- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-02
- Bylos Nr.
- e2-226-881/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00635-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Eikos statyba“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eikos statyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 9 d nutarties, kuria atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Eikos statyba“ įpareigota į teismo specialiąją sąskaitą sumokėti už teismo paskirtą papildomą ekspertizę.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Active Construction Management“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus V. K., ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Eikos statyba“ dėl įskaitymo ir darbų kainos sumažinimo pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais, skolos priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Vėsa ir partneriai“.
Šalies argumentai
2. Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais atsakovės UAB „Eikos statyba“ 2019 m. spalio 25 d. pranešimu Nr. S19-523 atliktą įskaitymą ir 2019 m. spalio 25 d. pranešimu Nr. S19-522 atliktą darbų kainos sumažinimą; priteisti iš atsakovės 412 717 Eur skolą, 16 738,92 Eur palūkanas, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismas 2021 m. gegužės 31 d. nutartimi byloje paskyrė teismo ekspertizę, kurią pavedė atlikti teismo ekspertui D. K.. 2022 m. kovo 18 d. teismo ekspertas D. K. pateikė teismo ekspertizės aktą.
4. Teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nutartimi nutarta skirti papildomą ekspertizę byloje, nustatyti terminą iki 2022 m. lapkričio 17 d. šalims pateikti papildomus įrodymus ir klausimus ekspertui D. K., atliksiančiam papildomą ekspertizę.
5. Teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartimi ekspertui D. K. pavesta papildomos ekspertizės metu atsakyti į nutartyje nurodytus klausimus, sustabdyti civilinę bylą iki tol, kol bus atlikta papildoma ekspertizė.
6. 2023 m. sausio 4 d. teisme elektroniniu paštu gautas papildomą ekspertizę atliksiančio eksperto D. K. raštas, kuriame nurodyta, jog papildoma ekspertizė kainuos 1 500 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 9 d. nutartimi nutarė atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą ir įpareigoti atsakovę UAB „Eikos statyba“ iki 2023 m. sausio 16 d. sumokėti papildomos ekspertizės išlaidų sumą – 1 500 Eur – į Vilniaus apygardos teismo specialiąją sąskaitą ir pateikti teismui sumokėjimą patvirtinančius dokumentus.
8. Teismas vertino, jog papildoma ekspertizė yra paskirta atsakovės iniciatyva, todėl sumokėti už ją turi būtent atsakovė. Teismas nurodė, kad nutartis yra neskundžiama.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Eikos statyba“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 9 d. nutartį ir klausimą dėl sumokėjimo už papildomos ekspertizės atlikimą spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
9.1. Teismas privalėjo 2022 m. lapkričio 7 d. nutartimi skirdamas papildomą ekspertizę su šalimis suderinti sumokėjimo už ją klausimą, tačiau to nepadarė. Teismas, neišsiaiškinęs šalių valios dėl sumokėjimo už papildomą ekspertizę, bet šią ekspertizę paskyręs, tai darė savo iniciatyva, todėl turėtų spręsti dėl galimybės sumokėti už ekspertizės atlikimą iš valstybės biudžeto.
9.2. Atsakovė neteikė prašymo skirti papildomą ekspertizę. Kadangi pirmoji byloje paskirta ekspertizė atlikta netinkamai, jos išvados yra prieštaraujančios viena kitai, o apklausiamas teismo ekspertas pripažino, kad dalies bylos duomenų nevertino, atsakovė prašė skirti pakartotinę ekspertizę, ją pavedant atlikti kitam teismo ekspertui. Bylą nagrinėjantis teismas savo iniciatyva skyrė papildomą ekspertizę ir ją pavedė atlikti tam pačiam ekspertui. Atsakovė papildomai ekspertizei suformulavo tuos pačius klausimus, kurie ekspertui jau buvo užduoti pirminės ekspertizės metu. Pakartotinė ekspertizė nėra tapati papildomai ekspertizei, jas skiriant siekiama skirtingų procesinių, įrodinėjimo tikslų ir rezultato. Tokia situacija negali būti vertinama taip, kad papildoma ekspertizė paskirta atsakovės iniciatyva ir atsakovė turi sumokėti už papildomą ekspertizę, kurios metu bus taisomi ekspertizės trūkumai (iš esmės mokėti už eksperto darbo trūkumus).
Atsiliepimas
10. Ieškovė BUAB „Active Construction Management“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atsisakyti priimti atsakovės 2023 m. sausio 16 d. atskirąjį skundą ir jį grąžinti atsakovei; skirti atsakovei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 95 straipsnio 2 dalyje numatytą 5 000 Eur baudą, pusę jos pervedant ieškovei; priimti su šiuo atsiliepimu teikiamą rašytinį įrodymą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 9 d. nutartis, kuria nustatytas įpareigojimas į teismo specialiąją sąskaitą sumokėti sumą už ekspertizės atlikimą, negali būti apeliacinio apskundimo objektas, todėl apeliacinis procesas dėl atsakovės atskirojo skundo turi būti nutrauktas.
Šalies argumentai
10.2. Atsakovė neteisi sakydama, kad papildoma ekspertizė paskirta ieškovės prašymu. Būtent atsakovė prašė skirti pakartotinę ekspertizę užduodama tuos pačius klausimus. Ieškovė atskiro prašymo skirti nei pakartotinę, nei papildomą ekspertizę neteikė ir apskritai jokios kritikos dėl eksperto D. K. išvadų nereiškė. Atsiliepime į atsakovės prašymą skirti pakartotinę ekspertizę ieškovė tik išdėstė nuomonę, kad atsakovės keliami klausimai yra susiję su ekspertizės nepakankamu aiškumu ir išsamumu, todėl yra pagrindas skirti papildomą, o ne pakartotinę ekspertizę (CPK 219 straipsnio 1 dalis). Tačiau dėl to, kokią ekspertizę skirti, sprendžia teismas. Papildoma ekspertizė skirta pirmos ekspertizės išvadų prieštaravimams pašalinti ir išvadoms detaliau bei išsamiau aprašyti. Iš Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nutarties matyti, kad papildoma ekspertizė buvo skiriama remiantis atsakovės 2020 m. spalio 20 d. prašymu.
10.3. Atsakovė, skųsdama tokias nutartis, kurios net negali būti skundžiamos, juo labiau kai įpareigota sumokėti suma pagal atsakovės finansinę padėtį yra mažareikšmė, tiesiog stengiasi vilkinti procesą ir piktnaudžiauja procesinėms teisėmis. Dėl tokių nepagrįstų skundų gaištamas ir teismo, ir ieškovės atstovų laikas, didinamas ir taip didelis darbo krūvis, patiriamos nereikalingos bylinėjimosi išlaidos, ekspertas negali pradėti papildomos ekspertizės, nors jau per tą laiką, kol sprendžiamas šis klausimas, galėjo būti ją ir įpusėjęs, todėl prašo atsakovei skirti 5 000 Eur baudą, pusę jos pervedant ieškovei.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsakovė buvo įpareigota į Vilniaus apygardos teismo specialiąją sąskaitą įmokėti 1 500 Eur sumą už papildomos ekspertizės skyrimą.
13. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
14. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė išrašą iš interneto svetainės rekvizitai.lt, kuriuo patvirtinama gera atsakovės finansinė padėtis, ir prašo jį pridėti prie bylos.
15. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šioje byloje nėra sprendžiama dėl atsakovės finansinių galimybių sumokėti už teismo paskirtą papildomą ekspertizę, sprendžia, jog šis įrodymas su byla nesusijęs, ir jo neprideda prie bylos.
Dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo
17. CPK 90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri pateikė prašymą iškviesti liudytojus ar ekspertus, atlikti ekspertizę, apžiūrėti įvykio vietą, iš anksto sumoka teismo nustatyto dydžio avansą bylinėjimosi išlaidoms padengti. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog avansas, kurio dydis nustatomas atsižvelgiant į būsimų išlaidų dydį, sumokamas į teismo sąskaitą.
18. Pagal CPK 90 straipsnio 1 dalį avanso sumokėjimas yra bylos šalies, pateikusios prašymą iškviesti liudytojus ar ekspertus, atlikti ekspertizę, apžiūrėti įvykio vietą, pareiga, kurios nustatymas nepriklauso teismo diskrecijai, t. y. šalis, pateikusi prašymą atlikti vieną iš nurodytų procesinių veiksmų, prisiima ir prievolę iš anksto apmokėti jo išlaidas. Taigi, CPK 90 straipsnyje de jure (teisiškai) reglamentuojama nurodytų procesinių veiksmų atlikimo išlaidų apmokėjimo tvarka, kuria remiantis galimos išlaidos pagal bendrą taisyklę turi būti apmokamos avansu.
19. Įvertinus tokio mokėjimo tikslą ir paskirtį, taip pat tai, kad bylą išnagrinėjus iš esmės ir priėmus galutinį procesinį sprendimą, šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, įskaitant ir išlaidas, patirtas sumokant už ekspertizės atlikimą (CPK 88, 93 straipsniai), konstatuotina, jog nutartis, kuria sprendžiamas įpareigojimo sumokėti lėšas ekspertizei atlikti ir tokių lėšų dydžio klausimas, neskundžiama atskiruoju skundu (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-68-881/2022).
20. Teisinės pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo nutartys, kuriomis išsprendžiami ekspertizės išlaidų apmokėjimo ir tam skiriamų lėšų įmokėjimo į teismo specialiąją sąskaitą klausimai, kaip apibrėžta CPK 90 straipsnyje, nėra skundžiamos apeliacine tvarka, t. y. jos negali būti apeliacijos objektas, laikomasi tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3-322/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-324-186/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-36-943/2021). Nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje išaiškinta, kad ekspertizės skyrimo proceso stadijoje jokios piniginės sumos ekspertams dar nėra išmokėtos, taigi, tokia nutartimi išsprendžiamas tik galimų bylinėjimosi išlaidų užtikrinimo klausimas. Todėl nutarties negalima laikyti nei nutartimi, kuria pasisakoma dėl CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų bylinėjimosi išlaidų, nei jos priskirti prie nutarčių, kurių apskundimas nustatytas CPK 100 straipsnyje.
21. Skundžiama teismo nutarties dalimi nustatytas tik įpareigojimas į teismo specialiąją sąskaitą sumokėti sumą už ekspertizės atlikimą. Tokia nutartimi nevertinami ir nesprendžiami bylos nagrinėjimo metu šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (atlyginimo) klausimai, o tik išsprendžiamas galimų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, padengimo užtikrinimo klausimas. Teismas įpareigojo atsakovę sumokėti įmoką, prilygintiną CPK 90 straipsnio 3 dalyje nurodytam avansui, skirtam CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų sumų išmokėjimui užtikrinti. Vadinasi, skundžiamos nutarties dalies, kuria atsakovei nustatytas lėšų į teismo specialiąją sąskaitą sumokėjimo įpareigojimas, negalima priskirti prie nutarčių, priimtų dėl bylinėjimosi išlaidų, dėl kurių gali būti duodamas atskirasis skundas remiantis CPK 100 straipsniu.
22. Vadovaudamasis aptartu teisiniu reglamentavimu ir jo taikymą aiškinančia teismų praktika, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nutarties dalis, kuria atsakovė įpareigota į Vilniaus apygardos teismo specialiąją sąskaitą įmokėti 1 500 Eur sumą ekspertizės išlaidoms padengti, negali būti apeliacinio apskundimo objektas.
23. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų priėmimui (CPK 338 straipsnis).
24. Nagrinėjamu atveju atskirasis skundas paduotas dėl neskundžiamos teismo nutarties ir šis trūkumas konstatuojamas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, todėl apeliacinis procesas, pradėtas pagal atsakovės UAB „Eikos statyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 9 d. nutarties dalies, kuria atsakovė įpareigota į teismo specialiąją sąskaitą įmokėti lėšas ekspertizės išlaidoms padengti, nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
Dėl baudos skyrimo
25. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
26. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant klausimą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo yra išaiškinta, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015).
27. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, tačiau pažymėtina, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-706/2016). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje Nr. 3K‑3‑94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017). Pažymėtina, kad teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.
28. Nagrinėjamu atveju ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą, be kita ko, prašo skirti atsakovei 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę jos pervedant ieškovei. Nurodo, kad dėl tokių nepagrįstų skundų gaištamas ir teismo, ir ieškovės atstovų laikas, didinamas ir taip didelis darbo krūvis, patiriamos nereikalingos bylinėjimosi išlaidos, ekspertas negali pradėti papildomos ekspertizės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės nurodomi atsakovės veiksmai nėra pakankami piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis kvalifikuoti. Pažymėtina, jog nepagrįsto atskirojo skundo pateikimas ir nurodytų veiksmų atlikimas dar nereiškia piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šiomis teisėmis, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šios teisės įgyvendinimas.
29. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog atsakovė procesinėmis teisėmis naudojosi nesąžiningai, ne pagal paskirtį ar veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymas skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 95 straipsnis).
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eikos statyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 9 d nutarties.
Ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Active Construction Management“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus Vėjūno Klimo, prašymą skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmesti.