Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-481-1092/2023

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-05-25
Bylos Nr.: e2A-481-1092/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-03740-2021-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Dobrovolskis, Danutė Žvinklytė, Aurimas Brazdeikis
Ieškovas: A. L.
Atsakovas: A. L.
Trečiasis asmuo: akcinė bendrovė SEB bankas
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-481-1092/2023Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03740-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.7; 2.3.2.8; 3.2.4.11 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 25 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mariaus Dobrovolskio ir Danutės Žvinklytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. L. (A. L.) ir atsakovės A. L. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. L. patikslintą ieškinį atsakovei A. L. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su tuo susijusių klausimų ir pagal atsakovės A. L. patikslintą priešieškinį ieškovui A. L. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su tuo susijusių klausimų, trečiasis asmuo akcinė bendrovė SEB bankas, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. L. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydamas: 1) nutraukti ieškovo ir atsakovės A. L. (toliau – ir atsakovė) santuoką dėl abejų sutuoktinių kaltės, nenurodant sprendime santuokos nutraukimo priežasties; 2) po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę „L. (L.)“, atsakovei – „L.“; 3) nustatyti nepilnamečio vaiko E. L., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jos mama A. L.; 4) priteisti išlaikymą iš ieškovo nepilnamečiam vaikui E. L. išlaikyti periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur mėnesiui nuo ieškinio priėmimo iki vaiko pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; 5) nustatyti ieškovo bendravimo su vaiku tvarką; 6) pripažinti ieškovui asmeninės nuosavybės teisę į akvariumą (rinkos vertė 37 Eur), spintelę (rinkos vertė 20 Eur), sieninio vidinio oro kondicionieriaus „Gree Lomo“ išorinę bei vidinę dalis (rinkos vertė 100 Eur); 7) ieškovui nuosavybės teise priteisti televizorių LG 75SJ955V-ZA (rinkos vertė 500 Eur), nematerialiųjų akcijų portfelį (0,0035154 dalis akcijos „Pfizer“, kurios vertė 0,15 JAV dolerio ir kurios rinkos vertė 42,67 JAV dolerio, 100 „TherapeutiesMD“ akcijų, kurių kaina 1,01 JAV dolerio, bendra rinkos vertė – 101 JAV doleris, ir 1 „Invesco Mortgage Capital“ akciją, kurios vertė 3,42 JAV dolerio ir rinkos kaina 3,42 JAV dolerio), viso paketo rinkos vertė – 108,21 JAV dolerio, kas atitinka 96,03 Eur; atsakovei iš ieškovo priteisti 298,01 Eur kompensaciją už jam atitenkančią didesnę turto dalį; 8) pripažinti, kad atsakovė savo asmeniniams poreikiams tenkinti sumažino bendrąją jungtinę nuosavybę 42 551,43 Eur; 9) priteisti ieškovui iš atsakovės 6 481,08 Eur kompensacijos už jungtinės nuosavybės sumažinimą; 10) įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovui pasisavintus automobilio „Mazda 6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dokumentus bei raktelius; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pagrindiniai ieškovo patikslinto ieškinio argumentai, susiję su skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi:

2.1. Ieškovas su atsakove A. L. susituokė 2017 m. balandžio 5 d. Atsakovė daug laiko praleisdavo „Facebooke“, kur demonstravo save kaip turtingą, madingą gražuolę, o jis neatitiko jos standartų. Ieškovas visas savo pareigas vykdė, mylėjo ir gerbė savo šeimą, buvo ištikimas. Atsakovė, prižiūrėdama vaiką, didelių pajamų neturėjo, nebuvo finansiškai prisidėjusi prie bendro ūkio, todėl visą tą laiką šeimos gerove rūpinosi jis.

2.2. Ieškovas dar iki santuokos sudarymo 2014 m. kovo 31 d. asmeninės nuosavybės pagrindais įgijo butą, adresu (duomenys neskelbtini), 1/121 dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ir 1/140 dalį automobilių saugyklos, esančios (duomenys neskelbtini). Šis nekilnojamasis turtas nėra trauktinas į dalytino turto sąrašą. Šiam turtui įsigyti buvo paimta paskola iš akcinės bendrovės (toliau – AB) AB SEB banko, todėl šis nekilnojamasis turtas yra įkeistas ieškovo asmeninei kreditorei AB SEB bankui.

2.3. Automobilis „Mazda 6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat buvo įsigytas iki santuokos sudarymo, t. y. 2014 m. kovo 12 d., todėl atsakovė pasisavinusi raktą ir dokumentus nuo šio automobilio keršto tikslais neteisėtai apribojo jo galimybę laisvai disponuoti savo asmeniniu turtu, kuris taip pat nėra trauktinas į dalijamą turtą.

2.4. Ieškovas 2019 m. liepos 24 d. savo asmeniniams poreikiams tenkinti nupirko už 247,93 Eur akvariumą su įranga „Glossy 150“ ir spintelę akvariumui už 123,96 Eur. Dėl nedidelės įsigijimo vertės ir atsižvelgiant į nusidėvėjimą ieškinio pateikimo dieną akvariumo ir spintelės vertė sudaro 57 Eur. Tam, kad akvariumas gerai funkcionuotų, tuo pačiu laiku ieškovas įgijo sieninio vidinio oro kondicionieriaus „Gree Lomo“ išorinę bei vidinę dalis už 532,01 Eur. Kondicionierius buvo įrengtas virš akvariumo. Kadangi šiam įrenginiui garantija pasibaigė ir įrenginys buvo naudojamas, tad šio įrenginio rinkos vertė yra 100 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad šis įrenginys tenkina ieškovo asmeninius poreikius, prašo kondicionieriaus dalių į dalytino turto sąrašą netraukti ir pripažinti jo asmenine nuosavybe.

2.5. Dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo ieškovas nurodo, kad butas buvo įgytas iki santuokos sudarymo, prieš santuoką butas buvo apstatytas baldais, nupirkti virtuvės įrenginiai, todėl nebuvo būtinumo pirkti dar kažką. Santuokos metu 2017 m. buvo įgytas televizorius LG 75SJ955V-ZA, kurio rinkos vertė dabar yra 500 Eur, todėl pageidauja, kad jam būtų priteistas šis televizorius, o atsakovei priteista 250 Eur piniginė kompensacija.

2.6. Santuoką nutraukiant ieškovo vardu yra įregistruotas nematerialiųjų akcijų portfelis, kurio rinkos vertė – 108,21 JAV dolerio. Prašo akcijų paketą priteisti jam, o atsakovei priteisti 54,11 JAV dolerio, kas atitinka 48,02 Eur piniginę kompensaciją.

2.7. Dėl parduoto automobilio „Audi Q7“ lėšų pasisavinimo nurodė, kad šis automobilis buvo parduotas 2021 m. vasario 10 d., kai ieškovas neturėjo darbo ir nebuvo iš ko gyventi, todėl visos už parduotą automobilį gautos pajamos buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti.

2.8. Bendra santuokos metu įgyto ir dalytino turto vertė yra 596,03 Eur, todėl kiekvienam priklauso po 298,01 Eur (596,03 Eur / 2). Kadangi atsakovė nepageidauja, kad dalytinas turtas jai būtų priteistas natūra, ieškovas sutinka išmokėti atsakovei 298,01 Eur piniginę kompensaciją.

2.9. Dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą ieškovas nurodo, kad jis apmokėdavo visus šeimos poreikius nuo santuokos sudarymo, tam, kad atsakovei pakaktų pinigų savo poreikiams tenkinti jam esant darbe užsienyje, jo vardu AB SEB banke buvo atidaryta speciali banko sąskaita su kreditine kortele, kurią papildydavo kas mėnesį pinigais, o atsakovė paimdavo pinigus grynaisiais iš bankomato ir juos naudodavo. Taigi laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 4 d. iki 2019 m. birželio 4 d. atsakovė gavo 19 596,43 Eur. Po to buvo nutarta, kad pinigus atsakovei ieškovas ves į jos vardu atidarytą banko sąskaitą AB „Swedbank“ banke. Nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. birželio 4 d. iš AB SEB banko sąskaitų į atsakovės asmeninę sąskaitą buvo pervesta 22 955,00 Eur. Iš viso atsakovė savo asmeniniams poreikiams tenkinti panaudojo 42 551,43 Eur, šie pinigai nebuvo panaudoti šeimos poreikiams, todėl bendroji jungtinė nuosavybė sumažėjo šia suma. Pagal AB SEB banko 2021 m. lapkričio 22 d. pažymą apie įsipareigojimus nurodyta, kad už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 4 d. iki 2021 m. birželio 4 d. buvo sumokėta 27 565,56 Eur kredito bei 2 023,7 Eur palūkanų, iš viso 29 589,26 Eur. Atsakovė pretenduoja į 14 794,63 Eur. Ieškovas prašo taikyti įskaitymą ir pripažinti, kad 6 481,08 Eur atsakovė privalo ieškovui kompensuoti.

Atsiliepimas

3. Atsakovė A. L. pateikė atsiliepimą į ieškovo patikslintą ieškinį, juo su ieškovo patikslintu ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad sutinka, jog santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, taip pat dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su ja nustatymo, pavardžių po santuokos nutraukimo. Tačiau atsakovė mano, jog išlaikymas vaikui turi būti didesnis, ne 250 Eur, o 350 Eur per mėnesį. Nesutinka su ieškovo nurodyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka. Iš dalies sutinka dėl ieškinio reikalavimų padalyti santuokos metu įgytą turtą, nurodytą turtą paliekant ieškovui, tačiau nesutinka su nurodyto turto verte ir dėl to už kitai šaliai tenkančią didesnę turto dalį apskaičiuota kompensacija. Nesutinka su ieškovo reikalavimu pripažinti, jog atsakovė sumažino bendrąją jungtinę nuosavybę 42 551,43 Eur suma. Nurodo, kad atsakovė iš ieškovo skiriamų lėšų tenkino šeimos poreikius, savo asmeninius poreikius tenkino esant sutuoktinio sutikimui, todėl mano, kad reikalavimas iš atsakovės priteisti kompensaciją yra ne tik nepagrįstas, bet ir neteisėtas.

4. Atsakovė A. L. pareiškė priešieškinį ieškovui, kurį vėliau patikslino, prašydama: 1) santuoką tarp ieškovo ir atsakovės nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo atsakovei palikti santuokinę pavardę „L.“; 3) po santuokos nutraukimo nepilnamečio vaiko E. L. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove; 4) priteisti iš ieškovo vaiko išlaikymui po 350 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, išlaikymą priteisiant nuo bylos iškėlimo dienos, iki kol vaikas sulauks pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 5) po santuokos nutraukimo palikti atsakovei ir vaikui naudotis uzufrukto teise gyvenamąja patalpa – butu, kuris asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovui, iki vaiko pilnametystės; 6) nustatyti ieškovo bendravimo su vaiku tvarką; 7) ieškovui priteisti patalpų kondicionierių, 532 Eur vidutinės rinkos vertės; akvariumą su įranga ir spintelę akvariumui, 370 Eur vidutinės rinkos vertės, televizorių LG 75SJ955V-ZA, 2 000 Eur vidutinės rinkos vertės, kompiuterį MB MsI MAC2390, 1 200 Eur vidutinės rinkos vertė, „Pfizer“ (PFE) akcijas (akcijos vertė 46,80 Eur, kiekis 0,0035154, iš viso už 3,13 Eur), „TherapeuticsMD“ (TXMD) akcijas (akcijos vertė 3,63 JAV dolerio, 100 vnt., iš viso už 343,97 Eur), „Invesco Mortgage Capital“ (IVR) akciją (akcijos vertė 1,63 JAV dolerio, iš viso už 1,54 Eur), ieškovo vardu „Swedbank“, AB, sąskaitoje 2021 m. birželio 4 d. buvusias 268,01 Eur lėšas; ieškovo vardu AB SEB banko sąskaitoje 2021 m. birželio 4 d. buvusias 126,24 Eur lėšas; 8) atsakovei priteisti atsakovės vardu „Swedbank“, AB, sąskaitoje 2021 m. birželio 4 d. buvusias 266,24 Eur lėšas; 2 289,41 Eur dydžio ieškovo atsakovei mokamą piniginę kompensaciją už jam po santuokos nutraukimo natūra priteisiamą atsakovei bendrosios jungtinės nuosavybės teisę priklausiusią turto dalį; 9) priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 21 679,63 Eur piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą; 10) priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

5. Pagrindiniai patikslinto priešieškinio argumentai, susiję su skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi:

5.1. Atsakovės gaunamos pajamos siekia 950 Eur per mėnesį. Atsakovė neturi asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto. Atsakovės gaunamos pajamos ir turimas turtas nesudaro jokių galimybių nuomotis būsto, kuris būtų tinkamas gyventi su vaiku. Vaiko interesai negali būti geriau apsaugoti kitais būdais, kaip tik nustatant uzufruktą. Atsakovė tik tokiu būdu gali užtikrinti vaiko interesus, lėšų būsto nuomai jai nepakanka, dėl blogos turtinės padėties kredito įstaigos nesutinka jai suteikti paskolos nuosavam būstui įsigyti, o ją ir suteikus, atsakovė neturėtų lėšų kas mėnesį mokėti paskolos ir palūkanų dalį bei apmokėti būsto išlaikymo išlaidų.

5.2. Atsižvelgiant į tai, kad dalį santuokos metu įgyto kilnojamojo turto ieškovas išsinešė išsikeldamas gyventi skyriumi (kompiuterį, monetų kolekciją), likusi dalis turto yra pritaikyta prie ieškovui priklausančio buto interjero, atsakovė prašo nutraukiant santuoką santuokos metu įgytą kilnojamąjį turtą priteisti ieškovui, jai išmokant jos dalį bendrojoje nuosavybėje atitinkančią piniginę kompensaciją. Šiuo metu santuokos metu įgyto kilnojamojo turto vertė siekia 5 111,31 Eur, kiekvienam iš sutuoktinių priklausytų 2 555,65 Eur vertės šio turto dalis. Todėl prašo didžiąją santuokos metu įgyto kilnojamojo turto dalį priteisti ieškovui, atsakovei asmeninės nuosavybės teise pripažįstant tik lėšas, buvusias jos vardu banke „Swedbank“, AB, bylos iškėlimo metu – 266,24 Eur, o jos naudai priteisti 2 289,41 Eur dydžio piniginę kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį.

5.3. Ieškovas kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdė tiek iki santuokos, tiek po jos sudarymo, t. y. po santuokos sudarymo ieškovas savo asmeniniam kreditiniam įsiskolinimui dengti naudojo lėšas, kurios šalims priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Iš viso per laikotarpį nuo santuokos sudarymo iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme šiai prievolei vykdyti skirta 29 589,26 Eur. Ginčo lėšų, skirtų kreditui grąžinti, apimtimi sumažėjo ieškovo įsiskolinimas kreditoriui, t. y. pagerėjo jo turtinė padėtis. Tai, kad įsigytą būstą santuokos su atsakove metu ieškovas naudojo ne tik savo asmeniniais interesais, bet ir sudarė galimybę juo naudotis šeimai, savaime nereiškia, kad šio turto įsigijimo ieškovo asmeninės nuosavybės teise išlaidų finansavimas iš bendrų lėšų buvo vykdomas šeimos interesais, todėl ieškovas privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą.

5.4. Šalys, 2020 m. lapkričio 7 d. įvykdžiusios 2017 m. rugsėjo 21 d. Finansinio lizingo sutarties Nr. 2017-090087-01 sąlygas, tapo automobilio „Audi Q7“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkais. Šiuo automobiliu naudojosi atsakovė, jis jai buvo būtinas rūpinantis vaiku. 2021 m. sausio mėnesį pašlijus šalių tarpusavio santykiams, ieškovas ėmė aiškinti atsakovei, kad ji šio automobilio neverta, ir nurodė, kad ruošiasi parduoti šią transporto priemonę, o atsakovei nupirkti pigesnį automobilį. Į atsakovės argumentus, kad ši transporto priemonė yra saugi ir ekonomiška, dėl ko ji nesutinkanti su jos pardavimu, ieškovas neatsižvelgė. Minėtas automobilis nuosavybės teise ieškovui nebepriklauso, kadangi trečiajam asmeniui yra perleistas 2021 m. vasario mėn. Dabartiniu metu ieškovas yra šio turto valdytojas. Ieškovas santuokos metu įgytą transporto priemonę pardavė ir iš pardavimo gautas lėšas pasisavino. Ieškovas, pardavęs turtą, kuris sutuoktiniams priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, ir pasisavinęs lėšas, privalo atsakovei kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, t. y. išmokėti atsakovei kompensaciją, lygią transporto priemonės vertei. Automobilio vidutinė rinkos vertė vertinimo dieną (2021 m. vasario 4 d.) siekė 13 770,00 Eur, todėl iš ieškovo atsakovės naudai turėtų būti priteista 6 885,00 Eur kompensacija už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą pardavus automobilį. Iš viso kompensacijos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimo bendra suma sudaro 21 679,63 Eur, todėl tokio dydžio kompensaciją prašo priteisti iš ieškovo.

Atsiliepimas

6. Atsiliepime į atsakovės patikslintą priešieškinį ieškovas nurodė, kad dukters išlaikymui sutinka mokėti po 250 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų ir mano, kad tai yra pakankama suma. Ieškovas nesutinka, kad po santuokos nutraukimo atsakovė su vaiku naudotųsi butu uzufrukto teise iki vaiko pilnametystės, kadangi šis turtas yra jo asmeninė nuosavybė, jis yra įkeistas ieškovo asmeniniam kreditoriui, atitinkamai ieškovas moka kreditoriui iš jo paimtą paskolą ir kreditorius prieštarauja uzufrukto nustatymui. Atsakovas taip pat nesutinka su atsakovės siūloma nustatyti jo ir šalių nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka. Ieškovas taip pat nesutinka su reikalavimu išmokėti 21 679,63 Eur piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą. Ieškovo nuomone, jeigu šeima neturėtų savo pastogės, tai būtų priversti nuomotis patalpas ir mokėti ne tik komunalinius mokesčius, bet ir nuomos mokestį, kuris yra didesnis nei paskolos grąžinimo dalis. Paskolos grąžinimas kaip tik atitiko šeimos interesus, nes pragyvenimo išlaidos buvo minimizuojamos, šeima turėjo geras gyvenimo sąlygas.

7. Atsiliepimu į atsakovės patikslintą priešieškinį trečiasis asmuo AB SEB bankas nesutiko su atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimu dėl uzufrukto nustatymo. Nurodė, kad ieškovo prievolė pagal kredito sutartį yra jo asmeninė prievolė, o įkeistas turtas – ieškovo asmeninė nuosavybė, nedalijama santuokos nutraukimo procese. Ieškovas taip pat su banku iki santuokos sudarymo 2016 m. kovo 2 d. sudarė kredito kortelės sutartį Nr. LCC2432466, įsipareigojimai pagal ją taip pat yra asmeniniai ieškovo įsipareigojimai. Bankas sutikimo nustatyti butui uzufruktą neduoda, todėl šis patikslinto priešieškinio reikalavimas negali būti tenkinamas. Papildomai bankas paaiškino, kad jeigu butui būtų nustatytas uzufruktas, tai galėtų apsunkinti išieškojimą iš tokio daikto ir pažeistų kreditoriaus interesus.

8. Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) pateikė rašytinę išvadą, joje nurodė, kad Skyrius neprieštarauja ieškovo prašomai nustatyti bendravimo tvarkai. Nurodė, jog prašomas nustatyti 250 Eur išlaikymo dydis galėtų būti pakankamas minimaliems būtiniesiems vaiko poreikiams tenkinti, o prašomas priešieškiniu priteisti 350 Eur išlaikymo dydis atitiktų nepilnamečio vaiko interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. vasario 1 d. sprendimu ieškovo patikslintą ieškinį ir atsakovės patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies:

9.1. Nutraukė ieškovo ir atsakovės santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

9.2. Po santuokos nutraukimo ieškovui paliko L. (L.) pavardę, o atsakovei paliko santuokinę L. pavardę.

9.3. Nustatė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su mama.

9.4. Nustatė ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką.

9.5. Priteisė iš ieškovo nepilnametei dukrai išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šias išmokas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskyrė atsakovę šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

9.6. Priteisė atsakovei asmeninės nuosavybės teise AB „Swedbank“ sąskaitoje atsakovės vardu 2021 m. birželio 4 d. buvusias 266,24 Eur lėšas.

9.7. Priteisė ieškovui asmeninės nuosavybės teise: patalpų kondicionierių, 316 Eur vertės; akvariumą su įranga ir spintele akvariumui, 213,5 Eur vertės; televizorių LG 75SJ955V-ZA, 1 250 Eur vertės; kompiuterį MB MsI MAC2390, 850 Eur vertės; „Pfizer“ (PFE) akcijų paketą, 0,0035154 vnt., „TherapeuticsMD“ (TXMD) akcijas, 100 vnt., „Invesco Mortgage Capital“(IVR) 1 akciją, iš viso 207,25 Eur vertės; AB „Swedbank“ sąskaitoje ieškovo vardu 2021 m. birželio 4 d. buvusias 268,01 Eur lėšas; SEB AB sąskaitoje ieškovo vardu 2021 m. birželio 4 d. buvusias 126,24 Eur lėšas; „Alfabank AO“ sąskaitoje ieškovo vardu buvusias 10,38 Eur lėšas.

9.8. Priteisė iš ieškovo atsakovei 1 487,57 Eur kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto vertę.

9.9. Priteisė iš ieškovo atsakovei 14 794,63 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą.

9.10. Priteisė ieškovui iš atsakovės 1 086,57 Eur bylinėjimosi išlaidas.

9.11. Priteisė atsakovei iš ieškovo 1 281 Eur bylinėjimosi išlaidas.

9.12. Priteisė valstybei iš ieškovo 27 Eur žyminį mokestį.

10. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai, susiję su skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi:

10.1. Teismas nustatė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovui asmeninės nuosavybės teise ir yra apsunkintas hipoteka. Atsakovė asmeninės nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi. Kreditorius, kurio reikalavimams užtikrinti yra įkeistas butas, nesutinka su uzufrukto nustatymu.

10.2. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovės gaunamas darbo užmokestis tolygiai didėja, gaunamas atlyginimas bylos nagrinėjimo metu pasiekė apie 1 000 Eur į rankas, vaiko poreikiams užtikrinti, taip pat ir gyvenamajai vietai užtikrinti atsakovė gauna 80 Eur išmoką, mokamą pagal Išmokų vaikams įstatymą, ir sprendimu priteisiamas 350 Eur dydžio išlaikymas, kuris indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Teismo vertinimu, atsakovė turi sąlygas užtikrinti nepilnamečiam vaikui gyvenamąją vietą iš savo gaunamų pajamų ir vaikui skiriamų lėšų, t. y. kitais būdais nei nustatant uzufruktą į ieškovo turtą. Teismas pažymėjo, jog byloje nebuvo teikti įrodymai, kad bankai atsisako suteikti paskolą ar kad nėra nuomojamų 1–2 kambarių mažesnio ploto būstų už mažesnę kainą, kurie atitiktų atsakovės gaunamas pajamas. Įstatymų leidėjas nenumato, kad po santuokos nutraukimo privalo likti tokios gyvenimo sąlygos, jog kiekvienas iš sutuoktinių turėtų tam tikrą būstą nuosavybės teise. Būstą galima nuomotis ir atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad tai yra visiškai neįmanoma ar neįgyvendinama. Nė viena iš šalių santuokos nutraukimo metu negali tikėtis, jog iširus santuokai jų gyvenimo kokybė ir komfortas nepasikeis, kad šalys nepatirs tam tikrų praradimų ar laikinų sunkumų. Taigi, nagrinėjamu atveju uzufrukto nustatymas į vaiko tėvo (ieškovo) turtą nėra vienintelis būdas užtikrinti nepilnamečio vaiko teisę į būstą.

10.3. Teismas taip pat sutiko su trečiojo asmens (banko) argumentais, jog uzufrukto nustatymas butui, į kurį bankas turi teisėtą ir galiojančią hipoteką, pažeistų kreditoriaus interesus, nes turto apsunkinimas uzufrukto daiktine teise neabejotinai sumažintų turto (ginčo buto) likvidumą ir vertę, ir tokį turtą būtų sunku parduoti iš viešųjų varžytynių arba jis būtų parduotas už neadekvačiai mažą kainą. Teismas įvertino ir tai, jog tarp šalių kyla nuolatiniai konfliktai dėl buto priežiūros, komunalinių mokesčių, erdvių pasidalijimo, privatumo, todėl nustatant uzufruktą į visą butą net ir nutraukus proceso šalių santuoką būtų keliami papildomi konfliktai, kuriuos matytų šalių nepilnametis vaikas, ir taip būtų pažeidžiami nepilnamečio vaiko interesai. Nagrinėjamu atveju uzufrukto nustatymas būtų neproporcingas ieškovo ir trečiojo asmens teisių ir teisėtų interesų suvaržymas, nes vaiko teisė į būstą gali būti užtikrinta kitomis priemonėmis (pavyzdžiui, kito būsto nuoma, panauda, gyvenimas pas artimuosius), todėl teismas netenkino atsakovės reikalavimo dėl uzufrukto nustatymo.

10.4. Teismas konstatavo, kad automobilis „Mazda 6“ ir butas (duomenys neskelbtini), ieškovo įgyti iki santuokos, šis turtas yra ieškovo asmeninė nuosavybė ir tarp šalių nedalijamas. Kito dalytino nekilnojamojo turto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise šalys neįgijo. Ginčo, jog ieškovo 2014 m. kovo 18 d. kredito sutartimi Nr. 04A1418210268-J5 su AB SEB banku prisiimti įsipareigojimai yra ieškovo asmeninė prievolė, byloje nėra.

10.5. Teismas, remdamasis ieškovo pateiktu „Revolut“ sąskaitos išrašu, nustatė, jog bendra „Pfizer“ akcijų (0,0035154 vnt.), „TherapeuticsMD“ akcijų (100 vnt.), „Invesco Mortgage Capital“ akcijos (1 vnt.) paketo vertė laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 31 d. iki 2021 m. birželio 30 d., tiek laikotarpio pradžioje, tiek laikotarpio pabaigoje buvo 207,25 Eur (konvertavus 252,57 JAV dolerio taikant oficialų Lietuvos banko kursą 2021 m. birželio 4 d.). Teismas pažymėjo, kad akcijų paketo vertė, kuria procesiniuose dokumentuose remiasi ieškovas, yra paremta vėlesniu „Revolut“ išrašu, kurio laikotarpis nuo 2021 m. birželio 30 d. iki 2021 m. liepos 31 d., todėl teismas juo nesivadovauja.

10.6. Atsakovė kondicionieriaus, akvariumo ir spintelės vertes įrodinėjo šių daiktų 2019 m. įgijimo kaina, kitų daiktų vertės rašytiniais įrodymais negrindžiamos. Teismas sutiko su ieškovo argumentais, jog šalių santuokos metu įgyti ir naudoti keletą metų daiktai negali būti vertinami kaip nauji, tačiau atkreipė dėmesį, kad ieškovas nepagrindė savo turto nusidėvėjimo skaičiavimo. Nė vienai iš šalių nepasirinkus detalesnės, konkrečios turto vertės nustatymo metodikos ir teismui sutinkant, jog daiktų vertė yra žemesnė nei įsigijimo kaina, teismas nusprendė, kad teisingiausia dalytino turto vertes nustatyti išvedant proceso šalių nurodomų verčių vidurkį ir šį turtą priteisti ieškovui: patalpų kondicionierius, 316 Eur vertės (532 + 100 = 632, 632 ÷ 2 = 316); akvariumas su įranga ir spintelė akvariumui, 213,5 Eur vertės (370 + 57 = 427, 427 ÷ 2 = 213,5); televizorius LG 75SJ955V-ZA, 1 250 Eur vertės (2 000 + 500 = 2 500, 2 500 ÷ 2 = 1 250); kompiuteris MB MsI MAC2390, 850 Eur vertės (1 200 + 500 = 1 700, 1 700 ÷ 2 = 850); akcijų paketas, iš viso 207,25 Eur vertės; ieškovo vardu AB „Swedbank“ sąskaitoje 2021 m. birželio 4 d. buvusios 268,01 Eur lėšos; ieškovo vardu AB SEB banko sąskaitoje 2021 m. birželio 4 d. buvusios 126,24 Eur lėšos; ieškovo vardu „Alfabank AO“ sąskaitoje buvusios 10,38 Eur lėšos.

10.7. Teismas taip pat nusprendė, kad atsakovei priteistinos jos vardu AB „Swedbank“ sąskaitoje 2021 m. birželio 4 d. buvusios lėšos – 266,24 Eur. Iš viso šalių bendro turto vertė bylos iškėlimo dieną yra 3 507,62 Eur. Ieškovui atitenkant turto už 3 241,38 Eur, o atsakovei už 266,24 Eur, atsakovei iš ieškovo priteistina 1 487,57 Eur (3 241,38 – 266,24 = 2 975,14, 2 975,14 ÷ 2 = 1 487,57) dydžio kompensacija už ieškovui tenkančią didesnę bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusio turto dalį.

10.8. Tarp šalių nėra ginčo, jog šalių santuokos metu nuo 2017 m. balandžio 5 d. iki bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. birželio 4 d.) buvo mokamas kreditas AB SEB bankui už ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš viso sumokėta 29 589,26 Eur. Taip pat byloje nėra ginčo dėl to, kad pagal būsto kreditavimo sutartį atsiradusi prievolė yra ne bendra, o asmeninė ieškovo prievolė. Nors teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad prievolių pagal būsto kreditavimo sutartį vykdymas ginčo laikotarpiu sutapo, be kita ko, ir su šeimos interesais, tačiau pažymėjo, kad aptariamų prievolių vykdymas pirmiausia buvo skirtas užtikrinti ieškovo interesą grąžinti jo asmeninę skolą bankui už asmeninės nuosavybės teise įsigytą butą. Ginčo lėšų, skirtų kreditui grąžinti, apimtimi sumažėjo ieškovo įsiskolinimas bankui, t. y. pagerėjo jo turtinė padėtis. Tai, kad įsigytą butą ieškovas santuokos su atsakove metu naudojo ne tik savo asmeniniais interesais, bet ir sudarė galimybę juo naudotis šeimai, savaime nereiškia, kad šio buto įsigijimo ieškovo asmeninės nuosavybės teise išlaidų finansavimas iš bendrų lėšų buvo vykdomas tik šeimos interesais.

10.9. Teismas pažymėjo, kad byloje nustatytos aplinkybės, susijusios su vaidmenų šeimoje pasiskirstymu (tai, kad ieškovas dirbo ir finansiškai vienas rūpinosi šeima, o atsakovė neturėjo pajamų ir rūpinosi vaiku), nenustačius pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nagrinėjamoje byloje nėra teisiškai reikšmingos. Ieškovui ir atsakovei pasirenkant tokį santykių šeimoje modelį jiems buvo žinomas (negalėjo būti nežinomas) įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas, susijęs su sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisiniu režimu. Sutuoktiniai turėjo galimybę išvengti šio režimo sudarydami vedybų sutartį (pvz., nustatant joje, kad ieškovo pajamos, gautos santuokos metu, ar tam tikra jų dalis laikytina asmenine jo nuosavybe), tačiau byloje nenustatyta, kad tokia sutartis buvo sudaryta. Todėl teismas konstatavo, kad ieškovas, santuokos su atsakove laikotarpiu kredito įmokoms padengti sumokėdamas 27 565,56 Eur kredito grąžinimo įmokų ir 2 023,7 Eur palūkanų (iš viso 29 589,26 Eur), bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.109 straipsnyje nurodytų prievolių vykdymu, todėl jis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, t. y. 1/2 dalį šios sumos (14 794,63 Eur) atsakovei.

10.10. Byloje pateikti banko sąskaitų išrašai patvirtina ieškovo nurodomas aplinkybes, jog laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 4 d. iki 2019 m. birželio 4 d. ieškovas atliko pervedimus tarp savo banko sąskaitų AB SEB banke, tačiau byloje nėra įrodyta, jog lėšos, pervestos iš vienos asmeninės ieškovo sąskaitos į kitą asmeninę ieškovo sąskaitą, buvo išgrynintos ir naudotos išimtinai atsakovės. Laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. birželio 4 d. pateikti ieškovo AB SEB banko sąskaitų išrašai patvirtina, jog į asmeninę atsakovės banko AB „Swedbank“ sąskaitą buvo pervesta 22 955 Eur, tačiau pavedimų paskirtys neįrodo ieškovo nurodomų aplinkybių, kad pervestos lėšos buvo panaudotos išimtinai atsakovės asmeniniams poreikiams. Priešingai, pavedimų skiltyje nurodant, jog pervedamos lėšos skirtos: 300 Eur alimentams, 100 Eur dviračiui vaikui, 1 000 Eur mašinai tvarkyti, 200 Eur stalui, 800 Eur sauskelnėms, 800 Eur vaikui, 100 Eur gydytojui ir pan., pagrindžia atsakovės teiginius, jog pervedami pinigai buvo skirti šeimos reikalams. Ieškovui neįrodžius, jog bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios lėšos atsakovės buvo panaudotos asmeninėms prievolėms dengti, išleistos be jo sutikimo asmeniniams sandoriams, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl 21 275,72 Eur kompensacijos iš atsakovės priteisimo už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą.

10.11. Byloje pateikta kilnojamojo turto vertinimo išvada Nr. T21020003 patvirtina, jog automobilio „Audi Q7“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė vertinimo dieną (2021 m. vasario 4 d.) yra 13 770 Eur. Automobilio vertinimo metu jos savininku nurodytas ieškovas. Byloje nėra ginčo, jog automobilis įgytas santuokos metu, šalims išmokėjus automobilio lizingo įmokas, ką patvirtina ir AB SEB banko 2020 m. rugsėjo 4 d. nuosavybės perdavimo aktas apie įvykdytas visas 2017 m. rugsėjo 21 d. finansinio lizingo sutarties nustatytas sąlygas ir VĮ „Regitra“ išrašas, jog kaip automobilio savininkas ieškovas įregistruotas 2020 m. lapkričio 7 d. (santuokos metu). Šalys žodžiu patvirtino, kad automobilis buvo parduotas 2021 m. vasario mėnesį, į bylą pirkimo–pardavimo sutartis nepateikta. Ieškovo teigimu, automobilis parduotas už 10 000 Eur draugui, pinigus gaunant grynaisiais, tačiau tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. VĮ „Regitra“ 2021 m. rugsėjo 28 d. Kelių transporto priemonių registro išrašas patvirtina, jog ieškovo vardu nėra registruotos transporto priemonės „Audi Q7“.

10.12. Byloje esanti jūreivio knygelė patvirtina ieškovo nurodomus argumentus, jog ieškovas 2020 metais grįžęs iš reiso spalio 14 d. į kitą reisą išplaukė tik 2021 m. rugpjūčio 19 d., t. y. šiuo laikotarpiu ieškovas neturėjo darbo, kitų duomenų apie gautas pajamas byloje nėra. Ieškovo pateikti banko sąskaitų išrašai ir ieškovo paaiškinimai patvirtina ieškovo nurodomas aplinkybes, jog nuo 2021 m. vasario 10 d. iki 2021 m. birželio 4 d. ieškovas turėjo 2 025,24 Eur išlaidų kredito įmokoms dengti, 1 217,83 Eur išlaidų komunaliniams mokesčiams, 2 000 Eur pervedė atsakovei kaip lėšas produktams, pinigus vaikui, taip pat padengė išlaidas medicininei komisijai, kursams darbui, pirko maisto, išleido pinigus vaikui. Atsakovė neįrodė, jog laikotarpiu nuo 2021 m. vasario mėnesio ji viena išlaikė šeimą, mokėjo komunalinius mokesčius ir dėl to ieškovas nepatyrė išlaidų bendriems šeimos poreikiams, nepaneigė ieškovo dėstomų aplinkybių ir įrodymų, todėl teismas konstatavo, kad ieškovui pardavus automobilį „Audi Q7“ gautos lėšos pateko į CK 3.109 straipsnio 1 punkte įvardintas iš bendro sutuoktinių turto vykdomas prievoles. Atsakovei neįrodžius, jog bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios lėšos už automobilio pardavimą ieškovo buvo panaudotos asmeninėms prievolėms dengti (išskyrus kredito įmokas), išleistos be jos sutikimo asmeniniams sandoriams, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovės reikalavimo dėl 6 885 Eur kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą.

10.13. Ieškovas byloje taip pat reiškė reikalavimą įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovui pasisavintus automobilio „Mazda 6“ dokumentus bei raktelius, tačiau, ieškovui nepateikus jokių šį reiškiamą reikalavimą pagrindžiančių objektyvių įrodymų, teismas atmetė tokį ieškovo reikalavimą kaip neįrodytą.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

11. Apeliaciniu skundu ieškovas A. L. prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 1 d. sprendimą pakeisti – sumažinti atsakovei priteistą kompensaciją iki 298,01 Eur, pripažinti, kad atsakovė savo asmeniniams poreikiams tenkinti sumažino bendrąją jungtinę nuosavybę 42 551,43 Eur, atmesti atsakovės reikalavimą dėl 14 794,63 Eur kompensacijos priteisimo iš ieškovo už ieškovo paskolos AB SEB bankui grąžinimą arba ją sumažinti. Ieškovas taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

11.1. Ieškovas su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo į teismą kreipėsi 2021 m. gegužės 24 d. Kadangi pirminiame ieškinyje ieškovas nurodė, kad su atsakove bendro turto santuokoje neįgijo, todėl su ieškiniu nebuvo pateikti įrodymai dėl dalytinų akcijų vertės. Ieškovas 2021 m. spalio 26 d. kartu su atsiliepimu į priešieškinį pateikė banko išrašą anglų kalba, kurio laikotarpis nuo 2021 m. birželio 30 d. iki 2021 m. liepos 31 d. Kadangi teismui dokumentai turi būti pateikti valstybine kalba, buvo pateiktas šio išrašo vertimas. Po to ieškovas patikslino savo ieškinį ir pridėjo „Revolut“ banko sąskaitos išrašą anglų kalba, kurio laikotarpis nuo 2021 m. gegužės 31 d. iki 2021 m. birželio 30 d., su vertimu į lietuvių kalbą. Pagal šio išrašo duomenis, bendra akcijų vertė yra 125 JAV doleriai. Taip pat šioje banko sąskaitoje buvo 127,57 JAV dolerio, kurie nebuvo investuoti, todėl teismas klaidingai nustatė 207,25 Eur (konvertavus 252,57 JAV dolerio taikant oficialų Lietuvos banko kursą 2021 m. birželio 4 d.) akcijų vertę.

11.2. Pagal CK 3.119 straipsnį dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Ieškovo manymu, teismas, pažeisdamas CK 3.100 ir 3.119 straipsnių nuostatas, neteisėtai atsisakė vertinti ieškovo teiktus papildomus įrodymus dėl dalytino turto rinkos vertės pasikeitimo, nes byloje nė viena šalis nepareiškė reikalavimo dalyti turtą pagal 2021 metų birželio 4 d. rinkos kainas.

11.3. Nors teismas sutiko su ieškovo nurodomais argumentais, jog šalių santuokos metu įgyti ir keletą metų naudoti daiktai negali būti vertinami kaip nauji, tačiau kartu nurodė, kad ieškovo visiškai nepagrindžiamas turto nusidėvėjimo skaičiavimas. Kadangi teismo posėdžio metu ieškovui net nebuvo užduotas klausimas, kaip jis nustatė daiktų likutinę vertę, tai apeliaciniu skundu ieškovas pagrindžia nurodytą daiktų vertę, kurią nustatė pagal viešus skelbiu.lt skelbimus. Ieškovas palygino turimus daiktus su kitais parduodamais analogiškais daiktais, todėl mano, kad jo pasiūlyta kaina dalijant turtą yra pagrįsta padėvėtų daiktų rinkos pasiūla.

11.4. Ieškovas nesutinka su teismo sprendimu atmesti reikalavimą pripažinti, kad atsakovė tenkindama savo asmeninius poreikius sumažino bendrąją jungtinę nuosavybę 42 551,43 Eur suma. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu neigė pinigų gavimo faktą, dėl šių aplinkybių sąmoningai klaidino teismą ir visokiais būdais vengė pateikti teismui savo banko sąskaitų išrašus. Taip pat atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad 42 551,43 Eur panaudojo šeimos poreikiams tenkinti, nors iš jos „Facebooko“ puslapio pateiktų nuotraukų matyti, kad gyveno ne skurde, o priešingai – ji vairuoja prabangų automobilį BMW GT530, neva paskolintą mamos.

11.5. Atmetant ieškovo reikalavimą, atsakovės reikalavimas dėl paskolos bankui dalies priteisimo buvo tenkintas visiškai. Ieškovas nesutinka su teismo išvada, kad jis pripažino atsakovės reikalavimą. Ieškovas buvo informuotas savo advokato, kad teismai vadovaujasi kasacinio teismo praktika ir gali priteisti tokią kompensacijos dalį, todėl ieškovas pagristai manė, kad teismas turi pripažinti ir jo reikalavimą, padaręs įskaitymą. Ieškovas nepripažįsta, kad yra kaltas dėl šeimos lėšų sumažinimo dengiant banko paskolą, gautą butui įsigyti, aprūpinti šeimą gyvenamąja vieta, nes vietoj nuompinigių mokėjo paskolą, o atsakovė, nusišalinusi nuo šeimos gerovės kūrimo, išleidusi didesnę nei paskolos dalis pinigų sumą savo asmeniniams poreikiams tenkinti, gauna pagal teismo sprendimą nepagrįstą pranašumą.

11.6. Ieškovas nesutinka su teismo nuomone, kad grąžindamas paskolą jis sumažino šeimos biudžetą. Yra įprasta teismų praktika, kad nagrinėdamas apeliacinį skundą apeliacinis teismas privalo vadovautis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir sumažinti išmokamos kompensacijos dydį.

Atsiliepimas

12. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė A. L. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

12.1. Santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, byla iškelta 2021 m. birželio 4 d. Akcijų paketo vertė, kuria procesiniuose dokumentuose remiasi ieškovas, paremta vėlesniu „Revolut“ išrašu, kurio laikotarpis nuo 2021 m. birželio 30 d. iki 2021 m. liepos 31 d., todėl teismas pagrįstai juo nesivadovavo.

12.2. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė pateikė duomenis apie dalytino turto vertę, neįvertinęs šio turto nusidėvėjimo per kelerius naudojimo metus, teismas visiškai pagrįstai ją sumažino. Tikėtina, kad turtas nebuvo nusidėvėjęs 50 procentų, kaip tai nurodė teismas, o daug mažiau, tačiau atsakovė sutinka su nustatyta dalytino turto verte, kadangi procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą turi šalys, tačiau nei ieškovas, nei atsakovė duomenų apie šio turto nusidėvėjimą nepateikė. Nors ieškovas nurodo, kad apeliaciniu skundu pagrindžia savo nurodytų daiktų vertę pagal skelbiu.lt skelbimus, tačiau jokių įrodymų apie dalytino turto vertę ieškovas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui.

12.3. Byloje nėra įrodyta, kad ieškovo pervestos lėšos iš vienos asmeninės ieškovo sąskaitos į kitą asmeninę ieškovo sąskaitą buvo išgrynintos ir naudotos išimtinai atsakovės. Be to, bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas paaiškino, kad žinojo, kaip atsakovė naudoja jai suteikiamas lėšas, pretenzijų jai dėl to niekada neturėjo, tačiau, nutraukiant santuoką, ieškovas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė reikalauja kompensacijos už santuokos metu iš santuokinių lėšų sumokėtą ieškovo asmeninių prievolių dalį, nusprendė iš atsakovės pareikalauti grąžinti jai santuokos metu teiktų lėšų dalį. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo pervedamos lėšos atsakovei pateko į CK 3.109 straipsnio l punkte įvardytas iš bendro sutuoktinių turto vykdomas prievoles, ieškovui neįrodžius, jog bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios lėšos atsakovės buvo panaudotos asmeninėms prievolėms dengti, išleistos be jo sutikimo asmeniniams sandoriams, teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl 21 275,72 Eur kompensacijos iš atsakovės priteisimo.

12.4. Prievolės AB SEB bankui pagal 2014 m. kovo 18 d. kredito sutartį Nr. 04Al 418210268-J5 vykdymas buvo skirtas užtikrinti ieškovo interesą grąžinti jo asmeninę skolą kreditoriui, ieškovui suteikusiam lėšų įsigyti nuosavą būstą. Ginčo lėšų, skirtų kreditui grąžinti, apimtimi sumažėjo ieškovo įsiskolinimas kreditoriui, t. y. pagerėjo jo turtinė padėtis. Tai, kad įsigytą būstą santuokos su atsakove metu naudojo ne tik savo asmeniniais interesais, bet ir sudarė galimybę juo naudotis šeimai, savaime nereiškia, kad šio turto įsigijimo ieškovo asmeninės nuosavybės teise išlaidų finansavimas iš bendrų lėšų buvo vykdomas šeimos interesais. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad turto įgijimo išlaidos turi būti vertinamos pagal sutuoktinių nuosavybės teisę į turtą reglamentuojančias teisės normas, atsižvelgiant į tai, kurio iš sutuoktinių (ar abiejų) nuosavybe įgytas turtas tapo. Atsižvelgiant į tai, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, ieškovas privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą.

Šalies argumentai

13. Apeliaciniu skundu atsakovė A. L. prašo: pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario l d. sprendimo dalį dėl kompensacijos priteisimo iš ieškovo atsakovei už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą, priteisiant iš ieškovo 21 679,63 Eur piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą; panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės reikalavimas dėl uzufrukto nustatymo, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – po santuokos nutraukimo palikti atsakovei ir šalių nepilnamečiam vaikui naudotis uzufrukto teise butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), iki nepilnamečio vaiko pilnametystės; priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

13.1. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė į prioritetinį vaiko interesų gynimo principą, todėl netinkamai taikė CK 3.156 straipsnio 2 dalį ir visiškai nepagrįstai padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju uzufrukto į vaiko tėvo turtą nustatymas nėra vienintelis būdas užtikrinti nepilnamečio vaiko teisę į būstą.

Atsiliepimas

13.2. Atsakovė, nagrinėjamoje byloje prašydama nustatyti uzufrukto teisę į ieškovui priklausantį butą, nurodė, jog jos gaunamos pajamos siekia apie l 000 Eur per mėnesį, nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, kuriam privaloma valstybinė registracija, ir santaupų neturi. Atsakovė pateikė į bylą įrodymus apie butų nuomos kainas Klaipėdoje iš elektroninių skelbimų portalų, pagal kuriuos 2 kambarių 50–65 kv. m ploto butų nuomos kaina per mėnesį yra nuo 400 iki 450 Eur. Ieškovas atsakovės nurodyto jai su vaiku tinkančio būsto nuomos kainos neginčijo. Būsto nuomai atsakovė turėtų kas mėnesį išleisti apie 400 Eur ir apmokėti šio būsto išlaikymo išlaidas, dėl to vien būstui turėtų išleisti apie 500 Eur per mėnesį. Tačiau dėl blogos turtinės padėties atsakovė neturi galimybės nuomotis būsto, kaip ir neturi galimybės gauti paskolos nuosavam būstui įsigyti. Atsakovė taip pat nurodė, kad persikelti gyventi į mamai priklausantį 2 kambarių butą, kuriame yra deklaruota jos ir dukters gyvenamoji vieta, galimybių nėra – bute gyvena mama, jos vyras, sesuo ir laikomi naminiai gyvūnai.

Žemesnės instancijos teismas

13.3. Teismas nurodė, jog gyvenamajai vietai užtikrinti atsakovė, be atlyginimo, gauna 80 Eur išmoką ir sprendimu priteistas 350 Eur dydžio išlaikymas, kuris indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, todėl atsakovė turi sąlygas užtikrinti nepilnamečiam vaikui gyvenamąją vietą iš savo gaunamų pajamų ir vaikui skiriamų lėšų. Ši teismo išvada yra nepagrįsta, kadangi ieškovo teikiamos vaiko išlaikymo lėšos turi būti skirtos tik vaikui išlaikyti ir jo poreikiams tenkinti.

13.4. Ieškovas sąmoningai provokavo konfliktus paskutinius bylos nagrinėjimo mėnesius pirmosios instancijos teisme, norėdamas teismui pateikti įrodymus, neva pagrindžiančius, kad šalys dėl įtemptų santykių neturi galimybės gyventi drauge.

13.5. Kreditas ieškovui buvo suteiktas butui įsigyti, todėl bankas galėjo numatyti, kad šiame bute gali apsigyventi pareiškėjo šeimos nariai, tarp jų ir nepilnamečiai. Jokių apribojimų šiuo aspektu kredito sutartyje nenumatyta. Iki šalių santuokos nutraukimo ginčo butas tapo šeimos gyvenamąja patalpa ir banko teisės iš esmės buvo apsunkintos tapačiai, kiek jos būtų apsunkintos atsakovei su vaiku nustačius uzufrukto teisę į ieškovui priklausantį butą. Uzufruktas nepaneigia kreditoriaus teisių įgyvendinimo tuo atveju, jeigu skolininkas nevykdytų ar netinkamai vykdytų prievolės pagal kredito sutartį.

Šalies argumentai

13.6. Ieškovo nurodytos aplinkybės dėl automobilio „Audi Q7“ pardavimo neatitinka tikrovės. Ieškovas paslapčia, neturėdamas atsakovės sutikimo, nesant būtinybės pardavė šalių automobilį, iš pardavimo gautas lėšas pasisavino ir panaudojo asmeniniams poreikiams patenkinti. Į bylą pateiktas ieškovo ir atsakovės susirašinėjimas, iš kurio matyti, kad ieškovas ketino parduoti santuokos metu įgytą transporto priemonę ne dėl sunkios finansinės padėties, bet pašlijus šalių tarpusavio santykiams, tuo norėdamas pakenkti atsakovei, kuri tuo metu naudojosi šia transporto priemone. Ieškovas susirašinėjant nurodė, jog atsakovė nėra verta tokio brangaus automobilio, dėl ko jis ketina jį parduoti, o atsakovei nupirkti pigesnę apie 5 000 Eur kainuojančią transporto priemonę. Į atsakovės prieštaravimus ir paaiškinimus, dėl ko ji prieštarauja jo pardavimui, ieškovas neatsižvelgė ir, kaip nurodo, pardavė ją savo geriausiam draugui už žemesnę nei rinkos kainą – 10 000 Eur. Ieškovas teismui paaiškino, kad transporto priemonę pardavė neturėdamas lėšų pragyvenimui, kad yra parduotos transporto priemonės valdytojas, kadangi, pasak jo, draugui ji yra nereikalinga, už automobilį draugas jam sumokėjo grynaisiais pinigais, į banko sąskaitą ieškovas pervedė mažą šios sumos dalį, kada ir kokią, atsakyti negalėjo, nurodė, kad šeimos poreikius tenkino iš AB SEB banke turimoje sąskaitoje esančių lėšų.

13.7. Transporto priemonė parduota 2021 m. vasario 10 d., t. y. praėjus trims mėnesiams po paskutinio ieškovo reiso į jūrą (ieškovo pajamos tuo metu buvo geros, kaip pripažino pats ieškovas, jo darbo užmokestis tuo metu siekė apie 300 Eur per dieną, reisai trukdavo apie l–1,5 mėn., t. y. už vieną reisą jis gaudavo mažiausiai 9 000 Eur). Akivaizdu, kad ieškovas transporto priemonės pardavimo metu turėjo santaupų, būtinybės parduoti transporto priemonę nebuvo.

Atsiliepimas

14. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas A. L. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Atsakovė reikalauja uzufrukto teisės į ieškovo butą dėl neva jos mažų pajamų, tačiau ieškovas yra įsitikinęs, kad tikrąsias savo pajamas atsakovė slepia. Vis dėlto kas mėnesį atsakovė gauna ne mažiau kaip 1 500 Eur į rankas – 1 100 Eur atlyginimą atskaičius mokesčius, 350 Eur alimentus iš ieškovo ir dar 80 Eur iš valstybės išmoką vaikui. Atsakovė nurodo, kad buto nuomos mokestis yra 400–450 Eur už 50–65 kv. m. ploto butą. Ieškovas su tokiu teiginiu nesutinka. Ieškovas buvo pateikęs realią nuomojamų butų kainą – nuo 150 iki 250 Eur, tik mažesnės kvadratūros. Atsakovė savo ir vaiko deklaruotą gyvenamąją vieta nurodo adresu (duomenys neskelbtini). Ten ji praleidžia daug laiko. Be to, ieškovo žiniomis, atsakovės artimiausi giminaičiai turi 3 butus Klaipėdoje. Tuo tarpu ieškovas giminaičių Lietuvoje neturi ir gyventi gali tik savo bute, pirktame už paimtą iš banko kreditą. Be to, kreditorė AB SEB bankas išreiškė kategorišką poziciją dėl nesutikimo su uzufrukto nustatymu.

14.2. Ieškovas atkreipia dėmesį į tai, kad šalys negali gyventi kartu dėl konfliktiškų santykių. Nuo suaugusiųjų konfliktų kenčia vaikas, todėl, patenkinęs atsakovės prašymą, teismas sukurtų situaciją, nuo kurios kentėtų ne tik suaugusieji, bet ir vaikas.

14.3. Automobilis „Audi Q7“ buvo parduotas dėl piniginių lėšų trūkumo, nes ieškovas nuo 2020 m. spalio 14 d. iki 2022 balandžio 20 d. buvo bedarbis. Teismui yra pateikti įrodymai, kad per tą laikotarpį ieškovas dirbo tik 10 dienų. Visi pinigai už parduotą automobilį buvo panaudoti šeimos išlaikymui, mokėjimams atsakovei, sąskaitų už butą apmokėjimui, kreditui, kursams ir buičiai, lentelė ir visi sąskaitų išrašai buvo pateikti pirmosios instancijos teismui. Todėl pirmosios instancijos teismas, ieškovo manymu, padarė teisingas išvadas, kad visi pinigai buvo skirti šeimos išlaikymui, kol ieškovas neturėjo darbo.

15. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo AB SEB bankas nesutinka su atsakovės apeliaciniu skundo dalimi, susijusia su banko teisėmis, ir prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad nustačius uzufruktą į įkeistą turtą bankui hipotekos institutu garantuojamos teisės taptų nerealizuojamos, nes teisė naudotis daiktu ir gauti iš jo pajamas yra garantuojama uzufruktoriui. Hipotekos sandoryje yra nustatyta, kad įkeistas daiktas negali būti suvaržomas (suvaržoma jo valdymo teisė pagal bet kokias sutartis ar susitarimus) be hipotekos kreditoriaus sutikimo. Turto apsunkinimas uzufrukto daiktine teise neabejotinai sumažintų turto likvidumą ir vertę, tokį turtą būtų sunku parduoti iš viešųjų varžytynių arba jis būtų parduotas už neadekvačiai mažą kainą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Ieškovo ir atsakovės apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinių skundų nagrinėjimo ribų ir tvarkos

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinių skundų motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

17. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl akcijų vertės

18. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ieškovo pateiktu „Revolut“ sąskaitos išrašu, nustatė, jog bendra „Pfizer“ akcijų (0,0035154 vnt.), „TherapeuticsMD“ akcijų (100 vnt.), „Invesco Mortgage Capital“ akcijos (1 vnt.) paketo vertė laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 31 d. iki 2021 m. birželio 30 d., tiek laikotarpio pradžioje, tiek laikotarpio pabaigoje buvo 207,25 Eur (konvertavus 252,57 JAV dolerio taikant oficialų Lietuvos banko kursą 2021 m. birželio 4 d.). Ieškovas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė dalytinų akcijų vertę, pažeisdamas CK 3.100 ir 3.119 straipsnių nuostatas ir neteisėtai atsisakydamas vertinti ieškovo teiktus papildomus įrodymus dėl dalytino turto rinkos vertės pasikeitimo, nes byloje šalys nereiškė reikalavimo padalyti turtą pagal 2021 metų birželio 4 d. rinkos kainas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais ieškovo argumentais.

19. Kaip teisingai apeliaciniame skunde nurodo pats ieškovas, pagal CK 3.119 straipsnį dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Kasacinio teismo praktikoje dėl CK 3.119 straipsnio taikymo taip pat išaiškinta, kad, dalijant bendrą sutuoktinių turtą, turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, o jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, – tai šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančios kainos, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.59 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398-421/2015). Vadinasi, nagrinėjamu atveju dalijamo bendro turto vertė pirmosios instancijos teisme turėjo būti nustatoma pagal santuokos nutraukimo metu buvusias rinkos kainas (CK 3.100 straipsnio 4 punktas), t. y., pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną (2023 m. vasario 1 d.) buvusias rinkos kainas.

20. Nors skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bendra akcijų paketo vertė yra 207,25 Eur (konvertavus 252,57 JAV dolerio taikant oficialų Lietuvos banko kursą 2021 m. birželio 4 d.), tačiau atsakovė su patikslinu priešieškiniu pateikė įrodymus, kad vien „TherapeuticsMD“ vienos akcijos vertė 2022 m. gegužės 12 d. sudarė 3,67 JAV dolerio. Vadinasi, vien ieškovo nurodytų „TherapeuticsMD“ 100 vnt. akcijų vertė jau 2022 m. gegužės 12 d. sudarė 367 JAV dolerius (3,67 x 100). Pagal viešai prieinamus duomenis interneto paieškos sistemoje https://www.google.com/finance/, „TherapeuticsMD“ vienos akcijos vertė skundžiamo sprendimo priėmimo metu (2023 m. vasario 1 d.) sudarė net 5,31 JAV dolerio (100 vnt. – 531 JAV dolerį) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatydamas ir dalydamas 207,25 Eur (252,57 JAV dolerių) vertės akcijas priėmė net palankesnį ieškovui sprendimą, negu būtų galima priimti pagal ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus ir nurodytus argumentus. Procesinio sprendimo priėmimo apeliacinės instancijos teisme metu „TherapeuticsMD“ vienos akcijos vertė taip pat yra didesnė nei nustatyta skundžiamu sprendimu (4,33 JAV dolerio, o 100 akcijų vertė – 433 JAV doleriai). Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija nekeičia pirmosios instancijos teismo nustatytos dalintinų akcijų vertės, nes atsakovė dėl šios sprendimo dalies apeliacinio skundo neteikė, o CPK 313 straipsnyje yra nustatytas draudimas dėl apelianto priimti blogesnį sprendimą.

Dėl kilnojamųjų daiktų vertės

21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nusprendė, kad teisingiausia dalytino kilnojamojo turto vertes nustatyti išvedant proceso šalių nurodomų verčių vidurkį ir ieškovui priteisti šį turtą: patalpų kondicionierių, 316 Eur vertės (532 + 100 = 632, 632 ÷ 2 = 316); akvariumą su įranga ir spintelę akvariumui, 213,5 Eur vertės (370 + 57 = 427, 427 ÷ 2 = 213,5); televizorių LG 75SJ955V-ZA, 1 250 Eur vertės (2 000 + 500 = 2 500, 2 500 ÷ 2 = 1 250); kompiuterį MB MsI MAC2390, 850 Eur vertės (1 200 + 500 = 1 700, 1 700 ÷ 2 = 850). Tokią išvadą teismas padarė, atsižvelgdamas į tai, kad nė viena iš šalių nepasirinko detalesnės, konkrečios turto vertės nustatymo metodikos, ir sutikdamas su ieškovo nuomone, jog daiktų vertė yra žemesnė nei įsigijimo kaina. Ieškovas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, nurodydamas, kad jis apeliaciniu skundu pagrindžia ieškovo nurodytą daiktų vertę, kurią nustatė pagal viešus skelbiu.lt skelbimus. Ieškovas teigia palyginęs turimus daiktus su kitais parduodamais analogiškais daiktais, todėl mano, kad jo pasiūlyta kaina dalijant turtą yra pagrįsta padėvėtų daiktų rinkos pasiūla. Teisėjų kolegija atmeta tokius ieškovo argumentus kaip deklaratyvius.

22. Kaip minėta, CK 3.119 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad sutuoktiniams nutraukiant santuoką dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, galiojančias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Kasacinis teismas, aiškindamas šią materialiosios teisės normą, yra nurodęs, kad priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Dėl to teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012).

23. Šeimos teisėje nėra specialiųjų teisės normų dėl sutuoktinių turto vertinimo, todėl nagrinėjant ginčus dėl sutuoktinių turto padalijimo taikytinos bendrosios turto vertinimo taisyklės. Kasacinio teismo praktikoje šiuo klausimu išaiškinta, kad dalijant sutuoktinių turtą turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012).

24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti būtinybę įrodymus rinkti savo iniciatyva, todėl pagrįstai rėmėsi byloje esančiais įrodymais. Nors ieškovas teigia, kad tokią kilnojamųjų daiktų vertę nurodė, remdamasis viešais skelbiu.lt skelbimais, tačiau jokių skelbimų, kurie galėtų patvirtinti jo nurodomas kilnojamųjų daiktų rinkos vertes, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismams nepateikė. Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybes, kad ieškovo nurodyta kilnojamųjų daiktų vertė yra deklaratyvi ir nepagrįsta jokiais rašytiniais įrodymais, o atsakovė pirmosios instancijos teisme buvo nurodžiusi tik šių daiktų įsigijimo kainą, bet ne jų likutinę vertę, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai dalytino kilnojamojo turto vertes nustatė išvedęs šalių nurodytų šio turto verčių vidurkį. Toks pirmosios instancijos teismo vertinimas atitinka išdėstytas įrodinėjimo pareigos paskirstymo ir įrodymų vertinimo taisykles bei teisingumo, protingumo principus, todėl paliktinas nepakeistas.

Dėl bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimo 42 551,43 Eur suma

25. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimą dėl 21 275,72 Eur kompensacijos iš atsakovės priteisimo už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą, konstatavęs, kad ieškovas neįrodė, jog bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios lėšos atsakovės buvo panaudotos asmeninėms prievolėms dengti, išleistos be jo sutikimo asmeniniams sandoriams. Ieškovas nesutinka su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais, nurodydamas, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu neigė pinigų gavimo faktą, dėl šių aplinkybių sąmoningai klaidino teismą ir visokiais būdais vengė pateikti teismui savo banko sąskaitų išrašus. Taip pat atsakovė nepateikė įrodymų, kad 42 551,43 Eur panaudojo šeimos poreikiams tenkinti, nors iš jos „Facebooko“ puslapio pateiktų nuotraukų matyti, kad gyveno ne skurde, o priešingai – ji vairuoja prabangų automobilį BMW GT530, neva paskolintą mamos. Teisėjų kolegija negali pritarti tokiai ieškovo nuomonei.

26. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių santuokoje buvo susiklostęs toks šeimos modelis, pagal kurį šalių santuokoje šeimos finansiniais poreikiais iš esmės rūpinosi ieškovas, o atsakovė – vaiko auginimu ir namų priežiūra. Remiantis bylos duomenimis, ieškovas reguliariai suteikdavo (pervesdavo) piniginių lėšų atsakovei. Nors ieškovas teigia, kad atsakovė suteiktus pinigus panaudojo ne šeimos poreikių tenkinimui, todėl prašo už tai priteisti iš atsakovės kompensaciją, vis dėlto pats ieškovas savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad jis rūpinosi atsakove (išlaikė ją). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad pinigus atsakovei pervesdavo dėl šeimos interesų (siekdamas gyventi kaip šeima su atsakove), apytikriai žinojo, kam atsakovė leidžia jo perduotus pinigus. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų minėtam nusistovėjusiam šeimos modeliui prieštaravęs, reikalavęs naudoti pervestus pinigus tik konkretiems tikslams. Be to, byloje nėra įrodymų, kad ieškovas reikalavo iš atsakovės atsiskaityti už išleistus pinigus ar kitaip kontroliavo jų panaudojimą. Vadinasi, viskas buvo atliekama iš esmės bendru sutarimu, ieškovui žinant ir neprieštaraujant, juolab kad pinigus atsakovei pervesdavo pats ieškovas. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovas neįrodė, jog bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios lėšos atsakovės buvo išleistos be jo sutikimo išimtinai asmeniniams sandoriams, todėl ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimas dėl 21 275,72 Eur kompensacijos iš atsakovės priteisimo už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą buvo atmestas pagrįstai.

Dėl būsto paskolos

27. Ieškovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti iš jo 14 794,63 Eur kompensaciją atsakovei už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą, ieškovui sumokėjus 27 565,56 Eur kredito grąžinimo įmokų ir 2 023,7 Eur palūkanų (iš viso 29 589,26 Eur) už ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą. Ieškovas nepripažįsta, kad yra kaltas dėl šeimos lėšų sumažinimo dengiant banko paskolą, gautą butui įsigyti, nes aprūpino šeimą gyvenamąja vieta ir vietoj nuompinigių mokėjo paskolą, o atsakovė, nusišalinusi nuo šeimos gerovės kūrimo, išleidusi didesnę nei paskolos dalis pinigų sumą savo asmeniniams poreikiams tenkinti, gauna pagal teismo sprendimą nepagrįstą pranašumą. Teisėjų kolegija tik iš dalies sutinka su tokiais ieškovo argumentais.

28. Remiantis ginčui aktualia kasacinio teismo praktika, CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas, pagal kurį iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais, turi būti sistemiškai aiškinamas su CK 3.110 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-969/2018). Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad ieškovo prievolė mokėti kredito grąžinimo įmokas (grąžinti gautą kreditą) pagal 2014 m. kovo 18 d. būsto kreditavimo sutartį atsirado iki šalių santuokos sudarymo, todėl nėra pagrindo jos priskirti CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytoms prievolėms. Taip pat nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad pagal būsto kreditavimo sutartį atsiradusi prievolė grąžinti iš banko gautą kreditą yra ne bendra, o asmeninė ieškovo prievolė.

29. Nors kredito grąžinimo įmokų mokėjimas po šalių santuokos sudarymo iš dalies sutapo ir su šalių šeimos interesais, tačiau šios prievolės vykdymas pirmiausia buvo skirtas užtikrinti paties ieškovo interesą grąžinti jo asmeninę skolą bankui už asmeninės nuosavybės teise įsigytą butą. Vadinasi, bendrosios jungtinės nuosavybės lėšomis buvo sumažintas ieškovo įsiskolinimas bankui, t. y. pagerėjo jo turtinė padėtis. Tai, kad įsigytą butą ieškovas santuokos su atsakove metu naudojo ne tik savo asmeniniais interesais, bet ir sudarė galimybę juo naudotis šeimai, savaime nereiškia, kad šio buto įsigijimo ieškovo asmeninės nuosavybės teise išlaidų finansavimas, iš bendrų lėšų mokant kredito grąžinimo įmokas, buvo vykdomas tik šeimos interesais. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad turto, pripažinto šeimos turtu, įgijimo išlaidos turi būti vertinamos pagal sutuoktinių nuosavybės teisę į turtą reglamentuojančias teisės normas, atsižvelgiant į tai, kurio iš sutuoktinių (ar abiejų) nuosavybe įgytas turtas tapo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2013).

30. Kadangi butas, adresu (duomenys neskelbtini), 1/121 dalis žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), bei 1/140 dalis automobilių saugyklos, esančios (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo lieka asmenine ieškovo nuosavybe, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovas, santuokos su atsakove laikotarpiu kredito įmokoms padengti sumokėdamas 27 565,56 Eur kredito grąžinimo įmokų, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje nurodytų prievolių vykdymu, todėl ieškovas privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą atsakovei.

31. Vis dėlto teisėjų kolegija kitaip vertina šalių santuokos metu pagal 2014 m. kovo 18 d. būsto kreditavimo sutartį ieškovo sumokėtas kredito palūkanas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad palūkanų už paimtą kreditą būstui įsigyti ir įsirengti mokėjimas nebuvo skirtas ieškovo iki santuokos paimtam kreditui (iš banko gautai pinigų sumai) grąžinti. Mokėdamas palūkanas ieškovas iš esmės negavo asmeninės naudos, bet sudarė sąlygas šeimai naudotis banko ieškovui suteikto kredito teikiama nauda (privalumais) ir gyventi už kreditą įsigytame ir įrengtame bute. Be to, tikra (reali) pareiga mokėti einamojo kalendorinio mėnesio (po santuokos sudarymo) kredito palūkanas atsirado šalims jau esant santuokoje.

32. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta anksčiau, taip pat į tai, kad ieškovo butas buvo naudojamas išimtinai šeimos interesais, teisėjų kolegijos vertinimu, palūkanų mokėjimas nagrinėjamu atveju, be kita ko, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, iš esmės laikytinas einamuoju mokėjimu, tiesiogiai susijusiu su šeimos namų ūkio išlaikymu. Šiam tikslui galėjo būti naudojamos bendros sutuoktinių lėšos (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Todėl atsakovei priklauso iš ieškovo kompensacija tik už ieškovo atliktas kredito grąžinimo įmokas grąžinant iki santuokos jo paimtą kreditą, bet nepriklauso kompensacija už mokėtas einamąsias kredito palūkanas, susidariusias po šalių santuokos sudarymo. Dėl šios priežasties atsakovei priteistina kompensacija už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą, ieškovui sumokėjus 27 565,56 Eur kredito grąžinimo įmokų, mažintina iki 13 782,78 Eur (27 565,56 Eur / 2).

Dėl uzufrukto teisės nustatymo

33. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimą palikti atsakovei ir vaikui iki vaiko pilnametystės naudotis uzufrukto teise gyvenamąja patalpa – butu, kuris asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovui. Teismas konstatavo, kad atsakovė turi sąlygas užtikrinti nepilnamečiam vaikui gyvenamąją vietą iš savo gaunamų pajamų ir vaikui skiriamų lėšų, o uzufrukto į vaiko tėvo (ieškovo) turtą nustatymas nėra vienintelis būdas užtikrinti nepilnamečio vaiko teisę į būstą. Atsakovė nepritaria tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai, be kita ko, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus dėl atsakovės gaunamų pajamų ir jos galimybių nuomotis kitą gyvenamąjį būstą, netinkamai taikė CK 3.156 straipsnio 2 dalį ir nepagrįstai padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju uzufrukto į vaiko tėvo turtą nustatymas nėra vienintelis būdas užtikrinti nepilnamečio vaiko teisę į būstą. Atsakovės vertinimu, ieškovo teikiamos vaiko išlaikymo lėšos turi būti skirtos tik vaiko išlaikymui ir jo poreikių tenkinimui, todėl negali būti naudojamos būsto nuomai. Teisėjų kolegija atmeta tokius atsakovės argumentus kaip nepagrįstus.

34. CK įtvirtintas nepilnamečio vaiko teisės naudotis gyvenamąja patalpa išlikimas, kai vaiko tėvai nutraukia santuoką (CK 3.71 straipsnis). Įstatymu teismui suteikiama teisė nustatyti uzufruktą į gyvenamąją patalpą nepilnamečiams vaikams ir sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, nors gyvenamoji patalpa nuosavybės teise priklauso kitam sutuoktiniui. Uzufrukto terminas nustatomas iki vaiko pilnametystės. Vaikui sulaukus pilnametystės uzufruktas baigiasi (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

35. Pagal šiai bylai aktualią kasacinio teismo praktiką, spręsdamas uzufrukto nustatymo klausimą, teismas privalo išsiaiškinti, ar uzufrukto nustatymas visiškai atitinka nepilnamečio vaiko (vaikų) interesus, ar vaiko (vaikų) interesai nebūtų geriau apsaugoti kitais būdais (pvz., priteisiant išlaikymą), ar sutuoktinis, su kuriuo gyventi lieka vaikas (vaikai), neturi kitos gyvenamosios patalpos arba pakankamai finansinių išteklių ar materialinių galimybių tokiai patalpai įsigyti. Jeigu konkrečiu atveju kyla grėsmė, kad, nutraukus santuoką, sutuoktinis, kuris nėra gyvenamosios patalpos savininkas, tačiau su kuriuo nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, ir vaikai gali atsidurti gatvėje, teismas turi teisę nustatyti uzufruktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010).

36. Kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į vaiko interesų prioritetinės gynybos principą, teismas turi įvertinti visas galimybes, kaip užtikrinti nepilnamečiams vaikams teisę turėti jų poreikius atitinkantį gyvenamąjį būstą. Sprendžiant šiuos klausimus būtina atsižvelgti į byloje nustatytas faktines aplinkybes: tėvų elgesį, turtinę padėtį, galimybes jiems apsirūpinti gyvenamuoju būstu ir pan. Būtina įvertinti visus įmanomus konkrečioje situacijoje vaiko interesų apsaugos būdus, siekiant, kad vaikui būtų užtikrintas tinkamas teisės į gyvenamąjį būstą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2016 23 punktas).

37. Uzufrukto nustatymas susijęs su sutuoktinio, kuris yra gyvenamosios patalpos savininkas, nuosavybės teisės ribojimu, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, jis gali būti taikomas tik tuo atveju, kai nėra kitų protingų galimybių užtikrinti vaiko teisės į būstą. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad priimdami sprendimą nustatyti uzufrukto teisę, kuria galimai iš dalies būtų apribotos hipotekos kreditorių teisės, teismai turėtų išanalizuoti, ar uzufrukto nustatymu nebus pažeistas proporcingumo principas, t. y. ar vaiko teisė į gyvenamąjį būstą negali būti apginta kitu būdu, nei dar kartą suvaržant daiktinę teisę (Lietuvos Aukščiausiojo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-916/2016). Pažymėtina, kad vaikų teisė į gyvenamąjį būstą užtikrinama ne tik tada, kai tėvai turi gyvenamąjį būstą nuosavybės teise, bet ir tėvams išsinuomojant ar gaunant panaudai gyvenamąsias patalpas. Aprūpinti vaikus gyvenamuoju būstu yra abiejų tėvų, taigi tiek ieškovo, tiek atsakovės pareiga, tačiau ieškovas prie to gali prisidėti ir mokėdamas išlaikymą periodinėmis išmokomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010).

38. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių santykiai šiuo metu yra konfliktiški. Nors atsakovė savo apeliaciniame skunde teigia, kad konfliktus išprovokuoja ieškovas, vis dėlto savo apeliaciniame skunde aptartomis situacijomis pripažįsta konfliktinius santykius, kurie, kaip teisingai pažymėjo ieškovas, gali pakenkti šalių nepilnamečiam vaikui.

39. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė gauna apie 1 000 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį. Atsakovė taip pat nuo 2023 m. sausio 1 d. gauna 85,75 Eur išmoką vaikui, o pirmosios instancijos teismo sprendimu dar priteistas 350 Eur išlaikymas iš ieškovo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nors atsakovė nesutinka, kad vaiko išlaikymui skirtos lėšos būtų naudojamos būsto nuomai, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad, priešingai, nei teigia atsakovė, pagal gausiai išplėtotą kasacinio teismo praktiką, į vaiko poreikių ir jam reikalingo išlaikymo dydžio skaičiavimus yra įtraukiama ir jam tenkanti būsto išlaikymo išlaidų dalis (nuoma, komunaliniai mokesčiai ir pan.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013 ir joje aptartą kasacinio teismo praktiką). Vadinasi, dalis vaiko išlaikymui skirtų lėšų gali būti naudojama ir siekiant užtikrinti vaiko teisę į gyvenamąjį būstą.

40. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šalių konfliktinius santykius, hipotekos kreditoriaus nesutikimą dėl uzufrukto nustatymo, atsakovės gaunamą darbo užmokestį bei vaiko išlaikymui skirtų lėšų dydį, taip pat į aplinkybę, kad nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikti įrodymai, kad atsakovė iš tiesų neturi galimybės išsinuomoti 1-2 kambarių mažesnės kvadratūros būstą už mažesnę kainą, kuri atitiktų atsakovės gaunamas pajamas, neturi pagrindo išvadai, kad uzufrukto nustatymas atitiktų geriausius šalių ir šalių nepilnamečio vaiko interesus, o uzufrukto į ieškovo turtą nustatymas yra vienintelis būdas užtikrinti nepilnamečio vaiko teisę į būstą. Dėl šių priežasčių darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė tokį atsakovės reikalavimą.

Dėl automobilio „Audi Q7“

41. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimą dėl 6 885 Eur kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą, konstatavęs, kad ieškovui pardavus automobilį „Audi Q7“ gautos lėšos pateko į CK 3.109 straipsnio 1 punkte įvardytas iš bendro sutuoktinių turto vykdomas prievoles, o atsakovė neįrodė, jog bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios lėšos už automobilio pardavimą ieškovo buvo panaudotos asmeninėms prievolėms dengti (išskyrus kredito įmokas), išleistos be jos sutikimo asmeniniams sandoriams. Atsakovė nesutinka su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais, argumentuodama, kad ieškovo nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, automobilis buvo parduotas be jos sutikimo ieškovo geriausiam draugui už žemesnę nei rinkos kainą. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad ieškovas transporto priemonės pardavimo metu turėjo santaupų, būtinybės parduoti transporto priemonės nebuvo. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria tokiems atsakovės argumentams.

42. Byloje esantis VĮ „Regitra“ 2021 m. vasario 10 d. išrašas ir AB SEB banko 2020 m. rugsėjo 4 d. nuosavybės perdavimo aktas patvirtina, kad automobilis „Audi Q7“ šalių buvo įsigytas santuokos metu. Šalys savo procesiniuose dokumentuose ir pirmosios instancijos teismo metu patvirtino, kad šis automobilis buvo parduotas 2021 m. vasario 10 d., tačiau į bylą nėra pateikta šio automobilio pirkimo–pardavimo sutarties kopija. Ieškovo teigimu, automobilis buvo parduotas draugui už 10 000 Eur sumą, kurią, pasak ieškovo, draugas jam sumokėjo grynaisiais pinigais, tačiau į bylą nėra pateikta jokių grynųjų pinigų perdavimo faktą patvirtinančių įrodymų. Ieškovas patvirtino, kad šiuo automobiliu jis ir toliau naudojasi.

43. Ieškovas kartu su patikslintu ieškiniu pateikė už automobilį „Audi Q7“ gautų 10 000 Eur panaudojimo suvestinę, kurioje ieškovas nurodė: 2 000 Eur sumokėjęs atsakovei; 2 000 Eur – advokato išlaidoms; 2 025,24 Eur – būsto kredito mokėjimams; 1 217,83 Eur – komunaliniams mokesčiams; 2 756,93 Eur – kasdieniniam gyvenimui. Ieškovas su minėtu patikslintu ieškiniu taip pat į bylą pateikė savo banko sąskaitų išrašus, kurie patvirtina, kad visi ieškovo suvestinėje nurodyti mokėjimai, išskyrus 2 756,93 Eur kasdieniniam gyvenimui ir 2 000 Eur išlaidas advokatui, buvo atlikti bankiniais pavedimais.

44. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi nusprendė minėtą ieškovo patikslintą ieškinį laikyti nepaduotu ir kartu su priedais grąžinti ieškovui. Be to, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovas būtų už automobilį „Audi Q7“ gautus grynuosius pinigus įnešęs į savo banko sąskaitą, nors klausimas dėl grynųjų pinigų panaudojimo buvo keliamas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir atsakovės apeliaciniame skunde. Ieškovui nepateikus įrodymų, kad už automobilio pardavimą gautus grynuosius pinigus jis įnešė į savo sąskaitą, darytina išvada, kad atlikdamas mokėjimus iš savo banko sąskaitų, ieškovas nenaudojo lėšų, gautų už automobilio pardavimą. Ieškovas taip pat nepateikė teismui įrodymų, kiek lėšų jis turėjo savo sąskaitose automobilio pardavimo dieną (2021 m. vasario 10 d.) ir kaip jas naudojo. Vadinasi, ieškovas per daugiau kaip 1,5 metų trukusį teismo procesą, kurio metu jį atstovavo du profesionalūs teisininkai, nepateikė teismui duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų nuspręsti, jog ieškovas pagrindė poreikį šeimos interesais naudoti už automobilio pardavimą gautus grynuosius pinigus, ir tikėtinai nustatyti galimą (pagrįstą) tokių išlaidų sumą. Kitaip tariant, ieškovo teiginiai, kad gautus grynuosius pinigus jis panaudojo šeimos interesams (pragyvenimui ir kt.), yra deklaratyvūs, nepagrįsti į bylą pateiktais (ir priimtais) įrodymais. Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad ieškovas nenurodė kaip jo išleisti 2 000 Eur advokatui buvo susiję su šeimos poreikių tenkinimu, nepateikė įrodymų, kokiu būdu (grynaisiais ar mokėjimo pavedimu iš banko sąskaitos) jis apmokėjo už kursus, medicininę komisiją. Dėl anksčiau paminėtų aplinkybių ir argumentų visumos teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas neįrodė, kad už automobilio pardavimą gautus 10 000 Eur (ar tam tikrą jų dalį) panaudojo šeimos poreikiams tenkinti, todėl jis turi kompensuoti šį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą (CK 3.98 straipsnio 3 dalis).

45. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovės užsakymu UAB „Autosigma“ 2021 m. vasario 4 d. (prieš pat parduodant automobilį 2021 m. vasario 10 d.) atliko turto vertinimą ir automobilio apžiūrą. Byloje pateikta Kilnojamojo turto vertinimo išvada Nr. T21020003 patvirtina, kad automobilio „Audi Q7“ rinkos vertė vertinimo dieną (2021 m. vasario 4 d.) buvo 13 770 Eur. Ieškovas nepateikė įrodymų, kurie galėtų paneigti šioje turto vertinimo išvadoje nustatytą turto rinkos vertę arba patvirtinti, kad parduoto automobilio rinkos vertė iš tikrųjų buvo mažesnė nei nustatyta. Ieškovas taip pat nepateikė teismui įrodymų, kad automobilį buvo būtina parduoti skubiai ir už mažesnę nei rinkos kainą. Vadinasi, ieškovas automobilį „Audi Q7“ savo draugui, t. y. susijusiam asmeniui, pardavė per pigiai (ne už rinkos kainą), taip nepagrįstai sumažindamas šalių bendrosios jungtinės nuosavybės vertę, dėl to šeima negavo atitinkamos dalies pajamų už bendro turto pardavimą.

46. CK 3.123 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vieno sutuoktinio dalis iš bendro turto gali būti sumažinama šeimos negautų pajamų suma, kurių šeima negavo dėl sutuoktinio aplaidumo arba kurias jis nuslėpė nuo šeimos ir naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Vadinasi, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovui kyla pareiga kompensuoti atsakovei bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą visa 13 770 Eur suma. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, iš ieškovo priteisiant papildomą 6 885 Eur (13 770 Eur / 2) kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.

47. Apibendrindama šioje nutartyje nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, padidinant atsakovei priteistiną kompensaciją iš ieškovo už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą iki 20 667,78 Eur (13 782,78 Eur (už kredito grąžinimo įmokas) + 6 885 Eur (už automobilį „Audi Q7“)).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

48. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

49. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ši taisyklė taikoma ir apeliacinės instancijos teisme.

50. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad nei ieškovas, nei atsakovė savo apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų šalių bylinėjimosi išlaidų sumų, jų pagrįstumo, protingumo, todėl apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi pirmosios instancijos teismo atliktais skaičiavimais ir nustatytais dydžiais.

51. Ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 1 151 Eur žyminio mokesčio išlaidų, 1 420 Eur atstovavimo išlaidų už advokato padėjėjos teisinę pagalbą ir 145,42 Eur kitų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų už dokumentų vertimo paslaugas, iš viso 2 716,42 Eur.

52. Atsakovė patyrė 50 Eur žyminio mokesčio išlaidų (nuo kitos žyminio mokesčio dalies mokėjimo buvo pirmosios instancijos teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. ir 2022 m. gegužės 18 d. nutartimis atleista), 2 050 Eur išlaidų už advokato padėjėjos teisinę pagalbą, iš viso 2 100 Eur.

53. Pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus, tenkinant atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimą dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą 95 proc., laikytina, kad buvo patenkinta 52 proc. ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimų, 78 proc. patikslinto priešieškinio reikalavimų ir atitinkamai atmesta 48 proc. patikslinto ieškinio ir 22 proc. patikslinto priešieškinio reikalavimų, ieškovui iš atsakovės priteistina 1 005,08 Eur (2 716,42 Eur x (52 proc. + 22 proc.) / 2) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma, o atsakovei iš ieškovo – 1 323 Eur (2 100 Eur x (78 proc. + 48 proc.) / 2) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma.

54. Atsakovė pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą buvo atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, todėl iš ieškovo į valstybės biudžetą priteisiamas 27 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (350–250) x 12 mėn.) x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

55. Ieškovas A. L. sumokėjo 1 103 Eur žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pateikimą, taip pat patyrė 1 815 Eur advokato išlaidų už apeliacinio skundo surašymą, kurios neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių.

56. Teisėjų kolegija, vertindama ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, visų pirma pažymi, kad ieškovo apeliacinio skundo suma buvo ne 58 535,53 Eur, bet 37 259,91 Eur (pagal apeliacinio skundo rezoliucinės dalies 1.1 punktą – 1 189,56 Eur (1 487,57 – 298,01), pagal apeliacinio skundo rezoliucinės dalies 1.2 punktą – 21 275,72 (ieškovas, prašydamas pripažinti, kad atsakovė 42 551,43 Eur išleido asmeniniams poreikiams tenkinti, iš esmės siekė, kad ½ šių išlaidų būtų jam kompensuota (įskaityta į atsakovės reikalavimus), pagal apeliacinio skundo rezoliucinės dalies 1.3 punktą – 14 794,63 Eur), todėl ieškovas už jį turėjo sumokėti ne 1 103 Eur, bet 784 Eur, todėl ieškovui turėtų būti grąžinta 319 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.

57. Ieškovo apeliacinį skundą tenkinus 1 011,85 Eur, laikytina, kad ieškovo apeliacinis skundas patenkintas 3 proc., todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 77,97 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas apeliaciniam teismui nepateikė duomenų, kad būtų patyręs kokių nors išlaidų už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą, todėl šių išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

58. Atsakovė A. L. už apeliacinio skundo pateikimą sumokėjo 50 Eur, o likusios 212 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas pirmosios instancijos teismo 2023 m. kovo 6 d. nutartimi buvo atidėtas iki procesinio sprendimo apeliacinės instancijos teisme priėmimo.

59. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinio skundo reikalavimas dėl uzufrukto nustatymo atmestas, o apeliacinio skundo reikalavimas dėl piniginės kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą padidinimo tenkintas 100 proc., atsakovės apeliacinis skundas iš viso patenkintas 50 proc., todėl valstybei iš atsakovės priteistina 81 Eur žyminio mokesčio suma (262 Eur (mokėtinas žyminis mokestis už apeliacinį skundą) x 50 proc. – 50 Eur (atsakovės sumokėtas žyminis mokestis)), o iš ieškovo valstybei – 131 Eur (262 – 50 – 81) žyminio mokesčio. Tačiau ieškovo valstybei mokėtina 131 Eur suma įskaitytina į jam iš valstybės grąžintiną 319 Eur sumą, todėl ieškovui iš valstybės grąžintina 188 Eur.

60. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų, kad būtų patyrusi kokių nors išlaidų už apeliacinio skundo ar atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą parengimą, todėl šių išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 1 d. sprendimą pakeisti, padidinant iš ieškovo A. L. (A. L.) atsakovei A. L. priteistą kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą iki 20 667,78 Eur.

Perskirstyti šalių pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, ieškovui A. L. priteisiant 1 005,08 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės A. L., atsakovei A. L. priteisiant 1 323 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo A. L., taip pat iš ieškovo A. L. priteisiant 27 Eur žyminio mokesčio valstybei, sumokant jį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas – 188659752) surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 1 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės A. L. ieškovui A. L. 77,97 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės A. L. valstybei 81 Eur žyminio mokesčio, sumokant jį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas – 188659752) surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Grąžinti ieškovui A. L. 188 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą. Išaiškinti ieškovui, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi šia teismo nutartimi.

Teisėjai Aurimas Brazdeikis Marius Dobrovolskis Danutė Žvinklytė