrašas „paskutinė atostogų diena paskutinė darbo diena“ negali būti laikomas tinkamu darbuotojo pareiškimu dėl darbo sutarties nutraukimo, nes jis neatitinka nei įstatyme, nei teismų praktikoje formuojamų reikalavimų tokio dokumento formai ir turiniui. Teismas vertina, kad atsakovė darbdaviui nepateikė pareiškimo dėl atleidimo iš darbo, nes įrašas, kurio pagrindu ieškovė nutraukė darbo sutartį su atsakove, negali būti laikomas tinkamu pareiškimu dėl darbo sutarties nutraukimo – jis įrašytas prašyme dėl atostogų suteikimo, šiame įraše nenurodyta aiški atsakovės valia nutraukti darbo sutartį, nenurodyta pageidaujama atleidimo data, taip pat nenurodyti nei darbo sutarties nutraukimo pagrindas, nei priežastys, dėl kurių darbo sutartis nutraukiama. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo šį įrašą vertinti kaip atsakovės valios nutraukti darbo sutartį išraišką. Įrašas ne tik neatitinka reikalavimų, keliamų darbuoto valios nutraukti darbo sutartį išraiškai, bet ir neatitiko tikrosios atsakovės valios. Darbdavys nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad prašyme dėl atostogų suteikimo įrašytame tekste „paskutinė atostogų diena paskutinė darbo diena“ išreikšta tikroji atsakovės valia ir kad 2018 m. spalio 12 d. atsakovė norėjo nutraukti darbo sutartį.
Atsiliepimas
Atsakovė paaiškino, kad 2018 m. spalio 12 d. ji nenorėjo nutraukti darbo sutarties, atėjo į darbą iš karto po to, kai 2018 m. spalio 11 d. buvo nustatyta, kad ji tik iš dalies darbinga, tikėdamasi, kad jai darbdavys pasiūlys darbą lengvesnėmis sąlygomis ar ne visą darbo dieną, išeiti iš darbo ji neketino, nes nenorėjo likti be darbo ir pajamų. Atsakovės valios nutraukti darbo sutartį nebuvimas patvirtinamas byloje nustatytomis aplinkybėmis, kuriomis šis tekstas buvo įrašytas į prašymą dėl atostogų suteikimo. Kaip nustatyta iš liudytojo D. B., bendravusio su atsakove iš karto, kai ji 2018 m. spalio 12 d. atvyko į darbą, paaiškinimų, atsakovė jam nesakė, kad nori nutraukti darbo sutartį – liudytojas paaiškino, kad atsakovė kreipėsi į jį, norėdama vienos „fiktyvios“ dienos, t. y. 2018 m. spalio 12 d. nedirbti, bet gauti apmokėjimą, tam, kad jai toliau galėtų būti tęsiamas nedarbingumas. Liudytojui toks atsakovės pageidavimas nepatiko, tačiau tokių klausimų sprendimas neįeina į jo kompetenciją, todėl liudytojas paskambino vyriausiajai buhalterei L. S. ir jai pranešė, kad atsakovė kreipėsi į jį dėl „fiktyvios“ dienos. Liudytojas paaiškino, kad atsakovė jam sakė apie pablogėjusią sveikatą, svarstė, ar galės dėl to dirbti, tačiau nenurodė, kad atsakovė 2018 m. spalio 12 d. buvo apsisprendusi išeiti iš darbo. Liudytoja L. S., dirbanti bendrovėje, aptarnaujančioje UAB „Agro Etalon“, vyriausiąja buhaltere, patvirtino, kad 2018 m. spalio 12 d. jai paskambino gamybos vadovas D. B. ir pasakė, kad atsakovė kreipėsi dėl „fiktyvios“ dienos, t. y. pageidavo, kad ji tą dieną nedirbtų, bet būtų fiksuojama, kad dirba, ir tuomet gydytoja jai galėtų išrašyti naują nedarbingumo pažymėjimą. Liudytoja paaiškino, kad tą patį, kalbėdama su ja telefonu, atsakovė pasakė ir jai, tačiau ji nesutiko su tokiu nepagrįstu nedarbingumo pažymėjimų išdavimu ir pasiūlė atsakovei parašyti prašymą dėl atostogų suteikimo nuo tos dienos, t. y. 2018 m. spalio 12 d. Šiais liudytojų paaiškinimais patvirtinama, kad atsakovė, 2018 m. spalio 12 d. atvykusi į darbą, neturėjo tikslo nutraukti darbo sutartį, į darbą tą dieną atvyko kitais tikslais.
Priešingai nei teigia darbdavys, liudytojos L. S. paaiškinimais nepatvirtinama, kad atsakovė 2018 m. spalio 12 d. pageidavo nutraukti darbo sutartį su ieškove ir savo valią išreiškė prašyme dėl atostogų suteikimo parašydama aptariamą tekstą. Liudytoja L. S. teigia, kad, susitarus su atsakove, kad ji rašys prašymą dėl atostogų, atsakovė sakė, kad vis tiek išeis iš darbo, todėl ji (liudytoja) pasakė, kad atsakovė prašyme dėl atostogų parašytų tekstą „paskutinė atostogų diena paskutinė darbo diena“. Liudytoja neneigia, kad įrašo tekstą suformulavo ne pati atsakovė, ir jau ši aplinkybė leidžia abejoti atsakovės valios išraiška įraše. Be to, kaip nustatyta byloje, L. S., pasiūliusi atsakovei įrašyti tokį tekstą, šį tekstą pasakė apskaitininkei D. Z., sakydama, kad jį atsakovė įrašytų į prašymą dėl atostogų suteikimo. Tokias aplinkybes nurodė liudytoja D. Z., dirbusi bendrovėje apskaitininke, paaiškindama, kad jai vyriausioji buhalterė telefonu pasakė, kad V. B. rašys prašymą dėl atostogų suteikimo ir į prašymą turi įrašyti tekstą „paskutinė atostogų diena paskutinė darbo diena“, o ji šį tekstą užrašė ant popieriaus lapelio ir, atėjus atsakovei, jai padavė prašymo dėl atostogų suteikimo blanką ir vyriausiosios buhalterės pasakytą tekstą, sakydama, kad atsakovė jį turi įrašyti į prašymą. Iš minėtų paaiškinimų nustatyta, kad ne atsakovė suformulavo įrašo „paskutinė atostogų diena paskutinė darbo diena“ tekstą, jį darbdavio atstovė L. S. padiktavo apskaitininke dirbusiai D. Z. kaip privalomą įrašyti į atsakovės prašymą dėl atostogų, nepalikdama galimybės pačiai atsakovei laisvai, be darbdavio primestos valios, prašyme išreikšti savo tikrąją valią. Byloje gautų įrodymų pagrindu daroma išvada, kad aptariamas įrašas buvo padarytas liudytojos L. S. – darbdavio atstovės – iniciatyva. Nustatytos aplinkybės leidžia vertinti, kad atsakovė, įrašiusi į prašymą dėl atostogų šį tekstą, kaip ir nurodo ji pati, nesuprato šio įrašo turinio, prasmės ir reikšmės, ir dėl to šis įrašas nėra atsakovės tikrosios valios išraiška. Liudytojos V. S. nurodoma aplinkybė, kad atsakovė, susitarusi dėl atostogų, teigė, kad bendrovėje vis tiek nedirbs, nepagrįsta jokiais kitais įrodymais ir nepakankama vertinimui, kad atsakovė išreiškė valią tuoj pat pateikti prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo. Ieškovė neįrodė, kad 2018 m. spalio 12 d. buvo atsakovės valia nutraukti darbo sutartį ir byloje nenustatyta, kad tokia valia buvo.
Šalies argumentai
Ieškovė teigė, kad vadovautis liudytojos D. Z. parodymais nėra pagrindo, kadangi jos santykiai su darbdaviu blogi, nes ji buvo atleista iš darbo, tačiau nepateikė įrodymų, kad šios liudytojos parodymai nepatikimi, be to, liudytojos nurodytos bylai reikšmingos aplinkybės patvirtinamos ir kitais įrodymais.
Taip pat byloje nustatyta, kad ieškovė, atleisdama atsakovę iš darbo, nesilaikė DK 65 str. įtvirtintos atleidimo iš darbo dokumentų įforminimo tvarkos – darbdavio sprendimas nutraukti darbo sutartį ar konstatuoti darbo sutarties pasibaigimą turi būti išreikštas raštu, sprendime nurodoma darbo sutarties nutraukimo pagrindas ir įstatymo norma, kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, darbo santykių pasibaigimo diena (3 d.); sprendimas perduodamas darbuotojui nedelsiant (4 d.); pasibaigus darbo sutarčiai, apie tai daromas įrašas darbo sutartyje (7 d.). Ieškovė, priėmusi sprendimą atleisti atsakovę iš darbo, jo nepateikė atsakovei, taip pat šio sprendimo nepateikė nei darbo ginčų komisijai, nei pateikdama ieškinį teismui. Teismui pareikalavus, ieškovė pateikė 2018 m. spalio 12 d. įsakymą Nr. 30-2018 dėl kasmetinių atostogų suteikimo ir atleidimo iš darbo, kuriuo atsakovei suteiktos atostogos iki 2018 m. lapkričio 6 d., įsakyme taip pat nurodoma, kad paskutinę atostogų dieną (2018 m. lapkričio 6 d.) laikyti paskutine darbo diena (pagal darbuotojo prašymą). Įsakyme nenurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas ir įstatymo norma, kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, darbdavys įsakymą dėl atleidimo iš darbo priėmė tą pačią dieną, kai buvo pateiktas prašymas, kuriuo, darbdavio vertinimu, darbuotoja prašė atleisti ją iš darbo, nesilaikydamas įstatymo nuostatų, kad darbuotojas per tris darbo dienas turi teisę atšaukti prašymą nutraukti darbo sutartį, be to, minėtą įsakymą pasirašė l. e. direktoriaus pareigas pardavimų vadovas M. J., tuo tarpu tą pačią dieną pateiktą atsakovės prašymą dėl atostogų suteikimo vizavo direktorius D. J.. Ieškovė apie atleidimą iš darbo nepadarė įrašų darbo sutartyje. Ieškovė, būdama atsakinga už tinkamą darbo santykių įforminimą ir darbuotojo informavimą apie sprendimus, susijusius su darbo santykiais, atleisdama atsakovę iš darbo nesilaikė nustatytos darbo sutarties nutraukimo ir atleidimo įforminimo tvarkos, ir tuo patvirtinama, kad ieškovė neįsigilino ir neįsitikino, ar atsakovės prašymą suteikti atostogas galima prilyginti prašymui atleisti ją iš darbo ir ar šiame prašyme išreikšta tikroji darbuotojos valia nutraukti darbo sutartį.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad ieškovė, nutraukdama su atsakove darbo sutartį, neturėjo jos pareiškimo atleisti ją iš darbo DK 55 str. 1 d. nustatytu pagrindu, todėl pripažįstama, kad atsakovė iš darbo atleista neteisėtai.
Teismas nepasisako dėl ieškovės ieškinyje (31, 34, 35, 36, 42 p.) ir atsakovės atstovo nurodytų motyvų dėl DK 56 str. nustatytų darbuotojo atleidimo iš darbo pagrindų, kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas – šalys nei darbo ginčų komisijai, nei teismui nereiškė reikalavimo dėl atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimo.
Pagal DK 218 str. 2 d., teismas, pripažinęs darbuotojo atleidimą iš darbo neteisėtu, priima sprendimą grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ,pagal šio straipsnio 4 d., teismas, nustatęs, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, organizacinių, technologinių ar kitų priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, gali priimti sprendimą negrąžinti neteisėtai atleisto darbuotojo į darbą. Tokiu atveju laikoma, kad darbo sutartis nutraukta darbo ginčą nagrinėjančio organo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną. Darbuotoja prašė negrąžinti jos į darbą. Tarp darbuotojos ir darbdavio susiklosčiusi konfliktinė situacija patvirtinama tarp jų kilusiais teisiniais ginčais, kurių šalys tarpusavio sutarimu neišsprendžia, be to, reikšminga ir atsakovės nurodyta aplinkybė, kad konfliktiški šalių santykiai daro neigiamą įtaką jos sveikatai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, grąžinti darbuotoją į darbą nėra pagrindo. Negrąžinus darbuotojos į darbą, darbo sutartis laikoma nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną (DK 218 str. 6 d.).
Vadovaujantis DK 218 str. 4 d., teismui nusprendus neteisėtai atleistos darbuotojos negrąžinti į darbą, taikomi kiti jos pažeistų teisių gynimo būdai: darbuotojai priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką, ne ilgesnį kaip vieneri metai, taip pat vieno darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo VDU.
Vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką atsakovei apskaičiuojamas pagal darbdavio paskaičiuotą atsakovės vidutinį vienos dienos darbo užmokestį ir LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 str. 4 d. nuostatas, kurių pagrindu darbuotojo darbo užmokestis nuo 2019 m. sausio 1 d. turi būti padidinamas 1,289 karto, todėl nuo 2019 m. sausio 1 d. atsakovės vidutinis vienos dienos darbo užmokestis – 25,57 Eur. Šios sumos šalys neginčijo. Nuo atsakovės atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos (nuo 2019 m. sausio 18 d. iki 2019 m. liepos 11 d.) 3093,97 Eur (25, 57 Eur x 121 d. d.). Teismų praktikoje suformuluotą teisės aiškinimo taisyklė, pagal kurią teismas turi įvertinti, ar konkretaus priteistino vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką dydis nepaneigia šio instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus DK nustatytam kompensavimo tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai, nepaneigia darbo teisinių santykių šalių sąžiningumo ir nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis (LAT 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2015, 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-469/2016, 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501-701/2016, 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-701/2018). Teismas, spręsdamas dėl priteistino kompensacijos dydžio atitikties tokios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, atsižvelgia į tai, kad atsakovė bendrovėje dirbo ne itin ilgą laiką, ne visą laiką dirbo visu etatu, atsižvelgia į darbuotojos pareigų ypatumus, šalių tarpusavio santykių pobūdį, taip pat į tai, kad, kaip nustatyta iš atsakovės paaiškinimų, ji 2019 m. sausio 17 d. norėjo pateikti darbdaviui prašymą atleisti ją iš darbo, ir vertina, kad yra pagrindo sumažinti darbdaviui taikytiną sankciją, t. y. iš darbdavio darbuotojai priteistiną kompensaciją. Priteistino vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką dydis sumažinamas atsižvelgiant ir į tai, kad jis būtų adekvati darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtų praradimų kompensacija. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, iš darbdavio atsakovei priteisiama 1800 Eur dydžio, neatskaičius mokesčių, kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Taip pat iš darbdavio atsakovei priteisima po 25,57 Eur, neatskaičius mokesčių, už kiekvieną paskesnę darbo dieną, taikant penkių darbo dienų savaitės grafiką, iki teismo sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus nuo atsakovės atleidimo iš darbo dienos.
Nustatyta, kad atsakovė V. B. UAB „Agro Etalon“ dirbo nuo 2014 m. gegužės 20 d., t. y. penkerius metus, todėl V. B. iš darbdavio priteistina dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija 1068,83 Eur (25,57 Eur x 20,9 d. d., neatskaičius mokesčių.
LR DK 151, 218 str. įtvirtinta darbdavio pareiga atlyginti darbuotojui neteisėtais veiksmais, susijusiais su darbo funkcijų vykdymu (įskaitant neteisėtą darbo sutarties nutraukimą), padarytą neturtinę žalą. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad, kai padaryta neturtinė žala nedidelė (darbuotojo atleidimo pagrindas nėra diskredituojantis, nepakenkta jo reputacijai, nesumažėja galimybės konkuruoti darbo rinkoje, pažeidimas nelemia neigiamos aplinkinių nuomonės, paties darbuotojo veiksmai nėra nepriekaištingi ir kt.), pažeidimo konstatavimas gali būti pripažintas pakankama satisfakcija (LAT 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017, 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-684/2017). Atsakovė neturtinės žalos atlyginimą grindžia tuo, kad neteisėtas atleidimas iš darbo sukėlė neigiamų emocijų ir dvasinių išgyvenimų, ji patyrė stresą, jautėsi morališkai sužlugdyta. Nustatyta, kad atsakovė iš darbo atleista pagrindu, nesusijusiu su jos kalte, todėl nėra pagrindo vertinti, kad buvo pakenkta jos reputacijai ir dėl to ji buvo morališkai sužlugdyta, be to, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsižvelgiama ir į tai, kad, pasibaigus atsakovei suteiktų atostogų laikui, atsakovė norėjo teikti darbdaviui prašymą dėl jos atleidimo iš darbo, tik kitu pagrindu nei buvo atleista, taip pat ir į pačios darbuotojos elgesį – neišsiaiškinusi reikšmės perrašė jai paduotą tekstą, ir vertinama, kad nagrinėjamu atveju atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu faktas ir atitinkamų kompensacijų išmokėjimas yra pakankamas atlyginimas už patirtus stresą, išgyvenimus ir neigiamas emocijas.
Atsakovė prašė priteisti iš ieškovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė įrodymus apie 300 Eur dydžio išlaidas, patirtas sumokėjus advokatui už atsiliepimo surašymą ir atstovavimą. Prašomų priteisti išlaidų suma neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, atitinka galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį ir turinį, todėl bylinėjimosi išlaidos priteisiamos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
UAB „Agro Etalon“ ieškinį atmesti.
Pripažinti V. B. atleidimą iš darbo neteisėtu, V. B. į darbą negrąžinti, pripažinti, kad 2014 m. gegužės 19 d. tarp UAB „Agro Etalon“(juridinio asmens kodas 302568104, buveinės adresas Vilnius, Pavilnionių g. 45-66) ir V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) sudaryta darbo sutartis nutraukta šiuo teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną.
Išieškoti iš UAB „Agro Etalon“ V. B. 1800 (vieno tūkstančio aštuonių šimtų) Eur, neatskaičius mokesčių, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2019-01-18) iki šio teismo sprendimo priėmimo dienos (2019-07-11) ir po 25,57 Eur (dvidešimt penkis eurus 57 ct), neatskaičius mokesčių, už kiekvieną paskesnę darbo dieną, taikant penkių darbo dienų savaitės grafiką, iki teismo sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus.
Išieškoti iš UAB „Agro Etalon“ V. B. 1068,83 Eur (vieną tūkstantį šešiasdešimt aštuonis eurus 83 ct), neatskaičius mokesčių, kompensacijos už neteisėtą atleidimą iš darbo.
Išieškoti iš UAB „Agro Etalon“ V. B. 300 (trijų šimtų) Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2019 m. kovo 5 d. sprendimas darbo byloje Nr. APS-36-3030 netenka galios.
Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.