Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nukentėjusiajai – civilinei ieškovei D. P., jos atstovei advokatei Virginijai Bradulskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje, ir nuteistas 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, E. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

E. K. paskirta BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (376,60 eurų) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant, kad įmoka turi būti sumokėta per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Teisingumo ministerijos sąskaita (duomenys neskelbtini)).

Kardomąją priemonę – dokumento paėmimą nuspręsta panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

D. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies – jos naudai priteista 477,87 Eur turtinės ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buv. (duomenys neskelbtini), 13 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš E. K..

Kitoje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas.

Iš E. K. valstybei priteista 443,92 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esanti „Swedbank“, AB, banko kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas (duomenys neskelbtini), įmokos paskirtis – už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) r, priklausantį turtą, iki priteisto nukentėjusiajai D. P. žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

E. K. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį už tai, kad, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – KET), dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo kitas žmogus, o būtent: jis 2014 m. gruodžio 2 d. apie 19.48 val. (duomenys neskelbtini) seniūnijos miško kelyje, (duomenys neskelbtini) r., privažiavime nuo kelio (duomenys neskelbtini) 21,450 kilometro 400 metrų link (duomenys neskelbtini) r., vairuodamas automobilį „Hyundai Lantra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruotą A. P. vardu, pažeidė KET 9 punkto, nurodančio, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, 14 punkto, draudžiančio vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, 127 punkto, nurodančio, jog vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, o pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatytos kliūties, reikalavimus. Nevykdydamas šių reikalavimų, E. K. nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio bei atsitrenkė į pakelės medį, dėl ko nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų automobilio keleivis A. P. 2014 m. gruodžio 11 d. mirė.Jonavos rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 3 d. apkaltinamajame nuosprendyje konstatavo, kad E. K. kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.Apeliaciniame skunde nuteistasis E. K. prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Apeliantas skunde atkreipia dėmesį į D. P., L. P., savo paties teisiamajame posėdyje duotus parodymus bei liudytojo R. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, pagarsintus teisiamojo posėdžio metu. Nurodo, jog apklausta D. P. parodė, jog 2014 m. gruodžio 2 d. atėjęs A. P. pasakė, kad E. K. lanko vairavimo kursus, nori pavairuoti automobilį ir jie važiuos pasivažinėti po sodus, kuris, t. y. ar E. K., ar A. P. sėdo už vairo ji nematė, nes tuo metu buvo kambaryje. A. P. automobilį įsigijo 2014 m. gruodžio 1 d., teisės vairuoti automobilį neturėjo. A. P. tėvas yra jam davęs pavairuoti automobilį, ar gerai A. P. vairavo, ji nežino. Nurodo, jog apklausta L. P. parodė, jog ji matė, kaip iš jų kiemo automobilį išvairavo E. K., A. P. sėdėjo keleivio vietoje, A. P. gerai mokėjo vairuoti automobilį, tik neturėjo vairuotojo teisių. Automobiliu, įsigytu 2014 m. gruodžio 1 d., važinėjo A. P.. E. K. iš kiemo išvažiavo labai sunkiai, t. y. smarkiai, vėliau lėtino greitį, važiuodamas keliu labai vingiavo, gal dėl duobėto kelio. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas R. P. parodė, jog E. K. jam pasakė, kad padarė eismo įvykį, brolį A. P. ištraukė per automobilio galą, sakė, kad jis sėdėjo keleivio pusėje ir nuo smūgio buvo atmestas į automobilio galą, todėl neužsimušė. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog niekur nebuvo paminėta ir užfiksuota, kad jis nuo smūgio ar kitaip būtų atmestas į automobilio galinę sėdynę. Jis tvirtino, jog buvo prisisegęs automobilio diržą ir sėdėjo keleivio pusėje. Apeliantas nurodo, jog jis teisiamojo posėdžio metu parodė, jog iš A. P. kiemo automobilį išvairavo jis pats, važiavo apie kilometrą, vėliau apsikeitė ir automobilį vairavo A. P., o jis sėdėjo dešinėje keleivio pusėje, buvo prisisegęs saugos diržą. Nežino ar A. P. mokėjo vairuoti, niekada su juo nevažiavo. Abu nuvažiavo į Jonavą, A. P. nusipirko alaus, nuo jo alkoholio kvapas kaip ir sklido. Skunde taip pat kritikuojami pirmosios instancijos teismo veiksmai dėl papildomos kompleksinės teismo medicinos – eismo įvykio ir transporto trasologinės ekspertizės atlikimo. Apeliantas nurodo, jog 2016 m. birželio 16 d. teisiamojo posėdžio metu teismas nutarė paskirti minėtą ekspertizę siekiant pašalinti esamus prieštaravimus tarp Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto D. T. 2015 m. rugpjūčio 6 d. išvados Nr. (duomenys neskelbtini) ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto G. A. C. 2015 m. spalio 3 d. išvados Nr. (duomenys neskelbtini). 2016 m. lapkričio 10 d. buvo gautas ekspertizės aktas. Gynėjas advokatas L. Mažonas 2016 m. gruodžio 22 d. teisiamajame posėdyje pateikė prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, kadangi ekspertizę atliko tas pats asmuo, t. y. ekspertas D. T.. Teismas advokato L. Mažono prašymą protokoline nutartimi tenkino, tačiau 2016 m. gruodžio 29 d. nutartimi 2016 m. gruodžio 22 d. protokolinę nutartį panaikino. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, jog advokato L. Mažono pateikti klausimai sutampa su jau atliktos kompleksinės ekspertizės klausimais, į juos jau yra atsakyta ekspertizės išvadoje. Apelianto nuomone, teismas pats sau prieštarauja, matyti aiški teisėjos išankstinė nuomonė dėl ekspertizės pagrįstumo. Skunde apeliantas nurodo, kad teisėja nėra teisi sakydama, jog advokato L. Mažono pateikti klausimai pakartotinei ekspertizei atlikti sutampa su jau atliktos ekspertizės klausimais. Jo nuomone, klausimai skiriasi nuo buvusiųjų. Nurodo ir tai, kad siekiant pašalinti prieštaravimus nedraudžiama pakartotinai kitiems ekspertams nagrinėti tuos pačius klausimus. Be to, teisiamajame posėdyje apklaustas ekspertas L. A. nurodė, kad automobilio jis neapžiūrėjo, automobilio detalių įlinkimo gylį nustatė tik iš nuotraukų ir policijos matavimų. L. A. taip pat nesugebėjo paaiškinti, kaip jis nustatė į kurią sėdynės dalį buvo įlenktas dešinės pusės statramstis ir durelės, o automobilį greitį, slydimą, sukimąsi jis aiškino tik nuotraukomis, pripažino, jog daugiau jokių pėdsakų nėra. Taigi liko neaišku kaip išties trenkėsi automobilis, ar slysdamas, ar neslysdamas. Apelianto nuomone, teismas šioje byloje buvo šališkas ir turėjo išankstinę nuomonę apie jos baigtį. Teismas kaltinamajam užkirto kelią įrodymų rinkimui, nepašalino bylos metu kilusių prieštaravimų, nes netenkino gynėjo prašymo skirti pakartotinę kompleksinę ekspertizę, pažeidė kaltinamojo teisę į gynybą bei rungimosi principą, užkirto kelią nustatyti byloje tiesą ir vadovavosi įrodymais, kurie buvo neištirti ir netgi pačiam teismui sukėlė prieštaravimų. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė, nukentėjusioji ir jos atstovė prašė apeliacinį skundą atmesti.Nuteistojo E. K. skundas atmetamas. Pagal bylų nagrinėjimo proceso apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniame skunde teigiama, kad skundžiamas nuosprendis yra šališkas, priimtas nepašalinus byloje kilusių prieštaravimų, dėl ko apeliantas nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 5 dalį. Apygardos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ištirtus bei teismo nuosprendyje aptartus argumentus, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atlikus dalinį įrodymų tyrimą gautus duomenis, taip pat išanalizavęs apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą ir bylos duomenimis pagrįstą procesinį sprendimą, kuriuo E. K. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje. Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, nenustatyta.BK 281 straipsnio 5 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Kadangi BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, konstatuojant nusikaltimo sudėtį, be minėtų objektyvių požymių, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp padaryto kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimo bei kilusių padarinių, t. y. žmogaus mirties. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantas neginčija priežastinio ryšio tarp padaryto kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimo bei kilusių padarinių nustatymo klausimo, tačiau teigia, jog byloje nėra nustatyta, jog automobilį Hyundai Lantra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo ir eismo įvykį sukėlė būtent jis, o ne A. P.. Tai, jog automobilį „Hyundai Lantra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo ne jis, o A. P., E. K. teigė ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Ikiteisminio tyrimo metu byloje buvo gautos dvi specialisto išvados - Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto D. T. 2015 m. rugpjūčio 6 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kad A. P. sužalojimų padarymo metu turėjo sėdėti priekinėje sėdynėje šalia vairuotojo, ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto G. A. C. 2015 m. spalio 3 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) 1 punkte išvardintų sužalojimų vaizdas, vieta, išsidėstymas, pobūdis neleidžia nustatyti, kokioje vietoje ir padėtyje buvo tiriamasis E. K. transporto priemonėje eismo įvykio metu. Siekdamas pašalinti minėtose išvadose esančius prieštaravimus, pirmosios instancijos teismas 2016 m. birželio 23 d. nutartimi skyrė kompleksinę teismo medicinos – eismo įvykio ir transporto trasologinę ekspertizę, kurią atliko ekspertai L. A. ir D. T.. Atlikus eismo įvykio ir transporto trasologinę ekspertizę, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. spalio 31 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) padaryta išvada, jog automobilio „Hyundai Lantra“ atsitrenkimo į medį metu A. P. sėdėjo priekinėje dešinėje keleivio sėdynėje, o E. K. sėdėjo vairuotojo sėdynėje. Remdamasis šiuo ekspertizės aktu bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto D. T. 2015 m. rugpjūčio 6 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog būtent E. K. 2014 m. gruodžio 2 d. apie 19.48 val. vairavo automobilį „Hyundai Lantra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. spalio 31 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) teisingumu suabejojo E. K. gynėjas advokatas L. Mažonas ir pateikė prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo motyvuojant tuo, kad ekspertizę atliko tas pats ekspertas D. T., kuris byloje pateikė ir 2015 m. rugpjūčio 6 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini). Šį prašymą 2016 m. gruodžio 22 d. protokoline nutartimi teismas tenkino. 2016 m. gruodžio 29 d. nutartimi teismas nutarė protokolinę nutartį panaikinti ir E. K. gynėjo advokato L. Mažono prašymą skirti pakartotinę ekspertizę atmetė. Siekdamas visapusiškos ir objektyvios tiesos nustatymo, byloje esančių prieštaravimų pašalinimo, apeliacinės instancijos teismas 2017 m. lapkričio 17 d. nutartimi paskyrė kompleksinę teismo medicinos – eismo įvykio ir transporto trasologinę ekspertizę, kurią pavedė atlikti dviejų žinybų ekspertinėms įstaigoms: Lietuvos teismo ekspertizės centrui ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertams, neįtraukiant ekspertų L. A. ir D. T.. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. sausio 31 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) padaryta išvada, jog: 1) automobilio „Hyundai Lantra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmai – važiuodamas žvyrkeliu nesuvaldė automobilio, dėl to automobilis, praradęs judėjimo stabilumą bei teisiaeigiškumą, nuslydo nuo žvyrkelio jo kairėje pusėje ir atsitrenkė į medį – techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti; 2) tikėtina automobilio „Hyundai Lantra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) judėjimo trajektorija prieš atsitrenkimą į medį pavaizduota tiriamosios dalies 5 paveiksle; 3) automobilio „Hyundai Lantra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) greitis atsitrenkimo į medį metu orientaciniai buvo apie 55 km/h; 4) automobilio „Hyundai Lantra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsitrenkimo dešinės pusės priekinėmis durelėmis į medį metu, susidariusios inercijos jėgos vairuotojo ir keleivio, sėdėjusio priekinėje dešinėje sėdynėje, kūnus bloškė link salono dešiniojo šono ir kiek į priekį. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. vasario 1 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) padaryta išvada, jog: 1) automobilio „Hyundai Lantra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsitrenkimo dešiniu šonu priekinių durelių srityje į medį metu, susidariusios inercijos jėgos vairuotojo ir keleivio, sėdėjusio priekinėje dešinėje sėdynėje, kūnus bloškė link salono dešiniojo šono ir kiek į priekį. Vairuotojo kūnas bloškiamas į dešinę ir kiek į priekį turėjo kontaktuoti su automobilio „Hyundai Lantra“ salono priekiniu skydu, centrinės konsolės detalėmis, keleivio, sėdėjusio priekinėje dėšinėje sėdynėje kūnu; 2) automobilio „Hyundai Lantra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsitrenkimo į medį metu keleivis, sėdėjęs priekinėje dešinėje sėdynėje, kūno dešine puse turėjo pagrinde tiesiogiai kontaktuoti su link salono gniuždomomis durelėmis, jų lango rėmu, stogo priekiniu dešiniuoju statramsčiu; 3) E. K. nebuvo nustatyta sužalojimų, būdingų atsitrenkiant į vairo ratą, kadangi automobilio „Hyundai Lantra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsitrenkimo į medį metu, jis bloškiamas į dešinę ir kiek į priekį, tiesiogiai nekontaktavo su vairo ratu. E. K. atsitrenkiant į pavarų perjungimo svirtį, galėjo būti padaryti odos nubrozdinimai dešinės šlaunies priekiniame ir išoriniame paviršiuose viršutiniame trečdalyje ir dešinės blauzdos išoriniame paviršiuje viršutiniame trečdalyje; 4) A. P. sužalojimų, būdingų atsitrenkiant į vairo ratą bei pavarų perjungimo svirtį nenustatyta; 5) E. K. sužalojimų, būdingų tiesioginiam kontaktui su eismo įvykio metu deformuojamomis link salono automobilio „Hyundai Lantra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dalimis nenustatyta; 6) A. P. nustatyti kūno sužalojimai buvo padaryti automobilio „Hyundai Lantra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsitrenkimo į medį metu jam sėdint priekinėje dešinėje sėdynėje ir kūno dešine puse tiesiogiai kontaktuojant su link salono gniuždomomis durelėmis, jų lango rėmu, stogo priekiniu dešiniuoju statramsčiu; 7) tikėtina, kad prieš eismo įvykį automobilį „Hyundai Lantra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo E. K.. A. P. susižalojo eismo įvykio metu sėdėdamas automobilio „Hyundai Lantra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekinėje dešinėje automobilio sėdynėje. Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog būtent E. K. 2014 m. gruodžio 2 d. apie 19.48 val. vairavo automobilį „Hyundai Lantra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Tokią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgusi į Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. vasario 1 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) padarytą išvadą, jog A. P. nustatyti kūno sužalojimai buvo padaryti automobilio „Hyundai Lantra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsitrenkimo į medį metu jam sėdint priekinėje dešinėje sėdynėje bei tikėtina, kad prieš eismo įvykį automobilį „Hyundai Lantra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo E. K.. Ši išvada iš esmės patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto D. T. 2015 m. rugpjūčio 6 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), jog A. P. sužalojimų padarymų metu turėjo sėdėti priekinėje sėdynėje šalia vairuotojo, ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. spalio 31 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadą, jog automobilio „Hyundai Lantra“ atsitrenkimo į medį metu A. P. sėdėjo priekinėje dešinėje keleivio sėdynėje, o E. K. sėdėjo vairuotojo sėdynėje. Apygardos teismas negali sutikti su nuteistojo gynėjo apeliacinės instancijos teismo posėdyje, baigiamųjų kalbų metu išsakytais teiginiais, jog Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. vasario 1 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) padaryta išvada tik patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto G. A. C. 2015 m. spalio 3 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) 1 punkte išvardintų sužalojimų vaizdas, vieta, išsidėstymas, pobūdis neleidžia nustatyti, kokioje vietoje ir padėtyje buvo tiriamasis E. K. transporto priemonėje eismo įvykio metu, kadangi ji yra tikėtina, o ne kategoriška. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog vien tai, kad ekspertų ar specialistų išvados yra tikėtinos, savaime nepaneigia jų pagrįstumo ir nereiškia, kad teismas, remdamasis minėtomis išvadomis, padarė baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. byla 2K-154-699/2016). Be to, tik Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. vasario 1 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) punkte pateikiama tikėtina išvada, jog prieš eismo įvykį automobilį vairavo E. K., tuo tarpu 6(10) punkte pateikiama kategoriška išvada, jog A. P. nustatyti kūno sužalojimai buvo padaryti automobilio „Hyundai Lantra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsitrenkimo į medį metu jam sėdint priekinėje dešinėje sėdynėje, t. y. ne vairuotojo sėdynėje. Nuteistojo gynėjas baigiamųjų kalbų metu taip pat atkreipė dėmesį, jog Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. vasario 1 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvados 3 punkte nurodyta, jog E. K. nebuvo nustatyta sužalojimų atsitrenkiant į vairo ratą. Tačiau tai taip pat nepaneigia fakto, jog automobilį vairavo būtent E. K., kadangi minėtame ekspertizės akte aiškiai nurodoma, jog E. K. sužalojimų į vairo ratą nenustatyta, kadangi jis, bloškiamas į dešinę ir į priekį, krūtinės sritimi praslinko pro vairą į jį neatsitrenkdamas. Be to, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. vasario 1 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadą patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. P., liudytojos L. P., ekspertų D. T., L. A. parodymai, 2014 m. gruodžio 2 d. eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, 2015 m. rugsėjo 1 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto D. T. 2014 m. gruodžio 12 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto G. A. C. 2014 m. gruodžio 4 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Apklausta pirmosios instancijos teisme D. P. parodė, jog atėjęs į kambarį A. P. pasakė, kad E. K. lanko vairavimo kursus, nori pavairuoti automobilį, ir jie važiuos pasivažinėti po sodus. Liudytoja L. P. parodė, kad 2014 m. gruodžio 2 d. ji matė kaip iš jų kiemo automobilį išvairavo E. K., A. P. sėdėjo keleivio vietoje, A. P. pasakė sėsti už vairo E. K., nes jis laiko vairavimo egzaminą ir parodys kaip moka vairuoti. Nors nei D. P., nei L. P. nematė, kuris asmuo – ar E. K., ar A. P., vairavo automobilį „Hyundai Lantra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsitrenkimo į medį metu, tačiau, vertinant bendrame kontekste su kitais įrodymais, šie jų parodymai yra reikšmingi, kadangi patvirtina, jog E. K. įvykio dieną turėjo tikslą vairuoti automobilį, būtent jis vairavo išvažiuodamas iš D. P. kiemo, tuo tarpu A. P. sėdėjo keleivio vietoje. Ekspertas D. T. apklausiamas pirmosios instancijos teisme patvirtino savo pateiktą išvadą, parodė, kad A. P. sužalojimai, padaryti galvoje ir dešinėje kūno pusėje, rodo, jog jis smūgio į medį metu turėjo sėdėti priekinėje sėdynėje šalia vairuotojo. Didesnius sužalojimus, ar net mirtį, turėjo patirti automobilio keleivis, nes automobilis į medį trenkėsi dešiniu šonu. Apklausiamas ekspertas L. A. patvirtino savo pateiktą išvadą bei kompleksinės ekspertizės aktą, parodė, jog pagal visą atliktą tyrimą ir automobilio išorinius sugadinimus matyti, kad didžiausi sužalojimai turėjo būti padaryti keleivio vietoje sėdinčiam asmeniui. Iš 2014 m. gruodžio 22 d. eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog eismo įvykį apibūdinantys pagrindiniai duomenys protokole įvardyti kaip smūgis automobilio dešinės pusės šonu ties priekinėmis durelėmis į medžio kamieną, automobilio kėbulas deformuotas, išdužęs priekinis stiklas, sulaužytas stogas, medis įlenkęs automobilio kėbulą apie 50 cm link salono vidurio, dešinės pusės priekinė sėdynė sulankstyta, užspausta. Iš 2015 m. rugsėjo 1 d. protokolo matyti, jog automobilio „Hyundai Lantra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) keleivio (dešinė) pusė yra sulankstyta, priekinis lango stiklas išdaužtas, sudaužytas automobilio stoglangis, keleivio pusės priekinės durelės sulankstytos ir įstumtos į automobilio vidų, keleivio pusės priekinės sėdynės sėdimoji dalis sustumta. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto D. T. 2014 m. gruodžio 12 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog kad A. P. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio odos nubrozdinimais ir pjautinėmis žaizdomis veide, kraujosruvomis akies vokuose ir dešinio akies junginėje, daugybiniais skeveldriniais kaktikaulio ir pamato kaulų lūžimais, kraujo išsiliejimu po kietuoju dangalu abipus ir į smegenis. Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto G. A. C. 2014 m. gruodžio 4 d. išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog E. K. nustatytas nubrozdinimas kaktos dešinėje, nubrozdinimas nosies srityje, kraujosruva dešinio peties srityje išorinėje dalyje, nubrozdinimai dešinio riešo bei dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, nubrozdinimai kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, nubrozdinimas dešinės šlaunies priekiniame bei išoriniame paviršiuose viršutiniame trečdalyje, nubrozdinimas dešinės šlaunies vidiniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, kraujosruva kairės šlaunies vidiniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, nubrozdinimas dešinės blauzdos išoriniame paviršiuje viršutiniame trečdalyje, nubrozdinimas kairio kelio srityje išorinėje dalyje.Aukščiau aptarti duomenys patvirtina, jog automobilio atsitrenkimo į medį metu buvo ypač deformuota dešinė jo pusė - sugadintos dešinės pusės priekinės durelės, dešinys slenkstis, stogas, dešinio šono priekiniai statramsčiai. Tai leidžia konstatuoti, jog smūgio vieta buvo beveik statmenai į automobilio dešinį šoną, taigi keleivis turėjo patiri žymiai didesnius sužalojimus nei vairuotojas. A. P. patyrė mirtinus sužalojimus – galvos sumušimą, pasireiškusį odos nubrozdinimais ir pjautinėmis žaizdomis veide, kraujosruvomis akies vokuose ir dešinio akies junginėje, daugybiniais skeveldriniais kaktikaulio ir pamato kaulų lūžimais, kraujo išsiliejimu po kietuoju dangalu abipus ir į smegenis. Tuo tarpu E. K. rimtų sužalojimų nepatyrė - jam nustatyti nubrozdinimai ir kraujosruvos. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodė, jog ekspertas L. A. neapžiūrėjo automobilio „Hyundai Lantra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilio detalių įlinkimo gylį nustatė tik iš nuotraukų ir policijos matavimų, taip pat apklausiamas teisiamajame posėdyje nesugebėjo paaiškinti, kaip jis nustatė į kurią sėdynės dalį buvo įlenktas dešinės pusės statramstis ir durelės, o automobilio greitį, slydimą, sukimąsi jis aiškino tik nuotraukomis, pripažino, jog daugiau jokių pėdsakų nėra, taigi liko neaišku kaip išties trenkėsi automobilis, ar slysdamas, ar neslysdamas. Kaip matyti iš 2017 m. vasario 9 d. teismo posėdžio protokolo bei Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. spalio 31 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) tai, kaip judėjo automobilis paviršiaus atžvilgiu, ekspertas L. A., iš tiesų, nustatė tik iš jam pateiktų automobilio bei įvykio vietos nuotraukų. Tačiau pats L. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog jam apžiūrėti automobilio būtinumo nebuvo, kadangi jis buvo detaliai apžiūrėtas, nufotografuotas iš įvairių rakursų, jam šių duomenų pakako išvadai pateikti, taigi ir išvadai apie automobilio slydimą padaryti. Šiame kontekste teismas pažymi, jog atlikti eismo įvykio vietos apžiūrą, fiksuoti situaciją eismo įvykio vietoje yra policijos pareigūnų, tyrėjų, o ne ekspertų tiesioginė funkcija. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. spalio 31 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) padaryta kategoriška išvada, kad automobilis „Hyundai Lantra“, vairuojamas E. K., važiuodamas miško keliu prarado judėjimo stabilumą ir tiesiaeigiškumą, pradėjo suktis prieš laikrodžio rodyklę ir slysti dešiniu šonu į priekį, išslydo į kairę pusę, nuslydo nuo kelio ir dešinės pusės priekinėmis durelėmis atsitrenkė į pakelės medį. Kaip matyti iš ekspertizės metu atlikto tyrimo aprašymo, tokią išvadą ekspertas L. A. padarė atsižvelgęs į pateiktoje nuotraukoje, kurioje užfiksuota eismo įvykio vieta, matomus ant žvyruotos kelio dalies lanku į kairę pusę besitęsiančius du slydimo pėdsakus, automobilio sugadinimų pobūdį ir intensyvumą. Tai, jog automobilis „Hyundai Lantra“ važiuodamas miško keliu prarado stabilumą ir tieisiaeigiškumą, pasisuko į kairę prieš laikrodžio rodyklę, prarado sukibimą su kelio danga, ir slydo dešiniu šonu į priekį, o tokią išvadą padarė iš automobilio sugadinimų, iš eismo įvykio vietoje matomų šoninio slydimo pėdsakų ekspertas L. A. patvirtino ir apklaustas teisiamojo posėdžio metu. Be to, tai, jog automobilis sukdamasis prieš laikrodžio rodyklę keitė judėjimo kryptį iš dešinės į kairę ir, nuslydęs nuo žvyrkelio jo kairėje pusėje, dešinės pusės priekinių durelių priekine sritimi, trenkėsi į medžio kamieną, nustatyta ir Lietuvos teismo ekspertizės centro eksperto V. Š. 2018 m. sausio 31 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu tai, kaip nustatė į kurią sėdynės dalį buvo įlenktas dešinės pusės statramstis ir durelės, L. A. paaiškino nurodydamas, jog tai padarė išmatuodamas detalių įgilėjimą, naudojant pateiktas nuotraukas su mastelinėmis liniuotėmis. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, jog L. A. teismo posėdžio metu parodė, jog pateiktų tyrimui įvykio vietos, automobilio „Hyundai Lantra“ nuotraukų jam pakako išvadai pateikti, patvirtino savo pateiktą išvadą, priešingai nei skunde nurodo apeliantas, atsakė į jam pateiktus klausimus, be to, jo išvadą patvirtina ir Lietuvos teismo ekspertizės centro eksperto V. Š. 2018 m. sausio 31 d. ekspertizės aktas Nr. 11-2465 (17), neturi pagrindo abejoti L. A. pateikto ekspertizės akto patikimumu. E. K. kaltės padarius jam inkriminuotą veiką niekaip nepaneigia ir apeliaciniame skunde išrašyti nukentėjusiosios D. P., liudytojų L. P., R. P., jo paties duoti parodymai. D. P. bei L. P. nurodytos aplinkybės dėl automobilio „Hyundai Lantra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įsigijimo (nurodė, jog automobilį 2014 m. gruodžio 1 d. įsigijo A. P.), A. P. teisės vairuoti automobilio neturėjimo, jo vairavimo gebėjimų yra visiškai nesusijusios su eismo įvykio aplinkybėmis. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. P. parodė tai, ką jam kitą dieną po eismo įvykio buvo tvirtinęs E. K.. Nuteistojo parodymus, jog automobilio „Hyundai Lantra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jis eismo įvykio metu nevairavo, buvo prisisegęs saugos diržą ir sėdėjo keleivio pusėje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip gynybinę versiją, siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Juos, kaip prieštaraujančius ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, tarp jų ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, surinktų ir ištirtų įrodymų visumai, atmeta ir apeliacinės instancijos teismas. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas ir dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo. Apeliantas pirmosios instancijos teismo šališkumą sieja su gynėjo advokato L. Mažono 2016 m. gruodžio 22 d. teisiamajame posėdyje pateikto prašymo dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo atmetimu. Teismo nešališkumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. proceso metu turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo. Tačiau teismo nešališkumo principas negali būti traktuojamas pernelyg plačiai – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie yra esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas bylą nagrinėjo šališkai. Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio ar nutarties motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų vertinimu, kitais nuosprendžio surašymo trūkumais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-243/2009, 2K-122/2010, 2K-425/2012, 2K-349/2014, Nr. 2K-P-89/2014, 2K-67-746/2015, 2K-217-699/2015).Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, iš tiesų, nepagrįstai priėmė 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį, kuria panaikino 2016 m. gruodžio 22 d. protokolinę nutartį tenkinti E. K. gynėjo advokato L. Mažono prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, tačiau tai nepatvirtina išankstinio ar tendencingo pirmosios instancijos teismo teisėjos nusistatymo dėl E. K. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Prašymo atmetimas pats savaime nereiškia, jog priimdamas tokį sprendimą teismas pažeidžia kaltinamojo (nuteistojo) gynybos teises. Sprendimas skirti, ar neskirti ekspertizę, yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, kuris vertindamas bei spręsdamas prašymus, vadovaujasi svarbiausiu kriterijumi – ar pateiktas prašymas turi reikšmės išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui. Kaip matyti iš Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties turinio, teismas atmetė apelianto gynėjo prašymą paskirti pakartotinę ekspertizę motyvuodamas tuo, jog jo pateikti klausimai sutapo su klausimais, į kuriuos buvo atsakyta pateikiant Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. spalio 31 d. ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat sprendė, jog pakartotinė ekspertizė turėtų būti skiriama tik tuo atveju, kai byloje esantys ekspertizės aktai ar specialisto išvados kelia abejonių dėl pagrįstumo, ekspertų šališkumo ar nekompetencijos, tuo tarpu tokių duomenų nagrinėjimo teisme dalyviai nepateikė. Taigi teismas, priimdamas sprendimą atmesti apelianto gynėjo prašymą dėl papildomos ekspertizės skyrimo, sprendė, jog išsamiam ir nešališkam šios bylos aplinkybių ištyrimui reikalingos specialiosios žinios jau buvo gautos. Nagrinėjamu atveju vien tai, jog bylą nagrinėjusi teisėja padarė klaidingą išvadą, susijusią su įrodymų byloje išsamumu, patikimumu, nesuteikia pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą buvo šališkas, tuo pačiu buvo pažeisti rungimosi bei lygiateisiškumo principai. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra faktų, liudijančių Jonavos rajono apylinkės teismo suinteresuotumą priimti sprendimą (ne)palankų vienai kuriai nors proceso šaliai ar tendencingą proceso organizavimą.Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamas Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai D. P.. Pagal šią pažymą antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 192,16 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos taip pat galioja bylą nagrinėjant apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-20/2011). Apeliacinis procesas šioje byloje vyko pagal nuteistojo apeliacinį skundą, todėl išlaidos, teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai pagrįstos būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą nuo nuteistojo apeliacinio skundo argumentų, kurie buvo atmesti. Įvertinus minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iš nuteistojo turi būti išieškotos antrinės teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajai išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. K. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš E. K. 192,16 Eur valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.