Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto J. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal atsakovo J. L. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-4454-904/2024, išnagrinėtoje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Laknojus“ ieškinį atsakovui J. L. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

8.2. Nurodo, kad ieškovė su ieškiniu pateikė ir patvirtino reikalavimą dėl atsakovui neišmokėto darbo užmokesčio, kuris yra savarankiškas reikalavimas pagal priešieškinį. Teigia, kad faktas, jog viena iš proceso šalių nebuvo tinkamai informuota apie bylą sudaro pagrindą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies pagrindu, kadangi netinkamai buvo taikomos CPK nuostatos įteikiant procesinius dokumentus. Nurodo, kad apeliantas teikė priešieškinį atskiroje civilinėje byloje, kurioje išnagrinėtas/nagrinėjamas priepriešinis reikalavimas, kurio požymiai reikalavimai, kilę iš bankrutuojančios įmonės veiklos (ieškinio objektas negrąžinti pinigai įmonei, o priešieškinio reikalavimas neišmokėtas darbo užmokestis už darbą įmonėje). Jei buvo galimas skolos priteisimas ne bankroto byloje, darytina analogiška teisinė prielaida, jog ir kiti reikalavimai (priešpriešiniai) gali būti nagrinėjamai ne bankroto byloje taikant CPK 3 straipsnio 6 dalį. Atnaujinus procesą byloje, bylos nagrinėjimo stadija parengiamoji, o t ai reiškia, jog šioje stadijoje yra galimas priešieškinio reiškimas, o priešieškinio tikslas reikalavimo įskaitymas į pradinio (ieškinio) reikalavimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto atskirojo skundo argumentus ir motyvus, konstatuoja, kad šiuo atveju apelianto pateiktam atskirajam skundui išnagrinėti dėl pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Dėl atskirojo skundo argumentų.

12. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, jog apelianto deklaruotos gyvenamosios vietos adresas sutampa su ieškovės ieškinyje nurodytu - (duomenys neskelbtini). Priėmus ieškovės ieškinį atsakovui procesiniai dokumentai buvo išsiųsti 2024 m. kovo 28 d. deklaruotu ir ieškinyje nurodytu gyvenamosios vietos adresu ir per Elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP). Klaipėdos apylinkės teismui 2024 m. balandžio 16 d. buvo gražintas apeliantui siųstas vokas su procesiniais dokumentais, pažymėta, jog apeliantas neatsiėmė siuntos per jos saugojimo terminą. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog procesiniai dokumentai šiuo atveju buvo įteikti per EPP ir 2024 m. balandžio 17 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo nusprendė ieškovės ieškinį patenkinti visiškai, taip pat teismo sprendime už akių nurodyta, jog atsakovui procesiniai dokumentai įteikti CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, tačiau jis per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

13. Procesinių dokumentų įteikimas reglamentuotas CPK XI skyriaus Antrajame skirsnyje (CPK 117–132 straipsniai). CPK 117 straipsnyje įtvirtinti procesinių dokumentų įteikimo būdai: 1) registruotąja pašto siunta; 2) per antstolius; 3) pasiuntinių paslaugų teikėjus; 4) kitais CPK nurodytais būdais. Nurodytas sąrašas nebaigtinis. CPK 122 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Taigi procesinių dokumentų įteikimas elektroninių ryšių priemonėmis įtvirtintas kaip vienas iš alternatyvių procesinių dokumentų įteikimo būdų.

14. CPK 175¹ straipsnyje reglamentuoti informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo teismo procese ypatumai. Nurodyto straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie šio Kodekso nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras.

15. Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše (toliau – Aprašas), patvirtintame teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakyme Nr. 1R-332, reglamentuotos Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų, teikiamų naudojantis LITEKO VEP posistemiu, sąlygos ir tvarka. Pagal Aprašo 21 punktą, jei teisme gauti procesiniai dokumentai turi būti pateikti kitiems proceso dalyviams, atsakingas teismo darbuotojas patikrina, ar, vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 9 dalimi, adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir yra aktyvi jo LITEKO VEP paskyra, taip pat patikrina, ar adresatas yra pateikęs sutikimą (prašymą) gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje. Jei adresatas neprivalo gauti procesinių dokumentų elektroninių ryšių priemonėmis ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra neaktyvi, gauti procesiniai dokumentai išspausdinami, atsakingas teismo darbuotojas patvirtina jų kopijų tikrumą ir pateikia juos pašto paslaugų teikėjui. Apie procesinių dokumentų išsiuntimą pažymima teismo LITEKO paskyroje (Aprašo 24 punktas).

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmens teisė būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam yra viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Teisė į teisingą teismą yra saugoma Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija), todėl kasacinio teismo praktikoje dėl procesinių dokumentų įteikimo instituto nuosekliai remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija. EŽTT praktikoje pažymima, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis nenustato konkretaus procesinių dokumentų įteikimo būdo (žr., pvz., 2017 m. vasario 16 d. sprendimo byloje K. prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06, par. 53). Tačiau bendrasis teisės į teisingą teismą principas, apimantis taip pat esminį proceso rungimosi principą, reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti su pastabomis ar pateiktais įrodymais bei juos komentuoti, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą (žr., pvz., 2014 m. kovo 4 d. sprendimo byloje D.ir K. prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Z. prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 70; 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje G. prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35). Jeigu teismo dokumentai, įskaitant teismo šaukimus, nėra įteikiami asmeniškai, asmeniui gali būti užkertamas kelias ginti save teismo proceso metu (žr. 2015 m. spalio 8 d. sprendimo byloje A. prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12, par. 48).

17. EŽTT nurodė, kad tais atvejais, kai civilinės bylos išnagrinėjamos nedalyvaujant vienai iš proceso šalių, reikia įvertinti šias aplinkybes: 1) ar teismas buvo pakankamai rūpestingas informuodamas šalis apie teisminį procesą ir ar šalys gali būti laikomos atsisakiusiomis savo teisės stoti prieš teismą ir gintis; 2) ar nacionalinė teisė suteikia galimybę asmenims, sužinojusiems apie prieš juos priimtą teismo sprendimą, reikalauti naujo teismo proceso, atitinkančio rungimosi principą (žr. cituotų sprendimų bylose D. ir K. prieš Turkiją, par. 80; A. prieš Slovėniją, par. 53). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali būti laikomas atsisakiusiu teisės stoti prieš teismą, išankstinė sąlyga yra ta, kad jis turi būti tinkamai informuotas apie tokią turimą teisę bei vykstantį teisminį procesą (žr. cituotų sprendimų bylose G. prieš Bulgariją, par. 42; D. ir K. prieš Turkiją, par. 87, 106; A. prieš Slovėniją, par. 58). Apeliacinės instancijos teismas ištyręs byloje esančius įrodymus nustatė, jog šioje byloje kartu su ieškiniu buvo pateiktas ne tik atsakovo gyvenamosios vietos adresas, tačiau ir visi pagrindiniai apelianto kontaktiniai duomenys (elektroninis paštas, telefonas), kuriais buvo galima informuoti apeliantą apie pradėtą teisminį procesą, teikiant užklausą ar asmuo sutinka gauti dokumentus elektroniniu būdu (Juridinių asmenų registro išrašas, apelianto susirašinėjimo su nemokumo administratoriaus medžiaga), dėl ko atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, procesinių dokumentų įteikimas, sutinkant su apeliantu, šioje byloje buvo formalus, neišnaudojus visų šioje byloje esančių galimybių informuoti apeliantą apie jo atžvilgiu pradėtą procesą, be kita ko pažymint, jog apeliantas yra fizinis asmuo, o ieškiniu pareikštas reikalavimas itin didelis fizinio asmens atžvilgiu, tačiau, šiuo atveju priimant sprendimą už akių, ieškinyje nurodytos aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai buvo įvertinti tik formaliai.

18. Pažymėtina, jog proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014).

19. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015 ir joje nurodytą praktiką; kt.).

20. Apeliacinės instancijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas procesinį sprendimą priėmė neišnaudojęs visų byloje galimų būdų informuoti jį apie teisminį procesą, kai tokios galimybės šioje byloje buvo (su ieškiniu pateikti visi apelianto kontaktiniai duomenys), todėl šiuo atveju atsižvelgiant be kita ko į tai, jog šalių ginčas buvo išspręstas formaliai priimant teismo sprendimą už akių, į tai, jog apeliantas yra fizinis asmuo, o ieškiniu pareikšta suma yra itin didelė, į tai, jog byloje nėra duomenų, jog apeliantas faktiškai buvo susipažinęs su jam siunčiamais procesiniais dokumentais ir ar veikė nesąžiningai, atsižvelgiant į tai, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas tik nežymiai (2 dienomis) praleidus terminą pateikti prieštaravimus dėl priimto teismo sprendimo už akių, vadovaujantis, teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad prioritetas šiuo atveju turi būti teikiamas teisingam bylos išnagrinėjimui iš esmės, todėl vien formalus procesinių dokumentų įteikimas laikantis CPK nuostatų negali lemti apelianto teisės ginti savo teises teisme apribojimo.

21. Teismo vertinimu, būtina pažymėti ir tai, jog pagal CPK 123 straipsnio 4 dalį procesinius dokumentus pristatantis asmuo neradus adresato pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, tačiau kaip matyti šiuo atveju pranešimas apelianto deklaruotos gyvenamosios vietos adresu buvo paliktas 2024 m. balandžio 3 d., o teismo sprendimas už akių priimtas 2024 m. balandžio 17 d., teismui gražinus voką 2024 m. balandžio 16 d., todėl atsižvelgiant į procesinių dokumentų įteikimo eigą šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog procesiniai dokumentai buvo įteikti apeliantui tinkamai CPK 123 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas nutaria atskirojo skundo reikalavimus tenkinti, tai yra Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. liepos 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - atnaujinti procesą Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. Nr. e2-4454-904/2024 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Laknojus“ ieškinį atsakovui J. L. dėl skolos priteisimo ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

22. Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

23. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos ypatumų, proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas taikė formaliai ir nepagrįstai atsisakė patenkinti apelianto prašymą atnaujinti procesą (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atnaujinamas procesas Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-4454-904/2024 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Laknojus“ ieškinį atsakovui J. L. dėl skolos priteisimo ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. liepos 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - atnaujinti procesą Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. Nr. e2-4454-904/2024 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Laknojus“ ieškinį atsakovui J. L. dėl skolos priteisimo ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.