Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Henricho Jaglinskio, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų D. L., D. Č., V. P. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovams D. L., D. Č., V. P., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Lazdijų 2 –ojo notarų biuro notarei R. G. dėl dalinio paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo panaikinimo, termino palikimui priimti atnaujinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

1) Tiek ieškovė, tiek bylos nagrinėjimo metu apklausta jos mama - J. P., patvirtino, jog apie palikėjos Janinos D. P. mirtį sužinojo 2012 m. gruodžio 16 d., atsakovei D. L. telefonu susisiekus su ieškovės mama. Be to, ieškovės motina J. P. paaiškino, kad nuo pat pradžių suprato, jog mirus dukters tėvo motinai, jos dukteriai turėtų priklausyti palikimas. Taigi faktas, kad tiek ieškovė, tiek jos įstatyminė atstovė apie palikimą žinojo nuo pat jo atsiradimo momento, byloje yra įrodytas.

Liudytoja apklausta ieškovės motina J. P. bylos nagrinėjimo metu paaiškino, jog apeliantė D. L. teiravosi jos, ar ieškovės vardu priims palikimą (klausyti 2015-02-23 teismo posėdžio įrašą), taip pat pažymėjo, kad pati ieškovė L. P. iš pradžių nebuvo apsisprendusi dėl palikimo priėmimo (klausyti 2015-02-23 teismo posėdžio įrašą). Daro išvadą, kad motina su dukra kalbėjosi, tarėsi palikimo priėmimo klausimu, ieškovė bylos nagrinėjimo metu taip pat patvirtino, jog jos santykiai su motina geri (klausyti 2015-02-23 teismo posėdžio įrašą).

Ieškovės motinai J. P. nusprendus, kad dukters vardu palikimo nepriims, ji kartu su atsakove D. L., važiavo į Ukmergės 2-ąjį notarų biurą atsisakyti palikimo dukters vardu. Byloje nėra nustatyta jokių faktų ar aplinkybių, kad D. L. ar kiti atsakovai, kokiu nors būdu įtakojo ieškovės motinos valią dėl palikimo dukters vardu atsisakymo. Skundžiamame teismo sprendime konstatuota aplinkybė, jog J. P. paaiškinimas, kad „vyro seserys nelaikė jos giminaite ir ji nesitikėjo nieko gauti“ yra vien ieškovės motinos J. P. subjektyvus situacijos vertinimas. Akivaizdu, kad važiavimo pas Ukmergės 2-ojo notaro biuro notarą dėl palikimo atsisakymo įforminimo faktas patvirtina aplinkybę, kad ieškovės L. P. motina, veikdama savo nepilnametės dukters vardu, neturėjo valios palikimą priimti.

Širvintų rajono apylinkės teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodė, jog ieškovės įstatyminė atstovė, jos motina J. P., nežinojo ir nesuprato kaip turi elgtis atstovaudama savo nepilnametės dukros interesus dėl palikimo priėmimo. Priešingai, nei konstatuota 2015 m. kovo 23 d. sprendime, ieškovės motina paliudijo, jog žinojo, kad išreikšti valią, atsisakant palikimo dukros vardu, galima tik teismo tvarka (klausyti 2015-02-23 teismo posėdžio įrašą), tai jai buvo paaiškinta Ukmergės 2-ajame notarų biure. Vis dėlto, J. P., ieškovės atstovė pagal įstatymą, per įstatymo nustatytą 3 mėn. terminą neatliko jokių aktyvių veiksmų - nei dėl palikimo priėmimo, nei dėl jo atsisakymo įforminimo, o jos bylos nagrinėjimo metu nurodyta aplinkybė, jog atsakovė D. L. pasakiusi, kad lauks L. P. pilnametystės - nepateisina ieškovės įstatyminės atstovės neveikimo bei visiško nesidomėjimo dėl palikimo savo nepilnametės dukros vardu priėmimo ar atsisakymo įforminimo.

Iš nurodytų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad nebuvo jokių priežasčių, realiai galėjusių pačiai ieškovei L. P., elgiantis atidžiai ir sąžiningai, sukliudyti išreikšti savo valią dėl palikimo priėmimo tiek per įstatymo nustatytą 3 mėn. terminą, tiek vėliau - iki pat 2014 m. sausio 14 d. išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo momento.

3) Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad, turėdamas apsisprendimo laisvę, įpėdinis nepareiškė noro priimti palikimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Pažymėtina, kad asmens nepilnametystė (o juo labiau, asmens dalinio civilinio veiksnumo turėjimas - ieškovei buvo 17 m.), pati savaime nėra laikoma svarbia priežastimi dėl termino palikimui priimti pratęsimo.

Pirmos instancijos teismas, paviršutiniškai įvertino bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes tiek dėl ieškovės ir jos motinos neatidumo, nerūpestingumo, sprendžiant palikimo priėmimo klausimą, tiek dėl ilgo jų abiejų neveikimo (palikimas atsirado 2012-12-16, paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas išduotas - 2014-01-14), to pasėkoje, netinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias palikimo priėmimą, palikimo priėmimo terminą, ir priėmė nepagrįstą teismo sprendimą.

4) Pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime be jokių motyvų, neatsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo metu paaiškintas faktines aplinkybes, nurodė, jog tretysis asmuo notarė R. G. tariamai netinkamai atstovavo nepilnametės ieškovės interesus, tvarkydama paveldėjimo bylą. Ši teismo sprendime nurodyta aplinkybė nepagrįstas jokiais argumentais, kadangi, pirma, ieškovė turėjo įstatyminę atstovę - savo motiną, turėjusią veikti dukros vardu, antra, iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, jog įstatyminei atstovei buvo žinoma, kaip reikia elgtis atsisakant, priimant palikimą dukters vardu - tai jai buvo paaiškinta nuvykus dar į Ukmergės 2-ąjį notarų biurą, trečia, atsakovė D. L. bylos nagrinėjimo metu paaiškino, jog notarei R. G. buvo patvirtinusi, kad tiek nepilnametė įpėdinė L. P., tiek jos motina apie atsiradusį palikimą žino, ketvirta, notaras nėra įpareigotas ieškoti, o juo labiau kviesti įpėdinių palikimo priėmimo įforminimui ir galiausiai, notarė R. G. paveldėjimo teisės liudijimą išdavė tada, kai ieškovė L. P. jau buvo pilnametė.

5) Širvintų rajono apylinkės teismas, pratęsdamas L. P. terminą palikimui priimti, skundžiamame sprendime pažymėjo, kad termino pratęsimas nepažeis atsakovų teisių, tačiau nepateikė jokių tokį teismo motyvą patvirtinančių argumentų (LR CPK 263 str. 1 d.). Priešingai, bylos nagrinėjimo metu atsakovė D. L. teismui paaiškino, kad paskutinį kartą ieškovę buvo mačiusi, kai jai tebuvo 8 mėn., ieškovė ir jos motina su atsakovais nebendrauja, vengia bendravimo. Teismas skundžiamame sprendime neįvertino to, jog atsakovai prieštarauja dėl termino palikimui priimti pratęsimo, nes paveldėto nekilnojamojo turto nuosavybės teisė jau įregistruota atsakovų vardu, atsakovai dėl to yra patyrę išlaidų, yra atlikti žemės sklypų geodeziniai matavimai. Pratęsus terminą palikimui priimti, L. P. taptų mažų dalelių nekilnojamojo turto bendrasavininke ir atsižvelgiant į tarp ieškovės ir atsakovų susiklosčiusius santykius, galėtų trukdyti spręsti įvairias su paveldėtu turtu susijusius klausimus.

1) Ieškovė apie senolės mirtį sužinojo iš karto po mirties fakto. Taip pat žinojo ir tai, kad reikia išreikšti per notarą savo valią dėl palikimo. Ieškovės atstovė motina ir buvo nuvykusi pas Ukmergės notarą su aiškiai išreikšta valia - palikimo atsisakyti. Sutinkamai su CK 5.60 str. 2 dalimi palikimo atsisakymas turi tas pačias pasekmes kaip ir palikimo nepriėmimas. Ieškovės atstovė motina savo veiksmais siekė palikimo nepriimti, jo nevaldyti faktiškai ir nesirūpinti juo kaip savo.

2) Teismas neteisingai suprato ir padarė išvadą apie notarės aiškinimą, kad ieškovė, turėdama dalinį civilinį veiksnumą, gali palikimą priimti arba atsisakyti jį priimti, turėdama tėvų ( motinos) sutikimą. Notarė pacitavo CK 5.56 str. esmę. Apie tai, kad tokia atstovų valia turi būti teismo patvirtinta (leisti arba neleisti) palikimą priimti, negali būti ir nebuvo visiškai kalbama posėdžio metu. Apie reikalingumą teismine tvarka patvirtinti valios išreiškimą suprato ir pati ieškovė ir jos motina.

3) Sprendime neteisingai daroma išvada, kad notarė žinojo, jog ieškovė yra nepilnametė. Kad neva to „neneigė teismo posėdžio metu“. Mano, kad teismas turi remtis faktinėmis aplinkybėmis, o ne prielaidomis. Ką kalbėjo atsakovė palikimo priėmimo metu, nei ji, nei pati atsakovė, tikrai neprisimena, nes praėjo per ilgas laiko tarpas. Pareiškime apie palikimo priėmimą žinių, kad L. P. yra nepilnametė, nebuvo. Kaip paaiškino baigiamojoje kalboje, notarė su atsakove nuo palikimo priėmimo dienos iki paveldėjimo liudijimo išdavimo dienos nebuvo susitikę ir nebendravo. Apie kitus įpėdinius, jų amžių, nebuvo kalbos.

Kai asmuo, žinodamas apie palikimą, dėl vienų ar kitokių priežasčių nesiima veiksmų tą palikimą priimti, vargu, ar priemonės, kurių notaras imtųsi siekdamas „paskatinti“ tokį įpėdinį būtų efektyvios. Įstatymas numato, kad tik teismas gali tokį terminą pratęsti dėl svarbių priežasčių. Jeigu konstatuoti, kad tokios svarbios priežastys buvo, tai vargu ar notaro atsiųstas raginimas tas svarbias priežastis būtų galėjęs įveikti.

4) Jokie teisės aktai neįpareigoja notaro ieškoti įpėdinių. Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo data sutampa su tos dienos prašymo išduoti dokumentą data, tačiau dėl „Prašymo užsakyti paslaugas iš Registrų centro“ atsakovė kreipėsi pas biuro darbuotojus prieš 3-5 darbo dienas, jie priėmė užsakymą ir suderino laiką su atsakove dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo dienos. Tą pačią dieną užsakyti paslaugas iš Registrų centro ir išduoti dokumentą neįmanoma fiziškai. Notaras neturi jokio suinteresuotumo skubiai užbaigti paveldėjimo bylą.

5) Teismas pratęsė terminą ieškovei palikimui priimti. Pati ieškovė nenurodė jokių priežasčių, kodėl palikimui priimti praleido įstatymu nustatytą laiką. Negali būti dalinis civilinis veiksnumas prilygintas svarbiai priežasčiai, kuria siekiama pateisinti savo neveikimą arba prilygti įsivaizduojam veikimui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė bylą, todėl naikinti sprendimą nėra jokio pagrindo.

Iš esmės byloje nėra ginčo, kad ieškovė L. P. yra mirusios močiutės J. D. P. turto paveldėtoja pagal įstatymą (kaip mirusio jos tėvo V. P. įpėdinė).

Byloje kilo ginčas, ar ieškovei per CK 5.50 str. 3 d. numatytą terminą nesikreipus į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, yra pagrindas iš dalies panaikinti išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą ir ieškovei pratęsti terminą palikimui priimti.

Kaip byloje nustatyta, J. D. P. turėjo keturis vaikus: D. L., D. Č., V. P. ir V. P. (mirė (duomenys neskelbtini), ieškovės tėvą). Palikėjos mirties dieną ((duomenys neskelbtini)) L. P. buvo nepilnametė (17 m.). Po palikėjos J. D. P. mirties atsirado palikimas, kurį sudarė: 3,6900 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 3,3000 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1,3200 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su ūkiniais pastatais. L. P. per LR CK 5.50 str. 3 d. nustatytą 3 mėn. terminą jai priklausiusios palikimo dalies nepriėmė. 2014 m. sausio 14 d. Lazdijų rajono 2-ojo notaro biuro notarė R. G. išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 373 D. L., V. P., D. Č.

Apeliantė nagrinėjamoje byloje yra pareiškusi reikalavimą dalinai panaikinti 2014 m. sausio 14 d. išduotą Paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, notarinio registro Nr. 373, ir pratęsti terminą palikimui priimti. Vadovaujantis CK 5.8 straipsniu, asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė apie savo močiutės mirtį sužinojo jos mirties dieną.

LR CK 5.50 str. 2 d. numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, 3 d. numatyta, kad nurodytas veiksmas turi būti atliekamas per 3 mėn. nuo palikimo atsiradimo dienos; praleidus įstatymo nustatytą 3 mėn. terminą ir jo Įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus - įpėdinis praranda paveldėjimo teisę.

Palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis (LR CK 5.12 str.). Vaiką iki pilnametystės prižiūri tėvai (LR CK 3.155 str.), todėl įpėdiniui esant nepilnamečiui, vaiko vardu priimti palikimą gali tėvai (LR CK 3.188 str. 1 d. 2 p.). Kadangi palikimo atsiradimo metu ieškovei buvo 17 metų, todėl palikimą jos vardu galėjo priimti tik jos atstovė pagal įstatymą, jos motina, gavusi išankstinį teismo leidimą (CK 3.188 str. 1 d. 2 p.). Ta aplinkybė, kad jos motina su atsakove D. L. važiavo į Ukmergės rajono 2-ąjį notarų biurą atsisakyti palikimo dukters vardu, nereiškia, kad buvo motinos valia atsisakyti dukros vardu nuo palikimo, tuo labiau, kai tokiam veiksmui atlikti, būtinas teismo leidimas. Viena vertus, nustatyta, kad ieškovės motina J. P. į notarų biurą važiavo atsakovės D. L. paprašyta, kita vertus, kai notarų biure jai buvo paaiškinta, jog tokiems veiksmams atlikti reikalingas teismo leidimas, J. P. jokių veiksmų, kurie leistų teigti, kad ji ketino atsisakyti dukros vardu nuo palikimo, neatliko. Šiuo atveju pati atsakovė D. L. pasakė, kad lauks kol L. P. sukaks pilnametystė. Kaip patvirtino ieškovė, ji visą laiką norėjo priimti senelės palikimą. Šį faktą patvirtina ir tai, kad ieškovei sukakus 18 metų, ji kreipėsi pas notarą dėl palikimo priėmimo. Todėl apeliantų teiginiai, kad nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad ieškovės įstatyminė atstovė per įstatymu nustatytą terminą neatliko jokių aktyvių veiksmų – nei dėl palikimo priėmimo, nei dėl jo atsisakymo įforminimo tik dėl savo nepateisinamo neveikimo bei visiško nesidomėjimo, nepagrįsti.

Atmestinas ir apeliantų argumentas dėl ieškovės valios priimti senelės palikimą nenuoseklumo. Ta aplinkybė, kad ieškovė nežinojo, kokį senelės turtą ji gali paveldėti, negali turėti įtakos jos valiai priimti senelės palikimą. Kaip jau pasisakyta, savo nepilnamečių vaikų vardu gali palikimą priimti tik jų tėvai, gavę teismo leidimą, todėl jokių aktyvių veiksmų ieškovė, būdama nepilnametė, per įstatymo nustatytą terminą negalėjo atlikti. Priešingai, būtent nepilnamečių vaikų atstovai (tėvai) šioje situacijoje negali elgtis pasyviai, kas pagal Kasacinio teismo praktiką vertintina kaip galimas nepilnamečių vaikų teisių pažeidimas. Neturi įtakos šioje situacijoje, kad ieškovė nebendravo su savo tetomis ir dėde (atsakovais). Neturi reikšmės ir apeliantų argumentas, jog ieškovei tapus pilnamete, nenustatyta tiksli data, kada ji kreipėsi į notarų biurą. Todėl atmestini apeliantų argumentai, kad ieškovė turėjo galimybę elgtis atidžiai ir sąžiningai bei išreikšti savo valią dėl palikimo priėmimo tiek per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą, tiek ir vėliau, iki 2014 m. sausio 14 d. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo dienos. Tai, kad ieškovės įstatyminė atstovė nesugebėjo tinkamai pasirūpinti dukters vardu palikimo priėmimu, negali atimti ieškovei teisės priimti palikimą, tuo labiau, kad pati ieškovė, būdama nepilnametė, savo teisių, susijusių su palikimo priėmimu, negalėjo įgyvendinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagrįstai pirmos instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė D. L. žinojo, jog ieškovė nori priimti jai priklausančio palikimo dalį, dar iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dienos. Nepaisant to, vos praėjus mėnesiui po to, kai ieškovė tapo pilnametė, kreipėsi dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo ir jis buvo išduotas.

Kita vertus, kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, notaras, atsižvelgdamas į vaiko teisių apsaugos prioriteto principą, bei žinodamas aplinkybes, kurios galimai leidžia vertinti, jog vaiko teisės gali būti pažeidžiamos jo interesus pasyviai atstovaujant įstatyminei atstovei, galimai turėjo imtis aktyvių veiksmų nepilnametės naudai.

Teisėjų kolegija įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jos ieškovės motinai tinkamai neįgyvendinus ieškovės valios įstatymų nustatyta tvarka priimti palikimo, ieškovei, tapus pilnamete, neturi būti užkirstas kelias savo teises ginti teisme ir yra pagrindas ieškovės reikalavimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo dalies panaikinimo patenkinti.

CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu terminą pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-627/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.).

Apeliantai nurodė, kad pirmos instancijos teismas, pratęsdamas ieškovei terminą palikimui priimti, nurodė, kad šio termino pratęsimas nepažeis atsakovų teisių, tačiau nepateikė jokių tokį teismo motyvą patvirtinančių argumentų. Apeliantai taip pat nurodė, kad ieškovė su atsakovais nebendrauja. Atsakovams išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu įregistruota nuosavybės teisės į paveldėtą turtą, atsakovai jau yra patyrę išlaidų dėl žemės sklypų geodezinių matavimų bei nurodė, kad ieškovė taptų mažos dalies nekilnojamojo turto bendrasavininke, todėl susiklosčius santykiams, kai ieškovė nebendrauja su atsakovais, ši aplinkybė trukdytų įvairių klausimų sprendimui tarp bendrasavininkų.

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad palikimo priėmimo terminai įstatymų leidėjo nustatyti siekiant užtikrinti teisinį apibrėžtumą ir teisinių santykių stabilumą. Tačiau vertinant šią situaciją, kai ieškovė savo teisių negalėjo įgyvendinti vien dėl to, kad ji buvo nepilnametė, o jos įstatyminė atstovė nebuvo tiek aktyvi, kad tinkamai įgyvendintų dukters teisę priimti palikimą, negalima šio pažeidimo pateisinti šioje situacijoje vien nurodytų principų požiūriu.

Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad palikimo priėmimo termino praleidimą nagrinėjamu atveju sąlygojo objektyvios priežastys, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad terminas palikimui priimti ieškovei gali būti pratęsiamas. Ieškovės nebendravimas su kitais įpėdiniais (atsakovais) nėra paveldėjimo teisę naikinanti aplinkybė. Apeliantų nurodyti argumentai apie galimus sunkumus sprendžiant klausimus tarp bendrasavininkių, iš viso negali būti svarstytini šioje situacijoje, nes atsakovai šias aplinkybes nurodo išimtinai savo interesų požiūriu. Teisėjų kolegija vertina, kad teisingai pirmos instancijos teismas sprendė, kad pasibaigus įstatyme nustatytam terminui palikimui priimti, yra pagrindas šį terminą ieškovei pratęsti (CK 5.50 straipsnio 1, 3 dalys).

Apeliantai taip pat nurodė, kad Širvintų rajono apylinkės teismas nepagrįstai ieškovės naudai priteisė iš atsakovų 868,86 EUR bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teisėjų kolegija pažymi, kad įvertinus bylos dalyką, pateiktų procesinių dokumentų kiekį, juose keliamų argumentų sudėtingumą, teisminės praktikos taikymo būtinumą, byloje vykusių teismo posėdžių skaičių ir jų trukmę, bei atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nurodytų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių (8.11 p.), bei 2015 m. kovo 19 d. Įsakymu Nr. 1R-77 pakeistų maksimalių bylinėjimosi išlaidų dydžių, vertina, kad pagrįstai pirmos instancijos teismas priteisė ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti pirmos instancijos teisme, pilna apimtimi. Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad šios bylinėjimosi išlaidos priteistos iš visų trijų atsakovų lygiomis dalimis.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, teisingai aiškino ir taikė termino palikimui priimti pratęsimą reglamentuojančias materialinės teisės normas ir pagrįstai sprendė, kad terminas palikimui priimti ieškovei gali būti pratęstas, o tuo pačiu yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą dėl atsakovams išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą dalies pripažinimo negaliojančiu. Apeliaciniame skunde nurodytais argumentais keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus apeliacinį skundą, bylą pralaimėjusi šalis (apeliantai) neturi teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.