Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Paštuolio, Olego Šibkovo,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – komisija) nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

D. B. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, paskirta 5 m. laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2015 m. lapkričio 30 d., pabaiga – 2020 m. rugpjūčio 5 d.2017 m. birželio 30 d. komisijos priimtu nutarimu buvo nutarta nuteistajam D. B. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi atsisakė patvirtinti komisijos nutarimą taikyti D. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, konstatuodamas, kad D. B. daroma pažanga nėra pakankama konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nesutikdamas su minėta apylinkės teismo nutartimi, D. B. Kauno apygardos teismui pateikė skundą, kuriame prašė panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartį ir patvirtinti komisijos nutarimą, taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BK 157 straipsnio 3 dalį. Skunde nurodė, jog teismas, netaikydamas jam lygtinio paleidimo, nesivadovauja teismine praktika, kadangi, jo žiniomis, iš pataisos įstaigos paleidžiami asmenys ir turintys nuobaudų, kai tuo tarpu nuobaudų jis neturi, tik du paskatinimus. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi tik savo nuomone ir ignoravo komisijos nutarimą. Teismas savo nutartyje nurodė, kad nepakanka teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad gyvenimo tikslų jis sieks teisėtomis priemonėmis. Nuteistasis teigė, kad bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė, jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas sumažėjo nuo 30 iki 19 balų, todėl teismo argumentai yra nepagrįsti. Be to, nuteistasis nurodė, kad teismo nutartyje nurodomi kriminogeniniai veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai – jau yra tik praeitis, o šiuo metu svarstoma dabartis. Nuteistasis nesutinka su vertinimu, kad jis nenusipelnė būti lygtinai paleistas dėl padaryto nusikaltimo sunkumo ir didelės neatliktos bausmės dalies. Jo nuomone, jis atitinka įstatymo reikalavimus ir šiuo aspektu, kadangi lygtiniam paleidimui taikyti nustatyta privaloma atlikti bausmės dalis. Būtent įstatyme numatyta atliktoji bausmės dalis, žemas nusikalstamo elgesio rizikos balas sudaro materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą ir tai sudaro prielaidą tikėtis tinkamo elgesio lygtinio paleidimo metu, juolab, kad praeityje neteistas, pataisos namuose nebaustas, gailisi nusikaltęs ir pažada įrodyti, kad pasitaisė, todėl jam turi būti galimybė baigti atlikti bausmę švelnesnėmis sąlygomis. Nuteistasis prašo atsižvelgti į išdėstytas aplinkybes ir jo skundą tenkinti.Nuteistojo D. B. skundas atmetamas.Lygtinio paleidimas iš pataisos įstaigų yra reglamentuojamas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK). Nuteistieji gali būti lygtinai paleisti, jei jie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals (BVK 157 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis D. B. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.Analizuojant pateiktos bylos medžiagą ir joje esančią socialinio tyrimo išvadą, matyti kad nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 3 metai 1 mėnuo 6 dienos (komisijos nutarimo priėmimo dienai), vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pataisos įstaigoje mokosi, darbas nebuvo suteiktas dėl riboto darbo vietų skaičiaus, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, po lygtinio paleidimo turės gyvenamąją vietą, darbo vietą, bausmės atlikimo laikotarpiu 2 kartus skatintas, nebaustas drausmine tvarka. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką nustatyta, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 19 balų. Statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma - 2 balai. Pažymėtina, jog socialinio tyrimo išvadoje ir teismo konstatuota, jog pagrindiniu kriminogeniniu veiksniu vis tik išlieka gyvenimo stilius ir draugai, taip pat konstatuotas įgūdžių trūkumas apgalvoti visas savo veiksmų pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išlikęs nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką didinantis veiksnys kelia pagrįstų abejonių dėl šiuo metu pakankamo nuteistojo pozityvaus pasikeitimo, kad būtų galima jau neabejotinai spręsti, apie jo pasirengimą taisytis neizoliuotam nuo visuomenės. Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad, atliekant bausmę, stebimi tam tikri teigiami nuteistojo D. B. elgesio pokyčiai – jis buvo skatintas 2 kartus, nebaustas, pataisos namuose mokėsi, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos bei nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Aukštesniojo teismo vertinimu, negalima neatsižvelgti į tai, jog nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad ji nuteistajam padarė pakankama įtaką, jog ateityje nedarys nusikaltimų. Nuteistojo skundo argumentai, susiję su kitiems asmenims taikytu lygtinio paleidimo institutu, atmetami, kadangi kiekvienu atveju lygtinio paleidimo instituto taikymas yra nagrinėjamas tik pagal tos bylos išskirtinai nustatytas aplinkybes, kurios nėra tapačios su nuteistojo D. B. teisine situacija. Kaip jau minėta, teismas pritaria, kad yra tam tikrų teigiamų nuteistojo D. B. elgesio pokyčių, tačiau, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis jau pakankamai pasikeitė, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Sutinkamai su apylinkės teismo išvada, lygtinio paleidimo klausimas nagrinėjamojoje byloje išspręstas tinkamai, išanalizuotos ir įvertintos reikšmingos aplinkybės, kuriomis vadovaujantis, padarytas pagrįstas teisinis įvertinimas, todėl aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutarties neteisėta ir nepagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo D. B. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.