Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) (operatoriumi – instruktoriumi), anksčiau neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B., įsibrovęs į saugyklą, pagrobė svetimą turtą: jis 2021 m. sausio 20 d. apie 21 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, raktu atrakinęs buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris ir taip patekęs į vidų, įsibrovė į saugyklą – atsuktuvu išlaužė rūsyje stovėjusio nukentėjusiajam R. B. priklausančio seifo dureles ir iš jo vidaus pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiesiems R. B. ir I. M. priklausančius 11 000 Eur grynųjų pinigų.

Šiais savo veiksmais G. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Be to, G. B. sugadino nedidelės vertės svetimą turtą: jis 2021 m. sausio 20 d. apie 21 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą iš seifo, esančio bute, (duomenys neskelbtini), rūsyje, tyčia atsuktuvu išlaužė minėto seifo, kurio vertė 200 Eur, dureles ir taip sugadino nedidelės vertės svetimą, nukentėjusiajam R. B. priklausantį turtą – 200 Eur vertės seifą.

Šiais savo veiksmais G. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.

Taip pat G. B. neteisėtai laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti: jis, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, nuo nenustatytos datos iki 2021 m. sausio 24 d. laikė nedidelį kiekį – 1,041 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių): iš jų dalį narkotinės medžiagos – 0,558 g kanapių (antžeminių dalių), kurioje delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 15,2%, laikė iki 2021 m. sausio 24 d. 15.45 val. metalinėje dėžutėje savo nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kol ją kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai, bei kitą dalį narkotinės medžiagos – 0,483 g kanapių (antžeminių dalių), kurioje delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 15,6%, laikė apatinėse kelnaitėse iki 2021 m. sausio 24 d. 19.40 val., kol ją Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės patalpose, (duomenys neskelbtini), asmens apžiūros metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Šiais savo veiksmais G. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Dėl G. B. nusikalstamų veikų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 187 straipsnio 3 dalį

Teismo posėdžio metu G. B. kaltės dėl svetimo turto pagrobimo ir sugadinimo nepripažino. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) universitete mokėsi nuo 2018 m. iki 2020 m. Vis dar yra studentas ten, bet yra sustabdęs studijas, nes neturi pinigų už jas sumokėti. Iki 2019 m. vidurio didžiąja dalimi jį finansavo tėvai, grįžęs iš (duomenys neskelbtini) neturėjo pinigų. Bute (duomenys neskelbtini) gyveno 2019 m. vasaros metu, bet 2019 m. grįžęs 2019 m. iš (duomenys neskelbtini) daugiausia gyveno (duomenys neskelbtini) rajone. Nuo 2018 m. vasaros (duomenys neskelbtini) bute negyveno. Nuo 2018 m. gyveno (duomenys neskelbtini). 2018 m. vasarą santykiai su tėvais buvo normalūs, bendravo. Tėvams nutraukus finansavimą, jis labai sunkiai gyveno, buvo blogos emocinės būsenos, neturėjo pinigų, grįžo į namus (duomenys neskelbtini) gatvėje, buvo pokalbis su tėvais. Tuo metu jis galbūt pakėlė balsą, susinervino, kilo konfliktas, buvo išmestas iš namų. Su tėvais buvo labai ilgi pykčiai, negali pasakyti, kiek nebendrauja, visiškai nebendrauja nuo tada, kai jį sumušė jo brolis, nuo 2020 ar 2021 metų pradžios, nepamena tiksliai, kada tai įvyko. Paaiškino, kad pinigus į seifą įdėjo 2017 metais, jo parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo metu yra matematinė klaida. Nuo 2017 m. tai buvo vienintelis atvejis, kai dėjo pinigus į seifą. 1000 eurų buvo iš gimtadienio dovanų, pinigus dovanojo draugai, tėvai. Iš draugų gavo gal 500-600 eurų, likę pinigai buvo iš tėvų, buvo pardavęs kažkiek sporto įrangos, turėjo lentą, kurią pardavė už 300 eurų. Tikslių sumų ir jų kilmės neatsimena, viską, ką sutaupė, padėjo į seifą. Išgrynintus pinigus laikydavo piniginėje arba dėdavosi į knygas. Tuo metu, 2018 m. vasaros gale, išvažinėjo į (duomenys neskelbtini) mokytis ir nusprendė pinigus – 1000 Eur – pasidėti į seifą. Šie pinigai buvo sutaupyti per vasarą iš gimtadienio ir darbo. Dirbo individualiai, gaudavo tik pragyvenimą ir maisto, įmonės nebuvo, jam mokėdavo draugai arba kiti žmonės. Jam atlyginimas nebuvo mokamas. 1000 Eur gavo iš tėvų ir juos padėjo į seifą. Tie pinigai jam buvo padovanoti pavedimu. Pinigų nelaikė sąskaitoje, nes žinojo, kad juos išleis, todėl pinigus dalimis išsigrynino per porą mėnesių. Kupiūros buvo po 50 ir 100 Eur. Pinigai buvo baltame popieriaus lape, kaip voke, tačiau niekaip pažymėti nebuvo, galbūt buvo kažką parašęs. Pinigus į seifą dėjo, nes norėjo po mokslų turėti santaupų. Taip pat niekam apie tuos jo pinigus seife nesakė, bet R. B. yra minėjęs, kad paliko pinigus seife. Apie pinigus R. B. sakė žodžiu namuose. Tėvams nesakė, kad jam reikia 1000 eurų, telefonu taip pat neskambino, nes nuo tada, kai jį sumušė, jis su tėvais nebendravo. Jis telefonu R. B. grasino, nes jį grasino išmesti iš jo vienintelės gyvenamosios vietos. Jo brolis sumušė jį, nes jam reikėjo patikrinti, ar jis nesudaužė to lango, kurį R. B. grasino išdaužyti. I. buvo atėjusi ir prašė jo atsiimti pareiškimą prieš brolį. Pirmą kartą apie tas sumas ir įvykį sužinojo, kai jį sulaikė pareigūnai. Tame bute buvo du kartus. Buto raktus jis turėjo, tėvai jų neatėmė. Ėjo į butą, nes norėjo pakalbėti su tėvais ir pasiimti kelis daiktus iš savo paliktų daiktų, tačiau į tą butą buvo neįleidžiamas. Grįžęs iš užsienio, jis neturėjo pinigų ir turėjo gyventi visokiose vietose, kol susirado butą. Buvo mėnesio galas, tada prisiminė, kad buvo palikęs bute pinigų, turėjo raktus nuo namų, o seifo raktas buvo rūsyje. Kartą buvo atėjęs, tačiau tėvų nerado, neradęs kelis kartus nutarė pasiimti pinigus nieko nesakęs, nes jis ir anksčiau yra padėjęs ir pasiėmęs pinigų iš to seifo. Raktas visada buvo toje pačioje vietoje. Pasiimti pinigų ėjo vienas, bute nieko nebuvo. Atėjęs į rūsį su atsuktuvu atsuko, o ne išlaužė tą seifą, ir paėmė tūkstantį eurų. Jam nereikėjo pastangų, kad atidarytų seifą be rakto, kadangi jis buvo ir anksčiau palūžęs, todėl tuo metu nutarė atidaryti jį atsuktuvu. Taigi, jis seifo nelaužė, o jį atsuko. Taip pat jis žinojo, kur yra seifo raktas, tačiau tuo metu to rakto įprastoje vietoje nebuvo. Nepripažįsta, kad žala buvo padaryta jo veiksmais, tačiau iš dalies pripažįsta seifo laužimo faktą. Atidaręs seifą pamatė du vokus, vienas buvo baltas, kitas permatomas. Jo vokas taip pat buvo, tik kitoje vietoje nei jis padėjo. Jis buvo seife tarp dokumentų kitoje lentynoje. Taip pat seife buvo kažkokie popieriai, dokumentai, kiti pinigai. Be to, matė kitus vokus, jie buvo pilni, vienas vokas buvo permatomas. Mano, kad ten buvo pinigai. 400 Eur atidavė per kratą pareigūnams, likusius pinigus tą pačią dieną išleido nuomai. Negalvojo kreiptis į teismą dėl 1000 Eur prisiteisimo. Ieškinio nepripažįsta. Mano, kad jis buvo apkaltintas pavogęs tokią didelę pinigų sumą, kad jis negalėtų dalyvauti teisme, kadangi kitą dieną turėjo vykti teismas jo brolio atžvilgiu. Jis yra kaltinamas jo sumušimu. Su tėvais nesusisiekė ir neatsiprašė, nes buvo melagingai apkaltintas. 2020 m. dirbo (duomenys neskelbtini), po to (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), jo pajamos tuo metu buvo apie 500-600 Eur. Išsinuomojo butą nuo liepos mėnesio, kai įsidarbino, nuoma kainuoja 320 Eur. Automobilį nusipirko prieš išvykdamas į (duomenys neskelbtini). Šių metų pradžioje jis automobilio nepirko.

Nukentėjusysis R. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra kaltinamojo tėvas. Iš (duomenys neskelbtini) sūnus išsikraustė – 2018 m. rugsėjo mėn. 2021 m. sausio mėn. grįžo iš kito buto, kuriame laikinai gyveno, ruošėsi kelionei, todėl nuėjo paimti pinigų iš seifo, tačiau rado jį išlaužtą, iškvietė policiją. Seife buvo seni dokumentai, vokai su pinigais ir jo šoviniai. Atsinešė du ar tris vokus, kurių vienas buvo permatomas, kiti buvo popieriniai. Juos išpurtė ir pradėjo su I. M. skaičiuoti, seife buvo likę virš 9 tūkstančių eurų. Pinigai buvo po 50 ir po 100 Eur. Minėtu seifu galėjo naudotis tik jis, I. M. juo nesinaudojo, nors ir turėjo raktą nuo jo. G. B. žinojo, kad jie namuose turi seifą, kadangi viskas namuose buvo atvira. Jam buvo žinoma tiek apie seifą, tiek apie tai, kad jame yra pinigai ir kur yra seifo raktas. Mano, kad G. B. galėjo turėti raktą. I. M. pastebėjo, kad raktas dingo, jo pasigedo, kai reikėjo duoti raktą valytojai, kada dingo, negali pasakyti, tačiau mano, kad raktas dingo rugsėjo mėnesį arba vasarą. Su sūnumi kontakto neturėjo ilgą laiką, paskutinį kartą jam pinigus pervedė 2020 metais. Jam pervedė 900 eurų už mokslus, kad jis galėtų už juos susimokėti ir važinėti. Taip pat suremontavo jam automobilį, sumokėjo 2600 Eur. Taip pat jo pragyvenimui (duomenys neskelbtini) duodavo pinigų. Jie turi butą (duomenys neskelbtini) ir du butus senamiestyje, (duomenys neskelbtini), kuriuos nuomoja, tai tuos pinigus, kuriuos gauna už nuomą, deda į seifą. Jie anksčiau rašydavo sumas ant vokų, o vėliau jis rašėsi į telefoną, pasižiūrėjo, kokia suma užrašyta ir atėmė tą skirtumą, gavo 18 tūkstančių eurų sumą. Po to suprato, kad telefono užrašinėje neįtraukta suma, kurią paskolino I. M. sesei (2000 Eur). Kai pasirašinėjo paskolos sutartį su I. M. sese, 2021 m. sausio 13 ar 14 dieną iš seifo ėmė 2000 eurų ir jis buvo sveikas, nieko įtartino nepastebėjo. Taip pat jie remontavo butą (duomenys neskelbtini) gatvėje, išleido 5000 eurų, atėmė šias sumas ir liko 11 tūkstančių eurų. Jo pirmoji apklausa vyko naktį, iki 3 val. nakties, tuo metu buvo strese ir šoko būsenoje, vėliau viską apgalvojo, todėl sumą patikslino, vėlesni jo parodymai dėl sumos yra išsamesni. Šie pinigai buvo tiek jo, tiek I. M. Su I. M. sumą nurodė per pusę, todėl negali pasakyti, kurie pinigai iš kokio voko dingo. Pinigus į seifą nešdavo jis. Seifo raktas iki 2020 m. rugsėjo gulėjo spintelėje, po to, kai dingo atsarginis buto raktas, seifo raktą pradėjo nešiotis su savimi. Pokalbio su sūnumi apie 1000 eurų nebuvo, jis nei sakė, nei dėjo, nei galėjo įdėti. Jis jo 1000 eurų neprašė, I. M. irgi, jokio pokalbio apie tai nebuvo. Tačiau 2018 m. rugpjūtį ar rugsėjį, kai sūnus važiavo į pirmą kursą, paprašė padėti 350 eurų į seifą, kuriuos jis padėjo ir užrašė ant voko, kad tai G. B. pinigai. Vėliau tais pinigais sumokėjo jo greičio viršijimo baudas. 2017 m. birželio mėn. jie su I. M. pervedė sūnui po 1000 eurų į jo sąskaitą, tai buvo jų dovana G. B.. Taip pat surengė gimtadienio šventę. Jiems ateidavo iš (duomenys neskelbtini) pranešimai apie sūnaus baudas, pranešimai iš (duomenys neskelbtini) dėl baudų už stovėjimą. Jam yra žinoma, kad sūnus automobilį įsigijo 2020 m. sausį. Automobilį jis nusipirko pats, tikriausiai iš tų pinigų, kuriuos grąžino (duomenys neskelbtini) už būstą, kuriame jis negyveno. Seifo durelės buvo atluptos iš viršaus, jis buvo išsiskėtęs. Varžtų iš priekio nėra, yra tik skylutė raktui įkišti. Spynos dėžė yra lyg plyšusi nuo priekinės metalinės plokštės. Seifas kainuoja apie 200 eurų, seifo netaisė iki šiol. Seifas nėra tinkamas naudoti pagal paskirtį. Ieškinį palaiko. Kadangi sūnų labai mylėjo ir jis jam dabar yra svarbus, tai visa ši situacija paveikė tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Visi tie įvairūs įvykiai, kurie nedavė ramiai gyventi ir normaliai mąstyti, tokie dalykai, kai paimamas raktas, įsikraustoma į kitą butą, kyla konfliktai, nuvaromas jo namelis ant ratų, tada leidus jame gyventi jis sudaužomas, aiškinimasis su policija ir visokie tokie dalykai. Per tuos porą metų jaučiasi pasenęs dešimtmečiu. Sūnus jų neatsiprašė, jie nebendravo ir nebuvo susitikę.

Nukentėjusioji I. M. teismo posėdžio metu parodė, kad yra kaltinamojo motina. Paaiškino, kad su G. B. gerai sutarė, todėl nebuvo jokio poreikio nieko slėpti. Jis žinojo, kur yra visi raktai, kur yra seifas ir pinigai. Jam baigus mokyklą, jie sutarė, kad kol jis studijuoja, jie jį išlaikys, o jis prisidurs dirbdamas ir gaudamas stipendiją. Jis pabaigė pirmus mokslų metus. Prasidėjus antriems metams jis susipažino su P. R. Jis nusprendė nesimokyti, metė mokslus. Jis grįžo per naujus metus, susėdo vakarienės, viskas buvo gerai, tačiau jis kažko supyko, puolė draskytis ir R. B. jį išstūmė, nes jis puolė ant jos. G. B. (duomenys neskelbtini) negyvena nuo 2019 m. Kalėdų. Ji paėmė raktą ir jis nuo to laiko nebegrįžo. Po to prasidėjo periodas, kai nebebuvo jokio bendravimo, G. B. kreipdavosi tik tada, kai reikėjo pinigų. Situacija, kai iš jų yra reikalaujami pinigai, tęsiasi jau 2 metus. G. B. niekada nėra kreipęsis į juos dėl to, kad seife yra jo pinigai. Jai sunku patikėti, kad jis neturėdamas ką valgyti nepasiimtų savo pinigų, jeigu tokie būtų jo seife. Ji 2017 m. yra padovanojusi G. B. pusę buto (duomenys neskelbtini) ir ketvirtadalį buto, kuriame gyvena dabar. G. B. reikalavo iš jos 400 Eur nuomos už tą butą arba jis atkels studentę. Tą dieną, kai grįžo iš kito buto ir ruošėsi kelionei, R. B. atėjo ir pasakė, kad išplėštas seifas, namuose nebuvo jokių įsilaužimo žymių. Tada prisiminė, kad raktus laiko vienoje vietoje. Ji rugsėjo mėnesį pastebėjo, kad (duomenys neskelbtini) rakto trūksta, manė, kad pati jį kažkur padėjo, tačiau jai kilo įtarimas. Jie turėjo atskirus raktus, vienas buvo bendras atsarginis su apvaliu pakabuku, jis metalinis ir gal ant jo buvo parašyta ,,New York“. Ta vieta, kur yra atsarginiai raktai, yra miegamajame, G. B. atėjo, kai jie miegojo ir pasiėmė tą raktą. Niekas daugiau neturi rakto nuo namų. Buvo vienas atsarginis raktas nuo namų. Jis atsirakino duris, dėl to įsilaužimo žymių ir nebuvo. Nusprendė, kad reikia kviesti policiją. R. B. sakė, kad prieš porą dienų jo sesuo norėjo pasiskolinti pinigų, jis tikrai buvo nuėjęs į seifą ir ėmė tuos pinigus, jis tikrai matė, kad seifas dar nebuvo išplėštas. Seife buvo likę 9000 eurų. Faktiškai jų pinigai bendri, jie veda bendrą ūkį, bet kadangi jie yra nesusituokę, tai pinigų apskaitą pagal įstatymus dokumentuose turi vesti atskirai. Ji nežino, kaip kas sudėta seife, pinigus duoda R. B., jis padeda juos į seifą, skaičiuoja ir panašiai. Iš pradžių galvojo, kad trūksta 18 000 Eur, tai ir pasakė pareigūnams pagal tai, kas buvo užrašinėje. Tada prisiminė, kad 2000 eurų buvo paskolinti ir 5000 Eur paėmė buto remontui. Lapo, kuriame butų rašomos pinigų sumos, nebuvo. Buvo surašyta ant vokų, o bendras balansas buvo surašytas ,,Notes“ programėlėje, šioje programėlėje neišlieka jos istorija, lieka tik paskutinė suma. Negali pasakyti, iš kurio būtent voko buvo paimti pinigai, tuo metu buvo šoke, atvykę pareigūnai sakė, kad tai nėra taip svarbu, kad jie vėliau galės patikslinti detales. Pinigus suskaičiavo bendrai iš visų vokų. Jie užsiima nuomos veikla, turi verslo liudijimus, visos pajamos yra oficialios. Rūsyje yra buvusi bei matė, kad seifas išlaužtas, tačiau kaip konkrečiai, negali pasakyti. Kai buvo policija, ji nusileido pasižiūrėti, ten buvo dar kažkokie įrankiai, kuriuos paėmė policija. Kaip sulaužytas seifas, negali pasakyti. Tie du metai, kai viskas vyksta, negali būti įvertinti pinigais, net nekalbant apie sveikatą, namuose buvo dvi kratos, turi važinėti į policiją, duoti parodymus prieš sūnų, pasakoti viešai, bendrauti su aplinkiniais, kurie klausia, kaip sūnus gyvena, jie pasidarė atskirti nuo viso pasaulio dėl šių dalykų. Tai taip pat ir sveikatą paveikė. Su sūnumi jau prieš įvykį daugiau nei metus laiko nebendrauja, kreipėsi į policiją, nes buvo išlaužtas seifas, visa tai, kas atsitiko, nieko bendro su kažkokiomis asmenybėmis ar dar kažkuo neturi.

Liudytoja P. R. teismo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamuoju yra draugai, su nukentėjusiaisiais jokie santykiai nesieja, anksčiau pas juos yra lankiusis kaip kaltinamojo draugė. Su G. B. bendrauja nuo (duomenys neskelbtini) metų. Jie kartu gyveno ir mokėsi (duomenys neskelbtini). G. B. metė mokslus, kadangi tėvai už juos nebemokėjo, nes jis persikraustė gyventi į kitą miestą pas ją. G. B. skolų už mokslus neturėjo. Taip pat jie gyveno kemperyje, jis buvo apdaužytas, nes jie tarpusavyje konfliktą. Sausio mėnesį G. B. gyveno kartu su ja (duomenys neskelbtini). Jos mama ir ji mokėdavo jiems už butą, G. B. pirkdavo maistą ir viską kitą. G. B. per gimtadienį padovanojo kažkokią stambią sumą, tai gal ir galėjo (duomenys neskelbtini) palikti pinigų, bet jis pats jai to nėra sakęs. Taip pat ji nežino, kad G. B. turėtų stambesnių skolų. Įvykio dienos neatsimena, tačiau G. B. buvo kažkur išėjęs, po to grįžo, bet ji nežino, kur jis ėjo. Po to juos sulaikė policija, kaip suprato, G. B. buvo kaltinamas didelės sumos vagyste iš tėvų. Kiek žino, jis turėjo pykčių su savo tėvais. Ji lankėsi bute, kuris yra (duomenys neskelbtini), tikriausiai 2019 m. ar 2020 m. paskutinį kartą. Taip pat yra buvusi minėto buto rūsyje prieš kokius 5 metus. Jai nėra žinoma apie tai, kad G. B. būtų tėvų bute įlindęs į seifą. Knygoje buvo pinigų, tačiau negali pasakyti, kieno tai buvo knyga. Ten buvo pora šimtų eurų, keliomis kupiūromis. Kadangi tai nebuvo išskirtinė suma, ji galvojo, kad G. B. tiesiog atsidėjo kažkiek pinigų, kad nesinešiotų piniginėje, todėl jai jokių įtarimų ar klausimų nekilo. Be to, ji jokių stambių sumų nėra radusi. Negali pasakyti, ar prieš įvykį susirašinėjo su G. B. dėl pinigų, kadangi pinigų visą laiką reikėjo. Neatsimena, ar buvo atvejis, jog prarūkytų 300 Eur. Teismui pagarsinus 2021 m. sausio 26 d. daiktų apžiūros protokolą (t. 2, b. l. 9-10, 12-26), liudytoja P. R. paaiškino, kad nelabai supranta, apie ką susirašinėjime su G. B. ji kalba. Negali pasakyti, ar susirašinėjimas vyko prieš G. B. nusikalstamą veiką. Jie nėra kažkokie narkomanai. 300 Eur yra nemaži pinigai, todėl tiek per savaitę tikrai nesurūkė. Iš tų susirašinėjimų suprato, kad jam reikėjo padengti komunalines išlaidas. Būdavo momentų, kai neturėjo pinigų nuomai, tai buvo keli šimtai eurų, o ne keliolika tūkstančių. Labai dažnai būdavo, kad paraginus G. B., jis gaudavo pinigų, nes jis yra tinginys. 300 Eur arbatpinigiais negalima gauti. G. nebent (duomenys neskelbtini) rūkė žolę, kartu yra ją rūkę, rimtesnių narkotinių medžiagų nevartojo, kiek žino, G. kurį laiką nebevartoja narkotinių medžiagų. Medžiagų patys nepirkdavo, jas vartodavo per draugų susibūrimus.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad 2021 m. sausio 23 d. 23.40 val. gautas pranešimas, jog pranešėjas R. B., grįžęs namo, pastebėjo išlaužtą namuose įrengtą seifą. Tai galėjo įvykti nuo 2021 m. sausio 14 d. iki 2021 m. sausio 23 d. 22.30 val. Pranešėjas įtaria, kad nusikaltimą galėjo padaryti jo pilnametis sūnus, kuris kartu negyvena (t. 1, b. l. 24).

Iš 2021 m. sausio 24 d. pareiškėjo R. B. protokolo-pareiškimo nustatyta, kad nuo 2021 m. sausio 14 d. apie 9 val. iki 2021 m. sausio 23 d. apie 22.30 val. (duomenys neskelbtini), išlaužus seifo, kurio vertė 200 eurų, dureles, iš jo buvo pavogtas vienas vokas, kuriame buvo grynais pinigais 18 000 eurų. Įvykio metu padaryta bendra turtinė žala 18 200 eurų, turtas yra nedraustas (t. 1, b. l. 1).

Iš 2021 m. sausio 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad procesinio veiksmo metu buvo apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini), jame esantis sandėliukas ir ant grindinio pastatytas metalinis seifas. Apžiūros metu seifo durų varčios išorinė sienelė yra dalinai atidalinta nuo varčios korpuso. Ant varčios korpuso ir išorinės sienelės matomi įrankio įbrėžimai. Ant seifo varčios išorinės sienelės kairiojo viršutinio kampo yra 1 cm laužimo pėdsakas. Ant seifo korpuso, ties spynos spragtukų angomis, yra nežymūs įrankio laužimo pėdsakai. Virš metalinio seifo ant medinės lentynos aptiktas dalinai sulenktas metalinis strypas, kurio galuose yra tvirtinimo dalys. Ant strypo galo yra laužimo požymiai – apgadinimai (t. 1, b. l. 25-27, 29-36).

Iš 2021 m. sausio 24 d. kratos protokolo nustatyta, kad kratos atlikimo vieta yra butas, kuris yra (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad į butą atvyko kartu su G. B., kuris atrakino nuomojamo dviejų kambarių buto duris. G. B. savanoriškai pateikė knygoje įdėtus grynuosius pinigus 400 Eur sumai (6 vnt. 50 Eur nominalo banknotas ir vieną 100 Eur nominalo banknotą) ir raktų ryšulį su dviem raktais ir pakabuku. Atliekant kratą buvo rastas atsuktuvas su raudona rankena. G. B. paaiškino, kad grynieji pinigai, tai yra 1000 Eur, kuriuos paėmė iš seifo, esančio (duomenys neskelbtini), priklauso jam, kadangi prieš porą metų yra į minėtą seifą tokią sumą įdėjęs (t. 1, b. l. 82-87, 89-93). Ant garso kolonėlės rasta metalinė dėžutė ,,Techno“, kurios viduje buvo sulankstytas balto popieriaus lapas, kuriame yra augalinės kilmės galimai narkotinė medžiaga, turtinti specifinį aitrų kvapą (t. 1, b. l. 82-87, 89-93).

Iš VĮ ,,Regitra“ duomenų bazės nustatyta, kad automobilio ,,Toyota Avensis“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas/savininkas yra G. B. (t. 1, b. l. 103, t. 2, b. l. 104). Iš 2021 m. sausio 24 d. kratos protokolo nustatyta, kad atlikta krata G. B. automobilyje ,,Toyota Avensis“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios metu nieko nepaimta ir nerasta (t. 1, b. l. 100-101, 109-110).

Iš 2021 m. sausio 24 d. P. R. asmens kratos protokolo nustatyta, kad ji pateikė mobilaus ryšio telefoną ,,Samsung“ su rudos spalvos atverčiamu dėklu (t. 2, b. l. 4-6).

Iš 2021 m. sausio 26 d. daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūros objektas yra mobiliojo ryšio telefonas ,,Samsung“ su ,,Tele2“ SIM kortele ir SD kortele, paimtas 2021 m. sausio 24 d. asmens kratos metu iš P. R.. Apžiūros objektu mobiliojo ryšio telefonas – baltai – juodos spalvos, kuris turi du IMEI: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Peržiūrint pokalbių ir susirašinėjimo programėlę ,,Messenger“ matyti, kad susirašinėjimas su asmeniu, kuris yra užvadintas ,,(duomenys neskelbtini)“, atidarius ir peržiūrėjus minėtą susirašinėjimą nuo 2021 m. sausio 14 d., matyti, kad P. R. ragina ,,(duomenys neskelbtini)“ sugalvoti, kaip mokėti nuomą. Vėliau P. R. klausia ,,(duomenys neskelbtini)“ ,,negi sunku komunalkes sumokėt“, toliau ji klausia ,,už ką tu gyvent planuoji? Negalim mes sau leisti“, ,,(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. sausio 18 d. 23 val. 59 min. rašo P. R. ,,kai viena surūkei per savaite 300 e“. Peržiūrint esančius kontaktus minėtame telefone, buvo pastebėti keletą iš ,,G“ raidės kontaktų: ,,(duomenys neskelbtini)“, ,,(duomenys neskelbtini)“, ,,(duomenys neskelbtini)“, ,,(duomenys neskelbtini)“, ,,G. K. (duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 9-26).

Iš 2021 m. sausio 26 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūros objektas yra ryšulys su dviem raktais ir pakabuku ir atsuktuvas raudona rankena. Raktų ryšulys susideda iš dviejų raktų ir metalinio plokščio apvalaus pakabuko ,,New York“, sukabintų ant metalinio žiedo. Vienas raktas su plastikiniu juodu galu ,,Mottura“, ant rakto plokštės dalies yra raudonų dažų juostelė išilgai griovelio. Antras raktas ,,JMA“ AS HH7. Atsuktuvas raudonos spalvos 117 mm. ilgio plastikine rankena. Metalinės dalies ilgis 155 mm, pats galas yra juodo metalo (kryžminis). Atsuktuvas naudotas, didesnių išsiskiriančių įbrėžimų ir pažeidimų nepastebėta (t. 1, b. l. 174-179).

Iš 2021 m. sausio 26 d. daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti mobilaus ryšio telefonai, rasti pas G. B. bute, (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 164-173).

Iš Lietuvos Policijos kriminalistinių tyrimų centro 2021 m. vasario 12 d. specialisto išvados nustatyta, kad rankų pėdsakai, nukopijuoti ant daktiloskopinių plokštelių, apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), ir išryškinti ant tirti pateiktų objektų (1 pav.), paimtų iš nukentėjusiojo R. B., netinkami asmeniui identifikuoti (t. 1, b. l. 127-129).

Iš 2021 m. vasario 23 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūros objektas yra G. B. ir P. R. telefoninių numerių pokalbių išklotinės. Nustatyta, kad peržiūrėjus telefonų numerių pokalbių išklotines reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nepastebėta (t. 1 b. l. 161-162).

Iš 2021 m. balandžio 6 d. daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūros objektai yra pinigai ir raktai. Pinigai – 6 vnt. po 50 Eur nominalo kupiūros ir 1 vnt. 100 Eur nominalo kupiūra. Raktų ryšulis su pakabuku – pirmas raktas pilkos spalvos metalinis su išspaustu užrašu ,,JMA“, antras raktas su juodos spalvos plastikine galvute bei išspaustu joje užrašu ,,Mottura“. Pakabukas metalinis, pilkos spalvos, apvalus, su išspaustu užrašu ,,New York“ bei figūromis (t. 2, b. l. 1-2).

Iš 2021 m. balandžio 13 d. tyrėjos E. A. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad papildomos apklausos metu nukentėjusysis R. B. paaiškino, jog iš seifo buvo pavogta tik 11 000 Eur, pirminėje apklausoje nurodė didesnę pinigų sumą, kadangi pamiršo, jog prieš vagystę dalį pinigų panaudojo remontui, o dalį paskolino. Minėtas aplinkybes patvirtino I. M. (t. 1, b. l. 6).

Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2021 m. gegužės 12 d. specialisto išvados nustatyta, kad ant pateikto tirti metalinio strypo, paimto 2021 m. sausio 21 d. apžiūrint įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), mėg. Nr. 1 rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su G. B. genotipu; mėg. Nr. 2 žmogaus kraujo nerasta, rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su G. B. genotipu; mėg. Nr. 3, Nr. 4 žmogaus kraujo nerasta, rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų G. B. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė kaip 1x10²² (t. 1, b. l. 118-120).

Iš 2021 m. birželio 2 d. pareiškėjo R. B. protokolo-pareiškimo nustatyta, kad nuo 2021 m. sausio 14 d. apie 9 val. iki 2021 m. sausio 23 d. apie 22.30 val. išlaužus seifo, stovėjusio bute, esančiame (duomenys neskelbtini), dureles, iš seifo vidaus buvo pavogti grynieji pinigai ? 11 000 eurų. Kadangi vagystės metu buvo nepataisomai sugadintas nukentėjusiajam priklausantis turtas – seifas, dėl to jis patyrė turtinę žalą 200 Eur sumai (t. 1, b. l. 13).

Iš 2021 m. sausio 13 d. paskolos sutarties nustatyta, kad paskolos davėjas R. B. perduoda paskolos gavėjui A. B. nuosavybėn 2000 Eur.

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 4 d. nuosprendžio matyti, kad L. M. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 1 m., už tai, kad jis nesunkiai sužalojo savo artimą giminaitį G. B. (t. 3, b. l. 21-24).

Dėl G. B. nusikalstamos veikos pagal BK 259 straipsnio 2 dalį

Teismo posėdžio metu G. B. kaltę dėl narkotinių medžiagų laikymo pripažino visiškai bei gailėjosi. Parodė, kad kratos metu jo namie buvo rastos narkotinės medžiagos, kurios buvo dėžutėje ir apie kurias jau buvo pamiršęs. Pareigūnai minėtas medžiagas rado jo namuose, dalį atidavė pareigūnams, dalį įsidėjo į apatines kelnaites, kol darė kratą. Jis kanapių nevartoja, tik yra jų kartą ar du bandęs. Vartojo gal prieš mėnesį iki kratos. Tą mėnesį, kai darė kratą, jis vartojo kanapes. Šiuo metu narkotinių medžiagų nevartoja.

Iš 2021 m. sausio 24 d. kratos protokolo nustatyta, kad kratos atlikimo vieta yra butas, kuris yra (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad į butą atvyko kartu su G. B., kuris atrakino nuomojamo dviejų kambarių buto duris. Ant garso kolonėlės rasta metalinė dėžutė ,,Techno“, kurios viduje buvo sulankstytas balto popieriaus lapas, kuriame yra augalinės kilmės galimai narkotinė medžiaga, turtinti specifinį aitrų kvapą (t. 1, b. l. 9, 82-87, 89-93).

Iš 2021 m. sausio 24 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir konvojaus skyriaus Tarnybos organizavimo poskyrio budėtojų grupės vyriausiojo postinio tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2021 m. sausio 24 d. apie 19.40 val. į Vilniaus miesto areštinę buvo pristatytas sulaikytas G. B.. Atliekant asmens ir daiktų apžiūrą, pas G. B. apatinėse kelnaitėse buvo rastas popierius, kuriame matėsi galimai narkotinė žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga. Popierius su žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga buvo padėtas į maišelį (t. 1, b. l. 9, 131).

Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2021 m. vasario 5 d. specialisto išvados nustatyta, kad žalios spalvos sausa dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš metalinės dėžutės, 2021 m. sausio 24 d. rasta ir paimta kratos metu pas G. B. bute, (duomenys neskelbtini), yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,558 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 15,2%. Žalios spalvos sausa dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš sulankstyto popieriaus lapo, 2021 m. sausio 24 d. rasta ir paimta apžiūros metu pas G. B., yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,483 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 15,6% (t. 1, b. l. 136-139).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-N 87/2021 (01) nustatyta, kad G. B. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties (t. 2, b. l. 75).

Dėl G. B. nusikalstamų veikų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 187 straipsnio 3 dalį kvalifikavimo motyvų

Nagrinėjamu atveju byloje esantys kaltinamojo, nukentėjusiųjų ir liudytojos paaiškinimai, duoti teisme, taip pat kiti aukščiau nurodyti rašytiniai dokumentai pripažintini įrodymais ir vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma. Kaltinamojo, nukentėjusiųjų ir liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus; be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-628/2018, 2K-67-699/2018).

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Taigi, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį vienas iš vagystę kvalifikuojančių požymių yra įsibrovimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Saugykla BK 178 straipsnio 2 dalies prasme laikomas tam tikras įrenginys, specialiai įrengtas ar skirtas nuolatiniam ar laikinam materialių vertybių saugojimui (nuo vagystės, sunaikinimo, stichinių jėgų ir pan.) ir apsaugotas fizinėmis, mechaninėmis, specialiomis elektrinėmis ar elektroninėmis apsaugos priemonėmis. Teismų praktikoje pripažįstama, jog prie tokių saugyklų priskiriami ir seifai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-534/2011). Įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas saugyklą. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos, neužrakinti ar be leidimo).

Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. BK 190 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog G. B. savo veiksmais padarė nusikalstamas veikas, nustatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje. Šių nusikalstamų veikų aplinkybės nustatytos teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis: iš dalies kaltinamojo G. B., nukentėjusiųjų I. M. ir R. B., iš dalies liudytojos P. R. parodymais, rašytiniais įrodymais – BIRT ataskaitų žiūryklės, 2021 m. sausio 24 d. pareiškėjo R. B. protokolo-pareiškimo, 2021 m. sausio 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolo, 2021 m. sausio 24 d. kratos protokolo, 2021 m. sausio 24 d. kratos protokolo, 2021 m. sausio 24 d. P. R. asmens kratos protokolo, 2021 m. sausio 26 d. daiktų apžiūros protokolo, 2021 m. sausio 26 d. kitų objektų apžiūros protokolo, Lietuvos Policijos kriminalistinių tyrimų centro 2021 m. vasario 12 d. specialisto išvados, 2021 m. vasario 23 d. kitų objektų apžiūros protokolo, 2021 m. balandžio 6 d. daiktų apžiūros protokolo, 2021 m. balandžio 13 d. tyrėjos E. A. tarnybinio pranešimo, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2021 m. gegužės 12 d. specialisto išvados, 2021 m. birželio 2 d. pareiškėjo R. B. protokolo-pareiškimo, 2021 m. sausio 13 d. paskolos sutarties duomenimis.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. B. savo kaltės dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje nepripažino ir paaiškino, kad nukentėjusiųjų pinigų iš seifo nevogė, jis tik atsiėmė iš seifo savo ten padėtus 1000 Eur, 11 000 Eur nevogė, seifo nelaužė, o jį atsuko atsuktuvu, tačiau seifo nesugadino.

Šioje byloje ginčas nekyla dėl to, jog G. B. įėjo į nukentėjusiųjų namus ir iš jų turimo seifo pasiėmė 1000 Eur. Ginčas kyla dėl dviejų aspektų: 1) kam priklausė 1000 Eur, kuriuos iš nukentėjusiųjų seifo pasiėmė kaltinamasis; 2) ar kaltinamasis iš nukentėjusiųjų seifo pavogė 11 000 Eur.

Teismas kaltinamojo versiją, kad nukentėjusiųjų seife buvo jam priklausantys 1000 Eur, kuriuos jis anksčiau ten buvo pasidėjęs, atmeta kaip nepagrįstą, laiko jo gynybine versija, prieštaraujančia byloje surinktiems ir ištirtiems įrodymams, kaip siekis sušvelninti ar išvengti atsakomybės. Paties kaltinamojo paaiškinimai dėl neva jam priklausiusių 1000 Eur, padėtų nukentėjusiųjų seife, nebuvo nuoseklūs nei ikiteisminio tyrimo, nei teisiamųjų posėdžių metu, prieštaravo tarpusavyje tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamųjų posėdžių metu, pavyzdžiui, kaltinamasis net to paties teisiamojo posėdžio metu nurodydavo skirtingas aplinkybes, susijusias su 1000 Eur gavimu, laiku, kada juos padėjo į nukentėjusiųjų seifą, ar ką nors informavo, jog seife yra padėti jo pinigai. Ikiteisminio tyrimo 2021 m. sausio 24 d. atliktos kratos metu (t. 1, b. l. 82) kaltinamasis nurodė, kad 1000 Eur, paimtus iš nukentėjusiųjų seifo, prieš pora metų buvo įdėjęs į seifą. Tuo tarpu apklaustas įtariamuoju G. B. (t. 2, b. l. 80) nurodė, kad 1000 Eur, paimtus iš nukentėjusiųjų seifo, buvo padėjęs į seifą prieš tris metus, kuriuos gavo gimtadienio proga, apie tai, kad ten padėjo pinigus, niekam nesakė, įvykio metu seife buvo vienas didelis vokas ir jis iš jo paėmė 1000 Eur. Kitos apklausos ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 91) G. B. jau nurodė, kad savo 1000 Eur laikė nukentėjusiųjų seife nuo 2018 m., apie tai, kad tai yra jo pinigai, buvo užsiminęs tėvui prieš 4 m. Teisme kaltinamojo teikiamos versijos taip pat buvo itin nenuoseklios – paklaustas, ar anksčiau jis naudodavosi seifu ir ten pasidėdavo savo pinigus, jis nurodė, kad ir anksčiau yra seife padėjęs ir ėmęs iš seifo pinigų, kiek vėliau paaiškino, kad tai buvo vienintelis kartas kai jis pasidėjo pinigus į seifą, tai buvo 2017 m.; paklaustas, iš kur gavo 1000 Eur, kuriuos pasidėjo į seifą, jis nurodė, kad 1000 Eur buvo surinkti iš gimtadienio dovanų, pinigus dovanojo draugai, tėvai, iš draugų gavo gal 500-600 Eurų, likę pinigai buvo iš tėvų, buvo pardavęs kažkiek sporto įrangos; pinigai buvo sutaupyti per vasarą iš gimtadienio ir darbo, dirbo individualiai, gaudavo tik pragyvenimą ir maisto, jam atlyginimas nebuvo mokamas; 1000 Eur gavo iš tėvų, tie pinigai jam buvo padovanoti pavedimu. Taigi, G. B. teisme pateikiamos versijos dėl 1000 Eur labai skirtingos ir apskritai nelogiškos – viena vertus, jis nurodė, kad 1000 Eur buvo padovanoti tėvų pavedimu, kita vertus, nurodė, kad 1000 Eur yra gauti ne tik iš tėvų, bet ir iš draugų, sutaupyti iš jo darbo, nors tai pat nurodė ir tai, kad už darbą atlyginimo negaudavo, gaudavo tik pragyvenimą ir maistą. G. B. teisiamojo posėdžio metu paklaustas, kodėl kratos metu nurodė, kad pinigus į seifą padėjo prieš porą metų, jis nurodė, kad tai yra matematinė klaida, paaiškino, kad pinigus į seifą įdėjo 2017 metais, tačiau to paties teisiamojo posėdžio metu kiek vėliau nurodė, kad 2018 m. vasaros gale, išvažinėjo į (duomenys neskelbtini) mokytis ir nusprendė pinigus – 1000 Eur – pasidėti į seifą. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad įvykio metu seife buvo vienas didelis vokas ir jis iš jo paėmė 1000 Eur, tuo tarpu teisme jau nurodė, kad atidaręs seifą pamatė du vokus, vienas buvo baltas, kitas permatomas. Jo vokas taip pat buvo, tik kitoje vietoje nei jis padėjo. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis, paklaustas, kodėl skiriasi jo nurodomos versijos, teismui negalėjo paaiškinti.

Šiuos kaltinamojo paaiškinimus visiškai paneigia nuoseklūs nukentėjusiųjų paaiškinimai, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti, taip pat iš dalies liudytojos P. R. parodymai. Nukentėjusieji tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamųjų posėdžių metu nuosekliai paaiškino, kad jokio pokalbio su sūnumi apie 1000 eurų nebuvo, jis nei sakė, nei dėjo juos į seifą, nes seifu iš esmės naudojosi tik R. B.. Jų kaltinamasis 1000 eurų grąžinti kaip būtent jo pinigų jis niekada neprašė. 2018 m. rugpjūtį ar rugsėjį, kai sūnus važiavo į pirmą kursą, paprašė padėti 350 eurų į seifą, kuriuos R. B. padėjo ir užrašė ant voko, kad tai G. B. pinigai. Vėliau tais seife esančiais pinigais R. B. sumokėjo kaltinamojo greičio viršijimo baudas, tai buvo abipusis jų ir kaltinamojo susitarimas. 2017 m. birželio mėn. R. B. ir I. M. pervedė sūnui po 1000 eurų į jo sąskaitą, tai buvo jų gimtadienio dovana G. B.. Liudytoja P. R. nurodė, kad jai gyvenant su kaltinamuoju būdavo situacijų, kai jiems trūkdavo pinigų susimokėti už nuomą ir pan., tą patvirtina ir kaltinamojo susirašinėjimai su šia liudytoja kelias dienas prieš įvykį, jai tekdavo jį raginti, kad jis sugalvotų, iš kur gauti pinigų, bet jis jai apie tai, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo palikęs gan didelę sumą jam priklausančių pinigų, niekada nėra sakęs. Taip pat G. B. nurodė, kad jam pradėjus draugauti su P. R., tėvai jam nutraukė finansavimą, dėl to jis buvo priverstas 2020 m. grįžti į Lietuvą, jam buvo sunku, neturėjo kur gyventi, maisto ir pan., tačiau kodėl jau tuo metu jis nukentėjusiųjų neprašė atiduoti jam neva priklausiusių ir jų seife buvusių jo 1000 Eur, paaiškinti negalėjo, priešingai, kaip nurodo nukentėjusieji jau nuo 2019 m. jis nuolatos juos terorizavo, kad jie jam duotų pinigų, tačiau jokio reikalavimo atsiimti neva jam priklausiusius 1000 Eur jis negavo. Taigi, toks kaltinamojo elgesys yra visiškai nelogiškas ir neatitinka jo teisiamojo posėdžio metu duotų paaiškinimų. Taip pat kaltinamasis negalėjo paaiškinti, kodėl jis, būdamas suaugęs, pakaltinamas asmuo, nesikreipė dėl 1000 Eur atgavimo teisiniu keliu, t. y. nesikreipė į teismą. Atsižvelgiant į visa tai, taip pat į tai, kad kaltinamojo gaunamos pajamos iš darbo užmokesčio nėra didelės, kad jis yra netekęs nemenko tėvų finansavimo, patiria nuolatinių sunkumų dėl savo finansinės padėties, toks kaltinamojo neigimas pavogus 11 000 Eur vertintinas kaip siekis sušvelninti ar išvengti atsakomybės, kaltinamasis yra suinteresuotas neigti pavogus jam gana didelę pinigų sumą ir, priešingai, teigti, jog jis paėmė tik 1000 Eur, kas iš esmės jam nesukeltų labai didelių sunkumų grąžinti tokią pinigų sumą nukentėjusiesiems. Taigi, teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad nukentėjusiųjų seife jokių kaltinamajam priklausiusių pinigų įvykio metu nebuvo.

Teismas, vertindamas, ar kaltinamasis iš seifo pagrobė 11 000 Eur, kaip nurodo nukentėjusieji, vertina ir nukentėjusiųjų duotų parodymų dėl seife buvusių pinigų nuoseklumą tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamųjų posėdžių metu. 2021 m. sausio 24 d. protokole-pareiškime R. B. nurodė, kad iš seifo buvo pavogta grynais pinigais 18 000 eurų, R. B., apklaustas 2021 m. sausio 24 d. 1 val. nakties nurodė, kad iš seifo pavogta grynais pinigais 18 000 Eur, dalis kitų pinigų buvo palikti seife, I. M., apklausta 2021 m. sausio 24 d. 2 val. nakties nurodė analogiškas aplinkybes dėl pavogtos pinigų sumos, t. y. 18 000 Eur. 2021 m. sausio 25 d. papildomai apklaustas R. B., nurodė, kad pareiškimo surašymo policijoje metu jis nurodė, kad dingo 18 000 Eur, nes 2020 m. pradžioje tokia suma buvo užrašyta kaip esanti seife, po pareiškimo surašymo prisiminė, kad dingo ne visi pinigai, t. y. iki įvykio, 2021 m. sausio 13 ar 14 dieną, 2000 Eur buvo paskolinti giminaitei, o 5000 Eur buvo paimti buto remontui, dėl to nustatė, kad iš seifo pavogta 11 000 Eur. Šias aplinkybes patvirtino ir I. M. 2021 m. balandžio 12 d. rašytiniuose paaiškinimuose, taip pat tai netiesiogiai patvirtina ir nukentėjusiųjų teismui pateikta 2021 m. sausio 13 d. paskolos sutartis. Visų kitų apklausų ikiteisminio tyrimo metu, taip pat teisiamųjų posėdžių metu tiek R. B., tiek I. M. parodymai dėl 11 000 Eur iš seifo buvo nuoseklūs ir nekito. Vien tai, kad nukentėjusysis praėjus dienai po pirminės jo apklausos naktį patikslino (sumažino) jo nurodytą pagrobtą pinigų sumą iš seifo, rodo, kad praėjus šiek tiek laiko, nuslūgus pirminiam šokui, jis ramiai kartu su nukentėjusiąja viską apgalvojo ir prisiminė apie prieš įvykį paimtas pinigų sumas, be to, suprantama ir logiškai paaiškinama, kad įvykio vakarą, pastebėję, kad nėra dalies pinigų seife, jie buvo šoke ir strese, susijaudinę, jiems buvo netikėta, kad taip galimai pasielgė jų sūnus, nukentėjusieji buvo apklausti tą patį įvykio vakarą/naktį – 1 val. ir 2 val. nakties, taip pat jiems pareigūnų buvo pasakyta, kad tikslesnes įvykio detales galės nurodyti papildomose apklausose. Apklausiami nukentėjusieji ne kartą buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, po pirminės iš seifo pagrobtos pinigų sumos patikslinimo jų parodymai byloje išliko nuoseklūs. Visa tai kaip tik rodo, kad nukentėjusieji atsakingai apmastė tai, kas įvyko ir kokia suma dingo iš jų seifo. Nukentėjusiųjų kai kurios nurodomos detalės dėl vokų, kiek kokiuose vokuose buvo pinigų, iš kokio voko buvo paimti pinigai ir pan., tarpusavyje nėra tikslios, tačiau jos nėra esminės ir savaime nepaneigia jų parodymų patikimumo.

Nors kaltinamasis teisiamųjų posėdžių metu iškėlė ne vieną versiją, kodėl nukentėjusieji – jo tėvai – jį nepagrįstai apkalba, nurodydami didesnę jo pagrobtų pinigų sumą nei jis pasiėmė iš seifo, tačiau teismas neturi pagrindo išvadai, kad nukentėjusieji – kaltinamojo tėvai – būtų suinteresuoti jį – savo sūnų – nepagrįstai apkalbėti ar pasunkinti jo teisinę padėtį. Visų pirma, tiek iš kaltinamojo paaiškinimų, tiek iš nukentėjusiųjų paaiškinimų ikiteisminio tyrimo ir teisiamųjų posėdžių metu matyti apie jų gana gerą turtinę padėtį, taip pat iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad seife galėjo būti nukentėjusiųjų nurodoma, tačiau kaltinamojo pavogta 11 000 Eur suma, be to, seife taip pat buvo likusi gana nemaža pinigų suma. Antra, nukentėjusieji, netrukus patikslinę pavogtų pinigų sumą, ją sumažino, o ne padidino, pinigų sumos sumažinimas nėra kaip nors susijęs su asmeniu, kuris galimai pavogė pinigus iš seifo, nes jau pirminio skambučio policijai metu nukentėjusysis nurodė, kad įtaria, jog pinigus iš seifo pavogė jų pilnametis sūnus. Trečia, kaip jau minėta, nukentėjusiųjų turtinė padėtis yra gana gera, todėl nėra pagrindo išvadai, kad nurodydami iš seifo dingusių pinigų sumą jie siektų nepagrįstai pasipelnyti iš savo sūnaus, taip pat jei jie būtų suinteresuoti nepagrįstai apkalbėti sūnų, tikėtina, kad savo nurodytos pirminės 18 000 Eur sumos jiems nebūtų tikslo patikslinti ir apie tai papildomai pranešti pareigūnams. Ketvirta, kaip matyti iš nukentėjusiųjų paaiškinimų ir byloje esančių įrodymų, nukentėjusieji – tėvai – kaltinamajam yra padovanoję jiems priklausančių dviejų butų dalis, kaltinamasis tėvams yra grasinęs, jei jie neduos pinigų, į tuos butus atkelti svetimus asmenis; iš byloje esančių įrodymų matyti ir tai, kad G. B. padovanotų butų dalies vertė yra siekianti gerokai daugiau nei nukentėjusiųjų nurodoma ir prašoma iš kaltinamojo priteisti pagrobtų pinigų suma, kas iš esmės paneigia nukentėjusiųjų suinteresuotumą tokiu būdu atgauti padovanotą turtą. Penkta, visų teisiamųjų posėdžių metu iš pačių nukentėjusiųjų elgesio buvo matyti, kad nukentėjusieji, net ir praėjus pakankamai nemažai laiko nuo įvykio, vis dar yra sukrėsti ir sugniuždyti dėl tokio savo sūnaus elgesio, susijaudinę ir labai išgyvena, tačiau vis tik myli savo sūnų ir jis jiems rūpi – tai ne kartą nurodė nukentėjusysis teismo posėdžio metu, o nukentėjusioji, atsakydama į sūnaus užduodamus klausimus, nevengė į jį kreiptis su motiniška meile. Šiame kontekste teismas atmeta galimybę, kad nukentėjusieji, didžiąją kaltinamojo – savo sūnaus – gyvenimo dalį juo besąlygiškai rūpinęsi, jį finansiškai išlaikę, tenkinę jo norus, siekdami suteikti jam viską, kas geriausia, tačiau kaltinamajam metus mokslus ir pradėjus iš jo sulaukti grasinimų, piniginių reikalavimų, patyrę kitas neigiamas kaltinamojo elgesio pasekmes pora metų (sugadinus jų turimą kemperį, įsitraukus į teisminį procesą dėl kaltinamojo ir kito jų sūnaus konflikto ir pan.), galėtų kaltinamąjį be pagrindo apkalbėti ir patys be priežasties įsitraukti į dar vieną rūpesčių ir sunkumų keliantį įvykį – teisminį procesą – vien tam, kad būtų susidorota su kaltinamuoju, priešingai, kaip jau minėta, nukentėjusieji, būdami kaltinamojo tėvais, jam linki tik gero. Nukentėjusioji teisme patvirtino, jog ji kaltinamojo prašė atsiimti pareiškimą prieš savo brolį, nurodė to darymo aplinkybes, kurios yra logiškos ir įtikinamos, ne kartą teismo posėdžio metu abu nukentėjusieji paaiškino, kad dėl ankstesnių kaltinamojo veiksmų jie nesikreipė į teismą, tačiau išplėštas seifas jiems buvo šokas ir jie, ilgai kentėję dėl kaltinamojo terorizuojančio elgesio, nusprendė, kad sūnus už tokį savo poelgį privalo atsakyti įstatymuose nustatyta tvarka. Be to, nukentėjusiųjų ir kaltinamojo ryšys jau buvo nutrūkęs prieš metus iki įvykio, tad teigti, kad nukentėjusieji dabar nori kaltinamąjį priversti jiems dirbti ir sumokėti jų prašomą pinigų sumą, yra nepagrįsti.

Tai, kad pas kaltinamasis kratos metu pareigūnams atidavė 400 Eur, nereiškia, kad kaltinamasis nepagrobė nukentėjusiųjų nurodomos 11 000 Eur pinigų sumos ar kad jis neturėjo tikslo pavogti 11 000 Eur. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pinigai, kuriuos kaltinamasis atidavė pareigūnams, buvo sudėti tarp knygos lapų, t. y. slepiami, kodėl tą reikėtų daryti, jei kaltinamasis nepadarė nieko neteisėto, neaišku. Be to, liudytojos P. R. aiškinimas, jog ji buvo radusi pinigų knygoje, kieno tai knyga, nežino, kadangi tai nebuvo didelė suma, ji G. nieko apie tai nesiteiravo – tai teismui taip pat kelia abejonių – gyvenant kartu su kaltinamuoju ieškoti pinigų knygose, o juos radus, nieko apie tai nesiteirauti kartu su ja gyvenančio asmens – G., juolab, kai jie ne kartą turėjo finansinių sunkumų – apmokėti nuomą už butą ir pan., jiems trūko pinigų, yra nelogiška. Tai patvirtina ir prieš įvykį vykę kaltinamojo susirašinėjimai su liudytoja P. R., iš kurių matyti, kad yra aptariami finansiniai sunkumai, kad nėra pinigų, kad reikia sugalvoti, iš kur gauti pinigų. Tiek iš nukentėjusiųjų, tiek iš kaltinamojo paaiškinimų teisme, kaip jau minėta, matyti, kad kaltinamasis nukentėjusiųjų buvo visapusiškai finansiškai aprūpintas, jų turtinė padėtis buvo pakankamai gera, tad kaltinamajam netekus finansavimo šaltinio iš nukentėjusiųjų, tėvų, ir pačiam gaunant gana minimalias pajamas, akivaizdu, kad jam buvo sunku gyventi tik iš savo turimų kuklių pajamų, nors jo poreikiai visą gyvenimą buvo daug didesni. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš minėtų kaltinamojo ir liudytojos susirašinėjimų matyti, kad ,,(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. sausio 18 d. 23.59 val. rašo P. R. ,,kai viena surūkei per savaite 300 e“, taip pat, kad kažko prašo paimti ,,iš stūmyklos, turės skirtingų“, ,,ar tau duos du“, ,,kodėl tu išvis visą (necenzūrinis žodis) čia rašai?“, ,,kad aš su savo vieninteliais eurais, kurių tau neatidaviau daryt ka noriu negaliu“; pastebėtina ir tai, kad kaltinamojo versija, jog jis įvykio metu neberūkė žolės prieštarauja byloje esantiems įrodymams – tai įrodo Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-N 87/2021 (01) ? kaltinamojo šlapime, paimtame 2021 m. sausio 25 d., rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties (t. 2, b. l. 75).

Atsižvelgiant į visa tai, nėra pagrindo teigti, kad nukentėjusieji yra suinteresuoti nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį, pirmiau nurodytais ir teismo įvertintais įrodymais konstatuotina, kad kaltinamasis 2021 m. sausio 20 d. apie 21 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, raktu atrakinęs buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris ir taip patekęs į vidų, įsibrovė į saugyklą – atsuktuvu išlaužė rūsyje stovėjusio nukentėjusiajam R. B. priklausančio seifo dureles ir iš jo vidaus pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiesiems R. B. ir I. M. priklausančius 11 000 Eur grynųjų pinigų. Šiais savo veiksmais G. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Nors kaltinamasis neigia sugadinęs nukentėjusiajam priklausantį seifą, tačiau šie jo teiginiai yra paneigti byloje surinktų įrodymų visuma – nukentėjusiojo R. B. parodymais, BIRT ataskaitų žiūryklės, 2021 m. sausio 24 d. ir 2021 m. birželio 2 d. pareiškėjo R. B. protokolų-pareiškimų, 2021 m. sausio 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, iš kurių matyti, kad seifo durų varčios išorinė sienelė yra dalinai atidalinta nuo varčios korpuso, ant varčios korpuso ir išorinės sienelės matomi įrankio įbrėžimai, ant seifo varčios išorinės sienelės kairiojo viršutinio kampo yra 1 cm laužimo pėdsakas, ant seifo korpuso, ties spynos spragtukų angomis, yra nežymūs įrankio laužimo pėdsakai. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad seifo durelės buvo atluptos iš viršaus, jis buvo išsiskėtęs, varžtų iš priekio nėra, yra tik skylutė raktui įkišti, spynos dėžė yra lyg plyšusi nuo priekinės metalinės plokštės. Seifas nėra tinkamas naudoti pagal paskirtį. Seifas kainuoja apie 200 eurų. Iš minėtų įrodymų matyti, kad seifas buvo atidarytas jėga, panaudojant metalinį strypą, matyti laužimo požymiai, todėl kaltinamojo versija, jog jis nesugadino seifo, o paprasčiausiai jį atidarė/atlenkė, yra visiškai nelogiška. Teismas taip pat neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo nurodoma sugadinto turto – seifo – verte, kuri atitinka rinkoje esančias tokių daiktų kainas. Kaltinamasis sugadino nukentėjusiojo turto už 200 Eur, kas vadovaujantis BK 190 straipsniu atitinka nedidelės vertės turtą.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis 2021 m. sausio 20 d. apie 21 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą iš seifo, esančio bute, (duomenys neskelbtini), rūsyje, tyčia atsuktuvu išlaužė minėto seifo, kurio vertė 200 Eur, dureles ir taip sugadino nedidelės vertės svetimą, nukentėjusiajam R. B. priklausantį turtą – 200 Eur vertės seifą. Šiais savo veiksmais G. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.

Nagrinėjamu atveju įvertinus nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nekyla abejonių, kad G. B., darydamas inkriminuotas nusikalstamas veikas, suprato, kad sugadino nukentėjusiajam R. B. priklausantį seifą ir iš jo pagrobė nukentėjusiesiems R. B. ir I. M. priklausantį turtą – 11 000 Eur grynųjų pinigų, ir norėjo taip veikti. Taigi, G. B. veikė tiesiogine tyčia.

Dėl G. B. nusikalstamos veikos pagal BK 259 straipsnio 2 dalį kvalifikavimo motyvų

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog G. B. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti.

Kaltinamasis G. B., apklausiamas teismo posėdžio metu, pripažino neteisėto narkotinės medžiagos laikymo faktą. Pasak kaltinamojo, jo namie buvo rastos narkotinės medžiagos, kurios buvo dėžutėje ir apie kurias jis buvo pamiršęs. Pareigūnai minėtas medžiagas rado jo namuose, dalį jis atidavė pareigūnams, o kitą dalį įsidėjo į apatines kelnaites, kai darė kratą. Kaltinamojo neteisėtą narkotinės medžiagos laikymo faktą patvirtina 2021 m. sausio 24 d. kratos protokole užfiksuoti (t. 1, b. l. 82-93) bei 2021 m. sausio 24 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir konvojaus skyriaus Tarnybos organizavimo poskyrio budėtojų grupės vyriausiojo postinio tarnybinio pranešimo duomenys (t. 1, b. l. 131). Tą aplinkybę, kad G. B. neteisėtai disponuotos medžiagos yra narkotinės, patvirtina Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro išvada (t. 1, b. l. 136-139). Tai, kad asmuo pats vartoja narkotines medžiagas, be jo paties prisipažinimo, patvirtina Valstybinė teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-N 87/2021 (01), kurioje nustatyta, kad G. B. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties (t. 2, b. l. 75).

Taigi šiuo atveju nėra abejonių, kad G. B. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje laikė draudžiamą narkotinę medžiagą.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“, kanapių (antžeminių dalių) nedideliu kiekiu laikytinas kiekis, kuris neviršija 5 g, G. B. neteisėtai disponuotos narkotinės medžiagos kiekis neviršijo nedidelio šių medžiagų kiekio (disponavo 1,041 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių). Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti draudžiamas medžiagas. Įvertinęs kaltinamojo nurodytas aplinkybes, narkotinės medžiagos radimo aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti, kad kaltinamasis suprato, kad neteisėtai disponuoja draudžiama medžiaga, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Kartu teismas konstatuoja, kad išanalizavus byloje esančius ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, iš kaltinimo šalintinas G. B. inkriminuotas objektyvusis veikos požymis – narkotinės medžiagos įgijimas, jo neįrodžius. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis buvo kaltinamas tuo, kad nenustatytomis aplinkybėmis įgijo nedidelį kiekį – 1,041 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Analogiški įstatymo reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį – taikytini ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, ją padarius, gali būti savarankišku kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Taigi, be kitų požymių inkriminuojant kaltininkui ir BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – įgijimą, būtina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo aplinkybes, t. y. kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo narkotines medžiagas (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju G. B. buvo pateiktas kaltinimas, kad jis nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo narkotinę medžiagą. Matyti, jog kaltinamajam įgijimas preziumuojamas remiantis nustatytu vien šios narkotinės medžiagos laikymo faktu, byloje jokių duomenų, pagrindžiančių narkotinės medžiagos įgijimo faktą, nėra. Pagal pirmiau nurodytą teismų praktiką tai prieštarautų BPK 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatoms. Atsižvelgiant į tai, teismas šalina iš G. B. pateikto kaltinimo BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – narkotinės medžiagos įgijimą – kaip nepagrįstą, paliekant tik neteisėtą narkotinių medžiagų laikymą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas tikslina kaltinimą nurodydamas, kad G. B. neteisėtai laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti: jis, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, nuo nenustatytos datos iki 2021 m. sausio 24 d. laikė nedidelį kiekį – 1,041 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių): iš jų dalį narkotinės medžiagos – 0,558 g kanapių (antžeminių dalių), kurioje delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 15,2%, laikė iki 2021 m. sausio 24 d. 15.45 val. metalinėje dėžutėje savo nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kol ją kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai, bei kitą dalį narkotinės medžiagos – 0,483 g kanapių (antžeminių dalių), kurioje delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 15,6%, laikė apatinėse kelnaitėse iki 2021 m. sausio 24 d. 19.40 val., kol ją Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės patalpose, (duomenys neskelbtini), asmens apžiūros metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka pagrįstai išvadai, jog kaltinamojo G. B. veiksmai atitinka baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje įtvirtintos alternatyvos bausmės: bauda, areštas, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje įtvirtintos alternatyvos bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba bauda, arba areštas.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas, atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas G. B. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – G. B. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje – padarytas nusikaltimas, susijęs su nuosavybe, jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą – nusikaltimas baigtas, apysunkis, tyčinis, šio nusikaltimo įvykdymo aplinkybes – nusikaltimas padarytas šeimos narių turtui, ir du tyčinius baudžiamuosius nusižengimus: tyčinį baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, o kitą tyčinį baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

G. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, nenustatyta. Teismo posėdžio metu G. B. visiškai pripažino savo kaltę dėl narkotinės medžiagos laikymo, tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). G. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių dėl šios nusikalstamos veikos nenustatyta.

Taip pat atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – dirbantis (t. 2, b. l. 118), baustas administracine tvarka, apie dalies baudų sumokėjimą informacijos nėra (t. 2, b. l. 120-130), anksčiau neteistas (t. 2, b. l. 131-132), į Respublikinį priklausomybės ligų centrą per penkių metų laikotarpį nesikreipė (t. 2, b. l. 136), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (t. 2, b. l. 137).

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus vieną švelniausių BK 178 straipsnio 2 dalies, 187 straipsnio 3 dalies, 259 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytų bausmės rūšių – laisvės apribojimą:

1) jos dydį už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką nustatant didesnį už įstatymo įtvirtintą vidurkį – vienerius metus septynis mėnesius be intensyvios priežiūros, o už BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką nustatant mažesnį už įstatymo įtvirtintą vidurkį – aštuonis mėnesius be intensyvios priežiūros; siekiant kontroliuoti kaltinamojo elgesį, jis įpareigojamas viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu: mokytis arba tęsti darbą, o netekus darbo, nedelsiant užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., nebent tai susiję su mokymusi, darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose; dalyvauti elgesio pataisos programoje; atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiesiems padarytą 11 200 Eur turtinę žalą.

2) už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką nustatant mažesnį už įstatymo įtvirtintą vidurkį – keturis mėnesius be intensyvios priežiūros; siekiant kontroliuoti kaltinamojo elgesį, jis įpareigojamas viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu: mokytis arba tęsti darbą, o netekus darbo, nedelsiant užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., nebent tai susiję su mokymusi, darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis dirba keliose įmonėse, turi jo vardu registruoto nekilnojamojo turto, taip pat transporto priemonę, todėl teismo nuomone, kaltinamajam paskirtas įpareigojimas per laisvės apribojimo laikotarpį atlyginti nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą yra adekvatus ir proporcingas jo padarytoms nusikalstamoms veikoms, numatytoms BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, atitinkantis BK 41 straipsnyje nurodytus bausmės tikslus.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 187 straipsnio 3 dalį subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir G. B. skirtina vienerių metų septynių mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant G. B. viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu: mokytis arba tęsti darbą, o netekus darbo, nedelsiant užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., nebent tai susiję su mokymusi, darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose; dalyvauti elgesio pataisos programoje; atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiesiems padarytą 11 200 Eur turtinę žalą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, ši subendrinta bausmė subendrintina apėmimo būdu su paskirta bausme pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir G. B. skirtina galutinė subendrinta vienerių metų septynių mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant G. B. viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu: mokytis arba tęsti darbą, o netekus darbo, nedelsiant užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., nebent tai susiję su mokymusi, darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose; dalyvauti elgesio pataisos programoje; atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiesiems padarytą 11 200 Eur turtinę žalą, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Ikiteisminio tyrimo metu G. B. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. sausio 24 d. 13.40 val. iki 2021 m. sausio 25 d. 16.02 val. (t. 2, b. l. 66, 68, 82). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į G. B. paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikino sulaikymo metu išbūtas laikas.

Pagal BPK kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai).

Iš 2021 m. birželio 7 d. civilinio ieškinio nustatyta, kad nukentėjusieji R. B. ir I. M. pateikė civilinį ieškinį – R. B. dėl 5700 Eur turtinės ir 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, I. M. dėl 5500 Eur turtinės ir 2000 Eur neturtinės žalos. Taip pat iš atsakovo prašoma priteisti penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistų turtinės ir neturtinės žalos sumų, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 72-76). Iš byloje esančių advokatės E. B. sąskaitų už teisines paslaugas matyti, kad bylinėjimosi išlaidas ikiteisminiame tyrime sudaro 500 Eur, o už atstovavimą pirmosios instancijos teisme – 500 Eur.

Nukentėjusiųjų civilinis ieškinys dėl iš jų pagrobtų 11 000 Eur grynųjų pinigų ir sugadinto seifo, kurio vertė – 200 Eur, yra pagrįstas, byloje yra įrodyta, kad kaltinamasis iš nukentėjusiųjų seifo pavogė būtent tokią pinigų sumą ir sugadino seifą, t. y. tokio dydžio turtinė žala nukentėjusiesiems buvo padaryta kaltinamojo nusikalstamais veiksmais, nukentėjusiojo nurodyta seifo vertė nėra neprotinga, atitinka rinkos kainas, todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas (BPK 109 str., CK 6.249 str.).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas pažymi, kad išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

Nukentėjusysis R. B. teisiamųjų posėdžių metu, grįsdamas jo pareikšto ieškinio dėl neturtinės žalos dydį, nurodė, kad sūnų labai mylėjo ir jis dabar yra svarbus, tačiau visa ši situacija paveikė tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Visi tie įvairūs įvykiai, kurie nedavė ramiai gyventi ir normaliai mąstyti, tokie dalykai, kai paimamas raktas, įsikraustoma į kitą butą, kyla konfliktai, nuvaromas jo namelis ant ratų, tada leidus jame gyventi jis sudaužomas, aiškinimasis su policija ir visokie tokie dalykai. Per tuos porą metų jaučiasi pasenęs dešimtmečiu. Sūnus jų neatsiprašė, jie nebendravo ir nebuvo susitikę. Nukentėjusioji I. M. teisiamųjų posėdžių metu nurodė, kad tie du metai, kai viskas vyksta, negali būti įvertinti pinigais, net nekalbant apie sveikatą, namuose buvo dvi kratos, turi važinėti į policiją, duoti parodymus prieš sūnų, pasakoti viešai, bendrauti su aplinkiniais, kurie klausia, kaip sūnus gyvena, jie pasidarė atskirti nuo viso pasaulio dėl šių dalykų. Tai taip pat ir sveikatą paveikė.

Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors nukentėjusiųjų civiliniame ieškinyje jiems padarytos neturtinės žalos dydis grindžiamas dėl kilusių išgyvenimų ir nepatogumų, susijusių būtent su kaltinamojo veiksmais padaryta vagyste ir svetimo nedidelės vertės turto sugadinimu, tačiau teisiamųjų posėdžių metu nukentėjusieji jų prašomą priteisti neturtinės žalos dydį siejo ne tik su šiomis kaltinamojo padarytomis nusikalstamomis veikomis, tačiau ir su išgyvenimais, kuriuos jiems apskritai teko patirti per dvejus metus dėl kaltinamojo elgesio. Pagal BPK 255 straipsnį byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Sistemiškai aiškinant šią ir kitas BPK nuostatas, susijusias su civilinio ieškinio įrodinėjimo taisyklėmis, darytina išvada, kad teismas, nagrinėdamas civilinį ieškinį, taip pat yra saistomas bylos nagrinėjimo ribų, t. y. jį nagrinėja tik tiek, kiek tai yra susiję būtent su šioje byloje padarytų kaltinamojo nusikalstamų veikų sukeltomis pasekmėmis. Taigi, teismas, nustatydamas nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydį, vertina, kokią neturtinę žalą nukentėjusieji patyrė būtent dėl kaltinamojo padarytos vagystės ir nedidelės vertės svetimo turto sugadinimo, tačiau ne dėl kitų nukentėjusiųjų išgyvenimų, susijusių su ankstesniu kaltinamojo elgesiu, nes šioje byloje jokie kaltinimai dėl ankstesnio kaltinamojo elgesio (pinigų reikalavimo, kemperio sugadinimo ir kt.) nepareikšti.

Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, jog nukentėjusieji dėl kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, stresą, buvo sukrėsti, kad jų artimasis – sūnus įėjo į jų butą, jiems nežinant ir nebūnant namuose, sugadino seifą ir pavogė nemažą sumą pinigų. Dėl šių kaltinamojo veiksmų jie buvo priversti lankytis ikiteisminio tyrimo įstaigose, būti apklausiami, taip pat įsitraukti ir dalyvauti teismo procese. Jie jaučia gėdą, jiems sunku bendrauti su aplinkiniais, pasakoti visa tai, ką padarė jų sūnus. Nukentėjusieji taip pat teigia, kad pašlijo jų sveikata, kas nagrinėjamu atveju yra neabejotina ir suprantama, tačiau teismas nenustatė, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veikų padarymo nukentėjusiesiems kilo ilgalaikių neigiamų pasekmių sveikatai. Be to, teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį bei kitus CK numatytus neturtinės žalos įvertinimui būtinus kriterijus. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje nukentėjusiųjų prašoma priteisti kiekvienam po 2000 Eur suma yra per didelė, tokio dydžio sumos paprastai yra priteisiamos už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, kurios sukelia daug didesnius išgyvenimus ir pasekmes, kurias asmenys kartais jaučia visą likusį gyvenimą, net už kai kurias smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas yra priteisiamas gerokai mažesnis neturtinės žalos atlyginimas. Pagal teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 500 Eur iki 1000 Eur ir tik išskirtiniais atvejais iki 1500 Eur (Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-380-891/2018). Išskirtinių aplinkybių, dėl kurių turi būti visiškai tenkintas nukentėjusiųjų civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo, šioje byloje nėra.

Teismas, įvertinęs visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, atsižvelgdamas į anksčiau aptartą teismų praktiką, kaltinamojo turtinę padėtį, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nukentėjusiųjų prašomas neturtinės žalos dydis yra neproporcingai didelis, todėl mažintinas. Nukentėjusiesiems iš kaltinamojo priteistina po 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Tokia neturtinės žalos atlyginimo suma, teismo nuomone, nepažeidžia nukentėjusiųjų ir kaltinamojo interesų pusiausvyros.

Teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, nukentėjusių reikalavimas dėl 5 procentų procesinių metinių palūkanų priteisimo už turtinės ir neturtinės žalos atlyginimui priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo tenkintinas.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. 1000 Eur bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos dokumentais, išlaidos susidarė dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, dėl ko nukentėjusieji buvo priversti siekti savo teisių gynybos teisme. Atsižvelgiant į atstovavimo apimtį, atstovaujamųjų skaičių – du nukentėjusieji, posėdžių trukmę ir skaičių, byloje keliamų teisinių klausimų pobūdį, teismas sprendžia, kad 1000 Eur suma nelaikytina aiškiai per didele, nes atitinka rinkos kainas, protingumo, teisingumo ir proporcingumo kriterijus. Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad iš byloje pateiktų mokėjimo nurodymų matyti, kad minėtas bylinėjimosi išlaidas advokatei apmokėjo nukentėjusysis, minėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš kaltinamojo nukentėjusiajam.

G. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 93-94) ir dokumentų (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) ir paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (t. 2, b. l. 95-96). Jos paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas – panaikintinos, G. B. dokumentai, t. y. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasas Nr. (duomenys neskelbtini), esantys baudžiamojoje byloje, grąžintini G. B..

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

1) po tyrimo likusias kanapes (antžeminės dalys), 0,607 g, narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) perdavimo ir priėmimo laikinam saugojimui aktu Nr. 19914, perduotas į PD prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį – saugyklą, Liepyno g. 7, Vilnius (t. 1 b. l. 141); voką su laužymo įrankio pėdsakų ant polimerinės pastos išliejos; voką su dažų nuoskutomis, voką su 3 daktiloskopinėmis kortelėmis (objektai paimti atliekant įvykio vietos apžiūrą); voką su P. R. daktiloskopine kortele, voką su G. B. daktiloskopine kortele, voką su tuščia metaline dėžute, voką su popieriumi (objektai grąžinti po objektų tyrimo) (2021 m. kovo 29 d. pagal kvitą B serija BBB Nr. LS005726 perduoti saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Vilniuje, Buivydiškių g. 20) (t. 1, b. l. 142, 143); voką su dilde ir atsuktuvu, kuriuos 2021 m. sausio 25 d. savanoriškai pateikė nukentėjusysis R. B.; voką su atsuktuvu ir raktų ryšuliu, kurie 2021 m. sausio 24 d. buvo paimti kratos, atliktos pas įtariamąjį G. B. metu; paketą su metaliniu strypu, kuris buvo paimtas 2021 m. sausio 24 d. įvykio vietos apžiūros metu (pagal 2021 m. birželio 9 d. kvitą B serija BBB Nr. LS005959 perduotus saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Vilniuje, Buivydiškių g. 20) (t. 1, b. l. 144, 145), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais, sunaikintini;

2) 1 CD laikmena (prisegta prie t. 3 galinio bylos viršelio), paliktina saugoti byloje.

BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje konstatuota, jog kaltinamasis įvykdė vagystę, pripažino, jog kratos metu pas jį rasti likę pinigai yra tai, kas liko iš jo pavogtų pinigų iš seifo, šie pinigai atitinka BK 72 straipsnio požymius, todėl iš kaltinamojo jo kratos metu rasti pinigai turėtų būti konfiskuojami. Tačiau konfiskavus šį turtą valstybės nuosavybėn nukentėjusieji galimai visai neatgautų bent dalies priteisto civilinio ieškinio arba atgautų per ilgą laiko tarpą. Teismų praktikoje teikiamas prioritetas civilinio ieškinio patenkinimui, todėl turtas, kuriam pritaikytas nuosavybės teisės apribojimas, nukreiptinas civilinių ieškinių atlyginimui (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 20 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-154-468/2021, 2019 m. rugsėjo 11 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-179-468/2019, Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 22 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-13-906/2021).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės 2021 m. sausio 25 d. nutarimu apribotos G. B. nuosavybės teisės į jam priklausantį automobilį ,,Toyota Avensis“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir į 1/2 dalį buto/patalpą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), Reg. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. sausio 25 d. iki 2021 m. liepos 25 d. (t. 2, b. l. 103-107).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės 2021 m. balandžio 13 d. nutarimu apribotos G. B. nuosavybės teisės į jam priklausančias pinigines lėšas – 473,83 Eur nuo 2021 m. balandžio 13 d. iki 2021 m. spalio 13 d. (t. 2, b. l. 110-111). Piniginės lėšos pagal 2021 m. balandžio 14 d. kvitą A serija AAC Nr. 005589 perduotos saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Turto valdymo poskyrį (t. 2, b. l. 113).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 22 d. nutartimi nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas 3 mėnesiams nuo 2021 m. liepos 25 d. į G. B. nuosavybės teisę priklausantį turtą – automobilį ,,Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalį buto/patalpą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), REG. Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, tačiau leidžiant jį valdyti ir juo naudotis, turto saugotojas – G. B. (t. 2, b. l. 169-171). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 8 d. nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas 3 mėnesiams nuo 2021 m. spalio 13 d. į G. B. nuosavybės teise jam priklausančias pinigines lėšas – 473,83 Eur, juos paliekant įneštus į Vilniaus apskrities VPK sąskaitą, turto saugotojas – Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-asis skyrius; taip pat pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas 3 mėnesiams nuo 2021 m. spalio 25 d. į G. B. nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį ,,Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalį buto/patalpą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), REG. Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, tačiau leidžiant jį valdyti ir juo naudotis, turto saugotojas – G. B. (t. 3, b. l. 1-2).

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas į G. B. pinigines lėšas – 473,83 Eur, paliktinas galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – jis panaikintinas, piniginės lėšos, nuosprendžiui įsiteisėjus, nukreiptinos civilinio ieškinio padengimui.

Patenkinus nukentėjusiųjų civilinį ieškinį iš dalies (iš viso 12 800 Eur sumai), taip pat atsižvelgiant į G. B. nuosavybės teise priklausančios 1/2 dalies buto/patalpos – buto, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinę rinkos vertę pagal VĮ Registrų centro duomenis (31 750 Eur), į tai, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas turi būti proporcingas priteistos civiliniais ieškiniais žalos dydžiui, konstatuotina, kad nukentėjusiesiems priteisto civilinio ieškinio užtikrinimui ir galimam priverstiniam žalos išieškojimo procesui, tikslinga iki nuosprendžio įvykdymo dėl priteisto civilinio ieškinio pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į aukščiau minėtą G. B. priklausančią buto dalį, o laikinas nuosavybės teisės apribojimas jam priklausančiam automobiliui panaikintinas, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu: mokytis arba tęsti darbą, o netekus darbo, nedelsiant užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., nebent tai susiję su mokymusi, darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose; dalyvauti elgesio pataisos programoje; atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiesiems padarytą 11 200 Eur turtinę žalą.

G. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu: mokytis arba tęsti darbą, o netekus darbo, nedelsiant užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., nebent tai susiję su mokymusi, darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose; dalyvauti elgesio pataisos programoje.

G. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu: mokytis arba tęsti darbą, o netekus darbo, nedelsiant užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., nebent tai susiję su mokymusi, darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, G. B. paskirtas bausmes pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 187 straipsnio 3 dalį subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir G. B. paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu: mokytis arba tęsti darbą, o netekus darbo, nedelsiant užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., nebent tai susiję su mokymusi, darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose; dalyvauti elgesio pataisos programoje; atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiesiems padarytą 11 200 Eur turtinę žalą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šią subendrintą bausmę subendrinti apėmimo būdu su G. B. paskirta bausme pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir G. B. paskirti galutinę 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant G. B. viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu: mokytis arba tęsti darbą, o netekus darbo, nedelsiant užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., nebent tai susiję su mokymusi, darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose; dalyvauti elgesio pataisos programoje; atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiesiems padarytą 11 200 Eur turtinę žalą, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti G. B. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. sausio 24 d. 13.40 val. iki 2021 m. sausio 25 d. 16.02 val. (dvi dienas), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Priteisti iš G. B. nukentėjusiajam R. B. 5700 Eur (penkis tūkstančius septynis šimtus eurų) turtinei ir 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti bei penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Priteisti iš G. B. nukentėjusiajam R. B. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) advokato teisinės pagalbos išlaidoms padengti.

Priteisti iš G. B. nukentėjusiajai I. M. 5500 Eur (penkis tūkstančius penkis šimtus eurų) turtinei ir 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti bei penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

G. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) ir paso Nr. (duomenys neskelbtini)) – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – panaikinti, o G. B. dokumentus, t. y. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasą Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti G. B..

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo laikiną nuosavybės teisės apribojimą G. B. pinigams – 473,83 Eur (keturiems šimtams septyniasdešimt trims eurams aštuoniasdešimt trims centams) palikti galioti, juos paliekant įneštus į Vilniaus apskrities VPK sąskaitą, turto saugotojas – Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-asis skyrius; nuosprendžiui įsiteisėjus, jį panaikinti. Apie priimtą sprendimą informuoti Turto arešto registrą.

Pas G. B. rastas pinigines lėšas – 473,83 Eur, nuosprendžiui įsiteisėjus, nukreipti civilinio ieškinio padengimui.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės 2021 m. sausio 25 d. nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į G. B. nuosavybės teise priklausantį 1/2 dalį buto/patalpą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), Reg. Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, tačiau leidžiant jį valdyti ir juo naudotis, turto saugotojas – G. B., pratęstą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 8 d. nutartimi, palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo dėl priteisto civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Apie priimtą sprendimą informuoti Turto arešto registrą.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės 2021 m. sausio 25 d. nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į G. B. nuosavybės teise priklausantį automobilį ,,Toyota Avensis“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, tačiau leidžiant jį valdyti ir juo naudotis, turto saugotojas – G. B., pratęstą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 8 d. nutartimi, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Apie priimtą sprendimą informuoti Turto arešto registrą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

1) po tyrimo likusias kanapes (antžeminės dalys), 0,607 g, narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) perdavimo ir priėmimo laikinam saugojimui aktu Nr. 19914, perduotas į PD prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį – saugyklą, Liepyno g. 7, Vilnius; voką su laužymo įrankio pėdsakų ant polimerinės pastos išliejos; voką su dažų nuoskutomis, voką su 3 daktiloskopinėmis kortelėmis (objektai paimti atliekant įvykio vietos apžiūrą); voką su P. R. daktiloskopine kortele, voką su G. B. daktiloskopine kortele, voką su tuščia metaline dėžute, voką su popieriumi (objektai grąžinti po objektų tyrimo) (pagal 2021 m. kovo 29 d. kvitą B serija BBB Nr. LS005726 perduotus saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Vilniuje, Buivydiškių g. 20); voką su dilde ir atsuktuvu, kuriuos 2021 m. sausio 25 d. savanoriškai pateikė nukentėjusysis R. B.; voką su atsuktuvu ir raktų ryšuliu, kurie 2021 m. sausio 24 d. buvo paimti kratos metu; paketą su metaliniu strypu, kuris buvo paimtas 2021 m. sausio 24 d. įvykio vietos apžiūros metu (pagal 2021 m. birželio 9 d. kvitą B serija BBB Nr. LS005959 perduotą saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Vilniuje, Buivydiškių g. 20), sunaikinti;

2) 1 CD laikmeną (prisegtą prie t. 3 galinio bylos viršelio) palikti saugoti byloje.

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551).

4) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

5) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.