- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-12
- Bylos Nr.
- II-952-1189/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-20-3-00067-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gabrielė Kaktienė
- Pažeidėjas
- A. V.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. V. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugsėjo 4 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-17551-2023.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausioji tyrėja S. A. 2023 m. rugsėjo 4 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-17551-2023 A. V. pripažino padarius administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį, už tai, kad jis 2023 m. rugpjūčio 13 d. 10.24 val. Kaišiadorių rajono sav., Rumšiškių mstl., L. L. g., vairavo automobilį neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatyta 0,49 promilių neblaivumas.
A. V. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams pateikė skundą, kuriuo iš esmės nėra ginčijamas padarytas administracinis nusižengimas, tačiau asmuo prašo jam neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę. Savo skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, kad jo padarytas administracinis nusižengimas buvo neatsargus, bet ne tyčinis, nors iš vakaro vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau ryte jautėsi gerai, nesimatė jokių apsvaigimo požymių. Skunde teigiama, kad dėl piniginės nuobaudos paskyrimo jis patyrė didžiulę finansinę nenaudą, teko atsisakyti kasdienių poreikių, išgyveno nepakeliamą gėda ir psichologinį spaudimą. Iki įvykio nėra padaręs analogiško ar panašaus administracinio nusižengimo, turi virš 38 metų vairavimo stažą, jam teisė vairuoti reikalinga siekiant legalaus pragyvenimo šaltinio ir tęsiant darbinę veiklą, netekęs teisės vairuoti netektų ir darbo, o tai yra jo vienintelis pajamų šaltinis, jį praradęs jis nebegalėtų vykdyti turimų finansinių įsipareigojimų ir tai būtų itin didelė finansinė našta. Nurodoma, kad paskyrus trumpesnę administracinio poveikio priemonę arba jo apskritai neskyrus nebūtų pažeistas nei viešasis interesas, nei teisingumo principas.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į A. V. skundą prašė jo netenkinti, o nutarimą palikti nepakeistą, kadangi nubaustasis būdamas brandi asmenybė, turėdamas bendro pobūdžio teisių ir pareigų visumą, nepaisė galimų savo neteisėto elgesio pasekmių. Byla teismo posėdyje nagrinėta nedalyvaujant Institucijos atstovui (ANK 629, 630 straipsniai).
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad dvi dienos iki įvykio buvo jo vestuvės, kurias šventė dvi dienas, dar iš vakaro gėrė alkoholinius gėrimus, tačiau 2023 m. rugpjūčio 13 d. ryte nesijautė neblaivus ir vežė brolį iki stotelės. Prieš tai pora dienų vartojo stiprius alkoholinius gėrimus, bet jau 2023 m. rugpjūčio 12 d. nustojo gerti apie penktą ar šeštą vakaro, todėl 2023 m. rugpjūčio 13 d. jautėsi labai gerai. Prieš jam važiuojant ir sutuoktinė jį apžiūrėjo ir įvertino, kad jis neatrodo neblaivus. Nemano, kad padarė itin šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą, važiavo apie 3 kilometrus, negreitai, pažįstamoje vietoje. Jam teisė vairuoti yra reikalinga, kad galėtų dirbti, mano, jog neadekvatu skirti administracinę nuobaudą ir dar administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, kai jis yra profesionalus vairuotojas ir jo darbas yra susijęs išimtinai su vairavimu. Netekęs darbo jis netenka pragyvenimo šaltinio ir negali vykdyti finansinių įsipareigojimų. Gailisi dėl poelgio ankščiau nėra taip elgęsis, tačiau, jam paskiriamas ir teisės vairuoti atėmimas, tai jis praranda darbą ir nebegali sumokėti ir baudos. Taip pat teigė, kad reiktų daryti eksperimentus dėl skirtingo apsvaigimo lygio ir skirti skirtingas baudas.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Šiuo atveju, iš byloje esančių duomenų matyti, kad Institucijos 2023 m. rugsėjo 4 d. nutarimu A. V. buvo pripažintas padaręs ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, už tai jam buvo paskirta 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones šešis mėnesius ir dvylika mėnesių po šio draudimo draudžiama vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Ginčo dėl minėto administracinio nusižengimo padarymo nėra, skunde keliamas tik administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, prašant pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo arba skirti ją trumpesniam terminui.
ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė tam, kas transporto priemones vairavimo, kai tai darė neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo. Aptariamo straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Kaip matyti įstatymų leidėjas bet kokio laipsnio apsvaigimą, fiksuojamą nuo 0,41 promilių iki 1,5 promilės, laiko vienodai pavojingu ir atsakomybės už skirtingo laipsnio apsvaigimą, nurodytų promilių diapazone, nediferencijuoja. Tokiu būdu akivaizdu, jog valstybė vairavimą apsvaigus, kai apsvaigimas viršija įstatymo numatytą leidžiamą ribą, laiko itin šiurkščiu kelių eismo taisyklių pažeidimu, už kurio įvykdymą numatytas privalomas specialiosios teisės – vairuoti transporto priemones, atėmimas, taip siekiant užkardyti administracinių nusižengimų pakartotinumą.
ANK 34 straipsnyje, be kita ko, nustatyta administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės skyrimo tvarka. Sutinkamai su straipsnio 3 dalimi asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai yra nurodyti ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Taigi administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, vis tik, būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos administracinio poveikio priemonės, t. y. paskirti tokią administracinio poveikio priemonę, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos/administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017).
Pažymėtina, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017). Analogiški reikalavimai taikomi ir skiriant administracinio poveikio priemone.
Atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reguliavimą, nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog byloje nėra nustatytas pagrindas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymui, administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, atėmimo kontekste. Byloje esantys administracinio nusižengimo bylos duomenys patvirtina, kad nutarimu pareiškėjui A. V. skiriant tiek administracinę nuobaudą, tiek ir administracinio poveikio priemonę buvo atsižvelgta į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tai yra, kad dėl padaryto administracinio nusižengimo jis nuoširdžiai gailisi, ir nėra nei vienos jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Atsižvelgus į tai, A. V. buvo paskirta mažiausia ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė nuobauda, taip pat buvo paskirta minimaliausia administracinio poveikio priemonė. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. V. nei savo skunde, nei teismo posėdžio metu nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad jo teisinė padėtis vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi galėtų būti lengvinama labiau, nei yra dabar. Tai, kad pareiškėjas nurodė, jog teisė vairuoti jam yra reikalinga norint užsiimti darbine veikla, kuri leistų padengti turimus finansinius įsipareigojimus, nėra laikytina aplinkybe, tiek išskirtine, jog galėtų būti taikoma įstatyminė išlyga (ANK 34 straipsnio 6 dalis), kuri atsižvelgiant į teismų praktiką yra taikoma tik nustačius aplinkybių, suponuojančių reikiamybę švelninti asmens teisinę padėtį, visumą. Šiuo atveju teismas konstatuota be kita ko ir tai, kad A. V., kaip pats nurodė, dirbo vairuotoju ir teisė vairuoti jam buvo betarpiškai reikalinga vykdant darbines pareigas, tokiu būdu, sėsdamas už vairo, keletą dienų prieš tai vartojęs itin stiprius alkoholinius gėrimus, jis savo būklę turėjo įvertinti itin atidžiai, tačiau elgėsi aplaidžiai, savo galimos būklės nevertino kaip ir nevertino galimų, priešingo teisei veikimo padarinių. Be to teismo posėdžio metu apskritai atsiskleidė aplaidus pačio nubaustojo požiūris į jo padarytą administracinį nusižengimą, kadangi nors jis ir gailisi vairavęs neblaivus, tačiau savo veikimą jis laiko labiau nereikšmingu, nei pavojingu visuomenės atžvilgiu. Tokia išvada daroma įvertinus tai, kad A. V. nevertina savo poelgio kaip itin šiurkštaus kelių eismo taisyklių požiūri, nes jo teigimu važiavo neilgą atstumą, nedideliu greičiu ir jautėsi gerai. Tuo tarpu toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens požiūris atskleidžia, kad jis nėra kritiškas savo padarytam administraciniam nusižengimui ir gailisi tik dėl jam kilusių neigiamų pasekmių, tačiau nevertina savo sukelto pavojaus tiek sau, tiek kitiems kelių eismo dalyviams, kas itin neigiamai charakterizuoja A. V.. Taigi, aplinkybė, kad A. V. dėl pritaikytos administracinio poveikio priemonės, gali nutrūkti darbinė veikla, nėra vertinama kaip išskirtinė aplinkybė, leidžianti spręsti dėl jo galimo teisinės padėties švelninimo, kadangi asmuo prieš darydamas administracinį nusižengimą, žinojo, jog teisė vairuoti jam yra reikalinga kaip darbinės veiklos tęstinumo įrankis, tačiau ši aplinkybė jo vis viena nesulaikė nuo nusižengimo darymo. Pažymėtina ir tai, kad administracinio poveikio priemonės padeda įgyvendinti administracinių nuobaudų taikymą, kas reiškia, jog kiekvienas asmuo veikdamas priešingai įstatymams, turi pajausti tam tikrus suvaržymus.
Atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, teismas konstatuoja, jog tenkinti A. V. skundo nėra teisinio pagrindo, teismas nenustatė ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo galimybių ir sprendžia, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos S. A. 2023 m. rugsėjo 4 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-17551-2023 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nekeistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutaria:
netenkinti A. V. skundo ir Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos S. A. 2023 m. rugsėjo 4 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-17551-2023, palikti nepakeistą.
Nutarčiai įsiteisėjus, administracinio nusižengimo bylą (ROIK: (23217106659)), grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.