- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-30
- Bylos Nr.
- 2A-966-153/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16510-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas, Galina Blaževič, Leonas Jachimavičius
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Kauno energija“
- Atsakovas
- E. V.
- Trečiasis asmuo
- IĮ „Milius“, I. K., UAB „Gaividra“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Leono Jachimavičiaus ir Arvydo Žibo,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1686-584/2015 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovei E. V., tretieji asmenys: IĮ „Milius“, I. K., UAB „Gaividra“, dėl energijos pirkimo–pardavimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė akcinė bendrovė „Kauno energija“ patikslintu ieškinio reikalavimu prašė priteisti 17 505,84 Lt (5 070,04 Eur) skolą už šilumą, tiektą patalpoms adresu: (duomenys neskelbtini) , Kaunas, 525,00 Lt (152,05 Eur) žyminį mokestį, 5,90 Lt (1,71 Eur) už duomenų gavimą bei 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo. 2015-12-29 teismas bylą išnagrinėjo, ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės 850,55 Eur (2 936,78 Lt) skolą už šilumą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, 27,71 Eur bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės E. V..
Atsiliepimas
Atsakovė E. V. atsiliepimu į ieškinį prašė teismo ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinio reikalavimus atmesti, nurodė, kad ieškovė siekia nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita, kadangi vienu metu nori priteisti tą pačią skolą iš skirtingų asmenų. Ieškovė vykdo ginčo skolos išieškojimą iš skolininkės IĮ „Milius“ pagal vekselį, kuris visiškai padengia nesumokėtos skolos dalį, kitą skolos sumą – 7227,35 padengė trečiasis asmuo, įmokėjęs atitinkamo dydžio įmokas. Ieškovė žinojo, kad nuo 2012-02 pasikeitė patalpų, kurioms buvo teikiamos paslaugos, savininkas. Trečiojo asmens UAB „Gaividra“ sumokėtos ieškovei skolos yra atliktos nurodant konkrečius mokestinius dokumentus, todėl ieškovė negalėjo savo nuožiūra užskaityti trečiojo asmens UAB „Gaividra“ pagal konkrečias sąskaitas faktūras sumokėtų sumų trečiojo asmens IĮ „Milius“ skolai padengti.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės E. V. 850,55 Eur skolą už šilumos energiją, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą – 850,55 Eur – sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014-09-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 27,71 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei AB „Kauno energija“. Bylos dalį dėl ieškovės reikalavimo priteisti 212,06 Eur iš atsakovės E. V. nutraukė. Kitą ieškinio dalį atmetė.
Teismas nustatė, kad negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, nuosavybės teise pagal 2011-01-28 pirkimo–pardavimo sutartį priklauso atsakovei E. V.. Šios Pirkimo–pardavimo sutarties 4.1 punkte nurodyta, kad „Pardavėja įsipareigoja savo sąskaita apmokėti visus mokesčius, susijusius su parduodamo turto eksploatacija už laikotarpį iki šių metų sausio pirmos dienos“. Nuo 2011-02-08 atsakovė sudarė panaudos sutartį su trečiuoju asmeniu J. Z. įmone „Milius“. Nuo 212-11-05 negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, panaudos sutartimi perduotos trečiajam asmeniui UAB „Gaividra“.
Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo J. Z. įmonė „Milius“ 2012-08-27 išrašė paprastąjį neprotestuotiną 13418,31 Lt vekselį ieškovei. Trečiasis asmuo J. Z. įmonė „Milius“ įsipareigojo iki 2013-02-28 sumokėti ieškovei 13 418,31 Lt skolą už suteiktas paslaugas. Prie vekselio esanti pažyma, teismo vertinimu, patvirtina, jog 13418,31 Lt skola yra susidariusi iki 2012-08-24. AB „Kauno energija“ 2013-04-26 pateikė priverstiniam išieškojimui Kauno m. 17-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį įrašą dėl 13507,31 Lt išieškojimo iš J. Z. įmonės „Milius“. 2013-04-26 antstolis R. B. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Teismas sprendė, kad nors tarp ieškovės ir J. Z. įmonės „Milius“ bei atsakovės E. V. rašytinė sutartis dėl šilumos tiekimo patalpoms, (duomenys neskelbtini), Kaunas, sudaryta nebuvo, tačiau tarp ginčo šalių susiklostė šiluminės energijos tiekimo – vartojimo santykiai, todėl paslaugų vartotojui iškilo pareiga už paslaugas atsiskaityti (CK 6.383 str. 1 d., 6.384 str. 1 d.). Ieškovės pateikti apyvartos žiniaraščiai patvirtina, kad ieškovė tiekė šilumos energiją patalpų šildymui nuo 2011-01-30 iki 2013-08-30.
Teismas nustatė, kad ieškovė, pateikusi patikslintą ieškinį, dalies – 732,20 Lt (212,06 Eur) reikalavimų atsisakė, sumažino ieškinio reikalavimą iki 17 505,84 Lt, todėl bylos dalį dėl 732,20 Lt (212,06 Eur) ieškinio reikalavimų teismas nutraukė (CPK 293, 294 str.). Teismas sprendė, kad skola pagal vekselį, išduotą IĮ „Milius“, yra padengta, todėl nurodytos vekselyje 13507,31 Lt skolos, susidariusios iki 2012-08-24, nėra pagrindo reikalauti iš atsakovės. Teismo vertinimu, ieškovė nurodomus 13507,31 Lt yra gavusi iš trečiojo asmens. Jei teismas tenkintų šią ieškovės ieškinio dalį, ieškovė būtų nepagrįstai praturtėjusi, todėl šią ieškovės reikalavimo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą (CPK 178 str.). Teismo vertinimu, atsakovei apskaičiuotiems įsiskolinimams padengti turi būti įskaičiuotos nuo 2012-11-01 iki 2013-08-30 trečiojo asmens UAB „Gaividra“ sumokėtos 7227,35 Lt įmokos. Teismas sumažino ieškovės prašomą priteisti 4308,05 Lt įsiskolinimą, nes UAB „Gaividra“ atstovai, apmokėdami ieškovei už tiektos šilumos energijos paslaugas, nurodė konkrečius sąskaitų faktūrų numerius (1568,81 + 1065,37 + 1156,99 + 450,48 + 33,20 + 33,20), (b. l. 53, 159–161, 164–178). Teismas nustatė, kad 2012-12-27 ir 2013-02-27 mokėjimai – 1161,43Lt ir 1424,67 Lt, kasos pajamų orderiais yra atlikti I. Z. nenurodant konkrečios sąskaitos faktūros, tačiau nurodant mokėjimo paskirtyje, jog mokama už trečiąjį asmenį J. Z. įmonę „Milius“. Todėl teismo vertinimu, nurodyti mokėjimai negali būti vertinami kaip sumos atsakovės įsiskolinimui padengti. Įvertinęs tai, jog nuo ieškovės nurodomo atsakovės įsiskolinimo pradžios 2011-01-30 iki 2012-08-24 ieškovei yra išduotas trečiojo asmens J. Z. įmonės „Milius“ pasirašytas neprotestuotinas vekselis, dėl kurio yra išduotas vykdomasis įrašas, kad nuo 2012-08-25 iki 2012-09-30 nebuvo apskaičiuota mokesčių, o trečiasis asmuo UAB „Gaividra“ apmokėjo už atsakovę pagal pateiktas sąskaitas už 2012 m. gruodžio mėn., 2013 m. vasario–rugpjūčio mėn., teismas ieškovei priteisė 2936,77 Lt (850,55 Eur) (skola apskaičiuota sudėjus apskaičiuotus mokesčius: už 2012 m. lapkričio mėn.–1161,43, už 2012 m. spalio mėn. – 350,67 Lt ir už 2013 m. sausio mėn. – 1424,67 Lt) ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat žyminio mokesčio išlaidas iš atsakovės.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimą skundžia ieškovė akcinė bendrovė „Kauno energija“. Ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurioje teismas nustatė, kad buvo sumokėta 4 308,05 Lt (1 247,69 Eur) skolos, ir sprendimo dalį, kurioje nurodyta, kad nuo ieškovės nurodomo atsakovės įsiskolinimo pradžios 2011-01-30 iki 2012-08-24 ieškovei išduotas vykdomasis įrašas, panaikinti. Priteisti iš atsakovės 4 219,49 Eur skolos ir visas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
7.1. Teismas savo sprendime nurodo, kad UAB „Gaividra“ apmokėjus 4 308,05 Lt už šilumą, apmokėjimai buvo vykdomi nurodant sąskaitų numerius, todėl šia suma yra mažintinas prašomas priteisti įsiskolinimas. Su šiuo motyvu nesutinkama, nes nuo 2011 m. sausio iki 2013 m. birželio visos sąskaitos buvo išrašomos J. Z. vardu, kaip šilumos vartotojui, registruotam AB „Kauno energija“ apskaitos sistemoje, kuriam buvo suteiktas individualus mokėtojo kodas, ir kurias apmokėjo UAB „Gaividra“ nurodydama, už kokį asmenį moka, ir šilumos vartotojo kodą. Pagal susidariusią situaciją UAB „Gaividra“ kaip trečiasis asmuo vykdė prievolę už J. Z. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.50 str., toliau CK) ir tapo jos kreditoriumi. Ieškovė neturi teisinio pagrindo netaikyti CK 6.50 straipsnio nuostatų, nepriimti įmokų, kurias mokėjo trečiasis asmuo. J. Z. turto paveldėtoja I. K. nepranešė ieškovei, kad ji prieštarauja, jog už šilumą mokėtų trečiasis asmuo. Tokios informacijos byloje nėra. Kadangi J. Z. buvo skolinga už šilumą dar iki patalpų pardavimo, ieškovė, vadovaujantis CK 6.55 str. 2 d. nuostatomis, vykdomais mokėjimais dengė seniausią skolą, nes susidariusi skola nebuvo užtikrinta.
7.2. Teismas sprendime nurodo, kad nuo įsiskolinimo pradžios, nuo 2011-01-30 iki 2012-08-24 trečiasis asmuo J. Z. įmonė „Milius“ išdavė neprotestuotiną vekselį, dėl kurio yra išduotas vykdomasis įrašas. Ieškovė daro išvadą, kad teismo manymu, už laikotarpį nuo 2011-01-30 iki 2012-08-24 priskaitymus turi apmokėti ne atsakovė, o J. Z. įmonė „Milius“. Tačiau teismas neįvertino tos aplinkybės, kad 2015-01-30 ieškovė vykdomąjį įrašą iš antstolio atsiėmė ir už nurodytą laikotarpį skolos iš įmonės „Milius“ nereikalauja. Be to, vykdomojo įrašo originalas 2015-05-21 grąžintas j į išdavusiam notarui.
7.3. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovė mano, kad teismo sprendimo dalis, kuria teismas nustatė, kad trečiasis asmuo UAB „Gaividra“ sumokėjo 4 308,05 Lt skolos, ir sprendimo dalis, kurioje nurodoma, jog įsiskolinimui nuo 2011-01-30 iki 2012-08-24 išduotas vykdomasis įrašas, dėl ko teismas nepriteisia 4 219,49 Eur skolos, yra neobjektyvus ir nepagristas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263 str.) Ieškovė taip pat, mano, kad teismas priimdamas sprendimą netinkamai išaiškino materialinės teisės normas (CK 6,55 str.).
Šalies argumentai
8. Atsakovės E. V. atstovas advokatas K. J. nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo ieškovės skundą atmesti, skundžiamo teismo sprendimo nekeisti. Ieškovė ir 2013 metais J. Z. įmonę „Milius“ teisiškai laikė atsakingu subjektu už tiektą šilumos energiją patalpoms (duomenys neskelbtini), Kaune, patvirtina ir AB „Kauno energijos“ pateiktas priverstiniam išieškojimui Kauno m. 17-ojo notarų biuro išduotas vykdomasis dokumentas dėl 13507,31 Lt išieškojimo iš J. Z. įmonės „Milius“. Ieškovės apskaitoje 2013-05-01 už minėtų patalpų šilumos paslaugas J. Z. įmonė „Milius“ buvo skolinga 16 763,47 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju J. Z. įmonės „Milius“ išduotas ieškovės naudai vekselis atlieka ne „užtikrinimo“ funkciją, bet yra būtent skolos už pateiktą šilumos energiją apmokėjimą patvirtinantis dokumentas.
Bylos duomenys patvirtina, kad trečiasis asmuo UAB „Gaividra“ laikotarpiu nuo 2012-11-01 iki 2013-08-30 ieškovei sumokėjo 7227,35 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodydamas ieškovės pateiktos sąskaitos, už kurią mokamos piniginės lėšos, numerį.
CK 6.55 str. 1 d. numato, kad skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina. Tačiau skolininkas neturi teisės be kreditoriaus sutikimo skirti įmokas prievolei, kurios įvykdymo terminas dar nesuėjęs, vietoj įmokos pagal prievolę, kurios įvykdymo terminas suėjęs. Ieškovės pateiktų sąskaitų faktūrų mokėjimo terminai buvo suėję, todėl UAB „Gaividra“ atstovų atliktuose mokėjimo pavedimuose ar kasos orderiuose nurodomas ieškovės pateiktos PVM sąskaitos faktūros numeris patvirtina, jog skolininkas apmoka mokesčius pagal minėtą sąskaitą. Atsižvelgiant į tai, nebuvo jokio pagrindo ieškovei minėtomis įmokomis padengti trečiojo asmens J. Z. įmonės „Milius“ skolas.
UAB „Gaividra“ atstovai, apmokėdami ieškovei už teiktos šilumos energijos paslaugas, konkrečius sąskaitų faktūrų numerius nurodė sumokėdami 4308,05 Lt (1568,81 + 1065,37 + 1156,99 + 450,48 + 33,20 + 33,20) (b. l. 53, 159–161, 164–178), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai būtent tokia suma sumažino ieškovės prašomą priteisti įsiskolinimą. Minėta suma yra gaunama sudėjus mokamas sumas be bankui sumokėtų mokesčių už paslaugas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atsakovės E. V. pareigos sumokėti už tiekiamas šilumos paslaugas.
9. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
10.Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė pateikė raštus, surašytus ieškovės vardu antstoliui R. B. ir Kauno m. 17-ajam notarų biurui, kuriuose 2015 m. nurodė, kad atsiima skolos išieškojimo dokumentus (2 t., b. l. 12–13). Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti dokumentai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, nes buvo ieškovės žinioje, todėl nėra pagrindo juos priimti po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme (CPK 314 str.).
11. Ieškovė akcinė bendrovė „Kauno energija“ ieškinio pareiškime nurodė, kad atsakovei neapmokant sąskaitų laikotarpiu nuo 2011-01-29 iki 2013-09-01 yra susidariusi skola už tiekiamą šilumą, kurią visą prašo priteisti iš atsakovės E. V..
12. Bylos medžiaga patvirtina, kad negyvenamoji patalpa – dirbtuvės, patalpos V-1 iki V-7, II-1, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), nuo 1996-09-03 iki 2011-02-07 asmeninės nuosavybės teise buvo įregistruota J. Z. vardu (1 t., b. l. 8–10), o nuo 2011-02-07 asmeninės nuosavybės teise įregistruota atsakovės E. V. vardu. Todėl ieškovės apskaitoje J. Z. liko šilumos vartotoja, iki 2013-06-18 J. Z. vardu buvo išrašomos ir siunčiamos sąskaitos už tiekiamą šilumos energiją.
13. Pagal Civilinio kodekso 6.716 straipsnio 1 d. numatyta, kad paslaugų tiekėjas įsipareigoja pateikti paslaugų gavėjui paslaugas, o paslaugų gavėjas apmokėti už suteiktas paslaugas, t. y. paslaugų gavėjas įpareigotas sumokėti tik už kitos šalies realiai suteiktas paslaugas. Šios įstatymo normos, be tarp šalių esančių energijos pirkimo–pardavimo santykių, taip pat reguliuoja bylos šalių santykius (Civilinio kodekso 6.716 straipsnio 3 d.). Jos atitinka ir sąlygą, numatytą Civilinio kodekso 6.388 straipsnio 1 d., kurioje numatyta, kad abonentas moka tik už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis.
14. Bylos duomenimis, J. Z. įmonė ,,Milius“ nebuvo sudariusi su ieškove akcinė bendrovė „Kauno energija“ šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties, duomenis apie teikiamas paslaugas trečiasis asmuo J. Z. įmonė ,,Milius“ gavo iš ieškovės elektroninių paslaugų sutarčių pagrindu (1 t., b. l. 38–39).
15. Atsakovė E. V. įsigijo pirkimo–pardavimo 2011-01-28 sutartimi asmeninės nuosavybės teisė patalpas Kaune, (duomenys neskelbtini), iš J. Z.. Pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovės įsigytos patalpos Kaune, (duomenys neskelbtini), įregistruotos atsakovės E. V. vardu NTRC duomenų banke nuo 2011-2-07 (1 t., b. l. 22–26).
16. Pirkimo–pardavimo 2011-01-28 Sutarties 4.2 punkte nurodyta, kad pirkėja (šiuo atveju atsakovė E. V.) įsipareigoja per 10 darbo dienų nuo prikimo–pardavimo sutarties sudarymo kreiptis į elektros energijos, šilumos energijos, vandens bei kitų komunalinių paslaugų tiekėjus ir savo vardu sudaryti pirkimo–pardavimo ir (ar) paslaugų tiekimo sutartis.
Ieškovė akcinė bendrovė „Kauno energija“ sudarė Šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1833300010 (b. l. 16–19, 1 t.) su atsakove E. V. nuo 2013-06-19, sutarties 2.7 punkte šalys susitarė, kad šilumos vartotojo sumokėti pinigai paskirstomi LR civilinio kodekso 6.54, 6.55 straipsniuose nurodyta tvarka. Sutarties 5.3 punkte susitarta, kad šilumos vartotojo pagal sąskaitas nesumokėtas likutis (skola) 2011 m. sausio 1 d. priskaitymai už suvartotą šilumą 2011-01-01 iki 2013-05-31 bus pateikti 2013 m. birželio mėnesio sąskaitoje.
18. Teisėjų kolegijos vertinimu, tarp ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ir atsakovės E. V. Šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo 2013-06-19 sutarties Nr. 1833300010 pagrindu (1 t., b. l. 16) prievoliniais santykiai susiklostė (CK 6.383 str. 1–3 d.) nuo 2011-01-28.
19. Apeliantės atstovas akcentuoja, kad Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (patvirtintos 2010-10-25 energetikos ministro įsakymu Nr. 1-297) 133.3 punktas numato, kad šilumos vartotojas privalo pranešti šilumos tiekėjui duomenis, reikalingus mokesčiams apskaičiuoti. Todėl, kol atsakovė E. V. nepranešė ieškovei apie patalpų savininkų pasikeitimą, ieškovės AB „Kauno energija“ apskaitoje J. Z. liko šilumos vartotoja, taigi iki 2013-06-18 sąskaitos buvo išrašinėjamos ir siunčiamos buvusios savininkės J. Z. vardu.
Pirkimo–pardavimo 2011-01-28 sutarties 4.1 punkte šalys susitarė (1 t., b. l. 24), kad pardavėja įsipareigoja apmokėti visus mokesčius, susijusius su parduodamo turto eksploatacija už laikotarpį iki šių metų sausio mėnesio pirmos dienos. E. V. atsakingai patvirtina, kad jai žinomi pardavėjos mokėjimai, susiję su parduodamo turto eksploatacija, pirkėja pardavėjai jokių pretenzijų neturinti.Įsiskolinimo sumą – 18 238,04 Lt ieškovė apskaičiavo 2013 m. birželio 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje Serija KER1 Nr. 130600000674, išrašytoje atsakovės E. V. vardu (1 t., b. l. 11), taigi taip, kaip šalys susitarė 2013-06-19 Šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 1833300010 punkte 5.3. (b. l. 16–19, 1 t.).Tokie pat duomenys apie suteiktų paslaugų kiekį ir įkainius nurodyti ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ 2013 m. birželio 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje Serija KER1 Nr. 130610000039, išrašytoje objektui 1914200010, Kaune (duomenys neskelbtini), dėl trečiajam asmeniui J. Z. firma ,,Milius“ parduotų šildymo paslaugų (b. l. 98–100). Tad teisėjų kolegijos vertinimu, byloje įrodyta, kad ieškovė iki 2013-05-31 suteikė patalpoms Kaune, (duomenys neskelbtini), šildymo paslaugų už 18 238,04 Lt (CPK 178, 197 str.).Kaip nustatyta anksčiau, ieškovė akcinė bendrovė „Kauno energija“ teikė paslaugas J. Z., o vėliau E. V. asmeninės nuosavybės teise priklausančioms patalpoms Kaune, (duomenys neskelbtini) todėl už ieškovės teikiamas paslaugas patalpų savininkai privalėjo visiškai atsiskaityti taip, kaip tai numato įstatymas (CK 6.38 str.).Atsakovė E. V., sudariusi 2011-01-28 pirkimo–pardavimo sutartį su J. Z. įsigytas patalpas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Panaudos 2011-02-08 sutartimi perdavė neatlygintinai naudotis ir valdyti J. Z. įmonei „Milius“ (b. l. 69–72). Sutarties galiojimo laikas numatytas iki 2014-02-08 (1 t., b. l. 70). Vėliau, nuo 2012-11-05 dirbtuvės patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovė E. V. panaudos sutartimi perdavė UAB „Gaividra“ (1 t., b. l. 139–140).Atsakovė E. V. ir J. Z. įmonė „Milius“, sudariusios 2011-02-08 panaudos sutartį, neužfiksavo apskaitos prietaisų rodmenų. Tačiau Sutarties 3-io skirsnio 1.2 punkte nurodė, kad panaudos gavėjas įsipareigoja išlaikyti ir saugoti panaudos objektą, taip pat atlikti jo einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas išlaikymo išlaidas. Panaudos 2012-11-05 sutarties 3-čio skirsnio 1.2 punkte šalys nurodė, kad panaudos gavėjas įsipareigoja išlaikyti ir saugoti panaudos objektą, taip pat atlikti jo einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas išlaikymo išlaidas. Ieškovė nurodė, kad AB „Kauno energija“ nėra sudarytų patalpų 2011-02-08 ir 2012-11-05 panaudos sutarčių dalyvė, kad apie sutarčių sudarymą ieškovė nebuvo informuota, kad panaudos sutartys neįregistruotos Nekilnojamojo turto registro kadastre, todėl atsakovė panaudos sutarčių negali panaudoti prieš ieškovę AB „Kauno energija“. Bylos duomenimis, J. Z. mirė 2012-09-18, trečiasis asmuo J. Z. įmonė ‚Milius“ ir pati J. Z. su ieškove už įsiskolinimą neatsiskaitė – nesumokėjo ieškovei 13 418,31 Lt sumos, nurodytos paprastame 2012-08-27 vekselyje (1 t., b. l. 56) . Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindas vekseliui išduoti buvo J. Z. įmonės „Milius“ (J. Z.) įsiskolinimas už tiekiamas šildymo paslaugas. Tai, teismo vertinimu, tiesiogiai nurodyta vekselyje ir patvirtina (1 t., b. l. 54–55) vekselį surašiusių šalių ketinimą dėl skolos išieškojimo iš J. Z. įmonės „Milius“ (J. Z.) užtikrinimo (CPK 185 str.).Tikėtina, kad ieškovė nebuvo informuota apie J. Z. mirtį, dėl to po J. Z. mirties išrašinėjo J. Z. įmonės „Milius“ vardu sąskaitas už tiekiamas patalpoms, esančioms Kaune, (duomenys neskelbtini), paslaugas. Ieškovė 2013-04-26 pateikė antstoliui vykdomąjį išrašą dėl skolos išieškojimo iš trečiojo asmens J. Z. įmonės „Milius“ (1 t., b. l. 57–60). Tačiau vėliau, ieškovės paaiškinimu, atsisakė vykdymo proceso ir skolos išieškojimo dokumentą grąžino notarui.CK 6.70 straipsnis reglamentuoja prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Vekselis, kaip prievolės užtikrinimo priemonė, yra pripažįstamas tiek civilinėje apyvartoje, tiek teismų praktikoje. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje: jis gali būti išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti); taip pat gali atlikti tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją, suteikdamas kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2014). Ieškovė vykdomąjį įrašą iš antstolio 2015-01-30 atsiėmė ir už nurodytą laikotarpį skolos iš IĮ „Milius“ nereikalavo, vykdomojo įrašo originalą 2015-05-21 grąžino notarui. Taigi skolos grąžinimo užtikrinimo priemonės atsisakė. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks ieškovės sprendimas dėl skolos išieškojimo veiksmų nutraukimo ieškovei nesukūrė daugiau teisių dėl trečiųjų asmenų sumokėtų už paslaugas mokesčių paskirstymo LR civilinio kodekso 6.54,6.55 straipsniuose nurodyta tvarka vykdant sutartinius santykius su atsakove E. V..Šilumos energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinio kodekso normos dėl energijos pirkimo–pardavimo sutarčių (Civilinio kodekso 6.383–6.391 straipsniai), šilumos energijos pirkimą–pardavimą reglamentuojančios teisės normos – Šilumos ūkio įstatymas, ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-260 patvirtintos Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinės sąlygos. Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis apibrėžiama kaip šilumos tiekėjo ar gamintojo ir buitinio šilumos vartotojo ar juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai, sutartis. Pagal ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 62 punktą, šilumos pirkimo–pardavimo sutartis sudaroma šilumos tiekėjo ir pastato savininko – šilumos vartotojo; 52.1 punkte nustatyta, kad šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis sudaroma šilumos tiekėjo ir butų, kitų patalpų savininkų – buitinių šilumos vartotojų. Pagal ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-260 patvirtintų Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinių sąlygų 8 punktą šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių pagal šias standartines sąlygas šalys yra šilumos tiekėjas ir pastato savininkas – šilumos vartotojas. Taigi šilumos pirkimo–pardavimo teisinių santykių šalys yra šilumos tiekėjas ir pastato savininkas – šilumos vartotojas ar pastato butų, kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas, nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija. Tokia išvada padaryta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras v. AB ,,VST“ byloje Nr. 3K-3-3/2008, 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009 UAB ,,Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė).Ieškovė AB „Kauno energija“ neginčija, kad J. Z. vardu 2012 m. lapkritį išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. 121100000668 už šilumą 1 166,43 Lt sumai buvo apmokėta kasos pajamų orderiu Nr. 25232. Taip pat už 2012 m. gruodį išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. 121200000684 už šilumą 1 568,81 Lt sumai buvo apmokėta kasos pajamų orderiu Nr. 34637, PVM sąskaita faktūra Nr. 130100000698 1424,67 Lt sumai už 2013 m. sausį apmokėta kasos pajamų orderiu Nr. 46144, PVM sąskaita faktūra Nr. 130200000699 už 2013 m. vasarį 1065,37 Lt sumai apmokėta mokėjimo nurodymu Nr. 56046 ir PVM sąskaita Nr. 130300000704 už 2013 m. kovą, 2013 m. balandį 450,48 Lt. Taigi visos iki 2013 m. birželio mėn. ieškovės išrašytos sąskaitos J. Z. arba J. Z. firmos ,,Milius“ vardu, iš viso už 4308,05 Lt (1568,81 + 1065,37 + 1156,99 + 450,48 + 33,20 + 33,20), buvo apmokėtos už J. Z. (1 t., b. l. 141, 158, 160, 161, 162, 163, 165, 166, 168–177) J. Z. turto paveldėtojos nagrinėjamoje byloje trečiojo asmens I. K. ir trečiojo asmens UAB „Gaividra“. Mokestiniuose dokumentuose mokėtojai aiškiai nurodė, už ką ir pagal kokią sąskaitą sumokėjo ieškovei mokesčius.CK 6.55 straipsnio 1 d. numato, jog skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina. Tik tuo atveju, jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, numatyta kreditoriaus teisė užskaityti skolos grąžinimą pagal kreditoriaus pasirinkimą laikantis šio straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos. Esant tokioms aplinkybėms tretiesiems asmenims mokėjimo dokumentuose nurodžius, kurią iš skolų jie grąžina, ieškovė be pagrindo jų neužskaitė pagal mokėtojų nurodymą.Ieškovės argumentai dėl tariamai netinkamai išspręsto pirmosios instancijos teismo mokestinio ginčo yra nepagrįsti, tad atmestini, kadangi Šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 1833300010 (b. l. 16–19, 1 t.) bendrųjų nuostatų skyriaus 2.7 punkto nuostatos, dėl Šilumos vartotojos sumokėtų pinigų už šilumos paslaugas paskirstymo LR civilinio kodekso 6.54, 6.55 straipsniuose nurodyta tvarka galioja atsakovei E. V. nuo nuosavybės teisių įsigijimo momento. Todėl skolininko mokėjimo dokumentuose nurodžius, kurią iš skolų mokėtojas grąžina, ieškovė be pagrindo mokesčių neužskaitė pagal mokėtojų nurodymą, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė nagrinėjamoje byloje negali mokėjimų užskaityti kitaip, nei mokėjimo dokumente nurodė paslaugų gavėjai.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje generalinis prokuroras, ginantis viešąjį interesą v. Vilniaus miesto savivaldybės taryba ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008;teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“, bylos Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jų visetą, tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 328 str.).Atmetus ieškovės apeliacinį skundą iš ieškovės priteistinos (CPK 96 str.) bylinėjimosi išlaidų – 9,62 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas (Kauno apygardos teismo pažyma – 2 t., b. l. 27). Atsakovė nepateikė rašytinių įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl teisinių paslaugų išlaidos atsakovei nepriteistinos (CPK 98 str. 1 d.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimo nekeisti.
Priteisti iš ieškovės AB „Kauno energija“ (į. k. 235014830, Kaunas, Raudondvario pl. 84) 9,62 (devyni eurai šešiasdešimt du centai) Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.