- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-04
- Bylos Nr.
- 1S-761-579/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-9-00837-2014-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- D. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. rugsėjo 4 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisijos) 2018 m. liepos 23 d. nutarimą taikyti D. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. D. B. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 4 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, laisvės atėmimu 5 metams. Laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2020 m. rugpjūčio 5 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisija 2018 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 95-205 nutarė nuteistajam D. B. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
3. Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartimi Komisijos nutarimo netvirtino, motyvuodamas tuo, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog D. B. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
4. Nuteistasis D. B. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartį ir priimti naują nutartį – patvirtinti Komisijos 2018 m. liepos 23 d. nutarimą Nr. 95-205 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nustatant BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytus įpareigojimus.
4.1. Skunde teigiama, kad teismas nepakankamai įvertino Komisijos pateiktų argumentų pagrįstumą, visiškai nevertino byloje surinktų įrodymų, kurie patvirtina, jog nuteistasis turėtų būti lygtinai paleistas. Tokiu būdu teismas, vienpusiškai ir neišsamiai vertindamas byloje surinktus duomenis, iš esmės pažeidė baudžiamojo proceso principus bei materialiąsias bausmių vykdymo kodekso normas ir priėmė neteisėtą procesinį sprendimą.
4.2. Skunde nurodoma, kad teismas, atsisakydamas taikyti lygtinį paleidimą, akcentavo padarytos nusikalstamos veikos sunkumą ir likusios neatliktos bausmės dalį, nors šios aplinkybės pagal formuojamą teismų praktiką sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo neturi esminės reikšmės, juolab, kad kitos aplinkybės nuteistąjį apibūdina tik teigiamai. Taip pat nepagrįstai atsižvelgta ir į ankstesnį teistumą. Skundo autorius nurodo, kad 2012 m. jis buvo teistas už nesunkaus nusikaltimo padarymą, paskirtą baudą yra sumokėjęs. Šiuo metu bausmę atlieka už visiškai kitokio pobūdžio nusikaltimą.
4.3. Skunde pažymima, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką yra žema, nuo 30 balų sumažėjusi iki 11 balų. D. B. bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėjo, drausmine tvarka nebaustas, skatintas 3 kartus. Pataisos namuose įgijo baldžiaus specialybę, dirba, darbas jam bus suteiktas ir išėjus į laisvę. 2017 m. lapkričio 15 d. suteikta teisė vykti be sargybos arba palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Rūpesčių dėl pajamų, gyvenamosios vietos neturi. Dalyvauja socialinės reabilitacijos, psichologinės tarnybos organizuojamose programose, turi teigiamas nuostatas į priežiūrą, siekia prasmingo užimtumo, dalyvauja nuteistųjų saviraiškos centro visuomeniniuose renginiuose ir pozityvaus užimtumo priemonėse. Neturi priklausomybių, kurios galimai sąlygotų nusikaltimų padarymą. Nėra susijęs su kriminaline subkultūra, tinkamai bendrauja su kitais nuteistaisiais ir prižiūrinčiais pareigūnais, savo elgesiu nedaro įtakos kitiems nuteistiesiems.
4.4. Skunde nesutinkama su nuteistajam nustatytu ir artimu kriminogeniniam veiksniu – gyvenimo stiliumi ir draugais. Pažymi, kad su buvusiais draugais ryšių nepalaiko, gyvenimo stilius yra radikaliai pasikeitęs. Šiuo metu yra vedęs, palaiko ryšius su šeimos nariais. Artimųjų palaikymas gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo tolimesnio nusikalstamo ir neatsakingo elgesio. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad nebuvo tinkamai įvertinti riziką nusikalsti mažinantys veiksniai.
4.5. Skunde akcentuojama, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės. Be to, mano, jog visos laisvės atėmimo bausmės turi būti peržiūrimos, kad nuteistieji neprarastų vilties ir turėtų tikslą gerai elgtis. Atsisakymas tvirtinti Komisijos nutarimą prieštarauja ne tik Lietuvos Respublikos įstatymams, bet ir Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijai REC (2003) dėl lygtinio paleidimo, formuojamai tiek nacionalinei teismų, tiek EŽTT praktikai. Skundžiama nutartimi teismas nevertino bausmės vykdymo paskirties ir lygtinio paleidimo tikslų. Buvo pažeisti teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių ir kiti baudžiamosios teisės principai.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo D. B. skundas atmestinas.
6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
7. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, <...> ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga.
8. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo priimtą sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas, D. B. nepateikė.
9. Vertinant ar skundo autorius atitinka lygtinio paleidimo kriterijus, matyti, kad D. B. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (pakankamą nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos), kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau vien šių formalių pagrindų nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui nepakanka. Pagrindinė ir būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų. Nors šiuo atveju D. B. nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip žema (11 balų pagal „OASys“), tačiau lygtinio paleidimo taikymui to nepakanka, kadangi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi būti įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Nagrinėjamu atveju šiuo metu tokios išvados daryti dar negalima.
10. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad D. B. bausmę stengiasi atlikti tinkamai. Bausmės atlikimo metu jis drausmine tvarka nebaustas, skatintas 3 kartus, mokėsi profesinio rengimo centre, įgijo baldžiaus specialybę, dirba. Nuo 2017 m. lapkričio 15 d. suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Jis palaiko ryšius su artimaisiais, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, tačiau pažymėtina, kad jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, todėl teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Šios aplinkybės, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, taip pat turi būti įvertinos ir BVK 8 straipsnio nuostatų kontekste.
11. BVK 8 straipsnyje nustatyta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat įvertinamas nuteistojo pavojingumas bei pavojingumas ir pobūdis nusikalstamos veikos, už kurią jis atlieka bausmę. Todėl teisėjų kolegija nesutinka su skundo argumentais, kad apylinkės teismas nepagrįstai vertino D. B. padaryto nusikaltimo pobūdį ir sunkumą, taip pat ankstesnį teistumą, kadangi sprendžiant klausimą dėl asmens pasitaisymo ir lygtinio paleidimo galimybės, aplinkybės dėl ankstesnio teistumo ar nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Pastebėtina, kad sunkus nusikaltimas (BK 260 straipsnio 3 dalis), už kurį D. B. šiuo metu atlieka bausmę, padarytas veikiant bendrininkų grupėje, gyvenimo stilius ir draugai vis dar išlieka kriminogeniniu veiksniu. Išlikęs paminėtas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką didinantis veiksnys kelia pagrįstų abejonių dėl šiuo metu pakankamo D. B. pozityvaus pasikeitimo, kad būtų galima jau neabejotinai spręsti apie jo pasirengimą taisytis neizoliuotam nuo visuomenės. Abejonių dėl galimo skundo autoriaus taisymo neizoliavus jo nuo visuomenės sukelia ir tai, kad iš pagal „OASys“ metodiką nustatytų 11 balų net 9 balai dar yra kintantys ir jų pokytis priklauso išimtinai nuo teigiamo nuteistojo elgesio ir mąstymo, t. y. gali būti mažinami priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų mažinti nusikalstamo elgesio riziką.
12. Sprendžiant dėl galimybės D. B. taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, reikia atsižvelgti ir į tai, kad, kaip ir minėta, nuteistasis bausmę atlieka už neteisėtą, turint tikslą parduoti ar kitaip platinti, labai didelio kiekio narkotinės medžiagos ir didelio kiekio psichotropinės medžiagos laikymą. Jo atžvilgiu priimtame apkaltinamajame nuosprendyje konstatuota, jog D. B. pats vartojo kvaišalus, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuota, jog nuteistasis teigia narkotinių medžiagų nevartojęs ir ateityje nusiteikęs nevartoti. Į šią aplinkybę dėmesys atkreiptas ir išnagrinėjus nuteistojo skundą Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 12 d. priimtoje nutartyje. Nežiūrint to, duomenų apie tai, kad nuteistasis būtų dalyvavęs programoje, skirtoje psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemų turintiems asmenims, nėra. Aplinkybė, kad D. B. pataisos namuose neigia vartojęs narkotines ar psichotropines medžiagas, nors jo atžvilgiu priimtame apkaltinamajame nuosprendyje užfiksuoti priešingi duomenys, rodo, kad jis linkęs nutylėti, nuslėpti save neigiamai charakterizuojančius duomenis, ir leidžia abejoti jo pastangų savo elgesį keisti vien teigiama linkme nuoširdumu, pokyčių tvirtumu bei stabilumu, o tuo pačiu ir konstatuoti, kad nustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
13. Dėl išdėstytų priežasčių teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada, kad nors nuteistasis ir stengiasi bausmę atlikti tinkamai, šiuo metu nuteistojo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nesudaro pagrindo tikėtis, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuteistojo minima rekomendacija dėl lygtinio paleidimo yra tik rekomendacinio pobūdžio dokumentas, kuri nepakeičia įstatymuose nustatytų reikalavimų, todėl sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vadovaujamasi Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, numatančiais aiškias lygtinio paleidimo taikymo sąlygas ir kriterijus (įstatyme nustatytos bausmės dalies atlikimas, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažangą ją mažinant), kuriuos turi atitikti nuteistieji. Apylinkės teismas priimdamas sprendimą netvirtinti Komisijos nutarimo, laikėsi minėtų nuostatų ir nei Lietuvos, nei tarptautinės teisės normose įtvirtintų principų nepažeidė. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo D. B. skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti nuteistojo D. B. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.