- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-10
- Bylos Nr.
- e2A-1319-265/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas, Larisa Šimanskienė
- Ieškovas
- J. J.
- Atsakovas
- V. J.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės, Larisos Šimanskienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. J. ir atsakovo V. J. apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. J. patikslintą ieškinį atsakovui V. J. dėl turto padalijimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Blada“, uždaroji akcinė bendrovė „Palangos komunalinis ūkis“, uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. 2018 m. gruodžio 7 d. Plungės apylinkės teismo daliniu sprendimu tenkintas ieškovės J. J. patikslinto ieškinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei –ieškovės J. J. ir atsakovo V. J. santuoka, įregistruota Duomenys neskelbtini. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 53, nutraukta pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo V. J. kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei J. J. palikta santuokinė pavardė – J., atsakovui V. J. palikta jo pavardė – J..
Šalies argumentai
2. Įsiteisėjus daliniam sprendimui dėl santuokos nutraukimo, ieškovė pateikė patikslintą ieškinį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Ieškovė santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą nekilnojamąjį turtą prašo padalyti taip: 1) priteisti ieškovei J. J. asmeninės nuosavybės teise butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 59 000 Eur vertės; 2) priteisti ieškovei J. J. 23 023,21 Eur kreditinio reikalavimo teisę į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Blada“; 3) priteisti ieškovei iš atsakovo V. J. 1240,50 Eur piniginę kompensaciją; 4) priteisti atsakovui V. J. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančius pastatus 54, 29 kv. m bendrojo ploto, vieno aukšto su rūsiu, baltų plytų mūro namą su ūkiniu pastatu, esančius (duomenys neskelbtini) 19 800 Eur vertės; 5) priteisti atsakovui V. J. lengvąjį automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 1000 Eur; 6) priteisti atsakovui V. J. lengvąjį automobilį „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 2900 Eur; 7) priteisti atsakovui V. J. lengvąjį automobilį „Mercedes Benz 216 Sprinter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 3520 Eur; 8) priteisti atsakovui V. J. lengvąjį automobilį „Mercedes Benz E320“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 6850 Eur; 9) priteisti atsakovui V. J. lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas Duomenys neskelbtini, kurio vertė – 5400 Eur; 10) priteisti atsakovui V. J. motociklą „BMW F650 CS“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 2200 Eur; 11) priteisti atsakovui V. J. 30309,46 Eur kreditinio reikalavimo teisę į UAB „Blada“; 12) nustatyti, kad banko sąskaitose ir (ar) ne banko įstaigose esančios ir faktiškai kiekvienos iš šalių valdomos piniginės lėšos liktų tos šalies asmenine nuosavybe, kurios vardu yra atidaryta banko sąskaita ir (ar) išduota banko kortelė, ir (ar) faktiškai valdomos ne banko sąskaitose esančios lėšos; 13) nustatyti, jog paskolą kreditorei UAB „Palangos komunalinis ūkis“ pagal 2016 m. gegužės 3 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė įvykdys asmeniškai iš jai tenkančios turto dalies; 14) priteisti ieškovei iš atsakovo visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovės nuomone, būtent toks santuokos metu įgyto turto padalijimo būdas geriausiai užtikrintų tiek abiejų ginčo šalių, tiek jų vaikų interesus. Atsižvelgdama į teismų praktiką bei į ypač įtemptus jos ir atsakovo santykius, dėl kurių bendras padalyto buto naudojimas ir valdymas natūra taptų labai suvaržytas ir pažeistų ieškovės interesus bei gyvenimo kokybę, ieškovė prašė visą ginčo butą priteisti jos naudai. Ieškovė pažymėjo, jog ginčo butu ji naudojasi nuo jo įsigijimo momento, butą ieškovė viena prižiūri ir išlaiko. Ginčo butas yra vienintelė ieškovės gyvenamoji vieta, kito turto ji neturi. Tuo tarpu atsakovas turi kitą gyvenamąją vietą (gyvena su kita moterimi), taip pat teikdamas atsiliepimą nurodė turintis pakankamai piniginių lėšų naujam būstui įsigyti. Taigi jeigu butas būtų priteistas atsakovui, šis turtas jam būtų perteklinis ir neatliktų šeimos būsto funkcijos. Kadangi atsakovui ir ieškovei priteistino turto vertė sutampa su jiems kaip sutuoktiniams priteistino turto 1/2 idealiąja dalimi (71 979,46 Eur), piniginė kompensacija dalijant turtą nė vienam iš sutuoktinių nepriteistina. Pagal nepriklausomo turto vertintojos UAB „Ober-Haus“ parengtą turto vertinimo ataskaitą ginčo buto vertė yra 59 000 Eur. Ieškovė taip pat nurodė, kad 2016 m. gegužės 3 d. sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu prisiėmė kreditinius įsipareigojimus UAB „Palangos komunalinis ūkis“. Laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 12 d. įskaitytinai dengdama kreditą iš viso sumokėjo 2481,01 Eur daugiabučio namo modernizavimo įmokų, o negrąžinta kredito dalis – 10 043,75 Eur. Kadangi ieškovė kreditui padengti panaudojo savo asmenines lėšas ir šios piniginės lėšos (2481,01 Eur) buvo panaudotos šeimos interesais (bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalims priklausančio buto pagerinimui), todėl atsakovas privalo kompensuoti 1/2 dalį ieškovės padengto kredito sumos (1240,50 Eur). Šią piniginę kompensaciją ieškovė prašo priteisti iš atsakovo jos naudai. Kitus bendrus kilnojamuosius daiktus šalys pasidalijo, vienas kitam pretenzijų dėl jokio kito asmeninio ar bendro turto neturi. Ieškovė nurodė, kad abi šalys dėl savo amžiaus ir sveikatos būklės yra darbingos, geba save išlaikyti, turi visas galimybes įsidarbinti, todėl tarpusavio materialinis išlaikymas nepriteistinas nė vienai iš šalių.
Atsiliepimas
4. Atsakovas V. J. pateikė atsiliepimą į pareikštą patikslintą ieškinį. Nurodė, kad jis nesutinka su ieškovės J. J. pareiškimu, patikslinančiu turto padalijimo tvarką, nes, jo teigimu, ieškovė tikslingai iškraipo santuokos metu įgyto ir šalims dalytino turto masę, vertes ir siekia pasipelnyti atsakovo sąskaita įgydama daugiau ir vertingesnio turto. Atsakovas santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą nekilnojamąjį turtą prašo padalyti atsiliepime nurodytu būdu, t. y. priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise: 1) butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 2) automobilį „Mercedes Benz 216“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė – 2 700 Eur; 2) automobilį „Mercedes Benz E320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 3 200 Eur; 3) automobilį „Mercedes Benz E280“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė – 3 500 Eur; 4) motociklą „BMW F650 CS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 1 700 Eur. Atsakovas ieškovei asmeninės nuosavybės teise siūlo priteisti: 1) žemės sklypą, sklypo plotas 0,0645 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) su neįregistruotu statiniu, rinkos vertė – 10 000 Eur; 2) automobilį „Mercedes Benz SLK“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė – 1 500 Eur; 3) 53 332,68 Eur kreditinį reikalavimą BUAB „Blada“ bankroto byloje; 4) priteisti ieškovei iš atsakovo 114,67 Eur kompensaciją; 5) nustatyti, kad banko sąskaitose ir (ar) ne banko įstaigose esančios ir faktiškai kiekvienos iš šalių valdomos piniginės lėšos liktų tos šalies asmenine nuosavybe, kurios vardu yra atidaryta banko sąskaita ir (ar) išduota banko kortelė, ir (ar) faktiškai valdomos ne banko sąskaitose esančios lėšos; 6) nustatyti, kad paskolą kreditorei UAB „Palangos komunalinis ūkis“ pagal 2016 m. gegužės 3 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas V. J. įvykdys asmeniškai iš jam tenkančios turto dalies, nekeičiant solidaraus prievolės pobūdžio; 7) nustatyti, jog šalys yra solidariai atsakingos pagal UAB „Swedbank lizingas“ 2019 m. spalio 23 d. reikalavimą Nr. (duomenys neskelbtini); 8) nepriteisti tarpusavio išlaikymo; 9) priteisti atsakovui V. J. iš ieškovės J. J. visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Plungės apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu patikslintą ieškinį dėl turto padalijimo tenkino iš dalies – priteisė J. J. asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį buto su rūsiu, kurio bendras plotas 74,84 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); priteisė V. J. asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį buto su rūsiu, kurio bendras plotas 74,84 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); priteisė J. J. asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį 0,0645 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalį neįregistruotų statinių – vieno aukšto su rūsiu mūrinio namo su ūkiniu pastatu, adresu (duomenys neskelbtini) priteisė V. J. asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį 0,0645 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalį neįregistruotų statinių – vieno aukšto su rūsiu mūrinio namo su ūkiniu pastatu, adresu (duomenys neskelbtini) priteisė J. J. asmeninės nuosavybės teise lengvąjį automobilį „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); priteisė V. J. asmeninės nuosavybės teise šias transporto priemones – lengvąjį automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), „Mercedes Benz 216“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), „Mercedes Benz E320“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas Duomenys neskelbtini; motociklą „BMW F650 CS“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini); priteisė J. J. iš V. J. 5800 Eur piniginę kompensaciją už V. J. tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį; nustatė, jog šalių prievolė kreditorei UAB „Palangos komunalinis ūkis“ pagal 2016 m. gegužės 3 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) lieka solidari J. J. ir V. J. prievolė, tačiau J. J. ir V. J. po santuokos nutraukimo ir turto padalijimo prievoles pagal 2016 m. gegužės 3 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) vykdys asmeniškai iš jiems tekusios turto dalies; priteisė J. J. iš V. J. 1240,50 Eur piniginę kompensaciją už solidariosios prievolės įvykdymą; nustatė, kad banko sąskaitose ir (ar) banko įstaigose esančios ir faktiškai kiekvienos iš šalių J. J. ir V. J. valdomos piniginės lėšos liktų tos šalies asmenine nuosavybe, kurios vardu yra atidaryta banko sąskaita ir (ar) išduota banko kortelė, ir (ar) faktiškai valdomos ne banko sąskaitose esančios lėšos. Kitą patikslinto ieškinio dalį atmetė. Netenkino atsakovo V. J. prašymo dėl šalių solidarosios prievolės pagal UAB „Swedbank lizingas“ 2019 m. spalio 23 d. reikalavimą Nr. (duomenys neskelbtini) nustatymo. Priteisė J. J. iš V. J. 1534,65 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė V. J. iš J. J. 619,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš J. J. ir iš V. J. valstybei 29,64 Eur, t. y. po 14,82 Eur iš kiekvieno, bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
6. Dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo. Nurodė, kad šalys iš esmės sutiko, jog buto vertė būtų nustatyta atsižvelgiant į nepriklausomos turto vertintojos UAB „Ober-Haus“ nustatytą kainą – 59 000 Eur, tačiau atsakovas, sutikdamas, kad ginčo buto vertė yra 59 000 Eur, prašė atsižvelgti į tai, kad buto vertę mažina šalių paimtas kreditas dėl namo modernizacijos, ir prašė pripažinti, kad buto vertė yra 49 000 Eur. Teismas su tokiu atsakovo argumentu nesutiko ir nusprendė, kad šalims priklausančio buto vertė yra 59 000 Eur. Nustatė, kad šiuo metu ginčo bute gyvena ieškovė kartu su atsakovo seserimi, o atsakovas po santuokos nutraukimo gyvena kartu su sugyventine jai nuosavybės teise priklausančiame bute kitame mieste. Nei ieškovė, nei atsakovas kito gyvenamojo būsto neturi, nė viena iš šalių nėra finansiškai pajėgi įsigyti kito gyvenamojo būsto. Nė viena iš šalių nepateikė patikimų įrodymų, kad yra šiuo metu pajėgi sumokėti viena kitai kompensaciją už joms tenkančią didesnę turto dalį. Ieškovės argumentus, jog atsakovas gyvena pas sugyventinę, be to, galėtų gyventi jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame name su ūkiniu pastatu, esančiame (duomenys neskelbtini) kurį patikslintu ieškiniu prašo priteisti asmeninės nuosavybės teise atsakovui, teismas atmetė ir nurodė, jog šis ieškovės pasiūlytas variantas yra nepriimtinas, nes, visų pirma, atsakovas gyvena ne jam nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame būste, o jo sugyventinei, antra, byloje duomenų apie sodo bendrijoje esančio namo būklę ir galimybę jame gyventi nepateikta, o šalių paaiškinimais nustatyta, kad sodo namelis yra prastos būklės, nėra apšiltintas, be komunikacijų, dėl to, teismo vertinimu, galimybė gyventi jame tiek atsakovui, tiek ir ieškovei yra labai abejotina. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises, kad šalys nesutaria dėl buto padalijimo, kad šis nekilnojamasis turtas yra dalus, t. y. keturių kambarių butą iš esmės techniškai įmanoma paskirstyti ir padalyti dalimis, nė viena šalis neteigė, kad jo padalyti negalima, nė viena šalis neišreiškė pageidavimo sumokėti viena kitai kompensaciją, be to, teismo posėdžio metu svarstydamos tokią galimybę nepateikė teismui įrodymų, kad tai padaryti yra pajėgios, šalys nepilnamečių vaikų neturi, nusprendė, kad viso buto priteisimas vienai kuriai nors iš šalių ir jų palikimas be gyvenamosios vietos prieštarautų teisingumo principui. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos aplinkybės – tiek susiklostę šalių santykiai, tiek atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo, tiek atsakovo sesers gyvenimas ginčo bute, taip pat ir kitos šalių įvardytos aplinkybės negali lemti sprendimo nukrypti nuo prioritetinio bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdo – natūra.
7. Dėl žemės sklypo su jame esančiais neįregistruotais pastatais, adresu (duomenys neskelbtini) padalijimo. Teismas, įvertinęs tai, jog kartu su šalių pateiktomis pažymomis nėra pateikta jokių kitų įrodymų, patvirtinančių jose nurodytą informaciją, nė viena iš šalių neprašė skirti šio turto vertės teismo ekspertizės, abi pateikė savo vertinimus, kurių vertės gerokai skiriasi, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais nusprendė, kad yra pagrindas ginčo nekilnojamojo turto vertę nustatyti pagal šalių pateiktų vertinimų vidurkį, vadovaujantis ir didžiausio būsto pardavimo skelbimų portalo www.aruodas.lt 2020 m. liepos 14 d. duomenimis, ir nustatė, kad turto vertė yra 15 000 Eur. Atsižvelgęs į tai, kad nė viena šalis nepageidauja gauti šio turto asmeninės nuosavybės teise, šio turto padalijimas natūra yra galimas, į tai, kad šalių turto idealiosios dalys bendrojoje nuosavybėje yra lygios, priteisė šio turto po 1/2 dalį natūra asmeninės nuosavybės teise šalims, jį padalijus lygiomis dalimis kiekvienai šaliai tenka turto už 7500 Eur.
8. Dėl kilnojamųjų daiktų padalijimo. Nustatęs, kad ieškovės vardu yra įregistruota transporto priemonė „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurią atsakovas 2017 metais už mokėtiną 1500 Eur darbo užmokestį perleido UAB „Blada“ vairuotojui, įtraukė šį automobilį į dalytinto turto masę. Vertindamas šalių nurodytus duomenimis teismas pažymėjo, jog ieškovės pateikta pažyma yra 2019 m. gruodžio 10 d. ir joje atsispindi transporto priemonių vertės, buvusios prieš daugiau nei pusę metų, o atsakovo pateikti duomenis atspindi prieš trejus metus buvusią transporto priemonių vertę, kitų įrodymų, patvirtinančių jų teiginius apie vertę, šalys nepateikė, abi šalys pateikė savo vertinimus, kurių vertės skiriasi, todėl, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais teismas nusprendė, kad yra pagrindas transporto priemonių vertę nustatyti pagal šalių pateiktų vertinimų vidurkį vadovaujantis ir vieno didžiausių transporto priemonių pardavimo skelbimų portalo www.autoplius.lt 2020 m. liepos 14 d. duomenimis. Pripažino, kad ginčo šalims bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančių transporto priemonių vertės yra lygios www.autoplius.lt nurodytos didžiausios ir mažiausios kainos vidurkiui (2020 m. liepos 14 d. duomenimis), t. y. „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertė yra 900 Eur; „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertė – 2500 Eur; „Mercedes Benz 216“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertė – 2900 Eur; „Mercedes Benz E320“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertė – 4700 Eur; (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertė – 3650 Eur; motociklo „BMW F650 CS“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertė – 1950 Eur. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovė naudojasi automobiliu „Mercedes Benz SLK“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) taip pat į ieškovės poziciją bylos nagrinėjimo metu, pakitusią tik paskutiniame patikslintame ieškinyje, kad transporto priemonė „Mercedes Benz SLK“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būtų priteista jai, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisė transporto priemonę „Mercedes Benz SLK“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurios vertė – 2500 Eur. Į dalytino turto balansą įtraukęs transporto priemonę „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 900 Eur vertės, kurią atsakovas santuokos metu perleido trečiajam asmeniui, šią transporto priemonę priteisė atsakovui, o ieškovei priteisė kompensaciją už perleistą trečiajam asmeniui automobilį. Kadangi dėl likusių transporto priemonių šalių ginčo nėra, transporto priemones „Mercedes Benz 216“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurios vertė – 2900 Eur; „Mercedes Benz E320“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurios vertė – 4700 Eur; (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurios vertė – 3650 Eur; motociklą „BMW F650 CS“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 1950 Eur, kurios registruotos atsakovo vardu, priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Ieškovei iš atsakovo priteisė 5800 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę santuokoje įgyto kilnojamojo turto dalį.
9. Dėl kreditinio reikalavimo UAB „Blada“ priteisimo. Nurodė, kad ieškovės pateikta UAB „Žemaitijos auditas“ ataskaita apie faktinius pastebėjimus bei specialisto išvada neleidžia nustatyti atsakovo V. J. bendrovei turimos skolos dydžio, kadangi ši ataskaita atlikta ieškovės prašymu, tai yra tik informacinio pobūdžio pastebėjimai ir bendrovės finansinės atskaitomybės, kaip visumos, neapima. Ieškovės pateikta specialisto išvada taip pat neleidžia objektyviai spręsti apie bendrovės skolą atsakovui, kadangi buvo atliktas laikotarpio nuo 2010 m. liepos 15 d. iki 2018 m. rugsėjo 10 d. ūkinės veiklos tyrimas, neturint visų UAB „Blada“ apskaitos dokumentų. Be to, trečiojo asmens BUAB „Blada“ nemokumo administratorė UAB „Tigesta“ nurodė, kad pagal nemokumo administratorei perduotus UAB „Blada“ buhalterinius dokumentus įmonė UAB „Blada“ V. J. nėra skolinga. Atsižvelgęs į tai, kad nei ieškovė, nei atsakovas nepateikė teismui neginčytinų įrodymų, pagrindžiančių BUAB „Blada“ turimą skolą atsakovui V. J., taip pat ir skolos dydžio, nusprendė, kad nėra teisinio pagrindo šį kreditinį reikalavimą BUAB „Blada“ įtraukti į dalytino turto masę ir jį priteisti šalims.
10. Dėl kompensacijos už solidariosios prievolės įvykdymą ir prievolių kreditoriams. Nustatė, jog šalys santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Daugiabutis gyvenamasis namas, adresu Duomenys neskelbtini, kuriame yra butas Nr. 7, dalyvavo modernizavimo (atnaujinimo) programoje. UAB „Palangos komunalinio ūkis“ pažymoje nurodyta, kad pagal 2016 m. gegužės 3 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) už namo atnaujinimo darbus butui Nr. 7 priklausančios kredito dalies likutis 2019 m. lapkričio 20 d. sudaro 9875,14 Eur, atidėtų palūkanų dalis už panaudotą kreditą sudaro 168,61 Eur. Per laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. visa sumokėta kredito ir palūkanų suma yra 2404,86 Eur. Teismo vertinimu, ieškovės pateikti į bylą įrodymai apie atliktus mokėjimus patvirtina, kad visos jos patirtos išlaidos buvo skirtos ieškovės ir atsakovo būsto atnaujinimo darbams atlikti. Pagal ieškovės sudarytą 2016 m. gegužės 3 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) už namo atnaujinimą šalys atsako solidariai, ginčo dėl prievolės pobūdžio nėra, todėl ieškovė, iš gauto kredito sumokėjusi kredito dalį ir palūkanas už namo modernizavimo darbus, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą. Todėl ieškovei iš atsakovo priteisė 1240,50 Eur kompensaciją už solidariosios prievolės įvykdymą.
11. Nurodė, kad prievolė pagal ieškovės sudarytą kredito sutartį už namo atnaujinimo darbus yra solidari, jos mokėjimo terminai nėra suėję, todėl prievolė pagal kredito sutartį nemodifikuotina ir abu buvę sutuoktiniai lieka solidariai atsakingi kreditoriui už prievolės vykdymą. Atsižvelgęs į tai, kad teismas ginčo butą padalijo per pusę, į šalių prašymą, nustatė, kad J. J. ir V. J., nutraukus jų santuoką ir padalijus jų turtą, prievolę pagal 2016 m. gegužės 3 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) vykdys kiekvienas asmeniškai iš jiems tenkančios turto dalies.
12. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atsakovo sudarytą laidavimo sutartį ir atsiradusią prievolę atsiskaityti su trečiuoju asmeniu už įmonės sudarytą lizingo sutartį dėl automobilio pirkimo pripažinti bendra sutuoktinių prievole. Nustatė, kad ieškovė dalyvavo įmonės veikloje kaip šeimos versle, ji savo aktyviais veiksmais prisidėjo prie verslo steigimo ir jo plėtojimo, ir vėliau, t. y. 2017 m. liepos 3 d., jau iškėlus bylą teisme dėl santuokos nutraukimo, tapo įmonės akcininke, tačiau teismas pripažino reikšminga bylai aplinkybe tai, kad tuo metu, kai atsakovas laidavo už įmonės neįvykdytas arba netinkamai įvykdytas prievoles ar jų dalis pagal lizingo sutartį, kurios pagrindu buvo įsigytas vilkikas įmonės veiklai plėtoti, šalių santykiai buvo jau pašliję, todėl trumpalaikis atsakovo grįžimas į šeimą, ieškovės įdarbinimas UAB „Blada“, kuris, atsakovo teigimu, buvo tik formalus, nesudaro pagrindo pripažinti, kad laidavimo sutartis buvo sudaryta šeimos interesais. Taip pat nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių ieškovės sutikimą, kad atsakovas prisiimtų įsipareigojimus trečiajam asmeniui UAB „Swedbank lizingas“ ar kad ieškovė vėliau būtų pritarusi šiam sandoriui.
13. Pažymėjo, kad ieškovė sau išlaikymo iš atsakovo nereikalauja, atsakovas taip pat nereikalauja sau išlaikymo, todėl tarpusavio materialinis išlaikymas nė vienai iš šalių nepriteistinas. Šalių prašymu nustatė, kad banko sąskaitose ir (ar) ne banko įstaigose esančios ir faktiškai kiekvienos iš šalių valdomos piniginės lėšos liktų tos šalies asmenine nuosavybe, kurios vardu yra atidaryta banko sąskaita ir (ar) išduota banko kortelė, ir (ar) faktiškai valdomos ne banko sąskaitose esančios lėšos.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
14. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo dalį pakeisti: priteisti ieškovei J. J. asmeninės nuosavybės teise butą su rūsiu, kurio bendras plotas 74,84 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); priteisti atsakovui V. J. asmeninės nuosavybės teise 0,0645 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir neįregistruotus statinius – vieno aukšto su rūsiu mūrinį namą su ūkiniu pastatu, adresu (duomenys neskelbtini) priteisti J. J. asmeninės nuosavybės teise lengvąjį automobilį „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); priteisti V. J. asmeninės nuosavybės teise šias transporto priemones: lengvąjį automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), „Mercedes Benz 216“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), „Mercedes Benz E320“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas Duomenys neskelbtini; motociklą „BMW F650 CS“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini); priteisti V. J. iš J. J. 9937,62 Eur piniginę kompensaciją už J. J. tenkančią didesnę nekilnojamojo turto dalį; nustatyti, jog šalių prievolė kreditorei UAB „Palangos komunalinis ūkis“ pagal 2016 m. gegužės 3 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) lieka solidaria J. J. ir V. J. prievole, tačiau po turto padalijimo prievoles pagal 2016 m. gegužės 3 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kreditorei UAB „Palangos komunalinis ūkis“ vykdys ieškovė J. J.; nustatyti, kad banko sąskaitose ir (ar) banko įstaigose esančios ir faktiškai kiekvienos iš šalių J. J. ir V. J. valdomos piniginės lėšos liktų tos šalies asmenine nuosavybe, kurios vardu yra atidaryta banko sąskaita ir (ar) išduota banko kortelė, ir (ar) faktiškai valdomos ne banko sąskaitose esančios lėšos; perskirstyti Plungės apylinkės teismo sprendimu šalims priteistas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo priteisti ieškovei J. J. apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
14.1. Ieškovė tikslindama ieškinį nurodė, kad ji nepageidauja, jog šalių santuokos metu įgytas butas (duomenys neskelbtini), būtų padalytas šalims natūra po 1/2 dalį, prašė ginčo butą priteisti jai asmeninės nuosavybės teise. Poreikį tikslinti ieškinį ir koreguoti ginčo buto padalijimo būdą lėmė iš esmės pablogėję ieškovės ir atsakovo santykiai, t. y. itin konfliktinis atsakovo elgesys, dėl ko tapo aišku, kad buto padalijimas natūra yra negalimas dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių – toks turto padalijimo būdas neatitinka civilinio proceso tikslų, nes padalijus ginčo butą natūra nebus pasiekta socialinė taika.
14.2. Teismas teisingai nustatė, kad ginčo bute gyvena ieškovė su atsakovo seserimi, kitos gyvenamosios vietos ieškovė neturi. Būtent ieškovė ginčo butu rūpinasi ir jį prižiūri, moka buto išlaikymo mokesčius, prie kurių atsakovas neprisideda. Ginčo butas yra reikalingesnis ieškovei nei atsakovui, kuris ir taip turi faktinę gyvenamąją vietą – jau kurį laiką gyvena pas sugyventinę. Taigi, atsižvelgiant į byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, ginčo butas asmeninės nuosavybės teise priteistinas ieškovei, atsakovui priteisiant 1/2 buto dalies vertės kompensaciją. Ginčo butą asmeninės nuosavybės teise priteisus ieškovei, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteistinas 0,0645 ha ploto žemės sklypas su jame esančiais neregistruotais 54,29 kv. m bendro ploto pastatais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)
14.3. Pažymėtina, kad šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo metu turi kreditinį įsipareigojimą kreditorei UAB „Palangos komunalinis ūkis“ pagal 2016 m. gegužės 3 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) už daugiabučio namo modernizavimą. Nepaneigiant šalių atsakomybės kreditorei UAB „Palangos komunalinis ūkis“ pagal 2016 m. gegužės 3 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) už daugiabučio namo modernizavimą solidarumo, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisus ginčo butą, adresu Duomenys neskelbtini, šalių solidarioji prievolė visiškai atsiskaityti už kreditą pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su kreditore UAB „Palangos komunalinis ūkis“ priskirtina ieškovei J. J.. Pagal minėtą kredito sutartį negrąžinta kredito dalis – 10 043,75 Eur. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteistino ginčo buto vertė, įvertinus skolą kreditorei UAB „Palangos komunalinis ūkis“, yra 48 956,25 Eur (59 000 – 10 043,75). Taigi atsakovui už ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteistiną 48 956,25 Eur vertės ginčo butą, adresu Duomenys neskelbtini, priteistina 24 478,13 Eur kompensacija.
14.4. Ieškovei už atsakovui tenkantį 15 000 Eur vertės 0,0645 ha ploto žemės sklypą su jame esančiais neregistruotais 54,29 kv. m bendro ploto pastatais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) priteistina 7 500 Eur kompensacija.
Žemesnės instancijos teismas
14.5. Plungės apylinkės teismo sprendimu ieškovei iš atsakovo taip pat buvo priteista 7 040,50 Eur kompensacija (5 800 Eur už V. J. tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį bei 1 240,50 Eur piniginė kompensacija už solidariosios prievolės įvykdymą). Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisus 48 956,25 Eur vertės ginčo butą, o atsakovui priteisus 15 000 Eur vertės žemės sklypą su neregistruotais statiniais, adresu (duomenys neskelbtini) iš ieškovės atsakovui priteistina 16 978,13 Eur kompensacija už ieškovei tenkančią didesnę nekilnojamojo turto dalį (24 478,13 Eur – 7 500 Eur). Ši 16 978,13 Eur kompensacija mažintina Plungės apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo ieškovei priteista 7040,50 Eur kompensacijos suma. Taigi, iš viso atsakovui už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį priteistina 9 937,63 Eur kompensacija (16 978,13 Eur – 7040,50 Eur).
14.6. 9 937,63 Eur kompensacija, priteistina atsakovui už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį, visiškai atitinka ieškovės finansines galimybes įvykdyti teismo sprendimą. Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismui kiltų abejonių dėl ieškovės galimybių sumokėti atsakovui kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį, ieškovė paaiškina, kad atsakovui priteistinos kompensacijos sumą jai duos dukra L. J..
Atsiliepimas
15. Atsakovas prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
15.1. Teismas visiškai pagrįstai nekilnojamąjį turtą padalijo per pusę. Atsakovui reikalinga gyvenamoji vieta, o ieškovės reikalavimas ginčo butą priteisti jai asmeninės nuosavybės teise yra nesąžiningas, kadangi, visų pirma, ginčo bute ji negyvena jau daugiau nei dvejus metus – ji gyvena sugyventiniui priklausančiame name, taip pat bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad sodo namas, kurį ieškovė prašo asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui, nėra tinkamas gyventi.
15.2. Atsakovas šiuo metu gyvena nuomojamame bute Palangoje, todėl įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo sprendimo daliai, kuria padalytas nekilnojamasis turtas, atsakovas grįš gyventi į ginčo butą.
15.3. Pateikdama apeliacinį skundą ieškovė nesumokėjo įstatymu nustatyto žyminio mokeščio motyvuodama tuo, kad neturi pinigų. Tai patvirtina teismo išvadą, kad šalys neturi galimybių viena kitai sumokėti kompensacijų.
15.4. Ieškovės argumentai dėl atsakovo nesugyvenamo charakterio deklaratyvūs ir neparemti jokiais įrodymais.
16. Atsakovas prašo pakeisti skundžiamo sprendimo dalį, kuria padalytas kilnojamasis turtas: priteisti J. J. asmeninės nuosavybės teise automobilius: „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini)), „Volkswagen Passat“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini)) „Mercedes Benz E280“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas Duomenys neskelbtini), motociklą „BMW F650 CS“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), V1N kodas (duomenys neskelbtini)); priteisti V. J. asmeninės nuosavybes teise automobilius: „Mercedes Benz 216“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) V1N kodas (duomenys neskelbtini)), „Mercedes Benz E320“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), V1N kodas (duomenys neskelbtini)); priteisti iš ieškovės atsakovui 1400 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę santuokoje įgyto kilnojamojo turto dalį; kitą Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d sprendimo dalį palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti atsakovui iš ieškovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
16.1. Teismas nukrypo nuo prioritetinio turto padalijimo natūra principo, kadangi iš šalims kaip bendro dalytino turto priklausančių 6 transporto priemonių 5 transporto priemonės priteistos atsakovui, o viena – ieškovei, taip pat iš atsakovo ieškovei priteista ir 5800 Eur dydžio piniginė kompensacija už atsakovui tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį. Manytina, kad nagrinėjamu atveju yra galimybė šalims priklausančias transporto priemones padalyti natūra apeliaciniame skunde nurodytu būdu.
16.2. Visos transporto priemonės buvo įsigytos gyvenant santuokoje ir abipusiu sutarimu, todėl padalijimas natūra būtų teisingiausias ir priimtiniausias. Tuo labiau, kad priteista kompensacijos suma atsakovui būtų nepakeliama našta.
16.3. Šioje byloje nebuvo pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo ieškovės naudai, todėl skundžiama teismo sprendimo dalis prieštarauja Civilinio kodekso normoms ir kasacinio teismo praktikai, kurioje pažymėta, kad taikant Civilinio kodekso 3.123 straipsnio 1 dalies normą, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas.
17. Ieškovė atsakovo apeliacinį skundą prašo atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė pažymi, kad su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka ir mano, kad jis nepagrįstas.
18. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinius skundus nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl bylos nagrinėjimo formos
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka ( CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne) teisėtumo
21. Nagrinėjamu atveju byloje gauti du apeliaciniai skundai, kuriais ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria padalytas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas: ieškovė nesutinka, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), būtų padalytas šalims natūra po 1/2 dalį, ir mano, kad minėtas nekilnojamasis turtas turi būti priteistas jai, atsakovui priteisiant žemės sklypą su jame esančiais pastatais, adresu (duomenys neskelbtini) ir atitinkamai išsprendžiant kompensacijų už tenkančią didesnę priteistino turto dalį klausimą; atsakovas mano, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė lengvųjų automobilių priteisimo klausimą.
Dėl nekilnojamojo turto padalijimo
22. Ieškovė apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini) padalyti šalims asmeninės nuosavybės teise po 1/2 dalį. Apeliantės teigimu, šiuo atveju ginčo buto padalijimas natūra nėra galimas dėl itin konfliktiškų šalių santykių. Taip pat akcentuoja, jog teismas privalėjo atsižvelgti, jog nė viena šalis nereiškė reikalavimo padalyti ginčo butą per pusę. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies.
23. Kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo yra pakankamai gausi ir išplėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006). Nors bendrosios jungitnės nuosavybės objekto dalijimas natūra yra prioritetinis būdas, jis neturėtų būti taikomas priverstinai, kai šalys to nepageidauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020).
24. Ginčo, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra dalus, nėra, todėl plačiau dėl to kolegija nepasisako. Taigi objektyvaus negalimumo padalyti ginčo butą natūra nėra.
25. Vertinant nepriimtinumą ginčo turto padalyti natūra, teisėjų kolegijos vertinimu, svarbūs tampa kasacinio teismo išaiškinimai, kad konfliktiški santykiai savaime nėra pakankamas pagrindas nukrypti nuo turto padalijimo natūra principo. Šeimos santykių esmė ir kuriamo turto šeimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia tokio turto individualių savybių specifiką, kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neišvengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus šeimos teisinių santykių nutraukimo atvejais. Dėl to santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą. Be to, tais atvejais, kai teismas nusprendžia, kad yra pagrindas nukrypti nuo santuokos metu įgyto turto padalijimo natūra principo, toks teismo sprendimas turi būti pagrįstas faktinėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurios leistų konstatuoti, kad, pirma, natūra turto padalyti sutuoktiniams negalima ir, antra, sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, turi galimybę kompensuoti kitam sutuoktiniui jo dalį pinigais, t. y. teismas turi įsitikinti, kad tokiu sprendimu nebus pažeidžiamas proporcingumo principas, reikalaujantis, kad naudojamos priemonės atitiktų siekiamą tikslą, o išimtys iš bendrų taisyklių būtų adekvačios keliamiems tikslams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-969/2020, 63 ir 64 p.).
26. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovė būtų pajėgi operatyviai sumokėti piniginę kompensaciją atsakovui. Abejones, jog ieškovė nėra pajėgi sumokėti piniginės kompensacijos atsakovui, sustiprina ir ieškovės patikinimas, jog atsakovui priteistinos kompensacijos sumą jai duos dukra L. J..
27. Kolegijos vertinimu, būtina pažymėti, jog ieškovė pradiniame ieškinyje buvo pareiškusi reikalavimą šį ginčo turtą padalyti per pusę abiem šalims, atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas nurodo visiškai pritariantis pirmosios instancijos teismo sprendimui ginčo butą padalyti per pusę.
28. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl konfliktiško atsakovo elgesio vertintini kritiškai. Visų pirma, byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių atsakovo agresyvų, konfliktišką elgesį. Antra, iš 2018 m. gruodžio 7 d. dalinio sprendimo, kuriuo nutraukta šalių santuoka dėl atsakovo kaltės, matyti, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo neištikimybės. Reikšdama ieškinį dėl santuokos nutraukimo ieškovė nenurodė aplinkybių, jog atsakovas elgiasi konfliktiškai. Būtent atsakovas, atsikirsdamas į ieškovės argumentus, akcentavo nesugyvenamą ieškovės charakterį, t. y. nurodė, kad santuokinis gyvenimas su ieškove nenusisekė, kadangi ieškovė buvo labai pavydi, agresyvi, konfliktiška, keldavo jam įtampą. Todėl įvertinus, jog, kaip teigia atsakovas, šalys kartu išgyveno beveik keturiasdešimt metų, mažai tikėtina, kad po priimto 2018 m. gruodžio 7 d. dalinio sprendimo atsakovo elgesys būtų kardinaliai pasikeitęs.
29. Kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliante, jog šiuo atveju sprendžiant ginčo buto padalijimo klausimą svarbia aplinkybe laikytina tai, kad atsakovas neprisideda prie buto išlaikymo, t. y. neprižiūri jo ir nemoka buto išlaikymo mokesčių. Pažymėtina, kad prievolė bendraturčiui apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms yra įtvirtinta CK 4.76 straipsnyje. Minėtame straipsnyje nustatyta ir tai, kad jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą.
30. Taip pat pagrindo taikyti kitą buto padalijimo būdą nesudaro ir aplinkybė, jog šiuo metu atsakovas turi kitą gyvenamąją vietą. Kaip nurodo atsakovas, šiuo metu jis nuomojasi butą Palangoje ir neturi kitos gyvenamosios vietos, todėl įsiteisėjus teismo sprendimui ketina gyventi jam priklausančioje buto dalyje.
31. Taigi šiuo atveju nenustatyta pagrindų, patvirtinančių ginčo buto padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą, t. y. nėra pagrindo nukrypti nuo prioritetinio turto padalijimo natūra principo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria butas, esantis (duomenys neskelbtini), padalytas šalims asmeninės nuosavybės teise po 1/2 dalį, paliktina nepakeista.
32. Konstatavus, jog nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ginčo butas buvo padalytas šalims per pusę, ir atsižvelgus į tai, jog reikalavimas atsakovui priteisti žemės sklypą su statiniais asmeninės nuosavybės teise siejamas su ieškovės reikalavimu ginčo butą priteisti ieškovei nuosavybės teise, plačiau šiuo klausimu nepasisakytina.
Dėl kompensacijos ir šalių prievolės kreditorei UAB „Palangos komunalinis ūkis“ pagal 2016 m. gegužės 3 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)
33. Kadangi anksčiau minėtais argumentais atmestas ieškovės apeliacinio skundo reikalavimas dėl nekilnojamojo turto padalijimo būdo pakeitimo, skundo argumentai dėl kompensacijos priteisimo ir reikalavimo nustatyti, kad šalių prievolės kreditorei UAB „Palangos komunalinis ūkis“ pagal 2016 m. gegužės 3 d. kredito sutartį lieka solidaria ieškovo ir atsakovo prievole, tačiau po turto padalijimo prievoles pagal 2016 m. gegužės 3 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kreditorei UAB „Palangos komunalinis ūkis“ vykdys ieškovė, laikytini teisiškai nereišmingais, todėl dėl jų nepasisakytina.
34. Vadovaujantis nurodytų ir aptartų aplinkybių visuma ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.
Dėl transporto priemonių padalijimo
35. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas, be kita ko, prašė santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą kilnojamąjį turtą padalyti atsiliepime nurodytu būdu, t. y. priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise: automobilį „Mercedes Benz 216“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį „Mercedes Benz E320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį „Mercedes Benz E280“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) motociklą „BMW F650 CS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas ieškovei asmeninės nuosavybės teise siūlė priteisti automobilį „Mercedes Benz SLK“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
36. Pirmosios instancijos teismas priteisė J. J. asmeninės nuosavybės teise lengvąjį automobilį „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui asmeninės nuosavybės teise šias transporto priemones – lengvąjį automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Mercedes Benz 216“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Mercedes Benz E320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) motociklą „BMW F650 CS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
37. Taigi iš esmės skundžiamu sprendimu buvo tenkintas atsakovo reikalavimas dėl transporto priemonių padalijimo.
38. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo priteisti J. J. asmeninės nuosavybės teise automobilius: „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Mercedes Benz E280“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) motociklą „BMW F650 CS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti V. J. asmeninės nuosavybes teise automobilius: „Mercedes Benz 216“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Mercedes Benz E320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti iš ieškovės atsakovui 1400 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę santuokoje įgyto kilnojamojo turto dalį. Reikalavimą turtą padalyti būtent šiuo nurodytu būdu grindžia šiais argumentais – turtas turi būti dalijamas natūra, taip pat šioje byloje nebuvo pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo ieškovės naudai.
39. Kadangi apeliaciniu skundu atsakovas neginčija pirmosios instancijos teismo motyvų, kuriais remiantis į dalytino turto masę įtrauktas lengvasis automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kolegija plačiau šiuo klausimu nepasisako. Skunde neginčijama ir šio dalytino turto vertė, todėl dėl to taip pat nepasisakytina.
40. Taigi iš apeliacinio skundo reikalavimų galima spręsti, jog atsakovas pakeitė savo nuomonę dėl bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pareikštų savo reikalavimų.
41. Nagrinėjamu atveju, kolegijos manymu, būtina atkreipti dėmesį į bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas.
42. CPK 42 straipsnio 1 dalyje ieškovui įtvirtinta teisė pakeisti ieškinio dalyką ar pagrindą, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 141 straipsnio 1 dalies nuostatą pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą ieškovas turi teisę tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Vėlesnis ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo keitimas įstatymo leidžiamas tik tais atvejais, kai tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama garantuoti proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, skatinti šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis), derinant tai su šalies teise veikti proceso eigą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-407-969/2015; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2011, kt.).
43. Kasacinio teismo praktikoje aiškinama, kad įstatyme nepripažįstama galimybė pakeisti ieškinio reikalavimą apeliacinės instancijos arba kasaciniame teisme, nes ji iš esmės pažeistų civilinės bylos nagrinėjimo instancine tvarka paskirtį ir esmę. Kiekvienos aukštesnės instancijos teismas peržiūri apskųstą žemesnės instancijos teismo procesinį sprendimą, kuris buvo priimtas bylą išnagrinėjus neišeinant už ieškinyje suformuluoto reikalavimo (ieškinio dalyko) ir jį pagrindžiančių aplinkybių (ieškinio pagrindo) apibrėžtų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012; 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2013). Analogiškai ribojama ir galimybė keisti priešieškinio pagrindą arba dalyką.
44. Šiuo atveju atsakovas nereiškė priešieškinio, tačiau poziciją, kaip turėtų būti dalijamas šalių turtas, nurodė atsiliepime į ieškinį.
45. Pastebėtina, jog dalydamas šalims priklausančias transporto priemones teismas nukrypo nuo lygių dalių būtent atsižvelgęs į atsakovo prašymą bei aplinkybes, patvirtinančias, jog ieškovė naudojasi tik viena transporto priemone, t. y. lengvuoju automobiliu „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Taip pat pirmosios instancijos teismas įvertino ir kitas reikšmingas aplinkybes, t. y. kad teismo į dalytino turto balansą įtrauktą transporto priemonę „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 900 Eur vertės, atsakovas santuokos metu perleido trečiajam asmeniui, todėl teismas šią transporto priemonę priteisė atsakovui, ieškovei priteisdamas kompensaciją už perleistą trečiajam asmeniui automobilį.
46. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kaip jau minėta, iš esmės ginčo tarp šalių dėl transporto priemonių padalijimo nekilo, ieškovė iš esmės sutiko su atsakovo pasiūlyta tranporto priemonių padalijimo tvarka. Apeliaciniame skunde atsakovas nenurodo svarbių priežasčių, lėmusių jo pozicijos pasikeitimą. Taip pat teisėjų kolegijai iš apeliacinio skundo turinio nėra aišku, kodėl atsakovas prašo transporto priemones padalyti skunde nurodyta tvarka. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad atsakovas ieškovei prašo priteisti 4 transporto priemones, o sau – dvi, ir priteisti jam iš ieškovės 1400 Eur kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį, t. y. ir atsakovo apeliaciniame skunde nurodytu būdu padalijus transporto priemones būtų nukrypta nuo lygių dalių principo.
47. Todėl apibendrinant tai, kas nurodyta ir aptarta, darytina išvada, kad, remiantis atsakovo apeliacinio skundo argumentais, nėra teisinio pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria padalytos transporto priemonės.
48. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog kiti apeliacinių skundų argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
49. Apibendrindama teisėjų kolegija nurodo, kad apeliacinių skundų motyvais pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra, todėl skundai atmestini, o sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
50. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
51. Apeliacinius skundus atmetus, apeliantų turėtos bylinėjimosi išlaidos – atsakovo sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir šalių išlaidos, susijusios su apeliacinių skundų parengimu, nepriteistinos.
52. Nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartimi ieškovei atidėtas dalies žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundą, tai yra 706,00 Eur, sumokėjimas iki teismo sprendimo apeliacinėje instancijoje priėmimo. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, iš ieškovės priteistina 706,00 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
53. Byloje nėra įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimu, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 706,00 Eur (septynis šimtus šešis eurus 00 ct) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.