- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-04-20
- Bylos Nr.
- 1-154-468/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43126-20
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Kazlauskienė
- Nukentėjusysis
- N. J.
- Kaltinamasis
- J. Č.
- Advokatai
- Jurijus Surininas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, teistas:
1) 2014-10-10 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos) laisvės apribojimu 8 mėnesiams;
2) 2018-03-29 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 60 parų areštu;
3) 2019-09-09 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 1 metų ir 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme;
kaltinamas pagal BK 135 str. 2 d. 3 p.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. Č. sunkiai sužalojo šeimos narį, o būtent jis 2020-10-27 apie 17:30 val., automobilio stovėjimo aikštelėje, esančioje, prie pastato (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio asmeninio konflikto metu su neregistruotoje santuokoje kartu gyvenančia N. J., tyčia sudavė jai kumščiu į galvą, nuo ko nukentėjusioji praradusi samonę nukrito ant žemės. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, jis, parsivežęs vis dar be sąmonės buvusią N. J. prie namų, esančių (duomenys neskelbtini), 2020-10-27 apie 18:50 val., prie įėjimo į namą sudavė be sąmonės gulinčiai N. J. ne mažiau kaip septynis smūgius ranka į galvos ir krūtinės sritį, po ko, įsitempęs ją į namo vidų, spyrė jai ne mažiau kaip vieną kartą į tarpvietę ir sudavė ne mažiau kaip du smūgius kumščiu į galvą ir į krūtinę. Tokiais savo veiksmais J. Č. padarė nukentėjusiajai kraujosruvą tarpvietės srityje, nosikaulių ir kairio žandinio sinuso priekinės - išorinės sienelių lūžius, kraujosruvą kairės akies vokuose su ūmiu kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje, nuo ko nukentėjusiajai N. J. sunkiai sutriko sveikata. Tokiu būdu J. Č. padarė nusikaltimą, numatytą BK 135 str. 2 d. 3 p.
Kaltinamasis J. Č. kaltu prisipažino ir parodė, jog N. J. yra jo sugyventinė, kartu gyvena 9 metus, turi bendrą dukrą. 2020-10-27 apie 17 val., jam paskambino N., iš balso atrodė, kad ji neblaivi, ir jie susitarė susitikti prie bendrabučio (duomenys neskelbtini). J. Č. nuėjo iki bendrabučio ir matė, kaip N. nukrito ant žemės. Jis N. prie bendrabučio nemušė, bent jau to nepamena. N. gulėjo, negalėjo paeiti, todėl J. Č. paskambino draugui V., kad jam padėtų N. nuvežti namo. Atvažiavęs V. jam padėjo pakelti N., įsodino ją į automobilį, o atvažiavus iki namų padėjo už vartų nuvesti N. ir pats išvažiavo. J. Č. ėjo pas kaimyną K. B. prašyti pagalbos parnešant N. namo, bet prie namų buvo K. žmona J. B., kuri pasakė, kad K. nėra namuose. Tuomet J. Č. paėmęs N. už jos abiejų rankų, tempė ją į namus ir po to kelis N. sudavė į veidą, krūtinę, ji neatsipeikėjo, tada paėmė presuotų drožlių plokštę ir uždėjo ant laiptų, ir toliau N. nutempė į namus ir paliko ją gulėti kambaryje ant grindų, ir vėl sudavė N. dešinės rankos kumščiu apie 5 kartus į veidą ir krūtinę, bet N. vis tiek neatsikėlė, knarkė, todėl jis paliko ją gulėti ant grindų. J. Č. pats nuėjo išgerti 100 g degtinės, po to į namus pasibeldė policija, kurie iškvietė greitąją med. pagalbą. Atvažiavę medikai išsivežė N., J. Č. nuėjo miegoti, o 2020-10-28 apie 07 val. vėl atvažiavo policija, pasakė jam apsirengti, pranešė, kad jis yra sulaikytas. Įvykio dieną susitikdamas su N. buvo išgėręs 200 g degtinės ir alaus, bet girtas nesijautė. Būdavo, kad išgėręs jis mušdavo N., dėl to yra teistas. Savo kaltę, kad mušė N. prisipažįsta, dėl savo poelgio gailisi, atsiprašo nukentėjusiosios.
Iš esmės analogiškus parodymus J. Č. buvo davęs ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 178-181, 184-186).
J. Č. savo parodymus buvo patvirtinęs parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu (t. 2, b. l. 1-13).
Motyvuojamoji dalis
Tai, kad kaltinamais padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, teismo nuomone, patvirtina ne tik jo parodymai teisiamojo posėdžio metu, bet ir nukentėjusiosios, liudytojų parodymai bei rašytinė bylos medžiaga.
Byloje, nustatyta, jog N. J. gim. (duomenys neskelbtini), 2020-10-27 apie 21:34 val. buvo pristatyta į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur jai buvo diagnozuota ūminė sudurinė hematoma kairėje, nosikaulių ir žandinio sinuso priekinės lateralinės sienelių lūžiai.
2020-10-28 įvykio vietos - gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) vieno kambario buto Nr. 2. apžiūros metu, nustatyta, kad įėjimas į namą iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Ties įėjimu yra betoniniai 4 pakopų laiptai. Ant 2 pakopos nuo apačios, yra raudonos spalvos dėmė, nuo jos paviršiaus paimta nuoplova. Įėjus į namą koridoriuje, virtuvėje ir kambaryje daiktai guli tvarkingai. Name ir lauke aplink namą matomų vaizdo stebėjimo kamerų nėra (t. 1, b. l. 18-28).
Nukentėjusioji N. J. teisme parodė, jog ji su J. Č. kartu gyvena nuo 2011 metų, turi bendrą vaiką. J. ir ji labai dažnai vartodavo alkoholį, o kai išgerdavo, prasidėdavo barniai, išgėręs J. tapdavo agresyvus ir dažnai vartojo prieš ją smurtą, kelis kartus dėl to yra teistas. Kai jis grįždavo iš kalėjimo, ji jam atleisdavo ir jie kartu gyveno toliau. Daugybę kartų dėl sumušimo ji net nesikreipė į policiją. 2020-10-27 ji buvo namuose, J. buvo darbe. Pavakare nutarė nueiti į parduotuvę alaus ir stotelėje palaukti grįžtančio namo J. Kaip jai atrodo, J. grįžo autobusu, buvo išgėręs, agresyvus, jie ėjo link namų, pamena, kad prie bendrabučio jis jai trenkė į galvą (negali tiksliai įvardinti kur pataikė) ir kas vyko toliau nežino. Atsipeikėjo ligoninėje. maždaug po savaitės ją išrašė iš ligoninės, tada mirė tėvas, po trijų dienų - motina, jai visi įvykiai susipynė, jokių detalių nepamena. Civilinio ieškininio ji nereikš, J. gali atleisti, tačiau daugiau su juo nebebendraus.
Liudytojas Z. P. teisme parodė, kad 2020-10-27 jis buvo pas savo sesę, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), svečiuose. Apie 18 val. 45 min., jau buvo tamsu, gatvė buvo apšviesta, jis nuo sesės namų ėjo link stotelės (duomenys neskelbtini). Eidamas (duomenys neskelbtini), jis pamatė, kad prie nuosavo namo tarpduryje guli moteris. Viršutinė jos dalis gulėjo namie, o kojos lauke. Moterys buvo nuoga, tik su apatiniais. Šalia moters stovėjo vyras juodu plaukų, apsirengęs tamsios spalvos rūbais, iš pažiūros - neblaivus, svirduliavo. Vyras stovėdamas prie moters jai rusiškai sakė „einam“. Moteris į vyro raginimus nereagavo ir tada vyras sudavė jai kairės rankos kumščiu į krūtinę 4–7 kartus. Sudavęs smūgius, vyras vėl ragino moterį atsikelti ir eiti. Moteris į jo žodžius nereagavo. Moteris nejudėjo, nekalbėjo, tik dejavo, girdėjo moterišką balsą. Po to vyras užėjo į namą ir kairės rankos kumščiu dar sudavė kelis (3–4) smūgius moteriai į krūtinę. Po suduotų smūgių moteris nutilo, neskleidė jokių garsų. Nurodytas vyras ir toliau šaukė: „Einam, einam“. Tada vyras paėmė moterį už kojų ir įsitempė į namo vidų, ir uždarė namo lauko duris. Visą įvykį stebėjo maždaug 15-20 metrų atstumų nuo namo. Tada Z. P. paskambino savo sesei ir papasakojo apie įvykį, ir paprašė, kad ji jam patartų, ką daryti. Sesė jam pasakė, kad minėti žmonės tarpusavyje dažnai konfliktuoja, kad iš jų jau senai yra paimti vaikai. Po pokalbio su sese, jis pranešė apie įvykį bendruoju pagalbos telefonu.
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, liudytojas Z. P. nuotraukoje Nr. 1 atpažino J. Č., kaip vyrą apie kurį jis davė parodymus (t. 1, b. l. 99-102).
Liudytoja J. Č. teisme parodė, kad Z. P. yra jos brolis. 2020-10-27 jis buvo vakare atvažiavęs pas ją į svečius. Apie 18.45 val. jis išėjo į autobusą ir už kelių minučių (18.48 val. - žino tiksliai nes yra išlaikiusi skambučių sąrašą) sulaukė jo skambučio. Jis sakė, kad einant (duomenys neskelbtini) pamatė, kad viename kieme vyras stipriai muša moterį, paklausė, ką jam daryti, nes jis labai išsigando. Ji jo paklausė, kurioje vietoje jis tą mato, jis jai paaiškino, kur, į ką ji jam atsakė, kad ten dažnai atvažiuoja policija ir kažkas jau turbūt iškvietė policiją. Ji į įvykio vietą nebuvo nuėjusi ir įvykio nematė. Žino, kad brolio nurodytame name gyvena asocialūs asmenys, dažnai vartojantys alkoholį.
Liudytojas Č. O., Vilniaus AVPK Vilniaus rajono policijos komisariato vyresnysis tyrėjas, teisme parodė, kad 2020-10-27 jis dirbo kartu su ekipažo vyresniuoju, vyr. tyrėju H. F.. Apie 18:55 val. gavo pranešimą iš OVS budėtojo, kad adresu (duomenys neskelbtini) pranešėjas mato, kaip vyras muša moterį, kurią įtempė į namą. Atvykus į (duomenys neskelbtini) juos pasitiko pranešėjas Z. P., kuris paaiškino, kad atvažiavo pas seserį, gyvenančią (duomenys neskelbtini), praeidamas keliu pastebėjo, kaip namo kieme vyriškis bando gulinčią moterį partempti į namus, nurodė, kad vyriškis partempė moterį, galimai jai sudavė. Kadangi namo kiemas buvo neapšviestas, tai nebuvo aišku, ar iš tikrųjų pranešėjas galėjo matyti smurtą. Kadangi moteriškei galimai buvo reikalinga skubi pagalba, tai, paėmę liudininko kontaktinius duomenis, nuėjo link nurodyto namo, tuo metu namo kieme lakstė aviganis, vaikščiojo šuns savininkė K. V., pastaroji jų prašymu uždarė šunį į voljerą. K.V. jiems paaiškino, kad jos brolis J. Č. gyvena atskiroje namo dalyje dviese su sugyventine. J. dienos metu dirbo, o vakare atvedė prie namų girtą sugyventinę, kuri prieš tai girtavo (duomenys neskelbtini), namo kieme dėl girtumo brolio J. sugyventinė N. J. parkrito ant žemės ir savarankiškai judėti negalėjo, brolis bandė sugyventinę nutempti į namus, prašė ir jos pagalbos, tačiau ji padėti atsisakė, nes brolis J. su sugyventinę nuolat girtuokliauja, nesiprausia, todėl bijo užsikrėsti kokia nors liga. K.V. nematė, kad brolis J. muštų sugyventinę. J. Č. atrakino jiems savo namo duris, Č. O. su H. F. užėję į kartu vidų pamatė kambaryje ant grindų gulinčią moteriškę, kuri garsiai knarkė, tačiau jos prižadinti nepavyko. J. Č. paaiškino, kad po darbo vakare (duomenys neskelbtini) centre aptiko girtą sugyventinę, kurią parsivedė namo. Namo kieme sugyventinė visiškai apgirto, pargriuvo ant žemės ir užmigo, bandė ją prižadinti, rėkavo, tačiau sugyventinė nereagavo. Suvokdamas, kad negalima lauke palikti sugyventinės, bandydamas jai padėti, iš visų jėgų bandė ją vienas nutempti į namus. Kai tai pagaliau pavyko, laikinai paliko sugyventinę ant grindų kambaryje, ruošiasi pailsėti ir tuomet paguldyti sugyventinę į lovą. Moteriškės, gulinčios ant grindų, veidas buvo patinęs, tačiau akivaizdžių sužalojimų nepastebėjo, ant kojų ir rankų buvo nedideli odos nubrozdinimai. J. Č. paaiškino, kad nubrozdinimai galėjo atsirasti tempiant sugyventinę namo. Vizualiai apžiūrėjo J. Č. namo dalį bei kiemą, aplinka buvo tvarkinga, grumtynių pėdsakų nesimatė. Kilo įtarimas, kad N. J., galėjo apsinuodyti alkoholiu arba nekokybiškais maisto produktais ir jai reikalinga medikų pagalba. Atvykę medikai paaiškino, kad ją reikia skubiai gaivinti. Pareigūnai padėjo medikams nunešti moterį į medikų automobilį. Medikai negalėjo vietoje atsakyti į klausimą, ar turi N. J. sužalojimų, paaiškino, kad pristatys į Lazdynų ligoninę, kur bus atlikti visi tyrimai.
Liudytojas I. S. teisme parodė, kad J. Č., kuris jį vadina „V.“ jis pažįsta porą metų, žino jis gyvena kartu sugyventine N. J. (duomenys neskelbtini) N. su J. dažnai vartojo alkoholį. Pas juos kildavo konfliktai, abu girti keldavo skandalus, dažnai pas juos lankėsi policijos pareigūnai. Praeitų metų spalio mėnesio pabaigoje, lauke buvo jau tamsu, jam paskambino J., paprašė, kad jis atvažiuotų automobiliu ir padėtų nuvežti N. namo. J. pasakė, kad ji yra labai girta ir jis negali jos pervesti namo, kad jie su N. yra prie bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini). Jis sutiko padėti J. I. S. su savo automobiliu privažiavo prie nurodyto bendrabučio, kur pamatė automobilių stovėjimo aikštelėje, ant asfalto, prie kelio ant šono be sąmonės gulinčią N. Ant jos veido nematė sužalojimų, ji buvo be striukės. Iš jos kūno padėties suprato, kad J. ją tempė. J. pasakė, kad N. taip prisigėrė, kad šis negali jos nutempti namo. I. S. paėmė N. už pečių, o J. paėmė už kojų ir kartu jie ją įsodino į jo automobilį. N. ir toliau buvo be sąmonės, nieko nesakė tik knarkė. Didelio dėmesio I. S. į N. nekreipė, nes ji dažnai būdavo girta, tačiau N. gulinčios girtos kaime niekada nematė, tai buvo pirmas kartas. Ji prigerdavo, tačiau kiek matydavo, visada eidavo link savo namų. Dažnai ji eidavo kartu su J., jie prilaikydavo vienas kitą. Kai I. S. nuvežė N. ir J. prie jų namų (apie 200-300 metrų), privažiavo prie vartų, J. atidarė vartus ir jis įvažiavo į kiemą. Padėjo J. ištraukti N. iš automobilio. N. „padėjo“ ant žemės, ant nugaros. Ji nieko nesakė, toliau buvo be sąmonės. I. S. išvažiavo namo. Kol buvo su J., pastarasis jo akivaizdoje bandė N. tempti, bet jos nemušė. Kaip J. nutempė N. namo – nematė.
Iš liudytojas F. G., J. Č. kaimyno, parodymų, pagarsintų teisme BPK 276 str. tvarka, matyti, jog jis žino, kad J. kartu su N. vartojo alkoholį. Tarp jų vykdavo konfliktai. Praeitų metų rudenį, galimai spalio mėnesį, vakare jam paskambino J. Iš pokalbio suprato, kad J. ieško N., nes šis jo paklausė, ar jo namuose nėra N., klausė, kur ji gali būti. Jis pasakė, kad pas juos nėra ir nežino kur ji. Po kažkiek laiko vėl jam paskambino J. ir paprašė, kad atvažiuotų prie (duomenys neskelbtini) esančio bendrabučio, sakė jam, kad N. prisigėrė ir guli prie bendrabučio be sąmonės. Iš J. balso nusprendė, kad šis yra labai girtas. Jis J. pasakė, kad taip pat yra girtas ir niekur nevažiuos. Po kažkiek laiko vėl jam paskambino J. ir pasakė, kad N. yra be sąmonės, kad nutempė ją į namus, kad ji guli prieškambaryje ir miega. Apie tai, kad mušė N. ar kitaip prieš ją smurtavo, J. jam nesakė (t. 1, b. l. 120-122).
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
J. Č. nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal BK 135 str. 2 d. 3 p., nes jis sunkiai sutrikdė sveikatą šeimos nariui – sugyventinei.
Teismas praktikoje sveikatos sutrikdymo bylose apie kaltininko kaltės formą ir jos turinį sprendžia atsižvelgdamas ne tik į kaltininko parodymus, bet ir į padaryto nusikaltimo objektyvias aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, lokalizaciją, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, taip pat kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, veikos padarymo priežastis, kaltininko elgesį prieš nusikaltimą, jo padarymo metu ir po jo .
Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad išanalizavus J. Č. 2020-10-27 d. telefono (duomenys neskelbtini) išklotinę nustatyta, kad 2020-10-27 nuo 07 val. 53 min. iki 16 val. 59 min. jo mobiliojo ryšio telefono abonentas jungėsi prie Celės bokšto (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Daugiau nei 10 kartų jis bendravo su telefono abonentu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), kurio naudojasi N. J., gim. (duomenys neskelbtini). Nuo 17 val. 12 min. jungėsi prie bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), Celės bokštas (duomenys neskelbtini). 17:12:24 val. J. Č. skambino telefono abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (N. J.), pokalbio trukmė 91 s.
17 val. 36 min. J. Č. skambino abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) (naudojasi F. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Pokalbio trukmė 34 s, jungėsi prie bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), Celės bokštas (duomenys neskelbtini).
17 val. 37 min. J. Č. skambina telefono abonentui Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi I. S., gim. (duomenys neskelbtini), pokalbio trukmė 54 s, Celės bokštas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).
19 val. 04 min. J. Č. vėl skambina telefono abonentui Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi F. G.. Pokalbio trukmė 243 s, Celės bokštas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 130-135), kas atitinka ne tiek liudytojų I. S.ir F. G., bet ir pačio kaltinamojo parodymus apie tai, kad J. Č. 2020-10-27 pavakare ieškojo galimybės N. J. parvežti nuo bendrabučio iki namų.
Iš bendrojo pagalbos centro garso įrašo (t. 1, b.l. 76-80) matyti, jog (garso įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), trukmė 1 min 49 s.) 2020-10-27 d. 18:01 val. Z. P. pranešė apie prie namo (duomenys neskelbtini), vyro mušamą moterį, kurią pastarasis įtempė į namą (t. 1, b. l. 81-83).
Apžiūrėjus N. J. gydymo stacionare ligos istoriją, nustatyta, jog N. J. nustatyta poodinės kraujosruvos kairiajame skruoste ir apie kairiąją akį, nosikaulių ir kairiojo žandinio ančio sienelių lūžiai, bei kraujo išsiliejimas po galvos smegenų kietuoju dangalu virš kairiojo smegenų pusrutulio. Sužalojimai padaryti veidą sumušant kietu buku daiktu (-ais), suduodant tokiu daiktu per veidą ar veidui atsimušant į kietą buką daiktą, prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Sužalojimai dėl kraujo išsiliejimo po kietuoju smegenų dangalu, sukėlusio smegenų spaudimą ir dislokaciją atitinką sunkaus masto sveikatos sutrikdymą (sveikatos sutrikdymo masto taisyklių 6.6.4 punktą) (t. 1, b. l. 51-52).
Specialisto išvadoje Nr. G 40/2021(01) nurodyta, kad remiantis N. J., gim. (duomenys neskelbtini), medicinos dokumentų duomenimis, N. J. nustatyta kraujosruva kairės akies vokuose su ūmiu kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje, nosikaulių ir kairio žandinio sinuso priekinės - išorinės sienelių lūžiais, kraujosruva tarpvietės srityje.
N. J. nustatyta kraujosruva kairės akies vokuose su ūmiu kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje, nosikaulių ir kairio žandinio sinuso priekinės - išorinės sienelių lūžiais, galėjo būti padaryti mažiausiai 2 trauminių poveikių pasekoje. Kraujosruva tarpvietės srityje galėjo būti padaryta 1 trauminio poveikio pasekoje.
N. J. nustatyta kraujosruva kairės akies vokuose su ūmiu kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalo kairėje, nosikaulių ir kairio žandinio sinuso priekinės - išorinės sienelių lūžiais visumoje remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.4 punktu kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Atskirai: nustatyta kraujosruva kairės akies vokuose su ūmiu kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje, remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.4 punktu kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu; nosikaulių ir kairio žandinio sinuso priekinės išorinės sienelių lūžiai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kaulų lūžių sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui; kraujosruva tarpvietės srityje kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Nustatyti kūno sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Visumoje nustatyti kūno sužalojimai nėra būdingi griuvimui (t. 1, b. l. 34-36).
Liudytojas Z. P. matė, kad būtent kaltinamasis J. Č. namo (duomenys neskelbtini) prieangyje mušė nukentėjusiąją (du kartus sudavė 4-7 ir 3-4 smūgius į krūtinę), kitų objektyvių duomenų, kad kas kitas būtų galėjęs sumušti ją - byloje nėra. Nors kaltinamasis teigia, kad nukentėjusioji prie bendrabučio nuvirto ant žemės dar jam iki jos nepriėjus apie 1 metrą, tačiau iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad ji pamena, kad pirmąjį smūgį sudavė būtent kaltinamasis, po ko ji atsipeikėjo tik ligoninėje po komos. Iš jos parodymų matyti, kad kaltinamasis būdavo agresyvus, prieš ją ne kartą yra smurtavęs, o šias aplinkybes, teismo vertinimu, patvirtina ir jo ankstesni teistumai už smurto vartojimą būtent prieš tą pačią nukentėjusiąją.
Be to, J. Č. teisme šios aplinkybės kategoriškai neneigė, o 2021-02-10 papildomos apklausos metu į klausimą: Ar 2020-10-27 apie 17:30 val., automobilio stovėjimo aikštelėje, esančioje, prie pastato (duomenys neskelbtini) kumščiu sudavėte į galvą N. J.?, parodė, jos šiuo metu neprisimena, bet galimai sudavė, tačiau dabar atsakyti negali. Į klausimą: Ar namuose spyrė N. J. į tarpvietę? Jam atrodo jai nespyrė, tačiau tiksliai neprisimena (t. 1, b. l. 191-192).
Teismo nuomone, byloje surinkta pakankamai įrodymų, kad būtent kaltinamasis J. Č. nukentėjusiajai padarė sunkų sveikatos sutrikdymą ir tai padarė suvokdamas savo veiksmų pavojingumą kito žmogaus sveikatai ir numatydamas galinčius kilti padarinius. Iš aukščiau nurodytų ir aptartų įrodymų, visumos, sudarančių aiškią ir logišką grandinę bei patvirtinančių kaltinime nurodytas aplinkybes, teismo nuomone, akivaizdu, kad kaltinamasis suvokė savo veiksmų pavojingumą, tyčia elgėsi nusikalstamai ir siekė atsiradusių pasekmių: smurtaujama buvo keliose vietose, prie bendrabučio, kur nukentėjusiajai praradus sąmonę, išsikvietė draugą, parvežė nukentėjusiąją namo, tempė ją į kiemą, kur ir vėl nesipriešinančiai, be sąmonės esančiai nukentėjusiajai sudavė smūgius kumščiu į krūtinę, vėliau, įtempęs nukentėjusiąją į namo vidų, prieš ją dar smurtavo sudavė smūgius į veidą, krūtinę, spyrė į tarpvietę. Pažymėtina ir tai, jog kaltinamasis net kelis kartus buvo teistas dėl smurto prie nukentėjusiąją, todėl suprato gręsiančią atsakomybę. teismo nuomone, akivaizdu, kad tarp kaltinamojo veiksmų ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys.
BK 135 straipsnyje numatytas žmogaus sunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padarytas tiesiogine apibrėžta tyčia, kai veikiama siekiant konkrečių padarinių, ir neapibrėžta tyčia, kai veikiama nesiekiant konkrečių padarinių. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Kai yra tiesioginė neapibrėžta tyčia, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius.
Specialisto išvadoje Nr. G 3182/2020(01) nurodyta, kad J. Č. išorinių kūno sužalojimų nenustatyta (t. 2, b. l. 40-41). Iš specialisto išvados Nr. 89TPK-18/2021 matyti, kad iš pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos ir medicininės dokumentacijos žinoma, kad J. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), įtariamas tuo, kad jis 2020-10-27 apie 18.45 val., fiziškai smurtavo prieš savo sugyventinę N. J., padarydamas sužalojimus, prilyginamus sunkaus masto sveikatos sutrikdymui. J. Č. registruotas Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filiale nuo 2017-08-25, diagnozuota: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Išvada: objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad J. Č. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (t. 2, b. l. 108).
Taigi, kaltinamasis, būdamas subrendęs ir normalaus protinio išsivystymo, suvokė, jog daugybinių smūgių sudavimas nukentėjusiajai į galvą, vieną svarbiausių žmogaus organų bei kitas svarbias kūno vietas – krūtinę, ne tik gali pažeisti gyvybiškai svarbius nukentėjusiosios kūno organus, bet ir kelia pavojų šio asmens sveikatai, t. y. numatė, kad gali nukentėjusiąją sužaloti, tačiau kokio sunkumo sveikatos sutrikdymą norėjo padaryti, jam akivaizdžiai nebuvo svarbu, t. y. jis veikė tiesiogine neapibrėžta, nekonkretizuota tyčia, todėl jo veiksmai kvalifikuotini pagal kilusias pasekmes. Toks vertinimas atitinka ir teisminę praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-62/2014) juo labiau, kad pats kaltinamasis pripažįsta sudavęs smūgius ir nors jis nurodo, kad jie buvo nestiprūs tik tam, kad pastaroji atsipeikėtų, visgi šiuos parodymus teismas laiko gynybine versija. Nukentėjusiai padaryti sužalojimai yra įvardinti ir jų sunkumas įvertintas specialisto išvadoje.
J. Č. veika pagrįstai kvalifikuota pagal kilusias pasekmes kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, ką patvirtino aukščiau paminėta teismo medicinos specialisto išvada. Atsižvelgus į byloje nustatytą aplinkybę, kad kaltinamajam nukentėjusioji buvo sugyventinė, su kuria jis kartu gyveno, turėjo vaiką ir vedė bendrą ūkį, yra artimas šeimos narys - sugyventinė, jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kaip sunkus šeimos nario sveikatos sutrikdymas.
Bausmės skyrimas
Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Be kita ko, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
J. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2020-10-28 d. 07.59 val. – net praėjus 12 val. po įvykio nustatyta 2,22 prom. – 2 t. b. l. 15) ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, jog J. Č. padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 str.), anksčiau baustas administracine tvarka, teistas tris kartus už smurtą prieš tą pačią nukentėjusiąją, dėl padaryto nusikaltimo prisipažino, gailisi, nors sakosi dalies detalių nepamena, tačiau kategoriškai neneigia, atsiprašė nukentėjusiosios. Psichiatrinėje įskaitoje neįrašytas.
BK 135 str. 2 d. sankcija numatyta tik laisvės atėmimo nuo 2 iki 12 metų bausmė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį parenkant artimesnį vidurkiui.
Bausmės vykdymo atidėjimo taikymas (BK 75 str.) negalimas, nes padarytas labai sunkus nusikaltimas. BK 62 str. ar BK 54 str. 3 d. nuostatų taikymui pagrindų nėra. Nusikaltimo negalima laikyti nei spontanišku, nei įvykdytu atsitiktinai nepalankiai susiklosčius aplinkybėms.
J. Č. faktiškai sulaikytas 2020-10-28 d. 06.20 val. (t. 1, b.l. 164, 167 ). Jam 2020-10-29 teismo nutartimi paskirta kardomoji priemonė-suėmimas, kuri taikoma iki šiol ir paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus naikintina ir vykdytinas nuosprendis.
Dėl civilinio ieškinio
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė 6 771,45 Eur ieškinį dėl žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 67-70). Šis civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, kadangi byloje nustatyta, kad kaltinamasis sužalojo nukentėjusiąją, nukentėjusiajai padaryti sužalojimai buvo gydomi gydymo įstaigoje ir Valstybinė ligonių kasa sumokėjo gydymo įstaigoms už suteiktas medicinos paslaugas. Kaltinamasis ir jo gynėjas ieškinio dydžio neginčijo, atvirkščiai - kaltinamasis nurodė, jog su civiliniu ieškiniu sutinka ir pagal galimybes jį atlygins.
Dėl daiktinių įrodymų ir kitų objektų
J. Č. sulaikymo metu surasta ir paimta piniginė, raktai, asmens tapatybės kortelė, 4 vnt. plastikinių kortelių, Vilniečio kortelė, JAV doleris, 27,61 eurų, mobilaus ryšio telefonas "Nokia" (duomenys neskelbtini). (t. 2, b.l. 16).
27,61 eurų ir 1 JAV doleris, saugomi į Vilniaus VPK pagal 2021-02-03 kvitus AA 005537 ir 005553 (t. 2, b.l. 22-25), nukreiptini civilinio ieškinio dengimui.
Asmens tapatybės kortelė, kuri perduota į Pravieniškių PN (t. 2, b.l. 26-27), grąžintina J. Č..
Juodos spalvos piniginė, raktų ryšulys 3 vnt., Vilniečio kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), Ačiū kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), Norfos kortelė (duomenys neskelbtini), Iki kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) Mano Rimi kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefonas NOKIA (duomenys neskelbtini), J. Č. juodos spalvos vyriška striukė, mėlynos spalvos vyriškos kelnės, saugomi Vilniaus aps. VPK saugojimo kameroje pagal 2021-02-05 kvitą Nr.LS005617 (t. 2, b.l. 30), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini J. Č..
Viena nuoplova su galimai biologiniais pėdsakais, J. Č. DNR (voke), saugomi Vilniaus aps. VPK saugojimo kameroje pagal kvitą Nr.LS005617 (t. 2, b.l. 30), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.
Valstybės garantuojamos pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl 369 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų advokatui teikiant antrinę teisinę pagalbą J. Č. priteisimo.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 6 d. asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą. Ši konstitucinė įtariamojo ar kaltinamojo teisė į nemokamą teisinę pagalbą įtvirtinta ir baudžiamojo proceso įstatyme – šiuo konkrečiu atveju BPK 44 str. 8 dalyje, numatančioje, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo gali gintis pats arba per pasirinktą gynėją, o, neturėdamas pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti, turi nemokamai gauti teisinę pagalbą įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka.
Įstatyme numatyta galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 106 straipsnis). Tačiau šio straipsnio nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai. Šiuo atveju kaltinamajam gynėjas buvo paskirtas teismo, nustačius aplinkybes, dėl kurių gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (BPK 51 str. 1 d. 7 p.). Šių išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo yra nesuderinamas su jo teise į gynybą ir valstybės pareiga garantuoti teisę į gynybą asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją. Kaltinamasis visą procesą yra suimtas, ribotai supranta lietuvių kalbą, vedą asocialų gyvenimo būdą, todėl jo galimybės pasikviesti pasirinktą gynėją – yra pasunkintos, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš J. Č. antrinės teisinės pagalbos išlaidas atmestinas.
Išnagrinėjęs bylą bei vadovaudamasis BPK 297-305, 307 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
J. Č. pripažinti kaltu pagal BK 135 str. 2 d. 3 p. ir jam paskirti laisvės atėmimą 5 metams.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (2021-04-20)
Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laiką nuo 2020-10-28 iki nuosprendžio paskelbimo dienos.
J. Č. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti ir vykdyti nuosprendį.
Priteisti iš J. Č. Vilniaus teritorinei ligonių kasai 6 771,45 Eur turtinės žalos (nukentėjusiosios N. J. gydymo išlaidų) atlyginimui.
27,61 eurų ir 1 JAV dolerį saugomus į Vilniaus VPK pagal 2021-02-03 kvitus AA 005537 ir 005553 (t. 2, b.l. 22-25), nukreipti civilinio ieškinio dengimui.
Asmens tapatybės kortelę, kuri perduota į Pravieniškių PN (t. 2, b.l. 26-27), grąžinti J. Č..
Juodos spalvos piniginę, raktų ryšulį 3 vnt., Vilniečio kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), Ačiū kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), Norfos kortelę (duomenys neskelbtini), Iki kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), Mano Rimi kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefoną NOKIA (duomenys neskelbtini), J. Č. juodos spalvos vyrišką striukę, mėlynos spalvos vyriškas kelnes, saugomus į Vilniaus aps. VPK saugojimo kameroje pagal 2021-02-05 kvitą Nr.LS005617 (t. 2, b.l. 30), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti J. Č..
Vieną nuoplovą su galimai biologiniais pėdsakais, J. Č. DNR (voke), saugomus Vilniaus aps. VPK saugojimo kameroje pagal kvitą Nr.LS005617 (t. 2, b.l. 30), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Valstybės garantuojamos pagalbos tarnybos prašymą dėl 369 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo – atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.