Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė–Sakalauskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „K125” atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. N. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „K 125“ dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2022 m. gruodžio 15 d. išdavė teismo įsakymą kreditorei (ieškovei) L. N. (toliau – ieškovė), kuriuo nutarė priteisti iš skolininkės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „K 125“ (toliau – atsakovė, apeliantė) 11 980 Eur avansą, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 268 Eur bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

18. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktai, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

19. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria priimtas ieškovės atsisakymas dėl dalies ieškinio ir toje dalyje byla nutraukta bei netenkintas atsakovės prašymas skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl rašytinių paaiškinimų

21. CPK 302 straipsnyje nurodoma, kad apeliaciniam procesui taikomos bendrosios CPK normos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios CPK III dalies XVI skyriuje išdėstytoms taisyklėmis. Vadinasi, sprendžiant dėl CPK 42 straipsnyje įtvirtintos proceso dalyvių teisės teikti rašytinius paaiškinimus, privalu atsižvelgti į specialiųjų apeliaciniame procese taikomų normų, t. y. CPK 306 straipsnio 2 dalyje, 312, 314 ir 323 straipsniuose, nustatytus draudimus bei ribojimus.

22. CPK 323 straipsnio nuostatos lemia aiškinimą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį arba atskirąjį skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-237-464/2022).

23. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas apeliantės 2023 m. balandžio 17 d. pateiktų papildomų rašytinių paaiškinimų nevertina.

Dėl dalies ieškinio atsisakymo ir bylos nutraukimo toje dalyje

24. CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka (Bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimas) nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (CPK 431 straipsnio 1 dalis). Jeigu šiame skyriuje tam tikrų procesinių veiksmų atlikimas nereglamentuojamas, taikomos bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisyklės (CPK 432 straipsnis). Pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo turinys ir forma nustatyti 433 straipsnyje, kurio 3 dalis numato, kad prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo jokie įrodymai nepridedami. Skolininkas dėl byloje priimto teismo įsakymo per 20 dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo dienos raštu gali pateikti prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo. Prieštaravimai turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, išskyrus reikalavimą nurodyti prieštaravimų pagrindą (CPK 439 straipsnio 2 dalis). Gavęs skolininko prieštaravimus, teismas praneša kreditoriui apie teisę pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisykles pareikšti ieškinį, atitinkantį šio CPK 135 straipsnio reikalavimus, ir primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Jeigu kreditorius per nustatytą terminą tinkamai įforminto ieškinio teismui nepateikia, kreditoriaus pareiškimas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas kreditoriui (CPK 439 straipsnio 6 dalis).

25. Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2022 m. gruodžio 15 d. išdavė teismo įsakymą kreditorei (ieškovei), kuriuo priteisė jai iš skolininkės (apeliantės) 11 980 Eur avansą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 268 Eur bylinėjimosi išlaidas. 2022 m. gruodžio 28 d. kreditorė (ieškovė) teismui pateikė dokumentą, patvirtinantį, kad skolininkė (atsakovė) 2022 m. gruodžio 20 d. mokėjimu dalį teismo įsakymo įvykdė, t. y. sumokėjo 11 980 Eur avansą. Teismas 2022 m. gruodžio 28 d. nutartimi panaikino 2022 m. gruodžio 15 d. išduotą teismo įsakymą ir priėmė naują teismo įsakymą – išieškoti iš UAB „K 125“ 286 Eur bylinėjimosi išlaidas kreditorės (ieškovės) naudai.

26. 2023 m. sausio 6 d. UAB „K 125“ pateikė prieštaravimus dėl išduoto teismo įsakymo. 2023 m. sausio 26 d. ieškovė pateikė ieškinį, prašydama iš atsakovės priteisti 286 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas dėl teismo įsakymo išdavimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas ginčo teisenoje.

27. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2023 m. vasario 6 d. nutartimi panaikino 2022 m. gruodžio 28 d. teismo įsakymą ir ieškinį persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

28. Ieškovė 2023 m. vasario 27 d. pateikė papildomus paaiškinimus (ieškinio dalies atsisakymą), kuriuo atsisakė ieškinio dalyje dėl 286 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio dalyje dėl 268 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo ir civilinę bylą šioje reikalavimų dalyje nutraukė. Atsakovės tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas negalėjo nutraukti civilinės bylos, kadangi ieškovė ieškinį pateikė dėl 286 Eur reikalavimo, o ieškinio atsisakė tik dalyje – dėl 268 Eur reikalavimo, t. y. liko neišspręstas klausimas dėl 18 Eur ieškinio reikalavimo, todėl byla turėjo būti nagrinėjama ginčo teisenos tvarka.

29. Pagal CPK 140 straipsnio 1 dalį bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą, jeigu nenustato, kad ieškinio atsisakymas prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis)

30. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė 2023 m. vasario 27 d. pateiktuose papildomuose paaiškinimuose (ieškinio dalies atsisakyme) nurodė, kad atsakovė sumokėjo visą ieškinio sumą, t. y. 2023 m. vasario 21 d. pervedė ieškovei 268 Eur. Taip pat paaiškino, kad ieškinyje nurodyta ieškinio suma – 286 Eur, yra rašytinė klaida, sąlygota rašytinės klaidos 2022 m. gruodžio 28 d. teismo įsakyme. Todėl ieškinio dalyje dėl 286 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl teismo įsakymo išdavimo, ir 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų, atsisako.

32. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės argumentas, kad liko neišspręstas klausimas dėl 18 Eur ieškinio reikalavimo, nepagrįstas.

33. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškinio reikalavimo dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl ieškinio teikimo teismui, priteisimo pagrįstumą, atsižvelgė į bylinėjimosi išlaidų priežastingumą ir sprendė, kad ieškovė, byloje reikšdama ieškinį, sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis ir bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl atsakovės kaltės, kadangi atsakovei pateikus prieštaravimus dėl 2022 m. gruodžio 28 d. teismo įsakymo, ieškovė buvo įpareigota pateikti ieškinį, nors atsakovė po ieškinio pateikimo sumokėjo ieškovei 268 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip iš dalies pripažindama ieškinio reikalavimus. Apeliantė nesutikdama su tokiu teismo vertinimu tvirtina, kad atsižvelgdama į tai, kad 2022 m. gruodžio 28 d. teismo įsakyme buvo nurodoma ne 268 Eur suma, o 286 Eur suma ir atsakovė nesutikdama, kad turi sumokėti 18 Eur daugiau, neturėjo kitos išeities, kaip tik pateikti prieštaravimus.

34. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne remiantis bendruoju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principu „pralaimėjęs moka“, o vadovaujantis priežasties teorija (angl. the cause theory), pagal kurią lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių įvertinimas, šalių apdairumas bei rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą nulėmusių priežasčių identifikavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-237-943/2017).

36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010; 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015). Pažymėtina, jog taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių, ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).

37. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentui, kad atsakovė, pateiktuose prieštaravimuose dėl teismo įsakymo, prieštaravo dėl 2022 m. gruodžio 28 d. viso teismo įsakymo, o ne dėl klaidingai nurodytos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl ieškovė pagrįstai pateikė ieškinį. Apeliantė 2023 m. sausio 6 d. pateiktuose prieštaravimuose dėl 2022 m. gruodžio 28 d. teismo įsakymo nurodė, kad kreditorė (ieškovė) savo reikalavimą grindžia kaip bylinėjimosi išlaidų priteisimą rengiant procesinį pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kurio metu nėra tiriami įrodymai ir kurio pateikimas yra pagal nustatytą pareiškimo formą formalus, nereikalaujantis pareiškėjui turėti teisinių žinių, todėl skolininkė (apeliantė) mano, kad šis reikalavimas yra nepagrįstas bei prašo priimtą teismo įsakymą panaikinti. Taigi, iš šių prieštaravimų matyti, kad atsakovė apskritai nesutiko, kad ieškovei turėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Be to, atsakovė prieštaravimuose nemini, kad teismo įsakyme nurodyta 18 Eur didesnė suma, negu turėtų būti ir dėl to nesutinka su teismo įsakymu.

38. Taip pat nesutiktina ir su apeliantės argumentu, kad apeliantė negalėjo reikšti prieštaravimų tik dėl dalies 2022 m. gruodžio 28 d. išduoto teismo įsakymo. CPK 439 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto pareiškimo ar dėl jo dalies skolininkas pateikia teismo įsakymą išdavusiam teismui. Jeigu skolininkas dalį kreditoriaus reikalavimo įvykdė arba nors ir neįvykdė, tačiau dalį reikalavimo pripažįsta, jis gali pareikšti prieštaravimus dėl likusios kreditoriaus reikalavimo dalies pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju nėra svarbu, kad sumos nebuvo išskaidytos, t. y. į 18 Eur ir 268 Eur, kadangi pripažinti ar įvykdyti dalį reikalavimo galima ir tuo atveju, kai yra priteista viena suma. Be to, po ieškinio pateikimo teismui, 2023 m. vasario 21 d. atsakovė sumokėjo ieškovei 268 Eur, t. y. pripažino dalį ieškinio reikalavimo, vadinasi atsakovė suprato, kad tokiu būdu taip pat galėjo įvykdyti 2022 m. gruodžio 28 d. teismo įsakymo dalį.

39. Atsižvelgiant į išdėstyta, taip pat į tai, kad apeliantė ieškovei 268 Eur sumą sumokėjo po ieškinio pateikimo teismui, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad ieškovė bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl atsakovės kaltės.

Dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

40. Apeliantė atsiliepime į ieškinį prašė skirti ieškovei baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad ieškovė pagrįstai pateikė ieškinį, sprendė, kad nėra pagrindo manyti, jog ieškovės procesinis elgesys buvo netinkamas. Apeliantė atskirajame skunde nesutinka su tokiu teismo vertinimu, kadangi ieškovė tik po atsakovei nustatytos pareigos pateikti atsiliepimą į pateiktą ieškinį, pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad 286 Eur suma yra rašymo apsirikimo klaida. Atsakovės vertinimu ieškovė, prieš teikiant ieškinį, turėjo teikti teismui prašymą dėl klaidos ištaisymo.

41. Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 1–2 dalys).

42. Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017). Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019).

43. Apeliacinio teismo vertinimu, apeliantės nurodomos aplinkybės neleidžia daryti išvados dėl ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Kaip jau nustatyta, ieškovė pagrįstai pateikė ieškinį, o supratusi, kad ieškiniu prašoma priteisti 286 Eur suma yra rašymo apsirikimas, iš karto informavo teismą. Pažymėtina, kad šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, jog ieškovė apie rašymo apsirikimą žinojo anksčiau, negu atsakovė atliko 268 Eur mokėjimą ieškovei.

44. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti ieškovę piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis.

Dėl procesinės bylos baigties

45. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius atskirojo skundo argumentus atsakius, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

46. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, susijusias su dalies ieškinio atsisakymu ir baudos skyrimu už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o atsakovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

47. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

48. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad ieškovė patyrė 300 Eur išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas. Apeliantės atskirojo skundo netenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistinos 300 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

atmesti apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „K125“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 21 d. nutarties.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei L. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „K125“, juridinio asmens kodas 132140118, 300,00 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.