Utenos apylinkės teismo sprendimas

Ieškovas remiantis 2020 m. liepos 27 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. ČERN 0000176, 2020 m. liepos 8 d. Krovinio važtaraščiu Nr. 001, Ekologiniu krovinio važtaraščiu Nr. 20200727/01 perdavė atsakovui PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytas prekes - 24,05 tonas ekologiškų kviečių, atsakovas šias prekes priėmė, tačiau su ieškovu neatsiskaitė.

Atsakovas, gavęs suteiktas prekes, PVM sąskaitas – faktūras, ieškovui nei karto nepareiškė jokių pretenzijų ar prieštaravimų dėl paslaugų kokybės, kainos ar terminų, tačiau savo ruožtu nepagrįstai nesumoka už jam suteiktas paslaugas, todėl ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovo 4860,57 Eur dydžio skolą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 460,22 Eur dydžio palūkanų už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą (4860,57 Eur *6 proc/100 dydžio palūkanų*576 praterminuotų dienų/365 dienų metuose = 460,57 Eur) , viso 5320,79 Eur.

Teismo posėdžio metu ieškovas papildydamas nurodė, jog tai, kad 2020 m. liepos 8 d. krovinio važtaraštyje Nr. 001 krovinys 24,05 tonos pavadintas „grūdai“, t.y. nėra detalizuota kokie tai grūdai, paaiškintina tuo, kad minėtą krovinio važtaraštį pildė buhalterė pagal turimą šabloną, tačiau tiek šiame važtaraštyje, tiek išrašytuose: Ekologinio krovinio važtaraštyje Nr. 20200727/01 ir 2020 m. liepos 27 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. ČERN 0000176 aiškiai nurodyta, jog pristatyti yra 24,05 tonos kviečių. Taip pat ieškovas nurodė, jog tai, kad Ekologinio krovinio važtaraštyje Nr. 20200727/01 nurodyta pasikrovimo data ne 2020 m. liepos 8 d., o 2020-07-27 d, tėra rašybos, žmogiškoji klaida. Ekologinio krovinio važtaraštyje Nr. 20200727/01 nurodyta, jog atsekamumui iš realizuojamos siuntos paimtas krovinio grūdų-kviečių mėginys Nr. HB3196939. Tai užfiksuota ir Produkcijos realizavimo žurnale. Ant mėginio Nr. HB3196939 užfiksuota ir tai, jog šie kviečiai yra pristatyti į ūkininko M. S. ūkį 2020 m. liepos 8 d., pagal Krovinio važtaraštį Nr. 0011, transporto priemone auto Nr. (duomenys neskelbtini) priekabos Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovo teiginys, jog jis grąžino ieškovui Ekologinio krovinio važtaraštį Nr. 20200727/01 ir 2020 m. liepos 27 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ČERN 0000176 – neatitinka tikrovės, šių dokumentų ieškovas negavo, taip pat negavo ir jokių pretenzijų iš atsakovo dėl galimai prastos grūdų kokybės. Nei ginčo krovinį atsakovui pristatęs vairuotojas R. S. (ieškovo ūkyje dirbantis vairuotoju) nenurodė, jog grūdų priėmimo metu būtų iškilę kokie nors nesklandumai (pretenzijos dėl pateis krovinio, jo rūšies ar kokybės), nei kitų žodinių ar raštiškų pretenzijų ieškovas iš atsakovo nebuvo gavęs.

Ieškovas patikslino, jog praėjo daug laiko ir jis negalintis prisiminti ar šiuo konkrečiu atveju Ekologinio krovinio važtaraštis Nr. 20200727/01 ir minėto dokumento bei 2020 m. liepos 8 d. krovinio važtaraščio Nr. 001pagrindu išrašyta 2020 m. liepos 27 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. ČERN 0000176, atsakovui buvo pateikta elektroniniu paštu ir paštu. Taip pat nurodė, jog su ieškovu bendradarbiavimas dėl grūdų pirkimo vykdo žodinio susitarimo forma, prieš kiekvienos mašinos pakrovimą ir išsiuntimą (o ginčo atveju tai jau buvo trečias grūdų mašina, prieš tai 2020 m. pavasarį atsakovui buvo pristatyta viena miežių ir viena kviečių mašina) su atsakovu buvo bendrauta telefonu ir derinti visi klausimai: atsakovui reikalingų grūdų rūšis, kiekis, kaina, pristatymo laikas. Klausimus telefonu derindavo arba ieškovas pats arba už rinkodarą atsakinga jo sesuo I. Č..

Tokiu būdu atsakovas iš ieškovo buvo įsigijęs 2020 m. kovo 6 d. ekologiškus miežius, o 2020 m. kovo 26 d. – ekologiškus kviečius. Už šią produkcija atsakovas su ieškovu yra atsiskaitęs.

Tuo tarpu 2020 m. liepos 8 d. krovinio važtaraščiu Nr. 001 (dėl 24,05 tonos grūdų pervežimo) į atsakovo ūkį buvo ieškovo pristatyti ne kviečiai, o avižos, jas priėmė atsakovo sūnus K. S., tądien pavadavęs atsakovą. Atsakovas M. S. nurodo, jog sūnus priėmė grūdus neįsitikinęs šių grūdų kokybe. Pats atsakovas grįžęs į ūkį vakare ir pamatęs itin prastą pristatytų grūdų (avižų) kokybę: dalis buvo gera, tačiau dalis supeliję, sudygę ir su betono priemaiša. Nurodo, jog apžiūrėjęs avižas vakare, kitą rytą jis telefonu susisiekė su ieškovo seserimi I. Č. ir išreiškė pretenziją telefonu. Atsakovas nurodo, jog telefono numerio, kuriuo skambino pasakyti negali, neprisimena, atsimena, kad išreiškė žodinę pretenziją, sakydamas: “Kokias čia man šiukšles atvežėte“ ir pasiūlė grūdus pasiimti. Tuo tarpu I. Č. atsakė, jog neturi kada jų pasiimti ir pasiūlė atsakovui „daryti su jais ką jis tik nori“. Atsakovas pripažįsta, jog šiek tiek pasikarščiavo, tai yra palaukęs kelias dienas jis šiuos grūdus sunaikino, tai yra nuvežė, iškasė duobę ir supylė.

Taip pat nurodė, jog nors veda privalomą augalininkystės, gyvulininkystės produkcijos apskaitą, tačiau į ją pateiktus netinkamos kokybės ir dėl to atsakovo utilizuotus grūdus nurodo neįtraukęs, kadangi jų kokybė buvo netinkama be to, negavo jokios sąskaitos faktūros už šiuos grūdus.

2022 m. gegužės 18 d. teismo posėdžio metu atsakydamas į pateiktus klausimus atsakovas M. S. nurodė, jog grūdai nebuvo užpajamuoti, t.y. 2020-07-08 pristatyti ir priimti grūdai neatspindi ūkio apskaitoje, tačiau turi rašytinį šių grūdų sunaikinimo aktą ir jį galės pateikti į kitą teismo posėdį (įrašas: 00:27:34), tačiau sekančio posėdžio (2022 06 20 posėdžio) metu nurodė, jog tokių dokumentų neturi ir pateikti negali. Tai yra nurodė, jog įrašas produkcijos naikinimo žurnaluose nėra padarytas, o paties naikinimo akto taip pat pateikti negali (įrašas: 21:16).

Sprendžiant klausimą dėl galimybės bylą baigti taikiu susitarimus, 2020-05-18 teismo posėdžio metu (įrašas: 00:48:45) atsakovo atstovė nurodė, jog atsižvelgus į tuometines rinkos kainas, atsakovas sutiktų sumokėti ieškovui už 2020-07-08 pateiktus grūdus-avižas mokant 87 Eur už toną. 2022-06-20 teismo posėdžio metu (įrašas:24:51) atsakovas M. S. nurodė, jog sutinka ieškovui sumokėti už 2020-07-08 jam pateiktus grūdus-avižas po 108 Eur už toną.

Ieškovas su pateiktais pasiūlymais nesutiko.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas K. S. nurodė, jog jis yra atsakovo M. S. sūnus. Nurodo, jog jis taip pat, kaip ir tėvas ūkininkauja. 2020 m. liepos 8 d. tėvas M. S. buvo išvykęs ir paprašė jo prižiūrėti M. S. priklausantį ūkį. Minėtą dieną atvažiavo transporto priemonė su grūdais-avižomis. Tėvas M. S. perka įvairius grūdus: kviečius, miežius, avižas. Grūdus perka priklausomai tų metų derliaus. Liudytojas nurodo, jog negali pasakyti kas atvežė 2020-07-08 grūdus, nes jis net nežinojo, kad turi būti atvežti grūdai. Grūdus atvežęs vairuotojas buvo matytas, tačiau jo vardo nežino. Šis vairuotojas atvežė grūdus antrą kartą, prieš tai pavasarį vežė kviečius ir miežius. Kadangi tėvui M. S. prisiskambinti ir pasiklausti nepavyko, liudytojas nurodo, priėmęs krovinį, t.y. liudytojas nurodo, jog iš mašinos priekabos rinktuvo kaušais nuvežė ir supylė grūdus (avižas) į garažą. Praėjo daug laiko, neatsimena ar pasirašė ant krovinio važtaraščio, galimai pasirašė. Liudytojas nurodo, jog tai buvo vienintelis kartas, kuomet jis vienasmeniškai (nedalyvaujant tėvui) priėmė grūdus. Kuomet grūdai (avižos) buvo išpilami jis pamatė, jog jų kokybė buvo prasta, iš pradžių buvo gražios avižos, po to pasimatė, jog buvo įvairių priemaišų, net betono. Vairuotojui pasakęs, o pastarasis atsakė, kad tėvas (M. S.) matė ir viską žino. Grįžus tėvui M. S., pastarasis nurodė, jog dėl jokių grūdų pristatymo nebuvo tartasi, priekaištavo, kad priėmė grūdus be jo žinios. Ką tėvas (M. S.) toliau darė su šiais grūdais liudytojas nurodo nežinantis.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas L. B. parodė, jog jam šiuo metu yra 18 metų ir jis trečia savaitė dirba atsakovo ūkininko M. S. ūkyje. Paaiškino, jog žino dėl kokios bylos jis yra iškviestas liudyti, kadangi M. S. jam pasakęs, kad: “reikės paliudyti, jog atvežė tokius -tokius grūdus“.

Liudytojas nurodė, jog 2020 m. jam buvo šešiolika, tačiau jis kaip tik buvo atsakovo M. S. ūkyje, kuomet buvo atvežti grūdai. Tikslios grūdų atvežimo datos nepamena, atrodo buvo liepos mėnuo. Paaiškina, jog ūkyje buvo todėl jog K. S. paprašė jo padėti sugaudyti ir suvaryti pabėgusius gyvulius. Liudytojas nurodo, jog pamatė atvažiuojant į ūkį „fūrą“ buvo atvežtos avižos, grūdai buvo palaidi, tad jis padėjo juos supilti į sandėlį. Liudytojas nurodo, jog jis augęs kaime, padėjęs ūkyje ir gerai skiria kviečius nuo avižų. Nurodo, jog atvežtos buvo avižos.

Su vairuotoju atvežusiu grūdus (avižas) kalbėjosi K. S.. Apie ką jie kalbėjosi liudytojas negirdėjo. Nurodo matęs, jog ant viršaus avižos buvo geresnės kokybės, gražios, tačiau išpylus matėsi, kad avižos purvinos, net cemento gabalai. Mano, jog avižų buvo apie 16 tonų. Liudytojas nurodo, jog jis buvo šalia K., tačiau nematė (nepastebėjo), kad pastarasis ką nors pasirašinėtų ar jam vairuotojas būtų davęs kokius nors dokumentus.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas R. S. nurodė, jog dirba E. Č. ūkyje vairuotoju, perveža grūdus. Patvirtina, jog 2020 m. liepos 8 d. iš ūkininko E. Č. ūkio, esančio (duomenys neskelbtini) pervežė grūdus – kviečius į (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu grūdus pristatė tik vieną kartą, ūkininko M. S. jis nepažįsta. Patvirtina, jog tai buvo kviečiai. Nurodo, jog dalyvavo transporto pakrovimo metu, taip pat patvirtina, jog prieš išvažiuojant krovinys buvo pasvertas, svoris užfiksuotas dokumentuose. Liudytojas nurodo, jog nuvykus nurodytu adresu, jį pasitiko du jauni vyrai, kurie nurodė, kur privaryti sunkvežimį ir kurie patys su „kaušu“ išsikrovė grūdus iš priekabos, jas suveždami į kažkokią patalpą. Vienas iš vyrų pasirašė ant krovinio važtaraščio. Šio vyro jis nepažįsta, ankščiau niekada nematė. Liudytojas nurodo, jog neatsimena, ar paliko jiems kokius nors krovinio dokumentus ar ne. Nurodo, jog tai buvo seniai ir to neatsimena. Svarbiausia, jog krovinį priėmęs asmuo pasirašė ant krovinio važtaraščio. Taip pat liudytojas nurodo, jog iš E. Č. ūkio avižų niekuomet nėra vežęs. Jokių pretenzijų nei dėl paties kviečių pristatymo fakto, nei dėl pristatytų kviečių kokybės juos priėmęs asmuo neišreiškė. Taip pat liudytojas nurodo, jog visuomet pakrovus grūdus į automobilį, jie prieš išvykstant yra sveriami, duomenys fiksuojami. Ar 2020-07-08 pristačius grūdus į M. S. ūkį, ką su grūdais darė juos iškrovę vyrai liudytojas nežino, jis buvo prie automobilio, į sandėlį į kurį buvo vežami ir išpilami grūdai jis nuėjęs nebuvo.

Teismo posėdyje liudytoja apklausta I. Č. nurodė, jog jis yra ieškovo E. Č. sesuo, dirba jo ūkyje ir rūpinasi produkcijos realizacija, naujų klientų paieška. Liudytoja paaiškino, jog pažįsta atsakovą M. S., tai ji sudarė žodinį susitarimą dėl grūdų tiekimo į atsakovo ūkį. Susitarimas buvo žodinis ir jis buvo sudarytas 2020 m. pavasarį, tikslaus laiko nepamena. Susitikus su M. S. tiesiogiai buvo sutarta, jog E. Č. ūkis tieks M. S. ūkiui ekologiškus grūdus: kviečius ir miežius. Liudytoja nurodo, jog prieš kiekvieną grūdų siuntimą kelių dienų bėgyje susiskambindavo su atsakovu M. S. ir suderindavo: grūdų rūšį, kiekį ir kainą, taip pat grūdų pristatymo laiką. Analogiška situacija buvo ir 2020 m. liepos mėnesio pradžioje. Buvo susitarta su atsakovu telefonu dėl grūdų-kviečių pristatymo, jų kiekio ir kainos. Visą informaciją liudytoja nurodo perdavusi broliui (ieškovui) E. Č., kuris rūpinosi automobilio pakrovimu ir grūdų išsiuntimu atsakovui. Viskas vyko kaip įprasta. Liudytoja nurodo, jog praėjo dveji metai ir tiksliai neprisimena koks kiekis tuomet kviečių atsakovo buvo užsakytas, tai turi atsispindėti dokumentuose.

Taip pat liudytoja paaiškino, jog paprastai atsakovas laiku , t.y. savaitės ar kelių dienų bėgyje atsikaitydavo su ieškovu už jam suteiktus grūdus pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, tačiau už 2020 m. liepos mėnesį jam pristatytus grūdus-kviečius atsakovas neatsikaitė. Liudytoja nurodo, jog praėjus kelioms savaitėms ir negavus apmokėjimo, ji bandė telefonu prisiskambinti atsakovui, bet pastarasis nekėlė ragelio, tiesiog ignoravo skambučius. Atsakovui prisiskambinti pavyko tik po poros mėnesių nuo grūdų pristatymo dienos ir pokalbio metu pasidomėjus kodėl neapmokėti grūdai, atsakovas nurodė, jog jo netenkina pristatyti grūdai. Tuomet liudytoja nurodė, jog pasakiusi atsakovui, kad jeigu grūdai jo netenkina, šis grūdus atvežtų ieškovui atgal. Tačiau atsakovas grūdų negrąžino. Nesulaukus nei grūdų, nei pinigų už juos, liudytoja teigia ir vėl bergždžiai bandė susisiekti su atsakovu, kuris paprasčiausiai nekėlė ragelio. Pats atsakovas neskambino ir jokių pretenzijų nei žodžiu, nei raštu neteikė. Jokių laišku atsakovas nerašė.

Liudytoja nurodo, jog vėl po kelių mėnesių pavyko prisiskambinti atsakovui, bet pastarasis nurodė, jog mirė jo motina ir jis dabar neturi laiko, liudytoja pasiūlė susiskambinti vėliau, tačiau atsakovas ir vėl dingo. Daugiau su atsakovu bendrauti neteko.

Liudytoja I. Č. patvirtina, jog atsakovui M. S. iš E. Č. ūkio 2020 m. buvo tiekiami 2019 metų derliaus miežiai ir kviečiai, avižos nebuvo tiekiamos.

Šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas – ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo sulygtą užmokestį už pristatytas prekes. Tarp šalių susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip pirkimo-pardavimo santykiai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą).

Byloje pateikti įrodymai – 2020 m. liepos 8 d. krovinio važtaraštis Nr. 001 (kuriame užfiksuota, jog 2020 m. liepos 8 d. iš E. Č. ūkio (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)) adresas (duomenys neskelbtini)) į ūkininko M. S. ūkį (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)) buvo pristatyta 24,050 t. grūdų. Juos pristatė vairuotojas R. S., transporto priemone Scania, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekabos valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , o krovinį priėmė K. S.) (b.l. 5); Ekologinio krovinio važtaraštis Nr. 20200727/01 (kuriame užfiksuota, jog pardavėjas E. Č. pardavė ūkininkui M. S. 24,05 t. pašarinių kviečių. Krovinį pristatė vairuotojas R. S.. Paimtas krovinio mėginys Nr. HB3196939). (b.l. 6); 2020 m. liepos 27 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. ČERN 0000176 viso 4860,57 Eur sumai (išrašyta pardavėjo ūkininko E. Č. pirkėjui ūkininkui M. S. dėl pašarinių ekologiškų kviečių 24,05 t. apmokėjimo b.l. 4); VšĮ (duomenys neskelbtini) raštas Nr. LSK-U-20-03268, nutarimo išrašas Nr. NUS-U-20-00855 ir patvirtinamasis dokumentas Nr. SER-U-20-00700 išduotas remiantis Reglamento (EB) Nr. 834/2007 29 straipsnio 1 dalimis ir Reglamentu (EB) Nr. 889/2008 E. Č. ūkiui skirtas 2020 m. užaugintai produkcijai ir /ar išvardintiems ankstesnių metų produkcijos likučiams (b.l. 70, 71, 72-73); ūkininko E. Č. 2020 metų laukų kortelė su VšĮ (duomenys neskelbtini) patikrinimo žyma, kurioje užfiksuota 2019-2020 m. auginti žemės ūkio augalai, sėjos ir sodinimo datos (b.l. 74-77); 2020 m. ūkininko E. Č. valdos Nr. 1011461661 augalininkystės produkcijos apskaita su VšĮ „Ekoagrus“ patikrinimo žyma (kurioje užfiksuota, jog 2020 m. laikotarpyje buvo parduoti: žirniai, žieminiai kviečiai, žieminiai kvietrugiai) (b.l. 78-81). 2020 m. produkcijos realizavimo apskaitos išrašas (patvirtintas VšĮ „Ekoagros“ žyma) (kuriame užfiksuota, jog 2022-07-27 ūkininkui M. S. parduota 24,05 t. ekologiškų pašarinių kviečių 4860,57 Eur sumai, pagal sąskaitą-faktūrą Nr. ČERN 0000176) (b.l. 82-83); ūkininko E. Č. produkcijos realizavimo žurnalas/atsekamumui imamų mėginių registracija (kurioje užfiksuota, jog 2020-07-27 pagal sąskaitą-faktūrą Nr. ČERN 0000176 parduota 24,05 tonos ekologiškų pašarinių kviečių LT-(duomenys neskelbtini) kaina už toną 167,027 Eur, iš realizacijos siuntos atsekamumui paimtas mėginys Nr. HB3196939 (b.l. 84); mėginys Nr. HB3196939 (ant titulinės dalies užfiksuota, jog šie kviečiai yra pristatyti į ūkininko M. S. ūkį 2020 m. liepos 8 d., pagal Krovinio važtaraštį Nr. 1, transporto priemone auto Nr. (duomenys neskelbtini) priekabos Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašė R. S.) (b.l.87, mėginys pridėtas prie bylos medžiagos).

Teismui pateikti: voko nuorašas, kuriame užfiksuota, jog 2020-08-04 iš (duomenys neskelbtini) išsiųstas laiškas (žyma (duomenys neskelbtini): 2020-08-05), siuntėjas E. Č. ((duomenys neskelbtini)), gavėjas: Ūkininkas M. S. ((duomenys neskelbtini)) (b.l. 22-23); 2020-08-14 pranešimo nuorašas (kuriame nėra nurodytas adresatas, bet kuriame teigiama, jog grąžinami išrašyti dokumentai: sąskaita-faktūra Nr. ČERN 0000176 ir važtaraštis, kadangi nurodyta prekė nebuvo gauta) (b.l.85) ir 2020-08-17 Lietuvos pašto kvitas (kuriame nurodytas siuntinio adresas: (duomenys neskelbtini) (b.l.86); 2022-04-07 raštas DOK-8743, informuojantis, jog pagal 2020-07-08 krovinio važtaraštį Nr. 001 pateikti grūdai į atsakovo apskaitą įtraukti nebuvo, jų utilizavimas nebuvo dokumentuotas (b.l. 36).

Teismui pateikti: 2020-03-06 ekologinio krovinio važtaraštis Nr. 20200306/01-Ču, 2020-03-06 PVM sąskaitą-faktūra Nr. ČŪ 0000066 ir išrašas iš Ignalinos kredito unijos M. S. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (kuriuose užfiksuota, jog (duomenys neskelbtini) pardavė, o ūkininkas M. S. nupirko 26,280 t. pašarinių miežių už 6947,82 Eur( 218,4932 Eur už toną)) (b.l. 16,17,18); 2020-03-26 ekologinio krovinio važtaraštis Nr. 20200306/02-Ču, 2020-03-26 PVM sąskaitą-faktūra Nr. ČŪ 0000068 ir išrašas iš Ignalinos kredito unijos M. S. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (kuriuose užfiksuota, jog (duomenys neskelbtini)pa rdavė, o ūkininkas M. S. nupirko 26,1200 t. pašarinių kviečių už 6930,40 Eur (219,2802 Eur už toną), tačiau iš Ignalinos kredito unijos M. S. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog atsiskaitoma už miežius pagal PVM sąskaitą-faktūra Nr. ČŪ 0000066 )) (b.l. 19,20,21); VšĮ „Ekoagros“ patvirtinamasis dokumentas Nr. SER-U-19-02257 išduotas remiantis Reglamento (EB) Nr. 834/2007 29 straipsnio 1 dalimis ir Reglamentu (EB) Nr. 889/2008 M. S. ūkiui skirtas augalininkystės ir gyvulininkystės produktams užaugintiems 2019 metais (b.l. 27); M. S. ūkio 2020 m. augalininkystės, gyvulininkystės produkcijos apskaitos išrašas be savininko ar atsakingo darbuotojo parašo (kuriame užfiksuota, jog per visus 2020 metus M. S. ūkyje pirkta tik 52,4 t. pašarinių grūdų iš (duomenys neskelbtini)) (b.l. 28), pateiktas išrašas iš internetinio puslapio (duomenys neskelbtini), su 2020 m. liepos mėnesio grūdų kainomis, remiantis supirkėjų internetinių svetainių informacija (b.l. 39-41) bei 2022-04-19 valstybinės įmonės žemės ūkio centro pažyma Nr. 1S-3006, kurioje nurodytos buvusios 2019-2020 m. laikotarpyje miežių supirkimo kainos (b.l. 54-55).

Pagal CK 6.256 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 straipsnis). CK 6.59 straipsnis nustato draudimą vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas.

Bylos šalys neginčija, jog tarp jų buvo susiklostę prievoliniai santykiai žodinio susitarimo pagrindu: ieškovas įsipareigojo tiekti atsakovui grūdus pagal pastarojo išsakytą (telefoninio pokalbio metu) poreikį, o atsakovas įsipareigojo už pristatytus grūdus laiku atsiskaityti. Dėl kiekvieno grūdų pirkimo buvo tartasi atskirai (tai patvirtina tiek atsakovas, tiek teismo posėdyje liudytoju apklausta I. Č.). Iš pateiktų į bylą dokumentų ir šalių bei liudytojo I. Č. paaiškinimų matyti, jog 2020 m. atsakovas kelis kartus pirko iš ieškovo grūdus: kviečius ir miežius, būtent žodinio susitarimo pagrindu.

Liudytoja I. Č. nurodo, jog pagal susiklosčiusią tarp šalių praktiką, telefonu, su atsakovu M. S. buvo sutarta ir dėl ginčo objekto, t.y. dėl 24,05 t. kviečių pristatymo. Telefonu buvo aptarta pristatomų grūdų rūšis, kiekis ir kaina. Sutarus, grūdai-kviečiai buvo pristatyti atsakovui ir jų pagrindu išrašyti apmokėjimo dokumentai (PVM sąskaita-faktūra). Tai, jog 24,05 t. grūdų buvo pristatyti atsakovui (į pastarojo ūkį) patvirtina 2020 m. liepos 8 d. krovinio važtaraštyje Nr. 001 įtvirtinti duomenys.

Savo ruožtu atsakovas nurodo, jog su ieškovu dėl 24,05 t. kviečių pristatymo 2020 m. liepos mėnesį nesitarė, be to, jam pagal 2020 m. liepos 8 d. krovinio važtaraščiu Nr. 001 buvo pristatyti ne ekologiški pašariniai kviečiai, o prastos kokybės avižos. Pristatytų grūdų kiekio atsakovas neginčija, tvirtina avižas sunaikinęs (utilizavęs), tačiau šių faktų ūkio apskaitoje nefiksavęs, t.y. šių duomenų patvirtinančių dokumentų pateikti negalintis. Tuo tarpu Ekologinio krovinio važtaraštyje Nr. 20200727/01 ir jų pagrindu išrašytoje 2020 m. liepos 27 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. ČERN 0000176 nurodytų grūdų-kviečių atsakovas nėra gavęs. Ant PVM sąskaitos-faktūros nėra atsakovo parašo, todėl šis dokumentas, išrašytas ir pasirašytas tik atsakovo, nepatvirtina įvykusio sandorio fakto.

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 str.) Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje praktikoje nurodyta, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006, 3K-3-398/2006, 3K-3-416/2007, 3K-3-427/2008).

Pagal CK 2. 4 straipsnio 2 dalies nuostatas fiziniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine veikla, laikomi verslininkais. Pagal Ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies normas ūkininkas - fizinis asmuo, kuris vienas arba su partneriais verčiasi žemės ūkio veikla ir miškininkyste. Šalių paaiškinimai bei išrašytos PVM sąskaitos-faktūros, patvirtinančios tiek ginčo sandorį, tiek iki ginčo sandorio fiksuotą grūdų pirkimą-pardavimą patvirtina, kad sutartiniai santykiai dėl grūdų pirkimo-pardavimo susiklostė ne tarp fizinių asmenų, o tarp ūkininkų, kurie vykdo žemės ūkio veiklą, todėl laikomi verslininkais Ūkininko ūkio įstatymo 2 str. 2 d. bei CK 2.4 str. 2 d. pagrindu.

Būtina pažymėti, kad žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutarties tipines sąlygas, atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją terminus, sąlygas ir tvarką, teisės į pavėluotą mokėjimo palūkanas atsiradimo aplinkybes, šių palūkanų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką ir kitus klausimus tarp ūkio subjektų, prie kurių priskiriami Lietuvos Respublikoje, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, Europos ekonominės erdvės valstybėje ar trečiojoje šalyje įsteigti juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai, ūkininkai ar kiti fiziniai asmenys – žemės ūkio produkcijos pirkėjai ar jos pardavėjai, vykdantys ūkinę ir (arba) komercinę veiklą, reglamentuoja Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas. Pagal šio įstatymo 3 straipsnio nuostatas žemės ūkio produkcijos pirkėjas gali pirkti žemės ūkio produkciją tik sudaręs su žemės ūkio produkcijos pardavėju rašytinę žemės ūkio produkcijos pirkimo - pardavimo sutartį, kuri turi atitikti šio Įstatymo 4 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas tipines žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas. Įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartyje turi būti nurodyta: žemės ūkio produkcijos pavadinimas, numatomas perkamos–parduodamos žemės ūkio produkcijos kiekis, kokybės reikalavimai, kaina; pirkimo ir tiekimo tvarka (periodiškumas, pirkėjo priimtos žemės ūkio produkcijos įkainojimo trukmė ir, šalims susitarus, išankstinis užsakymas ir (arba) tiekimo grafikas, o parduodant žalią pieną, – reguliariai parduodamo žalio pieno tiekimo laikotarpio trukmė); atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją, jos priėmimo ir (arba) patikrinimo procedūros terminai, pavėluoto mokėjimo palūkanų apskaičiavimo ir mokėjimo bei išieškojimo išlaidų kompensavimo sąlygos ir tvarka; šalių atsakomybė už žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų nevykdymą; šalių rekvizitai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos gali nustatyti ir kitas žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutarties tipines sąlygas, atsižvelgdamos į perkamos–parduodamos žemės ūkio produkcijos pobūdį

Byloje nustatyta, kad tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė sutartis dėl grūdų pirkimo-pardavimo, taip kaip reikalauja Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas. Tačiau iš šalių paaiškinimų matyti, kad tarp jų pagal susiklosčiusią praktiką ankstesni žemės ūkio produkcijos užsakymai buvo vykdomi žodžiu (telefoninio pokalbio metu),o pirkimo pardavimai taip pat buvo įforminami ieškovui išrašant atsakovui krovinio važtaraščius ir PVM sąskaitą faktūrą. Teismas, atsižvelgęs į šias nustatytas faktines aplinkybes (tarp šalių susiklosčiusią praktiką), šalių vykdomą ūkinę veiklą, įvertinęs tolimesnius, po 2020-07-08 grūdų pristatymo ir jų priėmimo, atsakovo veiksmus (atsakovas nepareiškė pretenzijų ieškovui dėl grūdų (dėl kurių nebuvo tartasi) pristatymo; kaip nurodo tiek atsakovas M. S., tiek liudytoja I. Č. po kelių mėnesių vykusio telefoninio pokalbio metu atsakovas reiškė žodines pretenzijas ne dėl grūdų pristatymo, o dėl pristatytų grūdų kokybės; be to atsakovas neinicijavo proceso dėl jų grąžinimo ir kt.), daro pagrįstą išvadą, jog 2020-07-08 grūdų pristatymas atitiko tarp šalių susiklosčiusią grūdų pirkimo-pardavimo praktiką bei atsakovo poreikius, tuo pačiu toks atsakovo elgesys patvirtino esant sutartiniams santykiams tarp jo (atsakovo) ir ieškovo dėl 24,05 tonos grūdų pirkimo-pardavimo.

Konstatuotina, jog atsakovas privalėjo bendradarbiauti ir elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai, ir jeigu atsakovas neturėjo ketinimo įsigyti grūdų iš ieškovo ar jo ketinimai po grūdų įsigijimo (pristatymo ir priėmimo) pasikeitė, atsakovas, kaip sąžininga sutarties šalis, privalėjo ieškovą apie tai informuoti. Tuo tarpu atsakovo elgesys rodo, kad atsakovas su ieškovo sąlygomis ir teiktu pasiūlymu sutiko, kad tarp šalių sutarties sąlygos dėl grūdų pirkimo–pardavimo buvo suderintos.

Byloje ginčo dėl pačių sutartinių santykių egzistavimo ir dėl 2020-07-08 pristatytų grūdų kiekio tarp šalių nėra. Remiantis byloje pateiktame 2020 m. liepos 8 d. krovinio važtaraštyje Nr. 001 esančiu įrašu apie krovinio priėmimą, liudytojo R. S. (pristačiusio grūdų krovinį), liudytojų K. S., L. Bernatovičiaus (dalyvavusių grūdų priėmime ir jų krovime) parodymais, taip pat ūkininko E. Č. pateiktuose ūkio apskaitos dokumentuose esančiais įrašais apie 2020 m. parduotus grūdus, konstatuotina, kad 2020-07-08 į atsakovo M. S. ūkį, adresu (duomenys neskelbtini), ieškovas pristatė 24,05 t. grūdų. Šią faktinę aplinkybę neginčija ir pats atsakovas.

Ginčas tarp šalių yra kilęs dėl dviejų aspektų: dėl atsakovui pagal 2020 m. liepos 8 d. krovinio važtaraštį Nr. 001 pristatytų grūdų rūšies, t.y. ar atsakovui M. S. buvo pristatyti kviečiai (kaip teigia ieškovas) ar avižos (kaip teigia atsakovas) ir antrasis, tačiau tiesiogiai susijęs pirmuoju - ar 2020 m. liepos 8 d. krovinio važtaraštis Nr. 001, Ekologinio krovinio važtaraštis Nr. 20200727/01 ir 2020 m. liepos 27 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. ČERN 0000176 viso 4860,57 Eur sumai yra vieno sandorio (pirkimo-pardavimo) apskaitos dokumentai ar tai yra dviejų skirtingų sandorių dokumentai.

Pardavėjo sutartinės prievolės perduoti daiktą turinys apima ir įsipareigojimą perduoti tinkamą daiktą. Pardavėjo prievolė patvirtinti daikto kokybę yra garantija pagal įstatymą (CK 6.317 straipsnio 2 dalis), taigi pardavėjas, vykdydamas pareigą perduoti daiktą, turi patvirtinti ir daikto kokybę. Reikalavimai pagal pirkimo-pardavimo sutartį dėl perduodamo daikto kokybės reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, reikalavimai dėl daikto kokybės apima ir jo tinkamumą naudoti pagal tikslinę paskirtį: jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami, tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, jog jie tiktų tam konkrečiam tikslui (CK 6.333 straipsnio 1 ir 4 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010; 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009, kt.).

Atsakovas teiginius, jog 2020-07-08 ieškovas jam pristatė ne kviečius, o avižas grindžia liudytojų K. S. ir L. B. parodymais.

Vadovaujantis CK 1.73 straipsnio ir Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 3 straipsnio nuostatomis, tarp šalių turėjo būti sudaryta rašytinė žemės ūkio produkcijos pirkimo - pardavimo sutartis. Ir nors, remiantis teisės aktų nuostatomis, žodžiu sudarytas sandoris galioja, tačiau, kilus ginčui dėl sandorio sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą – sandorio šalis neturi teisės tokio sandorio sudarymo įrodinėti liudytojų parodymais (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Tokiais atvejais sandorio sudarymo faktą šalis turi įrodyti leistinais įrodymais, pvz., rašytiniais ar daiktiniais. Taigi sandorio šalys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį rašytine forma, kartu prisiima riziką ir dėl sandorio įvykdymo įrodinėjimo kilus ginčui.

Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, jog rašytinės sandorių formos reikalavimas ir draudimas remtis liudytojų parodymais šį reikalavimą pažeidus (CK 1.93 straipsnio 2 dalis) įstatyme nustatyti tam, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose sukurtų daugiau stabilumo, sumažintų ginčų tikimybę bei palengvintų kilusių ginčų sprendimą, o ne tam, kad pasunkintų civilinę apyvartą ir įrodinėjimo procesą. Rašytiniai įrodymai paprastai laikomi aiškesni ir patikimesni nei kitos įrodinėjimo priemonės, jie yra atsparūs laiko poveikiui, skirtingai nei liudytojų parodymai, kuriems neišvengiamai daro įtaką tiek laiko veiksnys, tiek liudytojo požiūris į aplinkybes, apie kurias jis duoda parodymus. Dėl rašytinių įrodymų privalumų, lyginant su liudytojų parodymais, kai kurios aplinkybės, tarp jų – ir sandorio, sudaryto nesilaikius privalomos rašytinės formos, sudarymo ar įvykdymo faktas (CK 1.93 straipsnio 2 dalis), negali būti įrodinėjamos liudytojų parodymais.

CK 1.93 straipsnio 6 dalyje nustatyta rašytinės sandorio formos nesilaikymo padarinių taisyklės išimtis, pagal kurią teismui suteikta teisė draudimo remtis liudytojų parodymais netaikyti, kai konstatuojama esminė sąlyga – jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams; įstatyme nustatytas nebaigtinis aplinkybių, įgalinančių teismą taikyti nurodytą įrodinėjimo taisyklę, sąrašas: 1) yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų; 2) sandorio sudarymo faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl šalies kaltės; 3) atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raštu; 4) atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.