- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-01-23
- Bylos Nr.
- e2YT-1876-359/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Kaulakis
- Pareiškėjas
- A. B.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonės „Turto bankas“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcij, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonė „Registrų centras“
Procesinių sprendimų kategorijos: 3.4.6.2.; 3.2.6.1; 3.2.6.13.
2025 m. sausio 23 d.
nedalyvaujant suinteresuotų asmenų valstybės įmonės „Turto bankas“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcij``os prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonės „Registrų centras“ atstovams,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonė „Registrų centras“,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui pareiškimą, kuriame prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą – pastatą (garažą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), matininkės V. J. 2023 m. rugpjūčio 17 d. parengtame plane pažymėtu (duomenys neskelbtini) ir UAB „Inreal GEO“ 2024 m. balandžio 2 d. parengtame žemės sklypo plane (duomenys neskelbtini) (sklypo plotas (duomenys neskelbtini) kv. m.) pažymėtu koordinatėmis (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas nurodė, kad Valstybės įmonė Turto bankas (toliau - Turto bankas) 2024 m. spalio 31 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) “Dėl nuosavybę patvirtinančių dokumentų pateikimo” informavo pareiškėją, kad Turto bankas patikėjimo teise valdo valstybei nuosavybės teise priklausantį pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas), esantį Turto banko patikėjimo teise valdomame valstybinės žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas). Pastatas pridėtame Žemės sklypo plane pažymėtas koordinatėmis (duomenys neskelbtini). Turto bankui pradėjus valdyti Pastatą ir atlikus Žemės sklypo ir Pastato apžiūrą, nustatyta, kad Žemės sklype prie pat Pastato sienos pastatytas statinys (toliau - Statinys), kuris Nekilnojamojo turto registre neregistruotas. Pridėtame žemės sklypo plane Statinys pažymėtas koordinatėmis (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad pareiškėjas 1992 m. rugpjūčio 17 d. sutarties sudarytos su K. P., gim. (duomenys neskelbtini) įsigijo Statinį – garažą (Priedas Nr. 1), kuris pridėtame žemės sklypo plane pažymėtas koordinatėmis (duomenys neskelbtini), ir nepertraukiamai jį valdė, disponavo ir juo naudojosi nepertraukiamai nuo 1992 m. rugsėjo 10 d. Šias aplinkybes patvirtina ir įrašas nurodytas minėtoje Sutartyje, kurioje teigiama, kad “Patvirtinu, kad A. B. sumokėjo visa sutartą pinigų sumą ir garažą perleidžiu jo nuosavybėn”. Pareiškėjas Statinį, kuris pridėtame žemės sklypo plane pažymėtas koordinatėmis (duomenys neskelbtini), naudoja, juo disponuoja nepertraukiamai nuo 1992 metų, juo rūpinosi kaip savo turtu, jį tvarkė, remontavo bei naudojo savo poreikiams: mašinos statymui, daiktų sandėliavimui ir naudojasi garažu iki šiol. Pareiškėjas neturėjęs pakankamai teisinių žinių, manė, kad nuosavybės pagrindas yra sudaryta sutartis, niekada neteikė jokių papildomų dokumentų VĮ Registrų centrui tik 2023 metais atliko kadastrinius matavimus (Priedas Nr. 2) ir tik gavęs raštą iš Turto banko suprato, kad siekiant įrodyti nuosavybės teisę į garažą būtina kreiptis į teismą. Pažymėtina, kad niekas nuosavybės teisių į Statinį nėra pareiškęs, o šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas nuosavybės teisės į jį įregistravimo tikslu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. B. ir jo atstovas nurodė, kad ginčo garažo nuosavybės dokumentų neturėjo prieš pareiškėją buvę savininkai (P., V.). Kuomet garažas buvo nupirktas 1992 m. buvo pasirašyta tik tarpusavio sutartis ir jokių nuosavybės dokumentų nebuvo. R. V. pastatą buvo įsigijęs iš L. V., kuris tuo metu buvo tą garažą pasistatęs kaip savo pagal tuometę tvarką. Jis buvo ekspermentinio ūkio direktorius. Po jo įsigiję visi kiti buvę savininkai dokumentų neturėjo. Šis statinys yra neregistruotas. Žemė buvo suformuota 2008 m. Iš ortofoto, matyti, jog garažas jau 1995 m. stovi. Teisinė garažo registracija buvo nepradėta ir nebaigta. Šiai dienai neregistruotas daiktas, kuris privalėjo būti registruotas formuojant žemės sklypą. NŽT laikė, jog dalis ginčo garažo, yra viso (duomenys neskelbtini) kv. m. pastato, kuris tuo metu buvo įregistruotas, dalimi. Kadastrinė byla yra padaryta ir tai yra prielaida į teisinę registraciją, kuri turėtų pateikta Registrų centrui. Registrų centras kadastrinės bylos nepriima, vien tik dėl to, kad atsirado žemės sklypas ir jo savininkas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą prašo pareiškimą atmesti. Nurodo, kad byloje pateikta 1992 m. rugpjūčio 17 d. sutartis sudaryta su K. P., gim. (duomenys neskelbtini), neįrodo kad pareiškėjas įsigijo Statinį – garažą, kuris pridėtame žemės sklypo plane pažymėtas koordinatėmis (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad K. P., gim. (duomenys neskelbtini), buvo minėto garažo savininkas. Minėta sutartis notariškai netvirtinta. Neįrodyta, kad pareiškėjas buvo įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, paveldėjimo, statybos būdu ir kitais CK 4.47 str. nustatytais pagrindais) įgijęs nuosavybės teisę į minėtą garažą.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad, jai nėra žinomos aplinkybės, patvirtinančios ar paneigiančios pareiškėjo prašomą nustatyti juridinį faktą, todėl prašo sprendimą priimti vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes bei ištyrus įrodymus.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad, pareiškimas galėtų būti patenkintas tik pareiškėjui įrodžius statybos teisėtumą, t. y. kad statyba buvo vykdoma laikantis teisės aktų, reglamentuojančių statybos teisinius santykius, reikalavimų, tik tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka visas įstatymo nustatytas sąlygas. Pareiškėjas, prašydamas teismo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius visų minėtų įstatymo nustatytų nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi fakto nustatymo sąlygų egzistavimą. Pareiškėjui neįrodžius visų CK 4.68–4.71 straipsniuose išvardintų sąlygų buvimo, pareiškimas turėtų būti atmestas. Nurodoma, jog pateikta 1992 m. rugpjūčio 17 d. sutartis sudaryta su K. P., neįrodo kad pareiškėjas įsigijo statinį – garažą, kuris pridėtame žemės sklypo plane pažymėtas koordinatėmis (duomenys neskelbtini), taip pat byloje nėra duomenų, kad K. P., buvo minėto garažo savininkas.
Suinteresuotas asmuo VĮ „Registrų centras“ atsiliepime į pareiškimą prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. V. nurodė, kad ginčo garažą įgijo atvykus gyventi ir dirbti į (duomenys neskelbtini) – 1982 m. rudeniop ir valdė iki 1986 m. Atvažiavus dirbti į ekspermentinį ūkį, ekspermentinio ūkio direktorius pasiūlė pirkti. Pirkimo metu sutartis nebuvo sudaryta. Pardavimas įvyko žodžiu. 1986 m. garažas buvo perleistas K. P.. Pardavimas vyko žodžiu.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas K. V. nurodė, kad jo tėvas L. V. tuo metu buvo Lietuvos veterinarijos mokslinių tyrimų instituto ekspermentinio ūkio direktorius ir jis garažą statė ūkio būdu iš savo asmeninių lėšų. Pradėjo 1975 m. statyti baigė 1976 m. Liudytojas nurodė, jog jam buvo 10-12 metų, buvo pagrindinis pagalbininkas, nešė plytas. Garažas buvo statytas kaip savo. Apie dokumentaciją nieko nežino. Atsivežė plytų, betonavosi. 1982 m. tėtis pardavė garažą ekspermentinio ūkio ūkvedžiui R. V.. Žino, kad tėtis parsinešė pinigų, džiaugėsi, žino, kad buvo parduota už grynus pinigus. Mano, kad jokio popieriuko nebuvo, nes tais laikais buvo tokia socializmo stadija. Garažas buvo pastatytas prie veterinarijos instituto esančio garažo pastato. Buvo priblokuotas prie kito statinio. Žemė buvo instituto. Pagrindinis pastatas buvo pastatytas apie 1970 m.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas K. P. nurodė, kad įsigijo (nusipirko) garažą 1986 m. iš R. V.. Atėjus dirbti į ekspermentinį ūkį garažą įsigijo už grynus pinigus. Pasistačius nuosavą namą su garažu, anas garažas buvo nebereikalingas, todėl pardavė. Nesiaiškino, ar reikia registruoti ar nereikia, pardavimo. Garažo nerekonstravo, nekeitė. Vėliau 1992 m. garažą pardavė A. B., surašė rašytinę buitinę pardavimo sutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismas nagrinėja bylas: 1) dėl giminystės santykių nustatymo; 2) dėl asmens išlaikymo fakto nustatymo; 3) dėl gimimo, įvaikinimo, santuokos sudarymo ar nutraukimo, mirties įregistravimo fakto nustatymo ar kitų civilinės būklės aktų; 4) dėl fakto, kad teisę nustatantys dokumentai, išskyrus asmens dokumentą, patvirtinantį asmens tapatybę, ir civilinės metrikacijos įstaigų išduodamus liudijimus (civilinės būklės aktų įrašus liudijančius išrašus), priklauso asmeniui, kurio vardas, pavardė ar tėvo vardas, nurodyti dokumente, nesutampa su to asmens dokumente, patvirtinančiame jo tapatybę, ar gimimo liudijime (gimimo įraše) nurodytais vardu, pavarde ar tėvo vardu, nustatymo; 5) dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo; 6) dėl nelaimingo atsitikimo fakto nustatymo; 7) dėl asmens mirties tam tikru laiku ir tam tikromis aplinkybėmis fakto nustatymo, jeigu civilinės metrikacijos įstaigos atsisako įregistruoti mirtį; 8) dėl palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo; 9) dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos (CPK 444 straipsnio 2 dalis). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-684/2021). Kai nėra bent vienos iš pirmiau nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015, 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-219/2020).
CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: 1) pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010 ir kt.).
Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai yra numatyti CK 4.47 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad nuosavybės teisė gali būti įgyjama: 1) pagal sandorius, 2) paveldėjimu, 3) pasisavinant vaisius ir pajamas, 4) pagaminant naują daiktą, 5) pasisavinant bešeimininkį daiktą, 6) pasisavinant laukinius gyvūnus, laukines ir namines bites, 7) pasisavinant bepriežiūrius ir priklydusius naminius gyvūnus, 8) pasisavinant radinį, lobį, 9) atlygintinai paimant netinkamai laikomas kultūros vertybes ir kitus daiktus (turtą) visuomenės poreikiams, 10) konfiskuojant ar kitu būdu už pažeidimus paimant pagal įstatymą daiktus (turtą), 11) įgyjamąja senatimi, 12) kitais įstatymo nustatytais pagrindais.
Pažymėtina tai, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis), todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė. Tačiau, nepaisant tokių bylų įrodinėjimo proceso specifikos, įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), o teismai, vertindami pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-613/2013).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pareiškime reiškia reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą – pastatą (garažą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), matininkės V. J. 2023 m. rugpjūčio 17 d. parengtame plane pažymėtu (duomenys neskelbtini) ir UAB „Inreal GEO“ 2024 m. balandžio 2 d. parengtame žemės sklypo plane (duomenys neskelbtini) (sklypo plotas (duomenys neskelbtini) kv. m.) pažymėtu koordinatėmis (duomenys neskelbtini).
Pagal 1964 m. Lietuvos TSR Civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) 95 straipsnį socialistinė nuosavybė yra: valstybinė (visaliaudinė) nuosavybė; kolūkinė-kooperatinė nuosavybė; profsąjungų ir kitokių visuomeninių organizacijų nuosavybė. Kolūkiai, kitokios kooperatinės organizacijos, jų susivienijimai valdo jiems nuosavybės teise priklausantį turtą, naudojasi ir disponuoja juo sutinkamai su savo įstatais (nuostatais). Teisė disponuoti turtu, kuris yra kolūkių, kitokių kooperatinių organizacijų, jų susivienijimų nuosavybė, priklauso išimtinai patiems savininkams (1964 m. CK 102 straipsnis).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 1992 m. rugpjūčio 17 d. pareiškėjas su K. P., gim. (duomenys neskelbtini) sudarė mūrinio garažo pirkimo – pardavimo sutartį. Sutartyje nurodoma, jog nuosavybės dokumentų nėra.
Byloje liudijęs K. P. nurodė, jog garažą įsigijo 1986 m. iš R. V. už grynus pinigus. R. V. parodė, kad ginčo garažą įgijo atvykus gyventi ir dirbti į (duomenys neskelbtini) – 1982 m. rudeniop ir valdė iki 1986 m. iš ekspermentinio ūkio direktoriaus. Liudytojas K. V. nurodė, kad jo tėvas L. V. tuo metu buvo Lietuvos veterinarijos mokslinių tyrimų instituto ekspermentinio ūkio direktorius ir jis garažą statė ūkio būdu.
Iš byloje pateiktos nekilojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos, matyti, kad 2023 m. rugpjūčio 17 d. nustatyti pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane – (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai – 1976 m., kadastro duomenys. Minėtas pastatas-garažas VĮ Registrų centre neregistruotas.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškėjas, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, turi įrodyti, jog garažo statyba buvo teisėta (daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka), t. y. nagrinėjant pareiškimą, privaloma įsitikinti, pagrindžiant įrodymais, kad garažo statyba buvo vykdoma teisėtai.
Tam, kad patikrintų nuosavybės teisės įgijimo statybos būdu faktą, teismas turi ištirti, ar statyba sukuriant ginčo statinį buvo teisėta. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad nuosavybės teisių į statinį įgijimas galimas ne bet kokios statybos metu, bet tik tokiu atveju, jei statyba buvo vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų, t. y. jei statybos procesas buvo teisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2009).
Pareiškėjas jokių duomenų, patvirtinančių pastato–garažo statybos teisėtumą (pvz., statybos leidimo, statybos projekto ir kt.) neturi.
Pažymėtina tai, kad pastatas–garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane – (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai – 1976 m. nėra registruotas Nekilnojamojo turto registre, kaip nekilnojamasis daiktas, tačiau yra atlikti kadastriniai matavimai, suteiktas preliminarus unikalus numeris. Byloje jokių duomenų (žymų) apie statybos neteisėtumą (savavališką statybą) nėra. Tokių duomenų nepateikė ir suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškimą. Suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad, remiantis Inspekcijos dokumentų valdymo informacinėje sistemose „Avilys“ ir dokumentų valdymo bendrojoje informacinėje sistemoje (DBSIS) atlikta paieška pagal adresą, pagal pareiškėjo vardą ir pavardę, nustatyta, kad su bylos dalyku susijusių skundų, prašymų ar paklausimų Inspekcijoje neregistruota.. Taip pat patikrinus duomenis Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ nustatyta, kad Inspekcija neturi duomenų, jog dėl pareiškėjo garažo buvo surašyti kokie nors administraciniai aktai ar priimti administraciniai sprendimai.
Pagal 1964 m. CK 114 straipsnį pilietis, kuris statosi, pasistatė arba perstato gyvenamąjį namą (arba jo dalį), ūkinį ir buitinį pastatą ar kitokį įrenginį, neturėdamas nustatyto leidimo ir reikiamai patvirtinto projekto, arba su esminiais nukrypimais nuo projekto, arba šiurkščiai pažeisdamas pagrindines statybos normas ir taisykles, neturi teisės šiuo gyvenamuoju namu (arba jo dalimi), ūkiniu ir buitiniu pastatu ar įrenginiu disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ir pan.). Toks gyvenamasis namas (arba jo dalis), ūkinis ir buitinis pastatas ar įrenginys rajono (miesto) liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu nugriaunamas paties savavališko statytojo ar jo sąskaita. Statybinės medžiagos, gautos, gyvenamąjį namą (arba jo dalį), ūkinį ir buitinį pastatą ar įrenginį nugriovus, lieka statytojo nuosavybė. Pastatytas ar perstatytas arba iš esmės užbaigtas statyti ar perstatyti gyvenamasis namas (arba jo dalis) gali būti teismo sprendimu neatlygintinai paimtas ir perduotas į vietinės Liaudies deputatų tarybos fondą. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad rajono (miesto) liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas būtų priėmęs sprendimą dėl pastato–garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane – (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai – 1976 m., nugriovimo (pastatas–garažas iki šiol nėra nugriautas).
Pastebėtina ir tai, kad, iš teismui pateiktos ortofoto, matyti, kad pastatas dar 1995 m. jau stovėjo, taigi nėra pastatytas vėliau. Liudytojo K. V. teigimu, jo tėvas L. V. tuo metu buvo Lietuvos veterinarijos mokslinių tyrimų instituto ekspermentinio ūkio direktorius ir jis garažą statė ūkio būdu. Byloje liudiję asmenys patvirtina garažo nuosavybės teisės perėjimo pasikeitimą pradedant nuo garažo statytojo iki pareiškėjo. Nesant jokių kitų duomenų, šie duomenys apie sudarytus nuosavybės teisės į garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), perleidimo sandorius patvirtina, kad nuosavybės teisės objektas, t. y. pastatas–garažas, buvo sukurti ir pastatyti teisėtai.
Pareiškėjas, prašydamas pripažinti valdymo nuosavybės teise faktą, siekia įrodyti, kad nuosavybės teisė į garažą buvo įgyta vienu iš nuosavybės teisės įgijimo būdų – sandorio būdu, tačiau negali gauti nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų ir dėl to negali įregistruoti daiktinės teisės viešajame registre, nes nebėra subjekto, galinčio išduoti tokį dokumentą.
Byloje nustatyta, kad nuosavybės teisės objektas, t. y. garažas (boksas) buvo pastatytas teisėtai, L. V. ir jo sūnaus byloje liudijusio K. V. lėšomis ir jėgomis. Tiek L. V., tiek R. V., tiek K. P., tiek pats pareiškėjas garažu faktiškai naudojosi ar tebesinaudoja, tačiau pareiškėjas negali (negalėjo) gauti dokumentų, kuriais remiantis būtų galima pripažinti nuosavybės teisę į garažą ir atlikti šio garažo teisinę registraciją, kadangi nėra subjekto, galinčio tokią pažymą išduoti. Teismo vertinimu, pareiškėjas įrodė, kad nuosavybės teisės objekto sukūrimas buvo teisėtas, kad pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu, kad negali neteismine tvarka gauti juridinį faktą patvirtinančio reikiamo dokumento, todėl teismas turi pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl objekto (garažo) valdymo nuosavybės teise (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-449-613/2018).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsniu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. B., gimęs 1962 m. rugsėjo 26 d. nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą – pastatą (garažą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), matininkės V. J. 2023 m. rugpjūčio 17 d. parengtame plane pažymėtu (duomenys neskelbtini) ir UAB „Inreal GEO“ 2024 m. balandžio 2 d. parengtame žemės sklypo plane (duomenys neskelbtini) (sklypo plotas (duomenys neskelbtini) kv. m.) pažymėtu koordinatėmis (duomenys neskelbtini).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas nuosavybės teisės įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.