- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-09-11
- Bylos Nr.
- 1-179-468/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Kazlauskienė (pirm.), Gintaras Dzedulionis, Audrius Cininas
- Nukentėjusysis
- A. A., J. G.
- Kaltinamasis
- A. A.
- Kategorijos
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.13Bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklės (BK 65 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Daivos Kazlauskienės, teisėjų Gintaro Dzedulionio, Audriaus Cinino,
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. A., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirba D. T. IĮ miško darbuotoju, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 140 str. 2 d., BK 129 str. 2 d. 9 p., BK 180 str. 2 d.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1.A. A. sukėlė fizinį skausmą savo atimam giminaičiui ir šeimos nariui, o būtent: jis, 2017 12 04 d. apie 18 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo gyvenamojoje vietoje, t. y. namo, esančio (duomenys neskelbtini), prieangyje, jo paties pradėto žodinio konflikto su kartu gyvenančiu savo tėvu A. A., metu, tyčia sudavė jam kumščiu ne mažiau keturių smūgių į veidą, tokiu būdu sukėlęs nukentėjusiajam fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais A. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d.;
2.Taip pat A. A. dėl savanaudiškų paskatų nužudė kitą žmogų, o būtent: jis, 2018 09 21 d., laikotarpiu nuo 16.23 val. iki 17.09 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir norėdamas dar išgerti, turėdamas tikslą įsigyti (nupirkti) degtinės, užėjo pas J. G., gim. (duomenys neskelbtini), į jos gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kur kilus virtuvėje konfliktui dėl to, kad J. G. atsisakė parduoti alkoholį neblaiviam A. A. ir panorėjęs užvaldyti svetimą turtą (degtinę), jis, griebė nukentėjusiajai už drabužių, pradėjo stumdytis, pargriovė ją ant grindų ir paėmęs nuo šalia stovinčio stalo virtuvinį peilį, tyčia sudavė juo J. G. mažiausiai tris smūgius į veidą ir kaklą, tuo padarydamas nukentėjusiajai pjautinius veido ir kaklo sužalojimus ir vieną smūgį į krūtinės kairę pusę, tuo padarydamas jai durtinę-pjautinę krūtinės ląstos kairės pusės žaizdą su IV tarpšonkaulio ir IV šonkaulio, krūtinplėvės ir širdies sužalojimais, kas komplikavosi ūminiu vidiniu kraujavimu į kairę krūtinplėvės ertmę, širdies tamponada krauju, ūmiu širdies-kraujagyslių veiklos sutrikimu, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, nuo kurio nukentėjusioji įvykio vietoje mirė, po ko A. A., toliau siekdamas įgyvendinti savo kilusias savanaudiškas paskatas, nuėjo į kitą kambarį, iš kur pagrobė tris butelius "Bajorų" degtinės, tuo padarydamas 28.47 Eur žalą. Šiais savo veiksmais A. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 2 d. 9 p., BK 180 str. 2 d.
Dėl BK 140 str. 2 d.
Kaltinamasis A. A. iš esmės kaltu prisipažino ir parodė, kad jis gyvena kartu su tėvu ir kiekvieną rytą kartu su tėvu važiuoja dirbti į mišką. Darbe ir namuose su tėvu santykiai geri. 2017 12 04 su tėvu juos darbdavys atvežė namo apie 15 val. Jis (A. A.) nuvažiavo dviračiu į parduotuvę (duomenys neskelbtini), nusipirko 1 l degtinės "Ledo" ir 4 vnt. po 0,5 alaus, užkanda buvo namie. Gėrė su tėvu degtinę ir alų, susiginčijo, nežino, kam ko buvo maža. Buvo smarkiai išgėręs, atrodo, kad jis (A. A.) pirmas sudavė tėvui kumščiu į veidą, viso apie 4 kartus. Tėvas su kartu buvusiu kaimynu S. N. jį (A. A.) surišo ir iškvietė pasieniečius. Dėl savo elgesio gailisi. Tėvo atsiprašė, tėvas atsiprašymą priėmė, su tėvu susitaikė.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis kaltu prisipažino, be to, teismas laiko, kad jo kaltė yra įrodyta byloje surinkta medžiaga.
Nukentėjusysis A. A. parodė, kad jis gyvena kartu su sūnumi. 2017-12-04 po darbo, apie 18 val., išgertuvių metu su sūnumi metu, kilo ginčas ir A. namo prieangyje, kur jie buvo išėję pasikalbėti, jam kumščiu sudavė 4 kartus į veidą. Kai sūnus pradėjo mušti, paskambino pasieniečiams, o vėliau atvažiavo policija. Į teismo med. ekspertus nesikreipė. Sūnus nekonfliktiškas, padeda ūkyje, matomai tą dieną pergėrė alkoholio. Sūnus atsiprašė, jis jam atleido, pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia. Tuo metu anūkas miegojo, o sūnus pradėjo jį mušti, nes pasakė pastabą, kad pastarasis per garsiai kalba,
Iš liudytojo V. J., policijos patrulio, parodymų matyti, jog 2017 12 04 d., apie 19 val. 03 min., iš Vilniaus apskr. VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pasieniečiai pranešė, kad neblaivus sūnus smurtauja prieš tėvą. Mažamečių vaikų nėra, GMP nereikalinga. Pasieniečiai laukia vietoje. Atvykus nurodytu adresu į (duomenys neskelbtini) kaimą, prie jų priėjo VSAT pareigūnai ir paaiškino, jog smurtavęs A. A. yra sulaikytas ir pasodintas jų tarnybiniame automobilyje. Nukentėjusysis A. A. paaiškino, jog prieš jį smurtavo neblaivus sūnus A. A. - keturis kartus sudavė iš kumščio į galvą. Alkoholio kiekio matuokliu A. A. nustatytas 2,04 prom. girtumas, Z. A. 1,99 prom. girtumas, A. A. 2,33 prom. girtumas, A. S. buvo blaivi. VSAT pareigūnai taip pat nurodė, kad A. A., jų akivaizdoje užsimojo ir iš rankos (kumščiu) dar kartą sudavė tėvui A. A. į galvą. Nukentėjusiajam A. A. buvo iškviesta GMP brigada.
Liudytojas S. N. parodė, kad jis pažįsta A. A. ir A. A.. Su A. A. yra draugai, bendrauja, kartais kartu išgeria. Įvykio, kai A. sumušė A., metu, jis (S. N.) buvo pas A. namuose, be jų dar buvo A. dukra su anūku. Jie pas A. gėrė. Išgertuvių metų A. pradėjo triukšmauti, dėl ko - nelabai suprato. A. būna taip, kai jis daug išgeria jam "užplaukia" ir jis pradeda triukšmauti, laukais bėgti. A. "šoko" ant tėvo (A.) ir sudavė jam kumščiu į galvą. Po suduotų smūgių jie bandė apraminti A. Kadangi A. triukšmavo, jie jį surišo ir iškvietė pasienio pareigūnus, o po to atvažiavo ir policijos pareigūnai.
Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini) prieangio bendra tvarka nėra pažeista (b.l. 31-33 1 t.).
Iš tarnybinio pranešimo, alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo (b.l. 26-29 1 t.) matyti, jog 2018 12 04 policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą 19:59 val. A. A. buvo nustatytas 2,04 prom., o jo tėvui A. A. – 2,33 prom. girtumas.
Po įvykio A. A. ant veido buvo gumbas (b.l. 38-40 1 t.), tačiau iš Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės ( b.l. 46-47 1 t.) ir A. A. paaiškinimų matyti, kad jis medicinos pagalbos atsisakė.
Iš 2019 04 02 A. A. pareiškimo matyti, jog jis sūnui (A. A.) atleido ir civilinio ieškinio nereiškia (b.l. 37 1 t.). Jokių materialinių pretenzijų nukentėjusysis A. A. neturėjo ir teisme.
Dėl šios veikos baudžiamojo byla 2017 12 12 prokuroro nutarimu buvo nutraukta kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (b.l. 6-8, 10 1 t.) ir atnaujinta po 2018 09 21 įvykio (nužudymo).
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo, ar trumpam susargdino.
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas. Taigi, sprendžiant dėl asmens kaltės padarius šią nusikalstamą veiką, remiantis byloje esančiais įrodymais, turi būti nustatyta, kad būtent kaltinamojo tyčiniai neteisėti veiksmai (mušimas ar kitoks smurtavimas) sukėlė nukentėjusiam fizinį skausmą, nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Kaltinamasis A. A. prisipažino smurtavimo prieš savo tėvą – A. A. faktą, neneigė aplinkybių, kad jis sudavė tėvui apie 4 smūgius. Dėl padaryto gailisi.
Aplinkybes, jog būtent A. A., iš esmės be jokios priežasties užsipuolė ir ėmė mušti tėvą, patvirtino ir liudytoju apklaustas, kartu tuo metu pas A. namuose buvęs S. N.. Tiek liudytojas S. N., tiek ir nukentėjusysis A. A. patvirtino, jog smurtaujantį A. A. jie surišo ir pagalbon iškvietė pasieniečius, nes jie dislokuoti arčiau ir greičiau galima sulaukti pagalbos. Liudytojas V. J., dirbantis policijos patruliu, patvirtino, kad iš pasieniečių buvo gauta informacija, dėl A. A. prieš tėvą A. A. naudojamo smurto. A. A. buvo iškviesta medicinos pagalba.
Kvalifikuojant veiką pagal BK 140 straipsnio 2 dalį būtina nustatyti, kad dėl sumušimo ar kitokio smurtavimo buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata ir (ar) jam buvo sukeltas fizinis skausmas, nustatyti subjektyviuosius šio nusikaltimo sudėties požymius – tyčinę kaltės formą bei konstatuoti kad dėl kaltininko veiksmų nukentėjo būtent artimas giminaitis ar šeimos narys.
Kaltinamasis nurodė, jog jis gyvena kartu su tėvais, todėl abejonių, kad buvo smurtauta prieš šeimos narį, artimą giminaitį – tėvą – nėra.
Nors A. A. dėl sveikatos sutrikdymo savarankiškai į medikus nesikreipė, tačiau pažymėtina, kad fizinis skausmas - tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją. Teismų praktikoje pripažįstama, kad taikant baudžiamąją atsakomybę pagal BK 140 straipsnį būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016).
Tai, kad kaltinamajam suduodant smūgius tėvui - A. A. buvo sukeltas fizinis skausmas, patvirtina ne tik paties nukentėjusiojo, bet liudytojo S. N. parodymai. Jie smurtaujantį A. A. surišo ir kreipėsi pagalbos į pasieniečius. Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį, kad nors nustatant fizinį skausmą padariniai – asmens sužalojimas, susargdinimas, nėra būtini, tačiau į įvyko vietą buvo iškviesti medikai, kurie A. A. nustatė gumbą.
Žemesnės instancijos teismas
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Esant tiesioginės tyčios atvejui, asmuo suvokia pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti, netiesioginės tyčios atveju – asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numano, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, ir nors jų nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems kilti. Teismo ištirtais įrodymais nustatyta, kad A. A., nors ir būdamas girtas, suduodamas tėvui, turėjo suprasti, kad jis savo veiksmais gali mažiausiai sukelti fizinį skausmą ar net sunkesnius padarinius. A. A. elgesys, kai jis be jokios aiškios priežasties (tik paprašytas netriukšmauti) puolė ant tėvo ir jam sudavė smūgius, sudavęs smūgius nenusiramino, dėl ko buvo surištas, jau pats savaime rodo, kad A. A. suprato, o ir turėjo suprasti, savo veiksmų pavojingumą, numatė jų padarinius ir nors jų nedetalizavo, tačiau sąmoningai leido jiems kilti, taigi jis veikė netiesiogine tyčia.
Iš nukentėjusiojo ir liudytojo S. N. parodymų nenustatyta, kad kaltinamajam būtų kilusi kokia nors grėsmė, todėl remdamasis išdėstytu, teismas daro išvadą, kad aplinkybių, kurios šalintų A. A. baudžiamąją atsakomybę, teismo ištirtais įrodymais nenustatyta, todėl A. A. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl BK 129 str. 2 d. 9 p. ir BK 180 str. 2 d.
Kaltinamasis A. A. iš esmės kaltu prisipažino ir parodė, kad 2018 09 21 baigus darbą ir grįžus namo jam paskambino R. N. ir pasakė, kad jis kažkur link (duomenys neskelbtini) kaimo pametė savo akinius bei paprašė pagalbos - padėti juos surasti. A. A. nuvažiavo pas R. į namus, kur jie išgėrė puse butelio "Bajorų" degtinės. Tuomet pas R. atvažiavo "V." (V. K.), jį pamatęs, R. paslėpė degtinę. Tuomet jie trise, t.y. A. A., R. ir V. dviračiais nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) kaimo ieškoti R. akinių, o juos suradus, V. pasiūlė nuvažiuoti pas J. (J. G.), kuri savo namuose pardavinėjo parduotuvėje pirktą degtinę, nusipirkti degtinės. Pas J. eidavo pirkti degtinės, nes ji gyveno arčiau, nei važiuoti iki parduotuvės. Visiems nuėjus pas J., A. A. liko laukti lauke, o R. su V. nuėjo į namą pas J. Kadangi V. buvo išgėręs, todėl J. nepardavė V. degtinės, bet pardavė butelį degtinės R.. Jie visi trys nuvažiavo pas R. namo, kur išgėrė nusipirktą degtinę. Po ko A. A. dviračiu nuvažiavo namo. R. ir V. liko pas R. namuose. A. A. pabuvo namuose apie pusvalandį, pavalgė ir nusprendė dviračiu nuvažiuoti pas J. nusipirkti degtinės rytojui. J. buvo viena namuose. Jis paprašė J., kad ji jam parduotų degtinės butelį. J. atsisakė, sakė, kad jis jau išgėręs ir kad jam bus blogai ir degtinės nepardavė. Tačiau jis vis paprašė J., kad ji jam parduotų degtinę. J. atsisakė parduoti. A. A. supyko ir tuo metu, būdamas namo viduje, virtuvėje, sugriebė J. dviem rankom už drabužių ties krūtine. Jie pradėjo stumdytis virtuvėje, J. gindamasi apdraskė jam dešinę ranką. Kol vyko stumdymasis virtuvėje, jis su dešine ranka sugriebė už virtuvinio peilio su ruda medine rankena, gulėjusio virtuvėje ant stalo, ir kaire ranka vis dar laikydamas J. už drabužių ties krūtine, o dešinėje rankoje laikydamas peilį pagrasino J. Jiems besistumdant, J. nukrito ant grindų. Tuomet jis J. dūrė peiliu į kairę pusę, į krūtinę. J. taip ir neatsikėlė nuo grindų. Tuomet jis nuėjo į kambarį ir nuo lovos po pagalve paėmė tris butelius degtinės. Kambarys, iš kurio paėmė degtinę, tai ne tas pats kambarys, kur yra prie virtuvės, o kitoje namo pusėje. Jis žinojo, kur J. laiko butelius, todėl jam nereikėjo ieškoti degtinės. A. A., išeidamas iš J. namų, juos užrakino, palikdamas J. name. Užrakino namus pakabinama spyna, kuri gulėjo namo viduje ant kedės. Spynoje jau buvo raktas. Išvažiavęs iš J. namų nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) kaimo pas draugus. Pakeliui į pelkę išmėtė peilį ir raktą nuo J. namų. Buvo sustojęs pasikalbėti su D., ką kalbėjo - neatsimena. Po to, kai jis dūrė J., jo rūbai nebuvo išpurvinti krauju, kraujo nebuvo daug, jis net rankų nuo kraujo neplovė. Jis vakare paskambino 112 melagingai apkaltino V., kad jis nužudė J., nes A. ir V. nelabai gerai sutaria. Dėl to, kas atsitiko, labai gailisi. Alkoholiu papiktnaudžiaudavo, bet ne kasdien. Viskas atsitiko per alkoholį.
Savo parodymus A. A. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (3 t., b. l. 97-122).
Kaltinamasis kaltu prisipažino, be to, teismas laiko, kad jo kaltė yra įrodyta byloje surinkta medžiaga.
Nukentėjusysis J. G. parodė, kad 2018-09-21 apie 17.30 val., jam paskambino jo sesers J. draugas B. U. ir pasakė, kad užėjo į J. namą, nes turi raktus. Pasakė, kad neaišku, ar J. gyva, kad kažkas jai negerai. Sakė, kad paskambino į greitąją ir policiją. Telefonu greitosios pagalbos medikai pasakė, kad reikia J. apversti ant šono. J. G. gyvena (duomenys neskelbtini), todėl nieko nelaukęs išvažiavo pas seserį. Kai po poros minučių perskambino B. U., šis pasakė, kad J. negyva. Apie patį įvykį nieko nežino. J. laidojo jis. Dėl sesers mirties patyrė moralinę žalą, dėl išlaidų patyrė materialinę žalą. Prašo ją atlyginti. J. G. nežinojo, kad sesuo prekiavo alkoholiu.
Liudytojas B. U. parodė, kad buvo J. G. sugyventinis, pas ją atvažiuoja savaitgaliais. 2018-09-21 ryte jie suskambino, jis pasakė, kad atvažiuos ir paklausė, ką atvežti iš parduotuvės. Apie 16 val. ji parašė žinutę ką atvežti iš maisto produktų. B. U. pas J. G. atvažiavo apie 16.40 val., netoli namų prie krūmų gulėjo dviratis, o kitoje pusėje gulėjo/miegojo iš matymo pažįstamas neblaivus V. Priėjęs prie J. G. namo durų pamatė, kad durys užrakintos, kabo spyna. Jis nusprendė palaukti J. kieme, kol ji grįš. Parūkęs, nusprendė atrakinti duris, kadangi turėjo raktą, į šaldytuvą sudėti maisto produktus. B. U. su savo raktu atrakino spyną, o atidarius duris iš namo vidaus išbėgo šuo. B. U. nustebo, nes nei jis, nei J. niekada neužrakindavo šuns vieno namo viduje. Užėjęs į namo vidų B. U. virtuvėje ant grindų pamatė J.: galva buvo kambaryje, o kūnas virtuvės pusėje. Ji gulėjo ant nugaros, jos rūbai atrodė netvarkingai, sijonas buvo patrauktas žemyn, maikutė buvo užkelta link kaklo, matėsi krūtinė, taip pat matėsi lytiniai organai. B. U. pagalvojo, kad gal jai pasidarė negera ir ji apalpo, nes J. sirgo cukralige, pradėjo ją kalbint, klausinėti, bet J. nereagavo. J. buvo be sąmonės, ant pilvo matėsi kraujas, bet atrodė taip, tarsi būtu nuvalytas. Kad pas J. yra durtinė žaizda - nepastebėjo. B. U. paskambino „112“ ir pranešė, kad rado J. be sąmonės, ji į nieką nereaguoja. Jam pasakė pasukti J. ant šono. Jis tuomet J. pavertė ant dešinio šono ir taip ją paliko gulėti ant dešinio šono, kol atvažiavo greitosios pagalbos automobilis. Kai atvažiavo greitosios pagalbos medikai, jie apžiūrėjo J. ir pasakė, kad pas ją yra durtinė žaizda ir kad ji mirus. Kiek jam yra žinoma, iš J. namų dingo vienas nelabai didelis ruda rankena peilis. Ar dar kas dingo iš J. namų - nežino. Namai neatrodė sujaukti. Viskas buvo tvarkingai. Nerado tik rakto nuo J. namų, kuriuo naudojosi pati J. Viso ji turėjo du raktus nuo namų: vienas buvo pas jį, o kitas - pas J.
Liudytoja L. N. parodė, kad 2018-09-21 apie 16 val., pas ją namo buvo atėjęs A. A., kuris, kiek pabendravęs, išvažiavo. Praėjus kažkur 20 min., būnant lauke, ji matė kaip jis, laikydamas rankoje kažką panašaus į butelį, dviračiu pravažiavo (duomenys neskelbtini) kryptimi (link savo namų). Dar po kurio laiko matė važiuojant policijos ir greitosios automobilį.
Liudytoja D. V., gyvenanti (duomenys neskelbtini) kaime, parodė, kad tą vakarą jai jos kolegė, kuri ją pavaduoja parduotuvėje, pasakė, kad matė pravažiuojančią greitosios pagalbos automobilį. Kai D. V. buvo lauke (apie 18 val.), ji matė dviračiu važiuojantį A.. Ji sustabdė jį ir paklausė, gal jis žino, dėl ko čia greitosios pagalbos automobilis važinėja. Pastarasis sustojo, jis buvo labai pasimetęs, atsakė, kad nežino. Tuomet paklausė, kad gal žino, kodėl policija važinėja. A. nutilo ir pasakė, kad „jį gaudo“. Kitą dieną ji (D. V.) kalbėjo su savo broliu V. D. ir jis jai pasakė, kad penktadieni pas jį buvo atėjęs A. A., paprašė pasislėpti nuo policijos. Apie tai išgirdusi jos brolienė O. D., išvarė jį iš buto. V. jai kažką kalbėjo apie tai, kad atėjęs A. turėjo tris butelius degtinės. Ji pagalvojo, kad pastarasis degtinę nusipirko parduotuvėje, kuri yra jos name, tačiau, kai paklausė pardavėjos L. B., ji pasakė, kad parduotuvėje degtinės jis nepirko. Iš kur galėjo jis nusipirkti degtinę - nežino. Kiek jai yra žinoma, artimiausia parduotuvė yra Adutiškių kaime arba pirkdavo pas J.
Liudytojas R. N. parodė, kad buvo penktadienis, rugsėjo mėnesio pabaiga. Jis ryte nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir ten nupirko degtinės butelį. Kai grižo namo, paskambino A. A. ir paprašė padėti surasti pamestus akinius. A. atvažiavo dviračiu, buvo išgėręs. Jie nuvažiavo ieškoti akinių. Tuo metu, kai ieškojo akinių, prie jų dviračiu privažiavo "V." (V. K.). Suradę akinius, jie trise su dviračiais nuvažiavo pas R. N., kur visi išgėrė vieną butelį degtinės. Išgėrus degtinę, R. N. pasijuto apgirtęs, todėl V. ir A. liepė išeiti, o pastariesiems abiem išėjus užsirakino savo namuose ir miegojo. Atsibudęs matė, kaip į (duomenys neskelbtini) kaimą nuvažiavo greitosios pagalbos automobilis. Apie tai, kad mirė J., jis sužinojo tą patį vakarą. Po to, kai jie išsiskyrė po gėrimo, A. A. jam skambino labai daug kartų ir klausinėjo, ar atvažiavo policijos pareigūnai.
Liudytojas V. D. parodė, kad A. A. jis pažįsta, jie kartu dirba. Įvykio diena (2018-09-21) buvo penktadienis, darbą baigė prieš 15 val. ir jis (V. D.) parvežė ir A. A. išleido prie namų, o pats nuvažiavo pas save namo. Būnant namuose, apie 17-18 val., pas jį dviračiu atvažiavo A. A., pasiūlė išgerti, sakė, kad jį gaudo policija. Tai išgirdusi V. D. žmona išvarė A. iš namų. Žmona sakė, kad nenori problemų. A. buvo išgėręs, nors grįžtant iš darbo jis tikrai buvo blaivus. Be to, jam (V. D.) pasirodė, kad A. kažkoks pasimetęs, išsigandęs, keistai elgėsi. A. buvo ne su tais pačiais rūbais kaip grižo iš darbo. A. išvarius, kiek žino jis (A.) nuėjo prie klubo, kur buvo susirinkęs jaunimas, tarp kurių buvo jo (V. D.) sūnus R. D., kuris sekančią dieną pasakojo, kad kai A. atėjo pas juos, jis turėjo degtinę "Maskovskaja" ir "Bajorų" ir kad A. gėrė atsineštą degtinę.
Kaltinamasis A. A. dėl J. G. nužudymo kaltu iš esmės prisipažino, nurodė, jog nukentėjusiajai atsisakius A. A. parduoti alkoholio, jis supyko, sugriebė nukentėjusiąją už rūbų ties krūtine, jie susigrūmė, vėliau sugriebė ant stalo gulėjusį peilį ir juo smogė nukentėjusiajai. Pastaroji liko gulėti ant žemės ir daugiau nebeatsikėlė.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad J. G. lavonas (guli aukštielninkas, ant grindų) su išoriniais kūno sužalojimais aptiktas jos gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), tarp virtuvės ir kambario (b. l. 103-189 1 t.).
Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 1178/2018 (01) matyti, kad J. G. mirtis įvyko nuo durtinio pjautinio krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimo (durtinė pjautinė kiauryminė krūtinės kairės pusės žaizda su IV tarpšonkaulio ir IV šonkaulio, krūtinplėvės ir širdies sužalojimais). Tai komplikavosi ūminiu vidiniu kraujavimu į kairę krūtinplėvės ertmę (980 g skysto kraujo), širdies tamponada krauju (515 g skysto kraujo širdiplėvėje), ūmiu širdies kraujagyslių veiklos sutrikimu.
J. G. mirtis galėjo įvykti prieš 4-8 valandas iki jos lavono apžiūros įvykio vietoje.
Ištyrus J. G. lavoną ir įvertinus papildomų tyrimų duomenis, nustatyti sužalojimai:
- durtinė-pjautinė kiauryminė kairės pusės žaizda su IV tarpšonkaulio ir IV šonkaulio, krūtinplėvės ir širdies sužalojimais. Ši žaizda padaryta duriančiu-pjaunančiu daiktu, kuo galėjo būti peilio geležtės tipo įrankis, vienu trauminiu poveikiu, duriant nukentėjusios atžvilgiu iš priekio atgal, iš kairės į dešinę, iš viršaus žemyn, iki kelių-keliasdešimt minučių laikotarpyje iki mirties. Šis sužalojimas yra būdingas sužalojimams, padaromiems kitam asmeniui. Tai rodo sužalojimo lokalizacija, morfologiniai ypatumai ir pobūdis. Šis sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu;
- pjautiniai veido ir kaklo sužalojimai padaryti pjaunančiu daiktu, kurio galėjo būti ir nurodyto daikto pjaunantieji paviršiai, ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais, iki kelių- keliasdešimties minučių laikotarpyje iki mirties. Tai rodo sužalojimų morfologiniai ypatumai. Šiame papunktyje nurodyti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą;
- poodinės kraujosruvos kairėje blauzdoje padarytos kietais bukais daiktais dviem atskirais trauminiais poveikiais, iki paros laikotarpyje iki apžiūros. Šios kraujosruvos galėjo būti padarytos tiek pačiam asmeniui susižalojant, tiek kitam asmeniui suduodant smūgius. Tai rodo jų lokalizacija. Kraujosruvos atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
J. G. lavono kraujyje ir stiklakūnyje etilo alkoholio nerasta.
J. G. lavono tyrimo metu nustatyti sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 6-iais trauminiais poveikiais. Po širdies sužalojimo nukentėjusioji kelių-keliolikos minučių laikotarpyje prarado sąmonę ir mirė, kiti sužalojimai įtakos jos sąmonei ir mirčiai neturėjo. J. G. lavono tyrimo metu nustatyti sužalojimai nėra būdingi sužalojimams, padaromiems žalojant save (1 t., b. l. 195-201).
Iš Teismo medicinos specialisto (ekspertas) Jūrio Plentos paaiškinimų matyti, jog Specialisto išvados Nr. 1178/2018 (01), 2 p. nurodoma kad J. G. mirtis įvyko prieš 4-8 valandas iki lavono apžiūros įvykio vietoje bei nurodyta data 2018-09-21 17.05 val. Ši valanda yra užduotyje konstatuotas lavono radimo laikas. Mirties laiką reikia skaičiuoti nuo teismo medicinos eksperto lavono apžiūros laiko, kuris užduotyje nurodytas 22.00-22.30 val., tokiu būdu J. G. mirtis įvyko 2018-09-21 tarp 14 val. ir 18 val. (b. l. 2 2 t.).
Taigi iš specialisto išvados matyti, jog nukentėjusiajai sužalojimai buvo padaryti ne mažiau kaip 6-iais trauminiais poveikiais, iš jų 3 - peiliu. Po širdies sužalojimo nukentėjusioji kelių-keliolikos minučių laikotarpyje prarado sąmonę ir mirė, kiti sužalojimai įtakos jos sąmonei ir mirčiai neturėjo.
Iš bendrojo pagalbos centro ataskaitos, policijos suvestinės, garso įrašų išklotinės (b.l. 95-101 1 t., b.l. 25-37 2 t.) matyti, jog apie rastą nužudytą J. G. 2018 09 21 17:09 val. pranešė B. (pavardė nenurodyta), o 21:11 val. – A. A., kuris nurodė, jog tai galėjo padaryti agresyvus vyriškis, kuris grasino peiliu.
Ne tik pranešime apie įvykį, bet ir 2018 09 22 liudytojo apklausos metu bei asmens atpažinimo pagal nuotraukas metu (b.l. 94-100 2 t.) A. A. nurodė, jog jis matė, kaip „V.“ smaugė J., o po to mosikavo peiliu, t.y. jis melagingai nurodė, jog galimai J. G. galėjo nužudyti kitas asmuo – „V.“ - V. K..
Iš Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. 369/2018 (01) (2 t., b. l. 42-56) matyti, kad atlikus DNR tyrimą, J. G. dešinės rankos panagių turinyje gautas mišrus, ne daugiau nei dviejų asmenų DNR profilis, iš kurių vienas DNR profilis sutampa su A. A. DNR profiliu su 99,99999999999% tikimybe, o kitas DNR profilis sutampa su J. G. DNR profiliu su 99,9999999999999% tikimybe.
Atlikus DNR tyrimą, J. G. kairės rankos panagių turinyje gautas DNR profilis sutampa su J. G. profiliu su 99,9999999999999% tikimybe, kito asmens DNR profilio nerasta.
Ant rakto su pakabuku, pakabinamos spynos rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą gautas DNR profilis sutampa su J. G. DNR profiliu su 99,9999999999999% tikimybe.
Ant keturių peilių, virtuvinio peilio su mėlynos spalvos rankena - žmogaus kraujo nerasta.
Iš specialisto išvados (b.l.105-106 2 t.), matyti, kad būtent A. A. buvo nustatyta poodinė kraujosrūva kairėje blauzdoje su odos nubrozdinimu jos fone, daugybiniai odos nubrozdinimai dešiniame rieše, plaštakoje, dešinėje blauzdoje. Nustatyti sužalojimai padaryti prieš 5-7 paras iki apžiūros (2018 09 28 11:45 val.) Sužalojimai padaryti per trumpą laiko tarpą vienas po kito. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 3 trauminiais poveikiais.
Taigi, sugretinus kaltinamojo A. A. teisme duotus parodymus apie įvykio aplinkybes bei šios specialisto išvados duomenis, matyti, jog A. A. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti nusikaltimo metu nukentėjusiajai ginantis nuo užpuolimo. Duomenų kad kas nors kitas (pav. kaltinamojo apkalbėtas V. K. būtų galėjęs nužudyti nukentėjusiąją ar kaip kitaip prisidėti prie pastarosios nužudymo – nėra, nes iš aukščiau jau minėtos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. 369/2018 (01) matyti, jog, atlikus DNR tyrimą, V. K. rankų nagų nuokarpose su panagių turiniu gautas DNR profilis sutampa su V. K. DNR profiliu su 99,99999999999999% tikimybe, kito asmens DNR profilio negauta. Ant V. K. marškinių, šlepečių (kroksų) žmogaus kraujo nerasta. Ant V. K. kelnių dėmių ir sutepimų, tinkančių kraujo tyrimui, nerasta (2 t., b. l. 42-56).
Taigi, ant V. K. ir/ar kitų asmenų, įvykio dieną bendravusių su nukentėjusiąja, kraujo ar sužalojimų pėdsakų nerasta, kaip ir pas J. G. namuose nerasta V. K. ir/ar kitų asmenų DNR ar kraujo (b.l. 31 3 t., b.l. 42-56 2 t.), todėl, teismo nuomone, tiek BPG pranešimas, tiek specialisto išvada neabejotinai patvirtina A. A. parodymus, jog dėl savo paties įvykdyto nužudymo, jis buvo melagingai apkaltinęs „V“.
Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nužudymas veikiant tiesiogine tyčia yra tada, kai kaltininkas supranta, kad savo veika kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir nori ją atimti. Nužudymo netiesiogine tyčia atveju kaltininkas supranta, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numato, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir nors nenori atimti gyvybės, sąmoningai leidžia tokiems padariniams atsirasti.
Pagal susiformavusią teismų praktiką apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (į kurias žmogaus kūno dalis (organus) yra smūgiuojama), nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo, ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-423/2006, 2K-366/2011, 2K-316-699/2015, 2K-267-942/2017).
Teismas nenustatė, kad kaltinamasis kryptingai būtų siekęs nukentėjusiosios J. G. mirties, tačiau kaltinamasis turėjo suprasti, jog prieš žmogų naudojant peilį ir juo suduodant keletą kartų, gali būti sukeltas realus pavojus jo sveikatai ar net gyvybei. Fizinio smurto pobūdis (smūgiuota peiliu), intensyvumas (ne mažiau kaip 6 trauminiai poveikiai, lokalizacija (krūtinės, galvos, veido sritis) teismui leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis suvokė, kad savo veiksmais ne tik gali sutrikdyti nukentėjusiajai sveikatą, bet ir kėsinasi į jos gyvybę. Kadangi nukentėjusiajai sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 6 trauminiais poveikiais, todėl atmestina bet kokia neatsargaus smūgio sudavimo versija. Iš nukentėjusiajai suduotų smūgių kiekio (ne mažiau 6 trauminių poveikių, iš jų 3 suduodant ir peiliu) darytina išvada, jog nukentėjusioji buvo mušama tyčia. Suduodamas daugybinius smūgius į krūtinę, veidą, A. A. negalėjo nesuprasti, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams – mirčiai – atsirasti. Bylos medžiagoje nėra jokių patikimų duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis, net ir pamatęs savo veiksmų rezultatą, būtų siekęs sušvelninti pasekmes: gaivinęs ar bent jau kvietęs pagalbą sužalotai J. G.. Panaudoto fizinio smurto pobūdis ir intensyvumas, kaltinamojo nenoras išvengti sunkesnių padarinių – pagalbos neiškvietimas sužalotajai ir be sąmonės paliktai nukentėjusiajai – liudija apie netiesioginę tyčią nužudyti.
J. G. mirtis - smurtinė, į ką nurodo specialisto išvada, įvykio vietoje rasta situacija, kai buvo padaryti sužalojimai (nukentėjusioji rasta tarpduryje, su durtinėmis žaizdomis, namas užrakintas iš išorės, dingę namo spynos raktai), pats sužalojimų pobūdis. Iš A. A. parodymų, liudytojų V. D., D. V. parodymų apie A. A. elgesį įvykio vakare (prašė paslėpti, nurodė, jog tai jį čia gaudo ir kt.), kai į įvykio vietą buvo matomos važiuojančios greitosios pagalbos, policijos mašinos, teismui leidžia daryti išvadą, jog nusikaltimą (J. G. nužudymą) įvykdė A. A..
Kaltinamojo aiškinimai, kad jis J. G. mušė/nužudė išprovokuotas pastarosios elgesio (pastarajai atsisakius parduoti alkoholio), niekaip nešvelnina kaltinamojo teisinės padėties ir yra atmestini kaip gynybos versija, kuria siekiama sušvelninti savo padėtį ar net išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Visgi, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti, kad nusikaltimas (nužudymas) buvo iš anksto suplanuotas. Nors nusikaltimas padarytas J. G. gyvenamojoje vietoje, tačiau čia kaltinamasis ne kartą yra lankęsis (beje, pasak jo paties ir liudytojo R. N. net ir tą pačią nužudymo dieną). Iš liudytojų parodymų matyti, jog būtent namuose J. G. prekiavo alkoholiu, kaltinamasis nukentėjusiąją pažinojo, iš liudytojų parodymų taip pat matyti, jog J. G. jau išgėrusiems alkoholio neparduodavo (beje, pasak liudytojų ir paties kaltinamojo, anksčiau tą dieną ji degtinės nepardavė ir V.), nė vienas liudytojas nenurodė, jog kaltinamojo ir J. G. santykiai būtų buvę priešiški. Atvirkščiai, liudytojai kaltinamąjį apibūdino kaip pakankamai taikų žmogų, kuris kartais „blūdydavo“ išgėręs.
Byloje nėra jokių duomenų, kad J. G. būtų užsipuolusi kaltinamąjį, to nenurodo ir A. A.. Atvirkščiai, jis nurodo, kad būtent jis, supykęs dėl jam neparduotos degtinės, puolė J. G., prašė/reikalavo parduoti alkoholio, o šiai ir tuo metu atsisakius tai padaryti, sugriebė peilį ir juo jai smūgiavo. Tai, kad A. A. nuoširdžiai atskleidė įvykio detales, kolegijos nuomone, patvirtina ir ta aplinkybė, jog jis prisipažino, kad nužudžius J. G. jis iš jos namų pasiėmė 3 butelius degtinės, buvusius kitame kambaryje lovoje po pagalvėmis.
Esant aukščiau aptartiems įrodymams, laikytina, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis padarė nukentėjusiajai kūno sužalojimus, dėl kurių pastaroji mirė, o tarp kaltinamojo veiksmų ir įvykusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Trauminių poveikių kiekis ir jų lokalizacija (krūtinės ląstos, veido, galvos, kaklo) leidžia teismui padaryti išvadą, kad J. G. buvo sužalota tyčia, o ne dėl neatsargumo.
Iš kaltinamojo parodymų matyti, jog jam užpuolus nukentėjusiąją, atsisakiusią parduoti kaltinamajam alkoholio, kaltinamasis toliau reikalavo parduoti degtinės. Kaltinamasis teigia, kad jis nuvyko į nukentėjusiosios sodybą, turėdamas tikslą iš pastarosios nusipirkti alkoholio, neketino jos žudyti ir tik pastarai atsisakius parduoti alkoholio, iš pykčio ją užsipuolė, mušė, badė peiliu ir pasisavino jai priklausantį turtą – tris degtinės butelius. Nepriklausomai nuo to, kad nužudęs nukentėjusiąją, kaltinamasis iš nukentėjusiosios namų pagrobė sąlyginai nedidelės vertės turtą - tik tris butelius degtinės, tačiau pasisavinto turto vertė veikos vertinimo ir kvalifikacijos nekeičia ir teismas laiko, jog byloje yra pagrindo konstatavimui, kad nukentėjusioji buvo nužudyta, siekiant pasisavinti jos turtą, t. y. dėl savanaudiškų paskatų.
Byloje nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą prieš nukentėjusiąją, taip jai atimdamas galimybę priešintis bei pašalindamas kliūtį įgyvendinti nusikalstamus ketinimus – užvaldyti nukentėjusiajai priklausantį turtą - alkoholį. Kartu kolegija pažymi, kad kai nužudymas padaromas plėšimo metu, veikos kvalifikuojamos pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir BK 180 straipsnio atitinkamą dalį. Šiuo konkrečiu atveju - pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, nes nusikalstamų ketinimų įgyvendinimui buvo panaudotas peilis.
A. A. suduodamas smūgius nukentėjusiajai į gyvybiškai svarbias kūno dalis, naudodamas peilį, suvokė naudojamo smurto pavojingumo pobūdį bei neabejotinai suprato, kad savo veika kėsinasi ne tik į nukentėjusiosios J. G. sveikatą, bet ir į gyvybę. Kaltinamojo abejingumą pasekmėms, kolegijos nuomone, įrodo ta aplinkybė, jog kaltinamasis atlikęs veiksmus, susijusius tiesioginiu priežastiniu ryšiu su nukentėjusios mirtimi bei pamatęs nejudančią nukentėjusiąją ne tik iš kito kambario paėmė tris butelius degtinės, bet ir nekvietė pagalbos, o paliko ją užrakindamas, namo įėjimo duris iš lauko bei raktą išmesdamas.
Bausmės skyrimas
A. A. savo kaltę dėl abiejų smurtinių nusikaltimų pripažino, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios sutiko duoti parodymus, todėl laikytina, kad jis prisipažino, nuoširdžiai gailisi ir tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. A. A. turi kalbos defektą - nerišliai kalba, šiek tiek moka rašyti, mokykloje mokėsi pagal palengvintą programą, baigė (duomenys neskelbtini) vidurinę mokyklą 12 klasių ir (duomenys neskelbtini) profesinę mokyklą, įgijo pjūklininko specialybę, turi traktoriaus vairuotojo pažymėjimą. Pasak jo paties, jis galvos traumų neturėjo, nesilankė pas psichiatrus, psichologus, vaistų negėrė, supranta, kokios būna priklausomybės, jų neturi, kiekvieną rytą kartu su tėvu važiuoja dirbti į mišką, turi pjūklininko pažymėjimą, moka saugiai nuleisti medį.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis nusikaltinimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors A. A. neteistas, tačiau jis kelis kartus yra administracine tvarka už pasirodymą viešoje vietoje neblaivaus (b. l. 158-177 3 t.), psichiatrijos ligoninėje negydytas, narkologinėje įskaitoje neįrašytas, psichikos sveikatos centre nesigydė, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b.l. 154-156, 163-172, 174-176 3 t.), tačiau jis padarė kelis nusikaltimus prieš asmenį, iš jų vieną labai sunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 6 d.), kuriuo sukeltos negrįžtamos pasekmės - atimta žmogui gyvybė, todėl, įvertinant kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti skiriant sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant artimą sankcijos numatytam vidurkiui. Sąlygų BK 62 str. taikymui nėra.
BK 129 str. 2 d. 9 p. ir BK 180 str. 2 d. numatyti nusikaltimai yra padaryti idealiosios sudėties sąlygomis. Šie nusikaltimai priskiriami prie labai sunkių ir sunkių nusikaltinimų, todėl skirtinos su terminuotu laisvės atėmimu susijusios bausmės. BK 140 str. 1 d. numatytas nusikaltimas yra nesunkus (BK 11 straipsnis), nukentėjusysis pretenzijų kaltinamajam neturi, jie buvo susitaikę, todėl už šį nusikaltimą A. A., kaip pirmą kartą teisiamam, skirtina arešto bausmė. Taikant BK 65 str. 1 d. 1 p. a) p. p. pagal atskirus straipsnius paskirtos bausmės bendrintinos taikant bausmių apėmimą – BK 63 str. 5 d. 1 ir 2 d.
Paskirta kardomoji priemonė – suėmimas paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina ir vykdytinas nuosprendis. A. A. į bausmės atlikimo laiką įskaitytinas laikinas sulaikymas ir kardomasis kalinimas nuo 2017 12 05 iki 2017 12 06 (2 paros - b.l.60, 62 1 t.) ir nuo 2018 10 22 (b.l. 57 3 t.) iki nuosprendžio paskelbimo dienos.
Nukentėjusysis J. G. pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas priteisti 1 530,46 Eur turtinei ir 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b.l. 8-20 2 t.). Teisiamojo posėdžio metu papildomai pateikė kvitus (b.l. 79-86 4 t.) turtinei žalai pagrįsti 261,18 Eur sumai.
J. G. nurodė, jog sesuo savo šeimos, vaikų neturėjo. Visomis laidotuvių apeigomis rūpinosi J. G.. Patvirtina, kad gavo 304 Eur laidojimo pašalpą, ji iš pateiktų turinių reikalavimų nėra išminusuota. Į Teisingumo ministeriją dėl žalos atlyginimo nesikreipė ir jokios piniginės išmokos nėra gavęs.
Su nužudyta seserimi buvo artimi, J. G. kaskart ją aplankydavo, susiskambindavo kas savaitę, sesuo gyveno tėviškėje. Dėl netekties pašlijo sveikata, dėl slogių prisiminimų, yra priverstas tėviškę parduoti, nes prisiminimai kelia didelį stresą. Patirto streso, skausmo iškęsti ar jį užmiršti - neįmanoma.
Nukentėjusiojo turėtas išlaidas, susijusias su sesers – nužudytos nukentėjusiosios J. G. laidojimu patvirtina teismui pateikti kvitai, sutartys, sąskaitos, vienok, teismas sutinka su gynėjos išsakyta nuomone, kad žemės mokestis, mokesčiai už telekomunikacijos paslaugas, bankų išrašų ir pan. gavimą (b.l. 80-83 4 t. 14,48+1,13+21,92+4,21=41,74 Eur) nėra tiesiogiai susiję su būtent kaltinamojo nukentėjusiajam padaryta žala padaryta, taip pat J. G. yra gavęs vienkartinę laidojimo pašalpą, todėl šiomis sumomis mažinamas prašomo tenkinti civilinio ieškinio dydis. J. G. nurodo, kad geležinkelio kelionės bilietai ir kuro kvitai yra susiję su jo važinėjimu pas tyrėjus su byla susijusiais klausimais ir/ar sodybą ikiteisminio tyrimo pareigūnams atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus. Teismas sutinka, jog su procesu nukentėjusysis turėjo ir net po keletos mėnesių galėjo turėti išlaidų, jų dydis nėra neprotingai didelis, todėl šioje dalyje J. G. prašymas, priteisti jam padarytą turtinę žalą, yra tenkinamas. Tokiu būdu civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo yra tenkinama iš dalies - iš kaltinamojo A. A. nukentėjusiojo J. G. naudai priteisiant 1 445,90 Eur (1 530,46+261,18-304-41,74=1 445,90) turtinei žalai atlyginti.
Be to nukentėjusysis J. G. prašo iš kaltinamojo priteisti 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau teismas daro išvadą, kad šioje dalyje nėra pagrindo visiškai tenkinti nukentėjusiojo reikalavimo.
Civilinio kodekso 6.250 str., reglamentuojantis neturtinės žalos atlyginimą, nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Nukentėjusysis, pagrįsdamas pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo, teismui paaiškino, kad dėl sesers mirties patyrė išgyvenimus, stresą, neteko artimo asmens, dėl patirtų neigiamų išgyvenimų, susijusių su įvykio vieta, priverstas parduoti sodybą (tėviškę), tačiau, teismas suprasdamas jo netektį bei įvertinęs visas aplinkybes, mano, kad J. G. prašomas priteisti neturtinės žalos dydis neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų. Nekvestionuojant tos aplinkybės, kad nukentėjusįjį/civilinį ieškovą J. G. su nužudytąja siejo giminystės ryšys, teismas pažymi, jog jie gyveno savarankiškai ir atskirai, susitikdavo epizodiškai, todėl J. G. naudai iš kaltinamojo priteistina 8 000 Eurų neturtinės žalos atlyginimui. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į teismų praktiką, taip pat įvertina kaltinamojo turtinę padėtį, įvertina, tą aplinkybę, jog jam skirtina ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą kaltinamasis neturi.
1. Mobiliojo ryšio telefonas Hua Wei (sudaužytas ekranas), Swedbank kortelė, Omni ID kortelė, ruda piniginė - saugomi Vilniaus aps. VPK saugojimo kameroje pagal 2019 04 04 kvitą Nr. LS003902 (b.l. 70 3 t.), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini A. A..
2. 20,50 Eur, saugomi Vilniaus aps. VPK pagal 2019 04 05 kvitą serija AAC Nr. (b.l. 73 3 t.), nuosprendžiui įsiteisėjus, nukreiptini civilinio ieškinio dengimui.
3. Marškinėliai, liemenėlė, juodai baltas sijonas, pilkos kojinės, panagės, plaukai, nagai, pakabinama spyna, raktas su pakabuku, 5 peiliai, mobiliojo ryšio telefonas, 4 daktiloskopinės plokštelės, tuščias butelis „Bosca“, lyginamieji pavyzdžiai, pirštų pėdsakai, saugomi Vilniaus aps. VPK saugojimo kameroje pagal 2019 04 04 kvitą Nr. LS003903 (b.l. 78 2 t.), plaukai, dantų protezai, saugomi Vilniaus aps. VPK saugojimo kameroje pagal 2019 04 10 kvitą Nr. LS003919 (b.l. 81 2 t.)– nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.
Kaltinamojo A. A. nuosavybės teisės neapribotos.
Proceso išlaidų byloje nėra.
Išnagrinėjęs bylą, bei vadovaudamasis BPK 297-305, 307 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
A. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d. ir paskirti jam 15 parų areštą;
pripažinti kaltu pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. ir paskirti jam laisvės atėmimą 10 metų;
pripažinti kaltu pagal BK 180 str. 2 d. ir paskirti laisvės atėmimą 2 metams ir šešiems mėnesiams.
Taikant BK 65 str. 1 d. 1 p a) p bei BK 63 str. 5 d. 1 ir 2 p., paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 10 metų, ją atliekant pataisos namuose.
Kardomąją priemonę suėmimą palikti iki įsiteisės nuosprendis, o jam įsiteisėjus ją panaikinti ir vykdyti nuosprendį. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaityti laikiną sulaikymą nuo 2017 12 05 iki 2017 12 06 (2 paras) ir kardomąjį kalinimą nuo 2018 10 22 iki nuosprendžio paskelbimo dienos (2019 09 11).
J. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. A. nukentėjusiojo J. G. naudai 1 445,90 EUR turtinei ir 8 000 EUR neturtinei žalai atlyginti.
Mobiliojo ryšio telefoną Hua Wei (sudaužytas ekranas), Swedbank kortelę, Omni ID kortelę, rudą piniginę - saugomus Vilniaus aps. VPK saugojimo kameroje pagal 2019 04 04 kvitą Nr. LS003902 (b.l. 70 3 t.), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti A. A..
20,50 Eur, saugomus Vilniaus aps. VPK pagal 2019 04 05 kvitą serija AAC Nr. (b.l. 73 3 t.), nuosprendžiui įsiteisėjus, nukreipti civilinio ieškinio dengimui.
Marškinėlius, liemenėlę, juodai baltą sijoną, pilkas kojines, panages, plaukus, nagus, pakabinamą spyną, raktą su pakabuku, 5 peilius, mobiliojo ryšio telefoną, 4 daktiloskopines plokšteles, tuščią butelį „Bosca“, lyginamuosius pavyzdžius, pirštų pėdsakus, saugomus Vilniaus aps. VPK saugojimo kameroje pagal 2019 04 04 kvitą Nr. LS003903 (b.l. 78 2 t.), taip pat plaukus, dantų protezą, saugomus Vilniaus aps. VPK saugojimo kameroje pagal 2019 04 10 kvitą Nr. LS003919 (b.l. 81 2 t.) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.