- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-29
- Bylos Nr.
- e2S-1401-967/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00699-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Atsakovas
- J. L.
- Kategorijos
- 3.3.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Laknojus“ ieškinį atsakovui J. L. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Laknojus“ (toliau – ieškovė, bendrovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo J. L. (toliau – atsakovas) 2 103,34 Eur skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Nurodė, kad ieškovei Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 9 d. nutartimi iškelta bankroto byla. Ieškovės nemokumo administratorius, tikrindamas bendrovės sudarytus sandorius, nustatė, kad atsakovas, būdamas ieškovės (duomenys neskelbtini), negrąžino dalies iš bendrovės paimtų piniginių lėšų. 2023 m. sausio 31 d. avansinės apyskaitos duomenimis, atsakovui išduotų, tačiau nepanaudotų ir bendrovei negrąžintų lėšų likutis sudarė 1 813,34 Eur. Ši suma, kaip atskaitingam asmeniui išduota, bet nepanaudota įmonės veiklos tikslais, grąžintina ieškovei. Nemokumo administratorius, patikrinęs pinigines bendrovės operacijas, taip pat nustatė, kad atsakovas nuo bendrovės sąskaitos nurašė grynųjų pinigų (290 Eur), todėl liko skolingas 2 103,34 Eur. Ieškovės nemokumo administratorius kreipėsi į atsakovą dėl lėšų gražinimo, tačiau atsakovas pareiškė prašymą įskaityti neišmokėtą pinigų sumą skolai padengti. Ieškovė nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. gruodžio 20 d. nutartimi patvirtino ieškovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, tarp jų ir atsakovo 9 861,42 Eur finansinį reikalavimą. Garantiniam fondui išmokėjus atsakovui 5 040 Eur, 2024 m. vasario 8 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas patvirtino patikslintą atsakovo 4 821,42 Eur kreditorinį reikalavimą ieškovės bankroto byloje. Ieškovės teigimu, nemokumo administratorius išaiškino atsakovui, kad įskaitymas yra draudžiamas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) ir pakartotinai paragino sumokėti skolą, tačiau atsakovas skolos nesumokėjo.
Žemesnės instancijos teismas
3. Atsakovas per teismo nustatytą terminą į ieškinį atsiliepimo nepateikė, todėl, ieškovės prašymu, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2024 m. balandžio 17 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo nuspręsta ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti ieškovei iš atsakovo 2 103,34 Eur skolą ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. kovo 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
4. Klaipėdos apylinkės teisme 2024 m. gegužės 10 d. buvo gautas atsakovo prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-4454-904/2024, priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 4 821,42 Eur neišmokėto darbo užmokesčio.
Atsiliepimas
5. Atsakovas nurodė, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie teismo procesą, tai yra procesiniai dokumentai nebuvo įteikti atsakovui, be to, nebuvo taikytas ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje numatytas procesinių dokumentų įteikimo būdas. Atsakovo manymu, teismas neišnaudojo visų atsakovo informavimo būdų ir tokiu būdu tinkamai neinformavo atsakovo apie pradėtą bylą dėl skolos, todėl procesas turi būti atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Atsakovas taip pat nurodė, kad atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. e2-4454-904/2024 jis siekia pareikšti priešieškinį ieškovei dėl neišmokėto atsakovui 4 821,42 Eur darbo užmokesčio priteisimo bei šio reikalavimo įskaitymo į ieškinio reikalavimą.
Žemesnės instancijos teismas
6. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2024 m. liepos 19 d. nutartimi nutarė netenkinti atsakovo prašymo dėl civilinės bylos Nr. e2-4454-904/2024 atnaujinimo.
7. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2024 m. liepos 19 d. nutartyje pažymėjo, kad procesiniai dokumentai buvo siunčiami atsakovui paštu ((duomenys neskelbtini)) ir per Elektroninių paslaugų portalo (EPP) sistemą. Vokas su teismo procesiniais dokumentais teismui grįžo atgal, jie nebuvo įteikti atsakovui (siunta nebuvo atsiimta pašte per siuntos saugojimo terminą). Atsakovas nepaaiškina, kodėl jis, gyvendamas nurodytu adresu, neatsiėmė teismo jam siųstų procesinių dokumentų. Teismas vertino, kad šiuo atveju dokumentai atsakovui buvo pristatyti per EPP sistemą 2024 m. kovo 29 d., todėl nėra pagrindo išvadai jog procesiniai dokumentai atsakovui yra neįteikti ar teismas turėjo juos įteikti viešai (CPK 130 straipsnis). Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovas jokių argumentų, įrodymų, jog skola ieškovei iš atsakovo buvo priteista neteisėtai ar nepagrįstai, neteikia, skolos fakto ir dydžio neginčija. Ieškovo siekis, atnaujinus procesą, yra pateikti priešieškinį dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir įskaitymo yra teisiškai ydingas, kadangi visi kreditoriaus reikalavimai bankrutuojančiai įmonei privalo būti pareikšti bankroto byloje. Iš Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Nr. eB2-210-618/2024 duomenų matyti, kad atsakovas byloje dalyvauja kaip pirmos eilės kreditorius, 2024 m. vasario 8 d. nutartimi yra patvirtintas jo kreditorinis reikalavimas 4 821,42 Eur sumai. Atsakovo siekis atnaujinti išnagrinėtą bylą Nr. e2-4454-904/2024, kurioje iš jo ieškovės (bankrutuojančios įmonės) naudai priteista skola, tam, kad galbūt būtų atliki įskaitymai ir jam nebetektų mokėti priteistos skolos ieškovei, yra teisiškai ydingas ir negalimas, pažeidžiantis kitų ieškovės kreditorių teises ir interesus.
8. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovo atskirąjį skundą, 2024 m. spalio 31 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. liepos 19 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – atnaujino procesą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-4454-904/2024 pagal ieškovės BUAB „Laknojus“ ieškinį atsakovui J. L. dėl skolos priteisimo ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nustatęs, kad procesiniai dokumentai atsakovui nebuvo tinkamai įteikti.
9. Pirmosios instancijos teisme 2025 m. sausio 9 d. buvo gauti atsakovo J. L. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose atsakovas nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. spalio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-94-618/2025 patvirtino kreditorinį reikalavimą, pagal kurį BUAB „Laknojus“ yra skolinga atsakovui neišmokėtą darbo užmokestį, kurio suma yra 9 861,42 Eur. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius 2024 m. sausio 10 d. sprendimu Nr. GF_SPIE-29 išmokėjo atsakovui 5 040 Eur, todėl liko nepadengta skolos dalis, t. y. 4 821,42 Eur. Atsakovas taip pat nurodė, kad jis, būdamas ieškovės (duomenys neskelbtini), yra padengęs ieškovės mokėjimus už paslaugas bei prekes iš viso 473,26 Eur sumai (UAB Prekybos namams „Waldis“ ir UAB „Viprotekas“).
Šalies argumentai
10. Ieškovė 2025 m. vasario 6 d. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad nemokumo administratorius, patikrinęs jam perduotą ieškovės UAB „Laknojus“ kreditorių sąrašą, sudarytą bankroto bylos iškėlimo dienos duomenimis (2023 m. spalio 18 d.), nustatė, kad bendrovė bankroto bylos iškėlimo dieną turi 100 Eur skolą UAB „Viprotekas“ ir 373,26 Eur skolą UAB Prekybos namams „Waldis“. Ieškovės nemokumo administratorius neginčija atsakovo atliktų mokėjimų už ieškovę pastarosios kreditorėms UAB „Viprotekas“ ir UAB Prekybos namams „Waldis“, tačiau nesutinka su atsakovo argumentais, jog įvykdytos prievolės apimtyje atsakovo skola mažintina. Atsakovas savo reikalavimus (473,26 Eur) likviduojamai dėl bankroto UAB „Laknojus“ pagal pateiktus kvitus turėtų reikšti bendrovės bankroto byloje. Šiuo metu teismo nutartis patvirtinti įmonės restruktūrizavimo planą ar nutraukti nemokumo bylą nėra priimta, bankroto procesas nėra užbaigtas. Šalių tarpusavio skolos nėra susijusios su mokestiniais teisiniais santykiais. Atsakovo prašomas priešpriešinių reikalavimų įskaitymas (skolos mažinimas įvykdytos prievolės apimtyje) po nutarties iškelti bendrovei bankroto bylą įsiteisėjimo negali būti atliktas, kadangi yra priešingas teisei, pažeidžia imperatyviąsias teisės normas bei kitų UAB „Laknojus“ kreditorių teises bei jų interesus. Atsakovo rašytiniuose paaiškinimuose nurodyti argumentai dėl skolos mažinimo įvykdytos prievolės apimtyje nepagrįsti ir neteisėti, atsakovo nurodomas skolos mažinimas pažeistų JANĮ nustatytą kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarką bei kreditorių lygiateisiškumo principą ir teises.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
11. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. vasario 24 d. nutartimi J. L. prašymą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. balandžio 17 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-4454-904/2024, pakeitimo ar panaikinimo atmetė.
12. Teismas nustatė, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1 813,34 Eur skolą, kuri nustatyta pagal UAB „Laknojus“ 2023 m. sausio 31 d. avansinės apyskaitos duomenis, bei 290 Eur lėšas, nurašytas 2023 m. vasario 16 d. ir 2023 m. kovo 10 d. dienomis nuo įmonės banko sąskaitos kortelės. Atsakovas su ieškovės reikalavimais ir argumentais nesutinka, motyvuodamas tuo, kad ieškovė yra skolinga jam neišmokėtą darbo užmokestį, t. y. 4 821,42 Eur, taip pat 473,26 Eur, kuriuos atsakovas sumokėjo už bendrovę.
13. Teismas pažymėjo, kad byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog atsakovas yra pareiškęs finansinius reikalavimus UAB „Laknojus“ bankroto byloje. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Laknojus“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuriame įtrauktas J. L. 9 861,42 Eur finansinis reikalavimas. Garantiniam fondui išmokėjus J. L. 5 040 Eur sumą, Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. vasario 8 d. nutartimi patvirtino patikslintą atsakovo 4 821,42 Eur kreditorinį reikalavimą BUAB „Laknojus“ bankroto byloje.
Šalies argumentai
14. Teismas pažymėjo, kad prašyme dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo atsakovas nurodė, jog siekia pareikšti priešieškinį byloje dėl neišmokėto darbo užmokesčio, tačiau per teismo nustatytą terminą savarankiškų reikalavimų byloje nepateikė. Teismas atkreipė dėmesį, kad toks atsakovo reikalavimas jau yra išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi (CPK 137 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. kovo 12 d. nutartimi išsprendė atsakovo prašymą patikslinti atsakovo reikalavimą ieškovės bankroto byloje jį sumažinant turimos jo skolos sumai nuo 4 821,42 Eur iki 2 718,08 Eur. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju kreditoriaus J. L. skola BUAB „Laknojus“ nesusijusi su mokesčių permoka (skirtumu), todėl nėra JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų sąlygų, kurioms esant galima taikyti įskaitymą bankroto byloje. Atsižvelgdamas į tai, Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. kovo 12 d. nutartimi kreditoriaus J. L. prašymą dėl finansinio reikalavimo patikslinimo BUAB „Laknojus“ byloje atmetė. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 12 d. nutartis palikta nepakeista.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismas pažymėjo, kad atnaujinus procesą atsakovas į bylą papildomai pateikė kvitus, pagrindžiančius, jog jis atliko mokėjimus už ieškovę pastarosios kreditoriams: UAB „Viprotekas“ (2023 m. gegužės 26 d. kasos pajamų orderis Nr. PROE001821) sumokėjo 100 Eur ir UAB Prekybos namams „Waldis“ (2023 m. lapkričio 6 d. pinigų priėmimo kvitas serija ABU Nr. 6197995) sumokėjo 373,26 Eur (bendra suma 473,26 Eur). Teismas vertino, kad iš pateiktų duomenų galima daryti išvadą, jog atsakovas atliko mokėjimus už trečiąjį asmenį. Šių aplinkybių ieškovė neginčija. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad mokėjimas UAB Prekybos namams „Waldis“ buvo atliktas jau po bankroto bylos iškėlimo, kai atsakovas nebeturėjo įgaliojimų bendrovės vardu vykdyti finansines operacijas.
16. Teismas nurodė, kad byloje pagal 2023 m. gegužės 2 d. Juridinių asmenų registro duomenis nustatyta, jog atsakovas bendrovės (duomenys neskelbtini) buvo nuo 2015 m. rugpjūčio 27 d. iki bendrovės bankroto bylos iškėlimo, todėl būtent jam kilo pareiga teikti bendrovės apskaitos dokumentus nemokumo administratoriui. Teismas nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 9 d. nutartimi atsakovas buvo įpareigotas per 14 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, taip pat visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla, o administratorius įpareigotas perimti visus dokumentus ir perduodamą turtą.
17. Teismas pažymėjo, kad pagal bendrovės 2023 m. sausio 31 d. avansinės apyskaitos duomenis atsakovui 2023 m. sausio 31 d. išduotų, tačiau nepanaudotų ir įmonei negrąžintų lėšų likutis sudarė 1 813,34 Eur, o 2023 m. vasario 16 d. ir 2023 m. kovo 10 d. dienomis nuo bendrovės banko sąskaitos kortelės nurašytų grynųjų pinigų panaudojimą patvirtinančių dokumentų administratoriui perduota nėra. Pagal ieškovės pateiktus duomenis, atsakovas jokių kitų avansinės apyskaitos, buhalterinės apskaitos dokumentų ir į bylą pateiktų kvitų bankroto administratoriui neperdavė, atsakovo nurodyti mokėjimai buhalterinėje apskaitoje nebuvo pažymėti bei apskaityti. UAB „Viprotekas“ ir UAB Prekybos namų „Waldis“ kreditoriniai reikalavimai buvo patvirtinti bendrovės bankroto byloje.
18. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama įskaityti reikalavimus, išskyrus priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, kurie tenkina abi šias sąlygas: atsirado iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos ir toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas šalies prašymą įskaityti šalių byloje pareikštus priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, ex officio turi išsiaiškinti, ar nėra tokiam įskaitymui galiojančių draudimų. Teismų praktikoje nurodoma, kad tuo atveju, jei vienai bylos šalių yra iškeliama bankroto byla, nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo įskaitymas, išskyrus mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymą, draudžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-375-421/2019).
19. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas atliktų mokėjimų už bendrovę buhalterinėje apskaitoje neatvaizdavo, be to, piniginę prievolę UAB Prekybos namams „Waldis“ įvykdė jau po bankroto bylos iškėlimo, pažeisdamas JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punktą, teismas vertino, kad šiuo atveju nėra pagrindo mažinti ieškovės reikalaujamą priteisti sumą. Teismo vertinimu, priešingu atveju būtų pažeistas esminis teisės principas, kad iš neteisės neatsiranda teisė (lot. ex injuria non oritur jus). Teismas pažymėjo, kad atsakovas, šiuo atveju turėdamas įmonei kokių nors reikalavimų dėl prievolių įvykdymo už bendrovę, kurie nebuvo įtraukti į buhalterinę apskaitą, turėjo teisę pareikšti finansinius reikalavimus bankroto byloje (JANĮ 41 straipsnis).
20. Teismas taip pat nurodė, kad pagal kasacinio teismo praktiką kreditorių ir skolininkų tarpusavio reikalavimai iškėlus bankroto bylą negali būti įskaitomi nuo bankroto bylos iškėlimo momento, nes tarpusavio įskaitymas yra vienas iš prievolės įvykdymo būdų ir tokiais veiksmais (įskaitymu) būtų pažeidžiami kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesai. Draudimas kreditoriams siekti savo reikalavimus tenkinti kitaip, nei JANĮ nustatyta tvarka, užtikrina, kad jokiam kreditoriui nebus suteikiamos privilegijos kitų atžvilgiu, ir tai yra tokių nemokumo teisės principų, kaip visuotinumas ir kreditorių lygiateisiškumas, išraiška (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-607-464/2018).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai
21. Atsakovas J. L. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 24 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Teismas, neišnaudojęs visų minimalių civiliniame procese numatytų informavimo būdų, skubotai priėmė sprendimą už akių ir tokiu būdu apribojo atsakovo teisę į teisingą teismą.
21.2. Atsakovas teikia priešieškinį atskiroje civilinėje byloje, kurioje išngarinėtas/nagrinėjamas priepriešinis reikalavimas, kurio požymiai – reikalavimai, kilę iš bankrutuojančios/bankrutavusios įmonės veiklos (ieškinio objektas – negrąžinti pinigai įmonei, o priešieškinio reikalavimas – neišmokėtas darbo užmokestis už darbą įmonėje). Jei buvo galimas skolos priteisimas ne bankroto byloje, darytina analogiška teisinė prielaida, jog ir kiti reikalavimai (priešpriešiniai) gali būti nagrinėjamai ne bankroto byloje taikant teisės analogiją.
21.3. Atnaujinus procesą byloje, bylos nagrinėjimo stadija – parengiamoji, o tai reiškia, kad šioje stadijoje yra galimas priešieškinio reiškimas. Priešieškinio tikslas – reikalavimo įskaitymas į pradinio (ieškinio) reikalavimą.
21.4. Teismas skundžiamojoje nutartyje nurodo, kad atsakovas prašyme nurodė prašymą įskaityti skolos sumą į priteistą sprendimu už akių sumą, nors ieškovas proceso atnaujinimu prašė panaikinti sprendimą už akių su tikslu pateikti priešieškinį, kurio priėmimo klausimas išspręstas 2024 m. liepos 1 d., nors priešieškinis neišnagrinėtas. Be to, priešieškinis nebuvo išsiųstas ieškovei pateikti atsiliepimui, t. y. nepradėtas procesas priešieškiniui nagrinėti, o tai reiškia, jog byla neišnagrinėta visiškai.
Atsiliepimas
22. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą, prašydama atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
22.1. 2024 m. liepos 1 d. teismo rezoliucija buvo sprendžiamas atsakovo prašymo dėl proceso atnaujinimo, o ne priešieškinio priėmimo klausimas.
22.2. Visi kreditorių finansiniai reikalavimai bankrutuojančiai įmonei reiškiami, tvirtinami ir tenkinami specialaus JANĮ nustatyta tvarka. Klaipėdos apygardos teismas, iškėlęs UAB „Laknojus“ bankroto bylą, 2023 m. spalio 9 d. nutartimi nustatė, kad bankrutuojančios bendrovės kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus nemokumo administratoriui per 30 dienų nuo įsiteisėjusios teismo nutarties iškelti bankroto bylą paskelbimo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje dienos, nurodydami, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.
22.3. Atsakovas pareiškė ieškovei savo 9 861,42 Eur kreditorinį reikalavimą, kuris buvo patvirtintas Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutartimi ieškovės bankroto byloje. Garantiniam fondui išmokėjus atsakovui 5 040 Eur, 2024 m. vasario 8 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas patvirtino patikslintą atsakovo 4 821,42 Eur kreditorinį reikalavimą ieškovės bankroto byloje, paminėta nutartis yra įsiteisėjusi.
22.4. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Taigi atsakovo reiškiamas priešpriešinis reikalavimas priteisti iš ieškovės 4 821,42 Eur jau yra išspręstas ieškovės bankroto byloje, todėl negali būti reiškiamas šioje civilinėje byloje. Atsakovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, reikšdamas nepagrįstus reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).
24. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
25. Apeliacijos objektas šiuo atveju yra Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 24 d. nutarties, kuria buvo netenkintas atsakovo prašymas dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. balandžio 17 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-4454-904/2024, pakeitimo ar panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atskirojo skundo argumentų
26. Atskirajame skunde atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, kad atsakovas nepateikė priešieškinio, atitinkamai nepagrįstai jo priešpriešinių reikalavimų neišsprendė skundžiamoje nutartyje. Apelianto teigimu, jo priešieškinis teisėjos rezoliucija buvo priimtas 2024 m. liepos 1 d. Apeliantas taip pat nurodo, kad jeigu nagrinėjamu atveju atskiroje civilinėje byloje buvo galimas skolos priteisimas, kiti reikalavimai (priešpriešiniai) taip pat gali būti nagrinėjami atskiroje civilinėje byloje.
27. Iš civilinėje byloje esančių duomenų matyti, kad 2024 m. gegužės 10 d. atsakovas J. L. pateikė teismui prašymą dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo, pavadintą „Prašymas dėl proceso atnaujinimo/priešieškinis“ (DOK-22890), kuriame išdėstė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-4454-904/2024 ir priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 4 821,42 Eur neišmokėto užmokesčio. Šis atsakovo procesinis dokumentas buvo priimtas 2024 m. liepos 1 d. teisėjos rezoliucija.
28. Skundžiamoje 2025 m. vasario 24 d. nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2024 m. lapkričio 8 d. nutartimi buvo nustatytas 14 kalendorinių dienų terminas, per kurį atsakovas turėjo pateikti į bylą atsiliepimą ir rašytinius įrodymus bei prašymus ir reikalavimus, o ieškovė turi teisę į bylą pateikti rašytinius paaiškinimus ir pateikti papildomus įrodymus, tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovas J. L. atsiliepimo ar priešpriešinių reikalavimų nepateikė. Teismas taip pat pažymėjo, kad prašyme dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo atsakovas nurodė, jog siekia pareikšti priešieškinį byloje dėl neišmokėto darbo užmokesčio įskaitymo, tačiau per teismo nustatytą terminą savarankiškų reikalavimų byloje nepateikė.
29. Nors atsakovas nesutinka su paminėtais skundžiamos nutarties argumentais, pažymėtina, kad atsakovas iš tiesų nepateikė teismui CPK reikalavimus atitinkančio priešieškinio, kurį nurodė ketinantis pateikti. CPK 143 straipsnio 1 dalyje yra išdėstyti priešieškinio reikalavimai – priešieškinis, be kita ko, pareiškiamas pagal taisykles, CPK nustatytas ieškiniui pareikšti (CPK 143 straipsnio 3 dalis). Teikiant priešieškinį, turi būti laikomasi procesinių dokumentų formai ir turiniui nustatytų reikalavimų. Bendrieji formalūs reikalavimai teismui pateikiamiems procesiniams dokumentams įtvirtinti CPK 111-114 straipsniuose, o CPK 135 straipsnis reglamentuoja ieškinio turiniui taikomus reikalavimus. Priešieškinyje, kaip ir ieškinyje, be kitos būtinos informacijos (CPK 135 straipsnis), turi būti nurodomos aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas (faktinis ieškinio pagrindas), ir išdėstytas pats reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Vien žodžio „priešieškinis“ nurodymas prašyme dėl proceso atnaujinimo, nesilaikant CPK nustatytos priešieškinio formos ir turinio reikalavimų, nesudaro pagrindo tokio procesinio dokumento vertinti kaip priešieškinio.
30. Nors apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas dėl jo priešpriešinio reikalavimo nepasisakė, iš pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino apelianto suformuluotą reikalavimą priteisti jam iš ieškovės 4 821,42 Eur neišmokėto darbo užmokesčio. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad toks atsakovo reikalavimas jau yra išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi (CPK 137 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenis, matyti, kad Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. vasario 8 d. nutartimi BUAB „Laknojus“ bankroto byloje (civilinės bylos Nr. eB2-210-618/2024) patvirtino pirma eile pirmu etapu tenkintiną J. L. 4 821,42 Eur kreditorinį reikalavimą, paminėta nutartis įsiteisėjo 2024 m. vasario 20 d. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad juridinio asmens bankroto byloje kreditoriaus pareikštas reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų pareiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011). Taigi, kaip pagrįstai pažymėta ir skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje, atsakovo reikalavimas dėl 4 821,42 Eur neišmokėto darbo užmokesčio iš bendrovės priteisimo jau yra išspręstas įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartimi, todėl jo pagrįstumo klausimas pakartotinai nenagrinėtinas (CPK 137 straipsnsio 1 dalies 4 punktas).
31. Kaip matyti iš atsakovo atskirojo skundo argumentų, atsakovo tikslas, pareiškiant reikalavimą priteisti jam iš ieškovės 4 821,42 Eur, yra priešpriešinių reikalavimų įskaitymo taikymas, tokiu būdu iš esmės panaikinant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. balandžio 17 d. sprendimu už akių ieškovės naudai iš atsakovo priteistą 2 103,34 Eur skolą. Kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, tokį atsakovo reikalavimą taip pat jau išsprendė ieškovės bankroto bylą nagrinėjantis Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. kovo 12 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. eB2-210-618/2024). Patikrinus LITEKO duomenis apie paminėtą ieškovės bankroto bylą (CPK 179 straipsnio 3 dalis), matyti, kad atsakovas 2024 m. kovo 1 d. pateikė ieškovės bankroto bylą nagrinėjančiam teismui prašymą dėl finansinio reikalavimo patikslinimo, kuriuo atsakovas prašė sumažinti ieškovės bankroto byloje patvirtintą jo finansinį reikalavimą nuo 4 821,42 Eur iki 2 718,08 Eur, įskaitant jo skolą BUAB „Laknojus“. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. kovo 12 d. nutartimi, priimta nurodytoje civilinėje byloje, netenkino šio atsakovo prašymo, pažymėdamas, kad nagrinėjamu atveju kreditoriaus J. L. skola BUAB „Laknojus“ nesusijusi su mokesčių permoka (skirtumu), todėl nėra JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų sąlygų, kurioms esant galima taikyti įskaitymą bankroto byloje. Atsakovui apskundus paminėtą nutartį, Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. balandžio 23 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. e2-321-577/2024) atsakovo atskirojo skundo netenkino ir pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.
32. Kaip matyti iš Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje, atsakovui jau buvo paaiškinta, kad reikalavimų įskaitymas yra vienas iš prievolių įvykdymo būdų, tačiau jo taikymas yra siejamas su tam tikrų sąlygų buvimu. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.134 straipsnio 1 dalį draudžiama įskaityti: 1) reikalavimus, kurie ginčijami teisme; 2) reikalavimus, atsiradusius iš sutarties dėl turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos; 3) reikalavimus, kurių įvykdymas susijęs su konkretaus kreditoriaus asmeniu; 4) dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atsiradusius reikalavimus atlyginti žalą; 5) reikalavimus valstybei, tačiau valstybė turi teisę taikyti įskaitymą; 6) kai prievolės dalykas yra turtas, į kurį negalima nukreipti išieškojimo; 7) įstatymų numatytus kitokius reikalavimus. Nagrinėjamu atveju ieškovė yra bankrutuojanti bendrovė, todėl kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo klausimai turi būti nagrinėjami JANĮ nustatyta tvarka. Pagal JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama įskaityti reikalavimus, išskyrus priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, kurie tenkina abi šias sąlygas: atsirado iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos ir toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. Kaip minėta, ieškovės bankroto bylą nagrinėjantis teismas sąlygų, leidžiančių taikyti reikalavimų įskaitymą, buvimo nenustatė. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas pateikė atsakovui išsamų išaiškinimą apie tai, kokias sąlygas turi tenkinti reikalavimai, kuriuos prašoma įskaityti esant iškeltai bankroto bylai.
33. Atsižvelgiant į apelianto siekį savo finansinį reikalavimą patenkinti kitokia tvarka nei numato JANĮ, t. y. pareiškiant priešpriešinį reikalavimą bankrutuojančiai bendrovei atskiroje civilinėje byloje, pažymėtina, kad teismų praktikoje akcentuota, jog tokia tvarka kreditorių priešpriešiniai reikalavimai negali būti įskaitomi. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įmonės kreditorių ir skolininkų tarpusavio reikalavimai, iškėlus bankroto bylą, negali būti įskaitomi nuo bankroto bylos iškėlimo momento, nes tarpusavio įskaitymas yra vienas iš prievolės įvykdymo būdų ir tokiais veiksmais (įskaitymu) būtų pažeidžiami kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2008; 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2013). Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad draudimas kreditoriams siekti savo reikalavimus tenkinti kitaip, nei Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (šiuo atveju JANĮ) nustatyta tvarka, užtikrina, kad jokiam kreditoriui nebus suteikiamos privilegijos kitų atžvilgiu, ir tai yra tokių nemokumo teisės principų, kaip visuotinumas ir kreditorių lygiateisiškumas, išraiška (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-607-464/2018). Taigi šios civilinės bylos išnagrinėjimo rezultatas, kurio siekia atsakovas atnaujinus civilinę bylą, neabejotinai pažeistų bankroto procese taikomas kreditorių reikalavimų tenkinimo taisykles, todėl tenkinti atsakovo prašymo pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo.
34. Atsakovas atskirajame skunde yra suformulavęs prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – išieškojimo vykdymo sustabdymo – taikymo, kol įsiteisės teismo procesinis sprendimas dėl proceso šioje civilinėje byloje atnaujinimo. Pastebėtina, kad toks atsakovo prašymas jau buvo išnagrinėtas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. liepos 1 d. nutartimi, atsakovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos, todėl atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pakartotinai apeliacinės instancijos teisme nespręstinas.
Dėl bylos procesinės baigties
35. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2025 m. vasario 24 d. priėmė pagrįstą nutartį, kuria netenkino atsakovo reikalavimo pakeisti arba panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. balandžio 17 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-4454-904/2024. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas netenkinamas ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
36. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
37. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.