- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-18
- Bylos Nr.
- 2A-12-589/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-16-3-00079-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Rita Dambrauskaitė, Laimantas Misiūnas
- Atsakovas
- M. S.
- Ieškovas
- E. Č.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimanto Misiūno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. S. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2022 m. liepos 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1216-664/2022 pagal ieškovo E. Č. ieškinį atsakovui M. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ūkininkas E. Č. (toliau – ir ieškovas) prašė priteisti iš atsakovo ūkininko M. S. (toliau – ir atsakovas) 4 860,57 Eur skolą, 460,22 Eur dydžio palūkanas už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 160 Eur žyminį mokestį.
2. Ieškovas nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo vyko bendradarbiavimas pirkimo-pardavimo teisinių santykių pagrindu. Ieškovas teikė atsakovui prekes, o pastarasis įsipareigojo už jas atsiskaityti su ieškovu už perduotas prekes pagal PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytus kiekius, kainas ir sumas. Ieškovas, remdamasis 2020 m. liepos 27 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. ČERN 0000176, 2020 m. liepos 8 d. Krovinio važtaraščiu Nr. 001, Ekologiniu krovinio važtaraščiu Nr. 20200727/01 perdavė atsakovui PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytas prekes – 24,05 t ekologiškų kviečių, atsakovas šias prekes priėmė, tačiau su ieškovu neatsiskaitė. Minėtą PVM sąskaitą-faktūrą jis pateikė atsakovui elektroniniu būdu, atsakovas nepateikė ieškovui atsisakymo ją priimti, nei karto nepareiškė jokių pretenzijų ar prieštaravimų dėl paslaugų kokybės, kainos ar terminų, todėl privalėjo už pateiktas prekes atsiskaityti. Palūkanas už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą apskaičiavo sekančiai: 4 860,57 Eur × 6 proc. / 100 dydžio palūkanų × 576 praterminuotų dienų / 365 dienų metuose = 460,57 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2022 m. liepos 7 d. sprendimu ieškovo ieškinys tenkintas iš dalies – priteista iš atsakovo ūkininko M. S. ieškovo ūkininko E. Č. naudai 4 860,57 Eur skola, 435,45 Eur palūkanos, 159 Eur bylinėjimosi išlaidos, 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 5 296,02 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. kovo 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o į valstybės biudžetą – 13,44 Eur pašto išlaidų.
4. Teismas nustatė, jog bylos šalys neginčija, kad tarp jų buvo susiklostę prievoliniai santykiai žodinio susitarimo pagrindu: ieškovas įsipareigojo tiekti atsakovui grūdus pagal pastarojo išsakytą (telefoninio pokalbio metu) poreikį, o atsakovas įsipareigojo už pristatytus grūdus laiku atsiskaityti. Dėl kiekvieno grūdų pirkimo buvo tartasi atskirai (tai patvirtina tiek atsakovas, tiek teismo posėdyje liudytoja apklausta I. Č.). Iš pateiktų į bylą dokumentų ir šalių bei liudytojos I. Č. paaiškinimų teismas nustatė, jog 2020 m. atsakovas kelis kartus pirko iš ieškovo grūdus: kviečius ir miežius, būtent žodinio susitarimo pagrindu. Liudytoja I. Č. nurodė, jog pagal susiklosčiusią tarp šalių praktiką, telefonu, su atsakovu buvo sutarta ir dėl ginčo objekto, t. y. dėl 24,05 t kviečių pristatymo. Telefonu buvo aptarta pristatomų grūdų rūšis, kiekis ir kaina. Sutarus, grūdai – kviečiai buvo pristatyti atsakovui ir jų pagrindu išrašyti apmokėjimo dokumentai (PVM sąskaita-faktūra). Tai, jog 24,05 t grūdų buvo pristatyti atsakovui (į pastarojo ūkį), patvirtina 2020 m. liepos 8 d. krovinio važtaraštyje Nr. 001 įtvirtinti duomenys. Tuo tarpu atsakovas nurodė, jog su ieškovu dėl 24,05 t kviečių pristatymo 2020 m. liepos mėn. nesitarė, be to, jam pagal 2020 m. liepos 8 d. krovinio važtaraščiu Nr. 001 buvo pristatyti ne ekologiški pašariniai kviečiai, o prastos kokybės avižos. Pristatytų grūdų kiekio atsakovas neginčijo, tvirtino avižas sunaikinęs (utilizavęs), tačiau šių faktų ūkio apskaitoje nefiksavęs, t. y. šių duomenų patvirtinančių dokumentų pateikti negalintis. Tuo tarpu Ekologinio krovinio važtaraštyje Nr. 20200727/01 ir jų pagrindu išrašytoje 2020 m. liepos 27 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. ČERN 0000176 nurodytų grūdų – kviečių atsakovas nėra gavęs. Ant PVM sąskaitos-faktūros nėra atsakovo parašo, todėl šis dokumentas, išrašytas ir pasirašytas tik atsakovo, nepatvirtina įvykusio sandorio fakto.
5. Teismas sprendė, kad šalių paaiškinimai bei išrašytos PVM sąskaitos-faktūros, patvirtinančios tiek ginčo sandorį, tiek iki ginčo sandorio fiksuotą grūdų pirkimą-pardavimą, leidžia daryti išvadą, kad sutartiniai santykiai dėl grūdų pirkimo-pardavimo susiklostė ne tarp fizinių asmenų, o tarp ūkininkų, kurie vykdo žemės ūkio veiklą, todėl laikomi verslininkais.
6. Teismas nustatė, kad tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė sutartis dėl grūdų pirkimo-pardavimo, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas. Tačiau iš šalių paaiškinimų matyti, kad tarp jų pagal susiklosčiusią praktiką ankstesni žemės ūkio produkcijos užsakymai buvo vykdomi žodžiu (telefoninio pokalbio metu), o pirkimo pardavimai taip pat buvo įforminami ieškovui išrašant atsakovui krovinio važtaraščius ir PVM sąskaitą- faktūrą. Teismas, atsižvelgęs į šias nustatytas faktines aplinkybes (tarp šalių susiklosčiusią praktiką), šalių vykdomą ūkinę veiklą, įvertinęs tolimesnius, po 2020 m. liepos 8 d. grūdų pristatymo ir jų priėmimo, atsakovo veiksmus (atsakovas nepareiškė pretenzijų ieškovui dėl grūdų (dėl kurių nebuvo tartasi) pristatymo, kaip nurodo tiek atsakovas M. S., tiek liudytoja I. Č., po kelių mėnesių vykusio telefoninio pokalbio metu atsakovas reiškė žodines pretenzijas ne dėl grūdų pristatymo, o dėl pristatytų grūdų kokybės, be to, atsakovas neinicijavo proceso dėl jų grąžinimo ir kt., darė pagrįstą išvadą, jog 2020 m. liepos 8 d. grūdų pristatymas atitiko tarp šalių susiklosčiusią grūdų pirkimo-pardavimo praktiką bei atsakovo poreikius, tuo pačiu toks atsakovo elgesys patvirtino esant sutartiniams santykiams tarp jo (atsakovo) ir ieškovo dėl 24,05 t grūdų pirkimo-pardavimo. Teismas konstatavo, kad atsakovas privalėjo bendradarbiauti ir elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai, ir jeigu atsakovas neturėjo ketinimo įsigyti grūdų iš ieškovo ar jo ketinimai po grūdų įsigijimo (pristatymo ir priėmimo) pasikeitė, atsakovas, kaip sąžininga sutarties šalis, privalėjo ieškovą apie tai informuoti. Tuo tarpu atsakovo elgesys rodo, kad atsakovas su ieškovo sąlygomis ir teiktu pasiūlymu sutiko, kad tarp šalių sutarties sąlygos dėl grūdų pirkimo-pardavimo buvo suderintos.
7. Teismas vertino, kad byloje ginčo dėl pačių sutartinių santykių egzistavimo ir dėl 2020 m. liepos 8 d. pristatytų grūdų kiekio tarp šalių nėra. Remdamasis byloje pateiktame 2020 m. liepos 8 d. krovinio važtaraštyje Nr. 001 esančiu įrašu apie krovinio priėmimą, liudytojo R. S. (pristačiusio grūdų krovinį), liudytojų K. S. ir L. B. (dalyvavusių grūdų priėmime ir jų iškrovime) parodymais, taip pat ūkininko E. Č. pateiktuose ūkio apskaitos dokumentuose esančiais įrašais apie 2020 m. parduotus grūdus, teismas konstatavo, kad 2020 m. liepos 8 d. į atsakovo ūkį, adresu (duomenys neskelbtini), ieškovas pristatė 24,05 t grūdų. Šią faktinę aplinkybę neginčija ir pats atsakovas.
8. Teismas taip pat vertino, kad ginčas tarp šalių yra kilęs dėl dviejų aspektų: dėl atsakovui pagal 2020 m. liepos 8 d. krovinio važtaraštį Nr. 001 pristatytų grūdų rūšies, t. y. ar atsakovui buvo pristatyti kviečiai (kaip teigia ieškovas) ar avižos (kaip teigia atsakovas) ir antrasis, tačiau tiesiogiai susijęs pirmuoju – ar 2020 m. liepos 8 d. krovinio važtaraštis Nr. 001, Ekologinio krovinio važtaraštis Nr. 20200727/01 ir 2020 m. liepos 27 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. ČERN 0000176, viso 4 860,57 Eur sumai, yra vieno sandorio (pirkimo-pardavimo) apskaitos dokumentai ar tai yra dviejų skirtingų sandorių dokumentai.
9. Teismas sprendė, kad atsakovo teiginių, jog 2020 m. liepos 8 d. ieškovas jam pristatė ne kviečius, o itin prastos kokybės avižas, nepatvirtina jokie dokumentai: pristatyti grūdai atsakovo ūkio apskaitoje nėra apskaityti (nei kaip avižos, nei kaip kviečiai), jų panaudojimas ar utilizavimas taip pat nefiksuotas, be to, atsakovas nepateikė jokios raštiškos pretenzijos ieškovui dėl pateiktų grūdų rūšies ar kokybės. Išanalizavęs atsakovo 2020 m. rugpjūčio 14 d. pranešimo kopiją, teismas nustatė, kad jame nėra reiškiama pretenzija dėl 2020 m. liepos 8 d. pristatytų grūdų rūšies ar kokybės (jame tvirtinama, kad dokumentuose nurodyti grūdai – kviečiai atsakovo nėra gauti). Atsakovas nurodė, jog 2020 m. rugpjūčio 14 d. pranešimą ir ieškovo apmokėjimui pateiktus dokumentus: Ekologinio krovinio važtaraštį Nr. 20200727/01 ir 2020 m. liepos 27 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ČERN 0000176 grąžino ieškovui (pateikė tai patvirtinantį 2020 m. rugpjūčio 17 d. pašto kvitą), o pastarasis daugiau reikalavimų dėl apmokėjimo nereiškė, tuo tarpu ieškovas nurodė, jog nei 2020 m. rugpjūčio 14 d. pranešimo, nei grąžinamų mokėjimo dokumentų nėra gavęs. Atsakovo pateikto 2020 m. rugpjūčio 17 d. Lietuvos pašto kvito (kurį atsakovas pateikė kaip įrodymą, kad ieškovui išsiųstas 2020 m. rugpjūčio 14 d. pranešimas ir grąžinti atsiųsti dokumentai: Ekologinio krovinio važtaraštis Nr. 20200727/01 ir 2020 m. liepos 27 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. ČERN 0000176) analizė teismui leido pagrįstai teigti, jog ieškovas minėto pranešimo su atsakovo grąžinamais apskaitos dokumentais nėra gavęs, kadangi atsakovas nurodė neteisingą siuntinio adresą (vietoje adreso (duomenys neskelbtini), nurodyta (duomenys neskelbtini)). Duomenų, jog atsakovas būtų ėmęsis aktyvių veiksmų ir pakartotinai (tinkamai) raštu ar žodžiu informavęs ieškovą apie atsisakymą apmokėti pateiktą sąskaitą-faktūrą ir atsisakymo priežastį, teismui nepateikta.
10. Teismas nustatė, kad atsakovas teiginius, jog 2020 m. liepos 8 d. ieškovas jam pristatė ne kviečius, o avižas grindė liudytojų K. S. ir L. B. parodymais. Tačiau įvertinęs bylos duomenis, teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nėra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.93 straipsnio 6 dalyje nustatytų ar kitokių aplinkybių, įgalinančių teismą taikyti rašytinės sandorio formos nesilaikymo padarinių taisyklės išimtį, pagal kurią teismui suteikta teisė draudimo remtis liudytojų parodymais netaikyti. Be to, byloje nepateikta kitokių rašytinių įrodymų, kurie tiesiogiai patvirtintų, kad pagal 2020 m. liepos 8 d. krovinio važtaraštį Nr. 001 atsakovui buvo pristatyti ne kviečiai, o prastos kokybės avižos. Teismas atkreipė dėmesį ir į šių liudytojų parodymų subjektyvųjį pobūdį (grūdus priėmęs liudytojas K. S. yra atsakovo sūnus, o 2020 m. liepos 8 d. atsitiktinai ūkyje buvęs tuomet šešiolikmetis L. B. nurodė, jog šiuo metu įsidarbino atsakovo ūkyje); liudytojų ir atsakovo ryšius bei jo įtaką liudytojų parodymams; šių parodymų tikslumą ir detalumą (liudytojo apklausos metu K. S. nurodė, jog 2020 m. liepos 8 d. grūdus atvežęs vairuotojas jam buvo matytas, grūdus atvežė antrą kartą (prieš tai pavasarį vežė kviečius ir miežius), tačiau tiek iš liudytoju apklausto tą dieną grūdus pristačiusio R. S. parodymų, tiek iš paties atsakovo teismui pateikti Ekologinių krovinio važtaraščių (Nr. 202003-06/01-ČU ir Nr. 20200326/02-ČU) teismas nustatė, kad R. S. (dirbantis ir gyvenantis (duomenys neskelbtini) rajone) grūdus į M. S. ūkį pristatė tik vieną kartą – 2020 m. liepos 8 d., asmenys nėra pažįstami; viso grūdai iš ieškovo atsakovui buvo pristatyti tik tris kartus (tai patvirtina tiek abi šalys, tiek pateikti dokumentai), tuo tarpu liudytojas L. B. teigia visą laiką, kuomet buvo iškrovinėjami grūdai, jis buvo šalia K. S., tačiau negirdėjo, ar pastarasis kalbėjo su vairuotoju ir nematė, kad K. S. vairuotojas būtų davęs kokius nors dokumentus ar pastarasis būtų juos pasirašinėjęs (nors K. S. teigia kalbėjęs su vairuotuoju, o ant teismui pateikto 2020 m. liepos 8 d. krovinio važtaraščio Nr. 001 yra krovinį priėmusio K. S. įrašas ir parašas, liudijantis krovinio priėmimą)); laiko tarpą tarp įvykio ir apklausų (praėję dveji metai). Teismas vertino, kad rėmimasis vien šiais parodymais, nesant kitų rašytinių įrodymų, prieštarautų įrodymų vertinimo taisyklėms, šalių lygiateisiškumo ir rungimosi, teisingumo ir sąžiningumo principams. Taigi, vien šių liudytojų parodymai (neparemti jokiais rašytiniai įrodymais) nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad pagal 2020 m. liepos 8 d. krovinio važtaraštį Nr. 001 į atsakovo ūkį buvo pristatytos avižos, o ne kviečiai.
11. Išanalizavęs bylos medžiagą, teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė duomenų, įrodančių, jog pagal 2020 m. liepos 8 d. krovinio važtaraštį Nr. 001 pristatyti ne kviečiai, o prastos kokybės avižos, taip pat į bylą nepateikti įrodymai apie tai, kad dėl pristatytų grūdų buvo pareikštos pretenzijos ieškovui, derėtasi ir tartasi dėl grūdų grąžinimo, kad minėti grūdai dėl netinkamos jų kokybės buvo utilizuoti. Teismas sutinka su ieškovo pozicija, jog ir tolimesni atsakovo veiksmai (grūdų priėmimas, pretenzijų nepareiškimas, grūdų negrąžinimas ir pan.) sudarė pagrindą ieškovui manyti, jog jo pristatyti grūdai atitiko atsakovo poreikius bei kokybės reikalavimus ir atsakovas juos priimdamas su ieškovu turėjo atsiskaityti pagal pateiktą 2020 m. liepos 27 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ČERN 0000176.
12. Teismas atmetė atsakovo ir jo atstovės argumentus, jog vien todėl, kad ginčo 2020 m. liepos 27 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. ČERN 0000176 nėra atsakovo parašo apie produkcijos gavimą, šiuo dokumentu negalima remtis (t. y. šis dokumentas yra niekinis). Teismas pažymėjo, jog nors atsakovas ir atsakovo atstovė nurodė, jog abejones, kad 2020 m. liepos 8 d. krovinio važtaraštyje Nr. 001, Ekologinio krovinio važtaraštyje Nr. 20200727/01 ir jų pagrindu išrašytoje 2020 m. liepos 27 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. ČERN 0000176 užfiksuotas vienas ir tas pats sandoris (tai yra 24,05 t grūdų – ekologiškų pašarinių kviečių pateikimas atsakovui), kelia dokumentuose užfiksuotos skirtingos pakrovimo datos (2020 m. liepos 8 d. krovinio važtaraštyje Nr. 001, nurodyta: 2020 m. liepos 8 d., o Ekologinio krovinio važtaraštyje Nr. 20200727/01 – skiltyje pasikrovimo data: 2020 m. liepos 27 d.), tačiau teismas atsižvelgė į ieškovo paaiškiną, jog tai yra techninė (žmogiškoji) klaida, padaryta pildant Ekologinio krovinio važtaraštį Nr. 20200727/01, be to, išanalizavus teismui pateiktus 2020 m. tarp šalių vykusių sandorių dokumentus matyti, jog tokio pobūdžio techninės (žmogiškosios klaidos) buvo daromos abiejų šalių ir tai nesutrukdė šalims priimti krovinius, už juos apmokėti ir apmokėjimą užskaityti, todėl šiuos atsakovo ir jo atstovės argumentus (jog tai patvirtina, kad dokumentuose fiksuoti ne vienas, o keli sandoriai) taip pat atmetė.
13. Teismas pažymėjo, kad teismui pateiktuose dokumentuose: 2020 m. liepos 8 d. krovinio važtaraštyje Nr. 001 (kuriame užfiksuota, jog 2020 m. liepos 8 d. iš ieškovo ūkio (identifikavimo kodas 5580316, adresu (duomenys neskelbtini)) į atsakovo ūkį (identifikavimo kodas 5565328, adresu (duomenys neskelbtini)) buvo pristatyta 24,05 t grūdų. Juos pristatė vairuotojas R. S., transporto priemone Scania, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekabos valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), o krovinį priėmė K. S.), Ekologinio krovinio važtaraštyje Nr. 20200727/01 (kurių pagrindu ir buvo išrašyta 2020 m. liepos 27 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. ČERN 0000176), ieškovo 2020 metų laukų kortelėje su viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Ekoagros“ patikrinimo žyma, ieškovo 2020 m. Augalininkystės produkcijos apskaitos išraše su VšĮ „Ekoagros“ patikrinimo žyma, ieškovo 2020 m. Produkcijos realizavimo apskaitos išraše (patvirtintame VšĮ „Ekoagros“ žyma), ieškovo Produkcijos realizavimo žurnale / atsekamumui imamų mėginių registracijoje, teismui pateiktame mėginyje Nr. HB3196939 ir ant jo titulinės dalies užfiksuoti duomenys (jog į atsakovo ūkį 2020 m. liepos 8 d., pagal Krovinio važtaraštį Nr. 1, transporto priemone auto Nr. (duomenys neskelbtini) priekabos Nr. (duomenys neskelbtini), pristatyti ekologiniai kviečiai, pasirašė R. S.), šių dokumentų turinio analizė (juose užfiksuoti duomenys: auginti ir parduoti grūdai, jų rūšis, kiekis (tūris), gabento krovinio tūris (kiekis), realizacijos siuntos atsekamumui paimto mėginio bei grūdus gabenusios transporto priemonės duomenys, grūdus pirkusio ūkio subjekto pavadinimas ir adresas ir kt.), teismui leido pagrįstai teigti, jog 2020 m. liepos 8 d. krovinio važtaraštyje Nr. 001, Ekologinio krovinio važtaraštyje Nr. 20200727/01 ir jų pagrindu išrašytoje 2020 m. liepos 27 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. ČERN 0000176 užfiksuotas vienas ir tas pats sandoris, tai yra 24,05 t grūdų – ekologiškų pašarinių kviečių pateikimas atsakovui 2020 m. liepos 8 d.
14. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, kasacinio teismo praktiką bei įstatymų nuostatas, reglamentuojančias parduodamo daikto kokybę, sutarčių aiškinimo taisykles, sutarties šalių atsakomybę, įrodinėjimo paskirstymo taisykles, sprendė, kad ieškovo ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas.
15. Teismas nustatė, kad atsakovui nupirkta žemės ūkio produkcija buvo atgabenta 2020 m. liepos 8 d., o PVM sąskaita-faktūra išrašyta 2020 m. liepos 27 d. ir išsiųsta atsakovui paštu (pasak atsakovo, gauta 2020 m. rugpjūčio 5 d.), taigi nors PVM sąskaita-faktūra nebuvo išduota žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo momentu, tačiau tarp šalių ginčo, jog atsakovas ją gavo 2020 m. rugpjūčio 5 d., nėra. Ieškovas ieškinyje teigęs, kad PVM sąskaita-faktūra buvo pateikta atsakovui elektroniniu paštu, teismo posėdžio metu nurodė, jog nebeatsimena, kokiu būdu mokėjimo dokumentas buvo pateiktas atsakovui, o atsakovas į bylą pateikė voko, kuriuo jis gavo mokėjimo dokumentus iš ieškovo, nuorašą, kuriame matyti žymos: išsiuntimo – 2020 m. rugpjūčio 4 d., gavimo – 2020 m. rugpjūčio 5 d. Todėl teismas darė išvadą, jog atsakovas turėjo atsiskaityti su ieškovu iki 2020 m. rugsėjo 4 d.
16. Teismas nurodė, kad pateiktoje PVM sąskaitoje-faktūroje palūkanų dydis nurodytas nebuvo, todėl rašytinės formos nesilaikymas yra pagrindas taikyti įstatymų nustatytą palūkanų dydį, kuris sudaro už termino praleidimą 6 proc. dydžio metinių palūkanų, kai šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys. Tokiu būdu ieškovo prašymą dėl palūkanų priteisimo teismas tenkino dalinai, t. y. iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 435,45 Eur palūkanų (nuo 2020 m. rugsėjo 5 d. iki 2022 m. kovo 3 d. nuo 4 860,57 Eur sumos 6 proc. metinių palūkanų). Teismas taip pat nurodė, kad skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo numatyta įstatyme, todėl ieškovo prašymu iš atsakovo priteisė įstatymo nustatytas 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą skolą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2022 m. kovo 4 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
17. Teismas nustatė, kad ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 160 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis. Atsižvelgęs į tai, jog ieškinys yra tenkinamas dalinai (99,53 proc.), teismas iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 159 Eur sumokėto žyminio mokesčio (5 296,02 Eur x 3 proc. = 158,8806 Eur) sumos. Teismas taip pat nustatė, kad valstybė procesiniams dokumentams įteikti turėjo 13,50 Eur išlaidų. Teismas sprendė, kad iš atsakovo valstybei priteistina 13,44 Eur pašto išlaidų, o kadangi į valstybės biudžetą iš ieškovo išieškotina bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma (0,06 ct) yra mažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, šios išlaidos iš ieškovo nepriteisiamos.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
18. Atsakovas ūkininkas M. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2022 m. liepos 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
19. Nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, ignoravo toliau nurodomas aplinkybes. Ginčo krovinio važtaraščio skiltyje „Neto“ yra nurodytas neteisingas svoris. Skirtumas tarp ginčo važtaraščio skiltyje „Bruto“ nurodyto svorio (36 300 kg) ir skiltyje „Tara“ nurodyto svorio (14 250 kg) sudaro 22 050 kg (36 300 kg – 14 250 kg), o ne 24 050 kg, kaip nurodyta ginčo važtaraštyje. Ieškovo išrašyta PVM sąskaita-faktūra, įrašai Produkcijos realizavimo apskaitos, Augalininkystės, gyvulininkystės produkcijos apskaitos žurnaluose dėl krovinio svorio atsirado vėliau už ginčo krovinio važtaraštį, todėl yra ne pirminiai, o išvestiniai iš ginčo krovinio važtaraščio. Krovinio važtaraščio skiltyje „Krovinio pavadinimas“ esantis krovinio pavadinimas „grūdai“ objektyviai negalėjo žymėti žieminių kviečių, nes jų tuo metu ieškovas negalėjo turėti. Iš Augalininkystės, gyvulininkystės produkcijos apskaitos žurnalo matyti, kad žieminių kviečių likutis 2020 m. sausio 1 d. buvo 501,634 t, per šešis mėnesius buvo parduota 501,66 t žieminių kviečių ir jų visiškai nebuvo užpajamuota. Apskaitos duomenys neatitinka Produkcijos realizavimo apskaitos ir Augalininkystės, gyvulininkystės produkcijos apskaitos žurnalų duomenų: pagal Produkcijos realizavimo apskaitos žurnalo duomenis, per 2020 m. kovą buvo parduotos ne 472,62 t kviečių, kaip nurodoma minėtame žurnale, o 502,62 t; į apskaitą yra neįtraukti pardavimai atsakovui pagal 2020 m. kovo 6 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ČU 0000066 (26,28 t miežių) ir 2020 m. kovo 26 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ČU 0000068 (26,12 t kviečių). Kadangi 2020 m. sausio 1 d. kviečių likutis jau buvo išparduotas, 24,05 t žieminių kviečių ieškovas 2020 m. liepos 8 d. objektyviai negalėjo iškulti ir paruošti pardavimui 2019 m. pasodintų žieminių kviečių. Į bylą pateiktas dokumentas HB3196939 nebuvo teikiamas pasirašyti ginčo krovinį priėmusiam K. S., buvo surašytas vėliau, todėl negali būti laikomas įrodymu dėl atvežtų atsakovui grūdų rūšies. Liudytojai K. S. ir L. B. parodė, kad ginčo krovinio važtaraštyje nurodytų grūdų rūšis buvo avižos. Skola už kviečius įrodinėjama prieštaringais dokumentais. Aplinkybė, kad ieškovas 2019-2020 m. neužaugino avižų, nepanaikina tikimybės, kad ieškovas pardavė iš kito asmens įsigytas avižas. Mano, kad atsakovo skola už 24,05 t žieminių kviečių yra neįrodyta.
Atsiliepimas
20. Ieškovas ūkininkas E. Č. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo ūkininko M. S. apeliacinį skundą atmesti.
21. Nurodo, kad krovinio važtaraščio skiltyje „Bruto“ yra nurodytas svoris 38 300 kg, o ne 36 300 kg. PVM sąskaita-faktūra gali būti išrašyta vėliau nei įvyksta prekės pristatymas, žurnalai pildomi nepažeidžiant pildymo instrukcijų reikalavimų. Atsakovas, neigdamas žieminių kviečių gavimo faktą ir nesutikdamas su nurodytu svoriu, remiasi tik savo prielaidomis ir teisme apklaustų liudytojų parodymais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų
22. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal atsakovo ūkininko M. S. apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
23. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškinys dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
24. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ūkininkas E. Č. ir atsakovas ūkininkas M. S. sudarė žodinį susitarimą dėl grūdų pirkimo-pardavimo. Pagal tarp šalių susiklosčiusią praktiką, telefoninio pokalbio metu bylos šalys sutarė dėl 24,05 t grūdų pristatymo atsakovui, buvo aptarta pristatomų grūdų rūšis, kiekis ir kaina. Grūdai 2020 m. liepos 8 d. buvo pristatyti į atsakovo ūkį, krovinio priėmimas 2020 m. liepos 8 d. krovinio važtaraštyje Nr. 001 patvirtintas atsakovo sūnaus K. S. parašu. Pastarojo pagrindu 2020 m. liepos 27 d. buvo išrašytas Ekologinio krovinio važtaraštis Nr. 20200727/01 ir apmokėjimui 2020 m. liepos 27 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. ČERN 0000176, 4 860,57 Eur sumai, kurios atsakovas nesutiko apmokėti. Ieškovas teisminio bylos nagrinėjimo metu, be kita ko, pareiškęs reikalavimą priteisti iš atsakovo 4 860,57 Eur skolą, įrodinėjo, kad 2020 m. liepos 8 d. į atsakovo ūkį pristatė grūdus – ekologinius pašarinius žieminius kviečius, tuo tarpu atsakovas tvirtino, kad iš ieškovo priėmė prastos kokybės avižas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, kasacinio teismo praktiką bei įstatymų nuostatas, reglamentuojančias parduodamo daikto kokybę, sutarčių aiškinimo taisykles, įrodinėjimo paskirstymo taisykles, darė išvadą, kad ieškovo reikalavimas yra pagrįstas, tuo tarpu atsakovas, ginčydamas pateiktų grūdų rūšį ir kokybę, turėdamas pareigą nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus, minėto teiginio dėl grūdų neatitikimo tiek dokumentuose nurodytos rūšies, tiek kokybės reikalavimams nepagrindė.
25. Atsakovas ūkininkas M. S. pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės kvestionuoja įrodymų vertinimo aspektu, t. y. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis dėl atsakovui perduotų grūdų svorio ir rūšies.
Dėl įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų pažeidimo
26. Atsakovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, ignoravo reikšmingas faktines aplinkybes, kad 2020 m. liepos 8 d. krovinio važtaraščio Nr. 001 skiltyje „Neto“ yra nurodytas neteisingas svoris. Skirtumas tarp ginčo važtaraščio skiltyje „Bruto“ nurodyto svorio (36 300 kg) ir skiltyje „Tara“ nurodyto svorio (14 250 kg) sudaro 22 050 kg (36 300 kg – 14 250 kg), o ne 24 050 kg, kaip nurodyta ginčo važtaraštyje. Atsakovas tvirtina, kad skiltyje „Krovinio pavadinimas“ esantis krovinio pavadinimas „Grūdai“ objektyviai negalėjo žymėti žieminių kviečių, nes jų tuo metu ieškovas negalėjo turėti. Apeliaciniame skunde daroma prielaida, kad pateiktas į bylą dokumentas HB3196939 buvo surašytas ne krovinio perdavimo atsakovui momentu, o vėliau, todėl negali būti laikomas įrodymu dėl atsakovui atvežtų grūdų rūšies, akcentuojama, jog teisme apklausti atsakovo liudytojai K. S. ir L. B. parodė, kad 2020 m. liepos 8 d. į atsakovo ūkį buvo atvežtos avižos, o aplinkybė, kad ieškovas 2019-2020 m. neužaugino avižų, nepanaikina tikimybės, kad ieškovas pardavė atsakovui iš kito asmens įsigytas avižas.
27. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 p.). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas ir patikimas, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-611/2019). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017, 28 p.).
28. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176-178, 185 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl byloje esančių įrodymų tinkamumo, įrodomosios reikšmės ir skundžiamą sprendimą priėmė remdamasis visų byloje esančių įrodymų visuma, vadovaudamasis bendrosiomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Apeliacinio skundo argumentai nepatvirtina įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų pažeidimo, priimant skundžiamą sprendimą.
29. Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, skirtumas tarp 2020 m. liepos 8 d. krovinio važtaraščio Nr. 001 skiltyje „Bruto“ nurodyto svorio 38 300 kg (o ne 36 300 kg) ir skiltyje „Tara“ nurodyto svorio 14 250 kg sudaro 24 050 kg (38 300 kg – 14 250 kg). Todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktinę aplinkybę, kad 2020 m. liepos 8 d. į atsakovo ūkį buvo pristatyta 24,05 t grūdų. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1997 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 300 patvirtintų Krovinių vidaus vežimo kelių transportu taisyklių 12.3 punkte įtvirtinta, kad priimdamas krovinį, gavėjas tikrina jo svorį ar kiekį, pakuotę, būklę. Nustatęs krovinio trūkumą ar sužalojimą, gavėjas apie tai įrašo važtaraštyje arba atskirame akte. Jei nustatant krovinio trūkumo ar sužalojimo dydį kyla ginčai, gali būti kviečiamas ekspertas. Nagrinėjamu atveju atsakovas byloje neteikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas, jo sūnui 2020 m. liepos 8 d. parašu patvirtinus krovinio gavimą jo nesvėrus, vėliau nustatęs krovinio trūkumą, būtų reiškęs dėl to pretenziją ieškovui ar reikalavęs kviesti ekspertą ginčui dėl priimto krovinio svorio spręsti. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs atsakovo byloje pateiktą 2020 m. rugpjūčio 14 d. pranešimo, išsiųsto ieškovui neteisingu adresu, kopiją, jame nėra reiškiama pretenzija dėl 2020 m. liepos 8 d. pristatytų grūdų rūšies ar kokybės. Pranešimo abstraktus turinys leidžia pagrįstai teigti, jog atsakovas ieškovui nereiškė pretenzijų ir dėl priimto krovinio svorio. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi 2020 m. liepos 8 d. krovinio važtaraščio Nr. 001 duomenimis, kuriuos patvirtina ir kiti ieškovo byloje pateikti apskaitos dokumentai (ieškovo 2020 m. Augalininkystės, gyvulininkystės produkcijos apskaitos, 2020 m. Produkcijos realizavimo apskaitos, 2020 m. Produkcijos realizavimo žurnalo / atsekamumui imamų mėginių registracijos įrašai).
30. Atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kuriais argumentuojamas atsakovo teiginys, jog ieškovas žieminių kviečių 2020 m. liepos 8 d. negalėjo turėti. Teismo posėdyje tiek ieškovas, tiek liudytoja apklausta I. Č. parodė, kad atsakovui 2020 m. liepos 8 d. buvo nuvežti 2019 m. derliaus žieminiai kviečiai. Iš 2020 m. Augalininkystės, gyvulininkystės produkcijos apskaitos matyti, kad žieminių kviečių likutis metų pradžioje buvo 501,634 t. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą paaiškino, kad 2020 m. birželio 30 d. buvo atlikta ekologiškos produkcijos likučių inventorizacija, kurios metu buvo nustatytas 30 t ekologiškų žieminių kviečių likutis, kuris 2020 m. liepos 1 d. ir buvo užfiksuotas ieškovo 2020 m. Augalininkystės, gyvulininkystės produkcijos apskaitoje. Remiantis tuo, kas nurodyta, darytina išvada, kad žieminių kviečių likutis metų pradžioje buvo 531,634 t, o ne 501,634 t, kaip tvirtina atsakovas, ir ieškovas 2020 m. liepos 8 d. turėjo pakankamą kiekį žieminių kviečių (29,974 t) atsakovo užsakymui įvykdyti. Iš 2020 m. Produkcijos realizavimo apskaitos duomenų iš tiesų matyti, kad 2020 m. kovo mėn. uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Scandagra“ buvo parduota 502,62 t žieminių kviečių, o 2020 m. Augalininkystės, gyvulininkystės produkcijos apskaitoje nurodyta, kad parduota 472,62 t žieminių kviečių ir 30 t žieminių kvietrugių. Tačiau ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą paaiškino, kad minėti neatitikimai apskaitoje atsirado žieminius kvietrugius sumaišius ir apskaičius kartu su žieminiais kviečiais, išrašant 2020 m. kovo mėn. UAB „Scandagra“ PVM sąskaitas-faktūras. Atsakovo nurodoma 2020 m. kovo 6 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. ČŪ 0000066 ir 2020 m. kovo 26 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. ČŪ 0000068 nėra ieškovo parduotos produkcijos dokumentai (jose pardavėju nurodomas UAB (duomenys neskelbtini) ūkis), todėl jos neįtrauktos į ieškovo apskaitą pagrįstai ir šiose PVM sąskaitose-faktūrose užfiksuoti duomenys neturi jokios teisinės reikšmės nagrinėjamam ginčui.
31. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai tyrė bei vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis dokumentą HB3196939, kuris buvo surašytas 2020 m. liepos 8 d. paimant grūdų siuntos mėginį iš pakrautos į transporto priemonę grūdų siuntos kokybiniam atsekamumui užtikrinti. Nors 2020 m. liepos 8 d. dokumentas HB3196939 nėra pasirašytas krovinį priėmusio atsakovo sūnaus, tačiau pati savaime ši aplinkybė negali būti vertinama kaip suponuojanti išvadą, kad šis dokumentas nebuvo surašytas 2020 m. liepos 8 d., o vėliau, todėl negali būti laikomas įrodymu dėl atvežtų atsakovui grūdų rūšies. Išskyrus paties atsakovo teiginius ir atsakovo liudytojų parodymus, byloje nėra jokių kitų prieštaravimų, paneigiančių dokumente HB3196939 įrašytus duomenis. Iš paties atsakovo paaiškinimų byloje nustatyta, kad atsakovas, kaip pats teigė, vėliau nustatęs, kad 2020 m. liepos 8 d. pateikti grūdai yra ne tokio asortimento, dėl kurio buvo tartasi, nesiėmė aktyvių veiksmų šioms aplinkybėms fiksuoti, pareikšti pretenziją ieškovui, pakartotinai informuoti ieškovą apie atsisakymo apmokėti už pateiktus grūdus priežastis ar grąžinti ieškovui pateiktą produkciją. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pristatyti grūdai atsakovo apskaitoje net nebuvo apskaityti, jų panaudojimas ar utilizavimas taip pat nefiksuotas. Byloje įrodymų, paneigiančių šias išvadas, nėra.
32. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl grūdų rūšies, pagrįstai nesirėmė ir teisme apklaustų atsakovo liudytojų K. S. ir L. B. parodymais, kad 2020 m. liepos 8 d. į atsakovo ūkį buvo atvežtos avižos. Jų parodymai prieštaravo kitiems byloje esantiems įrodymams, o pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką asmeniniai liudijimai patikimumo prasme vertinami kaip subjektyvaus pobūdžio ir nepakankamos įrodomosios galios įrodymai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015). 2020 m. Augalininkystės, gyvulininkystės produkcijos apskaitos duomenys patvirtina, kad avižos apskaitytos tik rugpjūčio mėn., nuėmus avižų derlių. Duomenų apie avižų įsigijimą iš kitų asmenų nėra, išskyrus 4,5 t avižų įsigijimą balandžio mėn. sėklai. Todėl atsakovo teiginiai, kad ieškovas atsakovui galėjo parduoti iš kito asmens įsigytas avižas, vertintini kaip deklaratyvūs, grindžiami atsakovo prielaidomis, o ne objektyviais byloje esančiais įrodymais.
Dėl bylos procesinės baigties
33. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių atsakovo M. S. apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
34. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo
35. Atsakovas ūkininkas M. S. apeliaciniame skunde prašė priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Paduodamas apeliacinį skundą, jis sumokėjo 159 Eur žyminį mokestį. Daugiau atsakovo bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikta. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas netenkinamas, tai išlaidos apeliacinės instancijos teisme atsakovo naudai nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas ūkininkas E. Č. atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat prašė priteisti iš atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau šias išlaidas patvirtinančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovui klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2022 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.