Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Pauliukėno,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro Mariaus Mauriaus apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. gegužės 8 d. nuosprendžio, kuriuo L. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiųjų M. Š., P. Š., M. Š., A. Š. civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. L. P. išteisintas dėl to, kad 2022 m. spalio 20 d., apie 15 val., (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, vairuodamas krautuvą „Volvo L120H“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 punkto ir 128 punkto reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad „Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai <...>. Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams“, ir pažeidė transporto priemonių eksploatavimo taisykles – „Traktorininko saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 1 patvirtintos 2021 m. liepos 12 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, 4.5 punkto reikalavimus: „Atliekant manevrą traktoriumi, traktoriumi su prikabinamu mechanizmu / priekaba ar kitomis savaeigėmis mašinomis būtina įsitikinti, kad manevro / darbo metu traktorius, prikabinamas mechanizmas, priekaba ar savaeigė mašina nekliudys žmonių, kitų savaeigių mašinų ar mechanizmų, automobilių, stacionarių ar laikinų statinių, stulpų ar kitų įrenginių <...>“, t. y. elgdamasis neatsargiai, nesilaikė ir nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų saugumui, važiuodamas prie kuro užpylimo kolonėlės nepastebėjo šalia jos dirbusio UAB „(duomenys neskelbtini) “ darbuotojo A. Š., kuris tvarkė aikštelės trinkeles, jį pervažiavo ir sužalojo, t. y. šie L. P. padaryti KET reikalavimų pažeidimai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su avarijos kilimu bei jos pasekmėmis – A. Š. mirtimi.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinis skundas atmestinas.

7. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

9. Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką (BK 2 straipsnio 4 dalis). Pagal susiformavusią teismų praktiką, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių neįmanoma pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-619/2012, 2K-232/2014, Nr. 2K-24/2014). Siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, turi būti surinkta pakankamai to asmens kaltę pagrindžiančių įrodymų. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jų pakankamumas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Taisyklės, pagal kurias nusprendžiama, kokie baudžiamojo proceso metu surinkti duomenys laikytini įrodymais, nustatytos BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse. BPK 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla, o 1, 3, 4 dalyse – kokius duomenis teismas gali pripažinti įrodymais. Teismas įrodymus įvertina pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas taisykles. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014, 2K-166-699/2018). Kartu atkreiptinas dėmesys, kad teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso dalyviai, savaime nėra BPK pažeidimas, jeigu, kaip minėta, teismo sprendimas yra motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

10. Pagal BK 281 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas, vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Inkriminuojant asmeniui šią nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ne tik šio asmens padarytą atitinkamą KET pažeidimą ir jo padarinius, bet ir jų priežastinį ryšį. Priežastinio ryšio nustatymas tokiose baudžiamosiose bylose turi ypatingą svarbą, nes eismo įvykyje dažnai dalyvauja kelios transporto priemonės, pėstieji, dviratininkai, kiti eismo dalyviai. Todėl klausimas, kurio eismo dalyvio veika sukėlė eismo įvykį, yra vienas svarbiausių tokio pobūdžio bylose. Priežastinis ryšys nustatomas teismui vertinant įrodymus, jų pagrindu nustatytas aplinkybes ir darant logika pagrįstas išvadas, kokie įvykio dalyvių veiksmai ir jų padaryti specialių elgesio taisyklių pažeidimai lemia kylančius padarinius, ar jie objektyviai ir dėsningai išplaukia iš nustatytų visų įvykio dalyvių poelgių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-489/2024).

12. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 (AK20223030307) nurodytos nelaimingo atsitikimo priežastys – netinkamas darbų organizavimas, t. y. atliekant grindinio remonto darbus, nebuvo panaudoti saugos ženklai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai nebuvo informuoti apie degalinės grindinio remonto darbus, tuo buvo pažeisti Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies reikalavimai; saugos ir sveikatos norminio teisės akto reikalavimų pažeidimas, t. y. darbuotojai neaptvėrė darbo zonos įspėjamaisiais ženklais, A. Š. darbo vietoje buvo neblaivus, nesilaikyta „Plataus profilio statybininko saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 17, patvirtintos UAB „ (duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2022 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. DS-14.1 27, 3 punkto reikalavimų; saugos ir sveikatos norminio teisės akto reikalavimų pažeidimas, t. y. krautuvo vairuotojo neatidumas pažeidžiant „Traktorininko saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 1, patvirtintos 2021 m. liepos 12 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, 4.5 punkto reikalavimus; saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas, t. y. nekontroliuota, kad darbuotojai neaptvėrė darbo zonos įspėjamaisiais ženklais, A. Š. darbo vietoje buvo neblaivus, tuo pažeisti Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 13 punkto reikalavimai (t. 2, b. l. 136). Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus 2023 m. liepos 10 d. papildomo tyrimo akte taip pat nurodomos nelaimingo atsitikimo priežastys – saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas, t. y. nekontroliuota, kad darbuotojai neaptvėrė darbo zonos įspėjamaisiais ženklais, A. Š. darbo vietoje buvo neblaivus, tuo pažeisti Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 13 punkto reikalavimai; saugos ir sveikatos norminio teisės akto reikalavimų pažeidimas, t. y. krautuvo vairuotojo neatidumas pažeidžiant „Traktorininko saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 1, patvirtintos 2021 m. liepos 12 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, 4.5 punkto reikalavimus: „Atliekant manevrą traktoriumi, traktoriumi su prikabinamu mechanizmu/priekaba ar kitomis savaeigėmis mašinomis būtina įsitikinti, kad manevro / darbo metu traktorius, prikabinamas mechanizmas, priekaba ar savaeigė mašina nekliudys žmonių, kitų savaeigių mašinų ar mechanizmų, automobilių, stacionarių ar laikinų statinių, stulpų ar kitų įrenginių <...>“; saugos ir sveikatos norminio teisės akto reikalavimų pažeidimas, t. y. darbuotojai neaptvėrė darbo zonos įspėjamaisiais ženklais, A. Š. darbo vietoje buvo neblaivus, nesilaikyta „Plataus profilio statybininko saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 17, patvirtintos UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriaus 2022 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. DS-14.1, reikalavimų: 27 punkto – <...> Darbas darbų vykdymo objektuose, mechanizmų ir transporto judėjimo zonose – galimos avarijos ir traumos. Darbo zonas apstatyti įspėjamaisiais ženklais, kūgiais. <...>; 3 punkto – „Darbuotojui draudžiama ateiti į darbą neblaiviam, apsvaigusiam nuo narkotinių, toksinių medžiagų, darbo metu vartoti alkoholinius gėrimus, narkotines bei toksines medžiagas“ (t. 3, b. l. 19–20). Atliekant papildomą tyrimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu mirtiną traumą patyrė A. Š., nenustatyta, kad pirminio tyrimo metu būtų buvę padaryta pažeidimų (t. 3, b. l. 15–17).

13. Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad darbo vieta, kurioje įvykio dieną dirbo A. Š., buvo neaptverta ir nepažymėta jokiais įspėjamaisiais ženklais, taip pat neginčytinai nustatyta, kad eismo įvykio metu A. Š. buvo neblaivus – Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 5556/2022(01) nurodyta, kad A. Š. kraujyje (paimtame 2022 m. spalio 20 d. 16 val. 50 min.) nustatyta mažiausia koncentracija 1,69 promilės etilo alkoholio (t. 1, b. l. 79), o Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 174/2022 (10) konstatuota, kad A. Š. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,79 promilės etilo alkoholio, šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 2,05 promilės etilo alkoholio. Tai atitinka vidutinį girtumo laipsnį (t. 1, b. l. 94–97). Šiuo atveju Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr.1 (AK20223030307) taip pat nurodytas bei L. P. kaltinime inkriminuojamas jo neatidumas pažeidžiant „Traktorininko saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 1, patvirtintos 2021 m. liepos 12 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, 4.5 punkto reikalavimus, nes: „Atliekant manevrą traktoriumi, traktoriumi su prikabinamu mechanizmu / priekaba ar kitomis savaeigėmis mašinomis būtina įsitikinti, kad manevro / darbo metu traktorius, prikabinamas mechanizmas, priekaba ar savaeigė mašina nekliudys žmonių, kitų savaeigių mašinų ar mechanizmų, automobilių, stacionarių ar laikinų statinių, stulpų ar kitų įrenginių <...>“, taip pat L. P. inkriminuota, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 128 punkto reikalavimus, t. y. Kelių eismo taisyklių 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; Kelių eismo taisyklių 128 punkte numatyta, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

14. Pažymėtina, kad šiuo atveju tam, kad būtų galima inkriminuoti L. P. Kelių eismo taisyklių 128 punkto pažeidimą, būtina nustatyti, ar jis, vairuodamas krautuvą „Volvo L120H“, apskritai galėjo pastebėti kelyje atsiradusią kliūtį.

15. Nagrinėjamu atveju, kaip konstatuota ir skundžiamame nuosprendyje, byloje neginčytinai nustatyta, kad įvykio metu L. P., vairuodamas krautuvą „Volvo L120H“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ kuro užpylimo kolonėlėje (degalinėje) pervažiavo šioje teritorijoje dirbusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoją A. Š., dėl to minėtas nukentėjusysis mirė. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad L. P. susidariusioje situacijoje iš tikrųjų negalėjo pamatyti, taip pat negalėjo ir neturėjo numatyti, kad toje vietoje, tai yra kuro užpylimo kolonėlės (degalinės) aikštelės važiuojamojoje dalyje, gali būti žmogus, o kartu negalėjo imtis ir veiksmų, kurie būtų leidę išvengti eismo įvykio, bei konstatavo, kad šiuo atveju įvykio metu neblaivaus A. Š. neatsargūs veiksmai buvo esminė priežastis eismo įvykiui kilti. Tačiau apeliaciniu skundu prokuroras nesutinka su tuo, kad nukentėjusysis A. Š. darbo vietoje buvo nepastebimas, jo teigimu, padaryti darbų saugos pažeidimai nebuvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu ir A. Š. mirtinais sužalojimais, nes, apelianto įsitikinimu, L. P. per kauše esančias skyles turėjo matyti važiuojamąją dalį ir teritoriją. Aplinkybę, kad toje vietoje įvykio metu buvo žmogus, prokuroro vertinimu, patvirtina įvykio vietoje iš grindinio iškilnotos betoninės trinkelės, buvę palikti įrankiai, nukentėjusysis A. Š. dėvėjo ryškiaspalvę liemenę.

16. Pažymėtina, kad skundžiamu nuosprendžiu nustatytas pats faktas, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje, įvykio vietoje, įvykio dieną buvo tvarkomos grindinio trinkelės, taip pat nustatyta, kad įvykio dieną A. Š. vilkėjo šviesą atspindinčią liemenę, iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotų duomenų ir prie jo pridėtų fotolentelių nustatyta, kad po eismo įvykio užfiksuoti šalia trinkelių tvarkymo vietos išmėtyti įrankiai – laužtuvas, plaktukas, kastuvas, statybinė mentelė (t. 1, b. l. 29–31, 33–40), tačiau šios nustatytos aplinkybės po eismo įvykio, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, savaime visiškai nepatvirtina fakto, kad L. P. galėjo suprasti ar iš anksto žinoti, kad įvykio dieną kuro užpylimo kolonėlės (degalinės) aikštelės važiuojamojoje dalyje yra atliekami trinkelių tvarkymo darbai, juolab, nepatvirtina aplinkybės, kad toje vietoje įvykio metu realiai ir dirbo žmogus – A. Š., kurio L. P., prokuroro teigimu, nepastebėjo.

17. Pažymėtina, kad šiuo atveju ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr.1 (AK20223030307) be to, kad nurodyta, jog atliekant grindinio remonto darbus, nebuvo panaudoti saugos ženklai, viena iš nelaimingo atsitikimo priežasčių nurodyta ir ta priežastis, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai nebuvo informuoti apie degalinės grindinio remonto darbus. Atkreiptinas dėmesys, kad teisiamajame posėdyje liudytojas M. M. parodė, jog tik atėjęs į įvykio vietą pamatė, kad joje, apie šulinio dangtį, buvo tvarkomos grindinio trinkelės, nes jokių įspėjamųjų ženklų nebuvo (t. 5, b. l. 48–49). Iš teisiamajame posėdyje duotų liudytojo E. M. parodymų nustatyta, kad įvykio vietoje buvo įlinkusios, pažymėtina, tik trys trinkelės, darbo vieta paženklinta nebuvo (t. 5, b. l. 49–51). Tai, kad nebuvo akivaizdu, jog apskritai būtent įvykio dieną kuro užpylimo kolonėlės (degalinės) aikštelės važiuojamojoje dalyje buvo vykdomi iškilnotų trinkelių tvarkymo darbai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, objektyviai patvirtina prie kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo pridėtose fotolentelėse užfiksuoti vaizdai (t. 1, b. l. 35–40), iš kurių matyti, kad prie šulinio yra iškilnotos tik kelios trinkelės, kaip nurodė ir kartu su A. Š. dirbęs liudytojas E. M., buvo įlinkusios tik trys trinkelės, be to, ir tai, kad buvo iškeltos tos kelios trinkelės, nepatvirtina, kad jų tvarkymo darbai ir buvo atliekami apskritai būtent įvykio dieną, ir L. P. tai turėjo aiškiai suprasti ir numatyti, juolab, ši aplinkybė visiškai nepatvirtina fakto, kad toje vietoje, kai L. P. važiavo krautuvu, dirbo žmogus. Be to, apeliaciniame skunde, prokuroro teigimu, įvykio vietoje ant grindinio buvo palikti darbui skirti įrankiai, jie buvo iškart už krautuvo „Volvo L120H“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galo, o L. P. vairuojamu krautuvu pervažiavo ir minėtus įrankius. Prokuroro teigimu, šią aplinkybę, o kartu ir tai, kad krautuvu buvo pervažiuotas A. Š., patvirtina vaizdo įraše KAM15_20221020_143014 užfiksuoti duomenys, t. y., prokuroro teigimu, nuo 14.59.52 val. aiškiai matyti kaip A. Š., dėvėdamas ryškiaspalvę liemenę, atsiklaupęs dirba (tvarko grindinį) kuro užpylimo kolonėlės (degalinės) aikštelės teritorijoje, o tuo metu gana nemažu greičiu L. P. vairuojamas krautuvas nemanevruoja į kairę ar dešinę ir toje vietoje esančių įrankių neapvažiuoja, o juos pervažiavęs, priekyje esančio kaušo dešiniąja puse kliudo klūpsčią dirbantį A. Š., jį parverčia ir važiuoja toliau, taip pervažiuodamas A. Š.. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, peržiūrėjęs vaizdo įraše KAM15_20221020_143014 užfiksuotus duomenis – tiek esamu formatu, tiek ir išdidinus vaizdus, neturi jokio pagrindo sutikti su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, kad tuo metu (nuo 14.59.52 val.), kai krautuvas atvažiuoja į degalinę, šiame vaizdo įraše matomi išmėtyti įrankiai ir klūpsčias dirbantis A. Š., kadangi būtent tuo metu, kai atvažiuoja L. P. vairuojamas krautuvas, jokių žmonių siluetų vaizdo įraše nėra matoma, juolab, jokios galimybės įžiūrėti, kad toje vietoje galėjo būti kokie nors įrankiai. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apskritai nėra neginčytinų duomenų apie tai, kokiu metu kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir pridėtose fotolentelėse užfiksuoti įrankiai atsirado kuro užpylimo kolonėlės (degalinės) aikštelės važiuojamojoje dalyje.

18. Atkreiptinas dėmesys, kad teisiamajame posėdyje liudytojas E. M. parodė, jog, kai jis parsinešė įrankius, pažymėtina, sudėtus į dėžę, A. Š. stovėjo prie šulinio ir mąstė, ką kaip daryti, o jis nuėjo parsinešti dar kitų įrankių, ir, kai grįžo su kitais įrankiais, jau buvo įvykęs eismo įvykis (t. 5, b. l. 49–51). Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju ir prie kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo pridėtose fotolentelėse net skirtingai užfiksuota, kaip pavyzdžiui, kastuvo buvimo vieta, t. y. fotolentelėse Nr. 5, 7 (t. 1, b. l. 35, 36) užfiksuota, kad kastuvas padėtas ne ant važiuojamosios kelio dalies, į važiuojamąją kelio dalį įsikišusi tik kastuvo koto dalis, o fotolentelėje Nr. 11 (t. 1, b. l. 38) jau užfiksuota, kad kastuvas padėtas važiuojamojoje kelio dalyje. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole neužfiksuotas ir kibiras, jis neužfiksuotas ir fotolentelėse Nr. 11, 12 (t. 1, b. l. 38, 39), nors akivaizdu, kad jeigu jis būtų buvęs, būtent šiose fotolentelėje jis ir turėjo matytis, o kitose fotolentelėse, fiksuojant tą pačią vietą, kibiras jau užfiksuotas (t. 1, 35, 36, 37). Ir šiuo atveju nustatytos ir aptartos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių, kokioje tiksliai vietoje įrankiai buvo iš tikrųjų įvykio metu. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad net matant iškilnotas trinkeles bei šalia esančius kažkokius išmėtytus daiktus, kai vieta nepažymėta specialiais skiriamaisiais ženklais, jog vykdomi remonto darbai, logiška, kad vairuojant tokio didelio gabarito krautuvą, yra apsunkintas, pažymėtina, paties grindinio ir ant jo esančių daiktų įvertinimas, be to, savaime nereiškia, kad tuo metu toje vietoje ir buvo tvarkomas gindinys. Be to, jeigu ir manyti, kad L. P. galėjo pastebėti iškilnotas trinkeles ar išmėtytus kažkokius daiktus (nedidelių gabaritų įrankius), logiška, kad važiuojant didelių gabaritų krautuvu, ši vieta, kurioje iškilnotos trinkelės, liko tiesiog po krautuvu, ir savaime nepatvirtina fakto, kad būtent toje vietoje ir tuo metu, kai į kolonėlę važiavo L. P. vairuojamas krautuvas, buvo ir A. Š.. Atkreiptinas dėmesys, kad jeigu A. Š. būtų stovėjęs toje vietoje, kurioje matė jį stovintį E. M. prieš nueidamas parsinešti kitus įrankius, t. y. prie šulinio, tikrai pastebimoje vietoje, vienareikšmiškai būtų jį pastebėjęs ir L. P.. Be to, logiška, kad tokiu atveju A. Š. būtų buvęs kliudytas krautuvo priekyje esančiu kaušu, tačiau tokių aplinkybių bylos duomenimis nenustatyta. Šiame kontekste kartu pažymėtina, kad apeliaciniame skunde prokuroras tik prielaidomis bando įrodyti aplinkybę, kad L. P., važiuodamas į degalinę, turėjo matyti tiek ant grindinio sudėtus įrankius, tiek ir patį A. Š., tačiau ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikta jokių procesinių veiksmų tam, kad būtų iš esmės objektyviai patikrintas iš krautuvo kabinos vairuotojo galimas matomumas esant nustatytoms bylos aplinkybėms.

19. Nagrinėjamu atveju, kaip konstatuota ir skundžiamame nuosprendyje, byloje nėra liudytojų, tiesiogiai mačiusių A. Š. sužalojimą krautuvu, taip pat ir jo buvimo vietos tuo metu, kai prie kolonėlės privažiavo L. P. vairuojamas krautuvas. Šiuo atveju apeliaciniu skundu prokuroras, neginčydamas skundžiamu nuosprendžiu nustatytos aplinkybės, kad A. Š. buvo pervažiuotas krautuvo dešinės pusės galiniu ratu, remdamasis byloje esančiais vaizdo įrašais, ir bando įrodyti, kad A. Š. klūpsčias buvo kliudytas iš pradžių krautuvo priekyje esančio kaušo dešiniąja puse, kad ant jo galbūt buvo užvažiuota (per kojos pirštus ir / ar koją) ir krautuvo dešinės pusės priekiniu ratu.

20. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prokuroras visiškai nepagrįstai remiasi vaizdo įrašuose užfiksuotais duomenimis, teigdamas, kad vaizdo įraše KAM15_20221020_143014 (nuo 14.59.52 val.) matomas klūpsčias dirbantis A. Š., kai krautuvas atvažiuoja į degalinę, kad krautuvas priekyje esančio kaušo dešiniąja puse kliudo klūpsčią dirbantį A. Š., jį parverčia ir važiuoja toliau, nes iš vaizdo įrašo nustatyta, kad tuo metu, kai 14.59.53 val. atvažiuoja iš už posūkio krautuvas su kaušu, ir važiuoja link kuro talpų, jokių žmonių siluetų krautuvo važiavimo ir sustojimo vietose apskritai nėra matoma. Vaizdo įraše KAM22_20221020_143000 14.59.48 val. taip pat matoma tik tai, kad iš už posūkio link kuro talpų atvažiuoja traktorius su pakeltu kaušu ir sustoja prie kuro talpų, tačiau jokių žmonių siluetų nematyti. Iš vaizdo įraše 5CH-KAM5_20221022_1430001 užfiksuotų duomenų nustatyta, kad 14.59.30 val., keliu link degalinės važiuoja krautuvas su kiek pakeltu kaušu. Važiuoja posūkiu kairiau ir sustoja prie kelio dešinėje pusėje esančių talpų, tačiau jokių žmonių siluetų, krautuvui artėjant ir privažiavus prie degalinės, nematyti.

21. Šiuo atveju apeliaciniame skunde prokuroro nurodyti teiginiai, kad įvykio metu A. Š. buvo klūpsčioje padėtyje, kad A. Š. klūpsčias buvo kliudytas iš pradžių krautuvo priekyje esančio kaušo dešiniąja puse, kad ant jo galbūt buvo užvažiuota (per kojos pirštus ir / ar koją) ir krautuvo dešinės pusės priekiniu ratu, prieštarauja Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 174/2022 (10) konstatuotam A. Š. padarytų sužalojimų pobūdžiui (t. 1, b. l. 94–97).

22. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvados Nr. M 174/2022 (10) nustatyta, kad A. Š. lavone surasti šie sužalojimai: plėštinė žaizda kairiame kirkšnyje-mašnelėje su sėklidės sumušimu, odos nubrozdinimai kairiame klubo sąnaryje, šlaunyje su poodinėmis kraujosruvomis, dešiniame klubo sąnaryje, poodinės kraujosruvos dešinės kojos pirštuose-pade su paviršinėmis žaizdomis tarpupirščiuose, kairėje mentės linijoje 10-11-12 šonkaulių lūžimai, kraujosruvos mažojo dubens, kryžmens, kairio sėdmens, juosmens, kairės šlaunies klubo sąnario, dubens raumenyse, poodyje su audinių atsluoksniavimu, sutraiškymu, stuburo juosmeninės dalies 1-2-3-4-5 slankstelių kairės pusės skersinių ataugų, kairio klubakaulio-kryžkaulio sąnario, kairio gaktikaulio lūžimai, gaktinės sąvaržos išsiskyrimas, šlapimo pūslės atidalinimas su vidiniu nukraujavimu į dubens, juosmens, kairės šlaunies raumenis, audinius sudarytą atsluoksniuotą ertmę (1900 ml), riebaline plaučių embolija, trauminiu šoku. Sužalojimų visuma atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, o šiuo atveju sukėlė mirtį. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai užduotyje nurodomos transporto priemonės ratu pervažiuojant per kairę šlaunį, dubens kairę pusę. Tai galėjo gautis užduotyje nurodomo įvykio metu (2022 m. spalio 20 d., apie 15 val.). Teismo medicinos požiūriu, įvertinus sužalojimų išsidėstymą, didžiausia tikimybė, kad asmuo pirminio kontakto su transporto priemonės ratu galėjo būti vertikalioje ar jai artimoje padėtyje. Pirminis kontaktas turėjo įvykti su dešinės kojos pirštais (poodinės kraujosruvos pirštuose, pade su žaizdomis tarpupirščiuose), po to asmuo griuvo ir buvo pervažiuotas per kairę šlaunį, dubenį, juosmenį (t. 1, b. l. 94–97).

23. Teisiamajame posėdyje teismo medicinos ekspertas A. J. patvirtino, kad pagal sužalojimų išsidėstymą, jų pobūdį, masyvumą įvertinus teismo medicinos požiūriu, asmuo pirminio kontakto su transporto priemonės ratu galėjo būti vertikalioje padėtyje, aiškiai motyvavo ir šią padarytą išvadą, t. y., kad buvo nustatyta dešinės kojos pirštų labai stiprus suspaudimas su kraujosruvomis ir plyšimais tarp pirštiniuose paviršiuose, o po to įvyko griuvimas ir asmuo buvo pervažiuotas ratu per kairę šlaunį, dubens kairę pusę, juosmenį, ir šios teismo medicinos eksperto nurodytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neabejotinai paneigia prokuroro teiginį, kad A. Š. buvo kliudytas krautuvu klūpsčioje padėtyje. Teismo medicinos ekspertas pažymėjo, kad kontakto į kitas kūno vietas nebūta nei kokia kita traktoriaus dalimi, nei ratu, ir šios teismo medicinos eksperto nurodytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neabejotinai paneigia prokuroro teiginį, kad A. Š. buvo kliudytas ir kitomis, t. y. šiuo atveju priekinėmis krautuvo dalimis. Taip pat teismo medicinos ekspertas paaiškino, kad jeigu asmuo būtų pasilenkęs, sužalojimai būtų kitose vietose. Smūginio pobūdžio sužalojimo nebuvo užfiksuota, o šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus ir į krautuvo specifikaciją ir matmenis, kad krautuvo kaušas visiškai dengia priekinius ratus (t. 5, b. l. 37), logiška, jog A. Š. būtų patyręs smūgį į kaušą, juolab, kaip nustatyta teismo medicinos eksperto, A. Š. būnant vertikalioje padėtyje. Teismo medicinos ekspertas patvirtino, kad pagal sužalojimo pobūdį, tai galėjo būti tik vieno rato poveikis bei paaiškino, kad jeigu pervažiuojama dviem ratais, sužalojimai būna nepalyginamai didesni, masyvesni (t. 5, b. l. 45–47).

24. Nagrinėjamu atveju tyrimą dėl A. Š. padarytų sužalojimų atliko ir specialisto išvadą pateikė teismo medicinos ekspertas A. J., turintis aukštąjį universitetinį medicininį išsilavinimą, teismo medicinos gydytojo specialybę, kvalifikaciją atlikti mirusiųjų asmenų kūnų ir jų dalių bei gyvų asmenų tyrimus, ekspertinio darbo stažą nuo 1980 metų, todėl nėra pagrindo abejoti tyrimą atlikusio teismo medicinos eksperto kvalifikacija bei jo specialisto išvadoje padarytomis išvadomis, kurias jis patvirtino ir teisiamajame posėdyje. Ir kaip nustatyta, jos visiškai nepatvirtina prokuroro teiginių dėl to, kad A. Š. jo sužalojimo metu buvo klūpsčias, taip pat, kad A. Š. klūpsčias buvo kliudytas iš pradžių krautuvo priekyje esančio kaušo dešiniąja puse, kad ant jo galbūt buvo užvažiuota (per kojos pirštus ir / ar koją) ir krautuvo dešinės pusės priekiniu ratu, o tik vėliau pervažiuotas ir dešinės pusės galiniu ratu. Kaip jau nustatyta, teismo medicinos ekspertas A. J. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad pagal A. Š. sužalojimo pobūdį, sužalojimai buvo padaryti vieno rato poveikiu, o pirminio kontakto su transporto priemonės ratu A. Š. buvo vertikalioje padėtyje, o šiuo atveju aplinkybė, kad A. Š. buvo sužalotas krautuvo dešiniu galiniu ratu, neginčijama ir apeliaciniame skunde. Esant aptartoms aplinkybėms, dar kartą atkreiptinas dėmesys, kad apeliaciniu skundu prokuroras įrodinėjo, jog tuo metu, kai L. P. krautuvu atvažiavo į degalinę, A. Š. buvo L. P. iš priekio, kad L. P. pro krautuvo priekyje esančio kaušo specialiai padarytas vertikalias įpjovas turėjo aiškiai matyti priekyje krautuvo esančią važiuojamojo kelio dalį, kartu ir klūpsčia dirbantį A. Š. toje vietoje, kurioje iškilnotos trinkelės bei išmėtyti įrankiai, tačiau nepasitvirtinus prokuroro teiginiui, kad A. Š. buvo kliudytas iš pradžių krautuvo priekyje esančio kaušo dešiniąja puse, kad ant jo galbūt buvo užvažiuota (per kojos pirštus ir / ar koją) ir krautuvo dešinės pusės priekiniu ratu, be to, kad A. Š., pagal jam nustatytus sužalojimus, buvo vertikalioje padėtyje, akivaizdu, kad tuo metu, kai L. P. atvažiavo į degalinę, A. Š. prokuroro nurodytoje vietoje apskritai net nebuvo, todėl L. P. jo ir nematė, nes, kaip nustatyta, A. Š. buvo sužalotas ne iš priekio, ne priekine krautuvo dalimi (kaušu, ratu), bet būtent galiniu krautuvo dešinės pusės ratu.

25. Ir šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad, nors esant ir geram matomumui bei vilkint A. Š. ryškiaspalvę liemenę, L. P., vairuodamas pakankamai didelių gabaritų transporto priemonę, neturėjo galimybės pastebėti, kad krautuvo galiniu ratu kliudys A. Š. ir jį sužalos. Tokia padaryta išvada iš esmės neprieštarauja ir liudytojo L. B. parodymams.

26. Iš teisiamajame posėdyje duotų liudytojo L. B., dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ traktorininku, parodymų nustatyta, kad važiuojant aptariamu krautuvu, matomumas priklauso nuo kaušo pakėlimo kampo. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojas parodė, jog krautuvo gale yra kamera, kuri rodo galinį traktoriaus vaizdą, tačiau, kas vyksta krautuvo šone, matyti nėra galimybių. Vairuotojas krautuve sėdi apie 2 metrų aukštyje. Per langą matosi tik priekinis ratas, galinis ratas matomas tik per veidrodį. Per tą vietą kur krautuvas lankstosi, nesimato (t. 5, b. l. 56–57).

27. Kaip nustatyta, liudytojas L. B. nepaneigė, kad galinis ratas matomas per veidrodį. Tačiau šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant vėlgi į krautuvo specifikaciją, kad krautuvo užpakalinių ratų vežė identiškai kartoja priekinių ratų vėžę, o šią aplinkybę teisiamajame posėdyje patvirtino ir liudytojas M. M., kuris pats anksčiau yra vairavęs krautuvą „Volvo“, t. y., kad krautuvui sukantis, galiniai ratai važiuoja paskui priekinius ratus (t. 5, b. l. 48–49), o užpakaliniai ratai važiuoja būtent priekinių ratų vėže, o šiuo atveju A. Š. priekiniu ratu kliudytas nebuvo, kad, kaip nustatyta, A. Š. ir pats buvo vertikalioje padėtyje, taip pat, kad krautuvas yra didelių gabaritų, be to, skleidžia ir daug didesnį garsą nei lengvasis automobilis (t. 5, b. l. 64–67), logiška, kad L. P. negalėjo imtis atsargumo priemonių tam, kad išvengtų situacijos, nes tiesiog negalėjo ne tik numatyti, bet ir pastebėti A. Š. staigaus ir neatsargaus veiksmo iš šono, gale, judant krautuvui į priekį, nes būtent A. Š., kurio priekyje ir net priekio šone nebuvo, o tokiu atveju, kaip nustatyta, jis būtų kliudytas priekine krautuvo dalimi, didelių gabaritų krautuvui galiniais ratais važiuojant ta pačia vėže ir skleidžiant pakankamai didelį garsą, netikėtai atsidurs po krautuvo galiniu ratu, t. y. L. P. dėl objektyvių priežasčių negalėjo ir neturėjo galimybių pamatyti A. Š., ir taip išvengti eismo įvykio.

28. Šiuo atveju aplinkybę, kad A. Š. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje elgėsi jau ne pirmą kartą neatsargiai, patvirtina ir liudytojo R. Č., dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ traktorininku-šaltkalviu, parodymai, iš kurių nustatyta, kad toje degalinėje buvo intensyvus eismas, važiuoja traktoriai, ekskavatoriai, sunkvežimiai užsipilti kuro, o teritorija, kur buvo atliekami darbai, nebuvo aptverta. Prieš savaitę iki įvykio jis pats patyrė stresą, nes važiuodamas vos nesužalojo A. Š., kuris nesaugiai elgėsi eidamas su karučiu bendrovės teritorijoje, kur pėstiesiems vaikščioti negalima, tai yra jis ėjo ne pėsčiųjų taku.

29. Pažymėtina, kad iš teisiamajame posėdyje duotų išteisintojo L. P. parodymų nustatyta, kad važiuodamas link kuro užpylimo kolonėlės (degalinės) užsipilti kuro, jis tiesiai matė vienoje pusėje stovintį net karutį su įrankiais, tačiau jokio žmogaus važiuojamoje dalyje nebuvo, ir šiuo atveju ši jo nurodyta aplinkybė visiškai patvirtinta byloje surinktais ir aptartais įrodymais, bei, atsižvelgiant tiek į kiekvieną įrodymą atskirai, tiek ir į jų visumą, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo abejoti tuo, kad žuvusysis A. Š., elgdamasis neatsargiai, pats palindo po važiuojančio krautuvo dešinės pusės galiniu ratu. Šiuo atveju, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, nustatyta ir, kaip jau aptarta, įvykio metu A. Š. klūpėdamas nedirbo, bet buvo vertikalioje padėtyje ir net ne darbo zonoje, kurioje reikėjo tvarkyti grindinį, ir kuri irgi buvo nepažymėta specialiomis priemonėmis, kad L. P. būtų turėjęs pagrindo apskritai apvažiuoti šią važiuojamojo kelio dalį, ir būtent pats A. Š., judant krautuvui, nepasirinko saugaus atstumo nuo jo, kai L. P. net negalėjo numatyti A. Š. netikėto veiksmo, t. y. priėjimo prie krautuvo jam judant, ir buvo kliudytas šoniniu galiniu dešinės pusės ratu bei mirtinai sužalotas. Ir tai, kad esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, A. Š., būdamas vertikalioje padėtyje, nepastebėjo važiuojančio didelių gabaritų krautuvo ir pakliuvo po jo galiniu ratu, nors krautuvas skleidė ir didelį garsą, nėra pagrindo abejoti tuo, kad būtent A. Š. neblaivumas, kai jam nustatytas net vidutinis girtumo laipsnis, ir trukdė tinkamai orientuotis aplinkoje bei buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio metu kilusiomis pasekmėmis. Tai, kad dėl neblaivumo sutrinka žmogaus orientacija, nebūna tikslus matymas, netiksliai įvertinamas atstumas, būna sutrikusi judesių koordinacija, teisiamajame posėdyje patvirtino ir teismo medicinos ekspertas A. J. (t. 5, b. l. 45–47).

30. Atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, patikrinęs skundžiamame nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BPK 20 straipsnyje nustatytų reikalavimų, tinkamai ir nešališkai vertino byloje surinktus įrodymus dėl išteisintojo L. P. kaltės nebuvimo, atsižvelgė į byloje surinktus įrodymus ir jų visumą, ir tai nulėmė pagrįstą ir objektyvią teismo išvadą dėl L. P. išteisinimo pagal BK 281 straipsnio 5 dalį. Šiuo atveju teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje surinktų įrodymų visumą, neturi pagrindo nesutikti su skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad L. P. susidariusioje situacijoje iš tikrųjų negalėjo pamatyti, taip pat negalėjo ir neturėjo numatyti, kad kuro užpylimo kolonėlės (degalinės) aikštelės važiuojamojoje dalyje staigiai gali atsirasti žmogus, o kartu negalėjo imtis ir veiksmų, kurie būtų leidę išvengti eismo įvykio. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai nenustatė, kad L. P. įvykio metu elgėsi neatsargiai ir nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, bei, įvertinęs surinktus įrodymus pagrįstai ir teisingai konstatavo, kad šiuo atveju įvykio metu būtent neblaivaus A. Š. neatsargūs veiksmai buvo esminė priežastis eismo įvykiui kilti.

31. Atsižvelgdamas į nustatytas ir aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. gegužės 8 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro Mariaus Mauriaus apeliacinį skundą atmesti.