- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-17
- Bylos Nr.
- 2S-529-432/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Visvaldas Kazakiūnas
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- J. P.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas, veikdamas Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) A. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024-12-12 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui J. P. dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, išlaikymo priteisimo ir pagal atsakovo J. P. priešieškinį ieškovei A. M. dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė.
1. Ieškovė pateikė teismui prašymą pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nustatyti nepilnamečio vaiko J. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina A. M. iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
2. ieškovė nurodė, kad tėvas nesirūpina vaiku, neveda į gydymo įstaigas, darželį, neleidžia ieškovei susisiekti su vaiku, sąmoningai ir tyčia neatsako į jos skambučius. 2024-11-08 vaikas dar nebuvo pas socialinį pediatrą bei dermatologą dėl 2024-08-19 nustatytų „baltmių“ ant veido. Atsakovas neteikia ieškovei informacijos apie vizitą pas neurologą. Ieškovė norėjo dalyvauti lankantis pas gydytoją kartu, tačiau atsakovas nurodė, kad vizitas tiesiogiai nevys, bus pokalbis telefonu. Paklausus, dėl kokios priežasties vaikas registruotas, tėvas neatsakė ir nepateikė informacijos. Ieškovei susisiekti su gydytoja nepavyko. Po teismo nutarties, kuria vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu, priėmimo, vaikas pasidarė labai jautrus, išsiskiriant verkia, prašo pasilikti su juo. Sūnus lankosi pas neurologą dėl savo elgesio, yra konstatuota sūnaus sutrikusi raida. Po teismo nutarčių, kuriomis taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priėmimo, atsakovas piktnaudžiauja teise ir priimtomis teismo nutartimis, laikydamas save vieninteliu tėvu, galinčiu spręsti kada jis leis ieškovei bendrauti su vaiku, o kada ne. Ieškovė negauna informacijos apie vaiką iš atsakovo. Ieškovė nuolat skambina į darželį, domisi vaiku, kaip jam sekasi, kreipėsi pagalbos į vaiko teisių specialistus, socialinius darbuotojus, kad padėtų rasti būdų tarpininkauti su vaiko tėvu, tačiau jis atsisako specialistų, šeimos mediatorių paslaugų, nesistengia komunikuoti, tartis. Ieškovė išgyvena dėl savo vaiko, todėl prašo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones. Situacija, kai vaikas yra atskirtas nuo mamos, yra netoleruotina, vaikui daroma ne tik didelė emocinė ir psichologinė žala, vaikas yra žalojamas, bet toks vaiko atėmimas iš mamos, su kuria buvo artimas ryšys, vaikui paliks itin sunkias pasekmes.
Atsiliepimas
3. Atsakovas J. P. su prašymu nesutinko. Nurodė, kad jis tinkamai rūpinasi vaiku, jo sveikata, leidžia vaiką į ugdymo įstaigą. Vaikui būnant savaitę pas ieškovę, jis pradėjo kosėti, tačiau ieškovė jo pas gydytoją nevedė, melavo atsakovui, kad buvo pas gydytoją, grąžino po bendravimo vaiką į darželį. Pasiėmęs sergantį vaiką iš darželio atsakovas kreipėsi į gydytoją, savo lėšomis ir iniciatyva atliko specialius tyrimus dėl mikoplazmos bakterijų ir gavo teikiamą atsakymą, dėl to buvo skirtas gydymas vaikui antibiotikais. Ieškovė nurodė nusiskundimus neurologui apie vaiko nevalingą tuštinimąsi, rankų trūkčiojimą ir kitus, tokiu būdu ieškovė bando paveikti gydytojus ir teismą, nurodydama nepagrįstas aplinkybes. Šalių vaikas nuo rugsėjo mėnesio yra stebimas darželio psichologo, atsakovas nuolat teiraujasi apie vaiko elgesį, pokalbių metu atsakovui psichologas nurodė, kad vaiko būklė yra normali, atitinka vaiko amžių. Atsakovas prižiūri vaiką, jį prausia, karpo nagus. Vaiką pasiėmus ieškovei, ji vaiką nuveda į kirpyklą ir nukerpa plaukus trumpai, nors atsakovas norėtų, kad vaikas paaugintų ilgesnius plaukus. Atsakovas nuveda ir parsiveda vaiką iš darželio. 2024 m. gruodžio 4-5 dienomis vaikas nėjo į darželį, nes vis dar kosėjo, prastai jautėsi, nebuvo baigtas gerti antibiotikų kursas. Vaikas tuo metu buvo su atsakovo mama – vaiko močiute. Atsakovas ieškovės žinutes gavo pavėluotai, todėl į jas neatsakė. Ieškovės elgesys jai negalint susisiekti su atsakovu – kviesti policiją, persekioti atsakovą, yra perdėtas. Savaitgalį ieškovė buvo pasiėmusi vaiką bendravimui. Tuo laiku, kai ieškovė pasiėmė vaiką savavališkai ir išsivežė į Norvegiją nieko apie tai nepasakiusi atsakovui, atsakovas taip pat negalėjo su vaiku ilgą laiką susisiekti. Savavališkai pasiėmusi vaiką 2024 m. liepos mėnesį, ieškovė taip pat vengė bendravimo su atsakovu. Atsakovas dienos metu dirba, yra statybų sektoriuje dirbančios įmonės vadovas ir neturi laiko nuolat atrašyti į ieškovės žinutes. Atsakovas vengia atsakinėti į gausias ieškovės žinutes, nes kiekvieną kartą sulaukia nepelnytos kritikos. Atsakovas nesutinka su ieškovės pageidavimu su vaiku bendrauti per Kūčias. Praėjusiais metais vaikas praleido su ieškove visas šventes, kol nebuvo sugrąžintas į Lietuvą. Todėl atsakovas mano, kad šiais metais vaikas šventes turėtų praleisti su atsakovu, ieškovė su vaiku gali bendrauti nuo antros Kalėdų dienos iki 2025 m. sausio pradžios. Atsakovas sutinka, kad 2-3 savaites vaikas praleistų su atsakovu, o vieną savaitę – su ieškove, kol vyksta bylos nagrinėjimas. Be to, dėl šalių konfliktiškų santykių vaikas turėtų būti paimamas bendravimui su motina tik iš darželio ir atvežamas į darželį.
Šalies argumentai
4. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė pateikė išvadą dėl pareikšto prašymo teismo posėdžio metu, kurioje nurodė, kad ieškovės prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones neturi būti tenkinamas, nes nebuvo nurodyta aplinkybių, sudarančių pagrindą vaiko gyvenamąją vietą pakeisti. Atsakovo šeimai teikiamos socialinės paslaugos. 2024-11-14 Pagalbos plano peržiūros metu nebuvo gauta duomenų, kad atsakovas netinkamai rūpinasi sūnumi. Vaikas lanko ugdymo įstaigą, į ją veda ir parsiveda tėvas. Šioje situacijoje dominuoja tėvų tarpusavio konfliktas. Vaiko teisių pažeidimų nenustatyta.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė.
5. Kauno apylinkės teismas 2024-12-12 nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkino. Pakeistė 2024-09-05 nutartimi nustatytą laikiną ieškovės A. M. bendravimo tvarką su vaiku J. P., pagal kurią A. M. bendrauja su J. P.: nuo 2024-12-16, vaiką paimant iš ugdymo įstaigos ne anksčiau kaip nuo pietų, iki 2024-12-25 imtinai. 2024-12-25 iki 13 val. ieškovė A. M. parveža vaiką į jo gyvenamąją vietą. Bendravimo laiku ieškovė A. M. užtikrina vaiko dalyvavimą darželio kalėdiniame renginyje; nuo 2025-01-06 ieškovė A. M. bendrauja su vaiku J. P. kas trečią mėnesio savaitę, sūnų paimant iš ugdymo įstaigos ne anksčiau kaip nuo pietų ir grąžinant sekantį pirmadienį į ugdymo įstaigą rytą. Pirma ieškovės A. bendravimo savaitė su vaiku J. P. – 2025-01-06 – 2025-01-13; vaiko tėvai nedelsdami praneša vienas kitam apie vaiko sveikatos, ugdymo pokyčius, kitus iškylančius vaiko poreikius turimomis ryšio priemonėmis žinutėmis ar telefonu. Kitoje dalyje 2024-09-05 nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos nuotolinio ryšio priemonėmis - nekeisti. Išaiškino ieškovei, kad dėl nutarties vykdymo ji turi kreiptis į atsakovo gyvenamosios vietos teritoriją aptarnaujantį antstolį.
6. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas nustatė, kad 2024-02-12 nutartimi byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nustatyta laikina nepilnamečio vaiko J. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta kartu su tėvu J. P. iki teismo sprendimo priėmimo dienos. 2024-05-21 Kauno apygardos teismo nutartimi ieškovės atskirasis skundas buvo atmestas, nutartis palikta nepakeista. 2024-08-20 teismas išnagrinėjo ieškovės prašymą pakeisti laikinąją apsaugos priemonę ir nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja. Prašymas buvo netenkintas. 2024-11-21 Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovės atskirąjį skundą civilinėje byloje Nr. 2S-2446-565/2024, jo netenkino. Teismas, išnagrinėjęs skundą, papildomai pateiktus rašytinius įrodymus, nustatė, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai konstatuoti, jog šalių vaikui su atsakovu tapo nesaugu, kad atsakovas nebeužtikrina tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis, ir sudarytų pagrindą pakeisti 2024-02-12 nutartimi nustatytą laikiną šalių sūnaus gyvenamąją vietą su atsakovu. Ieškovės teiginiai, kad vaikas skundžiasi, kad jį muša tėvas, kad vaikas bijo būti su juo, vaikui gyvenant su tėvu jam daroma emocinė ir psichologinė žala, kad vaikas galimai pas atsakovą buvo sužalotas, jau buvo išnagrinėti tiek 2024-08-20 sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, tiek apeliacinės instancijos teismo, todėl teismas pakartotinai šių aplinkybių nevertino ir dėl jų nebepasisakė.
7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovės argumentai apie galimą atsakovo piktnaudžiavimą teismo pritaikyta laikinąja apsaugos priemone, neleidžiant ieškovei su vaiku bendrauti, neteikiant ieškovei informacijos apie vaiką, taip pat nesudaro pagrindo spręsti dėl laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo. Laikina bendravimo tvarka motinos su vaiku nustatyta 2024-09-05 nutartimi. 2024-11-21 Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovės atskirąjį skundą civilinėje byloje Nr. 2S-2446-565/2024, laikinąsias apsaugos priemones iš dalies pakeitė, panaikino bendravimo tvarką darbo dienomis, nes ieškovė, skųsdama teismo nutartį, nurodė, kad darbo dienomis bendrauti su vaiku negali dėl darbo. Kita bendravimo tvarka palikta nepakeista. Nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra vykdytinas dokumentas. Todėl, tuo atveju, jei viena šalis nustatytos tvarkos nesilaiko, kita šalis turi teisę kreiptis į antstolį dėl nutarties vykdymo priverstine tvarka. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė kreipėsi į antstolį.
8. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs prašymą, šalių procesiniuose dokumentuose ir posėdžio metu nurodytas aplinkybes, išvadą teikiančios institucijos pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į pateiktą išvadą, sprendė, kad nėra pagrindo keisti laikinąją apsaugos priemonę – nustatytą vaiko gyvenamąją vietą su tėvu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį esmė.
9. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą dėl 2024-12-12 nutarties. Apeliantė prašo panaikinti 2024-12-12 Kauno apylinkės teismo nutarties dalį, kuria atmestas A. M. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, bei prašymą išspręsti iš esmės - pakeisti laikinąsias apsaugos priemones: iki teismo sprendimo priėmimo dienos nustatyti nepilnamečio sūnaus J. P. gyvenamąją vietą su vaiko motina, A. M.
10. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nevertino nei vaiko noro būti su mama, nei atsakovo veiksmų nei kitų svarbių aplinkybių. Byloje pateikta pakankamai duomenų, kad vaikas nori būti su mama ir pas tėvą būti nenori (psichologų išvados, vaizdo, garsi įrašai). Atsakovas nesuvokia mažamečio sūnaus poreikių, jo prisirišimo prie mamos laipsnio, mamos vaidmens tokio amžiaus vaiko gyvenime. Mažo amžiaus sūnus gali nebesuprasti, kur dingo mama, ir kodėl ją mato retai, be kita ko, gali imti manyti, kad yra nebereikalingas ir nemylimas, sūnui pasireiškė didelis mamos deficitas. Vaikui prasidėjo pykčio priepuoliai, netgi darželio auklėtoja skundėsi dėl pasikeitusio vaiko elgesio darželyje, jo atsiradusio pykčio kitų vaikų atžvilgiu.
Šalies argumentai
11. Apeliantė nurodo, kad situacija, t. y. tėvo elgesys su vaiku, vaiko nepriežiūra tampa nevaldoma. Tėvas nesirūpina vaiku, neteikia informacijos, neleidžia susisiekti su vaiku, sąmoningai ir tyčia neatsako į skambučius. Vaikas yra paliekamas su kitais asmenimis , ieškovė yra priversta ieškoti vaiko per policiją, tėvas neteikia informacijos po 2-3 paras.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
12. Ieškovė (jos advokatė) 2025-02-10 pateikė papildomų įrodymų: vaizdo įrašus ir ieškovės susirašinėjimą su atsakovu. Pagal CPK 323 straipsnio nuostatas (taikant CPK 338 straipsnį) pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) skundą draudžiama. Taip pat pagal CPK 314 straipsnio nuostatas (taikant CPK 338 straipsnį) apeliacinės instancijos teismas atrsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Visus ieškovei aktualius įrodymus ji galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Jei šie įrodymai surinkti po skundžiamosios nutarties priėmimo, jie negali būti pagrindas skundžiamajai nutarčiai pakeisti ar panaikinti, nes nutartis priimta, įvertinus jos priėmimo metu buvusias aplnkybes. Dėl to atsisakoma priimti 2025-02-10 pateiktus papildomus įrodymus.
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
14. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, yra teisėta.
15. Teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas (CPK 144 straipsnis, 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas, CK 3.65 straipsnio 1 dalis). Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai ir turtiniai interesai. Laikina vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarka yra reguliacinio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, kol bus išspręstas ginčas dėl vaiko bendravimo su vienu iš tėvų tvarkos, siekiant išvengti konfliktinių situacijų, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium ir dėl bendravimo su vaiku tvarkos nesutaria. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).
16. Laikinai ginčo situacijai sureguliuoti laikinosios apsaugos priemonės parenkamos, laikantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų bei vadovaujantis specialiaisiais laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (ekonomiškumo, proporcingumo) principais. Ekonomiškumo principas reiškia draudimą laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei būtina, siekiant užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Proporcingumo principas reikalauja parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kad jos nesuteiktų nė vienai iš šalių nepagrįsto prioriteto. Teismas turi įvertinti galimus padarinius, kurie kiltų, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones.
17. Vaiko šeima, visų pirma, yra jo tėvai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio nuostatos nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka.
18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Tokia tėvų pareiga nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvų pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu.
19. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).
20. Pagal kasacinio teismo praktiką tėvai turi pareigą kooperuotis tarpusavyje, stengdamiesi atkurti vaiko ryšį su tėvais, taip pat sudaryti vienodas sąlygas vaikui bendrauti su abiem tėvais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2020-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020, 52 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, 34 punktas; 2020-06-30 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 38 punktas). Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, o privalo siekti geriausių vaiko interesų užtikrinimo.
21. Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 170 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (žr. kasacinės instancijos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016-02-19 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 34 punktą).
22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl poreikio keisti nustatytą laikiną šalių sūnaus gyvenamąją vietą nebuvimo, nes byloje nenustatyta, kad atsakovas netinkamai vykdo tėvo valdžią vaiko atžvilgiu, kad keliama grėsmė esminiams vaiko interesams, tinkamam vaiko augimui ir vystymuisi. Byloje nėra duomenų, kurie šioje proceso stadijoje leistų pagrįstai konstatuoti, jog šalių vaikui su atsakovu tapo nesaugu, kad atsakovas nebeužtikrina tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis, ir sudarytų pagrindą pakeisti nustatytą laikiną šalių sūnaus gyvenamąją vietą su atsakovu.
23. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas vertindamas vienus ar kitus ieškovės pateiktus įrodymus.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjamu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Todėl aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos aplinkybes padarė nepalankias ieškovei išvadas, nereiškia, kad teismas buvo šališkas.
25. Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai yra nesusiję su apeliacijos dalyku, teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K- 3- 252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
26. Įvertinus skundžiamos nutarties turinį, byloje esančius duomenis, spręstina, kad nėra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms ir jų vertinimui. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2024-12-12 nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024-12-12 nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.