- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-23
- Bylos Nr.
- e2S-668-950/2026
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Ridikas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Evus LT“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės, S. K., K. R., J. P., B. Z., B. B., J. T.-M., M. V., M. K., G. R., A. S., R. B., N. K., L. W.-S., I. G., S. G., K. N., J. K., N. B., I. Ž., O. S., A. P., uždarajai akcinei bendrovei „POWER GROUP PROPERTY“, uždarajai akcinei bendrovei „RASTIS CAPITAL“, uždarajai akcinei bendrovei Kornėjai, D. B., L. L., J. Č., V. V.
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonė Registrų centras
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Ridikas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Evus LT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-6335-994/2026, pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Evus LT“ ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės, S. K., K. R., J. P., B. Z., B. B., J. T.-M., M. V., M. K., G. R., A. S., R. B., N. K., L. W.-S., I. G., S. G., K. N., J. K., N. B., I. Ž., O. S., A. P., uždarajai akcinei bendrovei „POWER GROUP PROPERTY“, uždarajai akcinei bendrovei „RASTIS CAPITAL“, uždarajai akcinei bendrovei Kornėjai, D. B., L. L., J. Č. ir V. V. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos patvirtinimo, trečiasis asmuo byloje – valstybės įmonė Registrų centras.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Evus LT“ (toliau – ir ieškovė, apeliantė) kreipėsi į teismą su ieškiniu (reg. Nr. CBP-1572), prašydama patvirtinti mažosios bendrijos (toliau – MB) (duomenys neskelbtini) 2025 m. kovo 20 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos planu siūlomą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas) naudojimosi tvarką, pagal kurią ieškovė atskirai individualiai naudosis 1 200 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta A (ribos apibrėžtos taškais – 2, 3, 4 ir 12), ir lietaus nuotekų vandens surinkimo tinklams įrengti, eksploatuoti, taisyti ir prižiūrėti – atlikti žemės kasimo ir kitus būtinus statybos darbus, tiesti ir įrengti lietaus nuotekų surinkimo tinklus, gauti visus reikalingus leidimus, sutikimus, technines sąlygas ir kitus dokumentus be atskiro kiekvieno bendrasavininko pritarimo. Taip pat ieškovė prašė solidariai iš visų atsakovų jai priteisti ir visas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. sausio 20 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti.
3. Teismas, įvertinęs ieškovės reiškiamą reikalavimą, nustatė, kad žemės sklypo bendraturčiai jokia forma iki ieškinio pateikimo teismui nėra informuoti apie ieškovės prašomą nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką, nes kartu su ieškiniu nebuvo pateikti jokie duomenys, patvirtinantys tarp žemės sklypo bendraturčių kilusius nesutarimus dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos ar jos įtvirtinimo, kadangi toks klausimas nebuvo svarstomas.
4. Teismas konstatavo, kad ieškovės, kaip žemės sklypo bendraturtės, teisės ir teisėti interesai jokia forma nėra pažeisti, kadangi kartu su ieškiniu nėra pateikiama duomenų, jog nors vienas žemės sklypo bendraturtis būtų informuotas apie siūlomą žemės sklypo naudojimosi tvarką ir dar daugiau – su ja būtų nesutikęs, jai prieštaravęs ar nepateikęs savo jokios pozicijos dėl galimybės ieškovei išspręsti naudojimosi tvarkos klausimą.
5. Teismas vertino, kad toks ieškinio teikimas buvo sąlygotas duomenų, nuomonės iš bendraturčių surinkimo teismine tvarka, o ne realiai kilusio ginčo tarp bendraturčių išsprendimo, todėl sprendė, jog ieškinio pateikimo metu ieškovė neturėjo teisinio subjektiškumo reikalauti naudojimosi tvarkos nustatymo teismine tvarka, nepateikiant tokio pobūdžio siūlymo bendraturčiams ikiteismine tvarka.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu (reg. Nr. DOK-12628) ieškovė UAB „Evus LT“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 20 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
6.1. Ieškovė ieškinyje aiškiai ir konkrečiai nurodė, kodėl ji neturi net teorinės galimybės suderinti savo valios dėl bendro daikto su visais kitais bendraturčiais, t. y. dėl to, jog dalis bendraturčių šiuo metu nėra žinomi. Būtent dėl to ieškovė ieškinyje reiškė procesinio pobūdžio prašymą išduoti ieškovei liudijimą įrodymams gauti. Ieškovė laiko, kad tai yra vienintelis būdas sužinoti apie visus žemės sklypo bendraturčius.
6.2. Dėl to, kad notarai nesuteikė ieškovei informacijos apie žemės sklypo buvusių bendraturčių teisių perėmėjus, ieškovė su skundu buvo kreipusis tiek į teismą, tiek į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją (toliau – Teisingumo ministerija), kuri 2025 m. rugsėjo 8 d. raštu atsakė, jog negali įpareigoti notarų atlikti veiksmų, kurių atlikimas yra notaro diskrecijoje, kartu atkreipiant dėmesį, kad esant bendraturčių nesutarimui dėl bendrai valdomo turto valdymo, naudojimosi ar disponavimo, įstatymas numato teisę bet kuriam bendraturčiui kreiptis į teismą su ieškiniu. Ieškovės vertinimu, šiuo raštu Teisingumo ministerija nukreipė ieškovę elgtis būtent taip, kaip ieškovė ir pasielgė.
6.3. Ieškovė laikosi pozicijos, kad net jei ir būtų kreipusis į visus žinomus žemės sklypo bendraturčius ir jie visi sutiktų su siūloma nustatyti žemės naudojimosi žemės sklypu tvarka, tačiau teismas vis tiek atsisakytų priimti ieškinį, nes, neva, nebūtų ginčo tarp bendraturčių, nors ieškovė vis tiek negalėtų nei notarine tvarka, nei per teismą patvirtinti prašomos nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkos ir taip ieškovės teisės ir toliau būtų pažeidžiamos.
6.4. Mano, kad išnaudojo absoliučiai visas įmanomas savarankiškas galimybes dėl duomenų apie M. T. ir S. G. įpėdinius gavimo. O būtent šių asmenų įpėdinių nepagrįstas ir neteisėtas neveikimas, kuomet jie nėra užbaigę paveldėjimo procedūrų iki galo ir nėra įregistravę paveldėtos nuosavybės teisės valstybės įmonėje (toliau – VĮ) Registrų centre, pažeidžia ieškovės teises ir sukelia ginčą tarp žemės sklypo bendraturčių. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, anot ieškovės, neteisingai ir nepagrįstai įvertino susiklosčiusią situaciją ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė.
Dėl papildomų įrodymų prijungimo
8. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė šių rašytinių įrodymų kopijas: (1) 2025 m. rugpjūčio 18 d. skundą dėl notaro veiksmų, nesusijusių su atliekamų notarinių veiksmų esme ar teisėtumu su priedais (t. y. 2025 m. gegužės 7 d. prašymu Nr. PE34)14D2 Vilniaus m. 1-ajam notarų biurui su priedais (naudojimo tvarko planu; Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2025 m. balandžio 9 d. žemės sklypo išrašu; Gyventojų registro 2025 m. balandžio 9 d. išrašu; VĮ Registrų centro 2025 m. balandžio 24 d. testamentų registro išrašu Nr. SR10-3750(25)); (2) Vilniaus miesto 1-ojo notaro biuro raštą Nr. S-30 dėl informacijos suteikimo; (3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-33053-984/2025; (4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2YT-36127-1110/2025; (5) 2025 m. liepos 21 d. įgaliojimą Nr. 25721); (6) Teisingumo ministerijos 2025 m. rugsėjo 6 d. raštą Nr. (1.23 Mr) 7R-3295 dėl notarės veiksmų.
9. Ieškovė nurodo, kad su atskiruoju skundu teikiami įrodymai nėra tiesiogiai susiję su ieškinio dalyku, todėl nebuvo teikiami pirmosios instancijos teismui kartu su ieškiniu, tačiau šių įrodymų pateikimo būtinybė atsirado vėliau, kai pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovė neturi teisinio subjektiškumo reikalauti naudojimosi tvarkos nustatymo teismine tvarka, nepateikiant tokio pobūdžio siūlymo bendraturčiams ikiteismine tvarka.
10. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos A. T. 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018).
11. Nagrinėjamu atveju, kaip nurodo ir pati apeliantė, su atskiruoju skundu teikiami rašytiniai įrodymai nėra tiesiogiai susiję su ieškinio dalyku, be to, šiuos įrodymus ieškovė visgi galėjo teikti su ieškiniu, o pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą ir priimdamas skundžiamą nutartį, šių rašytinių įrodymų neturėjo galimybės įvertinti, tačiau aplinkybės, kurias patvirtina šie dokumentai, ieškinyje iš esmės buvo nurodytos ir dėl jų abejonių nekyla. Nors apeliantė nurodo, jog šių įrodymų teikimo būtinybė iškilo vėliau, kai pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog ieškovė neturi teisinio subjektiškumo reikalauto naudojimosi tvarkos nustatymo teismine tvarka, nes nepateikė tokio pobūdžio siūlymo bendraturčiams ikiteismine tvarka, tačiau nepateikia savo argumentacijos, kaip šie rašytiniai įrodymai paneigia minėtas pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytas išvadas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo šiuos įrodymus prijungti prie bylos medžiagos, todėl šių įrodymų neprijungia.
Dėl ginčo esmės
12. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka ieškovei nesilaikius ikiteisminės tvarkos dėl kreipimosi į bendraturčius dėl naudojimosi tvarkos bendru turtu nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikšto reikalavimo patenkinimą. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, tai yra sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos A. T. 2002 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1121/2002; Lietuvos A. T. 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2003; Lietuvos A. T. 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008). Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą turi būti analizuojamos tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu.
14. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl naudojimosi žemės sklypu, t. y. žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu: (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymo, kartu nurodydama, jog į žemės sklypo bendraturčius nesikreipė, nes jai nėra žinomi visi žemės sklypo bendraturčiai ir ji neturi galimybės, kaip nurodo, be teismo pagalbos tokių duomenų gauti. Tuo pagrindu ieškiniu buvo reiškiamas procesinio pobūdžio prašymas – išduoti teismo liudijimą įrodymams apie buvusių žemės sklypo savininkų teisių perėmėjus po jų mirties gauti.
15. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, konstatuodamas, kad ieškovės, kaip žemės sklypo bendraturtės, teisės ir interesai jokia forma nėra pažeisti, todėl ji neturi teisinio subjektiškumo reikalauti naudojimosi tvarkos nustatymo teisme, nes nėra pateikusi duomenų, jog kreipėsi į žemės sklypo bendraturčius dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, o šie su siūloma naudojimosi tvarka nesutiko.
16. Ieškovė, nesutikdama su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, atskirajame skunde iš esmės nurodo, kad neturi galimybės suderinti savo valios su visais žemės sklypo bendraturčiais, nes dalis jų nėra žinomi ir ieškovė neturi galimybės jų sužinoti. Notarai nesuteikia informacijos apie buvusių žemės sklypo bendraturčių teisių perėmėjus, o Teisingumo ministerija, atsakydama į ieškovės paklausimą, būtent ir nurodė, jog pastaroji turėtų kreiptis į teismą su ieškiniu, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Mano, kad net ir tiems žemės sklypo bendraturčiams, kurie yra žinomi, sutikus su naudojimosi tvarka, ieškovė vis tiek negalėtų patvirtinti naudojimo tvarkos, todėl laikosi pozicijos, kad išnaudojo visus įmanomus būdus dėl duomenų apie dviejų buvusių žemės sklypo bendraturčių įpėdinius gavimo ir būtent šių įpėdinių neveikimas neužbaigiant paveldėjimo procedūrų, pažeidžia ieškovės teises ir sukelia ginčą tarp žemės sklypo bendraturčių. Taigi, iš esmės apeliantė laikosi pozicijos, kad įvertinus aplinkybes, jog ji negali gauti duomenų apie dviejų buvusių žemės sklypo bendraturčių teisių perėmėjus, nėra svarbu ir tai, kad ji apskritai nesikreipė nei į vieną jai žinomą žemės sklypo bendraturtį, nes, anot jos, bet kokiu atveju ieškovei kils sunkumų siekiant notarine tvarka nusistatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką.
17. CPK 137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio priėmimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas rezoliuciją; šis procesinis veiksmas laikomas civilinės bylos iškėlimu. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (lot. savo iniciatyva, pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą (Lietuvos A. T. 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018). Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį (Lietuvos A. T. 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018; Lietuvos A. T. 2024 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-313/2024).
18. CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Aiškindamas CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas, išskyrus aiškiai įstatymuose nustatytus atvejus (subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu) (Lietuvos A. T. 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018; Lietuvos A. T. 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187-969/2019).
19. Šiuo konkrečiu atveju ieškovė ieškinį reiškė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kreipimuisi į teismą pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį pakanka bendraturčių nesutarimo fakto, kuris įrodinėjamas bylos nagrinėjimo metu visomis CPK nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis.
20. Nagrinėjamu atveju iš iki ieškinio pateikimo ieškovės atliktų veiksmų matyti, jog ji rinko duomenis apie visus žemės sklypo bendraturčius, tačiau nepavykus surinkti duomenų apie visus bendraturčius ir kreiptis į juos dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu derinimo, siekia, kad tai padarytų teismas, tačiau šiuo atveju nežinant nei vieno bendraturčio pozicijos ieškovės keliamam reikalavimui dar iki bylos iškėlimo, labai išplečiamos bylos nagrinėjimo ribos, galimos šalių bylinėjimosi išlaidos ir pan., nes, pavyzdžiui, įtraukus atsakovu bendraturtį, kuris visgi sutinka su prašoma nustatyti naudojimosi tvarka, jam kils pareiga, o ne teisė, byloje teikti CPK reikalavimus atitinkantį atsiliepimą ir pan., galimai bus patirtos visiškai nereikalingos bylinėjimosi išlaidos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įprastai tokiais atvejais, kai bendraturtis sutinka su prašoma nustatyti naudojimosi tvarka, jis byloje traukiamas ne atsakovo, o trečiojo asmens procesinėje padėtyje ir tokiu atveju jam kyla ne pareiga, o tik teisė byloje teikti atsiliepimą bei rinktis, ar aktyviai dalyvauti teisme nagrinėjame procese, ar ne, priešingai nei yra tuomet, kai bendraturtis yra įtrauktas atsakovo procesinėje padėtyje.
21. Taigi, kadangi šiuo atveju nėra žinoma žemės sklypo bendraturčių, apie kuriuos duomenis ieškovė vis dėlto turi ir gali į juos kreiptis, pozicija dėl prašomos patvirtinti žemės sklypo naudojimosi tvarkos, nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja bendraturčių nesutarimo faktas, o tuo pačiu yra pažeidžiamos ieškovės, kaip žemės sklypo bendraturtės, teisės ir teisėti interesai siekiant nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju esminis dalykas yra ne tai, kad ieškovė negali surinkti duomenų apie visus esamus žemės sklypo bendraturčius, nes tai gali padėti padaryti teismas ieškovei išduodamas teismo liudijimą rašytiniams įrodymams gauti arba pats teikti atitinkamas užklausas reikiamai informacijai gauti, bet tai, jog ieškovė išvis į bendraturčius, kurie jai yra žinomi, dėl naudojimosi tvarkos nustatymo nesikreipė ir pati tą pripažįsta.
22. CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas atsisakymo priimti ieškinį pagrindas iš esmės siejamas su teisės kreiptis į teismą nebuvimu arba su šios teisės netinkamu įgyvendinimu. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis, jog ieškovė, nesikreipusi į jai žinomus žemės sklypo bendraturčius dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir nepateikusi tai patvirtinančių duomenų, šiai dienai neturi teisinio subjektiškumo reikalauti naudojimosi tvarkos nustatymo teisminiu keliu.
23. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos A. T. 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos A. T. 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; Lietuvos A. T. 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
24. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo klausimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Todėl ieškovės pateiktas atskirasis skundas yra atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 20 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.