Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. M. (G. M.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. rugpjūčio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2021 m. birželio 21 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam G. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. G. M. nuteistas 2015 m. birželio 4 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 253 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 10 (dešimties) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

2. Bausmės pradžia – 2013 m. spalio 4 d., bausmės pabaiga – 2024 m. birželio 4 d.

Nuteistojo G. M. skundas netenkinamas.

6. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) septintasis skirsnis. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį.

7. Kaip matyti iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio, spręsdamas Komisijos nutarimo patvirtinimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, pirmosios instancijos teismas įvertino tiek nuteistojo pažangą, tiek jo elgesį jam skirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu bei kitas aplinkybes, reikšmingas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui/netaikymui ir nusprendė atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti G. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Šiai išvadai pritaria ir aukštesnės instancijos teismas.

8. Nuteistasis skunde teigia, jog apylinkės teismas nepagrįstai atsižvelgė į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei sunkumą, taip pat likusios neatliktos bausmės dalį (2 metai 11 mėnesių 17 dienų Komisijos nutarimo dienai), kuri, jo nuomone, lyginant su atliktosios bausmės dalimi (beveik aštuoneri metai), nėra didelė, tačiau šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad nors nusikalstamos veikos aplinkybės, egzistavusios iki nuteistojo nuteisimo, negali būti pripažįstamos savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be abejo, šios aplinkybės gali būti vertinamos tik nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vis dėlto, ši informacija apie G. M. padarytas nusikalstamas veikas atitinkamai jį charakterizuoja, rodo buvus jo neigiamą požiūrį į visuotinai nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, o tai leidžia manyti, kad tokio asmens elgesio korekcijos laikotarpis turi būti vertinamas itin atidžiai, ką šiuo atveju apylinkės teismas ir padarė.

9. Bylos medžiaga patvirtina, kad laisvės atėmimo bausmę G. M. atlieka pirmą kartą, tačiau su teisėsaugos institucijomis yra susidūręs ir anksčiau. Du kartus yra teistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, jam skirtos piniginės baudos. Nusikaltimai, už kuriuos šiuo metu nuteistasis atlieka ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, yra sunkesni nei ankstesnieji, tačiau taip pat susiję su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Akivaizdu, jog nedidelės finansinės baudos neskatino jo rinktis teisėtų priemonių ir būdų savo gyvenimo tikslams pasiekti. G. M. skunde teigia, jog ilgus metus vartojo narkotines medžiagas, turėjo priklausomybę, todėl ir nusikalto, tačiau šiuo metu yra visiškai atsisakęs psichiką veikiančių medžiagų vartojimo. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad narkotines medžiagas nuteistasis vartojo daugiau nei penkiolika metų, duomenų, kad pataisos įstaigoje jis būtų visiškai atsisakęs šių medžiagų, teismui pateiktoje medžiagoje nėra. Priešingai, 2018 m. gruodžio 31 d. yra fiksuotas psichotropinių medžiagų vartojimo atvejis, dėl ko G. M. 2019 m. sausio 4 d. buvo paskirta drausminė nuobauda – uždrausta vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje. Nors daugiau tokių atvejų nenustatyta, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pataisos įstaigoje vartoti psichiką veikiančias medžiagas yra griežtai draudžiama, šių medžiagų patekimas į įstaigą yra apsunkintas.

10. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad G. M. 1999 m. ir 2000 m. bandė gydytis nuo turimos priklausomybės, t. y. buvo detoksikacijoje, tačiau šie bandymai nebuvo sėkmingi, iki nuteisimo jis aktyviai ir sistemingai vartojo narkotines medžiagas. Nors bausmę pataisos įstaigoje nuteistasis atlieka nuo 2015 m. pabaigos, tačiau Įžanginės grupės užsiėmimus, skirtus psichiką veikiančių medžiagų prevencijai, jis pradėjo lankyti tik 2018 m., taip pat nuo 2019 m. sausio 10 d. iki 2019 m. rugsėjo 26 d. buvo įrašytas į tikslinę programą, skirtą nuteistiesiems, kurie „bausmę atlieka Antrajame sektoriuje ir drausmine tvarka buvo bausti už apsvaigimą“. Teisėjų kolegijos vertinimu, sudalyvavimas keliose programose, skirtose narkotinių bei psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijai, nesuteikia pagrindo daryti patikimą išvadą, jog ilgus metus turėta priklausomybė yra įveikta ar bent jau kontroliuojama. Nors G. M. požiūris į narkotinių medžiagų vartojimą pamažu keičiasi pozityvia linkme, t. y. jis supranta, jog turima priklausomybė skatino jo nusikalstamumą ir yra pasiryžęs šių medžiagų nebevartoti, tačiau psichiką veikiančių medžiagų atsisakymo procesas yra daug valios pastangų bei specialistų (medikų, psichologų ir kt.) pagalbos reikalaujantis dalykas, todėl vien noras nebesisvaiginti neužtikrina, jog priklausomybė bus įveikta.

11. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistojo nusikaltimai buvo nukreipti ne tik į lėšų narkotinėms medžiagoms įsigyti gavimą, tačiau ir lėšų pragyvenimui gavimą, nes gaunamo darbo užmokesčio jam neužteko asmeninių poreikių tenkinimui, t. y. G. M. siekė „lengvų ir greitų“ pinigų. Todėl skundą nagrinėjantis apygardos teismas įvertina nuteistojo darbinę motyvaciją bei galimybes įsidarbinti. Socialinio tyrimo išvados duomenimis jis nėra įgijęs vidurinio išsilavinimo, šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, dvyliktoje klasėje. Bausmės atlikimo metu nuteistasis įgijo staliaus ir baldžiaus specialybes, taip pat dirbo VĮ „(duomenys neskelbtini)“ skalbyklos darbininko ir cecho darbininko pareigose, šiuo metu dirba siuvėju. Pataisos įstaigos administracijai yra pateikta pažyma, liudijanti, kad paleistas lygtinai G. M. bus įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbinio darbininko pareigose. Šiame kontekste pažymėtina, kad minėta įmonė yra įsikūrusi (duomenys neskelbtini) rajone esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, tuo tarpu nuteistasis po galimo lygtinio paleidimo planuoja grįžti gyventi pas tėvą į (duomenys neskelbtini). Vadinasi, G. M. kiekvieną dieną į darbą reikėtų važiuoti daugiau nei 90 km atstumą (į vieną pusę), kas netiesiogiai patvirtina, kad pateiktoji pažyma apie būsimą įsidarbinimą yra daugiau formali bei deklaratyvi, nei realiai įgyvendinama.

12. Skundą nagrinėjanti kolegija sutinka su nuteistojo teiginiais, kad jis koreguoja savo elgesį pozityvia linkme – dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir teigiamą užimtumą skatinančiose priemonėse, už pavyzdingą elgesį ir gerą darbą yra ne kartą paskatintas, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, neišsako diskriminacinių nuostatų, geba įvardyti tiek teigiamas, tiek neigiamas savo asmenybės savybes. Konfliktinių situacijų nuteistasis yra linkęs vengti, neformalios nuteistųjų bendrijos tradicijos jam nėra svarbios. Jis supranta poreikį turėti bendras, visų pripažintas vertybes, suvokia laisvės atėmimo prasmę ir pasekmes. Vis dėlto, visos šios aplinkybės jau yra įvertintos pataisos namų administracijos, t. y. būtent dėl jų G. M. bausmės atlikimą tęsia lengvojoje grupėje, lengvojo režimo sektoriuje. Tačiau teisingas ir progresyvus bausmių atlikimo principas (BVK 9 straipsnis) reikalauja, kad nuteistųjų teisinė padėtis būtų švelninama palaipsniui. Socialinio tyrimo išvada liudija, kad švelnesnėmis sąlygomis nuteistasis bausmę atlieka tik nuo 2020 m. liepos mėnesio antros pusės, todėl pirmiausia turi įrodyti, jog iš tiesų yra vertas pataisos įstaigos administracijos pasitikėjimo, o tik paskui tikėtis lygtinio paleidimo instituto taikymo.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo metu G. M. probacija nebus sėkminga, ką pagrindžia ir aplinkybė, jog išimtinai teigiamas nuteistojo elgesys yra rodomas iš esmės nuo tada, kai atsirado galimybė jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nors Komisijos svarstymui jis buvo pristatytas jau antrą kartą, tačiau teisėjų kolegija vertina nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, o ne kuriuo nors jam palankesniu ar nepalankesniu laikotarpiu. Socialinio tyrimo išvada liudija, kad atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje G. M. penkis kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, dėl ko keturis kartus buvo baustas įvairiomis drausminėmis nuobaudomis, vieną kartą apsiribota jo svarstymu drausminėje komisijoje. Paskutinė gauta nuobauda panaikinta prieš terminą 2020 m. sausio 17 d., vadinasi, galiojančių nuobaudų G. M. neturi tik kiek daugiau nei pusantrų metų. Įvertinus tai, jog laisvės atėmimo bausmė pataisos namuose yra atliekama nuo 2015 m. pabaigos, spręstina, jog pavyzdingo elgesio laikotarpis nėra pakankamas bausmės tęsimui, esant neizoliuotam nuo visuomenės.

14. Pirmiau padarytą išvadą pagrindžia ir aplinkybė, jog šiuo metu G. M. yra nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kurią sudaro 20 statinių balų ir 28 dinaminiai balai. Nors ši rizika bausmės atlikimo metu nuosekliai mažėjo (nuo 64 iki 48 balų), tačiau ji vis dar nėra žema (0-40 balų), todėl nuteistasis ne tik gali, bet ir privalo ją ir toliau kryptingai mažinti. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo dalyvavimas elgesio pataisos programose turėtų būti savitikslis ir labiau orientuotas į užsiėmimus, kurie leistų užtikrinti psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevenciją, suvokimą apie šių medžiagų daromą žalą asmeniui ir visuomenei, o tuo pačiu ir visai valstybei, taip pat būtina lankyti užsiėmimus, skirtus asmenybės ugdymui, gebėjimų lanksčiau mąstyti lavinimui ir pan., o ne vien rinktis užsiėmimus, skirtus maloniam laisvalaikio praleidimui. Teismui pateiktoji medžiaga liudija, kad pastaruosius metus G. M. nedalyvavo grupinės terapijos užsiėmimuose, nesikreipė dėl individualaus konsultavimo, tačiau aktyviai piešė fraktalas, margino kiaušinius, gamino skaniausią cepeliną ir kt., kas leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis stokoja gebėjimo identifikuoti turimas problemas ir efektyviai jas spręsti.

15. Įvertinus Socialinio tyrimo išvadoje nurodytus pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinančius veiksnius – pastovios gyvenamosios vietos turėjimas, motyvacija darbinei veiklai bei dalyvavimui pozityvaus užimtumo priemonėse, pažymėtina, kad dauguma jų egzistavo ir iki nusikalstamų veikų padarymo (G. M. turėjo gyvenamąją vietą, dirbo), tačiau nuo priešingų teisei poelgių neatgrasė, todėl nėra pagrindo išvadai, jog tos pačios aplinkybės gali apsaugoti nuo pakartotinio susidūrimo su teisėsaugos institucijomis. Aukštesnysis teismas pažymi, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas ir tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė kitokį sprendimą nei Komisija, skundžiamos nutarties teisėtumo nešalina. Teisėjų kolegija taip pat nepritaria nuteistojo skunde nurodytai apylinkės teismų neva formuojamai praktikai, jog Komisijos nutarimo turinys, esant palankiam nuteistajam sprendimui, yra ignoruojamas, o esant nepalankiam sprendimui – patvirtinamas kaip teisingas. Iš tiesų, teismas, įvertinęs, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti. Pažymėtina, jog visais atvejais taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Nuteistojo noras būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

16. Kadangi apylinkės teismas tinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nepažeidė teisės normų, reglamentuojančių lygtinio paleidimo taikymą ir laikėsi formuojamos teismų praktikos, todėl G. M. skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo G. M. (G. M.) skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. rugpjūčio 2 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.