- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-16
- Bylos Nr.
- e2A-459-516/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00019-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Aldona Tilindienė, Konstantinas Gurinas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,BHK Lietuva“
- Atsakovas
- D. K., uždarajai akcinei bendrovei „Daksa“
- Trečiasis asmuo
- D. L., uždaroji akcinė bendrovė „DP Group“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Aldonos Tilindienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,BHK Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-599-230/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BHK Lietuva“ ieškinį atsakovams D. K., uždarajai akcinei bendrovei „Daksa“ (tretieji asmenys – D. L., uždaroji akcinė bendrovė „DP Group“) dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „BHK Lietuva“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų D. K. ir UAB „Daksa“ 94 306,77 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad tuo pačiu metu atsakovė UAB „Daksa“ vykdė sandėlio, adresu (duomenys neskelbtini), statybos darbus pagal ieškovės užsakymą bei ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), griovimo / ardymo darbus bei gyvenamos paskirties (vieno buto) pastato (namo) tuo pačiu adresu statybos darbus pagal sutartį su V. L.. 2013 m. birželio 26 d. D. K. ieškovei UAB „BHK Lietuva“ pateikė išankstinę sąskaitą serija DP Nr. 00027, kuria remiantis 2013 m. birželio 28 d. UAB „BHK Lietuva“ atliko avansinio 169 400 Lt (49 061,63 Eur) mokėjimo pavedimą, t. y. pervedė šiuos pinigus į D. K. vadovaujamos įmonės UAB „Daksa“ sąskaitą. Mokėjimas buvo atliktas kaip avansas už objekto, adresu (duomenys neskelbtini), statybos darbus. Išankstinė sąskaita DP Nr. 00027 buvo išrašyta UAB „Daksa“ (pirkėjai pagal sąskaitą) trečiojo asmens UAB „DP Group“ (pardavėja pagal sąskaitą) už 1 vnt. „statybinių medžiagų“. Tačiau, ieškovės teigimu, jokie statybos darbai jos (UAB „BHK Lietuva“) naudai, remiantis šiuo avansiniu mokėjimu, nebuvo atlikti. Nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-536-277/2015 trečiasis asmuo D. L. nurodė, kad D. K. gautą iš UAB „BHK Lietuva“ 169 400 Lt (49 061,63 Eur) sumą panaudojo objekto (gyvenamojo namo), esančio (duomenys neskelbtini), statybai.
3. Patikslinusi ieškinį, ieškovė taip pat nurodė, kad ji atliko statinio statybos patikrinimą ir nustatė, jog atsakovai suklastojo atliktų darbų aktus, į juos įrašydami darbus, kurių neatliko: atliktų darbų akte 2013-07-01 – 2013-07-31 nurodytas silikatinių blokų 250*150*238 mm sienų mūrijimas, panaudojant plonasluoksnį skiedinį, kiekis – 221 m³, nors rasta tik dvi eilės plytų mūro iki 10 m³ kiekio; atliktų darbų akte 2013-10-01 – 2013-10-31 nurodytas metalinių juostinių paviršių padengimo ugniai atspariais dažais 2 150 mikronų sluoksnio purkštuvu kiekis yra 1 250 kv. m, o rasta, kad nudažyti tik ryšiai tarp kolonų, iš viso – 76,6 kv. m. Ieškovės teigimu, dėl išvardytų kaltų ir neteisėtų atsakovų veiksmų ieškovė patyrė 325 622,44 Lt (94 306,77 Eur) nuostolius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apygardos teismas 2017 m. spalio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei UAB „Daksa“ 245,64 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovui D. K. 933,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, o trečiajam asmeniui UAB „DP Group“ 995,64 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisė iš ieškovės 9,93 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
5. Teismas nurodė, kad ieškinio reikalavimas ir jo pagrindas susijęs su deliktinės atsakomybės taikymu.
6. Teismas nustatė, kad nuo 2013 m. gegužės mėn. iki 2014 m. liepos mėn. ieškovei buvo pateikta sąskaitų ir pasirašyti darbų perdavimo–priėmimo aktai už 2 906 520,73 Lt, tokia pati suma yra ieškovės sumokėta. Atliktų darbų aktai ir PVM sąskaitų faktūrų nuorašai patvirtina, kad darbai 2013 m. gegužės – 2014 m. birželio mėn. buvo atlikti ir ieškovės priimti. Analogiškai ir ieškovės UAB „BHK Lietuva“ apyvartos žiniaraštis nuo 2013-01-01 iki 2014-12-31 patvirtina, kad 169 400 Lt suma pas ieškovę taip pat buvo apskaityta, kaip mokėjimas UAB „Daksa“. Atsakovės UAB „Daksa“ pateiktos 2015 m. rugpjūčio 19 d. buhalterinės pažymos duomenys, teismo vertinimu, taip pat patvirtina, kad 2013-12-31 pas atsakovę buvo apskaityta tik 569 127, 84 Lt ieškovės skola atsakovei. Ieškovės UAB „BHK Lietuva“ ir atsakovės UAB „Daksa“ 2013 m. gruodžio 23 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto derinimas, po kurio ieškovė patvirtino, kad jos įsiskolinimas atsakovei UAB „Daksa“ yra 569 127,84 Lt patvirtina, jog ieškovė tuo metu pripažino tą pačią atsakovės UAB „Daksa“ buhalterinėje apskaitoje nurodytą įsiskolinimo sumą, kuri nustatyta įvertinus ir ieškovės atliktą avansinį 169 400 Lt mokėjimą. Nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, pagrindžia, kad ieškovės 169 400 Lt mokėjimo, atlikto pagal išankstinę sąskaitą Nr. DP 00027, lėšos buvo panaudotos atsiskaitymui būtent pagal ieškovės ir atsakovės UAB „Daksa“ sudarytą statybos rangos sutartį, o ne pagal kitą sutartį, kaip tvirtina ieškovė. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog atsakovė UAB „Daksa“ vienu metu vykdė dviejų objektų statybas, o D. L. (ieškovės bendrovės direktorės V. L. sūnus) kitoje civilinėje byloje Nr. e2-211-277/2016 nurodė, jog atsiskaitymas už gyvenamojo namo darbus (duomenys neskelbtini) buvo atliktas per įmonę, kurioje jis dirba (UAB „BHK Lietuva“), remiantis UAB „Daksa“ ir UAB „DP Group“ sudaryta sutartimi, nepaneigia pirmiau nurodytais rašytiniais įrodymais nustatytų aplinkybių, tuo labiau kad išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-211-277/2016 toks faktas nėra nustatytas.
7. Teismas pažymėjo ir tai, kad aplinkybė, jog išankstinė 169 400 Lt sąskaita buvo išrašyta trečiojo asmens UAB „DP Group“, kuri atliko darbus objekte, adresu (duomenys neskelbtini), neįrodo, kad šis ieškovės mokėjimas buvo panaudotas ne jos objekto išlaidoms padengti. Kaip paaiškino atsakovai ir trečiasis asmuo UAB „DP Group“, ši išankstinė sąskaita ieškovei buvo pateikta kaip pavyzdys, nurodantis, kokia avansinė suma turėtų būti sumokėta dėl pas atsakovę UAB „Daksa“ užsakytų darbų objekte – sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), statybos. Buvo planuojama su trečiuoju asmeniu UAB „DP Group“ pasirašyti 2 sutartis, tačiau ieškovei sumokėjus avansą, antroji sutartis su UAB „DP Group“ nebebuvo pasirašyta, o sumos tapatumas sutartyse yra tik apsirikimo klaida. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė, atlikdama mokėjimą UAB „Daksa“ ir nurodydama mokėjimo pagrindu šią sąskaitą, apskaitė šias lėšas būtent kaip mokamas už savo objekto statybos darbus ir taip iš esmės patvirtino būtent šią lėšų panaudojimo paskirtį, t. y. kaip mokėjimo už atliktus statybos darbus ieškovės užsakytame objekte. Taigi, atsakovų veiksmų neteisėtumas, atsakovams (D. K. su UAB „Daksa“) neva susitarus ieškovės sumokėtas 169 400 Lt lėšas panaudoti V. L. gyvenamojo namo statybai, teismo įsitikinimu, neįrodytas. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad toks susitarimas buvo ir kad jis faktiškai buvo realizuotas.
8. Atsižvelgdamas į sutartinės atsakomybės sampratą, įvertinęs tai, kad ieškinio reikalavimai nėra grindžiami sutartinių prievolių tinkamu ar netinkamu vykdymu, siekdamas neperžengti pareikštų reikalavimų ribų ir jų pagrindo, teismas nusprendė sprendime dėl UAB „Daksa“ sutartinės atsakomybės pagal sutarties nuostatas nepasisakyti, pažymėdamas ir tai, kad patikslintame ieškinyje reikalavimas atsakovei UAB „Daksa“ dėl žalos atlyginimo nėra atskirai grindžiamas sutarties nuostatomis.
9. Teismas konstatavo, kad byloje taip pat nėra nustatytas atsakovų (D. K. ir UAB „Daksa“) neteisėtas susitarimas dėl darbų prirašymo atliktų darbų aktuose, t. y. dėl šių aktų suklastojimo, kuo grindžiamas patikslintas ieškinys, ir nėra pateikta pakankamai įrodymų, jog dalis darbų buvo neatlikta, nors už juos sumokėta. Teismas akcentavo, kad atliktų darbų aktai yra pasirašyti tiek užsakovės (ieškovės) techninio prižiūrėtojo, tiek rangovės (atsakovės) atstovų, o 2014 m. birželio 20 d. pasirašytas statybos užbaigimo aktas. Ieškovė pretenzijas dėl neatliktų darbų pareiškė tik šios bylos nagrinėjimo metu, pareikšdama patikslintą ieškinį. Su patikslintu ieškiniu pateiktas 2016 m. spalio 3 d. statinio patikrinimo aktas Nr. 33 yra surašytas vienašališkai ieškovės, o teismo paskirtos ekspertizės akte nustatytas sienų išmūrijimo faktas – 50,13 m³, kai ieškovės akte nurodyta tik 10 m³, taip pat pagal faktą nustatyta, kad išdažyta 503,18 m², o ieškovės akte – 76,6 m². Teismo vertinimu, ekspertizės aktas nepripažintinas pakankamu įrodymu, kad tam tikri darbai buvo neatlikti, nes ekspertas neatsakė į kitus klausimus, t. y. ar faktiškai atliktų darbų kiekis ir kaina atitinka darbo projektą ir koks neatliktų darbų kiekis ir kaina neatitinka techninio projekto, nurodydamas, kad nustatyti tiksliai atliktus darbus nėra galimybės, nes nėra pateikta statybos žurnalo išpildomosios dokumentacijos. Įvertinęs tai, kad ieškovė 2014 m. birželio 20 d. statinio statybos dokumentų priėmimo aktu perėmė statybos darbų žurnalus ir, atsižvelgdama į eksperto pastabas, neprašė papildyti ekspertizės išvadų bei nepageidavo teikti papildomų įrodymų, teismas pripažino, jog ekspertizės aktas nėra pakankamas įrodymas, kuris patvirtintų neatliktų darbų faktą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
10. Ieškovė UAB „BHK Lietuva“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 2 d. sprendimo dalį dėl 66 391,6 Eur žalos atlyginimo ir priimti naują sprendimą – priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų 66 391,6 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Teismas tarp šalių susidariusius santykius kvalifikavo, nurodydamas, kad tai yra sutartinės atsakomybės klausimas, tačiau atsisakė ieškinyje nurodytus faktus vertinti pagal sutartinės atsakomybės teisės normas, apsiribodamas tik ieškinyje nurodytu teisiniu pagrindu, nors skirtingai nei faktinis, ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas teismui neprivalomas ir jo nesaisto. Teisingai teisiškai kvalifikuoti ginčo santykius yra bet kurios instancijos teismo pareiga. Pareiškiant patikslintą ieškinį buvo nurodytas deliktinės atsakomybės teisinis pagrindas, tačiau nagrinėjant bylą ieškovės atstovas neapsiribojo išimtinai tokiu teisiniu pagrindu, prašė atnaujinti terminą ieškiniui, jei teismas laikytų, kad taikoma sutartinė atsakomybė (dėl statybos defektų). Tačiau teismas sprendimą motyvavo tik pagal ieškovės nurodytą teisinį pagrindą. Tais atvejais, kai ieškovas, ieškinyje išdėstęs ieškinio pagrindą, neteisingai nurodo materialiosios teisės normą, teismas turi pritaikyti išdėstytą ieškinio faktinį pagrindą atitinkančią normą ir šis veiksmas negali būti vertinamas kaip ieškinio ribų peržengimas. Šioje byloje teisinis pagrindas priklauso nuo aplinkybių, kurias teismas laikytų įrodytomis. Jei teismas padarytų išvadą apie šalių susitarimą pasisavinti ieškovės lėšas – būtų taikoma deliktinė atsakomybė, kitu atveju, priklausomai nuo nustatytų aplinkybių, galėjo būti taikomos sutartinės atsakomybės ar neteisėto praturtėjimo teisės normos, netgi sutarties kainos mažinimo būdas. Taigi, teismo reikalavimas nurodomą faktinį pagrindą pagrįsti teisės normomis užkirto kelią pasinaudoti teise į teisminę gynybą.
10.2. Teismas nepagrįstai atsisakė remtis teismo ekspertizės išvadomis. Nors visos patikslinto ieškinio sumos ekspertizės išvada nepagrindė, manytina, kad ekspertizės išvada neabejotinai pagrindžia 66 391,6 Eur žalos dydį. Ekspertas nurodė, kad pagal faktą išmūryta 50,13 m³ (vietoj akte nurodytų 221 m³). Pagal atliktų darbų aktą 1 m³ kaina yra 496,87 Lt+PVM, todėl atliktų darbų vertė pagal 2013-07-01 – 2013-07-31 atliktų darbų akte nurodytus įkainius yra 24 908,09 Lt + PVM. Ekspertas taip pat nurodė, kad ne visos metalinės konstrukcijos padengtos ugniai atspariais dažais, jais padengtas tik ryšių metalinių konstrukcijų paviršius, o metalinės laikančiosios konstrukcijos sijos nudažytos. Pagal faktą nustatyta, kad išdažyta yra 503,18 m³ (vietoje 1250). Pagal atliktų darbų aktą 1 m³ kaina yra 139,99 Lt+PVM, todėl atliktų darbų vertė pagal 2013-10-01 – 2013-10-31 atliktų darbų akte nurodytus įkainius yra 70 440,17 Lt + PVM. Ieškovė patikslintame ieškinyje neįrodinėjo, kad yra ir kitų neatliktų darbų. Teismo užduoti klausimai patikrinti visos statybos apimtis (ar faktiškai atliktų darbų kiekis ir kaina atitinka darbo projektą; koks atliktų darbų kiekis ir kaina neatitinka techninio projekto) nebuvo susijęs su ieškinio pagrindu, todėl neatsakymas į juos nesudaro pagrindo abejoti ekspertizės išvadomis pirmais dviem klausimais.
10.3. Teismas netinkamai taikė ir aiškino nuostatas, reglamentuojančias įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, todėl buvo netinkamai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės ir padarytos nepagrįstos teismo išvados. Teismo išvada, kuria jis sutiko su UAB „Daksa“ pozicija, kad išankstinė sąskaita buvo pateikta ieškovei, kaip pavyzdys kaip pervesti avansą, prieštarauja esančiai bylos medžiagai, pagal kurią avansas jau buvo pervestas anksčiau. Taip pat UAB „DP Group“ paaiškinimai yra priešingi atsakovų paaiškinimams, nes jie nurodė, kad pateiktoje sutartyje buvo per klaidą įrašytas adresas, o ne suma. Atsižvelgiant į prieštaringus atsakovų ir trečiojo asmens paaiškinimus, galima daryti išvadą, kad atsakovai gavę fiktyvią avansinę sąskaitą iš UAB „DP Group“, ją pateikė apmokėti ieškovei ir nurodė pinigus pervesti UAB „Daksa“. Vėliau UAB „Daksa“ pateikė ieškovei atliktų darbų aktus, į juos įrašydama darbus, kurių neatliko, taip padarydama žalą ieškovei. Teismas nevertino visos aplinkybių visumos.
Atsiliepimas
11. Atsakovė UAB „Daksa“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
11.1. Ieškovė patikslintame ieškinyje teisiniu pagrindu nurodė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnį, nurodydama, kad atsakovai neteisėtai pasisavino 94 306,77 Eur. Ieškovė paaiškino neva atsakovas D. K., gavęs fiktyvią sąskaitą iš UAB „DP Group“, ją pateikė apmokėti ieškovei ir nurodė pervesti pinigus atsakovei, o atsakovė UAB „Daksa“ pateikė ieškovei atliktų darbų aktus, į juos įrašydama darbus, kurių neatliko, ir taip pasisavino nurodytą sumą. Taigi, ieškinio reikalavimas ir jo pagrindas susijęs su deliktinės atsakomybės taikymu. Ieškovė, atstovaujama profesionalaus teisininko (advokato), turėjo ir galėjo pasinaudoti teise suformuluoti ieškinio reikalavimus, tai ir buvo padaryta, tačiau ieškovė neįrodė sąlygų žalos faktui nustatyti. Teismas neturėjo jokių galimybių išeiti už ieškinio ribų ir vadovautis ne procesiniame dokumente pareikštais reikalavimais. Be to, bet kuriuo atveju ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą reikšti reikalavimus dėl atliktų darbų kokybės. Reikalavimams dėl atliktų darbų trūkumų nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Atsakovė visų darbų rezultatą ieškovei perdavė 2014 m. birželio 20 d. Taigi, ieškinio senaties terminas pasibaigė 2015 m. birželio 20 d.
11.2. Ekspertas neatsakė į visus užduotus klausimus. Ekspertizės aktas nėra pakankamas įrodymas, kuris patvirtintų neatliktų darbų faktą. Ekspertas nurodė, kad nustatyti tiksliai atliktus darbus nėra galimybės, nes nėra patiekta statybos žurnalo išpildomosios dokumentacijos. 2014 m. birželio 20 d. atsakovė ieškovei perdavė visus dokumentus, susijusius su statybos darbais, todėl, manytina, kad ieškovė patikslintu ieškiniu siekia nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita, be kita ko, paskirtam ekspertui nepateikdama visų ekspertizei atlikti reikalingų dokumentų. Atsakovė atliko visus darbus, sulygtus sutartimi, ieškovė nereiškė jokių pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės ir kiekio iki patikslinto ieškinio pateikimo, todėl darytina išvada, kad byloje pateiktu ekspertizės aktu dėl jo neišsamumo nėra pagrindo vadovautis.
11.3. Apeliantė nepagrįstai abejoja teismo atliktu surinktų įrodymų vertinimu. Įvertinus teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis konstatuotina, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėjęs teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles ar nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos įrodymų vertinimo klausimais. Vien ta aplinkybė, kad teismas priėmė ieškovei nepalankų sprendimą, nereiškia, jog teismas tai padarė neįvertinęs įrodymų, pagrindžiančių ieškovės reikalavimus.
Atsiliepimas
12. Atsakovas D. K. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas, be UAB „Daksa“ atsiliepime nurodytų argumentų, grindžiamas ir šiais papildomais motyvais:
12.1. Priešingai nei nurodė apeliantė, teismas neapsiribojo tik teisiniu ieškinio pagrindu, bet rėmėsi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Kadangi atsakovų deliktinė atsakomybė grindžiama susiejant abiejų atsakovų veiksmus, kaip tam tikrą neteisėtą susitarimą, o ne remiantis ieškovės sutartimi su atsakove UAB „Daksa“, tai atsakovų veiksmų neteisėtumas analizuotinas būtent neteisėto susitarimo aspektu. Tačiau toks neteisėtas susitarimas dėl lėšų pasisavinimo neįrodytas, o atliktų darbų trūkumai yra sutartinės atsakomybės dalis ir ją reglamentuoja ieškovės ir atsakovės sutartis. Tačiau patikslintame ieškinyje reikalavimas atsakovei UAB „Daksa“ dėl žalos atlyginimo nėra atskirai grindžiamas sutarties nuostatomis. Šiuo atveju bylos nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme užtruko pakankai ilgai, ieškovė kelis kartus tikslino reikalavimus, taigi galėjo ir turėjo pasinaudoti teise tinkamai suformuluoti ieškinio reikalavimus, todėl, priešingai nei įrodinėja ieškovė, teismas neturėjo įgaliojimų išeiti už ieškinio reikalavimų ribų ir vadovautis ne procesiniuose dokumentuose pareikštais reikalavimais.
12.2. Tarp atsakovės ir trečiojo asmens UAB „DP Group“ buvo sudaryta tik viena sutartis, pagal kurią buvo atliekami darbai tik (duomenys neskelbtini). Liudytojo G. R. kitoje civilinėje byloje duotuose parodymuose nėra pasisakoma apie tai, kad trečiasis asmuo dirbo abiejuose objektuose, nes to ir negali būti. Trečiasis asmuo darbuose objekte, adresu (duomenys neskelbtini), nedalyvavo ir sutarčių dėl šio objekto su atsakove nesudarė, taigi, ieškovei mokėti pagal trečiojo asmens išrašytas avansines sąskaitas nebuvo jokio pagrindo.
12.3. Byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų, kad dalis darbų nebuvo atlikta, nors už juos sumokėta. Atliktų darbų aktai pasirašyti tiek ieškovės techninio prižiūrėtojo, tiek atsakovės atstovų. 2014 m. birželio 20 d. pasirašytas statybos užbaigimo aktas, o pretenzijas dėl neatliktų darbų ieškovė pareiškė tik bylos nagrinėjimo metu, patikslinusi ieškinį. Su patikslintu ieškiniu pateiktas 2016 m. spalio 3 d. statinio patikrinimo aktas surašytas vienašališkai ieškovės, o teismo paskirtos ekspertizės aktas nepripažintinas pakankamu įrodymu, kad tam tikri darbai neatlikti. Ekspertas neatsakė į klausimus, ar faktiškai atliktų darbų kiekis ir kaina atitinka darbo projektą ir koks neatliktų darbų kiekis ir kaina neatitinka techninio projekto. Ieškovė statybos užbaigimo aktu perėmė statybos darbų žurnalus, tačiau, atsižvelgdama į eksperto pastabas, neprašė papildyti ekspertizės išvadų ir nepateikė ekspertui statybos darbų žurnalų.
Šalies argumentai
12.4. Apeliantės argumentai, kad atsakovai ir trečiasis asmuo pateikė prieštaringus paaiškinimus, nepagrįsti ir klaidinantys teismą.
Atsiliepimas
13. Trečiasis asmuo UAB „DP Group“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyti šie pagrindiniai argumentai:
13.1. Ieškovės ieškinyje ir patikslintame ieškinyje išdėstytos faktinės aplinkybės siejamos su tuo, kad ieškovė neva patyrė žalos, kai sumokėjo už darbus pagal tariamai fiktyvią 2013 m. birželio 26 d išankstinę sąskaitą, kuri buvo išrašyta trečiojo asmens, nors šie darbai neva nebuvo atlikti atsakovės. Teismas tai detaliai aptarė apskųstame sprendime ir padarė priešingas išvadas, kad pinigai sumokėti pagrįstai ir buvo tinkamai panaudoti. Taigi, ieškovės nurodytos aplinkybės apie tai, kad pinigai buvo pasisavinti bei panaudoti be pagrindo neatitiko tikrovės. Jas paneigė byloje esančių įrodymų visuma. Savo ruožtu jokių aplinkybių, kurios rodytų atsakovės netinkamai vykdytą rangos sutartį dėl statybos darbų objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), ieškovė nenurodė ir neteikė motyvų dėl šios sutarties nuostatų pažeidimų. Tokių pažeidimų ieškovė nenurodė ir apeliaciniame skunde. Taigi, teismui nebuvo pagrindo ex officio vertinti minėtą sutartį ir aiškintis, ar ji buvo tinkamai įvykdyta, nes civilinė byla nagrinėta ginčo teisena, galiojant rungimosi principui bei šalių lygiateisiškumui. Teismas pagrįstai nurodė, kad dėl sutartinės atsakomybės nepasisakys, nes ieškinio faktiniame pagrinde nepateikta aplinkybių, susijusių su sutartines prievolės neįvykdymu, netinkamu vykdymu.
13.2. Net jeigu apeliantė teigtų, kad sutartis pažeista, nes darbai neva atlikti su defektais, atsakovė darbų rezultatą ieškovei perdavė dar 2014 m. birželio 20 d., o reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Taigi, senaties terminas pasibaigė 2015 m. birželio 20 d. Kadangi ieškovė ieškinį pareiškė 2016 m. sausio 7 d., o patikslino – 2016 m. spalio 1 d., akivaizdu, kad terminas yra rimtai praleistas, o jokių svarbių priežasčių jam atnaujinti ieškovė nenurodė.
13.3. Ekspertizės akte nurodyta, kad pagal faktą išmūryta 50,13 m³, bet nenurodyta, kaip buvo nustatytas toks kiekis. Ar buvo kaip nors matuojama, kokiu būdu gautas rezultatas nėra aišku. Iš pateiktų nuotraukų taip pat neįmanoma nustatyti, kad iš tikrųjų ugniai atspariais dažais padengtas tik ryšių metalinių konstrukcijų paviršius, neaišku, kokiu būdu nustatyta, jog išdažyta 503,18 m³. Be to, ekspertas neatsakė į kitus klausimus, į kuriuos atsakyti jam turėjo būti patiekti statybos darbų žurnalai. Taigi, ekspertinis tyrimas nebuvo atliktas tinkamai. Ekspertizės akte nėra paaiškinta, kokie metodai ir priemonės naudoti gaunant vieną ar kitą rezultatą bei nėra jokio motyvuoto įvertinimo, kurio pagrindu būtų galima suprasti, kad išvada iš tikrųjų objektyvi ir pagrįsta. Eksperto išvada teismui nėra privaloma ir neturi išankstinės galios. Pagrindas atmesti, kaip įrodymą, ekspertizės aktą gali būti ir paties akto trūkumai.
13.4. Apeliaciniame skunde deklaratyviai teigiama, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reguliuojančias įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Iš sprendimo turinio matyti, kad buvo detaliai ištirti ir įvertinti visi rašytiniai įrodymai, dėl jų pasisakyta, paaiškinta, kodėl ir kuo remiantis padarytos tam tikros išvados.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovės UAB „BHK Lietuva“ apeliacinio skundo ribas.
Dėl teismo atlikto ginčo teisinio kvalifikavimo
15. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi tik ieškovės ieškinyje nurodytu teisiniu pagrindu ir nevertino ieškinyje išdėstytų faktų pagal sutartinės civilinės atsakomybės teisės normas, nors teisingai teisiškai kvalifikuoti ginčo santykius yra bet kuriuos instancijos teismo pareiga.
16. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nors ir sutinka su ieškovės teiginiu, kad teismas nėra saistomas ieškinyje nurodyto teisinio pagrindo ir būtent jam (teismui) tenka pareiga tinkamai teisiškai kvalifikuoti kilusį ginčą, šiuo konkrečiu atveju, išanalizavusi bylos medžiagą, inter alia ieškovės procesinių dokumentų turinį, nesutinka su apeliantės pozicija, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškovė neįrodė deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų, turėjo taikyti sutartinės atsakomybės teisės normas.
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, reiškia, jog tik asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės (lot. causa petendi), kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (lot. causa actiones; causa petendi) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014; 2018 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-248-403/2018).
18. Kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 18 d. nutartis Nr. 3K-3-181/2008; 2008 m. spalio 13 d. nutartis Nr. 3K-3-485/2008) taip pat buvo ne kartą akcentuojama, kad faktinis pagrindas ieškinyje turi būti suformuluotas aiškiai ir tiksliai, nes jis kartu su kitu ieškinio elementu – ieškinio dalyku – apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką. Dėl to aiškus ieškinio pagrindo formulavimas padeda dalyvaujantiems byloje asmenims ir teismui nustatyti ginčo pobūdį, tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui bei operatyviai ir visiškai išspręsti ginčą, apginant pažeistas ginčo šalių teises ir teisėtus interesus.
19. Nors kaip teisingai pastebėjo ieškovė, proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą, pažymėtina, kad teismas, teisiškai kvalifikuodamas ginčą, yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų faktinių aplinkybių bei suformuotų reikalavimų ir pats negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis asmuo nesirėmė reikšdamas reikalavimą, be kita ko, negali sufleruoti ieškovui, kaip papildyti ieškinio faktinį pagrindą tam, jog galėtų būti pritaikytos ir kito teisės instituto teisės normos, t. y. kad jis atitiktų kitokį, galbūt ieškovui palankesnį bylos išsprendimo rezultato aspektu, teisinį pagrindą. Teismas, būdamas nešališka ginčo sprendimo institucija, negali perimti ieškovo ar atsakovo funkcijų, patarinėti vienai ar kitai iš šalių, nes taip būtų pažeidžiami teismo nešališkumo, šalių procesinio lygiateisiškumo ir teisės į tinkamą teismo procesą principai.
20. Nagrinėjamoje byloje ieškovė UAB „BHK Lietuva“ įrodinėjo, kad atsakovai pasisavino iš ieškovės 94 306,77 Eur sumą, neturėdami tam jokio teisinio pagrindo. Patikslintame ieškinyje ieškovė aiškiai įvardijo, kad šis „pasisavinimas“ pasireiškė tuo, jog D. K., gavęs fiktyvią avansinę sąskaitą iš UAB „DP Group“, ją pateikė apmokėti ieškovei ir nurodė pinigus pervesti UAB „Daksa“, o atsakovė UAB „Daksa“ pateikė ieškovei atliktų darbų aktus, į juos įrašydama darbus, kurių neatliko, ir taip pasisavino 94 306,77 Eur sumą.
21. Kitaip tariant, (to neneigia ir pati ieškovė), bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ji įrodinėjo neteisėtą atsakovų susitarimą pasisavinti ieškovės lėšas, o toks pareikštas ieškinys, kaip visiškai teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, pagal savo faktinį pagrindą turi deliktinės civilinės atsakomybės institutui būdingų bruožų ir atitinka šio instituto tikslą. Jokių aplinkybių apie atsakovės UAB „Daksa“ netinkamai vykdytą rangos sutartį, argumentų dėl su atsakove sudarytos rangos sutarties nuostatų, atsakovės prisiimtų pagal šią sutartį įsipareigojimų pažeidimo (tuo labiau apie D. K., kuris net nėra su ieškove sudarytos sutarties šalimi), apeliantė nei viename iš savo procesinių dokumentų, inter alia ir patikslintame ieškinyje, kuris buvo pateiktas praėjus beveik metams po pradinio ieškinio padavimo, šalims jau pateikus į bylą dubliką ir triplikus, apklausus dalį liudytojų, nenurodė, todėl, priešingai nei interpretuoja ieškovė, jai pačiai atsakovų veiksmų neteisėtumą grindžiant išimtinai neteisėto susitarimo pasisavinti pinigus aplinkybėmis, o ne remiantis sutartiniais santykiais su UAB „Daksa“, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės ir pareigos savo iniciatyva vertinti UAB „BHK Lietuva“ ir UAB „Daksa“ sudarytos rangos sutarties turinio, spręsti, kokia iš sutartyje esančių nuostatų galėjo būti pažeista atsakovės ir (ar) už ieškovę rinkti įrodymus bei nustatinėti aplinkybes būtinas sutartinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygoms konstatuoti, nes taip, kaip visiškai pagrįstai pažymi atsakovai ir trečiasis asmuo, būtų pažeistas tiek rungimosi, tiek šalių lygiateisiškumo principas.
22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, šioje byloje susiklosčiusiu atveju, atsakovų sutartinės atsakomybės vertinimas, kai ieškovė ne tik nesirėmė rangos sutarties nuostatomis, bet ir apskritai neužsiminė apie sutartinių prievolių galimą pažeidimą, bet nuosekliai, nuo pat bylos iškėlimo momento įrodinėjo neteisėtą atsakovų susitarimą be teisinio pagrindo pasisavinti ieškovės lėšas, iš esmės reikštų jau ne teisinio, bet ieškovės išdėstyto faktinio pagrindo pakeitimą, pildymą teismo iniciatyva, todėl pirmosios instancijos teismas, analizavęs ginčą tik neteisėto susitarimo aspektu ir taikęs deliktinės civilinės atsakomybės teisės normas, nepažeidė procesinės teisės normų ir, skirtingai nei teigia ieškovė, neužkirto jai kelio į teisminę gynybą.
Dėl ekspertizės akto
23. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad ne tik neįrodytas atsakovų D. K. ir UAB „Daksa“ nesąžiningas susitarimas prirašyti papildomus darbus atliktų darbų aktuose, bet ir nėra pateikta pakankamai įrodymų, jog dalis darbų, nurodytų ginčo aktuose, neatlikta, nepagrįstai atsisakė remtis teismo ekspertizės išvadomis.
24. Pagal CPK 216 straipsnio 1 dalį eksperto išvada pateikiama ir išdėstoma raštu ekspertizės akte. Ekspertizės akte turi būti smulkiai aprašomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados ir pagrįsti atsakymai į teismo iškeltus klausimus. Eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 straipsnis).
25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Antai, kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017; kt.)
26. Nagrinėjamu atveju ekspertizės akte ekspertas neatsakė į užduotus klausimus, ar faktiškai atliktų darbų kiekis ir kaina atitinka darbo projektą ir koks atliktų darbų kiekis ir kaina neatitinka techninio projekto, paaiškindamas, kad esamai situacijai išanalizuoti turėtų būti pateikti statybos darbų žurnalai, o nustatyti tiksliai atliktus darbus nėra galimybės, nes nėra pateikta statybos darbų žurnalų išpildomosios dokumentacijos ir kitų dokumentų, reikalingų tiksliam atlikto darbo kiekio nustatymui.
27. Nepaisant to, kad prie 3 ir 4 klausimų ekspertas nurodė, jog faktiškai, ekspertui neturint statybos darbų žurnalų, nėra galimybės tiksliai nustatyti atliktus darbus, ekspertas vis dėlto pateikė atsakymą į pirmąjį klausimą – koks sandėlio statybos adresu (duomenys neskelbtini), 2013-07-01 – 2013-07-31 atliktų darbų akte nurodytų darbų „silikatinių blokų 250*150*238 mm sienų mūrijimas, panaudojant plonasluoksnį skiedinį“ kiekis yra atliktas“, nurodydamas jog „pagal faktą nustatyta, kad išmūryta 50,13 m³“, tačiau absoliučiai niekaip ekspertizės akte nepaaiškindamas, kaip konkrečiai nurodytas rezultatas eksperto buvo gautas, apskaičiuotas ar pamatuotas ir pan., o tik įterpęs prie šio atsakymo 3 nuotraukas su sienų mūrijimo pavyzdžiais, nors iš ekspertizės akto 2 dalies „Ekspertizės objekto apžiūra“ matyti, kad mūro vietų sandėlyje buvo daugiau, nei pateikta nuotraukų prie 3 dalies „Išvados klausimų studija“ (antai, akto 2 dalies 2.53 pav. užfiksuotas vaizdas neatsispindi akto 3 dalies 3.2 paveikslėlyje).
28. Analogiškai, t. y. nepateikiant absoliučiai jokių paaiškinimų dėl rezultato gavimo metodo, apskaičiavimo, priemonių, buvo atsakytą ir į antrąjį klausimą – koks sandėlio statybos adresu (duomenys neskelbtini), 2013-10-01 – 2013-10-31 atliktų darbų akte nurodytų darbų „metalinių juostinių paviršių padengimo ugniai atspariais dažais 2150 mikronų sluoksnio purkštuvu“ kiekis yra atliktas. Atsakydamas į šį klausimą ekspertas nurodė, kad užfiksuota, jog ne visos metalinės konstrukcijos padengtos ugniai atspariais dažais, jais padengtas tik ryšių metalinių konstrukcijų paviršius, o metalinės laikančios konstrukcijos sijos nudažytos, bei nurodė, kad pagal faktą išdažyta 503,18 m³, tačiau nepaaiškino kokiais metodais, būdais remiantis buvo gautas įvardytas rezultatas. Savo ruožtu iš prie atsakymo įterptų bendro pobūdžio metalinių konstrukcijų nuotraukų neįmanoma nustatyti, nei kiek iš viso tokių metalinių konstrukcijų sandėlyje yra, nei kokie jų išmatavimai, nei, tuo labiau, įvertinti išdažytą plotą.
29. Įvertinusi pirmiau nurodytas aplinkybes, visų pirma tai, kad pats ekspertas savo akte, neatsakydamas į 3 ir 4 klausimus, paaiškino negalintis tiksliai nustatyti atliktų darbų kiekius, neturėdamas statybos darbų žurnalų, o ieškovė, dar 2014 m. birželio 20 d., kai buvo pasirašytas statybos užbaigimo aktas, statinio statybos dokumentų priėmimo aktu perėmusi visus su objekto, esančio (duomenys neskelbtini), statybomis susijusius dokumentus, inter alia ir statybos darbų žurnalus, ir iki pat patikslinto ieškinio pateikimo nereiškusi atsakovei jokių pretenzijų dėl jau priduoto pastato trūkumų, neprašė papildyti ekspertizės išvados ir ekspertui nepateikė statybos darbų žurnalų, taip pat atsižvelgdama į tai, kad į pirmą ir antrą klausimą eksperto pateikti atsakymai, kuriuos savo apeliaciniame skunde akcentuoja ieškovė, neišplaukia iš ekspertinio tyrimo eigos, nes tyrimo eiga, kaip tokia, eksperto atlikti veiksmai (skaičiavimai, matavimai ir pan.) apskritai ekspertizės akte neaprašyti, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo konkrečiu atveju ekspertizės aktas nelaikytinas patikimu ir pakankamu įrodymu, pagrindžiančiu ieškovės teiginius apie tikrovės neatitinkančių duomenų įrašymą į jos paskirto techninio prižiūrėtojo ir rangovės pasirašytus atliktų darbų aktus, todėl ir šiuo aspektu nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas.
Dėl įrodymų vertinimo
30. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, todėl netinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes ir padarė nepagrįstas išvadas.
31. Pirmiau nurodytą teiginį ieškovė visų pirma grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas neva rėmėsi prieštaringomis aplinkybėmis, kadangi teismas sutiko su atsakovės UAB „Daksa“ pozicija, jog išankstinė sąskaita faktūra serija DP Nr. 00027 ieškovei buvo pateikta, kaip pavyzdys, kaip pervesti avansą, nors tokia pozicija prieštarauja bylos medžiagai, pagal kurią avansas jau buvo iki to laiko atsakovei pervestas.
Žemesnės instancijos teismas
32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atmesdama šį apeliantės argumentą, atkreipia jos dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovės paaiškinimais, jog ginčo išankstinė sąskaita ieškovei buvo pateikta kaip pavyzdys, nurodantis, kokia avansinė suma turėtų būti sumokėta, o ne kaip pavyzdys, kaip pervesti avansą, kaip kad neteisingai interpretuoja sprendimo turinį ieškovė. Be to, atsakovas G. K. nuosekliai paaiškino, kad jis nurodė ieškovei, jog statybos darbams pagal rangos sutartį vykdyti reikia dar pinigų avansu, savo ruožtu aplinkybę, kad ieškovė ne kartą pinigus objekto, esančio (duomenys neskelbtini), statyboms mokėjo iš anksto, t. y. būtent avansu (o ne jau po atliktų darbų priėmimo), patvirtina UAB „Daksa“ buhalterinė pažyma, todėl vien aplinkybė, kad iki ginčo sąskaitos apmokėjimo jau buvo sumokėtas pagal sutarties nuostatas sutartas avansas, savaime nepaneigia kitų sumų mokėjimo avansu galimybės.
33. Apeliantė taip pat visiškai nepagrįstai savo skunde teigia, kad UAB „DP Group“ paaiškinimai, susiję su sutarties dėl objekto, adresu (duomenys neskelbtini), nepasirašymu su atsakove aplinkybėmis, yra priešingi atsakovų paaiškinimams šiuo klausimu, nes neva trečiasis asmuo laikėsi pozicijos, kad sutartyje buvo klaidingai nurodyta kaina, o atsakovai – jog adresas. Tačiau skirtingai nei teigia ieškovė, tiek trečiasis asmuo UAB „DP Group“, tiek ir atsakovai savo procesiniuose dokumentuose nuosekliai laikėsi pozicijos, kad UAB „DP Group“, kaip subrangovė, dirbo tik objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), o rangos sutartyje dėl objekto, esančio (duomenys neskelbtini), statybos, kurios atsakovė UAB „Daksa“ su trečiuoju asmeniu galiausiai nebepasirašė, buvo netiksliai nurodyta būtent kaina, o ne adresas. Paaiškinimų, neva buvo klaidingai įrašyta ne suma, o adresas, byloje dalyvaujantys asmenys nenurodė ir 2016 m. rugsėjo 27 d. posėdžio metu, į kurio garso įrašą, teigdama, kad atsakovų ir trečiojo asmens paaiškinimai prieštaringi, apeliuoja ieškovė.
34. Kadangi ieškovė, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, jokių kitų, be pirmiau aptartų, argumentų, patvirtinančių, jos nuomone, netinkamą įrodymų tyrimą ar vertinimą, savo skunde nenurodė, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą ir sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytomis ir detaliai aprašytomis aplinkybėmis bei argumentais, plačiau šiuo klausimu nepasisako, konstatuodama, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo darytą išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles ar nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos įrodymų vertinimo klausimais. Vien tik ta aplinkybė, kad teismas priėmė ieškovei nepalankų sprendimą, kaip teisingai akcentavo atsakovė UAB „Daksa“ savo atsiliepime į skundą, savaime nereiškia, kad teismas netyrė tam tikrų įrodymų ar juos netinkamai įvertino. Apeliacinį skundą paduodantis asmuo, teigdamas, kad teismas, jo nuomone, pažeidė įrodymų tyrimo ar vertinimo taisykles, turi ne tik deklaratyviai pareikšti apie padarytą procesinės teisės normų pažeidimą, bet ir nurodyti, kaip konkrečiai šių taisyklių pažeidimas, apelianto nuomone, pasireiškė.
Dėl bylos procesinės baigties
35. Apibendrindama pirmiau šioje nutartyje nurodytas teisines ir faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija priėjo išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti iš esmės teisingą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
36. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovams ir trečiajam asmeniui iš ieškovės priteistinas bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas (CPK 93 straipsnis).
37. Trečiasis asmuo UAB „DP Group“ pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo advokatui dviem mokėjimo nurodymais, atliktais 2017 m. lapkričio 24 d., iš viso 300 Eur sumą. Kadangi trečiojo asmens prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (aktualios redakcijos) (toliau – ir Rekomendacijos) 8.11 punkte nurodyto maksimalaus priteistino už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą užmokesčio dydžio, trečiajam asmeniui iš ieškovės priteistinas 300 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
38. Atsakovė UAB „Daksa“ pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą sumokėjo advokatei 200 Eur (2017 m. lapkričio 30 d. pinigų priėmimo kvitas). Kadangi minėta suma taip pat neviršija Rekomendacijų 8.11 punkto, teisėjų kolegija priteisia atsakovei UAB „Daksa“ iš ieškovės 200 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
39. Nors atsakovas D. K. tai pat prašė atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tokių išlaidų patyrimo faktą bei dydį pagrindžiančių įrodymų nei su atsiliepimu į apeliacinį skundą, nei vėliau apeliacinės instancijos teismui nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas jam nepriteisiamas (CPK 98 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Daksa“ (juridinio asmens kodas 300605657) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BHK Lietuva“ (juridinio asmens kodas 300050141) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „DP Group“ (juridinio asmens kodas 302689077) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BHK Lietuva“ (juridinio asmens kodas 300050141) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.