- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-21
- Bylos Nr.
- e2A-318-1042/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14382-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aleksandras Rusakas, Rasa Bartašienė, Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- Nacionalinio vėžio instituto
- Atsakovas
- V. O.
- Trečiasis asmuo
- M. T.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Aleksandro Rusako (pirmininko ir pranešėjo), Irenos Stasiūnienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) Nacionalinio vėžio instituto apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 17 d. sprendimo ir 2025 m. vasario 10 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Nacionalinio vėžio instituto ieškinį atsakovui V. O. dėl reikalavimo pripažinti konkursą neteisėtu ir nepagrįstu atmetimo, trečiasis asmuo M. T..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Nacionalinis vėžio institutas (toliau ir NVI) prašė atmesti V. O. reikalavimą 2024 m. kovo 14 d. konkursą (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pareigoms užimti (toliau ir konkursas) pripažinti neteisėtu kaip nepagrįstą ir pripažinti konkurso rezultatus teisėtais. Ieškovas nurodė, kad 2024 m. kovo 14 d. organizavo konkursą (duomenys neskelbtini) skyriaus (toliau ir skyriaus) vedėjo pareigoms užimti ir šio konkurso laimėtoju buvo pripažintas M. T., o antrąją vietą užėmė V. O.. Nesutikdamas su konkurso rezultatais atsakovas kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisiją, kuri 2024 m. liepos 15 d. sprendimu iš dalies tenkino atsakovo prašymą ir panaikino 2024 m. kovo 14 d. konkurso rezultatus ir įpareigojo ieškovą organizuoti naują konkursą. Ieškovo nuomone, Darbo ginčų komisija priėmė nepagrįstą sprendimą, neteisingai įvertino situaciją dėl konkurso organizavimo aplinkybių ir reikalavimų pretendentams, taip pat dėl tariamo laimėtojo neatitikimo kvalifikaciniams reikalavimams ir neobjektyvaus komisijos narių vertinimo.
Atsiliepimas
2. Atsakovas V. O. prašė ieškinį atmesti. Teigė, kad būdamas skyriaus vedėju 2021 m. gegužės 12 d. ir 2021 m. gegužės 19 d. administraciją informavo apie galimą skyriaus darbuotojo duomenų klastojimą ir žalą pacientui, tačiau administracija į šiuos pranešimus nereagavo, pradėjo jam daryti nuolatinį psichologinį spaudimą, jis buvo neteisėtai atleistas iš pareigų, buvo draudžiama dalyvauti skyriaus vedėjo konkurse. Vėliau Darbo ginčų komisijos ir teismų įsiteisėjusiais sprendimais skubos tvarka atsakovas buvo grąžintas į pareigas. Tvirtino, kad skyriuje teikiamos tik chirurgijos, slaugos paslaugos, ir dirba atitinkamai tik chirurgai, gydytojai rezidentai, bendrosios praktikos slaugytojai, slaugos personalas. Pažymėjo, kad konkurso reikalavimuose pareigoms nustatytas reikalavimas, susijęs su gydymu, o konkurso laimėtojas trečiasis asmuo (gydytojas radiologas) neatlieka ir negali atlikti chirurginių (duomenys neskelbtini) vėžio operacijų. Atsakovo nuomone, konkurso laimėtojas, neturintis chirurgo licencijos/patirties/kvalifikacijos, negali vadovauti chirurginio skyriaus veiklai ir atsakyti už skyriaus pacientų gydymo kokybę. Radiologo kvalifikacija, licencija ir patirtis, dirbant radiologu, nėra laikoma atitinkanti konkurso pareigoms keliamus reikalavimus. Atkreipė dėmesį į tai, kad Darbo ginčų komisijoje ieškovas pripažino, kad laimėtojo duomenys apie jo dalyvavimą chirurginėse procedūrose vertinimo kvalifikaciniams reikalavimams metu nebuvo svarstomi.
3. Trečiasis asmuo M. T. prašė tenkinti ieškinį. Tvirtino, kad konkurso komisijai nekilo klausimų dėl jo turimos medicinos praktikos licencijos bei darbo patirties sąsajų su skyriaus veikla. Atkreipė dėmesį į tai, kad skyriaus vedėjo pareiginiuose nuostatuose ir kituose konkurso dokumentuose nebuvo nurodoma kokiu lygiu pretendentas turi mokėti vieną iš nurodytų kalbų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. sausio 17 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Panaikino 2024 m. kovo 14 d. Konkurso (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pareigoms užimti rezultatus, fiksuotus 2024 m. kovo 15 d. protokole Nr. P5-2. Priteisė atsakovui V. O. iš ieškovo Nacionalinio vėžio instituto 4608,89 Eur bylinėjimosi išlaidas, taip pat 16,01 Eur proceso išlaidas valstybei. Teismo sprendimui įsiteisėjus, pripažino netekusiu galios Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2024 m. liepos 15 d. sprendimo darbo byloje Nr. APS-131-8578/2024 dalį dėl 2024 m. kovo 14 d. konkurso rezultatų panaikinimo ir ieškovės įpareigojimo surengti naują konkursą.
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 10 d. papildomu sprendimu pripažino negaliojančia nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo momento darbo sutartį ieškovo Nacionalinio vėžio instituto, sudarytą su trečiuoju asmeniu M. T., 2024 m. kovo 14 d. konkurso (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pareigoms užimti rezultatų, fiksuotų 2024 m. kovo 15 d. protokole Nr. P5-2 pagrindu. Įpareigojo ieškovą organizuoti naują konkursą į (duomenys neskelbtini) vedėjo pareigas.
6. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, trečiasis asmuo, kaip gydytojas radiologas, gali taikyti gydymą abliaciniais metodais, tačiau ši faktinė aplinkybė pati savaime nereiškia, jog jis atitinka pareiginių nuostatų 4.3 punkto reikalavimus. Sprendė, kad (duomenys neskelbtini) vėžio diagnostikos ir gydymo skyriaus vedėjo pareigybei, įvertinus tai, jog sveikatos priežiūros paslaugas šiame skyriuje teikia gydytojai chirurgai ir gydytojai rezidentai, yra būtina turėti gydytojo chirurgo kvalifikaciją, nes vedėjo pareigos neapsiriboja gerų vadybos įgūdžių turėjimu ir reikalauja žinių bei būtinos patirties ne tik (duomenys neskelbtini) piktybinių navikų ir ikinavikinių (duomenys neskelbtini) ligų diagnostikos, bet ir gydymo srityje, kurios reikalingos tiesioginių pareiginių funkcijų vykdymui ir už ką skyriaus vedėjas yra tiesiogiai atsakingas. Teismo nuomone, byloje jokie įrodymai nepatvirtino, jog trečiasis asmuo atitiko ir pareigybės nuostatų 4.4 punkto reikalavimą. Pažymėjo, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, pagrindžiančių komisijos narių šališkumą atsakovo atžvilgiu, taip pat teismui nekilo abejonių dėl komisijos narių kompetencijos. Atkreipė dėmesį į tai, kad konkurso metu pretendentams turėjo būti užduoti vienodi klausimai, išlaikant jų seką, pateikiami vienodi ar lygiaverčiai klausimai su galimybe užduoti tikslinamuosius klausimus, tačiau susipažinęs su protokole nurodytomis klausimų formuluotėmis bei perklausęs konkurso garso įrašus iš dalies sutiko su atsakovo argumentais. Teismas padarė išvadą, kad pretendentams pateiktų antrojo ir trečiojo klausimo turinys buvo skirtingas ir konkursą vykdanti komisija ne tik nesudarė pretendentams vienodų sąlygų dalyvauti konkurse, bet ir apribojo savo, kaip darbdavės galimybes tinkamai, išsamiai ir objektyviai atlikti abiejų pretendentų vertinimą. Teismas konstatavo, kad ieškovui organizuojant ir vykdant konkursą buvo pažeisti lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių, skaidrumo principai, nebuvo išlaikytas vienodas požiūris į konkurso dalyvius ir šie pažeidimai turėjo įtakos konkurso rezultatams, bei lėmė atsakovo teisių pažeidimą. Priimdamas papildomą teismo sprendimą pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pripažinus konkurso rezultatus neteisėtais, ieškovas įpareigotinas organizuoti naują konkursą į (duomenys neskelbtini) vedėjo pareigas.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
7. Apeliaciniais skundais apeliantas (ieškovas) Nacionalinis vėžio institutas prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 17 d. sprendimą ir 2025 m. vasario 10 d. papildomą sprendimą ir jo ieškinį tenkinti arba bylą grąžinti iš naujo nagrinėti į pirmą instanciją. Apeliaciniuose skunduose apeliantas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad tik gydytojas chirurgas gali vadovauti skyriui, kadangi gydytojas radiologas ne tik diagnozuoja (duomenys neskelbtini) ligas ir piktybines (duomenys neskelbtini) ligas, tačiau ir jas gydo. Teigė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino skyriaus veiklą reglamentuojančius dokumentus, apelianto nuomone, SAM specialistų atsakymai į paklausimą negali būti vertinami objektyviai, kaip specialiųjų žinių turinčio asmens nuomonė, specialistai neįsigilino į aktualų teisinį reguliavimą arba turėjo aiškų išankstinį nusistatymą. Apelianto nuomone, trečiasis asmuo M. T. atitinka konkurso apraše įtvirtintus kvalifikacinius reikalavimus. Pabrėžė, jog pirmosios instancijos teismas neturi pagrindo kvestionuoti komisijos narių atliktų pretendentų rezultatų vertinimo. Atsakovo reikalavimai, kurie buvo keliami kreipiantis į DGK ir nagrinėjami ginčo teisenos tvarka, turėjo būti atmesti kaip pareikšti netinkamam atsakovui. Ieškovas, skundžiamo sprendimo ir papildomo sprendimo priėmimo metu, jokio sprendimo dėl darbo sutarties su M. T. nutraukimo ir naujo konkurso dėl skyriaus vedėjo pareigų skelbimo negali priimti, nes visa ši veikla, įskaitant darbo teisinių santykių tęstinumą buvo perduota Santaros klinikoms.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimuose į apeliacinius skundus atsakovas V. O. prašo atmesti ieškovo apeliacinius skundus ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad skyrius neteikia radiologinių, biopsijos paslaugų ir skyriuje nėra dirbančių radiologų, išskyrus trečiąjį asmenį. Byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad gydytojas radiologas, versdamasis gydytojo radiologo medicinos praktika, turėtų 1 metų patirtį teikiant (duomenys neskelbtini) piktybinių navikų ir ikinavikinių (duomenys neskelbtini) ligų antrinės stacionarinės suaugusiųjų chirurgijos, dienos chirurgijos, slaugos asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Konkurso laimėtojas M. T. neturi aukštojo mokslo kvalifikacijos, įgytos baigus universitetines su (duomenys neskelbtini) ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus funkcijomis susijusios krypties studijas, nes jis neturi gydytojo chirurgo krypties aukštojo išsilavinimo ir (duomenys neskelbtini) onkochirurgijos – pažymėjimo. NVI pateiktoje gydytojo radiologo pareigybės aprašyme nėra tokių pozicijų, kad gydytojas radiologas gydo neoperabilų (duomenys neskelbtini) vėžį ar pacientus, kuriems kontraindikuotinas operacinis gydymas, į bylą taip pat nėra pateikta, kad M. T. būtų tokias procedūras vykdęs. Skyrius kriobliacijos nevykdė ir nevykdo. Vien tai, kad kompetentingų institucijų (SAM ir Akreditacijos tarnybos) atsakymai yra nepalankūs apeliantui, nesudaro pagrindo teigti, neva jie nepagrįsti ar neteisingi. Konkurso dalyviams užduotų klausimo turinys reikšmingai ir iš esmės skyrėsi. Konkurse nebuvo tinkamai patikrinta pretendentų profesinė ir darbo patirtis, dalykinės savybės, reikiami įgūdžiai. Atsakovas pabrėžė, kad ieškovas buvo tinkama šalimi byloje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai netenkintini
9. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
Dėl ginčo esmės
11. Byloje kilo ginčas dėl ieškovo organizuoto konkurso skyriaus vedėjo pareigoms užimti rezultatų.
Dėl kvalifikacinių reikalavimų
12. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad skyriaus vedėjo konkurso laimėtoju pripažintas asmuo neatitiko pretendentams keliamų kvalifikacinių reikalavimų - turėti ne mažesnių kaip 1 metų darbo patirtį, susijusią su asmens sveikatos priežiūros paslaugų, t. y. (duomenys neskelbtini) piktybinių navikų ir ikinavikinių (duomenys neskelbtini) ligų diagnostika ir gydymas, teikimu ir turėti galiojančią su (duomenys neskelbtini) piktybinių navikų ir ikinavikinių (duomenys neskelbtini) ligų diagnostika ir gydymu susijusią specializuotos medicinos praktikos licenciją.
13. Apeliantas skunde tvirtina, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai priėmė skundžiamą sprendimą konstatuodamas, jog trečiasis asmuo M. T. neatitiko konkurso aprašyme keliamų kvalifikacinių reikalavimų.
14. Iš ieškovo NVI ieškinio priedų nustatyta, kad pagal (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pareiginių nuostatų 4.3 punktą skyriaus vedėjas turi turėti ne mažesnę kaip 1 metų darbo patirtį, susijusią su asmens sveikatos priežiūros paslaugų, t. y. (duomenys neskelbtini) piktybinių navikų ir ikinavikinių (duomenys neskelbtini) ligų diagnostika ir gydymas, teikimu. Nuostatų 4.4 punkte nustatytas reikalavimas turėti galiojančią su (duomenys neskelbtini) piktybinių navikų ir ikinavikinių (duomenys neskelbtini) ligų diagnostika ir gydymu susijusią specializuotos medicinos praktikos licenciją.
15. Teisėjų kolegijos nuomone, šie reikalavimai nėra savitiksliai, o yra susiję tarpusavyje ir su tiesiogine skyriaus veikla bei nustatyti, siekiant, jog skyriaus vedėjas turėtų įtakos organizuojant kompetentingą skyriaus veiklą ir teikiant kokybiškas paslaugas.
16. Bylos duomenimis, SAM nuomone, gydytojo radiologo praktika nėra susijusi su (duomenys neskelbtini) piktybinių navikų ir ikinavikinių (duomenys neskelbtini) ligų gydymu ir gydytojas, turintis galiojančią medicinos praktikos licenciją verstis medicinos praktika pagal gydytojo radiologo profesinę kvalifikaciją, neatitinka reikalavimo turėti medicinos praktikos licenciją, susijusią su (duomenys neskelbtini) piktybinių navikų ir ikinavikinių (duomenys neskelbtini) ligų gydymu.
17. Apeliantas skunde tvirtino, kad gydytojas radiologas ne tik diagnozuoja (duomenys neskelbtini) ligas ir piktybines (duomenys neskelbtini) ligas, tačiau ir jas gydo, bei rėmėsi Medicinos norma MN 84:2021 „Gydytojas radiologas“ ir Radiologo pareiginiais nuostatais.
18. Iš Valstybinės darbo inspekcijos teismui pateiktų vyresniojo ordinatoriaus (gydytojo radiologo) pareiginių nuostatų 7 punkto nustatyta, kad tarp išvardytų gydytojo pareigų nėra nurodyta gydytojo radiologo (duomenys neskelbtini) piktybinių navikų ir ikinavikinių (duomenys neskelbtini) ligų gydymo funkcijų.
19. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad iš Nacionalinio vėžio instituto (duomenys neskelbtini) protokolo, patvirtinto Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus 2017 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. R8-133, matyti, jog (duomenys neskelbtini) vėžio diagnostikos ir gydymo skyriuje naudojamas chirurginis, medikamentinis gydymo būdai, chemoterapija, tačiau abliacija, kaip gydymo būdas nėra taikoma. Apeliantas skunde teigia, kad šis gydytojo radiologo atliekamas gydymo būdas yra įtvirtintas Medicinos normoje MN 84:2021 „Gydytojas radiologas“.
20. Pagal Medicinos normos MN 84:2021 „Gydytojas radiologas“ (galiojanti redakcija nuo 2021 m. vasario 11 d.) 6.1.6.4.1. punktą gydytojas radiologas turi gebėti atlikti intervencines radiologijos procedūras, tarp jų terminę ir neterminę navikų abliaciją.
21. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas nepateikė teismui jokių duomenų, patvirtinančių, jog trečiasis asmuo M. T. ne mažiau nei vienerius metus vykdė tokio pobūdžio medicinines procedūras (abliaciją) ir kad skyriaus veikloje šios procedūros realiai buvo taikomos. Iš prieš ieškinio pateiktos Standartinės veiklos procedūros DIRI SVP-01 „Navikų kriobliacija kontroliuojama radiologiniais tyrimais“ matyti, kad ji tik 2023 m. rugpjūčio 28 d. buvo patvirtinta ieškovo direktoriaus įsakymu. Akivaizdu, kad šios procedūros galiojimas, 2024 m. kovo 14 d. konkurso (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pareigoms užimti metu, nesiekė vienerių metų laikotarpio. Be to, ieškovas įrodymais nepagrindė, kad navikų kriobliacijos procedūros turinys atitinka terminės ir neterminės navikų abliacijos procedūros turinį. Akivaizdu, kad ieškovas nepagrindė savo teiginių, kad trečiasis asmuo (gydytojas radiologas) gydė (duomenys neskelbtini) piktybinius navikus ir ikinavikines (duomenys neskelbtini) ligas.
22. Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl trečiojo asmens neatitikties skyriaus vedėjo pareiginių nuostatų 4.3; 4.4 punktų reikalavimams.
Dėl konkurso klausimų
23. Pagal Konkursų pareigoms Nacionaliniame vėžio institute užimti organizavimo ir vykdymo nuostatų, patvirtintų direktoriaus 2023 m. gruodžio 22 d. įsakymu, 34 punktą, siekiant įvertinti pretendento vadybines ir lyderystės kompetencijas, profesines žinias bei gebėjimus, dalykines pretendento savybes, pretendentams gali būti pateikiami klausimai. Nuostatų 35 punkte įtvirtinta, kad testas žodžiu vykdomas pokalbio metu, pretendentams užduodant vienodus klausimus, išlaikant jų seka, pateikiami vienodi ar lygiaverčiai klausimai su galimybe užduoti papildomus klausimus.
24. Pirmosios instancijos teismas, perklausęs konkurso garso įrašus, sprendė, kad komisija pretendentams užduodama iš esmės skirtingo turinio ir nelygiaverčius pagrindinius klausimus, tuo ne tik nesudarė pretendentams vienodų sąlygų dalyvauti konkurse, bet ir apribojo savo, kaip darbdavės galimybes tinkamai, išsamiai ir objektyviai atlikti abiejų pretendentų vertinimą. Teismo vertinimu, abiem pretendentams pateikto antrojo klausimo formuluotės skyrėsi ne tik paties klausimo formuluote, tačiau ir paties klausimo turiniu.
25. Apelianto nuomone, pirmos instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad antrasis ir trečiasis klausimai pretendentams skyrėsi ir diskriminavo vieną iš pretendentų, kadangi savo esme klausimai buvo identiški.
26. Teisėjų kolegija pažymi, kad konkurso rezultatų įvertinimas yra paliktas komisijos diskrecijai, tačiau tik užtikrinus, kad dalyvaujantiems pretendentams būtų užduoti analogiški klausimai, kaip to reikalauja nuostatai, galima būtų objektyviai lyginti pretendentų rezultatus.
27. Iš ginčo konkurso garso įrašų nustatyta, kad pretendentams (atsakovui ir trečiajam asmeniui) nebuvo užduoti visi vienodo turinio klausimai. Bylos duomenimis, antrojo klausimo turinys skyrėsi. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad atsakovo buvo klausiama dėl skyriaus vedėjo atliekamų veiksmų, siekiant gauti sertifikatą, o trečiojo asmens apie Nacionalinio vėžio instituto – veiksmus akreditavimo procese, t. y. atsakovui pateiktu klausimu buvo siekiama įvertinti jo žinias dėl skyriaus vedėjo kompetencijos dėl OECI akreditacijos gavimo, o trečiajam asmeniui pateiktu klausimu – įvertinti pretendento žinias dėl ieškovo veiksmų siekiant gauti OECI akreditaciją. Skyrėsi ir pretendentams užduoto trečiojo klausimo formuluotės – atsakovo, be kita ko, buvo prašoma įvertinti savo, kaip vadovo, veiklos rezultatus, o trečiajam asmeniui buvo užduotas kausimas dėl skyriaus veiklos, paslaugų efektyvumo gerinimo ir kokybės.
28. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtų klausimų formulavimo skirtumai buvo esminiai ir negalima spręsti, jog buvo taikytas vienodas požiūris į konkurso dalyvius.
Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo
29. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto skundo teiginiais dėl absoliutaus skundžiamų teismo sprendimų negaliojimo pagrindo, nes sprendimai sukėlė teisines pasekmes subjektui nedalyvaujančiam byloje. Apelianto teigimu, visi ieškovo darbuotojai ir su darbo teisiniais santykiais susiję įsipareigojimai nuo 2025 m. sausio 1 d. iš Nacionalinio vėžio instituto buvo perkelti į Santaros klinikas, todėl egzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytas absoliutus teismo sprendimų negaliojimo pagrindas.
30. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, yra išaiškinęs, kad absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas pagal šią teisės normą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-313/2021 16 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
31. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas (nutartis) turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
32. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo gautas atsakovo atstovės prašymas spręsti dėl ieškovo procesinių teisių ir pareigų perėmimo ir teismas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikoms nurodė pateikti nuomonę dėl atsakovo atstovės prašymo dėl ieškovo procesinių teisių ir pareigų perėmimo civilinėje byloje. Pažymėtina, kad VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos 2025 m. sausio 31 d. rašte nurodė, kad konkursas vedėjo pareigoms užimti buvo organizuotas ir vykdytas NVI ir šioje bylos stadijoje nėra pagrindo spręsti ieškovo procesinių teisių ir pareigų perėmimo, nes šis procesinis sprendimas neįtakotų ir nepakeistų išnagrinėtų bylos aplinkybių ir jų vertinimo bei galutinio teismo sprendimo. Rašte nurodoma, kad 2024 m. spalio 31 d. visuotiniame dalininkų susirinkime buvo priimtas sprendimas nuo 2025 m. sausio 1 d. įsteigti Filialą. 2024 m. lapkričio 20 d. Santaros klinikų generalinio direktoriaus įsakymu Nr. V-892 „Dėl viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Nacionalinio vėžio centro nuostatų patvirtinimo“ buvo patvirtinti filialo nuostatai. Filialas Nacionalinis vėžio centras yra savarankiškumo pagrindais veikiantis Santaros klinikų padalinys. Filialo nuostatuose nurodyta, kad filialui vadovauja filialo direktorius, kuriam suteikta plati kompetencija, įskaitant, bet neapsiribojant, organizuoti ir vykdyti filialo padalinių vadovų, sveikatos priežiūros specialistų ir kitų darbuotojų viešuosius konkursus ir (ar) atrankas. Tai reiškia, kad filialo vadovas, savarankiškai organizuodamas filialo veiklą ir darbą, turi teisę pagal poreikį organizuoti ir vykdyti Filialo padalinių vadovų, sveikatos priežiūros specialistų ir kitų darbuotojų viešuosius konkursus ir (ar) atrankas.
33. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 5 d. nutartimi atmetė prašymą dėl ieškovo procesinių teisių ir pareigų perėmimo civilinėje byloje ir ši teismo nutartis įsiteisėjo.
34. Teisėjų kolegija, įvertindama minėtas aplinkybes, skundžiamų teismo sprendimų turinį, vienareikšmišką VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų nuomonę dėl ieškovo procesinių teisių ir pareigų perėmimo, laiko nepagrįstais ieškovo apeliacinio skundo argumentus, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl į bylą neįtraukto asmens.
35. Kolegija sprendžia, jog ieškovas, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliaciniuose skunduose iš esmės nepagrindžia konkrečių bylą nagrinėjusio teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog eilinį kartą pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Tuo tarpu kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo skundą pateikęs asmuo, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 44 punktas).
36. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniai skundai yra nepagrįsti, todėl atmestini.
37. Kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K- 3-133-823/2020 40 punktą).
38. Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytas aplinkybes ir pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė procesinės ir materialiosios teisės normas, vadovavosi aktualia teismų praktika. Dėl to apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimai paliekami nepakeistais, o apeliaciniai skundai atmetami.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
39. Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, tarp šalių paskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 str. 1 d.).
40. Atsakovas prašė priteisti iš ieškovo 4428,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
41. Kolegija pažymi, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nors jos ir neviršijo rekomendacijų kriterijų. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad būtina įvertinti atsakovui suteiktas teisines paslaugas.
42. Iš atsakovo pateiktų duomenų nustatyta, kad 157,30 Eur sudarė teismo sprendimo vertinimo, analizės, kliento konsultavimo paslaugos. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylas Nr. AS-556-766/2009, AS-146-688/2010, A525-868/2011, AS-492-144/2012, eA-2804146/2016) laikomasi nuostatos, kad tokios advokato suteiktos teisinės paslaugos kaip susipažinimas su teismo ar kitais dokumentais, šių dokumentų analizė, teisinė konsultacija, procesinio dokumento parengimas, laikytini vienos rūšies paslaugomis, todėl kolegija sprendžia, kad atsakovui nepriteistinos 157,30 Eur advokatės pagalbos išlaidos. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra teisinio pagrindo priteisti atsakovui 314,60 Eur prašymo dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo parengimo išlaidų. Bylos duomenimis, šios išlaidos buvo patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Be to, atsakovui teikiant teismui prašymą dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo nebuvo prašoma priteisti šių išlaidų ir pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikti duomenys, parodantys, jog tokio pobūdžio išlaidos atsakovo buvo patirtos.
43. Kitos atsakovo apeliacinės instancijos teisme turėtos 3956,10 Eur advokato pagalbos išlaidos, neviršija rekomenduojamo priteisti dydžio, todėl nemažintinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Ieškovo Nacionalinio vėžio instituto apeliacinius skundus atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 17 d. sprendimą ir 2025 m. vasario 10 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.
Priteisti atsakovui V. O. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo Nacionalinio vėžio instituto (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 3956,10 Eur (trijų tūkstančių devynių šimtų penkiasdešimt šešių eurų, 10 centų) bylinėjimosi išlaidas.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.