Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. T. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Vilnius“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

22. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčo objektu yra turtinės žalos atlyginimo klausimas, įrodinėjant, kad ieškovei priklausančiam turtui kilo žala atsakovei (apeliantei) netinkamai prižiūrint šilumos energijos tiekimo sistemą.

23. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu paskirta daugiabučio gyvenamojo namo, kuriame yra ieškovei nuosavybės teise priklausantis butas, administratore. Name įjungus šildymą 2022 m. spalio 17 d., paaiškėjo šildymo sistemos gedimai, atsakovei teko atlikti siurblio remontą, keisti šildymo sistemos variklį. Dėl to namo šildymas buvo sustabdytas nuo 2022 m. spalio 26 d. iki 2022 m. lapkričio 11 d. Vėliau šiluma visam namui buvo tiekiama tinkamai. Namo gyventojai 2022 m. spalio mėnesį buvo nutarę, kad namo patalpose maksimali šilumos temperatūra neviršytų 20 laipsnių šilumos. Dėl to atsakovės darbuotojai lankėsi ieškovės bute, tikrino temperatūrą. Po šio apsilankymo, nuo 2022 m. gruodžio 9 d. iki 2023 m. kovo 20 d. ieškovės butas nebuvo tinkamai šildomas, virtuvėje ir viename iš kambarių esantys radiatoriai buvo šalti. Ieškovė ne kartą dėl to kreipėsi į atsakovę, tačiau problema nebuvo išspręsta iki 2023 m. kovo 20 d.

24. Dėl nepakankamo šildymo ieškovės bute ant sienų išplito pelėsis, taip pat ieškovė turėjo mokėti visą sumą AB „Vilniaus šilumos tinklai“ už jos tiektą šilumos energiją, nors buvo šildoma tik dalis ieškovės buto. Dėl to ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovės 200 Eur, kuriuos ieškovė turėjo nepagrįstai sumokėti šilumos tiekėjai, ir 1 009,40 Eur, reikalingų pelėsio šalinimui bute. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės 200 Eur, nepagrįstai sumokėtų už šilumos energiją, bei 504,70 Eur nuostolių už pelėsio bute šalinimą.

Dėl daugiabučio namo administratorės neteisėtų veiksmų

25. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių.

26. Bendrojo naudojimo objektų administratoriai administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus (CK 4.84 straipsnio 8 dalis). Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603, 3 punkte įtvirtinta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius atlieka minėtų nuostatų 4 punkte nurodytas funkcijas, be kita ko, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą (nuostatų 4.3 papunktis); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (nuostatų 4.4 papunktis); rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas (nuostatų 4.5 papunktis).

27. Kasacinis teismas, aiškindamas administratoriaus pareigas nustatančias teisės aktų nuostatas, yra nurodęs, kad administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Jis tik, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turi pritarti patalpų savininkai. Administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017). Sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013).

28. Atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė atsakovės neteisėtų veiksmų. Skundžiamame sprendime buvo analizuojami atsakovės veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – Nuostatai) 4.8 punktą administratorius atlieka namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo (eksploatuotojo) pasirengimo šildymo sezonui kontrolę. Pagal Nuostatų 7.6 punktą administratorius privalo informuoti kompetentingas institucijas (savivaldybės administraciją ir valstybinę statybos ir statinių priežiūrą atliekančias institucijas) apie statinių techninės priežiūros ir naudojimo, statinių saugos reikalavimų pažeidimus. Energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1-229 patvirtintame Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašas yra privalomas bendrojo naudojimo objektų administratoriui (2 punktas).

29. Pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 138.14 punktą užtikrinti tolygų viso pastato, visų pastato butų ir kitų patalpų šildymą, palaikant jose higienos normose nustatytą patalpų temperatūrą, jeigu pastato šildymo sistema atitinka privalomuosius reikalavimus ir yra techninės galimybės tai reguliuoti, privalo pastato šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos prižiūrėtojas. Vadovaujantis Lietuvos higienos normomis, nustatytomis HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ (toliau – Higienos norma), nustatyta gyvenamųjų patalpų temperatūra turi būti 18 – 22⁰ C, kuri matuojama konkrečioje patalpoje. Būtent šie teisės nustato, kokia turi būti visuose daugiabučio namo šilumos temperatūrą, taip pat, kad namo administratorius turi atlikti namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo (eksploatuotojo) pasirengimo šildymo sezonui kontrolę. Taigi atsakovė turėjo pareigą pasirengti tinkamai pasirengti šildymo sezonui, nustatyti priežastis, dėl kurių tam tikruose namo butuose nėra tiekiama tinkama šiluma, ir imti priemonių jas ištaisyti.

30. Nagrinėjamoje byloje atsakovė neginčijo aplinkybės, kad šildymo sezono pradžioje įvyko sistemos gedimas, reikėjo keisti šildymo sistemos siurblio variklį. Namo šildymas nuo 2022 m. spalio 26 d. iki 2022 m. lapkričio 11 d. buvo sustabdytas. Atsižvelgiant į tai, nustatyta, kad į butą nebuvo teikiama šilumos energija beveik mėnesį. Nors atsakovė teigė, kad 2022 m. rugpjūčio 17 d. atliko hidraulinius bandymus, tačiau pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių duomenų apie šių bandymų atlikimą ir jų rezultatus. Dėl to pripažintina, kad šildymo sezono pradžioje beveik mėnesį šildymas name buvo sustabdytas dėl atsakovės kaltės, nes ji iš anksto nepasirengė šildymo sezonui, neįsitikino visos name esančios šildymo sistemos inžinerinės įrangos tinkamu veikimu (CK 6.246-6.249 straipsniai). Taigi atsakovė tinkamai neatliko savo pareigų, aptartų šios nutarties 28-29 punktuose.

31. Pagrindinis ginčas tarp šalių kilo dėl ieškovės buto tinkamo šildymo nuo 2022 m. gruodžio 9 d. iki 2023 m. kovo 20 d. Ieškovė teigė, kad į jai priklausantį butą nebuvo tiekiama šilumos energija, nešilo radiatoriai virtuvėje ir viename iš kambarių. Tuo tarpu, atsakovė teigė, kad šiuo laikotarpiu šildymo sistemos veikė tinkamai ir jokių gedimų ieškovės bute nebuvo nustatyta.

32. CPK 178 straipsnis įtvirtina ne teismo, bet šalių naštą įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Priešingai nei teisinis ieškinio pagrindas, našta įrodyti faktines aplinkybes, t. y. faktinį šalies reikalavimo ar atsikirtimo pagrindą, tenka ne teismui, o šaliai, turinčiai įrodinėjimo naštą. Šis reikalavimas tiesiogiai kildinamas iš CPK 12 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo, kuris kiekvienai šaliai nustato naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

33. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016)

34. Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-70-916/2024).

35. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-70-916/2024).

36. Nagrinėjamoje byloje faktiškai nei viena šalis nepateikė duomenų, kokia temperatūra buvo ieškovės bute nuo 2022 m. gruodžio 9 d. iki 2023 m. kovo 20 d. Byloje yra duomenys, kad ieškovė periodiškai teikė atsakovei ir Energetikos skyriui skundus dėl nekankamos šilumos bute (el.b., failas 1, l. 64-65). Atsakovė pateikė tik 2022 m. gruodžio 9 d. ieškovės bute darytas fotofiksacijas (el.b., failas 1, l. 7-11; 99-104), kuriuose užfiksuota, kad bute radiatoriai šildomi, tačiau netolygiai. Vis tik iš šių nuotraukų sunku yra nustatyti, kokia temperatūra tuo metu buvo visuose ieškovės buto patalpose.

37. Pažymėtina, kad pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį šalių paaiškinimai taip pat yra įrodomoji priemonė civiliniame procese. Pagal CPK 186 straipsnio 4 dalį šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai apie jiems žinomas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, turi būti patikrinami ir įvertinami teismo. Kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų vertinimo nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovas yra bylos baigtimi suinteresuotas asmuo, ieškovo paaiškinimai turi būti kruopščiai teismo pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Detalūs ieškovo paaiškinimai apie bylos aplinkybes turi būti tikslūs ir išsamūs, padedantys atskleisti praeities įvykių loginę seką. Ieškovo parodymai pripažįstami nuosekliais, jeigu jie kiekvieną kartą yra nuolatos neprieštaraujantys vieni kitiems ir jų nepaneigiantys, t. y. paaiškinimai nuolatos tokio paties turinio, nesvarbu, kokiomis aplinkybėmis esant ir kuriems asmenims jie teikiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013).

38. Nagrinėjamoje byloje ieškovės ieškinyje ir teismo posėdyje nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė nuosekliai tvirtino, kad jos bute ne visos patalpos buvo šildomos nuo 2022 m. spalio 26 d. iki 2022 m. lapkričio 11 d., vėliau nuo 2022 m. gruodžio 9 d. iki 2023 m. kovo 20 d. Ieškovė neginčijo aplinkybės ir sutiko, kad butui šiluma buvo tinkamai tiekiama nuo 2022 m. lapkričio 12 iki 2022 m. gruodžio 8 d., taip pat nuo 2023 m. kovo 21 d. Ieškovės periodiškai teikti skundai atsakovei ir Energetikos skyriui taip pat patvirtina, kad ieškovė kėlė problemą dėl nekankamo jos buto šildymo ir prašė atsakovės išspręsti šią problemą. Kiti namo gyventojai 2022-2023 m. šildymo sezono metu atsakovei teikė prašymus sumažinti per didelę temperatūrą butuose, tačiau 2023 m. kovo 7 d. 19 buto savininkas taip pat kreipėsi dėl to, kad jo bute nešyla radiatorius virtuvėje (el.b, failas 1, l. 66). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuo 2022 m. gruodžio 9 d. name nebuvo užtikrinamas tolygus šilumos pasiskirstymas visose namo patalpose.

40. Pažymėtina, kad ieškovė yra vartotoja, o apeliantė – verslininkė. Norėdama įrodyti tinkamą pareigų vykdymą, ginčydama žalos faktą ir dydį, apeliantė byloje galėjo pateikti ekspertinę išvadą ir pagrįsti, kad vartotojai buvo teikiamos kokybiškos paslaugos ir dėl šilumos sistemos remonto ir reguliavimo veiksmų atlikimo objekte negalėjo kilti žala.

Dėl ieškovės patirtos žalos ir priežastinio ryšio

41. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Taigi, žalą patyrusiam asmeniui atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su neteisėtais atsakingo už žalą asmens veiksmais priežastiniu ryšiu. Priežastinį ryšį, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, reglamentuoja CK 6.247 straipsnis, kuriame nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Civilinė atsakomybė taikoma tik jei ieškovas įrodo, kad tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys (CPK 178 straipsnis), išskyrus atvejus, kai priežastinis ryšys yra preziumuojamas.

42. Pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 704,70 Eur turtinės žalos atlyginimą, kurį sudaro 200 Eur, ieškovės nepagrįstai sumokėtų AB „Vilniaus šilumos tinklai“ už šilumos energiją, bei 504,70 Eur nuostolių už pelėsio bute šalinimą. Pažymėtina, kad atsakovė apeliaciniame skunde neginčija ir nenurodo jokių argumentų dėl teismo priteistų 200 Eur žalos nepagrįstumo. Ieškovė yra pateikusi teismui 2022-2023 m. šildymo sezono AB „Vilniaus šilumos tinklai“ jai išrašytas sąskaitas už patiektą šilumos energiją, taip pat nurodžiusi skaičiavimus, kaip ji nustačiusi, kad 200 Eur už šildymą yra sumokėta nepagrįstai, nes dalis buto ploto nebuvo šildoma. Atsakovo šio ieškovės apskaičiavimo neginčijo nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde. Dėl to apeliacinės instancijos teismas vertina ir pasisako tik dėl priteistos 504,70 Eur žalos už bute susidariusio pelėsio šalinimą pagrįstumo.

43. CK 6.247 straipsnyje reglamentuotas priežastinis ryšys civilinėje byloje nustatomas dviem etapais. Pirmame etape nustatomas faktinis priežastinis ryšys – nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Faktinis priežastinis ryšys gali būti įvairaus pobūdžio – gali būti akivaizdu, kad žalingi padariniai kilo tik dėl skolininko veiksmų, bet galimi ir atvejai, kai skolininko veiksmai esmingai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tačiau nebuvo vienintelė žalos atsiradimo priežastis. Jei žalą nulėmė kelios priežastys, teismas turi nustatyti, ar nesant skolininko veiksmų žala vis tiek būtų atsiradusi, ir tik tuo atveju, jei nustatoma, kad be skolininko veiksmų, nors ir ne vienintelės žalos atsiradimo priežasties, žala nekiltų, teismas gali daryti pagrįstą išvadą, kad faktinis priežastinis ryšys byloje įrodytas. Nustačius faktinį priežastinį ryšį, antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-302-823/2023).

44. Byloje buvo konstatuota aplinkybė, kad atsakovė neužtikrino tinkamo ieškovės buto šildymo. Ieškovė pateikė teismui UAB „Finance property“ 2023 m. rugpjūčio 7 d. parengtą Butui su rūsiu dėl šildymo stokos atsiradusio pelėsio padarytų nuostolių įvertinimo ataskaitą Nr. 230807V-01, kurioje nurodė, kad, atsižvelgus į vertinamo turto fizinę būklę, užfiksuotus defektus bei atliktus sąmatinius skaičiavimus, nustatyta bendra nuostolių suma (2023 m. rugpjūčio 7 d.) yra 1 009,40 Eur. Ieškovė taip pat pateikė teismui jos buto nuotraukas, patvirtinančias, kad ant buto sienų yra išplitęs pelėsis (el.b., failas 1, l. 69-74). Atsakovė teigė, kad dėl pelėsio išplitimo kalta yra pati ieškovė, nes netinkamai vėdino patalpas. Be to, pelėsis ieškovės bute jau buvo nustatytas 2014 m. lapkričio 13 d.

45. Nagrinėjamoje byloje ieškovė sutiko, kad šildymo sezono metu neatverdavo langų, tačiau taip darydavo dėl to, kad buvo per šalta. Tuo tarpu byloje jau pripažinti, kad dėl tinkamo ieškovės buto šildymo neužtikrino pati atsakovė. Taigi būtent besilaikantis šaltis bute nulėmė tai, kad ieškovė vengė vėdinti butą. Atsakovės pateiktame 2014 m. lapkričio 13 d. statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo akte nurodyta, kad buvo apžiūrėtas ieškovės butas dėl pelėsio atsiradimo priežasties nustatymo (el.b., failas 1, l. 60-62). Šiame akte nustatyta, kad kambaryje šalia virtuvės ir virtuvėje virš langų, ties lubomis, yra susiformavęs pelėsis, kituose kambariuose pelėsio nerasta, pelėsis nesiplečia, apžiūros metu santykinė oro drėgmė bute buvo iki 50 proc., galima pelėsio atsiradimo priežastis – drėgmės patekimas iš viršutinio buto, į kurį patekti nepavyko, nutarta toliau stebėti, ar pelėsis nesiplės (el.b., failas 1, l. 60-62).

46. Atsakovės pateiktame 2014 m. lapkričio 13 d. nustatyta, kad pelėsio atsiradimo ieškovės bute priežastis, ne jos pačios veiksmai, o drėgmės patekimas iš viršutinio buto. Taip pat akte užfiksuota, kad pelėsis nesiplečia, nutarta toliau stebėti, ar pelėsis nesiplės. Daugiau duomenų, ar pelėsis nuo 2014 m. ieškovės bute plėtėsi, ar buvo stebimas, ar buvo išnaikintas, atsakovė nepateikė. Kadangi pačiame 2014 m. akte buvo nustatyta, kad pelėsis nebesiplečia, vėlesnių pelėsio ieškovės bute stebėjimų atsakovė nefiksavo.

47. Tarp šalių kilus ginčui dėl netinkamo šildymo, atsakovo nebuvo nuvykusi į ieškovės butą dėl pelėsio fiksavimo ir jo susidarymo ar tolesnio plitimo priežasčių nustatymo. Dėl to darytina išvada, kad pelėsis labiau išplito per 2022-2023 m. šildymo sezoną dėl netinkamos šilumos ieškovės bute. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į atsakovės nurodytą aplinkybę, jog pelėsis ieškovės bute jau buvo susidaręs anksčiau, todėl sumažino ieškovei atlygintinos žalos dydį. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad visgi netinkamas buto šildymas prisidėjo prie pelėsio ieškovės bute plitimo, tuo tarpu atsakovė neatliko pareigos nustatyti pelėsio plitimo priežasties bei nurodyti jo plitimo stabdymo ir naikinimo priemones ieškovei.

Dėl procesinės bylos baigties

48. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

49. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pagal CPK 320 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai; apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Byloje nenustatyta CPK 320 straipsnio pažeidimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

50. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

51. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje visa asmens sumokėta suma pripažįstama bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginama. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

52. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmestas, jai bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliaciniame procese neatlygintinos. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti jai patirtas išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Ieškovė pateikė duomenis, kad advokatui sumokėjo 300 Eur, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 300 Eur bylinėjimosi išlaidos.

53. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 8,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

netenkinti atsakovės UAB „Mano Būstas Vilnius“ apeliacinio skundo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB Mano Būstas Vilnius, j. a. k. 121452091, 300,00 Eur (tris šimtus eurų 0 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese.