Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. S. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje 2020 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 93-293 netaikyti nuteistajam R. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuteistasis R. S. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. gruodžio 21 d. nutarimą Nr. 93-293 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra ir tenkinti jo prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Skunde nurodė, jog jis 11 kartų padarė nusižengimus, tačiau tris kartus nebuvo nubaustas, buvo apsiribota tik nagrinėjimu drausmės komisijoje, kur nuobaudos tris kartus nebuvo paskirtos, todėl darytina išvada, kad jis nusižengę ne 11, o 8 kartus. Komisijos motyvai dėl neatliktos bausmės dalies yra ginčytini, kadangi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnis, nustatantis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, įvykdyto nusikaltimo sunkumo laipsnio, neatliktos bausmės dalies neišskiria į atskirą kriterijų, nustatant privalomą atlikti paskirtos bausmės dalį, o nuteistojo padaryto nusikaltimo sunkumas neturėtų sąlygoti komisijos pozicijos pasisakant dėl lygtinio paleidimo, nes tai jau buvo įvertinta teisme skiriant bausmę. Komisijos nutarime vertinamos senos jo nuobaudos, tačiau jo daroma pažanga yra sumenkinama. Siekiant kuo didesnio teigiamo poveikio nuteistųjų elgesiui bei efektyvesnio nuteistųjų socialinių bei psichologinių problemų sprendimo, prioritetas turėtų būti teikiamas lygtiniam paleidimui ir tęstiniam probacijos tarnybų darbui su lygtinai paleistais nuteistaisiais, o ne visos teismo paskirtos bausmės atlikimui. Komisijos nutarime pateikiamos tos pačios rekomendacijos, tačiau jas vykdantis nuteistasis vertinamas, kaip negebantis tinkamai taisytis, arba vis tiek nepakankamai besitaisantis asmuo. Šiuo atveju kadangi komisija akivaizdžiai nerado tinkamų priežasčių prie ko galima būtų prikibti, tai nagrinėjama smulkiai jo praeitis. Keltinas klausimas ar toks komisijos bereikšmis kabinėjimasis prie praeities, netikslios informacijos apie padarytus pažeidimus pateikimas, nesuprantamas kriminogeninių veiksnių nurodymas kaip gyvenimo stilius, draugai nepažeidžia jo kaip asmens teisių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bausmės tikslas nubausti asmenį padariusį nusikalstamą veiką, kad jis patirtų tam tikrus suvaržymus. Tačiau nesuteikimas būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos, kai asmuo atitinka visas sąlygas, kabinėjimasis prie jo praeities, kurios jis net ir labai norėdamas negali pakeisti, akivaizdžiai yra ne kas kita kaip tolesnis baudimas. Komisija, labai gerai žinodama, kad praeities pakeisti negalima, pabrėžia jo gyvenimą ir draugus kaip neigiamus kriminogeninius veiksnius. Keltinas klausimas, ar tie kriminogeniniai veiksniai įtakoja dabartinę situaciją ir dabartinį jo elgesį. Vertindama nuteistojo elgesį, Komisija išstumia teigiamas savybes ir jas pamini tik kontekste, o praeitį iškelia į viršų ir jai suteikia ypatingą reikšmę. Komisija vertindama asmens pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, analizuoja nemažai aplinkybių, kurios yra statiškos ir negali rodyti pažangos, tačiau jos akcentuojamos, kaip turinčios reikšmės lygtinio paleidimo klausimo sprendimui. Lygtinio paleidimo pagrindinis tikslas yra nuteistojo asmens resocializacija, todėl, priimant sprendimą dėl šio instituto taikymo, nederėtų vadovautis bausmės tikslais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Šiaulių apygardos teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 5 dalį, 24 straipsnio 6 dalį 199 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta 11 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Pasvalio rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta 11 m. 6 mėn. laisvės atėmimo.

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, Šiaulių apygardos teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu, paskirta bausmė subendrinta su Pasvalio rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 1 d. nuosprendžiu skirta laisvės atėmimo bausme, paskirta 12 m. 6 mėn. laisvės atėmimo.

Nuteistasis atliko Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 4 dalyje numatytą būtinąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 4 m. 6 mėn. 29 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2020 m. gruodžio 17 d.).

Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį – du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo (Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse (Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. S. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas bei kitos aplinkybės, kaip pagrįstai konstatavo Komisija, nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti lygtinai paleistas.

Kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Nagrinėjamu atveju, nuteistasis R. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką, taip pat labai sunkų nusikaltimą, anksčiau buvo teistas, jam laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau, kaip teisingai pažymėta Komisijos nutarime, tai įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo - jis ir vėl nusikalto ir šios aplinkybės, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių ir kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Taip pat sutiktina su nuteistojo skunde nurodytu argumentu, jog nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau pabrėžtina, kad šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų..

Kaip jau minėta anksčiau, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios nutarimo pagrįstumo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys patvirtina, jog nuteistasis bausmę atlieka lengvojoje grupėje, šiuo metu galiojančių drausminių nuobaudų neturi, už pavyzdingą elgesį ir gerą darbą Valstybės įmonėje paskatintas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo elgesyje kriminalinį elgesį palaikančių ar diskriminacinių nuostatų nestebima. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį pataisos proceso metu, sudaro pagrindą spręsti apie nuteistojo siekį pasitaisyti, tačiau, įvertinus tai, kad nuteistojo elgesys ne visą bausmės atlikimo laikotarpį buvo koreguojamas išimtinai teigiama linkme, šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

Asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Surinkti duomenys neleidžia teigti, jog nuteistasis nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme. Ta aplinkybė, jog R. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, nereiškia, kad jis bausmės atlikimo metu elgėsi nepriekaištingai. Priešingai, nuteistasis per bausmės atlikimo laiką net vienuolika kartų pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, už ką jam buvo skirtos aštuonios drausminės nuobaudos, taip pat nuteistojo elgesys tris kartus buvo apsvarstytas Drausmės komisijoje, paskutinį kartą dar 2020 m. birželio 26 d. kas, kaip visiškai pagrįstai konstatavo Komisija nutarime, neigiamai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Pažymėtina, kad nepaklusimas pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis rodo, jog nuteistasis, net ir gerai žinodamas tvarkos taisykles bei galimas neigiamas pasekmes už jų pažeidimą, nesugebėjo paklusti pataisos įstaigoje nustatytiems ribojimams, laikytis nustatytų reikalavimų. Nuteistieji pataisos įstaigoje privalo elgtis nepriekaištingai, o net ir vienas nustatytų taisyklių pažeidimas – taip pat ir netaikant nuteistajam drausminės nuobaudos, o elgesį apsvarsčius Drausmės komisijoje, rodo, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas ir neigiamai jį charakterizuoja. Nesugebėjimas paklusti nustatytoms taisyklėms bausmės atlikimo metu esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei, vėl gi neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistasis jau šiuo metu gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas, juo labiau turint omenyje, jog anksčiau nuteistasis jau buvo teistas, taip pat remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, informacija apie R. S. teisės pažeidimus yra vienas iš kriminogeninių veiksnių, galinčių paskatinti jo pakartotinį nusikalstamumą

Pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvadoje išskiriami R. S. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai: gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys (pasirenkamos ne visuomet tinkamos elgesio strategijos, neapgalvojant visų savo elgesio pasekmių, impulsyvumas, neapgalvotas elgesys); nuostatos (naują nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu) ir jau anksčiau minėta informacija apie teisės pažeidimus. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio bei mąstymo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, taip pat Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, jog nuteistasis kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta tik iš dalies; įvardija, kad anksčiau turėjo problemų, tačiau nepastebi, kad tos problemos vis dar egzistuoja; turi konkrečių ateities planų, tačiau nenumato žingsnių, kaip tuos planus įgyvendins nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

Nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“, nustatytas 38 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius, kuris nuo paskutinio atlikto vertinimo sumažėjo nuo 42 balo, tačiau nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis sudaro pakankamai ženklus dinaminių balų skaičius - 18 balų, kuris gali mažėti priklausomai nuo nuteistojo teigiamo elgesio pataisos namuose, jo pastangų eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurie kelia abejonių pakankama R. S. elgesio korekcija ir kas, anksčiau aptartų duomenų kontekste, taip pat suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir jo pastangos integruotis į visuomenę nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Pastebėtina, kad Komisijos nutarime netaikyti nuteistajam R. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, atsisakydama taikyti nuteistajam R. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

Dėl išdėstyto nuteistojo R. S. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje 2020 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 93-293 netaikyti nuteistajam R. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, teismas

nutaria:

Atmesti nuteistojo R. S. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje 2020 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 93-293 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.