- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-02
- Bylos Nr.
- e2-88-567/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Ieškovas
- A. C.
- Atsakovas
- V. G.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nutarties, kuria išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas civilinėje byloje pagal ieškovo A. C. ieškinį atsakovui V. G. (V. G.) dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. C. pateikė ieškinį, kurį patikslino, prašydamas priteisti iš atsakovo V. G. 188 050 Eur turtinės ir 6 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už prašomą priteisti sumą nuo žalos atsiradimo dienos (nuo 2015 m. gruodžio 28 d. varžytynių Nr. 112516) iki ieškinio teismui pateikimo dienos (iki 2020 m. gegužės 17 d.), kurios sudaro 42 941 Eur (194 450 Eur x 0,05 x 53 / 12 mėn.), 5 proc. dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo žalos atsiradimo dienos (nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2020 m. gegužės 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovas nurodė, kad atsakovas pagal 2018 m. vasario 21 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą nuosavybės teise įgijo ieškovui priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilių stovėjimo aikštelės dalį, pažymėtą (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir turtas). Varžytynių metu nebuvo įvertintos visos ieškovo atliktos investicijos į turtą ir neteisingai nurodyta jo būklė, dėl ko turtas buvo parduotas už per mažą kainą. Be to, turto vertė buvo nustatyta 2005 m. kainomis, nors varžytynėse turtas pradėtas pardavinėti 2015 m., todėl turto kaina neatitiko realių rinkos kainų. Dėl šių priežasčių ieškovas patyrė turtinę žalą, o atsakovas ieškovo sąskaita nepagrįstai praturtėjo, be to, dėl priverstinio iškeldinimo iš turto veiksmų ieškovas patyrė ir neturtinę žalą.
3. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: uždrausti atlikti turto pakeitimo veiksmus iki šios bylos išnagrinėjimo – laikinai iki bylos išnagrinėjimo uždrausti butą perleisti tretiesiems asmenims, skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą ir areštą kitos būklės, būsenos ir vertės turtui (butui (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir automobilių stovėjimo aikštelės daliai, pažymėtai (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir paskirti ieškovą kitos būklės, būsenos ir vertės turto administratoriumi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 8 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
5. Teismas nurodė, kad byla nėra pradėta nagrinėti iš esmės, nėra pasikeitusių esminių aplinkybių nuo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 7 d. priimtos nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių prašymo atmetimo. Patikslintame ieškinyje nurodytos naujos aplinkybės nebuvo aktualios, todėl ir šioje stadijoje sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neturėjo pakankamo pagrindo konstatuoti, kad ieškovas tikėtinai pagrindė savo pareikšto ieškinio reikalavimus ir ieškinys yra preliminariai pagrįstas.
6. Teismas sprendė, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – uždrausti atlikti turto pakeitimo veiksmus iki šios bylos išnagrinėjimo, laikinai iki bylos išnagrinėjimo uždrausti butą perleisti tretiesiems asmenims, skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą ir areštą turtui, paskiriant ieškovą kitos būklės, būsenos ir vertės turto administratoriumi – iš esmės negali užtikrinti ieškovui palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Ieškinio tenkinimo atveju teismas spręstų tik iš atsakovo ieškovui priteisiamos žalos atlyginimą, t. y. nebūtų sprendžiamas klausimas dėl veiksmų uždraudimo, keliančių grėsmę žalai atsirasti, ir (ar) jau atliktų veiksmų pasekmių (iškeldinimo) panaikinimo turtui ir ieškovui. Pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, kad šiuo atveju ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nėra susijęs su pareikštais patikslinto ieškinio reikalavimais ir neužtikrintų jų priverstinio įvykdymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Ieškovas A. C. atskirajame skunde prašo: 1) Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones; 2) paskirti byloje nekilnojamojo turto ekspertizę, pavedant ekspertui apskaičiuoti ieškovo į turtą investuotų lėšų sumą; 3) įvertinti ir išnagrinėti Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1223-864/2020 neišnagrinėtus argumentus, motyvus ir įrodymus dėl įrengto ir neįrengto turto baigtumo, būklės ir vertės skirtumo, varžytynių akto neatitikimo viešai skelbiamiems Nekilnojamojo turto registro duomenims; 4) nepripažinti eksperto K. K. 2020 m. liepos 9 d. parengtame ekspertizės akte Nr. 20-07-09KK esančios lentelės Nr. 1 leistinu įrodymu ir apie šio dokumento suklastojimo faktą pranešti prokuratūrai; 5) apie eksperto veiksmus, turinčius nusikalstamos veikos požymių, pranešti prokurorui. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismas ignoravo visas ieškovo pateiktas naujas (naujai paaiškėjusias) esmines aplinkybes ir argumentus (teismo ekspertas K. K. pateikė į Vilniaus apygardos teismo civilinę bylą Nr. e2-1223-864/2020 2020 m. liepos 9 d. turto ekspertizės aktą ne tik dar galiojant jam paskirtai nuobaudai, bet ir melagingą išvadą).
7.2. Nesiėmus priemonių apriboti atsakovo teisę disponuoti jo žinioje esančiu turtu, egzistuoja tikimybė, kad jis, net ir neturėdamas nesąžiningų ketinimų, šį turtą perleis kitiems sąžiningiems tretiesiems asmenims. Taigi, teismo sprendimo realus įvykdymas gali tapti neįmanomas, todėl turėjo būti užtikrintas būtent dabartinio (įrengto) buto stabilumas, nepasikeitimas, jo būklės ir vertės išlaikymas (užkonservavimas), nes kol vyks šios bylos nagrinėjimas atsakovas ją gali pakeisti.
7.3. Teismo nutartyje nurodytos nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neturėjo jokios prejudicinės galios sprendžiant dėl naujo prašymo, nes paaiškėjo naujų esminių aplinkybių (jų visuma).
7.4. Ieškovo reiškiami reikalavimai yra akivaizdžiai pagrįsti naujomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis (jų visuma) ir naujais įrodymais (priedais), jis pasirinko leistiną ir aiškiai įmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą. Nors ieškovo pareikštas patikslintas ieškinys yra didelės apimties, pateikiama informacija dėstoma nekomplikuotai bei pakankamai nuosekliai.
7.5. Nors ieškinio tenkinimo atveju teismas spręstų klausimą tik dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo, tačiau toks žalos atlyginimas ieškovui taip pat turi būti užtikrintas. Ieškovui padaryta žala yra ženkli, o atsakovas iki bylos išnagrinėjimo turi visas galimybes formaliais sandoriais perleisti visą savo turimą turtą kitiems tretiesiems asmenims. Taigi, teismas turėjo uždrausti atsakovui atlikti veiksmus, keliančius grėsmę tokiai žalai atsirasti.
7.6. Atsakovo procesinis elgesys nesąžiningas (neįrodė, kodėl negalėjo dalyvauti teismo posėdžiuose, melavo, kad negavo teismo pranešimo), todėl visa tai lemia galimą jo nesąžiningumą kaip siekį pakeisti savo turtinę padėtį ir taip apsunkinti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ateityje.
7.7. Teismas nesilaikė procesinių terminų, nes ieškovas pateikė patikslintą ieškinį su pakartotiniu patikslintu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dar 2022 m. lapkričio 9 d.
7.8. Patikslintame ieškinyje iš esmės pasikeitė (padidėjo) ieškinio suma, kurios atsakovas neturi arba gali neturėti. Atsakovas gali perleisti arba padovanoti butą, arba paslėpti pardavus butą gautas lėšas. Gali kilti papildomų teisminių ginčų, nes atsakovas šioje byloje teigė, kad neturi kito turto, jo deklaruotos pajamos yra minimalios.
7.9. Atsakovas į ieškovo prašymus leisti pasiimti būtinus daiktus nereaguoja, toliau savavaldžiauja ir su ieškovo daiktais (ir baldais) elgiasi kaip su savo: juos valo (kėdes, svetainės minkštą kampą), džiovina balkonuose. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms ieškovo naujas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turėjo būti tenkintas.
7.10. Ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra trumpalaikės ir atsakovui neigiamų padarinių neturėtų sukelti, nes pastarasis dirba ir gyvena (duomenys neskelbtini), turtu nesinaudoja. Atsakovui niekas netrukdė susisiekti su antstoliu ar ieškovu ir sužinoti, kad bylos dėl turto vyksta nuo 2010 m. Atsakovas neturi pagrindo tikėtis minimalios rizikos ir operatyvumo dėl sandorio, kuriuo jis įgijo turtą, vykdymo ar kitokių garantijų.
7.11. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovo padėtis nepablogėtų, nes jis, nupirkęs turtą už mažą kainą, nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita, be to, atsakovas netektų tik savo nesąžiningu praturtėjimu gautos naudos. Ieškovo padėtis taip pat nepagerėtų, nes jis tik būtų sugrąžintas į buvusią padėtį – laikinai atgautų tikrosios vertės ir baigtumo turtą.
7.12. Atsakovas įgijo butą ne savo poreikių tenkinimui, bet pardavimui, todėl turėjo būti pripažintas nesąžiningu įgijėju ir prisiimti tokios savo veiklos riziką. Atsakovas, nupirkęs turtą nepagrįstai maža kaina, ne tik nesirūpina turtu, bet ir jį kelis kartus sugadino.
Atsiliepimas
8. Atsakovas V. G. atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
Šalies argumentai
8.1. Ieškovas klaidina teismą, teigdamas, kad atsakovas turi minimalias pajamas, nes nepateikė jokių įrodymų, o remiasi tam tikra informacija, gauta internete.
8.2. Ieškovo argumentai dėl atsakovo savavališkumo yra subjektyvūs, nes ieškovas nepateikė jokių įrodymų.
8.3. Ieškovas meluoja dėl paliktų daiktų, nes iškeldinimo metu priverstinio iškeldinimo procedūrą atlikusiam antstoliui nurodė, kad vertingų daiktų bute nepaliko. Taigi, likusius daiktus ir baldus ieškovas atsisakė paimti savo noru.
8.4. Atsakovo noras bet kokiais būdais paskirti save administratoriumi ir pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, norint patekti ir likti bute, atsakovui sukels tiesioginių finansinių išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 329, 338 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nutarties, kuria ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų (ne)priėmimo
11. Apeliantas Lietuvos apeliaciniam teismui 2022 m. sausio 31 d. pateikė rašytinius paaiškinimus ir naujus įrodymus (reg. Nr. DOK-497): Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2023 m. sausio 4 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-3/2023; skundą; Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. raštą; Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. gruodžio mėn. raštą Nr. (9.17 Mr)D2-; Vilniaus apygardos prokuratūros 2023 m. sausio 2 d. raštą, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Atvira erdvė“ 2022 m. gruodžio 21 d. atsakymą; dvejus užsakymus dėl nekilnojamojo turto objektų; teisininko paaiškinimus iš interneto.
12. Įstatymų leidėjas, nustatydamas apribojimą keisti atskirojo skundo dalyką ar pagrindą, draudžia keisti (papildyti) atskirąjį skundą, pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui (CPK 323, 338 straipsniai). Apeliantas pateikė atskirojo skundo papildymą, pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, todėl jo prašymą dėl rašytinių paaiškinimų pateikimo atsisakytina priimti, kaip atskirojo skundo papildymą.
13. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis yra, neperžengiant atskirojo skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti patikrinama ir vertinama, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant bylą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020).
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kartu su apelianto rašytiniais paaiškinimais pateikti
Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2023 m. sausio 4 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-3/2023; skundas; Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. raštas; Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. gruodžio mėn. raštas Nr. (9.17 Mr)D2-; Vilniaus apygardos prokuratūros 2023 m. sausio 2 d. raštas, UAB „Atvira erdvė“ 2022 m. gruodžio 21 d. atsakymas; dveji užsakymai dėl nekilnojamojo turto objektų; teisininko paaiškinimai iš interneto neturi įtakos apeliacijos objektui, todėl nėra priimami. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje esantys duomenys yra pakankami teisingam bylos pagal apelianto atskirąjį skundą išnagrinėjimui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apelianto pateiktus rašytinius paaiškinimus ir naujus įrodymus atsisakoma priimti, nes jais grindžiamos aplinkybės ir motyvai, kurie nebuvo nurodyti pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 314, 338 straipsniai).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo
16. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo, priimto konkrečioje byloje, įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
17. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties išvadoms, kad ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su ieškinio reikalavimais, todėl negali užtikrinti būsimo apeliantui galimai palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymą.
18. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra susijusios su ieškinyje pareikštais reikalavimais, konkrečiai – užtikrina tų reikalavimų įvykdymą ieškinio patenkinimo atveju (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1468-1120/2020). Be to, laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos (parenkamos) taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ir nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1442-302/2017). Vadinasi, byloje gali būti taikomos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios yra susijusios su pareikštais materialiaisiais teisiniais reikalavimais ir neiškreipia bylos šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-363-823/2017). Lietuvos teismų praktikoje išaiškinta, kad laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma. Tiesiogiai su pareikštu reikalavimu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusių bei įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedarančių apribojimų taikymas yra neteisėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-422-464/2022).
19. Ieškinio reikalavimo užtikrinimui apeliantas prašo taikyti konservacinės paskirties laikinąsias apsaugos priemones atsakovui priklausančio konkretaus nekilnojamojo turto atžvilgiu, t. y. iki šios bylos išnagrinėjimo uždrausti atlikti turto pakeitimo veiksmus, taip pat uždrausti nurodytą turtą perleisti tretiesiems asmenims (jį areštuoti), apriboti atsakovo teisę naudotis turtu, jo administravimą laikinai pavedant apeliantui (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1, 5, 12, 13 punktai).
20. Ieškinys yra pareikštas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškinio patenkinimo atveju teismas spręstų tik iš atsakovo ieškovui priteisiamos žalos atlyginimo klausimą, t. y. nebūtų sprendžiama dėl veiksmų, keliančių grėsmę žalai atsirasti, uždraudimo, taip pat nebūtų panaikintos jau atliktų veiksmų pasekmės (iškeldinimo) turtui. Šiuo atveju ieškinio patenkinimas nelemtų atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto nuosavybės ar kitų daiktinių teisių perėjimo apeliantui. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nėra susijęs su pareikštais patikslinto ieškinio reikalavimais ir neužtikrintų jų priverstinio įvykdymo. Taigi, nėra pagrindo taikyti suvaržymus šiam konkrečiam turtui ir su juo susijusioms atsakovo teisėms bei teisėtiems interesams.
21. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nurodoma, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013, 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014).
22. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo visas ieškovo pateiktas naujas (naujai paaiškėjusias) esmines aplinkybes ir argumentus. Apelianto argumentai apie teismo eksperto K. K. į Vilniaus apygardos teismo civilinę bylą Nr. e2-1223-864/2020 2020 m. liepos 9 d. pateiktą turto ekspertizės aktą dar galiojant ekspertui paskirtai nuobaudai, apelianto nurodomos aplinkybės, kad atsakovas įsigijo ieškovui priklausiusį nekilnojamąjį turtą už per mažą kainą ir taip nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita, sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką ir negali būti vertinami, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šie klausimai bus išspręsti galutiniu teismo procesiniu sprendimu, kai bus vertinami byloje pateiktų įrodymų ir jais grindžiamų aplinkybių visuma.
23. Apeliantas prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymą sieja ir su grėsme, kad atsakovas turtą gali perleisti tretiesiems asmenims, o gautas lėšas bei kitą savo turtą gali paslėpti, dėl ko apeliantui palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba taptų neįmanomas. Be to, patikslintame ieškinyje iš esmės pasikeitė (padidėjo) ieškinio suma, kurios atsakovas neturi arba gali neturėti.
24. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad didelė patikslinto reikalavimo suma pagrindžia būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką ieškinio sumos dydis, asmens turtinė padėtis nelemia absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-740-790/2020, 14 punktas). Nei reikalavimo suma, nei asmens turtinė (finansinė) padėtis savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl šios aplinkybės neįrodo, kad yra grėsmė būsimo teismo sprendimo neįvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1088-516/2020, 18 punktas). Taigi, apelianto nurodyta aplinkybė – didelė ieškinio suma – savaime nėra pagrindas taikyti atsakovui ribojimus disponuoti turtu.
25. Egzistuojančią realią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui privalo įrodyti asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis siekiama atsakovui nuosavybės teise išlaikyti turtą, reikalingą teismo sprendimo įvykdymui, gali būti taikomos tik tuomet, kai esama duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017).
26. Byloje nėra jokių faktinių duomenų apie atsakovo ketinimus perleisti jam nuosavybės teise priklausantį turtą ir taip apsunkinti ar padaryti neįmanomą teismo sprendimo šioje byloje įvykdymą. Vien tik subjektyvi ieškovo nuomonė, nepagrįsta jokiais įrodymais, yra nepakankama konstatuoti grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą.
27. Vien tai, kad apeliantas mano, jog atsakovo procesinis elgesys yra nesąžiningas, nėra pakankama priežastis jo nesąžiningumui laikinųjų apsaugos priemonių kontekste pagrįsti.
28. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė procesinių terminų, nes ieškovas pateikė patikslintą ieškinį su pakartotiniu patikslintu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dar 2022 m. lapkričio 9 d. Įvertinant tai, kad nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, procesinio termino laikinųjų apsaugos priemonių klausimui išspręsti praleidimas nėra esminis proceso teisės normų pažeidimas, nes klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo išspręstas teisingai. Taigi, šis pažeidimas vertintinas kaip formalus ir nesudarantis pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, kuria klausimas išspręstas teisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 328, 338 straipsniai).
29. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apelianto prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su būsimo ir apeliantui galimai palankaus teismo sprendimo vykdymu. Tai sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, kad skundžiama nutartimi teismas pagrįstai netaikė prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, išsamiai nepasisakant dėl ieškinio reikalavimų tikėtino pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė aplinkybių, dėl kurių būsimo teismo sprendimo vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Byloje nėra duomenų, kad egzistuoja grėsmė teismo sprendimui (ir jo vykdymui) plačiąja prasme.
Dėl bylos procesinės baigties ir kitų apelianto procesinių prašymų
30. Ieškovas nenurodė kitų naujai paaiškėjusių aplinkybių, dėl kurių šiuo metu būtų pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikiui, arba tas pačias aplinkybes nagrinėjamoje byloje vertinti kitaip, nei jas vertino Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 8 d. nutartyje. Taigi, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pakartotinio ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
31. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).
32. Ieškovo atskirajame skunde pateikti procesiniai prašymai dėl teismo ekspertizės skyrimo, tam tikrų įrodymų ir aplinkybių įvertinimo ir kreipimosi į prokuratūrą yra susiję su bylos nagrinėjimu iš esmės, todėl šioje bylos proceso stadijoje nesprendžiami.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.