Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2025-03-04 · Civilinė byla Nr. e2-1903-1159/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-03-04
Bylos Nr.
e2-1903-1159/2025
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-20633-2024-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Romualdas Gylys
Ieškovas
E. O.
Atsakovas
VšĮ Nacionalinio vėžio instituto, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės, VšĮ Nacionalinio vėžio instituto priešieškinį
Trečiasis asmuo
VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės, Viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialas Nacionalinis vėžio centras
Advokatai
Saulius Urbonavičius, Ramunė Šaikuvienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1903-1159/2025 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20633-2024-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.2.1.4; 1.2.2.4.9; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.1.7
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 4 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Romualdas Gylys, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Renatai Stankovskajai,

dalyvaujant ieškovui E. O. (2024 m. gruodžio 16 d., 2025 m. sausio 14 d.), jo atstovei advokatei Ramunei Šaikuvienei bei atsakovo VšĮ Nacionalinio vėžio instituto atstovams direktoriui V. P., advokatui Sauliui Urbonavičiui, atsakovo VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų atstovei L. U., trečiojo asmens VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Nacionalinio vėžio centro atstovei V. S.,

Žemesnės instancijos teismas

viešame teismo posėdyje (2024 m. gruodžio 16 d., 2025 m. sausio 14, 24 d., vasario 6, 13 d.) žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. O. ieškinį atsakovams VšĮ Nacionalinio vėžio institutui, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos dėl atleidimo iš darbo teisėtumo ir grąžinimo į darbą ir pagal atsakovo VšĮ Nacionalinio vėžio instituto priešieškinį ieškovui E. O. dėl atleidimo iš darbo pripažinimo teisėtu, trečiasis asmuo Viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialas Nacionalinis vėžio centras.

Sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2025 m. kovo 4 d. 12:50 val.

Žemesnės instancijos teismas

I. Teismas nustatė, kad:

1. Ieškovo prašymu tarp šalių kilusį ginčą nagrinėjo darbo ginčų komisija, kuriai ieškovas buvo pateikęs reikalavimus:

1) pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo VšĮ Nacionaliniame vėžio institute (toliau – NVI) neteisėtu ir panaikinti 2024-07-01 atsakovo NVĮ įsakymą Nr. R7-676;

2) atsakovo NVĮ ieškovo naudai priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką;

3) grąžinti ieškovą į darbą NVĮ; sprendimą šioje dalyje vykdyti skubiai.

4) priteisti 2000 Eur neturtinę žalą.

1.1. Darbo ginčų komisija 2024 m. rugsėjo 18 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-17290/2024 (registracijos duomenys 2024-09-25 Nr. DGKS-7298) nusprendė ieškovo prašymą tenkinti iš dalies:

1) pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo pas atsakovą NVĮ 2024 m. liepos 5 d. pagal Darbo kodekso 36 straipsnio 3 dalį neteisėtu, tačiau negrąžinti ieškovo į darbą;

2) laikyti, kad darbo sutartis tarp ieškovo ir atsakovo NVĮ nutraukta darbo ginčų komisijos (darbo ginčus nagrinėjančio organo) sprendimu jo įsiteisėjimo dieną pagal Darbo kodekso 218 straipsnio 6 dalį;

3) išieškoti ieškovo naudai iš atsakovo NVĮ 5 644,08 Eur, neatskaičius mokesčių, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį iki darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos (imtinai), bei po 108,54 Eur, neatskaičius mokesčių, už kiekvieną paskesnę darbo dieną, taikant 5 (penkių) darbo dienų savaitės grafiką, baigiant skaičiuoti sprendimo dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu įsiteisėjimo dieną;

4) išieškoti ieškovo naudai iš atsakovo NVĮ 2000 Eur, neatskaičius mokesčių, neturtinės žalos atlyginimo.

1.2. Ieškovas po to, kai darbo ginčą tarp šalių išnagrinėjo darbo ginčų komisija ir iš dalies tenkino ieškovo reikalavimus, kreipėsi į teismą ieškiniu registracijos Nr. CBP-20602, kurį tikslino dėl atsakovų (DOK-5326, DOK-8475) ir pateikė patikslintą reikalavimą (ieškinio dalykas):

1) atsakovui VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikoms (toliau – Santaros klinikos) – grąžinti ieškovą į darbą, t. y. (patikslinta teismo) į Santaros klinikų filialo Nacionalinio vėžio centro Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus gydytojo chirurgo pareigas, nes nuo 2025 m. sausio 1 d. atsakovo NVI padalinys Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyrius perduotas Santaros klinikų filialui Nacionalinio vėžio centrui. Pirminis reikalavimas buvo – grąžinti ieškovą į darbą pas atsakovą NVI, t. y. NVI Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus gydytojo chirurgo pareigas.

1.2.1. Ieškovas ieškinį (kartu su atsiliepimu į priešieškinį DOK-171185 argumentais) grindė tuo, kad atsakovas NVI nepagrįstai sprendė, kad ieškovas neišlaikė išbandymo, jo išbandymo rezultatus vertino netinkamai, jį diskriminavo pateikdamas užduotis ieškovui ir vertindamas jų įgyvendinimą, nes ieškovui pateiktos užduotys buvo sudėtingesnės nei kitiems gydytojams, nepaskyrė ieškovui mentoriaus bandomajam laikotarpiui, užduotys buvo neaiškios, neskyrė atsakovas dėmesio ieškovui duotų užduočių tarpiniam vertinimui, atsakovas ieškovo vertinimą atliko jo neįspėjęs ir neišklausęs. Ieškovas nurodė, kad jis privalo būti grąžintas į pareigas, nes jis gerai atliko savo darbą ir yra naudingas atsakovui.

1.3. Atsakovas NVI pateikė priešieškinį CBP-20844, kuriuo pateikė reikalavimą – pripažinti, kad 2024 m. kovo 26 d. sudaryta terminuota darbo sutartis Nr. P2-35 su E. O. nutraukta pagrįstai, dėl nepatenkinamų išbandomojo laikotarpio rezultatų.

1.3.1. Atsiliepimu į ieškinį DOK-169624 prašė atmesti visus ieškovo reikalavimus. Priešieškinį ir atsiliepimą grindė esminiais argumentais, kad ieškovas neįvykdė visų jam paskirtų bandomojo laikotarpio užduočių, kad buvo nepakankamai iniciatyvus, nepildė jam skirtos dokumentacijos, neinicijavo tarptautinio bendradarbiavimo, neparengė apžvalginio straipsnio publikacijai, nebendradarbiavo, nepranešė apie tai, kad negalės įvykdyti bandomojo laikotarpio užduočių, todėl atsakovas negali ieškovu pasitikėti ir todėl pagrįstai atleido jį bandomojo laikotarpio pabaigoje.

2. Pasirengimo nagrinėti bylą ir bylos nagrinėjimo iš esmės metu, bylos šalys pateikė šiuos rašytinius paaiškinimus, įrodymus:

2.1. Atsakovas NVI pažymėjo (DOK-175976), kad NVI, kaip sveikatos priežiūros įstaigos, dokumentų tinkamas tvarkymas ir efektyvus valdymas yra būtinas, siekiant teikti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, pagrįsti NVI veiklos ir teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų tinkamumą (asmens sveikatos priežiūros veikla yra licencijuojama veikla ir jai taikomi imperatyvūs paslaugų teikimo reikalavimai), skaidrumą ir atskaitingumą, užtikrinant susijusių asmenų teisėtus interesus, tinkamą savivaldybių biudžetų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo, kitų valstybės pinigų fondų ir viešųjų lėšų naudojimą. Gydytojui chirurgui, dirbančiam NVI, dėl jo funkcijų specifikos būtina laiku, tiksliai, atidžiai ir objektyviai pildyti medicininę dokumentaciją.

2.2. Ieškovas pažymėjo (DOK-177852), kad darbas NVI jam visada buvo ir yra prioritetas ir prie darbo NVI grafiko jis derindavo kitas savo veiklas.

2.3. Atsakovas NVI pateikė teismui įrodymus (DOK-178904) apie laisvas darbo vietas 2024 m. lapkričio 27 d. NVI Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriuje.

2.4. Ieškovas papildomai pateikė duomenis (DOK-184579, DOK-185386, DOK-187907) apie savo disertaciją, NVI įteiktą išbandymo protokolą (tuščią be jokių datų), bei dar vieną straipsnį, ieškovo teigimu, parašytą dirbant NVI, garso įrašus, bendraujant su atsakovo NVI direktoriumi iki įdarbinimo. Papildomai pažymėjo, kad ieškovo klinikinis ir mokslinis patyrimas nepaprastai svarbus ne tik NVI, bet ir sergantiems krūties vėžiu pacientams.

2.5. Atsakovas NVI papildomai pateikė teismui (DOK-184696): ieškovo vidutinio darbo užmokesčio pažymą (vienos dienos ieškovo darbo užmokestis 108,54 Eur), NVI Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus nuostatus, personalo valdymo procedūras, NVI vertybes, informaciją apie tarptautinio tyrimo inicijavimą NVI, kitų darbuotojų išbandymo protokolus.

2.6. Ieškovas papildomai (DOK-190294) paaiškino apie tai, kas yra laikoma klinikiniu tyrimu, klinikine studija, mokslo doktorantūra.

2.7. Teismui įtraukus į bylą trečiuoju asmeniui ir vėliau pakeitus jo statusą į atsakovą (DOK-8475) Santaros klinikos pateikė atsiliepimus DOK-1002 ir DOK-11487, kuriais su ieškovo ieškiniu nesutiko, palaikė NVI reikalavimus ir poziciją dėl ieškovo negrąžinimo į darbą, pateikė Santaros klinikų filialo Nacionalinio vėžio centro struktūrą nuo 2025 m. sausio 1 d., Santaros klinikų filialo Nacionalinio vėžio centro Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus pareigybių sąrašą 2025 m. sausio 22 d.

2.8. Atsakovas NVI papildomai pateikė Veiklos perdavimo sutarties tarp NVI ir Santaros klinikų nuorašą, bei kolektyvines sutartis (DOK-5029, DOK-5622).

2.9. Trečiasis asmuo Santaros klinikų filialas Nacionalinis vėžio centras pateikė atsiliepimą DOK-10480 su ieškovo ieškiniu nesutiko, palaikė NVI reikalavimus ir poziciją dėl ieškovo negrąžinimo į darbą.

2.10. Atsakovas NVI papildomai pateikė (DOK-12016, DOK-19247): vidaus darbo tvarkos taisykles, ieškovo supažindinimo informaciją, darbo grafiką, ieškovo veiklą atsakovo NVI dokumentų valdymo sistemoje.

2.11. Parengiamojo teismo posėdžio metu:

1) ieškovas paaiškino savo reikalavimus bei įrodymus. Sutiko, kad bylą yra pasirengta nagrinėti iš esmės.

2) atsakovas paaiškino savo atsikirtimų esmę. Sutiko, kad bylą pasirengta nagrinėti iš esmės;

3) šalys nepriėjo bendro sutarimo taikos sutarčiai byloje sudaryti;

4) teismas išaiškino byloms šalims įrodinėjimo naštą, taip pat bylos ribas, kad darbo ginčų komisijos 2024 m. rugsėjo 18 d. Nr. DGKS sprendimas darbo byloje Nr. APS-131-17290/2024 (registracijos duomenys 2024-09-25 Nr. DGKS-7298) neįsiteisėjo visa apimtimi, nes tiek ieškovas, tiek atsakovas pateikė ieškinius teismui, kad teisme nagrinėjami ne tik ieškovo ieškinyje nurodytas reikalavimas grąžinti į darbą, tačiau ir reikalavimai pripažinti atleidimą neteisėtu, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, priteisti turtinę žalą, taip pat ieškovo ieškinio reikalavimas – grąžinti ieškovą į darbą bei atsakovo priešinis reikalavimas atitinkantis darbo ginčų komisijos sprendimo apimti – pripažinti ieškovo atleidimą pagrįstu.

3. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu:

3.1. Ieškovas paaiškino, kad jo įdarbinimo procesas užtruko nuo 2023 m. gruodžio mėnesio, jis su atsakovo NVI atstovais aptarinėjo jo įdarbinimo sąlygas, buvo kalbama ir apie mokslinę studiją, kurioje jis kaip darbuotojas galėtų tęsti pradėtus darbus. 2024 m. kovo 7 d. buvo dar vienas jo įdarbinimo aptarimas, kurio metu jam buvo pateiktos bandomojo laikotarpio užduotys, iš atsakovo NVI paaiškinimų suprato, kad tai yra standartinės užduotys, kad dėl jų įvykdymo jokių problemų nebus, kad bandomuoju laikotarpiu bus vertinami jo gebėjimai. Vėliau buvo bendravimo pertrauka, todėl 2024 m. kovo 28 d. vėl teiravosi dėl įdarbinimo. Vėliau buvo pasirašyta darbo sutartis, tačiau jos pasirašymo metu išbandymo protokolas su užduotimis nebuvo dar kartą pateiktas jam. Suprato, kad protokole nurodytas užduotis reikės vykdyti, tačiau taip pat nesijaudino dėl to, jeigu įvykdys iš dalies, nes buvo kalba apie ilgalaikį bendradarbiavimą. Paprastai dirbo keturias dienas per savaitę, pagal grafiką, dvi dienas iš ryto ir dvi dienas po pietų. Darbo vietą įsikūrė pas brolį kabinete, kuris taip pat tame skyriuje buvo gydytoju chirurgu, ieškovas taip pat dirbdavo ir bendrame gydytojų kabinete, jam buvo suteikta kompiuterinė vartotojo prieiga prie reikalingų darbui informacinių išteklių, mokėjo dirbti su atsakovo informacine sistema, nes anksčiau dirbo rezidentu pas atsakovą. Tiesioginiu vadovu buvo M. T., mentorius nebuvo paskirtas. Darbo metu paprastai asistuodavo operacijose, vedė mokymus kitiems skyriaus chirurgams, apie tai žinojo M. T.. Pildė dokumentus susijusius su broliu, nes pas jį kabinete buvo įsikūręs darbo vietą, todėl dažnai ir dalyvaudavo brolio atliekamose vizitacijose. Visą išbandomąjį laikotarpį jokių pastabų negavo, tikėjo, kad išbandymą įvykdė tinkamai. Jis taip pat inicijavo mokslinę studiją, publikavo straipsnį, apsigynė mokslų daktaro disertaciją, jokio netinkamo elgesio su kolegomis neatliko. Kalbant apie išbandymo laikotarpio užduotis, niekada nebuvo jam žodžiu pabrėžta, kad jis būtent per išbandymo laikotarpį turi parašyti mokslinį straipsnį, nes jam parašyti, tikrai reikia daugiau nei trijų mėnesių. Jam niekas nepaaiškino, kaip bus vertinamas jo išbandymo laikotarpis, niekas neklausė, kaip jam sekasi atlikti bandomojo laikotarpio užduotis. Skyriuje atliekamoms krūtų onkologinėms operacijoms atlikti jis neturėjo tam skirtos licencijos, todėl buvo tik asistentu. Susijusius dokumentus pildė tiek kiek buvo poreikis, niekas jam nesakė, kad turi pildyti dokumentus už operuojančius gydytojus. Darė viską kas buvo pavesta. Jokių pastabų dėl darbo neturėjo. Dėl neturtinės žalos pažymėjo, kad jaučiasi nemaloniai, nes turi aštuonių metų darbo praktiką ir buvo atleistas be priežasties, visi apie tai žino ir kalba. Telefoninį pokalbį su atsakovo NVI direktoriumi įrašė, nes jaudinosi dėl įdarbinimo.

Ieškovo atstovė pažymėjo, kad ieškovas nebuvo supažindintas su visomis atsakovo vidaus tvarkomis, ieškovui lyginant su kitais darbuotojais nebuvo taikomos vienodos atrankos sąlygos ir kriterijai, ieškovui buvo taikomi kitokie vertinimo kriterijai. Nebuvo ieškovui tinkamo įvadinio instruktažo, o juo užskaitytas ankstesnis ieškovo instruktavimas 2020 m. Užduotis dėl tarptautinio bendradarbiavimo apskritai nėra numatyta skyriaus nuostatuose. Ieškovas tinkamai atliko visas užduotis: dalyvavo visose operacijose, pildė reikalingus dokumentus, iniciavo tarptautinį bendradarbiavimą, išspausdino straipsnį. Aktualu ir tai, kad ieškovas, priešingai nei kiti darbuotojai, bandomuoju laikotarpiu neturėjo mentoriaus. Skyriaus vedėjas, kuris turėjo padėti ieškovui, jokio dėmesio ieškovui neskyrė. Aktualu ir tai, kad dėl ieškovo darbo jokių neatitikčių nenustatyta. Ieškovo pateikti el. laiškai patvirtina, kad jis inicijavo tarptautinį bendradarbiavimą. Svarbus yra ir diskriminacinis aspektas, nes nei vienam iš naujai priimamų darbuotojų nebuvo užduoties parengti tarptautinio straipsnio. Kita darbuotoja turėjo du mentorius, o ieškovas nei vieno. Ieškovas neturėjo pareigos pildyti Eli sistemoje medicininių dokumentų, nes tai buvo gydančių gydytojų pareiga. Ieškovas iniciavo tarptautinį bendradarbiavimą, parašė mokslinį straipsnį, vedė mokymus atsakovo darbuotojams, kitų gydytojų nusiskundimų ieškovo darbu nenustatyta. Ieškovas susipažinto su tais dokumentais, kurie jam buvo nukreipti. Ieškovas dėl neteisėto atleidimo patyrė ir neturtinės žalos ir jos priteistinam dydžiui neturi jokios įtakos ieškovo turtinė padėtis. Atsakovo pateikta vertinimo lentelė nėra objektyvi ir ja remtis negalima. Ieškovas turi būti grąžinamas į darbą.

3.2. Atsakovo NVI direktorius S. P. paaiškino, kad NVI direktoriumi jis dirba nuo 2023 m. lapkričio mėnesio, krūtų chirurgija labai svarbi sritis, todėl ieškojo darbuotojų, kurie gebėtų plėtoti ir mokslinę veiklą. Atitinkami atsiradus ieškovo kandidatūrai, su juo prieš įdarbinimą buvo kalbama apie lūkesčius mokslinei veiklai ir veiklą krūtų onkochirurgo pažymėjimui gauti. Po bandomojo laikotarpio paaiškėjo, kad bandomojo laikotarpio rezultatai yra neigiami, nevykdyta mokslinė veikla, nebuvo iniciatyvos iš ieškovo, ieškovo darbas komandoje buvo su trūkumais. Ieškovo atžvilgiu jokio išankstinio nusistatymo neturėjo, nors ir žinojo apie ginčus su jo tėvu. Iniciatyvos stoka buvo medicininių dokumentų pildyme, nes ieškovas būdamas operacijų asistentu nesisiūlė pildyti su operacijomis susijusius dokumentus už gydytojus, nors tokia darbo kultūra ir praktika egzistuoja ir ji ieškovui turėjo būti žinoma. Ieškovo įdarbinimas užtruko, nes reikėjo išspręsti eilę įdarbinimo klausimų. Ieškovas buvo įdarbintas kaip bendrosios praktikos chirurgas, nes neturėjo licencijos atlikti specialias skyriuje atliekamas krūtų onkologines operacijas. Buvo susitarta, kad per metus laiko ieškovas tokią teisę gaus. Todėl ieškovui buvo keliamas lūkestis mokslinei veiklai, tačiau jis jos nevykdė. Tik tęsė su skyriaus veikla nesusijusią ankstesnę savo mokslinę veiklą. Lūkestis buvo, kad ieškovas inicijuotų NVI veiklą klinikiniame tyrime. Iš pokalbių su ieškovu suprato, kad jis nesupranta kaip tai atlikti, tačiau jam tame turėjo padėti tiesioginis vadovas M. T. ir NVI direktoriaus pavaduotojas klinikai M. K.. Sprendimas dėl netinkamų ieškovo išbandymo rezultatų buvo priimtas kolektyviai aptartus ieškovo išbandymo laikotarpio rezultatus, pagal tiesioginio vadovo siūlymą. Mentorius ieškovui nebuvo paskirtas, bet mentoriaus darbą turėjo atlikti tiesioginis vadovas M. T.. Ieškovas darbe bendravo tik su broliu, toks bendravimas nebuvo pakankamas, nes turėjo bendrauti su visais, turėjo domėtis visa skyriaus veikla, kitaip nėra galimybės augti ir tobulėti. Ieškovas neparengė ir mokslinio straipsnio, nors paprastą straipsnį tikrai galima parengti ir per tris mėnesius, nes ieškovas turėjo tam reikalingos patirties. Ieškovo pateiktas straipsnis, kaip neva bandomojo laikotarpio užduotis, yra atliktas kitoje įstaigoje, todėl negali būti darbo pas atsakovą rezultatu, dar kitas straipsnis yra ieškovo daktaro disertacijos dalis, nesusijęs su atsakovo veikla. Skyriaus vedėjas M. T. yra intervencinis radiologas, todėl jo gebėjimai yra tinkami vadovauti krūtų onkologijos chirurgams.

Atsakovo NVI advokatas, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Nacionalinio vėžio centro atstovai iš esmės palaikė procesiniuose dokumentuose pateiktus paaiškinimus. Atsakovo NVI advokatas pažymėjo, kad ieškovas darbo metu tik dalį laiko dalyvavo operacijose, o kitą dalį neišnaudojo produktyviai, todėl neįvykdė bandomojo laikotarpio užduočių. Ieškovas negali būti grąžinimas į darbą.

3.3. Liudytoja apklausta A. L. paaiškino, kad ji dirba gydytoja chirurge NVI Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriuje. Ieškovas asistuodavo jos atliekamose operacijose ir padarydavo viską, ko ji prašydavo, paprastai operacijos metu prašoma ką nors palaikyti, pvz., odos kraštus ir pan. Kokias užduotis ieškovas turėjo ji nežino, ieškovas nepildė jai skirtų pildyti dokumentų, nes pvz., atliktų chirurginių operacijų protokolus privalo pildyti pats operavęs chirurgas. Asistentas irgi gali pildyti, jei taip yra susitariama. Ieškovas nesisiūlė, neprašė leisti jam pildyti. Ieškovas kiekvieną trečiadienį skaitydavo pranešimus. Ieškovas savarankiškai negalėjo atlikti onkologinių krūtų operacijų, nes neturėjo tam licencijos, jis galėjo atlikti tik kokias nors paprastas, pvz., pūlinio pašalinimo operacijas.

3.4. Liudytoja apklausta J. S. paaiškino, kad dirba pas atsakovą NVI personalo skyriuje. Prieš įdarbinant ieškovą buvo susitikimai su juo ir buvo aptarti lūkesčiai keliami ieškovui. Susitikimuose dalyvavo ji, direktorius, M. T. bei M. K. (pavaduotojas medicinai). Susitikimų metu kalbėta, kad ieškovas yra baigiamųjų studijų doktorantas, kad jis orientuotas į mokslą, todėl su tuo ir sutartos buvo užduotys. Taip pat, kad darbo sutartis bus terminuota, nes jis neturėjo reikalingos operuoti licencijos, jis turėjo įgyti reikalingą licenciją ir tuomet būtų buvusi sudaroma neterminuota sutartis. Ieškovas buvo supažindintas su bandomojo laikotarpio užduotimis, su jomis sutiko. Pasibaigiant bandomajam laikotarpiui ieškovo tiesioginis vadovas M. T. užpildė išbandymo rezultatų protokolą, ieškovas buvo su juo supažindintas ir informuotas, kad darbo sutartis nutraukiama. Ieškovą pažįsta tiek, kiek bendravo su juo susirinkimuose. Išbandymo laikotarpio užduotis nustatė skyriaus vedėjas M. T., o ji konsultavo, kaip įforminti. Išbadymo protokolo užduotys yra dviejų dalių bendros ir individualios. Lūkesčiai su ieškovu buvo aptarti iki jo įdarbinimo. NVI ieškojo kompetentingų, inovatyvių, iniciatyvių žmonių. Neatsimena kokiais žodžiais lūkesčiai buvo nurodyti, bet lūkestis buvo, kad ieškovas atneštų inovacijų, kad pritrauktų partnerių iš užsienio. Išbandymo laikotarpio užduotys yra formuluojamos visiems naujiems darbuotojams. Darbo sutartis buvo standartinė. Vertinimo metu papildomai buvo vertinami gebėjimai bendradarbiauti ir dirbti komandoje. Ieškovo mentoriumi buvo tiesioginis vadovas. Mentorystės plano nebuvo, bet jis nėra sudaromas nei vienam naujai priimtam darbuotojui.

3.5. Liudytoju apklaustas M. T. paaiškino, kad dirbo NVI Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjo pareigose, dabar dirba VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Nacionalinio vėžio centro Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjo pareigose. Ieškovo darbo metu buvo ieškovo tiesioginiu vadovu. Ieškovo bandomojo laikotarpio pabaigoje įvertinęs ieškovo darbą ir motyvaciją, priėjo išvados, kad ieškovas neišlaikė išbandymo. Ieškovo nepažinojo iki priėmimo į darbą. Jokio nusistatymo prieš ieškovą neturėjo ir neturi, tačiau dėl netinkamų išbandymo rezultatų ieškovas negalėtų dirbti pas atsakovą. Ieškovo įdarbinimas vyko paties ieškovo iniciatyva. Ieškovas bendravo su direktoriumi ir direktorius jam pasiūlė ieškovą priimti į darbą. Jis su ieškovu bendravo vėlesniame susitikime. Ieškovas bendravo su direktoriumi ir aptarė lūkesčius ieškovui. Ieškovas turėjo reikalingos patirties ir buvo manoma, kad jis bus tinkamas darbuotojas, duos naudą. Ieškovas neturėjo licencijos skyriuje atliekamoms operacijoms, tačiau buvo tikima, kad licenciją gaus. Po pokalbių su direktoriumi buvo priimtas sprendimas ieškovą įdarbinti. Sutarta, kad ieškovas dirbs ne tik kaip chirurgas, bet ir vystys tarptautinį bendradarbiavimą, rašys straipsnius, padės šviesti kolegas. Atitinkamai jis parengė bandomojo laikotarpio užduotis, kurias perdavė ieškovui, ieškovui viskas tiko, klausimų neturėjo. Per bandomąjį laikotarpį ieškovas jam neteikė jokių siūlymų, neinformavo apie užduočių vykdymą, nerodė jokios iniciatyvos, nepildė su darbu susijusios dokumentacijos, neparodė, kad ją moka pildyti. Ieškovui trūko motyvacijos užduotims atlikti ir jų neatliko. Su ieškovo bendravimu irgi ne viskas buvo gerai, per rytinius susirinkimus ne visuomet korektiškai komentuodavo kitus kolegas. Darbo metu ieškovui skirtų užduočių neaptarinėjo, jas aptarė iki įdarbinimo, nes ieškovas neatėjo jų aptarti. Ieškovas turėjo savarankiškai planuoti ir atlikti užduotis, o jeigu kuri nors nesisekė atlikti, tai informuoti apie tai, tačiau neinformavo. Ieškovas vykdė užduotis dėl asistavimo operacijose, skaitė pranešimus kolegoms su skyriaus veikla susijusiomis temomis, tačiau neparengė apžvalginio straipsnio, neinicijavo bendradarbiavimo su užsienio įstaigomis. Ieškovo parengti straipsniai nėra tinkami užskaityti, nes juose nėra afiliacijų su NVI. Ieškovas nepateisino lūkesčių, nors jis žadėjo, kad dirbs su tarptautinio bendradarbiavimo tobulinimu ir rašys straipsnį, tačiau to nepadarė. Kitų darbuotojų to nereikalavo, nes jie to nesiūlė, kad padarys. Išbandymo protokolo užduotys paprastai turi būti įvykdomos pilnai. Kiti gydytojai, pvz., M., B. yra atsiliepę apie ieškovą neigiamai, taip pat ir L. yra sakiusi, kad ieškovas neturi didelio suinteresuotumo dirbti. Blogiausia tai, kad ieškovas neturėjo motyvacijos atlikti papildomus darbus, padėti pildyti dokumentus, nepadėjo užmegzti naujų kontaktų už užsienio partneriais, ką žadėjo ieškovas, to nepadarė ir apie tai nepranešė jam. Ieškovas buvo kartą pas jį atėjęs, kai jam reikėjo susikeisti dirbti dėl disertacijos gynimo, bendraudavo tik einamaisiais darbo reikalais, o dėl kertinių užduočių ieškovo pastangų nebuvo. Jis sudarydavo ieškovo darbo grafikus, ieškovas turėjo asistuoti operacijose, dalyvauti pacientų lankyme, dokumentų pildyme. Jei darbuotojai nėra iniciatyvūs su jais paprastai yra atsisveikinama, nes tokie nėra reikalingi. Skundų iš pacientų ar neatitikčių dėl ieškovo darbo nepastebėta.

3.6. Liudytoju apklaustas A. M. paaiškino, kad dirba onkologijos centre chirurgu nuo 1979 metų. Apie ieškovo atleidimą nieko nežino. Su ieškovu buvo normalūs darbiniai santykiai tiek operacinėje, tiek kitose darbo vietose. Jokių nusiskundimų ieškovu neturėjo. Operacijų dokumentus paprastai pildo operavęs gydytojas chirurgas. Gydytojai turi jiems skirtus kabinetus ir yra bendras gydytojų kabinetas, kuriuose ir galima dirbti. Ieškovo mentoriumi jis nebuvo. Medicininius dokumentus gali pildyti ir rezidentai ar asistentai, tai yra susitarimo klausimas, bet atsako gydytojas. Skyriaus vedėjas nebuvo kaip nors išskyręs ieškovo, vyko įprastas darbas.

3.7. Baigiamųjų kalbų metu:

1) ieškovo atstovė iš esmės palaikė visus reikalavimus dėl atleidimo iš darbo pripažinimo nepagrįstu, grąžinimo į darbą, priverstinės pravaikštos apmokėjimo, neturtinės žalos, bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pažymėjo, kad ieškovas neturėjo mentoriaus, ieškovui nebuvo aišku kokie reikalavimai ir užduotis buvo keliami jo bandomajam laikotarpiui, neaišku, ko iš jo tikėjosi darbdavys, jo funkcijos buvo gydytojo chirurgo bet ne mokslininko, ieškovas asistavo operacijose, iniciavo mokslinį tyrimą, parašė mokslinę publikaciją, pildė dokumentus, nebuvo supažindintas su visais vidaus teisės aktais, buvo diskriminuojamas lyginant su kitais įdarbinamais darbuotojais, nes jam buvo nustatytos sunkesnės užduotys, nebuvo vertinama, kad jis pravedė šešis mokymus kitiems darbuotojams, nebuvo vertinama, kad jokių skundų ir neatitikčių dėl jo nebuvo, nėra duomenų, kad kiti skyriaus darbuotojai jį būtų vertinę neigiamai, ieškovą vertinęs tiesioginis vadovas buvo šališkas dėl kitų ginčų su ieškovo tėvu, taip pat dėl kitos turimos specializacijos neturėjo pakankamai kompetencijos ieškovą vertinti. Ieškovas turi būti grąžintas į darbą;

2) Atsakovo NVI advokatas bei atsakovo VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų atstovė, trečiojo VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Nacionalinio vėžio centro asmens atstovė iš esmės palaikė procesiniuose dokumentuose pateiktus paaiškinimus, prašė tenkinti atsakovo NVI ieškinį, o ieškovo ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad atsakovas NVI yra kartu ir mokslo įstaiga. Ieškovui, kaip aukštos kvalifikacijos gydytojui taikomi aukštesni atidumo standartai. NVI buvo svarbi mokslinė plėtra, todėl ieškovui buvo lūkesčiai šioje srityje. Gydymas apima darbą komandose, todėl labai svarbu, kad gydytojai gebėtų dirbti komandose ir bendradarbiauti, ir kad gebėtų būti lyderiais. Dabar gydytojai yra priimami tik konkurso būdu, todėl nėra galimas ieškovo priėmimas be konkurso. Atsakovui NVI buvo svarbi mokslinių tyrimų plėtra, matant, kad ieškovas turi gebėjimų toje srityje, jis ir buvo priimtas. Ieškovas nebuvo priimtas iš niekur, jis jau buvo NVI dirbęs rezidentu, todėl jam buvo žinoma NVI veikla. Ieškovas atsakovą domino kaip mokslininkas, todėl jam buvo duotos su tuo susijusios užduotys, vertinant ir tai, kad jis neturėjo licencijos skyriuje atliekamoms operacijoms atlikti. Jis nebuvo lygiavertis chirurgas, todėl turėjo kitų užduočių. Su ieškovu buvo suderintos visos užduotys, tačiau jų jis neįvykdė ir neinformavo, kad neįvykdys, neprašė pakeisti užduočių, o tai reiškia, kad nebendradarbiavo, nerodė iniciatyvos, nesisiūlė pildyti dokumentacijos. NVI atstovai aiškiai nurodė ieškovui lūkesčius. Atitinkamai ieškovo atleidimą lėmė esminiai išbandomojo laikotarpio trūkumai, iniciatyvos ir gebėjimo bendradarbiauti stoka. Ieškovo pozicija byloje liudija, kad jis pasirašė bandomojo laikotarpio užduotis į jas nesigilindamas. Ieškovui buvo suteiktos visos reikalingos darbo priemonės. Ieškovas žinojo, kaip vyksta darbas ir jokių klausimų nekėlė. Ieškovo pateikti straipsniai nėra parašyti dirbant pas atsakovą, o tai yra iš kitų ieškovo veiklų, todėl negali būti užskaityti kaip bandomojo laikotarpio rezultatai. Taip pat ir mokslinio bendradarbiavimo neinicijavo, o tik palaikė tai, kas buvo pradėta jo tėvo. Ieškovas nebuvo diskriminuojamas, nes užduotys buvo sutartos su juo, pagal jo gebėjimus, o tai, kad kitai darbuotojai užduotys buvo pakeistos, tai dėl to, kad ji laiku informavo apie negalėjimą jų įvykdyti. Ieškovas neinformavo, kad negali įvykdyti užduočių. Ieškovas padarė tik dalį jam skirtų darbų, apie nepadarytus darbus nepranešė. Ieškovas negali būti grąžinamas į darbą, nes tai būtų neracionalu, nes jo terminuota darbo sutartis tuoj pasibaigtų ir tuomet būtų nauji ginčai su ieškovu. Be to nėra laisvų etatų kur įdarbinti ieškovą. Atsakovas įrodė, kad ieškovas nerodė iniciatyvos, nebendradarbiavo, nedėjo pastangų užduotims atlikti, ir todėl atleistas pagrįstai.

II. Teismas konstatuoja:

Kilęs tarp šalių ginčas išspręstinas iš esmės – pripažįstant, kad ieškovas iš darbo buvo atleistas teisėtai, todėl ieškovo reikalavimai atmestini, atsakovo NVI reikalavimas tenkintinas.

4. Teismas iš byloje esančių įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatė, kad:

4.1. Tarp ieškovo ir atsakovo NVI 2024 m. kovo 26 d. buvo sudaryta terminuota darbo sutartis Nr. P2-35 (e. t. 1, b. l. 10-11) (toliau – darbo sutartis), kurioje nustatyta, kad: 1) atsakovo pareigos – gydytojas chirurgas, 0,625 etato (1.2 punktas); 2) sutartis terminuota (2 punktas), bandomasis laikotarpis 3 mėnesiai (5 punktas); darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti 2024 m. balandžio 8 d. (7 punktas). Ieškovo ir atsakovo darbo santykiai tęsėsi nuo 2024 m. balandžio 7 d. iki 2024 m. liepos 5 d. (e. t. 2, b. l. 161). Ieškovas dirbo NVI Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriuje (žr. e. t. 2, b. l. 166, taip pat bylos šalių paaiškinimai).

4.2. Šalys iki darbo sutarties sudarymo 2023 m. kovo 7 d. susitarė dėl išbandymo laikotarpio užduočių (priedas prie CBP-20844, neskaitmenizuojamas į ebylos PDF tomus/failus; taip pat e. t. 4, b. l. 64-65). Minėto protokolo turinio aiškumą ieškovui patvirtina atsakovo NVI direktoriaus, liudytojų M. T. ir J. S. parodymai. Taip pat ir paties ieškovo paaiškinimai bei tai, kad minėto protokolo kopija jam buvo perduota 2023 m. kovo 7 d., jis pasirašė, kad užduočių protokolą gavo. Aktualu ir tai, kad ieškovas pats į bylą pateikė pas save turėtą protokolą (e. t. 4, b. l. 64-65), kuriame matosi, kad ieškovas yra pasižymėjęs užduotis rašikliu, todėl nėra jokio pagrindo spręsti, kad protokolo užduotys ieškovui buvo nežinomos, ar kad jis nesuprato, kad jas reikia vykdyti darbo santykių metu, taip pat, jis negalėjo nesuprasti, kad apie minėto protokolo užduočių vykdymo eigą reikia informuoti tiesioginį vadovą. Atitinkamai konstatuotina faktinė aplinkybė, kad ieškovui buvo žinomos jo išbandymo laikotarpio užduotys aptartos išbandymo laikotarpio protokole. Aktualu ir tai, teismas nenustatė, kad minėtos užduotys neatitiktų ieškovo pareigybės aprašymo (žr. šio sprendimo 4.4 punktą).

4.3. Ieškovas dirbo NVI pagal darbo grafikus (e. t. 4, b. l. 13), t. y. keturias dienas per savaitę: pirmadienis, antradieniais, trečiadieniais ir penktadieniais. Ieškovas, taip pat dirbo kitomis darbo valandomis UAB „Artmedica“, UAB „Per Aspera“, VšĮ Vilniaus rajono centrinėje poliklinikoje (e. t. 2, b. l. 160-161; e. t. 3, b. l. 192-193; e. t. 4, b. l. 1-10; 16-25; 28-37).

4.4. Atsakovas NVI buvo patvirtinęs:

1) NVI Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus nuostatus (e. t. 4, b. l. 128-132), kuriuose nustatyta, kad: skyriaus uždaviniai yra organizuoti ir teikti kokybiškas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, dalyvauti NVI mokslinėje veikloje, dalyvauti pedagoginėje veikloje (5 punktas). Vienos iš funkcijų: vadovaujantis tvarkų aprašais, universitetų rekomendacijomis atlieka gydomąsias procedūras pacientams, organizuoja mokslines – praktines konferencijas, vykdo kitus direktoriaus pavaduotojo klinikai pavedimus ir pan. (6 punktas), turi teisę, be kita ko, bendradarbiauti, organizuoti ir dalyvauti šalies ir užsienio renginiuose, reikšminguose profesinės veiklos organizavimui ir pan. (7 punktas). Taip pat nuostatuose nustatyta, kad skyriui vadovauja vedėjas, kad kiekvieną darbo dieną organizuojama penkiaminutė gydymo klausimams aptarti (9, 11.3, 12 punktai).

2) NVI Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus gydytojo chirurgo pareigybės aprašymą (e. t. 1, b. l. 12-14), kuriame nustatyta, kad į šias pareigas gali būti skiriamas darbuotojas, atitinkantis gydytojui chirurgui keliamus reikalavimus, turintis aukštąjį medicininį išsilavinimą, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka išduotą chirurgo licenciją, turintis bendravimo su žmonėmis gebėjimų, iniciatyvus, atsakingas ir veiklus.

3) NVI Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus gydytojo chirurgo E. O. pareigybės aprašymą (priedas prie CBP-20844, neskaitmenizuojamas į ebylos PDF tomus/failus), kurio 6 punkte taip pat nustatyta, kad į šias pareigas gali būti skiriamas darbuotojas, atitinkantis gydytojui chirurgui keliamus reikalavimus, turintis aukštąjį medicininį išsilavinimą, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka išduotą chirurgo licenciją, turintis bendravimo su žmonėmis gebėjimų, iniciatyvus, atsakingas ir veiklus. 7 punkte aptarta ką darbuotojas turėjo išmanyti ir žinoti, o 8 punkte aptartos jo funkcijos, vienos jų gydyti ligas, sudaryti gydymo planus, paruošti pacientus procedūroms, informuoti vedėją apie gydymo problemas, teikti būtinąją medicinos pagalbą, bendradarbiauti, konsultuoti, dalyvauti vizitacijose, pildyti medicininę dokumentaciją, teikti skyriaus vedėjui pasiūlymus paslaugų kokybės gerinimo klausimais, dalyvauti susirinkimuose, per 2 metus parengia ir pateikia spaudai bent 1 mokslinį straipsnį, inicijuoja bendradarbiavimą su užsienio įstaigomis, vykdančiomis onkologijos krypčių ir gretutinių krypčių mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, inicijuoja susitikimus dėl skyriaus vykdomos veiklos tarpinstitucinio bendradarbiavimo galimybių (mokslinių tyrimų arba kvalifikacijos kėlimo srityje), vykdo kitus nenuolatinio pobūdžio pavedimus ir pan.;

4) procedūras personalo valdymui (e. t. 4, b. l. 133-156);

5) procedūras neatitikčių ir nepageidaujamų įvykių valdymui (e. t. 4, b. l. 157-174);

6) vertybes (e. t. 4, b. l. 175), kuriose nustatyta, kad NVI vertybės į pacientą orientuota veikla, kokybė ir saugumas, inovatyvumas, kolegialumas, įsiklausymas ir pagarba.

7) Vidaus tvarkos taisykles (e. t. 7, b. l. 117-136);

8) NVI paciento elektroninės medicininės istorijos pildymo ir naudojimo taisykles (priedas prie CBP-20844, neskaitmenizuojamas į ebylos PDF tomus/failus);

9) NVI smurto ir priekabiavimo prevencijos politika (e. t. 1, b. l. 30-42).

4.5. Teismas vertindamas ieškovo išbandymo protokolo 1 punktą, vidaus tvarkos taisyklių 6 punktą, atsakovo pateiktus duomenis apie ieškovui sudarytas galimybes prisijungti prie atsakovo dokumentų valdymo sistemos, konstatuoja faktinę aplinkybę, kad ieškovas iš esmės buvo supažindintas arba susipažinęs su visais jo veiklai reikalingais teisės aktais ir dokumentais, tą patvirtina ir atsakovo NVI pateikti įrodymai apie ieškovo veiklą atsakovo dokumentų valdymo sistemoje (e. t. 7, b. l. 138; e. t. 8, b. l. 3-18), t. y. kad nebuvo jokių teisinių ar faktinių kliūčių ieškovui atlikti jam nustatytas funkcijas ar išbandymo laikotarpio užduotis.

4.6. Atsakovas NVI 2024 m. liepos 1 d. supažindino ieškovą su išbandymo laikotarpio protokolo rezultatais (e. t. 1, b. l. 16-17), kuriuose buvo nurodyta, kad ieškovo išbandymo rezultatai yra nepatenkinami ir, kad siūloma jį atleisti, taip pat įspėjo apie atleidimą (priedas prie CBP-20844, neskaitmenizuojamas į ebylos PDF tomus/failus). NVI 2024 m. liepos 1 d. priėmė įsakymą Nr. R7-676, kuriuo nutraukė darbo sutartį su ieškovu 2024 m. liepos 5 d. (priedas prie CBP-20844, neskaitmenizuojamas į ebylos PDF tomus/failus). Dėl atsiskaitymo pagrįstumo ginčo tarp šalių nebuvo. Sodros duomenimis atleidimo mėnesį ieškovui sumokėta iš viso 1242,5 Eur (e. t. 2, b. l. 166). Laikytina, kad su ieškovu už jo darbą sumokėta pagal darbo sutarties nuostatas. Vienos ieškovo darbo dienos užmokesčio vidurkis buvo 108,54 Eur (e. t. 4, b. l. 127).

4.7. Ieškovas 2024 m. liepos 2 d. pateikė atsakovui NVI nesutikimą dėl įspėjimo atleidimui (e. t. 2, b. l. 34-41), atsakovas NVI nekeitė savo sprendimo ir papildomai ieškovui atsakė 2024 m. liepos 26 d., t. y. pateikė ieškovui papildomus atsakymus į jo nesutikimą (e. t. 2, 118-123).

4.8. Tarp šalių kilusį ginčą nagrinėjo darbo ginčų komisija darbo byloje Nr. APS-131-17290/2024. Darbo ginčų komisija (kaip paaiškinta šio sprendimo 1.1 punkte) nusprendė ieškovo prašymą tenkinti iš dalies. Darbo ginčų komisijos sprendimas neįsiteisėjo, nes nustatyta tvarka ir terminais buvo pateikti ieškiniai teismui. Šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, minėtas darbo ginčų komisijos sprendimas neteks galios (Darbo kodekso 231 straipsnio 7 dalis).

5. Teismas byloje kilusį ginčą nagrinėja iš esmės (Darbo kodekso 231 straipsnio 3 dalis) ir vertina šiuos tarp šalių kilusius ginčo esminius klausimus: 1) ar ieškovas teisėtai ir pagrįstai su atsakovu nutraukė darbo sutartį ir jį atleido iš darbo, 2) ar darbdavys įrodė, kad egzistavo sąlygos susiformuoti jo subjektyviai pozicijai, jog darbuotojas jam netinka; 3) ar ieškovas nebuvo diskriminuojamas; 4) ar šalys darbo santykių metu tinkamai bendradarbiavo, ar buvo sąžiningos viena kitos atžvilgiu ar buvo pakankamai rūpestingos ir atsargios (Darbo kodekso 24, 25 straipsniai) ir, darydamas išvadas, spręs ar ieškovo bei atsakovo NVI reikalavimai tenkintini ar atmestini.

Teismo išvados ir motyvai.

6. Ieškovo reikalavimas – pripažinti jo atleidimą iš darbo pas atsakovą NVI neteisėtu ir panaikinti atsakovo NVI 2024 m. liepos 1 d. įsakymą Nr. R7-676 – atmestinas, o atsakovo NVI reikalavimas – pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo teisėtu – tenkintinas, nes egzistavo sąlygos susiformuoti darbdavio (atsakovo NVI) tiek objektyviai, tiek subjektyviai pozicijai, jog darbuotojas (ieškovas) jam netinka:

6.1. Atsakovas NVI teigė ir įrodinėjo, kad ieškovas neišlaikė išbandymo rezultatų, nes neįvykdė išbandymo protokole duotų užduočių, buvo nepakankamai motyvuotas, iniciatyvus, nepakankamai bendradarbiavo ir bendravo. Ieškovas teigė ir įrodinėjo priešingai, kad apskritai nebuvo aišku dėl kokių išbandymo užduočių buvo susitarta, tačiau nepaisant neaiškumų, ieškovas visas jam skirtas užduotis atliko, buvo pakankamai iniciatyvus, tinkamai bendravo ir bendradarbiavo.

6.2. Taikytinos teisės normos ir aktuali teismų praktika:

1) Darbo kodekso 36 straipsnio: 1 dalyje nustatyta, kad siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ar sulygtas darbas tinka darbuotojui, sudarydamos darbo sutartį darbo sutarties šalys gali sulygti dėl išbandymo; 2 dalyje nustatyta, kad išbandymo terminas negali būti ilgesnis negu trys mėnesiai, neskaitant laiko, kurį darbuotojas nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo, atostogų ar kitų svarbių priežasčių; 3 dalyje nustatyta, kad pripažinęs, kad išbandymo rezultatai nepatenkinami, darbdavys iki išbandymo termino pabaigos gali priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris darbo dienas iki darbo sutarties pasibaigimo, ir nemokėti išeitinės išmokos;

2) pripažinęs, kad išbandymo rezultatai nepatenkinami, darbdavys iki išbandymo termino pabaigos gali priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris darbo dienas iki darbo sutarties pasibaigimo, ir nemokėti išeitinės išmokos (Darbo kodekso 36 straipsnio 3 dalis) (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1353-1012/2023, 15 punktas);

3) vadovaujantis Darbo kodekso 36 straipsnio 1 dalimi, išbandymo terminas nustatomas tam, kad darbdavys galėtų įvertinti, ar darbuotojas tinka darbui, į kurį jis priimtas. Toks teisinis reglamentavimas lemia aptariamo darbo sutarties nutraukimo pagrindo taikymo specifiškumą. Pirma, darbdavys iki bandomojo termino pabaigos turi teisę darbo sutartį nutraukti pigiau (nemokėdamas išeitinės išmokos) ir paprastesne tvarka (įspėjęs darbuotoją prieš tris darbo dienas). Antra, darbo sutarties nutraukimo pagrindu yra įvardijamas darbdavio sprendimas, kad darbuotojas neišlaikė išbandymo, t. y. jog darbuotojas, darbdavio vertinimu, nėra tinkamas darbui, dėl kurio sudaryta darbo sutartis. Aiškindamas tokį teisinį reglamentavimą kasacinis teismas yra nurodęs, kad išbandymo rezultatų vertinimas yra darbdavio prerogatyva. Darbo sutartis sudaroma šalių valia ir tik šios sutarties šalys gali spręsti, ar darbas yra priimtinas (kai išbandymas nustatytas darbuotojo prašymu) arba ar darbuotojas sugeba tinkamai atlikti jam pavestą darbą (kai išbandymas nustatomas darbdavio iniciatyva). Jeigu darbuotojas nesutinka su atleidimu iš darbo nurodytu pagrindu ir kreipiasi į teismą, darbdavys privalo įrodyti, kad darbuotojas iš tiesų neišlaikė išbandymo, t. y. kad darbuotojas dėl savo dalykinių ir asmeninių savybių nesugeba ar negali dirbti darbo, dėl kurio atlikimo buvo sulygta sudarant sutartį. Nagrinėdamas tokias bylas teismas negali spręsti tų klausimų, kurie pagal įstatymą ir darbo teisinių santykių sutartinį pobūdį yra darbdavio prerogatyva, t. y. teismas negali pripažinti, kad darbuotojas tinka pavestam darbui. Teismo pareiga nagrinėjant tokias bylas – patikrinti, ar darbdavys tikrai turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, kad darbuotojas neišlaikė išbandymo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-632-611/2015, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-484-701/2016);

4) neigiamą išbandymo rezultatą darbdavys gali įrodinėti visomis CPK 177 straipsnyje nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2008). Darbdavys nėra visiškai laisvas vertinti išbandymo rezultatų, tačiau atleidžiant darbuotoją išbandomo laikotarpio metu jam nepateisinus lūkesčių nėra taikomi tokie griežti reikalavimai kaip nutraukiant darbo sutartį bendraisiais pagrindais. Aptariamas darbo sutarties nutraukimo pagrindas yra lankstesnis tuo aspektu, kad įrodinėjant aplinkybę, jog darbuotojas netinka darbo sutartyje nurodytam darbui, netaikomas objektyvusis įrodinėjimo standartas, pagal kurį darbdavio nurodomas darbo sutarties nutraukimo priežastis kiekvienas asmuo turėtų objektyviai įvertinti kaip pakankamas pripažinti, kad darbuotojas neišlaikė išbandymo. Darbuotojui nesutinkant su darbo sutarties nutraukimo Darbo kodekso 36 straipsnio pagrindu teisėtumu, darbdaviui pakanka įrodyti, kad egzistavo sąlygos susiformuoti konkretaus darbdavio subjektyviai pozicijai, jog darbuotojas jam netinka (Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2088-945/2019; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1353-1012/2023);

Žemesnės instancijos teismas

6.3. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, svarbu yra tai, kad išbandymo rezultatų vertinimas yra darbdavio prerogatyva, darbo sutarties nutraukimo Darbo kodekso 36 straipsnio pagrindu teisėtumui, darbdaviui pakanka įrodyti, kad egzistavo sąlygos susiformuoti konkretaus darbdavio subjektyviai pozicijai, atleidžiant darbuotoją išbandomo laikotarpio metu jam nepateisinus lūkesčių nėra taikomi tokie griežti reikalavimai kaip nutraukiant darbo sutartį bendraisiais pagrindais, teismas negali spręsti tų klausimų, kurie pagal įstatymą ir darbo teisinių santykių sutartinį pobūdį yra darbdavio prerogatyva, t. y. teismas negali pripažinti, kad darbuotojas tinka pavestam darbui.

Atitinkamai dėl šių žemiau nurodytų teismo išvadų, teismas negali pagrįstu įsitikimu paremta išvada spręsti, kad ieškovo atleidimas iš darbo neišlaikius bandomojo laikotarpio butų buvęs neteisėtu:

6.3.1. Atsakovas NVI iš esmės laikėsi visų formalių atleidimo iš darbo, esant neigiamiems išbandymo rezultatams, reikalavimų nustatytų Darbo kodekso 36 straipsnio 1-3 dalyse, t. y. kaip nustatyta šio sprendimo 4.1 ir 4.2 punktuose:

1) ieškovas ir atsakovas NVI darbo sutartimi susitarė dėl trijų mėnesių išbandymo, darbo sutartį pasirašė ginčo šalys, sąlyga dėl išbandymo teisme nebuvo ginčijama, kaip kad būtų nepagrįstai sudaryta. Teismas neturi pagrindo savo iniciatyva spręsti, kad ieškovo išbandymo sąlyga aptarta darbo sutartyje būtų buvusi neteisėta ar nepagrįsta;

2) ginčo šalys susitarė dėl išbandymo užduočių, ir jos ginčo šalims buvo aiškios. Nors ieškovas teisme savo pozicijoje išsakė, kad jis gerai nesuprato, ką reiks jam padaryti per išbandymo laikotarpį, tačiau minėta ieškovo pozicija laikytina vien gynybine taktika. Teismas neturi pagrindo prieiti pagrįstu įsitikinimu paremtos išvados, kad išbandymo laikotarpio užduotys ieškovui būtų buvę nežinomos ar neaiškios, ar kad atsakovo NVI elgesys, susijęs su išbandymo užduočių formulavimu ar paaiškinimu ieškovui, būtų buvęs netinkamu. Tiek ieškovo, tiek atsakovo NVI direktoriaus, liudytojų M. T., J. S. paaiškinimai buvo gan nuoseklūs, su ieškovu dar iki darbo sutarties sudarymo buvo susitarta dėl išbandymo užduočių, ieškovas gavo išbandymo užduočių lapą 2024 m. kovo 7 d., ir teismo vertinimu turėjo galimybę (tiek laiko prasme, tiek savo gebėjimų ir kvalifikacijos prasme) jas gerai įsivertinti iki darbo sutarties sudarymo dienos. Kad ieškovas užduotis gerai suprato ir norėjo save išbandyti pas atsakovą NVI liudija ir tolimesnis ieškovo elgesys, nes būtent jis toliau ragino atsakovą sudaryti darbo sutartį (e. t. 4, b. l. 40-43) ir leisti jam dirbti. Atsakovo elgesys pateikiant ieškovui išbandymo užduotis 2024 m. kovo 7 d. ir papildomai jų dar kartą nepateikiant darbo sutarties pasirašymo dieną ar pirmą darbo dieną negali būti laikomas netinkamu Darbo kodekso 24 ir 25 straipsnių nuostatų prasme. Sutiktina su atsakovų pozicijomis, kad ieškovas turėjo gan aukštą kvalifikaciją, mokslinės ir darbo patirties, todėl turėjo gerai suprasti išbandymo užduočių prasmę ir reikšmę, o esant klausimų turėjo juos užduoti atsakovo NVI atstovams. Byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovas NVI būtų vengęs teikti atsakymus į ieškovo klausimus dėl išbandymo užduočių ar dėl kitų ieškovo klausimų;

3) ieškovas dėl atleidimo iš darbo įspėtas tinkamai, išlaikius įstatymo reikalaujamą trijų darbo dienų įspėjimo terminą. Nors ieškovas teigė, kad atsakovas NVI jo vertinimą nepagrįstai atliko dar nesibaigus išbandymo terminui, tačiau su tuo sutikti negalima. Vertinat tai, kad paskutinė ieškovo išbandymo diena buvo 2024 m. liepos 8 d., nes liepos 7 d. buvo sekmadienis. Spręstina, kad atsakovas NVI informuodamas ieškovą apie netinkamus išbandymo rezultatus 2024 m. liepos 1 d. elgėsi pakankamai apdairiai ir rūpestingai ir negalėjo nukelti įspėjimo nei vienai darbo dienai. Minėta Darbo kodekso nuostata dėl darbo sutarties nutraukimo suteikia darbdaviui teisę nutraukti darbo sutarti bet kuriuo metu iki išbandymo termino pabaigos. Darbo sutartis nutraukta 2024 m. liepos 5 d., t. y. suėjus trimis darbo dienoms nuo įspėjimo ir iki išbandymo termino pabaigos.

6.3.2. Atsakovo NVI ieškovui parengtos išbandymo užduotys atitiko ieškovo pareigybės aprašymą. Ieškovas teigė, kad išbandymo protokole nurodytos išbandymo užduotys galimai neatitiko pareigybės aprašymo, nes, pvz., užduotį dėl straipsnio turėjo atlikti per bandomąjį laikotarpį t. y. tris mėnesius, o pareigybės aprašyme tokiai užduočiai skirtas laikas yra dveji metai, su tokiais ieškovo teiginiais sutikti nėra jokio pagrindo:

1) pirmoji užduotis – susipažinti su NVI darbo ir vidaus tvaiką reglamentuojančiais dokumentais, tvarkomis, taisyklėmis, įsakymais, atitiko tiek Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus gydytojo chirurgo pareigybės aprašymą (e. t. 1, b. l. 12-14), tiek Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus gydytojo chirurgo E. O. pareigybės aprašymą (priedas prie CBP-20844, neskaitmenizuojamas į ebylos PDF tomus/failus), t. y. minėtų pareigybių aprašymų 7 punktus, 8.27 punktus;

2) antroji užduotis – žinoti darbuotojo veiklos procesą aprašančias kokybės vadybos sistemos procedūras, vykdyti jų reikalavimus, atitiko tiek Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus gydytojo chirurgo pareigybės aprašymą, tiek Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus gydytojo chirurgo E. O. pareigybės aprašymą, t. y. minėtų pareigybių aprašymų 7 punktus, 8.27 punktus;

3) trečioji užduotis – vykdyti tiesioginio vadovo nurodymus, laiku informuoti apie priežastis, trukdančias atlikti gautas užduotis ir pavedimus, atitiko tiek Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus gydytojo chirurgo pareigybės aprašymą, tiek Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus gydytojo chirurgo E. O. pareigybės aprašymą, t. y. minėtų pareigybių aprašymų 8.27 punktus;

4) ketvirtoji užduotis – užtikrinant teisės aktų reikalavimų laikymąsi pildyti skyriuje vedamą dokumentaciją, dalyvauti planuojamų operacijoms pacientų apžiūrose, operacijos planavime ir dokumentų pildyme (bent aštuonių pacientu per savaitę), atitiko tiek Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus gydytojo chirurgo pareigybės aprašymą, tiek Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus gydytojo chirurgo E. O. pareigybės aprašymą, t. y. minėtų pareigybių aprašymų 8.1, 8.2, 8.12, 8.14, 8.17, 8.27 ir kitus punktus;

5) penktoji užduotis – asistuoti gydytojui chirurgui, turinčiam teisę verstis siaura krūtų onkochirurgijos medicinos praktika bent aštuoniose krūties operacijose per savaitę, esant poreikiui pateikti vertinimą ir (ar) siūlymus operacijos atlikimo procesui tobulinti, atitiko tiek Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus gydytojo chirurgo pareigybės aprašymą, tiek Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus gydytojo chirurgo E. O. pareigybės aprašymą, t. y. minėtų pareigybių aprašymų 8.1, 8.2, 8.12, 8.14, 8.19, 8.27 ir kitus punktus;

6) šeštoji užduotis – bent su 3 užsienio įstaigomis, vykdančiomis onkologijos krypčių ir gretutinių krypčių mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, iniciuoti susitikimus dėl skyriaus vykdomos veiklos tarpinstitucinio bendradarbiavimo galimybių (mokslinių tyrimų arba kvalifikacijos kėlimo srityje), atitiko tiek Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus gydytojo chirurgo pareigybės aprašymą, tiek Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus gydytojo chirurgo E. O. pareigybės aprašymą, t. y. minėtų pareigybių aprašymų 8.1, 8.2, 8.22, 8.27 ir kitus punktus;

7) septintoji užduotis – ne mažiau kaip 2 kartus per mėnesį bendrame skyriaus darbuotojų susirinkime referuoti skyriaus vedėjui ir skyriaus darbuotojams apie naujoves, inicijuotus ir (ar) vykdomus tyrimus tiek nacionaliniame, tiek tarptautiniame lygmenyje krūties vėžio chirurgijos srityje, atitiko tiek Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus gydytojo chirurgo pareigybės aprašymą, tiek Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus gydytojo chirurgo E. O. pareigybės aprašymą, t. y. minėtų pareigybių aprašymų 8.1, 8.2, 8.5, 8.12, 8.19, 8.20, 8.27 ir kitus punktus;

8) aštuntoji užduotis – iškelti su skyriaus veikla susijusią aktualią problemą ir paruošti ją nagrinėjantį apžvalginį straipsnį publikavimui tarptautiniame leidinyje, atitiko tiek Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus gydytojo chirurgo pareigybės aprašymą, tiek Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus gydytojo chirurgo E. O. pareigybės aprašymą, t. y. minėtų pareigybių aprašymų 8.1, 8.2, 8.5, 8.12, 8.19, 8.21, 8.23, 8.27 ir kitus punktus.

Apibendrinant ieškovui duotų išbandymo laikotarpio užduočių turinio atitiktį minėtiems pareigybių aprašymas, nėra jokio pagrindo pagrįstu įsitikinimu paremtai išvadai, kad atsakovas NVI būtų davęs ieškovui nepagrįstas užduotis. Aktualu yra tai, kad Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjas galėjo ieškovui duoti kitus nenuolatinio pobūdžio pavedimus, susijusius su skyriaus veikla (pareigybių aprašymų 8.27 punktai), o tai reiškia, kad skyriaus vedėjas galėjo numatyti ir trumpesnį tam tikrų užduočių vykdymo terminą, nei jis aptartas pareigybės aprašyme, pvz., trumpesnį terminą moksliniam straipsniui parašyti. Dėl aštuntosios užduoties aktualu yra tai, kad ieškovui buvo duota lengvesnė užduotis, nei ji aptarta pareigybių aprašymų 8.21 punkte, t. y. pareigybės aprašymų 8.21 punkte nurodyta užduotis per 2 metus parengti bent vieną būtent mokslinį straipsnį, o šiuo atveju ieškovui buvo duota užduotis parengti ne mokslinį, o apžvalginį straipsnį. Viešais duomenimis mokslinio ir apžvalginio straipsnio parašymo reikalavimai yra skirtingi (žr. pvz., https://mindthegraph.com/blog/lt/apzvalginis-ir-mokslinis-straipsnis/), todėl negali būti visiškai tapatinama pareigybės aprašymų 8.21 funkcija ir aštuntoji užduotis, nes pastaroji yra paprastesnė.

6.3.3. Atsakovas pagrįstai galėjo prieiti išvados, kad ieškovas įvykdė ne visas išbandymo užduotis:

1) dėl pirmosios, antrosios ir septintosios užduočių įvykdymo iš esmės ginčo tarp šalių nebuvo, atsakovas NVI išbandymo laikotarpio protokole minėtas užduotis pažymėjo kaip įvykdyta, todėl teismas laiko, kad atsakovas NVI jomis nesirėmė ir jomis negrindė neigiamos išbandymo išvados;

2) atsakovas NVI galėjo prieiti išvados, kad ieškovas tik iš dalies įvykdė trečiąją užduotį – vykdyti tiesioginio vadovo nurodymus, laiku informuoti apie priežastis, trukdančias atlikti gautas užduotis ir pavedimus, nes ieškovas nepateikė tiesioginiam vadovui informacijos apie paskirtų užduočių nei įvykdymą, nei neįvykdymą, nenurodė priežasčių, kodėl negali įvykdyti jam skirtų užduočių, nesidomėjo ir nesiaiškino pas tiesioginį vadovą dėl užduočių vykdymo svarbos, terminų. Nors ieškovas nurodė, kad visų pirma jo tiesioginis vadovas turėjo skirti ieškovui dėmesio, su juo aptarti paskirtas užduotis, kaip jas įvykdyti ir kaip už jas atsiskaityti. Nors ieškovo tiesioginis vadovas ir neskyrė papildomo dėmesio ieškovo užduočių vykdymo aptarimams, tačiau toks ieškovo tiesioginio valdovo elgesys negali pateisinti būtent paties ieškovo netinkamo atidumo ir rūpestingumo, nes būtent ieškovui, o ne jo tiesioginiam vadovui buvo nustatytas bandomasis laikotarpis. Ieškovas tinkamai vykdydamas jam nustatytas pareigas (pvz. Darbo kodekso 24 straipsnio 1 dalyje – pareigą bendradarbiauti), turėjo pats inicijuoti bendravimą su tiesioginiu vadovu dėl bandomojo laikotarpio užduočių vykdymo ir dėl atsiskaitymo už jas. Vertinant darbdavio elgesį šiuo atveju negalima prieiti pagrįstu įsitikimu paremtos išvados, kad darbdavys būtų piktnaudžiavęs savo teisėmis ar pareigomis ir tyčia nebendravęs su ieškovu dėl išbandymo užduočių turinio aptarimo ar atsiskaitymo už jas. Priešingai, bandomuoju laikotarpiu darbdavys, siekdamas geriau suprasti darbuotojo motyvaciją, aktyvumą, iniciatyvumą, gali būti ir labiau stebėtojo vaidmenyje, nei aktyvaus mokytojo vaidmenyje, ypač tais atvejais, kai iš darbuotojo tikimąsi aukšto sąmoningumo, iniciatyvos, motyvacijos (žr. pareigybės aprašymo 6 punktą). Šiuo atveju atsakovo NVI elgesys ir buvo labiau stebėtojo, nei mokytojo ir tai teismo vertinimu, taip pat laikytinas tinkamu darbdavio elgesiu darbuotojo išbandymo metu. Svarbu yra tai, kad nėra jokių duomenų, jog atsakovas būtų kaip nors ignoravęs darbuotoją, neatsakęs į jo klausimus, nebendravęs darbuotojo iniciatyva. Aktualu yra ir tai, kad trečioji užduotis atitinka ne tik pareigybių aprašymų 8.27 punktus, bet ir minėtą pareigybių aprašymo 6 punktą, kuris nustato, kad į gydytojo chirurgo pareigas priimamas asmuo, be kita ko, turi būti asmuo turintis bendravimo su žmonėmis gebėjimų, iniciatyvus, atsakingas ir veiklus. Atitinkamai darbdaviui, norint suprasti kiek ieškovas atitinka minėtus reikalavimus, buvo reikalingas kiek pasyvesnis darbdavio elgesys, t. y. ne aktyvaus mokytojo, o leidžiantis ieškovui įtikinti darbdavį, kad jis yra asmuo turintis bendravimo su žmonėmis gebėjimų, iniciatyvus, atsakingas ir veiklus. Ieškovas sureagavo ir pateikė atsakovui NVI ataskaitą tik kai ieškovas gavo atsakovo NVI vertinimą, toks ieškovo elgesys, teismo vertinimu, negali būti laikomas tinkamu Darbo kodekso 24, 25 straipsnių nuostatų prasme vertinant tai, kad ieškovui buvo nustatytas išbandymo laikotarpis;

3) atsakovas galėjo prieiti išvados, kad ieškovas tik iš dalies įvykdė ketvirtąją užduotį dėl medicininių dokumentų pildymo, t. y., kad ieškovas nepildė medicininių dokumentų, susijusių su asistavimu operacijose. Nors, kaip teisingai nurodė ieškovas, pagal NVI paciento elektroninės medicininės istorijos pildymo ir naudojimo taisykles būtent pagrindinis gydytojas turi pareigą užpildyti operacijų medicininius dokumentus, tačiau ieškovui buvo duota užduotis dalyvauti operacijų medicininių dokumentų pildyme. Ieškovas tą darė nepakankamai aktyviai, nes manė, kad tai ne jo darbas. Todėl atsakovas pagrįstai sprendė, kad užduotis įvykdyta iš dalies, t. y. ieškovas, būdamas krūties vėžio chirurginių operacijų asistentu, nei pildė medicininius dokumentus, nei dalyvavo jų pildyme. Liudytojai gydytojai chirurgai patvirtino, kad medicininių dokumentų pildymas yra jų pareiga, tačiau nurodė, kad esant susitarimui, juos gali pildyti ir asistentas, kad ieškovas nesisiūlė pildyti, jie jo neprašė pildyti dokumentų. Atitinkamai ieškovas, vykdydamas ketvirtąją užduotį ir turėdamas pareigą įrodyti, kad jis yra vertas tinkamo išbandymo, parodyti iniciatyvumą, gebėjimą bendrauti, gebėjimą pildyti dokumentus, turėjo kalbėtis su operuojančiais chirurgai ir dalyvauti medicinų dokumentų pildyme, ne tik galimai stebint kaip jie yra pildomi, tačiau ir realiai juos pildant. Nors vėliau atsakomybę už dokumentų turinį prisiima operuojantis gydytojas, tačiau ieškovas turėjo imtis iniciatyvos būti medicininių dokumentų, susijusiu su operacijomis rengėju, nes toks buvo darbdavio lūkestis ir tik darbdavys turi teisę spręsti ar darbuotojo elgesys atitinka jo lūkesčius. Tai, kad ieškovas pildė dokumentus, susijusius su asistavimu vienam gydytojui, negali būti laikoma, kad ieškovas pilnai įvykdė užduotį, nes ieškovas asistavo dar bent dviem gydytojams, kurie ir buvo apklausti liudytojais;

4) atsakovas galėjo prieiti išvados, kad ieškovas tik iš dalies įvykdė penktąją užduotį, nes byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad ieškovas būtų teikęs pasiūlymus būtent tiesioginiam vadovui. Ieškovas nurodė, kad teikė siūlymus kitiems gydytojams, tačiau vienas iš jų byloje apklaustas liudytoju A. M. šių aplinkybių nepatvirto. Be to, nėra svarbu kiek ir kokių pasiūlymų ieškovas teikė kitiems gydytojams, yra svarbu, kad ieškovas neužfiksavo nei vieno pasiūlymo būtent tiesioginiam vadovui, t. y. bandomojo laikotarpio penktoji užduotis buvo skirta teikti pasiūlymus dėl operacijos atlikimo proceso tobulinimo, o ne pasiūlymus dėl kitokio operacijos būdo. Teismas iš pateiktų ieškovo paaiškinimų negali prieiti pagrįstu įsitikinimu paremtos išvados, kad ieškovas būtų teikęs siūlymus būtent operacijų atlikimo procesui tobulinti. Nors nenustatyta, kad yra buvę kokios nors neatitiktys, susiję su operacijomis, kuomet asistavo ieškovas. Tačiau ieškovas, turėdamas pareigą parodyti teigiamus išbandymo rezultatus, iniciatyvumą, veiklumą, atsakingumą galėjo pasidomėti ir kitomis galimomis neatitiktimis ir teikti savo pasiūlymus būtent tiesioginiam vadovui, o ne vien kalbėdamasis su kitais skyriaus gydytojais. Taip pat nors teikti minėtus pasiūlymus atsakovui nebuvo būtina, tačiau kaip minėta, ieškovas rodydamas iniciatyvumą, veiklumą, atsakingumą galėjo tai padaryti, o to nepadarydamas sudarė pagrindą darbdaviui prieiti išvados apie netinkamą iniciatyvumą ir netinkamus išbandymo rezultatus;

5) atsakovas galėjo prieiti išvados, kad ieškovas neįvykdė šeštosios užduoties dėl bendradarbiavimo inicijavimo, nes NVI iki 2024 m. liepos 1 d. jokios informacijos apie aštuntosios užduoties vykdymą nebuvo pateikęs. Šeštoji užduotis buvo – bent su 3 užsienio įstaigomis, vykdančiomis onkologijos krypčių ir gretutinių krypčių mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, iniciuoti susitikimus dėl skyriaus vykdomos veiklos tarpinstitucinio bendradarbiavimo galimybių (mokslinių tyrimų arba kvalifikacijos kėlimo srityje). Nors ieškovas 2024 m. liepos 2 d. informavo atsakovą NVI, kad buvo inicijuojamos derybos dėl tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir dalyvavimo tarptautinėje studijoje: OPBC-07/microNAC, tačiau tiek ieškovo, tiek atsakovo pateikti įrodymai liudija, kad atsakovo NVI dalyvavimą minėtoje studijoje inicijavo V. O., o ne ieškovas (e. t. 2, b. l. 37, 37). Aktualu ir tai, kad ieškovas nors ir rašė tam tikrus laiškus dėl dalyvavimo minėtame tyrime, tačiau jo laiškai buvo rašyti dar iki įsidarbinimo pas atsakovą NVI (e. t. 3, b. l. 165-171), jie nebuvo skirti bendradarbiavimo inicijavimui. Be to, ieškovas apskritai nesuderino nieko su tiesioginiu vadovu dėl minėtos užduoties apimties. Aktualu ir tai, kad ieškovo užduotis buvo inicijuoti atsakovo NVI susitikimus dėl skyriaus vykdomos veiklos tarpinstitucinio bendradarbiavimo galimybių, o ne tiesiogiai pačiam inicijuoti tyrimus. Ieškovas nei atsakovui NVI, nei teismui nepateikė įrodymų, kad darbo sutarties galiojimo metu inicijavo NVI susitikimus su bent su 3 užsienio įstaigomis, vykdančiomis onkologijos krypčių ir gretutinių krypčių mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą. Sutiktina su atsakovu NVI, kad ieškovas neįsigilinęs į užduoties turinį, neatliko tai, ko buvo tikėtasi. Ieškovo 2024 m. balandžio 24 d. el. laiškas dėl dalyvavimo OPBC-07 microNAC studijoje (e. t. 4, b. l. 44-45) negali būti laikomas tinkamu užduoties įvykdymu, nes minėtu laišku tik persiunčiama pasirašyta sutartis, o ne vykdomas inicijavimas atsakovo NVI susitikimo su užsienio įstaiga;

6) atsakovas galėjo prieiti išvados, kad ieškovas neįvykdė aštuntosios užduoties dėl apžvalginio straipsnio parengimo, nes ieškovas atsakovui NVI iki 2024 m. liepos 1 d. jokios informacijos apie aštuntosios užduoties vykdymą nebuvo pateikęs. Nors ieškovas 2024 m. liepos 2 d. pateikė informaciją, kad neva užduotį įvykdė, kad iškėlė aktualią problemą – apie nešalinimą pažasties duobės limfmazgių pacientams, ir kad išspausdino straipsnį 2024 m. birželio mėnesį JAMA Oncology. Tačiau sutiktina su atsakovu NVI, kad minėtą darbą ieškovas atliko vykdydamas ne atsakovo NVI užduotį, o vykdydamas savo įsipareigojimus Vilniaus universitetui, tai patvirtina ieškovo nurodytame straipsnyje nurodytas ryšys su Vilniaus universitetu (duomenys neskelbtini), kuriame nėra jokio ryšio būtent su atsakovu NVI. Sutiktina su atsakovu NVI, kad ieškovas minėtą straipsnį parengė dar iki darbo pas atsakovą NVI. Aktualu ir tai, kad kaip minėta, ieškovas niekada nesuderino su tiesioginiu vadovu būtent apžvalginio straipsnio temos, negavo jo pritarimo straipsnio temai, todėl bet kokia ieškovo mokslinės veiklos požymių turinti veikla, kaip kad ir mokslinė daktaro disertacija (e. t. 3, b. l. 41-164) ar kitas mokslinis straipsnis, kurio parašyme dalyvavo ieškovas, pristatydamas save kaip Vilniaus universiteto atstovą (e. t. 4, b. l. 112-124; 200), negali būti laikoma tinkamu aštuntosios užduoties įvykdymu;

7) atsakovas NVI, turėjęs pagrindą prieiti išvadų, kad ieškovas dalį užduočių įvykdė iš dalies, dalies užduočių neįvykdė, turėjo pagrindą prieiti ir išvados, kad ieškovas pritrūko iniciatyvos ir motyvacijos darbams atlikti, kad pasigesta nuomonės, pasiūlymų, konstruktyvios diskusijos, kad ieškovas stokojo komandinio darbo ir bendradarbiavimo įgūdžių;

8) nors teismas negali prieiti pagrįstu įsitikinimu pagrįstos išvados, kad atsakovo NVI išvados apie tai, kad ieškovas būtų palaikęs ne visai etiškus komentarus kolegų atžvilgiu, nes to nepatvirtino apklausti liudytojai, ar kad galimai egzistavo viešųjų ir privačių interesų konflikto regimybė dėl darbo su broliu A. O., nes jie vienas kitam nebuvo pavaldūs, tačiau tai nekeičia teismo išvados, kad atsakovas NVI turėjo pagrindą išvadai, jog darbuotojas (ieškovas) jam netinka.

6.4. Byloje nenustatyta, kad ieškovas buvo diskriminuojamas:

6.4.1. Ieškovas teigė, kad jis buvo diskriminuojamas lyginant su kitais darbuotojams, kuriems buvo nustatytas bandomasis laikotarpis, nes nei vienas neturėjo įvykdyti tokių sudėtingų užduočių. Atsakovas NVI teigė, kad ieškovui bandomojo laikotarpio užduotys buvo nustatytos pagal ieškovo gebėjimus, ieškovas su jomis sutiko ir neprašė jų pakeisti, todėl nėra jokio ieškovo diskriminavimo.

6.4.2. Darbo kodekso 26 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad darbdavys privalo įgyvendinti nediskriminavimo principą. Darbdavys privalo: 1) priimdamas į darbą, taikyti vienodus atrankos kriterijus ir sąlygas; 2) sudaryti vienodas darbo sąlygas, galimybes tobulinti kvalifikaciją, siekti profesinio tobulėjimo, persikvalifikuoti, įgyti praktinės darbo patirties, taip pat teikti vienodas lengvatas; 3) taikyti vienodus darbo vertinimo ir atleidimo iš darbo kriterijus. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant diskriminavimo pagrindais paremtas bylas, susijusias su darbo santykiais, darbuotojui nurodžius aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą, kad darbuotojas patyrė diskriminaciją, darbdaviui tenka pareiga įrodyti, kad diskriminacijos nebuvo.

6.4.3. Nagrinėjamu atveju byloje surinkti įrodymai teismui nesudaro pagrindo pagrįstu įsitikinimu paremta išvada spręsti, kad ieškovas buvo ar galėjo būti diskriminuojamas, nes:

1) ieškovui, kaip ir kitiems priimamiems darbuotojams buvo nustatytas trijų mėnesių bandomasis laikotarpis, kaip ir kitiems darbuotojams buvo nustatytos bandomojo laikotarpio užduotys (e. t. 4, b. l. 179-197). Teismas, įvertinęs atsakovo NVI kitiems darbuotojams sudarytas bandomojo laikotarpio užduotis, neturi pagrindo spręsti, kad ieškovą atsakovas NVI būtų kokiu nors pagrindu diskriminavęs;

2) priešingai, ieškovo ir kitų darbuotojų badomojo laikotarpio užduotys liudija, kad atsakovas NVI ieškovą vertino, kaip aukštesnės kvalifikacijos kandidatą. Ir jam nustatė užduotis, kurios atitiko būtent jo turimą kvalifikaciją ir jo pareigybės aprašyme jam nustatytas funkcijas;

3) tai, kad ieškovui nebuvo skirtas mentorius, ir, kad kita darbuotoja turėjo du mentorius, negali reikšti prezumpcijos dėl ieškovo diskriminavimo. Sutiktina su atsakovu NVI, kad ieškovas buvo gan patyręs gydytojas, dirbo dar bent keliose sveikatos priežiūros įstaigose, anksčiau buvo rezidentu pas atsakovą NVI, sutiktina su atsakovu, kad aptartą patirtį turėjusiam ieškovui mentorius nebuvo reikalingas. Aktualu, kad mentoriaus neprašė ir pats ieškovas, todėl ieškovui neskyrus mentoriaus, o kitam darbuotojui jį skyrus, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovas tuo galėjo būti diskriminuojamas;

4) svarbu tai, kad ieškovo išbandymo užduotys iš esmės buvo ieškovo ir atsakovo atstovų derybų rezultatas, su jomis ieškovas sutiko, jas priėmė, o pasirašęs darbo sutartį sudarė pagrindą atsakovui pagrįstai manyti, kad ieškovas prisiėmė įsipareigojimą atlikti jam perduotas bandomojo laikotarpio užduotis. Aktualu yra tai, kad ieškovas nesiėmė iniciatyvos vykdyti jam paskirtas užduotis pilna apimtimi, jų neaptarinėjo su tiesioginiu vadovu, nesuderino jų įgyvendinimo apimties, todėl ir nepavyko ieškovui įtikinti atsakovo, kad ieškovo išbandymo rezultatai turi būti vertinami teigiamai.

7. Atmetus pagrindinį ieškovo reikalavimą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, atmestini ir kiti du ieškovo išvestiniai reikalavimai: - priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką; - grąžinti ieškovą į darbą.

8. Atmetus pagrindinį ieškovo reikalavimą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, atmestinas ir ieškovo reikalavimas dėl 2000 Eur neturtinės žalos pritesimo, nes be to, kad ieškovas buvo atleistas iš darbo pagrįstai, ieškovas nebuvo diskriminuojamas, taip pat ieškovas apskritai neįrodė, kad būtent dėl teisėto atleidimo iš darbo ar dėl kitų atsakovo NVI veiksmų jis patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą, kitus nepatogumus:

8.1. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Darbo kodeksas (151 straipsnis) neturtinės žalos atlyginimo galimybę numato tik tokiais atvejais, kai darbuotojas buvo nepagrįstai nušalintas nuo darbo, nepagrįstai atleistas iš darbo ar buvo sužalota jo sveikata, atimta gyvybė. Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalims, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.

8.2. Neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006). Darbuotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimą patvirtinančiomis aplinkybėmis teismų praktikoje pripažįstamas darbdavio padaryto darbuotojo teisių pažeidimo šiurkštumas, neteisėtas atleidimas iš darbo itin kompromituojančiu pagrindu, prieš darbuotoją naudotas psichologinis spaudimas, siekiant nulemti jo apsisprendimą išeiti iš darbo, pakenkimas dalykinei reputacijai, galimybių konkuruoti darbo rinkoje sumažėjimas, šeimos santykių pablogėjimas, dėl neteisėtų darbdavio veiksmų atsiradęs sveikatos sutrikimas, sunkūs pragyvenimo šaltinio praradimo turtiniai padariniai ir kita, teismo įvertinti pinigais (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017, 59 p.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), atleidimo iš darbo pripažinimas neteisėtu ar grąžinimas į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-684/2015). Taigi neturtinė žala išieškoma tik tais atvejais, kai nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7- 255/2005).

8.3. Darbuotojas, reikalaujantis neturtinės žalos atlyginimo, neatleidžiamas nuo pareigos nurodyti konkrečias aplinkybes, lėmusias jo išgyvenimus, nepatogumus, kitokio pobūdžio praradimus, patirtus dėl darbdavio padarytų darbo įstatymų pažeidimų jo atžvilgiu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Kai padaryta neturtinė žala nedidelė (darbuotojo atleidimo pagrindas nėra diskredituojantis, nepakenkta jo reputacijai, nesumažėja galimybės konkuruoti darbo rinkoje, pažeidimas nelemia neigiamos aplinkinių nuomonės, paties darbuotojo veiksmai nėra nepriekaištingi ir kt.), pažeidimo konstatavimas gali būti pripažintas pakankama satisfakcija (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2014).

8.4. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad ieškovas būtų atleistas iš darbo neteisėtai, nenustatyta, kad ieškovas būtų buvęs diskriminuojamas, tačiau nustatyta, kad ieškovo nepakankamas iniciatyvumas, nepakankama motyvacija, nepakankamas bendradarbiavimas sudarė pagrindą darbdaviui spręsti dėl netinkamų ieškovo išbandymo rezultatų.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad tenkinti reikalavimą priteisti neturtinę žalą nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

9. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo:

9.1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

9.2. Nagrinėjamu atveju byla iš esmės išspręsta atsakovų naudai, todėl:

9.2.1. Ieškovo prašymas priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, iš viso 7 831,97 Eur, atmestinas.

9.2.2. Atsakovas NVI pateikė įrodymus, kad patyrė 110 Eur išlaidų žyminiam mokesčiui (ZN64394) ir 7786,35 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Atsakovo NVI prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinamas iš dalies, t. y. iš ieškovo priteisiant 110 Eur už išlaidas žyminiam mokesčiui, kitoje dalyje atsakovo NVI prašymą, t. y. dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, atmetant, nes:

1) advokato atstovavimo išlaidų atsakovo NVI, kaip buvusio darbdavio, naudai priteisimas neatitiktų proporcingumo principo, paneigtų ieškovo, kaip darbuotojo ir silpnesniosios ginčo pusės, teisės į teisminę gynybą esmę. Šiuo atveju teismas remiasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-943/2021, kurioje konstatuota, kad „pasisakydamas dėl proporcingumo siekiamam teisėtam tikslui EŽTT yra konstatavęs, kad taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymas, griežtai laikantis proporcingo bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagal patenkintus (atmestus) reikalavimus <...> gali lemti neproporcingą asmens teisės į teisminę gynybą suvaržymą (EŽTT 2013 m. liepos 18 d. sprendimas byloje Klauz prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28963/10, 97 punktas). Šioje byloje EŽTT, nagrinėdamas pralaimėjusios šalies pareigą padengti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas (taisyklė „pralaimėjęs moka“), konstatavo teisės į teisminę gynybą pažeidimą, nes kai buvo tenkinta dalis ieškinio priteisti neturtinės žalos atlyginimą ir pareiškėjas buvo įpareigotas padengti kitos šalies atstovavimo išlaidas, jis prarado beveik visą jam priteistą kompensaciją.“;

2) ypatingai tuo atveju, kai sprendžiamas darbo ginčas turi būti ieškoma pusiausvyros, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas taptų teisę į teisminę gynybą užtikrinančia, o ne ribojančia priemone. Be to aktualu yra tai, kad atsakovas NVI yra viešoji įstaiga, teikianti sveikatos priežiūros paslaugas, todėl, teismo vertinimu, toks subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti paskirtas funkcijas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 str. 1 d.), įskaitant ir atstovavimą teisme. Šią išvadą teismas grindžia ir panašiomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išvadomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, 2015 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-971-502/2015, 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-103-822/2016 ir kt.).

9.2.3. Atsakovas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos ir trečiasis asmuo VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Nacionalinio vėžio centras duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas.

10. Dėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Šioje byloje teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidos yra 4,77 Eur (teismo 2025 m. kovo 4 d. pažyma) ir Lietuvos valstybei nepriteistinos, kadangi neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (2023 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 1R-386/1K-411 redakcija) nustatytos minimalios (8 Eur) Lietuvos valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

11. Dėl žyminio mokesčio. Atsakovas NVI teikdamas ieškinį sumokėjo 110 Eur žyminį mokestį (žyminio mokesčio užduoties kodas ZN64394). Patenkinus atsakovo NVI reikalavimą, ieškovui esant atleistam nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas) laikytina, kad atsakovas NVI sumokėjo tinkamą dydį žyminio mokesčio.

III. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 – 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 231 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Išspręsti iš esmės tarp ieškovo E. O. ir atsakovų VšĮ Nacionalinio vėžio instituto, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų, trečiasis asmuo Viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Nacionalinis vėžio centras, kilusį darbo ginčą dėl teisės (dėl ieškovo atleidimo iš darbo teisėtumo) ir ieškovo ieškinio reikalavimus ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti, o atsakovo VšĮ Nacionalinio vėžio instituto ieškinį tenkinti visiškai, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkinti iš dalies ir:

1) Pripažinti, kad ieškovas E. O. buvo atleistas ir darbo teisėtai, t. y. ieškovo E. O. ir atsakovo VšĮ Nacionalinio vėžio instituto 2024 m. kovo 26 d. sudaryta terminuota darbo sutartis Nr. P2-35 VšĮ Nacionalinio vėžio instituto 2024 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. R7-676 2024 m. liepos 5 d. buvo nutraukta pagrįstai ir teisėtai.

2) Priteisti atsakovui VšĮ Nacionaliniam vėžio institutui (j. a. k. 111959420) iš ieškovo E. O. (a. k. (duomenys neskelbtini) 110 Eur (vieną šimtą dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje apimtyje šalių reikalavimus ir prašymus atmesti.

Nustatyti, kad darbo ginčų komisijos 2024 m. rugsėjo 18 d. sprendimas darbo byloje Nr. APS-131-17290/2024 (registracijos duomenys 2024-09-25 Nr. DGKS-7298) neįsiteisėjo, nes nustatyta tvarka ir terminais buvo pateikti ieškiniai teismui, todėl įsiteisėjus šiam teismo sprendimui, neteks galios. Teismo sprendimą, jam įsiteisėjus, pateikti žiniai darbo ginčų komisijai į darbo bylą Nr. APS-131-17290/2024.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Romualdas Gylys