- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-04-02
- Bylos Nr.
- 1-138-927/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31764-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Bagdonienė
- Kaltinamasis
- N. B.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
N. B., gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, bedarbis (registruotas Užimtumo biržoje), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1. 2009 m. gruodžio 28 d. Vilniaus rajono apylinkės tesimo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį (3 epizodai), 182 straipsnio 1 dalį (3 epizodai) 1 metų 2 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 1 metams. 2011 m. vasario 11 d. bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, bausmę atliko 2012 m. balandžio 11 d.;
2. 2015 m. vasario 5 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri 2015 m. liepos 24 d. pakeista į 90 parų arešto bausmę. Bausmės atlikimo pradžia – 2016 m. birželio 20 d.;
3. 2016 m. birželio 29 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta 90 parų arešto bausme, kurią atliko 2016 m. rugsėjo 16 d.;
4. 2018 m. kovo 26 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 2 metams, nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. balandžio 17 d. 2020 m. balandžio 21 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro,
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. B. mušdamas sukėlė savo artimajam giminaičiui fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, o būtent:
jis 2020 m. rugpjūčio 9 d., apie 16.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 3,23 prom. girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo tėvą E. B., t. y. tyčia medine lenta sudavė jam į krūtinę, šiais savo tyčiniais smurtiniais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam E. B. odos nubrozdinimą krūtinėje, tai yra sužalojimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu bei sukėlė nukentėjusiajam E. B. fizinį skausmą,
t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
N. B. kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką prisipažino, ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 33, 40-41) ir teisme parodė, kad parodymus duos savo gimtąja lietuvių kalba. Nei narkologinėje, nei psichiatrinėje įskaitoje neįrašytas. Šiuo metu niekur nedirba, registruotas darbo biržoje. 2020 m. rugpjūčio 9 d., apie 10 valandą, pradėjo vartoti alkoholį, išgėrė butelį degtinės 0,5 l talpos ir litrą alaus. Nori paaiškinti, kad pastaruoju metu, jau apie metus laiko, gyvena su mergina. 2020 m. rugpjūčio 9 d., apie 15 val., nupirko tėvams maisto ir jiems nunešė, nes tėvai niekur nedirba, todėl jiems kartais padeda pirkdamas maistą. Atėjęs dar su tėvu išgėrė alaus. Begeriant tarp jų kilo konfliktas dėl to, kad tėvas vaikšto žvejoti, kartais 2 kartus per dieną gali nueiti žvejoti. Jam tai nepatinka, nes žvejodamas tėvas nesitvarko namie. Pradėjo tėvui priekaištauti, kad jis per daug žvejoja. Tėvas pasakė, kad tai ne jo reikalas, kad žiūrėtų savęs. Jie susikivirčijo, tėvas pirmas jį pastūmė dešine ranka į dešinį petį, jam tai fizinio skausmo nesukėlė. Jis tėvą pastūmė dešine ranka irgi į dešinį petį po ko tėvas pasiuntė jį velniop. Kadangi visas konfliktas įvyko kieme, prie malkinės, tai jis nubėgo į malkinę, kur paėmė medinę lentą ir ja sudavė vieną kartą tėvui į krūtinę. Nukentėjusysis susvirduliavo ir pasakė, kad iškvies policiją. Pasakė, kad jis (N. B.) niekur nebėgs. Jis niekur ir nebėgo, stovėjo, laukė, kol atvažiuos pareigūnai. Anksčiau prieš tėvą nesmurtavo, nors su juo dažnai barasi. Smurtavo prieš motiną. Jei būtų stipriai sudavęs, tėvas būtų nugriuvęs. Pripažįsta, kad pastarajam galėjo skaudėti. Jei būtų blaivas, turbūt nebūtų to padaręs. Stengėsi negerti, kai buvo įpareigotas negerti. Anksčiau daugiau gerdavo. Stengiasi mažinti gėrimą. Po įvykio tėčio nematė. Gailisi dėl nusikaltimo, atsiprašė nukentėjusiojo. Šis jam atleido. Sutiktų gydytis nuo alkoholizmo (b. l. 135-136).
Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta šiais įrodymais ir duomenimis:
- nukentėjusiojo E. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2020 m. rugpjūčio 9 d. apie 16 val. (duomenys neskelbtini), jo sūnus N. B. atėjo namo išgėręs ir pradėjo su juo konfliktuoti, dėl to, kad jis (E. B.) yra kažkam skolingas pinigų. Jis sūnui stengėsi paaiškinti, kad niekam neskolingas. Išėjęs į namo kiemą sūnus paėmė iš sandėliuko lentos gabalą ir trenkė ja jam į krūtinę. Jis pajuto fizinį skausmą, prašo dėl šio įvykio nubausti sūnų (b. l. 1-2);
- pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini), t. y. prie namo esantis kiemas, kuris tvarkingas. Bendra tvarka nepažeista. Namo kiemas yra aptvertas tvora. Vaizdo kamerų jame nėra. Įvykio vietos apžiūros metu nukentėjusysis pateikė medinę lentą (b. l.1-7);
- 2020 m. rugpjūčio 17 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2280/2020 (01), kurioje užfiksuota, kad E. B. padarytas odos nubrozdinimas krūtinėje, sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Neatmetama galimybė, kad sužalojimo padarymo metu nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 19-20);
- daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėtas įvykio vietos apžiūros metu paimtas nusikaltimo įrankis - lenta. Lenta yra medinė, 69,5 cm ilgio, 9,5 cm pločio, 2 cm storio. Lenta nelygaus paviršiaus, ant jos matomi nešvarumai. 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu lenta perduota saugojimui į VA VPK Vilniaus r. PK daiktų saugojimo kamerą (b. l. 21-25);
- kvitu, iš kurio matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 9 d., 18.50 val., N. B. nustatytas 3,23 promilių girtumas (b. l. 26).
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą.
Žemesnės instancijos teismas
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad N. B. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – mušdamas (medine lenta suduodamas į krūtinę) sukėlė savo artimajam giminaičiui – tėvui E. B. fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo (padarydamas odos nubrozdinimą krūtinėje). Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. N. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo duoti parodymai, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose, specialisto išvadoje, kituose dokumentuose užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama N. B. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes N. B. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad atsakomybę sunkinančią aplinkybę teismai pripažįsta tik tada, kai ją sudarantys faktai yra nurodyti kaltinamajame akte ar pareiškime dėl baudžiamojo įsakymo. Jei atsakomybę sunkinanti aplinkybė išaiškėja tik teisme ir nėra prokuroro, privataus kaltintojo ar nukentėjusiojo prašymo pakeisti kaltinimą, ji nepripažįstama atsakomybę sunkinančia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 1 d. Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54– 64 straipsniai) apžvalga Nr. 27-2. Teismų praktika. 2007, 27). Nors bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad N. B. šią nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą ir esant neišnykusiam teistumui (recidyvistas), tačiau ši aplinkybė kaltinamajame akte nurodyta nebuvo, kaltinimas šioje dalyje bylą nagrinėjant teisme pakeistas nebuvo, todėl teismas neturi pagrindo aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, laikyti jo atsakomybę sunkiančia aplinkybe.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54, 61 straipsniuose, ir atsižvelgia į N. B. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), nukentėjusiajam sukeltas pasekmes; kaltės formą - tiesioginę tyčią, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: teistas (b. l. 48-54), baustas administracine tvarka, nuobaudos nesumokėjęs (b. l. 64-66), bedarbis (registruotas Užimtumo tarnyboje, b. l. 135), į narkologinę, psichiatrinę įskaitą neįrašytas (b. l. 46-47). Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – laisvės atėmimo bausmę, jos terminą parenkant ilgesnį už įstatymo numatytą vidutinį.
BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamoji byla išnagrinėjama atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į tai, kad byla išnagrinėta BPK 273 straipsnio tvarka, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.
BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-106-511/2017, 2K-179-693/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019, 2K-143-1073/2020, 2K-64-495/2020, 2021-01-06 2K-53-697/2021).??? ???
Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo kaltinamajam atsižvelgtina į anksčiau aptartas jo veiką ir asmenybę apibūdinančius duomenis, taip pat į tai, kad nors kaltinamojo veika nukentėjusiajam buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau jis padarytas vienu trauminiu poveikiu, kaltinamojo smurtiniai veiksmai nebuvo itin intensyvūs, jo nurodyta motyvacija leidžia teismui daryti išvadą, kad jo veiksmai nors ir laikytini pavojingais, tačiau jų pavojingumo laipsnis nelaikytinas ypatingai dideliu. Be to, kaltinamasis nuo proceso pradžios prisipažinęs padaręs šią nusikalstamą veiką šios pozicijos nekeitė, jis savo poelgį vertina kritiškai, gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo. Nors kaltinamasis ne pirmą kartą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis turi neišnykusį teistumą, tačiau po paskutiniojo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo jis nebuvo baustas administracine tvarka (iš viso baustas vieną kartą), anksčiau padarė administracinį nusižengimą būdamas neblaivus, kas, atsižvelgiant į šioje byloje nustatytus duomenis teismui leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo priešingas teisei elgesys nėra sistemingas, ir kaltinamasis labiau linkęs pažeidinėti įstatymus būdamas neblaivus. N. B. supranta, kad jo priešingam teisei elgesiui įtakos turi alkoholio vartojimas, stengiasi jo vartoti mažiau, sutinka gydytis nuo alkoholizmo. Šie duomenys leidžia teismui daryti išvadą, kad N. B. resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, o BK 41 straipsnyje bausmės tikslai dar gali būti pasiekti maksimaliam 3 metų terminui atidėjus N. B. paskirtos bausmės vykdymą, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jo sutikimu gydytis priklausomybės ligas, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neturėti, nenaudoti, neįsigyti, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai N. B. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. rugpjūčio 9 d., 18:15 val., iki 2020 m. rugpjūčio 10 d., 14:29 val. (b. l. 27, 35), bei nuo 2021 m. kovo 16 d. 21.26 val. iki 2021 m. kovo 18 d., vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 72² straipsnyje numatyta, kad asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Kadangi kaltinamasis padarė smurtinę nusikalstamą veiką prieš savo artimąjį giminaitį – tėvą – jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – lenta – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintina (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl proceso išlaidų
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui pateikė 2021 m. vasario 23 d. pažymą, kurioje nurodyta, kad išlaidos, susijusios su kaltinamojo N. B. gynyba sudaro 111,06 Eur (b. l. 119-122).
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tai, kad valstybės patirtos proceso išlaidos, gali būti atlyginamos jas priteisiant iš nuteistojo, pripažįstama tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (Europos žmogaus teisių teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 36814/06); Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 29652/04); Europos žmogaus teisių teismo 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, 1A-314-307/2020, 1A-310-318/2020, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis byloje Nr. 1A-418-626/2020).
Pagal šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Nagrinėjant baudžiamąją bylą, nustatyta kad N. B. gynėjas – advokatė A. U. – buvo paskirta BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu (b. l. 108). Nors N. B. neturi oficialaus pragyvenimo šaltinio, tačiau yra darbingo amžiaus, registruojasi Užimtumo tarnyboje. Atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinus valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, vyko du nuotoliniai teismo posėdžiai, gynėja buvo atvykusi susipažinti su baudžiamąja byla, konstatuotina, kad prašoma priteisti nurodytų išlaidų suma už nuteistajam N. B. suteiktą teisinę pagalbą yra reali ir pagrįsta, todėl jos priteistinos iš kaltinamojo.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
N. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu N. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą N. B. atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant per šį laikotarpį jo sutikimu gydytis priklausomybės ligas, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neturėti, nenaudoti, neįsigyti, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką, kai N. B. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. rugpjūčio 9 d., 18:15 val., iki 2020 m. rugpjūčio 10 d., 14:29 val., bei nuo 2021 m. kovo 16 d. 21.26 val. iki 2021 m. kovo 18 d., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Vadovaujantis BK 72² straipsniu, įpareigoti N. B. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – lentą – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Priteisti iš N. B. valstybės naudai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas - 111,06 Eur (vieną šimtą vienuolika eurų, 6 cnt.) - už būtiną gynėjos advokatės A. U. dalyvavimą, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB Luminor bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.