Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1317-587/2025

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-10-30
Bylos Nr.: e2A-1317-587/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-20633-2024
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Žibutė Budžienė, Diana Labokaitė, Lina Žemaitienė
Ieškovas: E. O.
Atsakovas: viešajai įstaigai Nacionalinio vėžio institutui, viešajai įstaigai Vilniaus universiteto ligoninės Santaros, viešosios įstaigos Nacionalinio vėžio instituto priešieškinį
Trečiasis asmuo: viešoji įstaiga Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialas Nacionalinis vėžio centras

Kategorijos

1.2.2.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
1.2.2.4.9Kiti darbo sutarties pasibaigimo (nutraukimo) pagrindai
3.3.1.19pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-1317-587/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20633-2024Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.2.1.4; 1.2.2.4.9; 3.3.1.19. (S)

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dianos Labokaitės ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. O. ieškinį atsakovams viešajai įstaigai Nacionalinio vėžio institutui, viešajai įstaigai Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikoms dėl atleidimo iš darbo teisėtumo ir grąžinimo į darbą ir pagal atsakovės viešosios įstaigos Nacionalinio vėžio instituto priešieškinį ieškovui E. O. dėl atleidimo iš darbo pripažinimo teisėtu, trečiasis asmuo viešoji įstaiga Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialas Nacionalinis vėžio centras.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovo E. O. prašymu tarp šalių kilusį ginčą nagrinėjo darbo ginčų komisija, kuriai ieškovas buvo pateikęs reikalavimus: 1) pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo VšĮ Nacionaliniame vėžio institute (toliau – NVI) neteisėtu ir panaikinti 2024 m liepos 1 d. atsakovo NVĮ įsakymą Nr. R7-676; 2) iš atsakovo NVI ieškovo naudai priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką; 3) grąžinti ieškovą į darbą NVĮ; sprendimą šioje dalyje vykdyti skubiai. 4) priteisti 2000 Eur neturtinę žalą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Darbo ginčų komisija 2024 m. rugsėjo 18 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-17290/2024 (registracijos duomenys 2024 m. rugsėjo 25 d. Nr. DGKS-7298) nusprendė ieškovo prašymą tenkinti iš dalies: 1) pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo pas atsakovą NVI 2024 m. liepos 5 d. pagal Darbo kodekso 36 straipsnio 3 dalį neteisėtu, tačiau negrąžinti ieškovo į darbą; 2) laikyti, kad darbo sutartis tarp ieškovo ir atsakovo NVI nutraukta darbo ginčų komisijos (darbo ginčus nagrinėjančio organo) sprendimu jo įsiteisėjimo dieną pagal Darbo kodekso 218 straipsnio 6 dalį; 3) išieškoti ieškovo naudai iš atsakovo NVI 5 644,08 Eur, neatskaičius mokesčių, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį iki darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos (imtinai), bei po 108,54 Eur, neatskaičius mokesčių, už kiekvieną paskesnę darbo dieną, taikant 5 (penkių) darbo dienų savaitės grafiką, baigiant skaičiuoti sprendimo dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu įsiteisėjimo dieną; 4) išieškoti ieškovo naudai iš atsakovo 2000 Eur, neatskaičius mokesčių, neturtinės žalos atlyginimo.

Šalies argumentai

3. Ieškovas 2024 m. spalio 18 d. kreipėsi į teismą ieškiniu registracijos Nr. CBP-20602, kurį tikslino dėl atsakovų (DOK-5326, DOK-8475) ir pateikė patikslintus reikalavimus: 1) grąžinti ieškovą į darbą, t. y. (patikslinta teismo) į Santaros klinikų filialo Nacionalinio vėžio centro Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus gydytojo chirurgo pareigas, nes nuo 2025 m. sausio 1 d. atsakovo NVI padalinys Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyrius perduotas Santaros klinikų filialui Nacionalinio vėžio centrui; 2) pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo 2024 m. liepos 5 d. pagal Darbo kodekso 36 straipsnio 3 d. dalį neteisėtu; 3) priteisti ieškovo naudai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo iki sprendimo įvykdymo dienos; 4) priteisti ieškovo naudai 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 5) priteisti iš atsakovo NVI ieškovo E. O. naudai bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

4. Ieškovas ieškinį (kartu su atsiliepimu į priešieškinį DOK-171185) grindė tuo, kad jo įdarbinimo procesas užtruko nuo 2023 m. gruodžio mėnesio, jis su atsakovo NVI atstovais aptarinėjo jo įdarbinimo sąlygas, buvo kalbama ir apie mokslinę studiją, kurioje jis kaip darbuotojas galėtų tęsti pradėtus darbus. 2024 m. kovo 7 d. buvo dar vienas jo įdarbinimo aptarimas, kurio metu jam buvo pateiktos bandomojo laikotarpio užduotys, iš atsakovo NVI paaiškinimų suprato, kad tai yra standartinės užduotys, kad dėl jų įvykdymo jokių problemų nebus, kad bandomuoju laikotarpiu bus vertinami jo gebėjimai. Vėliau buvo bendravimo pertrauka, todėl 2024 m. kovo 28 d. vėl teiravosi dėl įdarbinimo. Vėliau buvo pasirašyta darbo sutartis, tačiau jos pasirašymo metu išbandymo protokolas su užduotimis nebuvo dar kartą pateiktas jam. Suprato, kad protokole nurodytas užduotis reikės vykdyti, tačiau taip pat nesijaudino dėl to, jeigu įvykdys iš dalies, nes buvo kalba apie ilgalaikį bendradarbiavimą. Paprastai dirbo keturias dienas per savaitę, pagal grafiką, dvi dienas iš ryto ir dvi dienas po pietų. Darbo vietą įsikūrė pas brolį kabinete, kuris taip pat tame skyriuje buvo gydytoju chirurgu, ieškovas taip pat dirbdavo ir bendrame gydytojų kabinete, jam buvo suteikta kompiuterinė vartotojo prieiga prie reikalingų darbui informacinių išteklių, mokėjo dirbti su atsakovo informacine sistema, nes anksčiau dirbo rezidentu pas atsakovą. Tiesioginiu vadovu buvo M. T., mentorius nebuvo paskirtas. Darbo metu paprastai asistuodavo operacijose, vedė mokymus kitiems skyriaus chirurgams, apie tai žinojo M. T.. Pildė dokumentus susijusius su broliu, nes pas jį kabinete buvo įsikūręs darbo vietą, todėl dažnai ir dalyvaudavo brolio atliekamose vizitacijose. Visą išbandomąjį laikotarpį jokių pastabų negavo, tikėjo, kad išbandymą įvykdė tinkamai. Jis taip pat inicijavo mokslinę studiją, publikavo straipsnį, apsigynė mokslų daktaro disertaciją, jokio netinkamo elgesio su kolegomis neatliko. Kalbant apie išbandymo laikotarpio užduotis, niekada nebuvo jam žodžiu pabrėžta, kad jis būtent per išbandymo laikotarpį turi parašyti mokslinį straipsnį, nes jam parašyti, tikrai reikia daugiau nei trijų mėnesių. Jam niekas nepaaiškino, kaip bus vertinamas jo išbandymo laikotarpis, niekas neklausė, kaip jam sekasi atlikti bandomojo laikotarpio užduotis. Skyriuje atliekamoms krūtų onkologinėms operacijoms atlikti jis neturėjo tam skirtos licencijos, todėl buvo tik asistentu. Susijusius dokumentus pildė tiek kiek buvo poreikis, niekas jam nesakė, kad turi pildyti dokumentus už operuojančius gydytojus. Darė viską kas buvo pavesta. Jokių pastabų dėl darbo neturėjo. Telefoninį pokalbį su atsakovo NVI direktoriumi įrašė, nes jaudinosi dėl įdarbinimo. Ieškovo atstovė pažymėjo, kad ieškovas nebuvo supažindintas su visomis atsakovo vidaus tvarkomis, ieškovui lyginant su kitais darbuotojais nebuvo taikomos vienodos atrankos sąlygos ir kriterijai, ieškovui buvo taikomi kitokie vertinimo kriterijai. Nebuvo ieškovui tinkamo įvadinio instruktažo, o juo užskaitytas ankstesnis ieškovo instruktavimas 2020 m. Užduotis dėl tarptautinio bendradarbiavimo apskritai nėra numatyta skyriaus nuostatuose. Ieškovas tinkamai atliko visas užduotis: dalyvavo visose operacijose, pildė reikalingus dokumentus, iniciavo tarptautinį bendradarbiavimą, išspausdino straipsnį. Aktualu ir tai, kad ieškovas, priešingai nei kiti darbuotojai, bandomuoju laikotarpiu neturėjo mentoriaus. Skyriaus vedėjas, kuris turėjo padėti ieškovui, jokio dėmesio ieškovui neskyrė. Aktualu ir tai, kad dėl ieškovo darbo jokių neatitikčių nenustatyta. Svarbus yra ir diskriminacinis aspektas, nes nei vienam iš naujai priimamų darbuotojų nebuvo užduoties parengti tarptautinio straipsnio. Kita darbuotoja turėjo du mentorius, o ieškovas nei vieno. Ieškovas neturėjo pareigos pildyti Eli sistemoje medicininių dokumentų, nes tai buvo gydančių gydytojų pareiga. Ieškovas iniciavo tarptautinį bendradarbiavimą, parašė mokslinį straipsnį, vedė mokymus atsakovo darbuotojams, kitų gydytojų nusiskundimų ieškovo darbu nenustatyta. Ieškovas susipažinto su tais dokumentais, kurie jam buvo nukreipti. Ieškovas dėl neteisėto atleidimo patyrė ir neturtinės žalos ir jos priteistinam dydžiui neturi jokios įtakos ieškovo turtinė padėtis. Atsakovo pateikta vertinimo lentelė nėra objektyvi ir ja remtis negalima. Ieškovas turi būti grąžinamas į darbą.

5. Atsakovas NVI pateikė priešieškinį CBP-20844, kuriuo pateikė reikalavimą – pripažinti, kad 2024 m. kovo 26 d. sudaryta terminuota darbo sutartis Nr. P2-35 su E. O. nutraukta pagrįstai, dėl nepatenkinamų išbandomojo laikotarpio rezultatų. Atsiliepimu į ieškinį DOK-169624 prašė atmesti visus ieškovo reikalavimus. Priešieškinį ir atsiliepimą grindė esminiais argumentais, kad ieškovas neįvykdė visų jam paskirtų bandomojo laikotarpio užduočių, kad buvo nepakankamai iniciatyvus, nepildė jam skirtos dokumentacijos, neinicijavo tarptautinio bendradarbiavimo, neparengė apžvalginio straipsnio publikacijai, nebendradarbiavo, nepranešė apie tai, kad negalės įvykdyti bandomojo laikotarpio užduočių, todėl atsakovas negali ieškovu pasitikėti ir todėl pagrįstai atleido jį bandomojo laikotarpio pabaigoje. Atsakovas NVI pažymėjo (DOK-175976), kad NVI, kaip sveikatos priežiūros įstaigos, dokumentų tinkamas tvarkymas ir efektyvus valdymas yra būtinas, siekiant teikti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, pagrįsti NVI veiklos ir teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų tinkamumą (asmens sveikatos priežiūros veikla yra licencijuojama veikla ir jai taikomi imperatyvūs paslaugų teikimo reikalavimai), skaidrumą ir atskaitingumą, užtikrinant susijusių asmenų teisėtus interesus, tinkamą savivaldybių biudžetų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo, kitų valstybės pinigų fondų ir viešųjų lėšų naudojimą. Gydytojui chirurgui, dirbančiam NVI, dėl jo funkcijų specifikos būtina laiku, tiksliai, atidžiai ir objektyviai pildyti medicininę dokumentaciją.

6. Atsakovė Santaros klinikos pateikė atsiliepimus DOK-1002 ir DOK-11487, kuriais su ieškovo ieškiniu nesutiko, palaikė NVI reikalavimus ir poziciją dėl ieškovo negrąžinimo į darbą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 4 d. sprendimu: 1. ieškovo ieškinio reikalavimus ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmetė, o atsakovo VšĮ Nacionalinio vėžio instituto priešieškinį tenkino visiškai, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkino iš dalies ir: 1.1. pripažino, kad ieškovas E. O. buvo atleistas ir darbo teisėtai, t. y. ieškovo E. O. ir atsakovo VšĮ Nacionalinio vėžio instituto 2024 m. kovo 26 d. sudaryta terminuota darbo sutartis Nr. P2-35 VšĮ Nacionalinio vėžio instituto 2024 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. R7-676 2024 m. liepos 5 d. buvo nutraukta pagrįstai ir teisėtai; 1.2. priteisė atsakovui VšĮ Nacionaliniam vėžio institutui iš ieškovo E. O. 110 Eur bylinėjimosi išlaidų. 2. Kitoje apimtyje šalių reikalavimus ir prašymus atmetė. 3. Nustatė, kad darbo ginčų komisijos 2024 m. rugsėjo 18 d. sprendimas darbo byloje Nr. APS-131-17290/2024 (registracijos duomenys 2024 m. rugsėjo 25 d. Nr. DGKS-7298) neįsiteisėjo, nes nustatyta tvarka ir terminais buvo pateikti ieškiniai teismui, todėl įsiteisėjus šiam teismo sprendimui, neteks galios.

8. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovo reikalavimas – pripažinti jo atleidimą iš darbo pas atsakovą NVI neteisėtu ir panaikinti atsakovo 2024 m. liepos 1 d. įsakymą Nr. R7-676 – atmestinas, o atsakovo NVI reikalavimas – pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo teisėtu – tenkintinas, nes egzistavo sąlygos susiformuoti darbdavio (atsakovo NVI) tiek objektyviai, tiek subjektyviai pozicijai, jog darbuotojas (ieškovas) jam netinka.

9. Teismas darė išvadą, kad atsakovas NVI iš esmės laikėsi visų formalių atleidimo iš darbo, esant neigiamiems išbandymo rezultatams, reikalavimų nustatytų Darbo kodekso 36 straipsnio 1-3 dalyse, t. y. kaip nustatyta šio sprendimo 4.1 ir 4.2 punktuose: 1) ieškovas ir atsakovas NVI darbo sutartimi susitarė dėl trijų mėnesių išbandymo, darbo sutartį pasirašė ginčo šalys, sąlyga dėl išbandymo teisme nebuvo ginčijama, kaip kad būtų nepagrįstai sudaryta. Teismas darė išvadą, kad neturi pagrindo savo iniciatyva spręsti, kad ieškovo išbandymo sąlyga aptarta darbo sutartyje būtų buvusi neteisėta ar nepagrįsta; 2) ginčo šalys susitarė dėl išbandymo užduočių, ir jos ginčo šalims buvo aiškios. Nors ieškovas teisme išsakė, kad jis gerai nesuprato, ką reiks jam padaryti per išbandymo laikotarpį, tačiau minėtą ieškovo poziciją teismas laikė vien gynybine taktika. Teismas vertino, jog neturi pagrindo prieiti pagrįstu įsitikinimu paremtos išvados, kad išbandymo laikotarpio užduotys ieškovui būtų buvę nežinomos ar neaiškios, ar kad atsakovo NVI elgesys, susijęs su išbandymo užduočių formulavimu ar paaiškinimu ieškovui, būtų buvęs netinkamu. Tiek ieškovo, tiek atsakovo NVI direktoriaus, liudytojo M. T., J. S. paaiškinimai buvo gan nuoseklūs, su ieškovu dar iki darbo sutarties sudarymo buvo susitarta dėl išbandymo užduočių, ieškovas gavo išbandymo užduočių lapą 2024 m. kovo 7 d., ir teismo vertinimu turėjo galimybę (tiek laiko prasme, tiek savo gebėjimų ir kvalifikacijos prasme) jas gerai įsivertinti iki darbo sutarties sudarymo dienos. Kad ieškovas užduotis gerai suprato ir norėjo save išbandyti pas atsakovą NVI liudija ir tolimesnis ieškovo elgesys, nes būtent jis toliau ragino atsakovą sudaryti darbo sutartį (e. t. 4, b. l. 40-43) ir leisti jam dirbti. Atsakovo elgesys pateikiant ieškovui išbandymo užduotis 2024 m. kovo 7 d. ir papildomai jų dar kartą nepateikiant darbo sutarties pasirašymo dieną ar pirmą darbo dieną negali būti laikomas netinkamu Darbo kodekso 24 ir 25 straipsnių nuostatų prasme. Teismas sutiko su atsakovų pozicijomis, kad ieškovas turėjo gan aukštą kvalifikaciją, mokslinės ir darbo patirties, todėl turėjo gerai suprasti išbandymo užduočių prasmę ir reikšmę, o esant klausimų turėjo juos užduoti atsakovo NVI atstovams. Byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovas NVI būtų vengęs teikti atsakymus į ieškovo klausimus dėl išbandymo užduočių ar dėl kitų ieškovo klausimų. 3) Ieškovas dėl atleidimo iš darbo įspėtas tinkamai, išlaikius įstatymo reikalaujamą trijų darbo dienų įspėjimo terminą. Nors ieškovas teigė, kad atsakovas NVI jo vertinimą nepagrįstai atliko dar nesibaigus išbandymo terminui, tačiau su tuo teismas nesutiko. Vertino, kad paskutinė ieškovo išbandymo diena buvo 2024 m. liepos 8 d., nes liepos 7 d. buvo sekmadienis. Sprendė, kad atsakovas NVI informuodamas ieškovą apie netinkamus išbandymo rezultatus 2024 m. liepos 1 d. elgėsi pakankamai apdairiai ir rūpestingai ir negalėjo nukelti įspėjimo nei vienai darbo dienai. Darbo sutartis nutraukta 2024 m. liepos 5 d., t. y. suėjus trimis darbo dienoms nuo įspėjimo ir iki išbandymo termino pabaigos.

10. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovo NVI ieškovui parengtos išbandymo užduotys atitiko ieškovo pareigybės aprašymą. Ieškovas teigė, kad išbandymo protokole nurodytos išbandymo užduotys galimai neatitiko pareigybės aprašymo, nes, pvz., užduotį dėl straipsnio turėjo atlikti per bandomąjį laikotarpį t. y. tris mėnesius, o pareigybės aprašyme tokiai užduočiai skirtas laikas yra dveji metai, teismas darė išvadą, kad su tokiais ieškovo teiginiais sutikti nėra jokio pagrindo. Apibendrindamas ieškovui duotų išbandymo laikotarpio užduočių turinio atitiktį minėtiems pareigybių aprašymas, teismas sprendė, jog nėra jokio pagrindo pagrįstu įsitikinimu paremtai išvadai, kad atsakovas NVI būtų davęs ieškovui nepagrįstas užduotis. Aktualu yra tai, kad Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjas galėjo ieškovui duoti kitus nenuolatinio pobūdžio pavedimus, susijusius su skyriaus veikla (pareigybių aprašymų 8.27 punktai), o tai reiškia, kad skyriaus vedėjas galėjo numatyti ir trumpesnį tam tikrų užduočių vykdymo terminą, nei jis aptartas pareigybės aprašyme, pvz., trumpesnį terminą moksliniam straipsniui parašyti. Dėl aštuntosios užduoties aktualu yra tai, kad ieškovui buvo duota lengvesnė užduotis, nei ji aptarta pareigybių aprašymų 8.21 punkte, t. y. pareigybės aprašymų 8.21 punkte nurodyta užduotis per 2 metus parengti bent vieną būtent mokslinį straipsnį, o šiuo atveju ieškovui buvo duota užduotis parengti ne mokslinį, o apžvalginį straipsnį. Viešais duomenimis mokslinio ir apžvalginio straipsnio parašymo reikalavimai yra skirtingi (žr. pvz., https://mindthegraph.com/blog/lt/apzvalginis-ir-mokslinis-straipsnis/), todėl negali būti visiškai tapatinama pareigybės aprašymų 8.21 funkcija ir aštuntoji užduotis, nes pastaroji yra paprastesnė.

11. Teismas darė išvadą, jog atsakovas pagrįstai galėjo prieiti išvados, kad ieškovas įvykdė ne visas išbandymo užduotis: 1) dėl pirmosios, antrosios ir septintosios užduočių įvykdymo iš esmės ginčo tarp šalių nebuvo, atsakovas NVI išbandymo laikotarpio protokole minėtas užduotis pažymėjo kaip įvykdyta, todėl teismas laikė, kad atsakovas NVI jomis nesirėmė ir jomis negrindė neigiamos išbandymo išvados; 2) atsakovas NVI galėjo prieiti išvados, kad ieškovas tik iš dalies įvykdė trečiąją užduotį – vykdyti tiesioginio vadovo nurodymus, laiku informuoti apie priežastis, trukdančias atlikti gautas užduotis ir pavedimus, nes ieškovas nepateikė tiesioginiam vadovui informacijos apie paskirtų užduočių nei įvykdymą, nei neįvykdymą, nenurodė priežasčių, kodėl negali įvykdyti jam skirtų užduočių, nesidomėjo ir nesiaiškino pas tiesioginį vadovą dėl užduočių vykdymo svarbos, terminų; 3) atsakovas galėjo prieiti išvados, kad ieškovas tik iš dalies įvykdė ketvirtąją užduotį dėl medicininių dokumentų pildymo, t. y., kad ieškovas nepildė medicininių dokumentų, susijusių su asistavimu operacijose. Nors, kaip teisingai nurodė ieškovas, pagal NVI paciento elektroninės medicininės istorijos pildymo ir naudojimo taisykles būtent pagrindinis gydytojas turi pareigą užpildyti operacijų medicininius dokumentus, tačiau ieškovui buvo duota užduotis dalyvauti operacijų medicininių dokumentų pildyme. Ieškovas tą darė nepakankamai aktyviai, nes manė, kad tai ne jo darbas. Todėl atsakovas pagrįstai sprendė, kad užduotis įvykdyta iš dalies, t. y. ieškovas, būdamas krūties vėžio chirurginių operacijų asistentu, nei pildė medicininius dokumentus, nei dalyvavo jų pildyme. 4) Atsakovas galėjo prieiti išvados, kad ieškovas tik iš dalies įvykdė penktąją užduotį, nes byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad ieškovas būtų teikęs pasiūlymus būtent tiesioginiam vadovui. 5) Atsakovas galėjo prieiti išvados, kad ieškovas neįvykdė šeštosios užduoties dėl bendradarbiavimo inicijavimo, nes NVI iki 2024 m. liepos 1 d. jokios informacijos apie aštuntosios užduoties vykdymą nebuvo pateikęs. 6) Atsakovas galėjo prieiti išvados, kad ieškovas neįvykdė aštuntosios užduoties dėl apžvalginio straipsnio parengimo, nes ieškovas atsakovui NVI iki 2024 m. liepos 1 d. jokios informacijos apie aštuntosios užduoties vykdymą nebuvo pateikęs.

12. Byloje surinkti įrodymai teismui nesudarė pagrindo pagrįstu įsitikinimu paremta išvada spręsti, kad ieškovas buvo ar galėjo būti diskriminuojamas, nes: 1) ieškovui, kaip ir kitiems priimamiems darbuotojams buvo nustatytas trijų mėnesių bandomasis laikotarpis, kaip ir kitiems darbuotojams buvo nustatytos bandomojo laikotarpio užduotys (e. t. 4, b. l. 179-197). Teismas, įvertinęs atsakovo NVI kitiems darbuotojams sudarytas bandomojo laikotarpio užduotis, darė išvadą, jog neturi pagrindo spręsti, kad ieškovą atsakovas NVI būtų kokiu nors pagrindu diskriminavęs; 2) priešingai, ieškovo ir kitų darbuotojų badomojo laikotarpio užduotys liudija, kad atsakovas NVI ieškovą vertino, kaip aukštesnės kvalifikacijos kandidatą. Ir jam nustatė užduotis, kurios atitiko būtent jo turimą kvalifikaciją ir jo pareigybės aprašyme jam nustatytas funkcijas; 3) tai, kad ieškovui nebuvo skirtas mentorius, ir, kad kita darbuotoja turėjo du mentorius, negali reikšti prezumpcijos dėl ieškovo diskriminavimo. Sutiktina su atsakovu NVI, kad ieškovas buvo gan patyręs gydytojas, dirbo dar bent keliose sveikatos priežiūros įstaigose, anksčiau buvo rezidentu pas atsakovą NVI, sutiktina su atsakovu, kad aptartą patirtį turėjusiam ieškovui mentorius nebuvo reikalingas. Aktualu, kad mentoriaus neprašė ir pats ieškovas, todėl ieškovui neskyrus mentoriaus, o kitam darbuotojui jį skyrus, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovas tuo galėjo būti diskriminuojamas; 4) svarbu tai, kad ieškovo išbandymo užduotys iš esmės buvo ieškovo ir atsakovo atstovų derybų rezultatas, su jomis ieškovas sutiko, jas priėmė, o pasirašęs darbo sutartį sudarė pagrindą atsakovui pagrįstai manyti, kad ieškovas prisiėmė įsipareigojimą atlikti jam perduotas bandomojo laikotarpio užduotis. Aktualu yra tai, kad ieškovas nesiėmė iniciatyvos vykdyti jam paskirtas užduotis pilna apimtimi, jų neaptarinėjo su tiesioginiu vadovu, nesuderino jų įgyvendinimo apimties, todėl ir nepavyko ieškovui įtikinti atsakovo, kad ieškovo išbandymo rezultatai turi būti vertinami teigiamai.

13. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atmetus pagrindinį ieškovo reikalavimą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, atmestini ir kiti du ieškovo išvestiniai reikalavimai: priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką; grąžinti ieškovą į darbą.

14. Teismas atmetęs pagrindinį ieškovo reikalavimą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, atmetė ir ieškovo reikalavimą dėl 2000 Eur neturtinės žalos pritesimo, nes be to, kad ieškovas buvo atleistas iš darbo pagrįstai, ieškovas nebuvo diskriminuojamas, taip pat ieškovas apskritai neįrodė, kad būtent dėl teisėto atleidimo iš darbo ar dėl kitų atsakovo NVI veiksmų jis patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą, kitus nepatogumus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

15. Apeliaciniu skundu ieškovas E. O. prašo 2025 m. kovo 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atsakovo priešieškinį atmesti: panaikinti 2024 m. liepos 1 d. atsakovo Nacionalinio vėžio instituto įsakymą Nr. R7-676; pripažinti ieškovo E. O. atleidimą iš darbo NVI neteisėtu; laikyti, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną; priteisti VDU už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Taip pat prašo priteisti ieškovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Dėl bandomojo laikotarpio sąlygų. Teismo teiginiai, neva išbandymo užduotys buvo šalių derybų rezultatas, nepagrįsti jokiais įrodymas. Byloje nepaneigti ieškovo paaiškinimai, kad jis išbandymo lapą gavo 2024 m. kovo 7 d., o sudarant darbo sutartį 2024 m. kovo 26 d., nei vėliau nebuvo paaiškinta, ar tai galios šalių santykiams. Be to, bylą nagrinėjant teisme paaiškėjo, kad šalys skirtingai suprato bandomojo laikotarpio sąlygas: trečią, ketvirtą, penktą, šeštą, ir aštuntą užduotis. Teismas, nepaisant priešieškinyje suformuoto faktinio pagrindo (žr. 39.1.3. p.), argumentavo ne dėl darbo priemonių suteikimo pareigos, tačiau teigė, kad ieškovas nepateikė tiesioginiam vadovui informacijos apie paskirtų užduočių nei įvykdymą, nei neįvykdymą, nenurodė priežasčių, kodėl negali įvykdyti jam skirtų užduočių, nesidomėjo ir nesiaiškino pas tiesioginį vadovą dėl užduočių vykdymo svarbos, terminų.

15.2. Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad „apžvalginis“ straipsnis yra lengvesnė užduotis nei mokslinis straipsnis nepagrįsti, nes tarptautiniai leidiniai publikavimui priima tik mokslinį straipsnį atitinkančias publikacijas. Be to, nei M. T. (formulavęs protokolo turinį, ir vertinęs vykdymą), nei NVI nenurodė teismui, kad turėjo būti parašytas paprastesnis straipsnis, o ne mokslinis.

15.3. Teismas sprendime nurodė, kad darbuotojas su dokumentais buvo supažindintas pagal darbo tvarkos taisyklių 6 p. per dokumentų valdymo sistemą Kontora. Tačiau pabrėžtina, kad iš dokumentų valdymo sistemos nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad dokumentų valdymo sistema būtų nukreipusi ieškovą susipažinti su lokaliniais aktais, kuriais remiasi NVI atleidimo procese, ar kad darbuotojas per Kontorą būtų susipažinęs su minimais lokaliniais aktais. Plečiamas aiškinimas, kad darbuotojas pats turi susirasti ir susipažinti su jam taikomas lokaliniais aktais yra aiškiai nepagrįstas, nes darbdavys organizuoja darbą, tik jis žino, kokie teisės aktai yra taikytini darbuotojams ir su kuo darbuotojas turėtų būti supažindintas. Įrodinėjimo našta apie supažindinimą tenka darbdaviui. Kaip jau minėta, supažindinimo faktas nėra įrodytas, kaip numato DK 25 straipsnis.

15.4. Dėl bandomojo laikotarpio sąlygų įvykdymo. Nėra pagrindo sutikti su teismo vertinimu, kad darbdavys pagrįstai galėjo prieiti išvados, kad ieškovas įvykdė ne visas išbandymo užduotis. Dėl trečios užduoties - teismas sprendime motyvavo, kad „ieškovas nepateikė tiesioginiam vadovui informacijos apie paskirtų užduočių nei įvykdymą, nei neįvykdymą, nenurodė priežasčių, kodėl negali įvykdyti jam skirtų užduočių, nesidomėjo ir nesiaiškino pas tiesioginį vadovą dėl užduočių vykdymo svarbos, terminų“. Su teismo išvadomis nesutiktina, nes išbandymo sąlygas darbuotojas tinkamai įvykdė. Be to, joks aptarimas dėl išbandymo laikotarpio nebuvo vykdomas, darbuotojui nebuvo sudaryta galimybė pateikti savo nuomonę dėl bandomojo laikotarpio rezultatų. Darbuotojas, gavęs 2024 m. liepos 1 d. protokolą su NVI nurodytais nepatenkinamais rezultatais, iš karto nurodė, kad su juo nesutinka ir 2024 m. liepos 2 d. (per 1 d.d.) pateikė motyvuotus nesutikimus / paaiškinimus dėl kiekvieno punkto, o atleidimas buvo numatytas tik 2024 m. liepos 5 d., taigi, darbdavys galėjo reaguoti ir neatleisti ieškovo, gavęs informaciją apie tinkamą ir visapusišką darbo funkcijų vykdymą.

15.5. Dėl ketvirtos užduoties - nors teismas nurodė, jog darbuotojas „nei pildė medicininius dokumentus“, iš tiesų, ginčo byloje nekilo, kad ELI yra ieškovo užpildyti 66 būklės įvertinimai, 3 priešoperacinės epikrizės, 1 komplikacijų anketa 2 chirurginio patikrinimo lapai, 1 epikrizė, 1 027 forma, 1 apžiūros protokolas, 1 operacijos protokolas (priešieškinio Priedas Nr. 10), t.y. tą med. paslaugą, kurią suteikė ieškovas jis tinkamai dokumentavo. Atsakovas taip ir nepaaiškino, kokių konkrečių dokumentų tariamai ieškovas neužpildė, nors turėjo. Teismas sprendime nurodė kitą priežastį, nei nurodė darbdavys atleidimo dokumentuose („ieškovas turėjo imtis iniciatyvos būti medicininių dokumentų, susijusiu su operacijomis rengėju“), kas teisiškai neleistina. Be to, su tokiais teismo argumentais taip pat nesutiktina - atleidimo dokumentuose tokia priežastis nebuvo nurodyta, o proceso metu vis keičiama argumentacija.

15.6. Dėl penktos užduoties - teismas sprendime konstatavo, kad neatitikčių nebuvo, darbuotojas neprivalėjo teikti siūlymų ir rekomendacijų, tačiau, teismo vertinimu, ieškovas, galėjo pasidomėti ir kitomis galimomis neatitiktimis ir teikti savo pasiūlymus būtent tiesioginiam vadovui, o ne vien kalbėdamasis su kitais skyriaus gydytojais, o to nepadarius konstatuotina, apie ieškovo netinkamą iniciatyvumą ir netinkamus išbandymo rezultatus. Su tokiomis teismo išvadomis ieškovas nesutinka. Atleidimo priežastyse nurodoma „esant poreikiui nebuvo pateikta vertinimų arba siūlymų operacijų atlikimo procesui tobulint (pvz. neatitikčių atvejais)“. Tačiau darbdavys „poreikio“ ar „neatitikčių“ neįrodė. Priešingai, nustatytos faktinės aplinkybės, kad neatitikčių minimu laiku nebuvo, tad nebuvo objektyvaus pagrindo, ar būtinybės teikti NVI siūlymus ar vertinimus. Kita vertus, tai yra darbuotojo teisė, o ne pareiga. Numatytu išbandymo laikotarpiu, E. O. padarė 6 pranešimus / mokymus / pasiūlymus dėl veiklos tobulinimo rytinėse penkiaminutėse apie naujas operacijų metodikas, kurios tobulina NVI operacijų procesą, pateikė konstruktyvius vertinimus ir rekomendacijas dėl jų įdiegimo ir atlikimo Skyriuje (el. bylos 2 tomas, 42-117 b.l., priedas Nr. 7, 9). Be to, liudytojui A. M. nebuvo užduotas klausimas apie jo gautas rekomendacijas iš ieškovo, todėl, teismo vertinimas, kad šis liudytojas nepatvirtino gavęs pasiūlymus iš ieškovo yra netikslus, nes, kaip jau minėta, tokio klausimo liudytojui nebuvo užduota. Be to, niekur nėra nurodyta, kad siūlymai operacijų atlikimo procesui tobulint turi būti teikiami skyriaus vedėjui. Pabrėžtina, kad Skyriaus vedėjas buvo gydytojas radiologas, kuris pagal turimą kvalifikaciją (gydytojas radiologas) negali spręsti dėl chirurginių operacijų atlikimo proceso, nes gydytojas radiologas neturi specializuotų žinių krūties vėžio chirurginiame gydyme, chirurgai, prieš operaciją, informuodavo M. T. apie planuojamą chirurginę operaciją.

15.7. Nesutiktina su teismo išvadomis dėl šeštos užduoties. Pirma, el . b. 2 t. b. l. 37 yra ieškovo motyvuotas nesutikimas su atleidimo priežastims. Čia nėra nurodyta jokių aplinkybių, neva V. O. inicijavo Tarptautinę studiją. Antra, NVI direktoriaus prašymu ir žinia būtent ieškovas inicijavo Tarptautinę studiją. Nesąžininga Instituto pozicija, kai nedirbančio ieškovo prašoma inicijuoti NVI dalyvavimą Tarptautinėje studijoje, ir jam tai atlikus, su direktoriaus žinia ir pritarimu, tačiau vėliau teigiama, kad tai „nesiskaito“, nes įvykdyta iki darbo santykiu pradžios. Tai, kad pradiniai veiksmai pradėti atlikti iki ieškovo įdarbinimo to nepaneigia, nes įdarbinimo procesas užtruko ne dėl ieškovo kaltės, o Tarptautinė studija vykdoma tam tikrais terminais, todėl buvo svarbu pateikti laiku dokumentus dėl dalyvavimo, ieškovas veikė NVI naudai, o NVI tai žinojo ir tokius darbuotojo veiksmus patvirtinto.

15.8. Dėl aštuntos užduoties - ginčo tarp šalių nekilo, jog E. O. iškėlė su Skyriaus veikla susijusią aktualią problemą - apie nešalinimą pažasties duobės limfmazgių pacientams, sergantiems krūties vėžiu, po neoadajuvantinės chemoterapijos. Nešalinimas pažasties duobės limfmazgių po priešoperacinės chemoterapijos, yra aktualiausia krūties vėžio problema ES ir JAV onkologiniuose centruose, kurią iškėlė E. O. ir ne tik paruošė apžvalginį straipsnį publikavimui tarptautiniame leidinyje, bet ir jį publikavo bandomojo laikotarpio metu: straipsnis atspausdintas (duomenys neskelbtini), t.y. darbo santykių galiojimo metu (el. bylos 3 t. 172-177, 4 t. 62-63 b.l.). NVI ir teismas nepagrįstais nurodė, kad šis straipsnis (el. bylos 3 t. 172-177, 4 t. 62-63 b.l.) netinka, nes 1) parašytas iki darbo santykių pradžios, 2) jis parašytas vykdant įsipareigojimus Vilniaus universitetui, 3) ieškovas niekada nesuderino su tiesioginiu vadovu straipsnio temos, negavo jo pritarimo straipsnio temai.

15.9. Teismas visiškai nevertino 2024 m. balandžio 18 d. E. O. sėkmingo disertacijos gynimo apie krūties vėžio gydymą ir krūties vėžio rekonstrukcijas, dirbant Skyriuje - kaip papildomos iniciatyvos, motyvacijos ir bendradarbiavimo įgūdžių demonstravimo, taip pat liudytojų parodymų (A. L., A. M. apie ieškovo aktyvumą, vestus mokymus, tinkamą bendradarbiavimą), rašytinių įrodymų apie šešis mokymus, vestus Skyriuje, pateikiant siūlymus dėl operacijų proceso, A. O. rašytinio patvirtinimo apie jo gautus siūlymus ir rekomendacijas iš ieškovo, paskelbtus straipsnius.

15.10. Dėl užduočių įvykdymo. Priešingai nei nurodė teismas, ieškovas tinkamai vykdė gydytojo chirurgo pareigas, buvo aktyvus, iniciatyvus, mandagus, geras specialistas, kiti gydytojai chirurgai jį vertino gerai. Taip pat darbuotojas įvykdė ir protokolą (kuris, ieškovo nuomone, net nebuvo taikomas). Atsakovas proceso metu keitė argumentavimą dėl tariamo darbuotojo užduočių neįvykdymo, t.y. ieškovu pateikus paaiškinimus dėl atsakovo nurodytų argumentų, tie argumentai buvo keičiami naujais, taip siekiant „pritempti“ atleidimo priežastis.

15.11. Dėl diskriminacijos. Teismas netinkamai aiškino ir taikė diskriminaciją draudžiančias teisės normas (bandomojo laikotarpio sąlygų skirtingumą, neįvykdymo skirtingas pasekmes), teisės normas, numatančias darbdavio pareigas darbuotojo bandomojo laikotarpio metu (darbdavys turi teisės aktuose nustatytas pareigas darbuotojus apmokyti, supažindinti su lokaliniais aktais, tinkama įforminti taikomas sąlygas, o šių pareigų tinkamas nevykdymas sukelia neigiamas pasekmes darbdaviui), nevisapusiškai vertino byloje esančius įrodymus (dėl užduočių nustatymo, supažindinimo su lokaliniais aktais, sąlygų vykdymo, rezultatų), nukrypo nuo NVI priešieškinio pagrindo (Institutas priešieškinio faktinio pagrindo nekeitė, netikslino, tačiau teismas atleidimą grindė kitais faktiniais argumentais, ne nurodyti priešieškinyje). Teismas sprendime pripažino, kad Skyriuje priimtiems dirbi gydytojams chirurgams (ieškovui ir A. Š.) bandomojo laikotarpio užduotys buvo nustatytos skirtingos, nebuvo sudarytos vienodos darbo sąlygos, galimybės tobulinti kvalifikaciją, įgyti praktinės darbo patirties (nes ieškovui nebuvo skirtas mentorius, nebuvo sudarytas mentorystės planas, A. Š. skirti du mentoriai), teismas nepasisakė dėl skirtingų atleidimo kriterijų. Be to, teismo pozicija, kad darbdavys darbuotoją vertino esant aukštesnės kvalifikacijos, todėl keliami aukštesni įdarbinimo, atrankos, mažiau palankios darbo, kvalifikacijos tobulinimo sąlygos, neatitinka teisėtumo principų. Tiek darbuotojas, tiek A. Š. buvo priimti į tokias pačias gydytojo chirurgo pareigas tame pačiame Skyriuje, todėl jiems turėjo būti sudarytos vienodos sąlygos. Argumentas, kad darbuotojas neprašė mentoriaus, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad buvo leistina taikyti skirtingas sąlygas. NVI pripažįsta, kad ieškovą atleido dėl jo tėvo ir brolio, bet ne dėl jo, kaip gydytojo chirurgo, nepatenkinamų darbo rezultatų.

Atsiliepimas

16. Atsakovas NVI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovo E. O. apeliacinį skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 4 d. sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

16.1. Apeliaciniame skunde darbuotojas nurodo argumentus, kad dėl išbandymo laikotarpio tarp šalių nebuvo susitarta, kadangi (i) išbandymo protokolas buvo pasirašytas 2024 m. kovo 7 d., o darbo sutartis 2024 m. kovo 26 d.; (ii) Institutas, kaip darbdavys, tinkamai neišaiškino darbuotojui visų išbandymo protokole nustatytų užduočių neįvykdymo; (iii) darbuotojo pareiginiai nuostatai numatė kitokio pobūdžio užduotis nei šalys buvo sulygusios išbandymo laikotarpio protokole. Apeliaciniame skunde nurodyti darbuotojo argumentai yra nepagrįsti, kadangi iš esmės yra paneigti byloje esančių duomenų ir įrodymų. Bylos faktinės aplinkybės liudija, kad šalys ne tik, kad derėjosi dėl darbo sutarties sąlygų (tame tarpe ir dėl išbandymo sąlygų), bet jas iš anksto suderėjo dar iki darbo sutarties sudarymo. Kaip matyti iš 2024 m. kovo 7 d. pasirašyto išbandymo laikotarpio protokolo jame šalys jau fiksavo darbuotojo įdarbinimo datą, kas patvirtina, kad šalys buvo sutarusios dėl esminių darbo sutarties sąlygų ir išbandymo laikotarpis bei užduotys buvo vienos iš jų. Darbuotojas sudarydamas darbo sutartį su Institutu aiškiai suprato, kad yra išbandymo laikotarpis ir jam buvo žinomos užduotys, kurias turėjo įvykdyti išbandymo laikotarpiu ir bylos nagrinėjimo metu pats darbuotojas nurodė, jog buvo įsitikinęs, kad įvykdys jam pavestas užduotis, todėl darbuotojo teiginiai, kad šalys nebuvo sutarusios dėl išbandymo laikotarpio ir darbuotojui nebuvo aiškios išbandymo užduotys arba jos buvo neįgyvendinamos yra akivaizdžiai nepagrįsti.

16.2. Apeliaciniame skunde be kita ko nepagrįstai keliamas klausimas dėl išbandymo protokole nurodytų užduočių ir jų prieštaravimo Darbuotojo pareigybės aprašymui, teigiant, kad pareigybės aprašyme šių užduočių atlikimui yra skirtas ilgesnis laikas, todėl privalu vadovautis pareigybės aprašymu, o ne šalių sulygtomis išbandymo užduotimis. Tačiau visos darbuotojui suformuluotos užduotys išbandomuoju laikotarpiu atitiko tiek Vidaus darbo tvarkos taisyklių, tiek Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus gydytojo chirurgo pareigybės aprašymą, tiek paties Darbuotojų pareiginių nuostatas ir nebuvo pertekliniai.

16.3. Apeliaciniame skunde darbuotojas palaiko savo procesinę poziciją, kad jis pilnai įvykdė visas užduotis, o jeigu ir neįvykdė, tai darbuotojas nėra kaltas, o kaltas darbdavys – Institutas. Atsakovas su apeliaciniame skunde dėstoma darbuotojo pozicija negali sutikti. Su darbuotoju buvo sudaryta terminuota darbo sutartis, kol darbuotojas įgys teisė verstis siaura krūtų onkochirurgijos medicinos praktika, bet visais atvejais ne ilgiau nei vieneriems metams. Institutas teikė siauras specifines su onkologiniais susirgimais susijusias sveikatos priežiūros paslaugas, kada Skyriuje atliekamos tik labai siauro spektro onkochirurginės krūtų operacijos. Tuo tarpu, darbuotojas įsidarbindamas Institute neturėjo teisės atlikti onkochirurginių krūtų operacijų ir tik siekė įgyti tokią teisę ateityje, todėl Institutas priimdamas darbuotoją tikėjosi iš jo aktyvaus bendradarbiavimo, iniciatyvos, darbo komandoje ir tikslo siekimo.

16.4. Dėl trečios užduoties. Kaip matyti iš bylos medžiagos – darbuotojas iš savo pusės nerodė jokios iniciatyvos ir nesiėmė veiksmų, kad bandomojo laikotarpio metu įvykdytų savo paties prisiimtus įsipareigojimus arba bent jau informuotų darbdavio atstovą apie tai, kad yra priežastys, trukdančios šiuos įsipareigojimus įvykdyti. Instituto įsitikinimu, darbuotojui neturint darbo vietos arba nežinant kur jam yra priskirta darbo vieta, o taip pat neturint darbo priemonių akivaizdu, kad nėra galimybės tinkamai įgyvendinti ir vykdyti jam pavestų darbinių funkcijų. T. y. kokybiškas darbas iš esmės yra neįmanomas. Iš darbuotojo pozicijos galima būtų suprasti, kad darbuotojas nuo pat darbo pradžios (2024 m. balandžio 8 d.) iki atleidimo dienos (2024 m. liepos 5 d.) neturėjo tinkamų darbo sąlygų, tačiau apie tai neinformavo savo tiesioginio vadovo. Nors Išbandymo protokole expressis verbis įtvirtinta, kad darbuotojas apie bet kokias aplinkybes, trukdančias jam atlikti darbines funkcijas privalo informuoti vadovą. Darbuotojas neinformavęs tiesioginio vadovo pats sau darbo vietą priskyrė brolio – A. O., kabinete, o taip pat naudojosi broliui skirtu darbiniu kompiuteriu, kas Instituto įsitikinimu taip pat galėjo sąlygoti neigiamus darbuotojo išbandymo rezultatus. Instituto įsitikinimu vien ta aplinkybė, kad darbuotojas vengė kooperuotis ir informuoti tiesioginį vadovą apie problemas, trukdančias vykdyti darbines funkcijas, yra pakankamas pagrindas darbuotoją atleisti neišlaikius išbandymo.

16.5. Dėl ketvirtos užduoties. Darbuotojas laikėsi pozicijos, kad jis neturėjo pareigos pildyti medicininių dokumentų, kadangi tai yra operuojančio gydytojo chirurgo pareiga, tačiau pažymėtina, kad byloje liudytojais apklausti onkochirurgai – A. L. ir A. M. – nurodė, jog jie patys pildo visus dokumentus, susijusius su operacijomis, tačiau esant asistento prašymui suteikia galimybę tai atlikti. Nagrinėjamoje situacijoje apklausti gydytojai nurodė, kad darbuotojas nedalyvavo jiems pildant dokumentaciją ir neišreiškė noro pats užpildyti medicininius dokumentus. Šiame kontekste pažymėtina, kad darbuotojas turėjo pareigą pildyti skyriuje vedamą dokumentaciją, dalyvauti planuojamų operacijoms pacientų apžiūrose, operacijos planavime ir dokumentų pildyme bent 8 kartus per savaitę. Darbuotojas Institute dirbo 3 mėnesius, t. y. 12 savaičių, todėl turėjo dalyvauti mažų mažiausiai 96 operacijų planavimuose, dokumentų pildymuose. Byloje esantys rašytiniai įrodymai ELI sistemos įrašai patvirtina, kad: darbuotojas asistavo 67 operacijose; įrašai apie paciento būklės įvertinimą padaryti 13 atvejų, iš kurių visi 13 atvejų yra tada, kai pagrindinis gydantis gydytojas buvo darbuotojo brolis A. O.; likusiais 54 atvejais darbuotojas įrašų sistemoje neatliko. Institutas pažymėjo, kad tokia darbuotojo veiksmų tendencija, kada tik dėl darbuotojui ir jo broliui A. O. žinomų priežasčių darbuotojas pacientų sveikatos būklės įvertinimus atliko ir pildė už brolį, tačiau tai nebuvo atliekama kitais atvejais, kada darbuotojas asistavo kitiems gydytojams, liudija ne tik galiojančios tvarkos pažeidimą, bet ir kitų kolegų diskriminavimą bei nesikooperavimą, kas Institute nėra toleruotina. Be to, darbuotojas neturėjo krūtų onkochirurgijos medicinos praktikos licencijos, o tik siekė ją įgyti dirbdamas Skyriuje, todėl dalyvavimas visuose gydymo procesuose – asistavimas operacijose, dokumentų pildymas, gydymo proceso stebėsena – yra reikšmingas žingsnis kvalifikacijai įgyti.

16.6. Dėl penktos užduoties. Apeliacinis skundas nepagrįstas, nes darbuotojas neįvykdė minimalaus tarp šalių sulygto reikalavimo – neasistavo numatytame kiekyje operacijų. T. y. balandžio mėnesį darbuotojas asistavo 19 operacijų, kada pagal išbandymo laikotarpį turėjo asistuoti 24 operacijose, gegužės mėnesį asistavo 22 operacijose, o turėjo asistuoti – 32, birželio mėnesį asistavo 18 operacijų, o turėjo 32. Pažymėtina, kad apie tai, kad darbuotojui nesudaroma galimybė asistuoti reikiamame kiekyje operacijų, arba, kad yra kliūtys jam atlikti Išbandymo protokole sulygtą operacijų kiekį darbuotojas neinformavo savo tiesioginio vadovo, tokiu būdu pažeisdamas 3 Išbandymo protokolo punktą.

16.7. Dėl šeštos užduoties. Dalyvavimas tarptautinėje studijoje (duomenys neskelbtini) buvo inicijuotas darbuotojo tėvo Prof. habil. dr. V. O. bendradarbiaujant su darbuotoju dar iki darbuotojui įsidarbinant Institute, todėl negali būti laikomas tinkamu įsipareigojimo, įtvirtinto Išbandymo laikotarpyje įvykdymu. Aplinkybės, kad su darbuotoju buvo bendraujama dėl jo įdarbinimo niekaip nėra susijusios su darbuotojo įsipareigojimų dirbant Institute inicijuoti susitikimus su kitomis įstaigomis dėl skyriaus vykdomos veiklos tarpinstitucinio bendradarbiavimo galimybių. Pažymėtina, kad komunikacijos dėl darbuotojo įdarbinimo Institute metu su darbuotoju nebuvo aptartos ar konkrečiai sutartos jam deleguojamos užduotys dėl nurodomos tarptautinės studijos vykdymo. Ši situacija tik patvirtina, kad darbuotojas nesąžiningai siekia sau priskirti savo tėvo Prof. habil. dr. V. O. inicijuotą ir vykdytą bendradarbiavimą su kitomis tarptautinėmis institucijomis. Ne mažiau reikšminga yra ir ta aplinkybė, kad netgi sutinkant, jog darbuotojo padėjimas savo tėčiui V. O. inicijuoti tarptautinį bendradarbiavimą iki darbo sutarties sudarymo turėtų būti laikomas dalies jo įsipareigojimų įvykdymu, tai neeliminuoja aplinkybės, kad per išbandymo laikotarpį darbuotojas iniciavo tik vieną bendradarbiavimą, nors šalys sulygo, kad darbuotojas inicijuos ne mažiau kaip 3 susitikimus su užsienio įstaigomis, vykdančiomis onkologijos krypčių ir gretutinių krypčių mokslinius tyrimus ir eksperimentinę veiklą.

16.8. Dėl aštuntos užduoties. Tarp šalių kilo ginčas, dėl Išbandymo protokole 8 punkto įgyvendinimo, kadangi 2024 m. birželio mėnesio leidinyje (duomenys neskelbtini) buvo išspausdintas straipsnis - (duomenys neskelbtini), kurio bendraautorius yra darbuotojas. Ir darbuotojas yra įsitikinęs, kad šio straipsnio išspausdinimas jo išbandomojo laikotarpio metu laikytinas įsipareigojimo įvykdymu. Institutas nesutinka su tokiu vertinimu, kadangi kaip ir nurodyta aukščiau mokslinių publikacijų spausdinimas neturėtų būti laikomas savitiksliu, o yra skirtas Instituto tikslams pasiekti, todėl Institutas siekia, kad Instituto darbuotojai straipsnius publikuotų su nuoroda į darbovietę – Institutą. Darbuotojas Vilniaus Universitete apsigynė daktaro disertaciją ir jos rengimo apimtyje privalėjo parengti ir publikuoti mokslinius straipsnius, ką ir padarė. Tame tarpe ir aukščiau nurodytą straipsnį, todėl minėtame straipsnyje nėra nuorodos į Institutą kaip darbuotojo darbdavį, o nurodoma darbuotojo mokslo įstaiga, todėl negalima laikyti, kad darbuotojas įvykdė savo įsipareigojimą. Be to, nurodomas straipsnis priimtas publikuoti 2023 m. gruodžio 7 d., o viešoje erdvėje paskelbtas 2024 m. balandžio 25 d., publikuotas 2024 m. birželio mėnesį. Todėl akivaizdu, kad straipsnis yra parengtas iki įsidarbinimo Institute ir niekaip nėra susijęs su darbinėmis funkcijomis ar darbuotojo prisiimtu įsipareigojimu. Duomenų apie tai, kad darbo Skyriuje metu darbuotojas būtų iškėlęs su skyriaus veikla susijusią aktualią problemą, suderinęs temą su Skyriaus vedėju, atitinkamą straipsnį parengęs arba pradėjęs rengti, nėra.

16.9. Dėl diskriminacijos. Nesutiktina su teiginiais, kad Institutas diskriminavo darbuotoją ar sudarė kitas jam nepalankias sąlygas dirbti. Pažymėtina, kad 2024 metais Skyrius priėmė tik du naujus chirurgus – darbuotoją ir A. Š.. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde tiek A. Š., tiek darbuotojui buvo nustatyti analogiški išbandomojo laikotarpio reikalavimai – trijų mėnesių išbandymo laikotarpis, keliamos užduotys bandomojo laikotarpio metu. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde lyginant darbuotojo atvejį su chirurgės A. Š. įdarbinimu tai yra esmingai skirtingos situacijos. Tik vykstant ginčui DGK Institutui tapo žinoma, kad darbuotojas prieš sudarydamas darbo sutartį slapta fiksavo savo pokalbius su darbdavio atstovais. Šiuo atveju, nėra žinoma, ar darbuotojas nefiksavo ir slapta neįrašinėjo visų rytinių pasitarimų ir pokalbių su Skyriaus vedėju, kitais darbuotojais. Visais atvejais, aplinkybės, kai darbuotojas iš anksto planuotai ir organizuotai, dar net nesudaręs darbo sutarties, rinko įrodymus galimam ginčui su darbdaviu, aiškiai ir vienareikšmiškai patvirtina, kad toks darbinis santykis negali būti laikomas įprastu ir darbuotojo nenoras kooperuotis ir bendradarbiauti su darbdaviu nebuvo atsitiktinis, o sąlygotas būtent darbuotojo išankstinio nusistatymo ir noro konfliktuoti.

Atsiliepimas

17. Atsakovė VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 4 d. sprendimą. Teigia, kad ieškovo darbo santykiai iš esmės vyko NVI, todėl 2025 m. sausio 14 d. teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teismas protokoline nutartimi pakeitė Santaros klinikų procesinę padėtį iš trečiojo asmens į atsakovę ieškovo reikalavimų dalyje dėl grąžinimo į darbą. Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, Santaros klinikos turėtų pasisakyti tik dėl apeliacinio skundo motyvų, susijusių su apelianto (ieškovo) grąžinimu į darbą. Tačiau apeliantas (ieškovas) apeliaciniu skundu, apeliacinės instancijos teismo prašydamas NVI priešieškinį atmesti, panaikinti NVI įsakymą, kuriuo apeliantas (ieškovas) buvo atleistas iš darbo, nebereiškia reikalavimo grąžinti apeliantą (ieškovą) į darbą, o prašo, kad darbo sutartis būtų laikoma nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos. Ieškovas iš esmės nerodė iniciatyvos ir suinteresuotumo sudaryti ir palaikyti tvirtus ir efektyvius darbo santykius, kuriuose abi šalys galėtų pasiekti iškeltus tikslus, t. y. NVI įdarbinti efektyvų, inovatyvų darbuotoją, ateityje ir mokslininką, o darbuotojas - be kita ko, įgyti teisę ir sertifikatą atlikti krūties onkologines operacijas. Byloje apklaustų liudytojų parodymai pagrindė prielaidą, kad apeliantas (ieškovas) tiesiog apsiribojo bendru įpareigojimų ir darbo pareigų vykdymu, nerodė noro siekti užsibrėžtų bei iškeltų tikslų, tame tarpe ir specifinių tikslų, susijusių su tarptautiniu bendradarbiavimu. Todėl ir sprendžiant klausimą dėl apelianto (ieškovo) grąžinimo į darbą į Santaros klinikų filialo Nacionalinį vėžio centrą, ieškovo būtų netikslingas ir neproporcingas tiek darbdavio, tiek pačio darbuotojo atžvilgiu. Apeliacinio skundo motyvai, siejami su apelianto (ieškovo) tėvo V. O. darbo santykiais NVI, grindžiami subjektyviu aplinkybių vertinimu ir interpretavimu bei nėra susiję su išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-1903-1159/2025 dalyku, todėl negalėtų būti vertintini apeliacinės instancijos teisme.

18. Trečiasis asmuo VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialas Nacionalinis vėžio centras (toliau – Įstaiga) atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog ieškovo teigimu, jis įvykdė visas išbandymo laikotarpio užduotis, nes atliko pareigybės aprašyme numatytas funkcijas, o išbandymo protokolas jam nebuvo taikytinas. Ieškovas neginčija, kad 2024 m. kovo 7 d. jam buvo pateiktas išbandymo laikotarpio protokolas su užduotimis, tačiau teigia, kad nebuvo sutarta, jog šis protokolas bus taikomas jo darbo santykiams, išbandymo sąlygos buvo neišaiškintos, objektyviai neįgyvendinamos. Įstaigos nuomone, tokie ieškovo teiginiai prieštarauja jo pagrindinei pozicijai ginče, t. y., kad jis iš darbo atleistas neteisėtai, nes visiškai įvykdė išbandymo laikotarpio užduotis. Teigdamas, kad visiškai įvykdė išbandymo laikotarpio užduotis, ieškovas tiesiogiai patvirtina, kad jas gavo, su jomis susipažino, jas suprato ir vykdė darbo Institute metu. Ieškovo teigimu, Instituto dokumentų valdymo sistema nebuvo jo nukreipusi susipažinti su ginčui aktualiais lokaliniais teisės aktais, ir neįrodyta, kad ieškovas būtų su jais susipažinęs. Tokie ieškovo teiginiai prieštarauja jo pozicijai, kad jis puikiai įvykdė visas išbandymo laikotarpio užduotis. Ieškovo teigimu, jis buvo diskriminuojamas dėl savo šeiminės padėties, t. y. jo tėvo teisminių ginčų su Institutu, kas lėmė jam taikytas nevienodas darbo sąlygas, palyginti su kitais Instituto darbuotojais. Įstaigos nuomone, darbdavys pilnai užtikrino darbuotojų lygiateisiškumą ir objektyvumą. Ieškovui buvo sudarytos galimybės įsidarbinti Institute nevertinant teisminių ginčų su jo tėvu, kas įrodo, jog Institutas neturėjo jokio išankstinio nusistatymo prieš ieškovą. Tai, kad sveikatos priežiūros įstaigoje tvirtinami skirtingi darbuotojų pareigybių aprašymai, nustatomos neidentiškos bandomųjų laikotarpių užduotys, nėra diskriminacija, o darbdavio diskrecija organizuoti darbą jam tinkamu būdu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

XVI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

20. Apeliacinės instancijos teismas, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

21. Apeliantas po apeliacinio skundo pateikimo 2025 m. birželio 9 d. pateikė raštą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, nurodydamas kad skyriaus vadovas M. T. neturėjo kompetencijos vertinti jo darbo rezultatų, kadangi Šiaulių apygardos teismas 2025 m. gegužės 21d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-318-1042/2025 panaikino 2024 m. kovo 14 d. Konkurso krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjo pareigoms užimti rezultatus, kurių pagrindu M. T. ėjo skyriaus vadovo pareigas ir vertino jo užduočių atlikimą išbandomuoju laikotarpiu, kas yra pagrindu laikyti, kad jo užduotis vertino nekompetetingas asmuo. Apeliacinės instancijos teismas priėmė šį apelianto raštą, patikrino nurodytus įrodymus, kadangi šios aplinkybės atsirado po apeliacinio skundo pateikimo, taip pat priėmė kitų proceso dalyvių nuomones dėl šio rašto ir vertina šiuos naujai patektus papildomus įrodymus apeliacinio skundo kontekste (CPK 314 straipsnis).

22. Ginčas byloje kilo dėl to, ar darbuotojas pagrįstai atleistas iš darbo, kaip neįvykdęs bandomojo laikotarpio užduočių.

23. Siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat, ar sulygtas darbas tinka darbuotojui, sudarydamos darbo sutartį darbo sutarties šalys gali sulygti dėl išbandymo (Darbo kodekso 36 straipsnio 1 dalis). Išbandymo terminas negali būti ilgesnis negu trys mėnesiai, neskaitant laiko, kurį darbuotojas nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo, atostogų ar kitų svarbių priežasčių (Darbo kodekso 36 straipsnio 2 dalis). Pripažinęs, kad išbandymo rezultatai nepatenkinami, darbdavys iki išbandymo termino pabaigos gali priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris darbo dienas iki darbo sutarties pasibaigimo, ir nemokėti išeitinės išmokos (Darbo kodekso 36 straipsnio 2 dalis).

24. Teismų praktika šiuo klausimu yra susiformavusi ir joje teigiama, kad išbandymo terminas nustatomas tam, kad darbdavys galėtų įvertinti, ar darbuotojas tinka darbui, į kurį jis priimtas. Toks teisinis reglamentavimas lemia aptariamo darbo sutarties nutraukimo pagrindo taikymo specifiškumą. Pirma, darbdavys iki bandomojo termino pabaigos turi teisę darbo sutartį nutraukti pigiau (nemokėdamas išeitinės išmokos) ir paprastesne tvarka (įspėjęs darbuotoją prieš tris darbo dienas). Antra, darbo sutarties nutraukimo pagrindu yra įvardijamas darbdavio sprendimas, kad darbuotojas neišlaikė išbandymo, t. y. jog darbuotojas, darbdavio vertinimu, nėra tinkamas darbui, dėl kurio sudaryta darbo sutartis. Aiškindamas tokį teisinį reglamentavimą kasacinis teismas yra nurodęs, kad išbandymo rezultatų vertinimas yra darbdavio prerogatyva. Darbo sutartis sudaroma šalių valia ir tik šios sutarties šalys gali spręsti, ar darbas yra priimtinas (kai išbandymas nustatytas darbuotojo prašymu) arba ar darbuotojas sugeba tinkamai atlikti jam pavestą darbą (kai išbandymas nustatomas darbdavio iniciatyva). Jeigu darbuotojas nesutinka su atleidimu iš darbo nurodytu pagrindu ir kreipiasi į teismą, darbdavys privalo įrodyti, kad darbuotojas iš tiesų neišlaikė išbandymo, t. y. kad darbuotojas dėl savo dalykinių ir asmeninių savybių nesugeba ar negali dirbti darbo, dėl kurio atlikimo buvo sulygta sudarant sutartį. Nagrinėdamas tokias bylas teismas negali spręsti tų klausimų, kurie pagal įstatymą ir darbo teisinių santykių sutartinį pobūdį yra darbdavio prerogatyva, t. y. teismas negali pripažinti, kad darbuotojas tinka pavestam darbui. Teismo pareiga nagrinėjant tokias bylas – patikrinti, ar darbdavys tikrai turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, kad darbuotojas neišlaikė išbandymo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-632-611/2015, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-484-701/2016).

25. Darbuotojui nesutinkant su darbo sutarties nutraukimo Darbo kodekso 36 straipsnio pagrindu teisėtumu, darbdaviui pakanka įrodyti, kad egzistavo sąlygos susiformuoti konkretaus darbdavio subjektyviai pozicijai, jog darbuotojas jam netinka (Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2088-945/2019; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1353-1012/2023).

Dėl išbandymo rezultatų bei atleidimo iš darbo

26. Byloje nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2024 m. kovo 26 d. buvo sudaryta terminuota darbo sutartis iki 2025 m. gegužės 1 d., su sąlyga, kad iki šio termino bus įgyta teisė verstis siaura krūtų onkochirurgijos medicinos praktika ir pateiktas tai patvirtinantis pažymėjimas, ieškovas buvo įdarbintas pas atsakovą gydytoju chirurgu 0,625 darbo laiko norma (23 val. 07 min per savaitę). Nustatytas 3 mėn. išbandymo laikotarpis. Darbo sutartis įsigaliojo 2024 m. balandžio 8 d.

27. Šalys iki darbo sutarties sudarymo susitarė dėl išbandymo laikotarpio užduočių, kurios buvo nurodytos ir įteiktos ieškovui įvardijant jį „Išbandymo laikotarpio protokolas“. Nors pats ieškovas teigia, kad jis galimai nesuprato, kad iki darbo sutarties sudarymo gautos užduotys yra susiję su jo darbu, tačiau apeliacinės instancijos teismas laiko, kad tai yra nelogiškas jo paaiškinimas, kadangi šias užduotis ieškovas vykdė ir ginčas šioje byloje vyksta dėl to, ar jos pilnai įvykdytos. Jei ieškovas nesuprato, kam jam įteikiamos minėtos užduotys, turėjo tai aiškintis klausdamas darbdavio, kadangi akivaizdu, kad užduotys nėra įteikiamos be jokio tikslo. Minėto protokolo turinio aiškumą ieškovui patvirtina atsakovo NVI direktoriaus, liudytojų M. T. ir J. S. parodymai ir paties ieškovo paaiškinimai, kad minėto protokolo kopija jam buvo perduota. Be to, ieškovas pats į bylą pateikė pas save turėtą protokolą, iš kurio matyti, kad ieškovas yra pasižymėjęs užduotis rašikliu, todėl nėra jokio pagrindo spręsti, kad protokolo užduotys ieškovui buvo nežinomos, ar kad jis nesuprato, kad jas reikia vykdyti darbo santykių metu, bei kad apie minėto protokolo užduočių vykdymo eigą reikia informuoti tiesioginį vadovą.

28. Kadangi ieškovas išbandymo užduočių protokolą gavo 2024 m. kovo 7 d., turėjo pakankamai laiko jas įsivertinti bei pasiaiškinti iki darbo sutarties sudarymo. Atsakovo elgesys pateikiant ieškovui išbandymo užduotis 2024 m. kovo 7 d. ir papildomai jų dar kartą nepateikiant darbo sutarties pasirašymo dieną ar pirmą darbo dieną negali būti laikomas netinkamu Darbo kodekso 24 ir 25 straipsnių įgyvendinimu (sąžiningumo, bendradarbiavimo principai, teisingas informavimas). Apeliacinės instancijos teismas taip pat įvertina ir tai, kad ieškovas turėjo aukštąjį išsilavinimą, mokslinės ir darbo patirties, todėl turėjo gerai suprasti išbandymo užduočių prasmę ir reikšmę, o esant klausimų turėjo juos užduoti atsakovo NVI atstovams, tačiau iš pateiktų įrodymų nenustatyta, kad dėl užduočių neaiškumo ieškovas kėlė kokius nors klausimus darbdaviui.

Žemesnės instancijos teismas

29. Ieškovas nurodė, kad išbandymo protokole nurodytos išbandymo užduotys galimai neatitiko pareigybės aprašymo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais ieškovo argumentais. Susipažinus su Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus gydytojo chirurgo pareigybės aprašymu bei Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus gydytojo chirurgo E. O. pareigybės aprašymu nenustatyta, kad ieškovui duotų išbandymo laikotarpio užduočių turinys neatitiktų minėtų pareigybių aprašymų, todėl nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas būtų davęs ieškovui nepagrįstas užduotis. Minėtos užduotys atitiko pareigybių aprašymų 7, 8.1, 8.2, 8.12, 8.14, 8.17, 8.19, 8.20, 8.21, 8.22, 8.27 punktus.

30. Pirmos instancijos teismas, vertindamas ieškovo išbandymo protokolo 1 punktą, vidaus tvarkos taisyklių 6 punktą, atsakovo pateiktus duomenis apie ieškovui sudarytas galimybes prisijungti prie atsakovo dokumentų valdymo sistemos, pagrįstai konstatavo faktinę aplinkybę, kad ieškovas iš esmės buvo supažindintas arba pats susipažino su visais jo veiklai reikalingais teisės aktais ir dokumentais, tą patvirtina ir atsakovo pateikti įrodymai apie ieškovo veiklą atsakovo dokumentų valdymo sistemoje (e. t. 7, b. l. 138; e. t. 8, b. l. 3-18), t. y. kad nebuvo jokių teisinių ar faktinių kliūčių ieškovui atlikti jam nustatytas funkcijas ar išbandymo laikotarpio užduotis.

31. Ginčo nekilo dėl 1, 2, 7 užduočių įvykdymo. Dėl ketvirtosios užduoties, kaip teisingai nustatė pirmos instancijos teismas, atsakovas galėjo prieiti išvados, kad ieškovas tik iš dalies įvykdė ketvirtąją užduotį dėl medicininių dokumentų pildymo, t. y., kad ieškovas nepildė medicininių dokumentų, susijusių su asistavimu operacijose. Nors, kaip teisingai nurodė ieškovas, pagal NVI paciento elektroninės medicininės istorijos pildymo ir naudojimo taisykles būtent pagrindinis gydytojas turi pareigą užpildyti operacijų medicininius dokumentus, tačiau ieškovui buvo duota užduotis dalyvauti operacijų medicininių dokumentų pildyme. Ieškovas tą darė nepakankamai aktyviai, todėl atsakovas pagrįstai sprendė, kad užduotis įvykdyta iš dalies, t. y. ieškovas, būdamas krūties vėžio chirurginių operacijų asistentu, nepildė medicininių dokumentų (išskyrus brolio A. O.), nesisiūlė jų pildyti. Liudytojai chirurgai patvirtino, kad medicininių dokumentų pildymas yra jų pareiga, tačiau nurodė, kad esant susitarimui, juos gali pildyti ir asistentas, kad ieškovas nesisiūlė pildyti, jie jo neprašė pildyti dokumentų. Šiuo atveju pildyti dokumentus užduotis buvo duota ieškovui, todėl jis, turėdamas pareigą įrodyti, kad jis yra vertas tinkamo išbandymo, turėjo parodyti iniciatyvumą, gebėjimą bendrauti, gebėjimą pildyti dokumentus, turėjo pasisiūlyti pildyti dokumentus, taip mokintis, kad ateityje gebėtų tai daryti vienas.

32. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo argumentui, jog atsakovas galėjo prieiti išvados, kad ieškovas tik iš dalies įvykdė penktąją užduotį, nes byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad ieškovas būtų teikęs pasiūlymus tiesioginiam vadovui M. T.. Bandomojo laikotarpio penktoji užduotis buvo skirta teikti pasiūlymus dėl operacijos atlikimo proceso tobulinimo. Ieškovas nurodė, kad teikė siūlymus kitiems gydytojams, tačiau byloje apklausti liudytojai – gydytojai nenurodė jokių jiems teiktų siūlymų. To nedarydamas sudarė pagrindą darbdaviui prieiti išvados apie netinkamą iniciatyvumą ir netinkamus išbandymo rezultatus.

33. Šeštoji užduotis – bent su 3 užsienio įstaigomis, vykdančiomis onkologijos krypčių ir gretutinių krypčių mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, inicijuoti susitikimus dėl skyriaus vykdomos veiklos tarpinstitucinio bendradarbiavimo galimybių (mokslinių tyrimų arba kvalifikacijos kėlimo srityje). Nors ieškovas 2024 m. liepos 2 d. informavo atsakovą NVI, kad buvo inicijuojamos derybos dėl tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir dalyvavimo tarptautinėje studijoje: (duomenys neskelbtini), tačiau tiek ieškovo, tiek atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovo NVI dalyvavimą minėtoje studijoje inicijavo V. O., o ne ieškovas, kadangi jis pateikė dokumentus Lietuvos Bioetikos komitetui, pagrindiniu tyrėju paskirtas V. O. (e. t. 2, b. l. 37, 38, 39). Ieškovas, nors ir rašė tam tikrus laiškus dėl dalyvavimo minėtame tyrime, tačiau jo laiškai buvo rašyti dar iki įsidarbinimo pas atsakovą NVI (e. t. 3, b. l. 165-171), jie nebuvo skirti bendradarbiavimo inicijavimui. Taigi, atsakovas galėjo prieiti išvados, kad ieškovas neįvykdė šeštosios užduoties.

34. Nors ieškovas 2024 m. liepos 2 d. pateikė informaciją, kad neva užduotį įvykdė, kad iškėlė aktualią problemą – apie nešalinimą pažasties duobės limfmazgių pacientams, ir kad išspausdino straipsnį 2024 m. birželio mėnesį (duomenys neskelbtini). Tačiau sutiktina su pirmos instancijos teismo bei atsakovo argumentu, kad minėtą darbą ieškovas atliko vykdydamas ne atsakovo NVI užduotį, o vykdydamas savo įsipareigojimus Vilniaus universitetui, kuriame nėra jokio ryšio būtent su atsakovu. Sutiktina su atsakovu NVI, kad ieškovas minėtą straipsnį parengė dar iki darbo pas atsakovą NVI. Taigi, atsakovas galėjo prieiti išvados, kad ieškovas neįvykdė aštuntosios užduoties dėl apžvalginio straipsnio parengimo.

35. Dėl atleidimo iš darbo termino. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovas dėl atleidimo iš darbo įspėtas tinkamai, išlaikius įstatymo reikalaujamą trijų darbo dienų įspėjimo terminą. Darbo sutartis nutraukta 2024 m. liepos 5 d., t. y. suėjus trimis darbo dienoms nuo įspėjimo ir iki išbandymo termino pabaigos. Nors ieškovas teigė, kad atsakovas NVI jo vertinimą nepagrįstai atliko dar nesibaigus išbandymo terminui, tačiau Darbo kodekso nuostata dėl darbo sutarties nutraukimo suteikia darbdaviui teisę nutraukti darbo sutarti bet kuriuo metu iki išbandymo termino pabaigos.

Dėl diskriminavimo

36. Darbo kodekso 26 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad darbdavys privalo įgyvendinti nediskriminavimo principą. Darbdavys privalo: 1) priimdamas į darbą, taikyti vienodus atrankos kriterijus ir sąlygas; 2) sudaryti vienodas darbo sąlygas, galimybes tobulinti kvalifikaciją, siekti profesinio tobulėjimo, persikvalifikuoti, įgyti praktinės darbo patirties, taip pat teikti vienodas lengvatas; 3) taikyti vienodus darbo vertinimo ir atleidimo iš darbo kriterijus. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant diskriminavimo pagrindais paremtas bylas, susijusias su darbo santykiais, darbuotojui nurodžius aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą, kad darbuotojas patyrė diskriminaciją, darbdaviui tenka pareiga įrodyti, kad diskriminacijos nebuvo.

37. Ieškovas teigė, kad jis buvo diskriminuojamas lyginant su kitais darbuotojams, kuriems buvo nustatytas bandomasis laikotarpis, nes nei vienas neturėjo įvykdyti tokių sudėtingų užduočių. Atsakovas NVI teigė, kad ieškovui bandomojo laikotarpio užduotys buvo nustatytos pagal ieškovo gebėjimus, ieškovas su jomis sutiko ir neprašė jų pakeisti, todėl nėra jokio ieškovo diskriminavimo. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo argumentams ir išvadoms, kad byloje surinkti įrodymai teismui nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovas buvo ar galėjo būti diskriminuojamas, nes ieškovui, kaip ir kitiems priimamiems darbuotojams buvo nustatytas trijų mėnesių bandomasis laikotarpis, kaip ir kitiems darbuotojams buvo nustatytos bandomojo laikotarpio užduotys (e. t. 4, b. l. 179-197). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo NVI kitiems darbuotojams sudarytas bandomojo laikotarpio užduotis, neturi pagrindo spręsti, kad ieškovą atsakovas būtų kokiu nors pagrindu diskriminavęs, juolab, kad kitų darbuotojų buvo kitokios pareigybės – operacinės slaugytoja, radiologijos technologė, bendrosios praktikos slaugytojas, gydytojas radiologas, medicinos gydytoja, gydytoja chirurgė. Užduotys nustatytos gydytojai chirurgei buvo labai panašios kaip ir ieškovo, išskyrus tai, kad ieškovui dar buvo pavesta parašyti apžvalginį straipsnį, kelti problematiką, referuoti apie naujoves, tačiau atsakovės atstovas ir nurodė, kad ieškovas į darbą buvo priimamas tikintis plėtoti iniciatyvas mokslinėje srityje, ieškovas atsakovą domino kaip mokslininkas, todėl jam buvo duotos su tuo susijusios užduotys, vertinant ir tai, kad jis neturėjo licencijos skyriuje atliekamoms operacijoms atlikti. Jis nebuvo operuoti vėžinius susirgimus galintis chirurgas, todėl jam buvo skirtos su mokslu susijusios užduotys.

38. Ieškovas su jam skirtomis užduotimis sutiko, nenurodė, kad jos per sudėtingos, o pasirašęs darbo sutartį sudarė pagrindą atsakovui pagrįstai manyti, kad ieškovas prisiėmė įsipareigojimą atlikti jam nurodytas ir paskirtas bandomojo laikotarpio užduotis.

39. Atmestinas apelianto argumentas, jog bylos eigoje paaiškėjo, jog šalys skirtingai suprato bandomojo laikotarpio sąlygas: trečią, ketvirtą, penktą, šeštą, ir aštuntą užduotis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aiškintis, kaip ieškovas suprato ir ar teisingai suprato užduočių sąlygas, darbuotojas turėjo jas gavęs, o ne bylą nagrinėjant teisme, kadangi jam buvo pakankamai laiko tai padaryti net ir iki darbo pradžios, kadangi užduotys buvo gautos anksčiau, nei ieškovas pradėjo dirbti. Nelogiškas ieškovo argumentas, jog jis, gavęs užduočių lapą, negavo paaiškinimo, ar tai galios šalių santykiams, kadangi tokiu atveju jis, turintis aukštąjį išsilavinimą asmuo, turėjo klausti, kodėl tos užduotys jam pateiktos ir ką su jomis jis turi daryti ir tokiu būdu išsiaiškinti jų įteikimo tikslą. Be to, tas užduotis ieškovas dalinai vykdė, taigi, akivaizdu, kad suprato jų paskirtį.

40. Ieškovo teiginiai, kad jis nesuprato, kam skirtos užduotys ir kad jos susiję su išbandymo laikotarpiu, prieštarauja jo pagrindinei pozicijai ginče, t. y., kad jis iš darbo atleistas neteisėtai, nes visiškai įvykdė išbandymo laikotarpio užduotis. Teigdamas, kad visiškai įvykdė išbandymo laikotarpio užduotis, ieškovas tiesiogiai patvirtina, kad jas gavo, su jomis susipažino, jas suprato ir vykdė darbo pas atsakovę metu. Be to, ieškovas apie bet kokias aplinkybes, trukdančias jam atlikti užduotis ar nesugebėjimą jas atlikti, laiko trūkumą, akivaizdu, privalėjo informuoti atsakovę.

41. Taip pat atmestinas apelianto argumentas dėl teismo konstatavimo apie apžvalginį ir mokslinį straipsnius, kuris lengvesnis ir kuris užima daugiau laiko, kadangi, jei ieškovas manė, kad jo užduočiai dėl straipsnio publikavimo reikalingi keli metai, tokią pastabą jis turėjo išsakyti vadovybei po to, kai gavo užduočių lapą, o ne po jo vertinimo. Mokslinis straipsnis – moksliniame žurnale išspausdintas straipsnis, kuriame pateikiami mokslinių tyrimų rezultatai ar vertinga ankstesnių rezultatų analizė. Specifinis mokslinio straipsnio tipas yra apžvalginis straipsnis. Apžvalginiame straipsnyje apibendrinama daug literatūros informacijos bei jos pagrindu pateikiamos šią informaciją atitinkančios išvados. Taigi akivaizdu, kad apžvalginis straipsnis yra daugiau apibendrinamojo pobūdžio, nereikalaujantis pateikti mokslinių rezultatų tyrimų ar jų analizės.

42. Apeliantas teigia, jog pirmos instancijos teismas sprendime nurodė, kad darbuotojas su dokumentais buvo supažindintas pagal darbo tvarkos taisyklių 6 p. per dokumentų valdymo sistemą Kontora, tačiau iš dokumentų valdymo sistemos nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad dokumentų valdymo sistema būtų nukreipusi ieškovą susipažinti su lokaliniais aktais, kuriais remiasi NVI atleidimo procese, ar kad darbuotojas per Kontorą būtų susipažinęs su minimais lokaliniais aktais. Plečiamas aiškinimas, kad darbuotojas pats turi susirasti ir susipažinti su jam taikomas lokaliniais aktais yra aiškiai nepagrįstas, nes darbdavys organizuoja darbą, tik jis žino, kokie teisės aktai yra taikytini darbuotojams ir su kuo darbuotojas turėtų būti supažindintas. Įrodinėjimo našta apie supažindinimą tenka darbdaviui. Teigė, jog supažindinimo faktas nėra įrodytas, kaip numato DK 25 straipsnis.

43. Atmestinas ir šis apelianto argumentas, kadangi susipažinimas su minėtais dokumentais yra Išbandymo laikotarpio protokolo pirmoje užduotyje. Tokiu atveju, jei ieškovas neįvykdė šios užduoties, jis, teismo įsitikinimu, pats pripažįsta neįvykdęs užduočių pilnai, juolab, kad jos neįvykdęs negalėjo pradėti dirbti. Tai, kad jis negali įvykdyti šios užduoties, jis darbdavio neinformavo. Tokie ieškovo teiginiai, kad jis nesusipažinęs su įstaigos dokumentais, tačiau joje dirbo ir vykdė užduotis, nesuderinami su ta aplinkybe, kad jis buvo gydytojas, dirbantis keliose sveikatos priežiūros įstaigose, anksčiau buvo rezidentu pas atsakovą, turi aukštąjį išsilavinimą. Taigi akivaizdu, kad jis savo darbą turėjo pradėti ir pradėjo nuo 1 užduoties vykdymo – susipažinimo su atsakovo darbo ir vidaus tvarką reglamentuojančiais dokumentais. Jo susipažinimo su dokumentais fakto įrodytumas aptartas šios nutarties 29 punkte.

44. Atmestinas apelianto argumentas, jog pirmos instancijos teismas visiškai nevertino 2024 m. balandžio 18 d. E. O. sėkmingo disertacijos gynimo apie krūties vėžio gydymą ir krūties vėžio rekonstrukcijas, dirbant skyriuje, kadangi akivaizdu, kad disertacijos gynimas jo mokslo įstaigoje nėra susijęs su jam skirtomis įvykdyti užduotimis.

45. Byloje nepaneigti atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, kad ieškovas turėjo pareigą pildyti skyriuje vedamą dokumentaciją, dalyvauti planuojamų operacijoms pacientų apžiūrose, operacijos planavime ir dokumentų pildyme bent 8 kartus per savaitę. Darbuotojas Institute dirbo 3 mėnesius, t. y. 12 savaičių, todėl turėjo dalyvauti mažiausiai 96 operacijų planavimuose, dokumentų pildymuose. Byloje esantys rašytiniai įrodymai ELI sistemos įrašai patvirtina, kad darbuotojas asistavo 67 operacijose; įrašai apie paciento būklės įvertinimą padaryti 13 atvejų, iš kurių visi 13 atvejų yra tada, kai pagrindinis gydantis gydytojas buvo darbuotojo brolis A. O.. Likusiais 54 atvejais darbuotojas įrašų sistemoje neatliko. Todėl sutiktina su atsakovo argumentu, jog tokia darbuotojo veiksmų tendencija, kai ieškovas pacientų sveikatos būklės įvertinimus atliko ir pildė už brolį, tačiau tai nebuvo atliekama kitais atvejais, kai darbuotojas asistavo kitiems gydytojams, liudija kitų kolegų diskriminavimą bei nesikooperavimą, pagalbą tik dirbančiam šeimos nariui. Be to, darbuotojas neturėjo krūtų onkochirurgijos medicinos praktikos licencijos, o tik siekė ją įgyti dirbdamas skyriuje, todėl dalyvavimas visuose gydymo procesuose – asistavimas operacijose, dokumentų pildymas, gydymo proceso stebėsena – yra reikšminga patirtis kvalifikacijai įgyti. Apie tai, kad darbuotojui nesudaroma galimybė asistuoti reikiamame kiekyje operacijų, arba, kad yra kliūtys jam atlikti Išbandymo protokole sulygtą operacijų kiekį, darbuotojas neinformavo, tokiu būdu pažeisdamas 3 Išbandymo protokolo punktą.

46. Sutiktina su atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, jog akivaizdu, kad atsakovas siekia, kad Instituto darbuotojai straipsnius publikuotų su nuoroda į darbovietę – Institutą. Ieškovas Vilniaus Universitete apsigynė daktaro disertaciją ir jos rengimo apimtyje privalėjo parengti ir publikuoti mokslinius straipsnius, ką ir padarė. Straipsnyje, kurį jis teigia rašęs vykdydamas 8 užduotį, nėra nuorodos į Institutą kaip darbuotojo darbdavį, o nurodoma darbuotojo mokslo įstaiga, todėl negalima laikyti, kad darbuotojas įvykdė savo įsipareigojimą. Be to, nurodomas straipsnis priimtas publikuoti 2023 m. gruodžio 7 d., o viešoje erdvėje paskelbtas 2024 m. balandžio 25 d., publikuotas 2024 m. birželio mėnesį. Todėl akivaizdu, kad straipsnis yra parengtas iki įsidarbinimo Institute ir niekaip nėra susijęs su darbinėmis funkcijomis ar darbuotojo prisiimtu įsipareigojimu. Duomenų apie tai, kad darbo Skyriuje metu darbuotojas būtų iškėlęs su skyriaus veikla susijusią aktualią problemą, parengęs arba pradėjęs rengti straipsnį, nėra.

Dėl naujai pateiktų bei nurodytų įrodymų bei aplinkybių pateiktų apelianto

47. Apeliantas naujai 2025 m. birželio 9 d. pateiktame rašte nurodo, kad Skyriaus vadovas M. T. neturėjo kompetencijos vertinti jo darbo rezultatų. Taip pat nurodo, kad Šiaulių apygardos teismas 2025 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-318-1042/2025 panaikino 2024 m. kovo 14 d. Konkurso krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjo pareigoms užimti rezultatus, kas yra pagrindu laikyti, kad jo užduotis vertino nekompetetingas asmuo.

48. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su minėta nutartimi, šalių papildomais rašytiniais paaiškinimais, nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. sausio 17 d. sprendimu civilinėje byloje e2-1273-1171/2025 panaikino 2024 m. kovo 14 d. Konkurso krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjo pareigoms užimti rezultatus, fiksuotus 2024 m. kovo 15 d. protokole Nr. P5-2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 10 d. papildomu sprendimu pripažino negaliojančia nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo momento darbo sutartį ieškovo Nacionalinio vėžio instituto, sudarytą su trečiuoju asmeniu M. T., 2024 m. kovo 14 d. konkurso krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjo pareigoms užimti rezultatų, fiksuotų 2024 m. kovo 15 d. protokole Nr. P5-2 pagrindu. Įpareigojo ieškovą organizuoti naują konkursą į Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos vedėjo pareigas. Šiaulių apygardos teismas 2025 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-318-1042/2025 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 17 d. sprendimą ir 2025 m. vasario 10 d. papildomą sprendimą paliko nepakeistus.

49. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad skyriaus vadovas M. T. neturėjo kompetencijos vertinti jo darbo rezultatus. Darbo sutartis pripažinta negaliojančia su juo ne nuo jos sudarymo dienos, o nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, apelianto vertinimo laikotarpiu jis ėjo skyriaus vadovo pareigas, todėl privalėjo vykdyti jam pavestas užduotis ir dirbti pagal darbdavio teisės aktais jam nustatytas pareigas. Konkurso rezultatai iš esmės pripažinti negaliojančiais, nes skyriaus vedėjo konkurso laimėtoju pripažintas asmuo (M. T.) neatitiko pretendentams keliamų kvalifikacinių reikalavimų - turėti ne mažesnių kaip 1 metų darbo patirtį, susijusią su asmens sveikatos priežiūros paslaugų, t. y. krūties piktybinių navikų ir ikinavikinių krūties ligų diagnostika ir gydymu, teikimu ir turėti galiojančią su krūties piktybinių navikų ir ikinavikinių krūties ligų diagnostika ir gydymu susijusią specializuotos medicinos praktikos licenciją. Ieškovui nustatytos bandomojo laikotarpio užduotys nebuvo susijusios su chirurginių operacijų atlikimo procesu, nei iš esmės tokio pobūdžio, kurias vertinant reikalinga specifinė medicinos chirurgo praktikos kvalifikacija. Ieškovui pateiktos užduotys – susipažinti su darbdavio darbo ir vidaus tvarką reglamentuojančiais dokumentais, taisyklėmis, įsakymais, žinoti darbuotojo veiklos procesą aprašančias kokybės vadybos sistemos procedūras, vykdyti jų reikalavimus, vykdyti tiesioginio vadovo nurodymus, laiku informuoti apie priežastis, trukdančias atlikti gautas užduotis ir pavedimus, užtikrinant teisės aktų reikalavimų laikymąsi, pildyti skyriuje vedamą dokumentaciją, dalyvauti planuojamų operacijoms pacientų apžiūrose, operacijos planavime ir dokumentų pildyme, asistuoti gydytojui chirurgui, turinčiam teisę verstis siaura krūtų onkochirurgijos medicinos praktika, esant poreikiui pateikti vertinimą ir (ar) siūlymus operacijos atlikimo procesui tobulinti jų įgyvendinimo vertinimas, kolegijos nuomone, kaip nurodo ir atsakovas, nereikalauja specifinės medicinos praktikos kvalifikacijos, kadangi užduotys yra susijusios su kasdiene darbuotojo veikla ir bendraisiais gebėjimais laikytis teisės aktų ir procedūrų. Užduočių, inicijuoti susitikimus dėl skyriaus vykdomos veiklos tarpinstitucinio bendradarbiavimo galimybių (mokslinių tyrimų arba kvalifikacijos kėlimo srityje); iškelti su skyriaus veikla susijusią aktualią problemą ir paruošti ją nagrinėjantį apžvalginį straipsnį publikavimui tarptautiniame leidinyje) vertinimas taip pat kaip susijęs su jų įvykdymo faktų konstatavimu, o ne su užduočių įvykdymo kokybe. Šios užduotys, nors ir nesusijusios su kasdiene darbuotojo veikla ir bendraisiais gebėjimais laikytis nustatytų procedūrų ir iškeltų reikalavimų, taip pat nereikalauja specifinės medicinos praktikos kvalifikacijos vertinant ar jos įvykdytos.

50. Kaip nustatyta Lietuvos medicinos normoje MN 84:2021 „Gydytojas radiologas“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. V-854, gydytojas radiologas žino, moka ir išmano dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos pagrindus (13.1 p.), sveikatos teisės pagrindus (13.4 p.), geba pasiūlyti ir skirti tolesnio ištyrimo ar gydymo planą (15.3 p.). Kolegija pritaria atsakovės argumentui, kad gebėjimas identifikuoti nukrypimus nuo nustatytų procedūrų nepriklauso nuo turimos medicinos praktikos licencijos. Buvusio skyriaus vadovo M. T. darbo sutarties pripažinimas negaliojančia nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, negali paneigti faktiškai atliktų veiksmų, susijusių su ieškovo užduočių vykdymu bei atlikimu ir jų vertinimu.

51. Apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apelianto apeliaciniame skunde dėstomų argumentų detaliau nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.).

52. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentais sprendimo keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei vertino byloje esančius įrodymus atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką (CPK 177, 178, 185, 218 straipsniai), teisingai aiškino darbo sutarties nutraukimą kai išbandymo rezultatai nepatenkinami, teisingai taikė tai reglamentuojančias teisės norams (DK 36 straipsnis), padarė teisingas, argumentuotas išvadas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

53. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu, apeliantui jo patirtos išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.

54. Atsakovas pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme jam pateiktos sąskaitos 3067,35 Eur išlaidų sumai teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti, todėl šios išlaidos sprendimą paliekant nepakeistu, priteistinos atsakovui iš apelianto (CPK 93, 98 straipsniai).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti VšĮ Nacionaliniam vėžio institutui, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš apelianto E. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3067,35 Eur (tris tūkstančius šešiasdešimt septynis eurus, 35 ct) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Žibutė BudžienėDiana LabokaitėLina Žemaitienė