Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-11-21 · Civilinė byla Nr. 2S-2446-565/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2024-05-21Kauno apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2024-11-21Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-11-21
Bylos Nr.
2S-2446-565/2024
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-11281-2023-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Burdulienė
Ieškovas
A. M.
Atsakovas
J. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-2446-565/2024Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11281-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 3.1.18.2.13 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2024 m. lapkričio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. M. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 20 d. ir 2024 m. rugsėjo 5 d. nutarčių, priimtų civilinėje byloje pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui J. P. ir pagal atsakovo J. P. priešieškinį ieškovei A. M. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui J. P. ir pagal atsakovo priešieškinį ieškovei dėl nepilnamečio sūnaus J. P., (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

2. Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 12 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė laikiną šalių sūnaus gyvenamąją vietą su atsakovu.

Šalies argumentai

3. Ieškovė 2024 m. liepos 29 d. kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti laikiną vaiko gyvenamąją vietą su ieškove; 2) nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su vaiku tvarką: 1. metų porinėmis savaitėmis tėvas su vaiku praleidžia laiką nuo penktadienio iki sekmadienio. Motina pristato vaiką į tėvo gyvenamąją vietą penktadienį, iki 19.00 val., tėvas pristato vaiką į motinos gyvenamąją vietą sekmadienį, iki 19.00 val.; 2. metų porinėmis savaitėmis tėvas su vaiku praleidžia laiką antradieniais ir ketvirtadieniais, bendraujant nuotolinėmis ryšio priemonėmis nuo 18.00 val. iki 18.30 val., vaikui esant savo gyvenamoje vietoje; 3. tėvas su vaiku praleidžia kasmetines atostogas, bet ne daugiau kaip 6 nepertraukiamas paras vieną kartą metuose, sudarant vaikui sąlygas kasdien bendrauti su motina nuotolinėmis ryšio priemonėmis; 4. vaikas su tėvu praleidžia 2-ąją Šv. Kalėdų ir Velykų dieną.

4. Ieškovė 2024 m. rugpjūčio 21 d. kreipėsi į teismą, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti vaiko laikiną bendravimo tvarką, pagal kurią vaikas bendrauja vieną savaitę su ieškove, kitą savaitę – su atsakovu.

5. Ieškovė nurodė, kad nustačius vaiko laikinąją gyvenamąją vietą su atsakovu, vaikui daroma emocinė ir psichologinė žala. Ieškovė pastebėjo smurto žymes ant vaiko (nuskeltas dantis, praskelta lūpa). Dėl to yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ieškovė neatmeta galimybės, kad vaiką sužalojo atsakovas. Vaikas nuolat prašo nevežti jo pas atsakovą, teigia, kad atsakovas jį muša. Be to, atsakovas trukdo ieškovei matytis su vaiku, bendrauti, nepaiso darželio auklėtojų informacijos apie pasireiškusią vaiko agresiją ir kt.

Atsiliepimas

6. Atsakovas su prašymais nesutiko.

7. Atsakovas nurodė, atsakovas nemušė vaiko, vaikas susižalojo pats. Atsakovo atžvilgiu nėra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl netinkamo elgesio su vaiku. Ieškovė specialiai psichologiškai traumuoja vaiką, perduodama jį atsakovui, nes atsiimdamas vaiką iš ieškovės atsakovas turi kviesti policiją, tą vaikas mato. Ieškovės dabartinis sutuoktinis yra nuteistas už išprievartavimą, todėl, šiam išėjus iš įkalinimo įstaigos ir apsigyvenus su ieškove, vaikui pas ieškovą nebus saugu.

8. Ieškovė neteisėtai, be atsakovo žinios, buvo pagrobusi vaiką ir išvežusi į Norvegiją. Atsakovui pradėjus procesą dėl neteisėto vaiko išvežimo, Norvegijos teismas įpareigojo ieškovę vaiką grąžinti į Lietuvą, tačiau ieškovė teismo sprendimo piktybiškai nevykdė, vaiko nedelsdama neperdavė. Šiuo metu, nors vaiko laikinoji gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu, ieškovė 2024 m. liepos 15 d. vėl pagrobė vaiką, jį slepia, neleidžia atsakovui su juo susitikti.

9. Išvadą teikianti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (toliau – Tarnyba) išvadoje dėl ieškovės 2024 m. liepos 29 d. prašymo nurodė, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-28340-24 kaltinimas atsakovui nepareikštas, kardomosios priemonės nepritaikytos, ieškovė nevykdo Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 12 d. nutarties, neleidžia atsakovui pasiimti vaiko. Duomenų, kad atsakovas netinkamai rūpinasi vaiku, negauta. Todėl Tarnyba ieškovės 2024 m. liepos 29 d. prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones laikė neatitinkančiu vaiko interesų.

10. Tarnyba dėl ieškovės 2024 m. rugpjūčio 21 d. prašymo nurodė, jog vaikas yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, lanko (duomenys neskelbtini) šalys gyvena skirtinguose miestuose, nutolusiuose apie 100 km. atstumu. Ieškovės prašymas su vaiku bendrauti kas antrą savaitę nepertraukiamai, prilyginamas ne bendravimo su vaiku tvarkos nustatymui, bet kintamos vaiko gyvenamosios vietos nustatymui, todėl, įvertinus vaiko amžių, kitus vaiko poreikius (saugi aplinka, socialiniai ryšiai, dienos režimas), atstumą tarp tėvų gyvenamųjų vietų bei tėvų įtemptus tarpusavio santykius, manytina, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka neatitinka vaiko interesų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė

11. Kauno apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi ieškovės 2024 m. liepos 29 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė.

12. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė 2024 m. liepos 15 d. pasiėmė vaiką ir nuo to laiko vaikas faktiškai yra su ieškove, t. y. ieškovė pažeidžia pirmosios instancijos teismo 2024 m. vasario 12 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Kauno AVPK Kauno miesto Nemuno PK 2-ajame veiklos skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-28340-24, pradėtas 2024 m. liepos 23 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį. Ikiteisminiame tyrime nėra priimtas procesinis sprendimas, su atsakovu jokie procesiniai veiksmai nebuvo atlikti. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad byloje nėra objektyvių duomenų, galinčių patikimai patvirtinti, kad vaiką sužalojo atsakovas.

14. Pirmosios instancijos teismas vertini, kad ieškovės pateiktos 2024 m. birželio 18 d. ir rugpjūčio 14 d. psichologinio tyrimo išvados, kuriose psichologė rekomenduoja laikinąją vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove bei nustatyti vaiko ir atsakovo bendravimo tvarką, grindžiamos subjektyvia psichologės nuomone, palankia ieškovei, ir 2024 m. vasario 12 d. nutarties kritika. Psichologė neteikia paslaugų vaiko šeimai, nebendravo su atsakovu ir vaiku, todėl iš vienkartinio ieškovės ir vaiko apsilankymo nebuvo pagrindo teigti, kad atsakovas vaikui daro neigiamą įtaką.

15. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovės teiginiai, jog vaikas skundžiasi, kad jį muša atsakovas, kad vaikas bijo būti su atsakovu, nepagrįsti jokiais tai galinčiais patvirtinti objektyviais duomenimis ir vertinami kritiškai, kaip subjektyvūs ieškovės teiginiai.

16. (duomenys neskelbtini) pateiktoje 2024 m. rugpjūčio 4 d. informacijoje nėra duomenų apie vaiko pykčio, agresijos priepuolius, duomenų, kad vaikas į ugdymo įstaigą atvedamas sužalotas, priešingai, nurodyta, kad vaikas niekuo nesiskundžia.

17. Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, nutarė, kad nėra pagrindo keisti 2024 m. vasario 12 d. nutartimi nustatytas laikinąsias apsaugos priemones.

18. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartimi nutarė ieškovės 2024 m. rugpjūčio 21 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies ir nustatyti laikiną ieškovės bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią ieškovė bendrauja su vaiku: 1. kiekvieno mėnesio nelyginės savaitės savaitgalį, sūnų paimant penktadienį 16.00 val. iš darželio ar sūnaus gyvenamosios vietos ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip sekmadienį iki 19.00 val.; 2. kiekvieno mėnesio lyginės savaitės pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį nuo 16.00 val. iki 19.00 val. Po bendravimo ieškovė vaiką pristato į jo gyvenamąją vietą; 3. tuo laiku, kai vaikas būna pas kitą iš tėvų, tėvas (motina) bendrauja su vaiku kiekvieną dieną nuo 20 val. iki 21 val. nuotolinėmis ryšio priemonėmis (vaizdo ir (ar) garso) – telefonu, internetu. Vaiko tėvai užtikrina, kad ryšio priemonės būtų techniškai tvarkingos ir veiktų.

19. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalių santykiai yra įtempti. Vaikui yra (duomenys neskelbtini) metai, bendravimas su abiem tėvais tokio amžiaus vaikui yra būtinas, nutraukus bendravimą, gali būti sutrikdytas vaiko ryšys su skyriumi gyvenančiu vienu iš tėvų. Ieškovė gyvena Kalvarijoje, o atsakovas – Kaune, atstumas tarp miestų yra daugiau kaip 80 km. Vaikas lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą Kaune.

20. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės prašoma nustatyti 50:50 procentų laiko bendravimo tvarka nagrinėjamoje situacijoje negali būti tinkamai įgyvendinama, ji neatitinka vaiko interesų, yra žalinga vaiko ugdymo procesui. Pažymėjo, kad ieškovė nenurodė aplinkybių, kaip ji ketina prašomą nustatyti bendravimo tvarką įgyvendinti. Todėl pirmosios instancijos teismas nustatė šios nutarties 18 punkte nurodytą laikiną ieškovės bendravimo su vaiku tvarką.

III. Atskirųjų skundų argumentai

21. Ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės 2024 m. liepos 29 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

21.1. pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, kadangi jis nevertino visų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų bei aplinkybių, kad atsakovas slepia tikrąsias vaiko sužalojimo aplinkybes;

21.2. byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, kad vaiko psichologinė būsena, jam gyvenant su atsakovu, yra bloga, nėra užtikrinami vaiko geriausi interesai. Psichologės 2024 m. rugpjūčio 14 d. išvada patvirtina, kad vaikas nurodė, jog atsakovas jo atžvilgiu naudoja fizinį smurtą, vaikas patiria itin jautrią reakciją į gyvenimą su atsakovu ir kt. 2) ieškovės ir vaiko darželio auklėtojos susirašinėjimas patvirtina, kad, vaikui gyvenant su atsakovu, vaikas pradėjo darželyje itin keistai elgtis, pradėjo maištauti, mušti kitus vaikus, ko niekada nebūdavo. 3) 2024 m. rugpjūčio 19 d. vaiko sveikatos duomenys patvirtina, jog vaikas dėl atsiradusių psichologinių sutrikimų lankėsi pas neurologą, kuris nustatė, kad vaikas yra agresyvaus elgesio, turi dėmesio sutrikimą, nervingumą, patiria tuštinimosi problemas ir kt.;

21.3. nepagrįstai vadovautasi Tarnybos išvada, kurioje nurodoma, kad laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas neatitiktų vaiko interesų. Tarnyba, rengdama išvadą, neturėjo visų reikšmingų duomenų, t. y. 2024 m. rugpjūčio 14 d. psichologės išvados, duomenų apie pasikeitusį vaiko elgesį, jo lankymosi pas neurologą aprašymo;

21.4. atsakovas neleidžia ieškovei matytis su vaiku, neteikia jokios informacijos, ignoruoja skambučius ir žinutes. Atsakovas su vaiku gyvena gana neilgą laiką, o prieš tai vaikas gyveno su ieškove, tarp jos ir vaiko buvo artimas ryšys. Atsakovas, ribodamas ieškovės ir vaiko bendravimą, piktnaudžiauja tėvo valdžia, traumuoja vaiką.

Atsiliepimas

22. Atsakovas prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Šalies argumentai

22.1. ieškovės teiginių, kad atsakovas neužtikrina vaikui saugios aplinkos, pakito vaiko elgesys, vaikui daroma žala, nepatvirtina bylos medžiaga. Vaikui su atsakovu yra saugu, vaikui sudarytos sąlygos augti ir vystytis, vaikas lanko darželį. Gyvenimiška situacija, kuomet vaikas griuvo ir susižeidė, nesuteikia pagrindo išvadai, kad atsakovas neužtikrina vaikui saugios aplinkos. Svarbu tai, kad nors pirmosios instancijos teismas 2024 m. vasario 12 d. nutartimi nustatė laikiną vaiko gyvenamąją vietą kartu su atsakovu, ieškovė 2024 m. liepos 15 d. pasiėmė vaiką ir jo atsakovui negrąžino, dėl ko atsakovas ne vieną kartą vyko į ieškovės namus, kvietė policiją. Būtent dėl pačios ieškovės negebėjimo vaiką sklandžiai perduoti atsakovui bei su vaiku tuo klausimu tinkamai bendrauti, vaikui ir buvo padaryta psichologinė žala. Byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris leistų daryti išvadą, jog vaiko pakitęs elgesys yra susijęs su netinkamu atsakovo elgesiu vaiko atžvilgiu;

22.2. nors yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, tačiau jokie įtarimai atsakovui nėra pareikšti. Būtent ieškovė neturi tinkamų sąlygų pasirūpinti šalių vaiku dėl jos atitinkamo gyvenimo būdo – ieškovės atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl jos sukčiavimo buvusio draugo atžvilgiu. Vaikui esant pas ieškovę, vaikas nelavinamas, nelanko darželio, todėl būtent ieškovės gyvenamojoje vietoje nėra sudarytos tinkamos sąlygos vaikui augti ir vystytis;

22.3. ieškovės pateikta psichologės išvada buvo parengta ieškovės iniciatyva, psichologė vaiko nestebėjo, ši išvada negali patvirtinti ieškovės keliamų versijų dėl atsakovo smurto;

22.4. esminės aplinkybės, kuriomis buvo remtasi sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo 2024 m. vasario 12 d. nutartimi, nėra pasikeitusios, todėl ir keisti laikinųjų apsaugos priemonių nėra pagrindo.

23. Ieškovė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartį ir ieškovės 2024 m. rugpjūčio 21 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti – nustatyti ieškovės ir vaiko laikiną bendravimo tvarką, pagal kurią vaikas bendrauja vieną savaitę su ieškove, vieną savaitę – su atsakovu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

23.1. pirmosios instancijos teismas yra šališkas, akivaizdžiai nusistatęs prieš ieškovę, nepaiso nei vaiko noro, nei jo būklės, nei kitų, ieškovės vertinimu, svarbių aplinkybių. Apskųstoje nutartyje nurodo, kad ieškovė pažeidė pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kadangi nuo 2024 m. liepos 15 d. ieškovė pasiėmė vaiką ir jo negrąžino atsakovui, tačiau pats atsakovas mėnesį nedavė vaiko ieškovei;

23.2. apskųsta nutartimi nustatyta dalis laikinos ieškovės ir vaiko bendravimo tvarkos yra neįgyvendinama. Iš ieškovės darbo grafikų matyti, kad ieškovė dirba pirmadienį – ketvirtadienį nuo 8.00 iki 17.00 valandos, o penktadienį - nuo 8.00 iki 15.45 val. Važiuoti iš Kalvarijos iki Kauno reikia apie 1,5 val. ir grįžti tiek pat laiko. Taigi bendravimo tvarkos nustatymas su vaiku darbo dienomis yra visiškai nelogiškas. Be to, nutartyje į bendravimo tvarką neįtrauktos šventinės dienos.

Atsiliepimas

24. Atsakovas prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

24.1. šiuo metu šalių vaikas lanko (duomenys neskelbtini). Vaikui darželyje gerai sekasi, todėl, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir nustačius ieškovės prašomą bendravimo tvarką su vaiku, vaikui gyvenant vieną savaitę su ieškove, kitą – su atsakovu, nebūtų užtikrintas vaiko tinkamas lavinimasis, atsižvelgiant į jo amžių. Ieškovė gyvena Kalvarijoje, o atsakovas su vaiku – Kaune, atstumas tarp miestų yra daugiau kaip 80 km. Todėl ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka negali būti tinkamai įgyvendinama, nes vaikui neįmanoma lankyti dviejų ugdymo įstaigų tuo pačiu metu. Taip pat kyla klausimas, jei ieškovė dirba nuo 8.00 val. iki 17.00 val., kas tuo metu prižiūrės vaiką;

24.2. vaikas pirmadieniais ir ketvirtadieniais lanko anglų kalbos pamokas darželyje, o kitomis dienomis – krepšinio būrelį, todėl, tenkinus ieškovės prašymą, nebūtų galimybių tęsti vaiko užklasines veiklas, kurias jis pats pasirinko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra šio Kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

26. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas, nenustatė.

Dėl rašytinių įrodymų (ne)priėmimo

27. Atsakovas pateikė naujus įrodymus: 1) 2024 m. rugsėjo 16 d. (duomenys neskelbtini) pažymą; 2) 2024 m. rugsėjo 20 d. Kalvarijos savivaldybės administracijos Kalvarijos seniūnijos pažymą; 3) šalių sūnaus registracijas į užklasines veiklas.

28. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad pažymos iš (duomenys neskelbtini) ir Kalvarijos savivaldybės administracijos Kalvarijos seniūnijos yra datuotos vėlesnėmis datomis, nei priimtos apskųstos nutartys, ir šie įrodymai gali būti reikšmingi sprendžiant nagrinėjamus klausimus, šiuos atsakovo pateiktus naujus įrodymus priima. Atsižvelgiant į tai, kad iš šalių sūnaus registracijų į užklasines veiklas negalima nustatyti, kad registracijos buvo patvirtintos, ir vaikas realiai pradėjo lankyti užklasines veiklas, šie įrodymai, kaip neturintys reikšmės bylai, nepriimami (CPK 314 straipsnis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

30. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį dėl šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos, bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymo ir išlaikymo sūnui priteisimo.

31. Kauno apylinkės teismas 2024 m. vasario 12 d. nutartimi vaiko laikiną gyvenamąją vietą nustatė su atsakovu. Prie tokios išvados pirmosios instancijos teismas priėjo nustatęs, kad: 1) nustačius vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu, vaikas grįš į jam įprastą namų aplinką, kurioje jis gyveno iki buvo ieškovės neteisėtai išvežtas į Norvegiją; 2) byloje, be ieškovės teiginių, nebuvo pateikta jokių kitų duomenų, leidžiančių teismui abejoti atsakovo gebėjimu tinkamai rūpintis vaiku; 3) ieškovė, nors gali užtikrinti vaikui gyvenimo sąlygas, tačiau jos būtų vaikui svetimoje aplinkoje – pas ieškovės jos sugyventinio tėvus. Ieškovė Lietuvoje neturi gyvenamosios vietos, vykdė nusikalstamas veikas, turi eilę finansinių įsiskolinimų, tarp jų – ir kriminalinių bei administracinių baudų, pareigą atlyginti nusikaltimu padarytą žalą; 4) ieškovės darbo laikas yra ne tik darbo dienomis, tačiau ir savaitgaliais, vaikas dar yra labai mažas, neaišku, kokie asmenys galėtų vaiką prižiūrėti, o atsakovo darbo grafikas yra lankstus, jis turi artimųjų pagalbą.

32. Ieškovė 2024 m. liepos 29 d. kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ir: 1) nustatyti laikiną vaiko gyvenamąją vietą su ieškove; 2) nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su vaiku tvarką: 1. einamųjų kalendorinių metų porinėmis savaitėmis tėvas su vaiku praleidžia laiką nuo penktadienio iki sekmadienio. Motina pristato vaiką į tėvo gyvenamąją vietą penktadienį, iki 19.00 val., tėvas pristato vaiką į motinos gyvenamąją vietą sekmadienį, iki 19.00 val.; 2. einamųjų kalendorinių metų porinėmis savaitėmis tėvas su vaiku praleidžia laiką antradieniais ir ketvirtadieniais, bendraujant nuotolinėmis ryšio priemonėmis nuo 18.00 val. iki 18.30 val., vaikui esant savo gyvenamoje vietoje; 3. tėvas su vaiku praleidžia kasmetines atostogas, bet ne daugiau kaip 6 nepertraukiamas paras vieną kartą metuose, sudarant vaikui sąlygas kasdien bendrauti su motina nuotolinėmis ryšio priemonėmis; 4. vaikas su tėvu praleidžia 2-ąją Šv. Kalėdų ir Velykų dieną.

33. Pirmosios instancijos teismo 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi ieškovės prašymas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove bei nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su vaiku tvarką atmetė.

34. Ieškovė 2024 m. rugpjūčio 21 d. kreipėsi į teismą, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaikas bendrauja vieną savaitę su ieškove, kitą savaitę – su atsakovu.

35. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovės prašymą ir nustatė laikiną ieškovės bendravimo su vaiku tvarka, pagal kurią ieškovė bendrauja su vaiku: 1. kiekvieno mėnesio nelyginės savaitės savaitgalį, sūnų paimant penktadienį, 16.00 val. iš darželio ar jo gyvenamosios vietos ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip sekmadienį, iki 19.00 val.; 2. kiekvieno mėnesio lyginės savaitės pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį nuo 16.00 val. iki 19.00 val. Po bendravimo motina vaiką pristato į jo gyvenamąją vietą; 3. tuo laiku, kai vaikas būna pas kitą iš tėvų, tėvas (motina) bendrauja su vaiku kiekvieną dieną nuo 20 val. iki 21 val. nuotolinėmis ryšio priemonėmis (vaizdo ir (ar) garso) – telefonu, internetu. Vaiko tėvai užtikrina, kad ryšio priemonės būtų techniškai tvarkingos ir veiktų.

Dėl nepilnamečio vaiko laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo

36. Byloje paaiškėjus naujoms aplinkybėms, šalys turi teisę teikti prašymus jau pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones pakeisti ar taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones.

37. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

38. Ieškovė prašymą dėl 2024 m. vasario 12 d. nutartimi nustatytos laikinos sūnaus gyvenamosios vietos su atsakovu pakeitimo ir nustatymo su ieškove, iš esmės grindė aplinkybėmis apie ieškovės inicijuotą ir šiuo metu atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl galimos atsakovo nusikalstamos veikos prieš sūnų, t. y. dėl galimai atsakovo sūnui sukelto fizinio skausmo. Aplinkybę, kad atsakovas prieš vaiką galimai naudojo fizinį smurtą, ieškovė taip pat grindė į bylą pateiktomis 2024 m. birželio 18 d. ir rugpjūčio 14 d. vaiko psichologinio tyrimo išvadomis, 2024 m. rugpjūčio 19 d. vaiko sveikatos duomenimis.

39. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl poreikio keisti 2024 m. vasario 12 d. nutartimi nustatytą laikiną šalių sūnaus gyvenamąją vietą nebuvimo, nes byloje nenustatyta, kad atsakovas netinkamai vykdo tėvo valdžią vaiko atžvilgiu, kad keliama grėsmė esminiams vaiko interesams, tinkamam vaiko augimui ir vystymuisi.

40. Nors vyksta ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymą mažamečiui), tačiau byloje nėra duomenų apie šiame tyrime atsakovui pateiktus įtarimus, skirtas kardomąsias priemones. Tai, kad ieškovės iniciatyva yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, iki kol nėra priimtas procesinis sprendimas, įtariant ar kaltinant atsakovą nurodytos nusikalstamos veikos padarymu, vien tik ikiteisminio tyrimo pradėjimas nėra pagrindas vertinti, kad atsakovas galimai naudojo fizinį smurtą prieš sūnų.

41. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu ieškovės pateiktų vaiko psichologinių tyrimų išvadų vertinimu. Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad vienkartinio pobūdžio psichologės susitikimas su ieškove ir vaiku, kai vaikas gyvena su ieškove be pagrindo jai negrąžinant vaiko atsakovui ir galimai jos nuteikiamas prieš atsakovą, psichologei nevertinus vaiko ir atsakovo bendravimo, nesudaro pagrindo pateikti objektyvią išvadą, kad vaiko buvimas su atsakovu daro vaikui žalą.

42. (duomenys neskelbtini) 2024 m. rugpjūčio 4 d. pažymoje nėra duomenų apie šalių sūnaus pykčio, agresijos priepuolius. Priešingai, pažymoje nurodyta, kad J. darželyje jaučiasi gerai, bendrauja ir žaidžia su visais grupės vaikais. Berniukas yra smalsus ir judrus, tačiau supranta ir geba, nors ne visada nori, laikytis grupės taisyklių. Vaiku rūpinasi abu tėvai, tačiau dažniausiai atveda ir pasiima atsakovas. Į grupę J. atvedama tvarkingas, švarus, rūbelių vaiko perrengimui pakanka. 2024 m. liepos 15 d. berniukui ant viršutinės lūpos buvo nedidelis šašiukas. Vaikas nieko nesiskundė. Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir (duomenys neskelbtini) 2024 m. rugsėjo 16 d. pažymoje.

43. Taigi, byloje nėra duomenų, kurie šioje proceso stadijoje leistų pagrįstai konstatuoti, jog šalių vaikui su atsakovu tapo nesaugu, kad atsakovas nebeužtikrina tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis, ir sudarytų pagrindą pakeisti 2024 m. vasario 12 d. nutartimi nustatytą laikiną šalių sūnaus gyvenamąją vietą su atsakovu.

Dėl laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

44. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartimi nustatė laikiną ieškovės ir sūnaus bendravimo tvarką, pagal kurią ieškovė su vaiku bendrauja: 1. kiekvieno mėnesio nelyginės savaitės savaitgalį, sūnų paimant penktadienį, 16.00 val. iš darželio ar jo gyvenamosios vietos ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip sekmadienį, iki 19.00 val.; 2. kiekvieno mėnesio lyginės savaitės pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį, nuo 16.00 val. iki 19.00 val. Po bendravimo motina vaiką pristato į jo gyvenamąją vietą; 3. tuo laiku, kai vaikas būna pas kitą iš tėvų, tėvas (motina) bendrauja su vaiku kiekvieną dieną nuo 20 val. iki 21 val. nuotolinėmis ryšio priemonėmis (vaizdo ir (ar) garso) – telefonu, internetu. Vaiko tėvai užtikrina, kad ryšio priemonės būtų techniškai tvarkingos ir veiktų.

45. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimo teisę užtikrina įstatymas, o teismas tik nustato naudojimosi ja tvarką, jei šalys negali susitarti pačios. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku. Pareiga reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

46. Ieškovė teigia, kad 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartimi nustatyta bendravimo su vaiku tvarka neįgyvendinama, todėl ieškovė prašo nustatyti 50:50 procentų laiko bendravimo tvarką, pagal kurią vaikas bendrauja vieną savaitę su ieškove, vieną savaitę – su atsakovu.

47. Kasacinis teismas, vertindamas 50:50 procentų laiko bendravimo tvarkos modelio galimybę, yra nurodęs, kad tokia aptariamo modelio įgyvendinimo forma gali būti nustatoma kai: 1) su ja sutinka vaikas, sugebantis išreikšti savo pažiūras; 2) teismas nustato, kad būtent tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus; 3) gali būti taikoma ir nesant tėvų sutarimo dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos. Tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką („50:50 procentų laiko“) teismas gali nustatyti tik konstatavęs, jog būtent ji geriausiai atitinka vaiko interesus. Aptariamu aspektu teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, be kita ko, laikytina kiekvieno iš vaiko tėvų gyvenamoji vieta (atstumas tarp jų ir susisiekimo galimybės), vaiko ugdymo įstaigų vieta (atstumas tarp jų ir kiekvieno iš tėvų gyvenamosios vietos), vaiko socialiniai ryšiai su kiekvieno iš tėvų gyvenamosiose vietose ar šalia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iš tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaiką į ugdymo įstaigas ir paimti iš jų, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).

48. Ieškovė ir atsakovas gyvena skirtinguose miestuose, ieškovė – Kalvarijoje, atsakovas – Kaune. Atstumas tarp miestų pakankamai didelis (apie 80 km). Ieškovė nepaaiškina, kaip tokiu atveju bus užtikrintas šalių sūnaus ugdymas (bylos duomenimis, šalių sūnus lanko (duomenys neskelbtini)). Nors ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad Kalvarijoje esančiame darželyje yra laisva vieta, todėl vaiko ugdymo procesas nenutrūktų, tačiau yra pagrindas pritarti atsakovo argumentu, kad dviejų skirtingų ugdymo įstaigų lankymas pakaitomis kas savaitę neatitiktų geriausių vaiko interesų ir, tikėtina, realiai nėra įmanomas. Todėl šioje proceso stadijoje yra pagrindas teigti, kad ieškovės prašomas nustatyti laikinas 50:50 procentų bendravimo su sūnumi modelis neatitinka geriausių vaiko interesų.

49. Atskirajame skunde ieškovė taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laikiną ieškovės bendravimo su sūnumi tvarką, neįvertino aplinkybės, kad ieškovė dirba pirmadieniais-ketvirtadieniais, nuo 8.00 iki 17.00 val., o penktadieniais – nuo 8.00 iki 15.45 val.

50. Ieškovė teikė įrodymus, kad ieškovė dirba pirmadieniais-ketvirtadieniais nuo 8.00 iki 17.00 val., o penktadieniais – nuo 8.00 iki 15.45 val. Pirmosios instancijos teismui nustačius laikiną bendravimo tvarką, pagal kurią ieškovė bendrauja su sūnumi kiekvieno mėnesio lyginės savaitės pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį, nuo 16.00 val. iki 19.00 val., ši tvarka, atsižvelgiant į ieškovės darbo grafiką ir aplinkybę, kad ieškovė gyvena Kalvarijoje, o atsakovas su sūnumi – Kaune, nėra realiai įgyvendinama. Todėl yra pagrindas šią pirmosios instancijos teismo nutarties dalį panaikinti.

51. Nors ieškovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė ieškovės ir sūnaus bendravimo tvarkos šventinėmis dienomis, tačiau ieškovė nenurodė, kokia konkreti bendravimo tvarka ir kokiomis šventinėmis dienomis turi būti nustatyti. Pažymima, kad laikinosiomis apsaugos priemonėms nėra nustatoma pastovi, išsami skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka. Laikinąja bendravimo tvarka siekiama laikinai, iki bus priimtas teismo sprendimas, nustatyti skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, užtikrinant bendravimą ir tarpusavio ryšio išsaugojimą.

Dėl kitų atskirųjų skundų argumentų

52. Ieškovė atskiruosiuose skunduose ne kartą akcentavo, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas vertindamas vienus ar kitus ieškovės pateiktus įrodymus.

53. Apeliacinės instancijos teismas, kaip jau ir minėta, pažymi, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjamu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Todėl aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos aplinkybes padarė nepalankias ieškovei išvadas, nereiškia, kad teismas buvo šališkas.

Dėl procesinės bylos baigties

54. Nurodytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymą ir jos keitimą, todėl pirmosios instancijos teismo 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinos ieškovės ir vaiko bendravimo tvarkos nustatymo, netinkamai įvertino visas šiam klausimui spręsti reikšmingas bylos aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutarties dalis, kuria nustatyta laikina ieškovės ir sūnaus bendravimo tvarka darbo dienomis, naikinama (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartį pakeisti - panaikinti nutartimi nustatytos laikinos ieškovės A. M. ir sūnaus J. P. bendravimo tvarkos dalį, pagal kurią ieškovė bendrauja su sūnumi kiekvieno mėnesio lyginės savaitės pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį, nuo 16.00 val. iki 19.00 val. Kitą Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėja Rūta Burdulienė