Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. R., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, kaltinant jį pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, kaltę pripažino iš dalies. Parodė, kad važiavo keliu. Stovėjo mašina, žmogus su medžio pjūklu pjovė medį. Tas žmogus (teismo pastaba – nukentėjusysis) ir dar viena moteris krovė malkas į mašiną. Jis sustojo, paprašė pravažiuoti. Jie atsakė, kad dabar karantinas. Jis atsakė, kad žino. Paklausė ar gali pravažiuoti, bet jie nekreipė dėmesio. Tada jis pradėjo filmuoti, paklausė ar kviesti policiją, ar jie nueis. Moteris pradėjo nervintis, bartis, sakyti kas jam čia leidžia važiuoti. Jis paklausė ar ilgai laukti, pradėjo filmuoti. Žmogus su pjūklu sakė to daryti nereikia, kad moteris nueis į šalį. Moteris nuvažiavo 10-15 m. Moteriai džipu pavažiavus jis dar filmavo. Tik tada suprato, kad gali pravažiuoti. Moteris pastatė mašiną į šoną, o jis (teismo pastaba – nukentėjusysis) stovėjo šalia su kalade. Jis atsisėdo į mašiną, dar nebuvo užkūręs mašinos, kai R. L. priėjo, pasijungė kamerą, stovėjo prieš stiklą, prieš važiuojant stovėjo atsirėmęs į bamperį. Filmuoti pradėjo, kai jis jau buvo įlipęs į mašiną. Jis paspaudė garso signalą, kad pasitrauktų nuo važiuojamosios dalies. Jis užkūrė mašiną. Dėl neatsargumo paspaudė ne sankabą, o gazą. Buvo stresinė, konfliktinė situacija. Nukentėjusysis, pradėjus mašinai judėti, apsisuko ir nugara užšoko ant mašinos kapoto. Pavažiavo 2–3 metrus ir nukentėjusysis nukrito. Pavažiavęs pora metrų ėjo žiūrėti, kas nutiko. Jis (teismo pastaba – nukentėjusysis) pradėjo keltis, pradėjo valytis sniegą nuo drabužių, o jis tęsė judėjimą, išvažiavo iš įvykio vietos. Iš įvykio vietos išvažiavo, nes nebuvo jokių traumų, todėl nutarė važiuoti toliau. Medikų, policijos nematė. Nebuvo neblaivus. Su nukentėjusiuoju nėra pažįstamas. Kilo įtarimas, kad jis (teismo pastaba – nukentėjusysis) gali būti neįgalus. Vairuotojo pažymėjimą turi 20 metų. Automobilis „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra jo. Automobilis draustas „Ergo“. Su draudimo kompanija ginčo nėra.

Pakeitus kaltinimą ir kaltinant A. R. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, kaltinamasis A. R. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino. Parodė, kad tą dieną važiavo iš Naujosios Vilnios į Karklėnų pusę. Kelias buvo per mišką. Važiuodamas pamatė mėlynos spalvos mašiną, kuri stovėjo skersai kelio ir neleido pravažiuoti mašinoms. Pamatė, kad prie mašinos dirba trys žmonės – vienas su benzininiu pjūklu pjaustė medžius, moteris ir kitas vyras sudėdavo malkas į mašiną. Pristabdžius paprašė, kad jam leistų pravažiuoti. Prieš tai davė garso signalą, kad įspėtų moterį, kad pradėtų judėti. Moteris pakeltu balsu atsakė, kad kokią teisę jis turi čia važiuoti. Dar kartą paprašė leisti jam pravažiuoti. Moteris atsakė, kad šiandien ten negalima važiuoti ir į kitus jo prašymus nekreipė dėmesio. Jis išlipo iš mašinos ir pasakė, ar jam kviesti policiją. Į tai niekas nekreipė dėmesio ir toliau tęsė savo darbą. Jis paėmė mobilųjį telefoną ir pradėjo filmuoti ką jie daro, kaip stovi jų mašina. Turi nuotrauką, kuri išliko jo telefone, ir patvirtina, kas ten vyko. Ant jo šaukdamas vyras su benzininiu pjūklu pasakė, kad moteris tuoj patrauks mašiną ir jis galės važiuoti. Tuo metu nukentėjusysis paėmė kelmą ir ėjo kelio kraštu, kaip parodyta nuotraukoje, priekyje mašinos. Matė, kad nekentėjusysis eina link jo. Jis pamatęs, kad kelias laisvas, įlipo į mašiną. Nuleidęs galvą pradėjo užvedinėti mašiną. Pažiūrėjus į priekį pamatė, kad prie jo mašinos stovi nukentėjusysis. Buvo pasimetęs ir neatkreipė dėmesio ar nukentėjusysis turėjo mobilųjį telefoną. Tuo metu mašina pradėjo judėti. Mašinoje buvo įjungtas bėgis, paspaudė sankabą, užsikūrė mašina ir pradėjo judėti. Pradėdamas judėti, pakėlė akis ir pasimetęs pamatė, kad vyras eina prie jo ir užšoka ant mašinos kapoto. Ant mašinos kapoto atsisėdo iš dešinės pusės. Jis (teismo pastaba – nukentėjusysis) ėjo priekiu, bet kai mašina artėjo, apsisuko nugara ir užšoko ant kapoto. Bijojo, kad jis jam neapgadintų mašinos. Staiga sustabdė ir nukentėjusysis nukrito į šoną prie mašinos. Kai užvedė mašiną, pravažiavo du metrus. Jį (teismo pastaba – nukentėjusįjį) apvažiavo, pravažiavo tris metrus ir sustojo, pažiūrėjo į galą, kas tam vaikinui, ar jis nenukentėjo. Nukentėjusiajam nukritus pavažiavo metrą ar du metrus kol sustojo. Jis važiavo tik tada, kai jis (teismo pastaba – nukentėjusysis) nukrito. Ant kapoto nukentėjusiojo nevežė. Pamatė, kad nukentėjusysis atsikelia, nusivalo sniegą. Manė, kad jam viskas gerai. Nežinodamas, kas gali nutikti, nes iš nugaros stovėjo vyras su benzininiu pjūklu, kokie bus jų tolimesni veiksmai, judėjo toliau, nuvažiavo į priekį su reikalais. Po to kai sustojo ir pradėjo važiuoti, jokių mašinų ir pėsčiųjų nebuvo. Neturėjo minčių užvažiuoti ant žmogaus. Kelias buvo laisvas, nebuvo prasmės. Jokio pokalbio tarp jų su nukentėjusiuoju nebuvo. Karščiausias pokalbis vyko su moterimi, kuri vairavo mašiną. Įvykio metu ginklų neturėjo. Vairuoja dvidešimt metų. Už draudimo išlaidas moką kiekvieną mėnesį pagal grafiką. Atėjo laiškas balandžio mėnesį iš draudimo kompanijos, kad jis turi sumokėti už nukentėjusiojo sudaužytą telefoną 275 eurus. Sumokėjo pilnai.

Nors kaltinamasis A. R. savo kaltės nepripažino, tačiau kaltinamas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, įrodytas ir kitais duomenimis, kurie buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis A. R. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Nukentėjusysis R. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo šeštadienis, saulėta, graži, snieguota diena, buvo karantinas. Pora dienų prieš tai vėtra išlaužė medžius, kadangi ten, Vilniaus rajone, yra uošvio miškas, o jie su kaimynu prižiūri kelią, ėjo pasiimti malkų. Išėjo 11 valandą, gal 12 valandą. Kaimynas B. pjaustė medžius, o jis su kaimyno žmona „kulbes“ nešė į mašiną. Iš pradžių atlaisvino takelį, po to tvarkė kur giliau, kur išvartyta. Tada atvažiavo kaltinamasis R., sustojo. Ten, kur yra nuotrauka, matosi, kad kelias yra pravažiuojamas, mašina gali pravažiuot, bet jo (teismo pastaba – kaltinamojo) mašina žema, gal bijojo važiuoti. Visi gyvenantis miške važiuoja džipais. Jis (teismo pastaba – kaltinamasis) išlipo, pradėjo rėkti ir nenustojo. Kaimynas žmonai pasakė pavaryti mašiną. Kaimynė pavarė. Kaltinamasis nenustojo rėkti, rėkė negražius žodžius, buvo išraudęs, be kepurės, galvojo, kad girtas. Jis pradėjo fotografuoti. Kaimynė rusiškai pasakė, ar turi teisę važiuoti, karantinas, ar gali ten važiuoti. Gal tai jį (teismo pastaba – kaltinamąjį) ir užvedė. Jis atsitraukęs galvojo filmuoti ar nufotografuoti, kad numerį paimti. Tada kaltinamasis trenkė į priekį. Jam pasisekė, nes mašina sena, nusėdusi ant žemės, todėl jam kliuvo ne per kelius, o žemiau kelių. Mėlynės buvo ant kaulo priekyje. Nugara kristi negalėjo, krito priekiu. Galvojo ką daryti. Jis (teismo pastaba – kaltinamasis) iškart paspaudė ant gazo ir išgirdo kaip pajungė antrą pavarą. Galvojo tik kabintis, kad nepervažiuotų ir viskas. Jei žmogus mato stovintį žmogų ir važiuoja, tai įvardintų kaip tyčinį veiksmą, nei signalo, nei įspėjimo. Jį pravežė 10-20 metrų. Atsistojo, buvo šokas, telefonas sudužęs, pradėjo bėgti. Kaltinamasis jo pasitraukti nuo kelio neprašė, nepersimetė nei vienu žodžiu. Jie su kaimyne ginčijosi. Kaltinamasis jam negrasino, nekalbėjo su juo, garso signalo irgi nenaudojo. Kvietė policiją ne greitąją. Pranešė per numerį 112. Jis atsiminė tik valstybinio numerio dvi raides ir du skaičius. Tie du asmenys, kurie buvo priekyje, Marius ar kaip ten, pasakė mašinos markę. Kaimynė matė paskutinius skaičius. Su draudimo kompanija sutarė, kad gydymą, kurį dokumentaliai galėjo pagrįsti apmokės, tik nepriėmė magnetinio rezonanso ir masažų. Iš „Ergo“ kažką išmokėjo, gavo 3 300 ar 3 600 eurų. Už vaistus, gydymą, viskas į ta pačia sumą. Dokumentuose minėtus 3 060 gavo. Draudimo kompanija už telefoną jam atlygino. Kraujo tyrimo faktūra yra byloje, bet ji neįskaičiuota į sumą. Yra stuburo magnetinis rezonansas. Planavo gauti darbą, bet negavo. Šiuo metu yra pensijoje. Nuo 1991-1997 turi neįgalumą, bet dirbo tarnyboje. Traumos buvo susijusios su galva, su ausimus, bet ne su stuburu. Prašo 11 000 eurų neturtinei žalai. Neprašo priteisti negautų pajamų. Nori ne pasipinigauti. Kaltinamasis su žmona buvo atėję tartis, viskas jau normaliai buvo, buvo susitarę, bet advokatas sakė nereikia. Kaltinamasis nieko neklausė jo apie sveikatą, ar reikia padėti, neatsiprašė. Jis du mėnesius gulėjo namuose, gydėsi. Pas jį atvažiuodavo, jis negalėjo nuvažiuoti į ligoninę, todėl važiavo pas jį ir leisdavo vaistus, duodavo tablečių. Tai privačios paslaugos, privatūs apsilankymai, už tai reikėjo mokėti. Gydytojai paskyrė masažą pusė metų po įvykio, buvo paskirta ir akupunktūra. Paskyrė traumatologų, akupunktūrų, kitų dalykų. Paskyrimą duoda valdiškai centro poliklinika, normalų gydymą daro kitur. Už tai jam nesumokėjo. Viskas buvo mokėta kortele.

Liudytoja D. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą žiemą po vėjų buvo išlaužų. Jie padėjo nukentėjusiojo uošviui, kartu tvarkė nuolaužas. Buvo daug sniego, kelias buvo išvalytas. Privažiuodavo su „Nissan“ atvira priekaba, prikraudavome ir sutvarkytą medieną veždavo prie namų iškrauti. Norint surinkti medieną, mašiną teko statyti taip, kad niekas nepravažiuodavo. Tą dieną kelios mašinos buvo privažiavusios, vieni palaukė, kiti apvažiuodavo. Privažiavo šviesus lengvasis „Opel“ markės automobilis. Kiek pamena iškart negražiai pareikalavo patraukti mašiną, pasakė kad užtvėrė kelią ir kad jam reikia važiuoti. Jie turi surinkti medieną, kai ji yra nukritusi ant kelio. Ji pasakė, kad jie tuoj sukels medieną į mašiną ir nuvažiuos. Jis pradėjo šaukti, buvo nekantrus. Vyras jai šūktelėjo, patraukti mašiną ir duoti kelią. Tada ji gal 30 metrų patraukė automobilį, kad galėtų pravažiuoti. „Nissan“ automobilį vairavo ji. R. atitraukė malkas nuo kelio, kad ji galėtų pravažiuoti. Žodinis konfliktas buvo pradžioje, kai jis (teismo pastaba – kaltinamasis) reikalavo, kad greičiau patraukti mašiną. Po to jis nenurimo, ji dar jam sakė, jog dabar uždrausta iš savivaldybės važiuoti, tada jis (teismo pastaba – kaltinamasis) pradėjo šaukti garsiau. Greičiausiai jos replika iššaukė didesnę agresiją. Konfliktas tarp jos su kaltinamuoju kilo, nes jis skubiai, negražiai prašė patraukti automobilį. Galėjo pravažiuoti, kai ji patraukė automobilį. Ant kelio buvo sugriuvę medžiai, ten su nukentėjusiuoju stovėjo. Jokio pokalbio tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo negirdėjo. Patraukus automobilį, einant atgal link R. ir vyro pamatė, kad kažkas vyksta. Kaltinamasis buvo išlipęs iš automobilio ir fotografavo tikriausiai jos mašinos numerį, juos filmavo, garsiai kalbėjo. R. tuo metu stovėjo šalia kaltinamojo mašinos, po to priėjo iš priekio, išsitraukė telefoną ir kaip suprato norėjo nufotografuoti kaltinamojo mašinos numerį. Konflikto tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo negirdėjo. Kaltinamasis tuo metu, kai R. fotografavo, įsėdo į automobilį. Nukentėjusysis buvo netoli automobilio – metras, pusmetris. Iš vairuotojo vietos turėjo matyti nukentėjusįjį, nes automobilis žemas, R. aukštesnis už kapotą, oras buvo saulėtas, gražus, nesnigo, nelijo, matomumas geras. Kaltinamasis įsėdęs į automobilį iškart pradėjo važiuoti. Kai ji priėjo, automobilis su R. ant kapoto jau pajudėjo gana greitai. Matė, nes pro ją pralėkė. R. s buvo ant to automobilio. Pro ją ta mašina gana greit, su R. ant kapoto ir pajudėjo. Nematė kaip jis (teismo pastaba – nukentėjusysis) laikėsi. Ji pradėjo šaukti, mašina nestojo. Važiavo su R. ant kapoto. Vežė apie 20 metrų, sunku atstumą pasakyti tiksliai, bet taip tolokai. Kitoje pusėje kelio R. nukrito. R. nukrito netoli jos automobilio, maždaug už 20 metrų. Ji ėjo link R., o mašina nuvažiavo. Po to atėjo tokia porelė. R. telefonas neveikė. Nepamena ar žmonės patys skambino, ar davė telefoną. Pro juos ta mašina pralėkė greitai, buvo žiema, slidu. Be to karantinas, žmonės ten eidavo pasivaikščioti, ne vienas, ne du. Po to atvažiavo greitoji ir policija. Skambinant pagrindiniu pagalbos telefonu, pagalbos centras iškvietė abu. Jie bendravo su policininkais, o R. buvo apžiūrėtas greitosios automobilyje. Vyras vakarė jį (teismo pastaba – nukentėjusįjį) parvežė iš ligoninės, jie buvo šoke. Klausė kaip jis jaučiasi, ar skauda ar blogai. Apie patį įvykį mažai kalbėjo, visi buvo šoke.

Liudytojas A. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą dieną pjovė mišką. Nuo kelio buvo 10 metrų atstumu. Buvo privažiavę su mašina. Nukentėjusysis ir jo žmona krovė medieną į mašiną, jis toliau smulkino medieną miške. Pravažiavo gal 10 automobilių, visi pravažiavo. Po to atvažiavo ponas, agresyviai pradėjo reikalauti, kad jie patrauktų mašiną. Žmonai pasakė nesipykti ir patraukti. Žmona pora žodžiu persimetė. Malūnų gatvėje buvo siaura, todėl ir reikėjo patraukti mašiną. Kitu atveju, geresniu oru ir sąlygomis, jie stoja kelkraštyje. Nuo tos vietos kur sustojo kaltinamojo automobilis ir kur stovėjo jų naudotas „Nissan“ buvo apie 30 metrų, ten yra niša automobilio pastatymui. Kai buvo laisvas kelias, kaltinamasis vietoj to, kad nuvažiuotų, pradėjo juos fotografuoti. R. tada irgi traukė savo telefoną, pradėjo ruoštis fotografuoti, lenkėsi nufotografuoti. Kai konfliktas prasidėjo R. stovėjo kelkraštyje, kai pradėjo fotografuoti, išėjo prieš mašiną į važiuojamąją dalį nufotografuoti numerį. Tai pamatęs kaltinamasis pavažiavo gal pora metrų į priekį ir kaimynas užkrito ant mašinos, priekiu ant kapoto. Prieš automobiliui pradedant važiuoti, nukentėjusysis buvo arčiau kairės pusės. Jis (teismo pastaba – kaltinamasis) dar labiau paspaudė akseleratorių. Kaltinamasis spaudė akseleratorių, pavažiavo pora metrų, nutraukė koją nuo akseleratoriaus, darkart paspaudė ir nulėkė. Nukentėjusysis jau buvo užgriuvęs ant mašinos, kai kaltinamasis dar karta paspaudė greičio pedalą. Važiavo nestabdydamas. Priešais žmogus stovėjo, tikrai turėjo matyti. Kaltinamasis nukentėjusįjį ant automobilio kapoto vežė apie 10 metrų. Jis tai matė iš šono. Negirdėjo kaltinamojo grasinimo nukentėjusiajam. Matė visą konflikto eigą nuo pradžios. Tada kaip tik pradėjo pjūklą ir stebėjo. Matė kaip įvyko užvažiavimas ant nukentėjusiojo. Jis nubėgo link kelio. Kol priėjo reikėjo išlipti iš miško, nes buvo nemažos pusnys. Jo (teismo pastaba – kaltinamojo) nebesimatė, nesugrįžo, nesustabdė. Buvo baugu, kad dar ko nenumuštų, tokiu keliu tokiu greičiu važiuoti negalima. Kraujo nematė. Kas kvietė policiją nežino. Priekyje buvo kiti žmonės su telefonu, iki jų nėjo. Kaip ir tie žmonės iškvietė policiją ir greitąją. Kol važiavo greitoji, nukentėjusiojo klausė ką skauda. Nukentėjusįjį pasodino į mašiną, jis buvo išblyškęs. Pirmosios pagalbos neteikė. Nukentėjusysis atsistojo pats, nereikėjo jo nešti, priėjo prie mašinos ir atsisėdo.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos medicinos specialistės Jolanta Majauskaitė-Čobot, apžiūrėjusi R. L., gimusio (duomenys neskelbtini), VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, VšĮ Centro poliklinikos ir VšĮ Mykolo Marcinkevičiaus ligoninės medicininius dokumentus ir rentgeno nuotraukas, padarė išvadą, kad R. L. nustatytas sužalojimas – juosmeninio 4 slankstelio kairės skersinės ataugos lūžis be poslinkio galėjo būti padarytas aptariamo eismo įvykio metu ir vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 36–37).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės pažymos apie kelių transporto priemones matyti, kad transporto priemonės „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas A. R., gimęs (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 21).

Nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis A. R. kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, nepripažino, laikydamasis versijos, kad po kilusio konflikto dėl užtverto bei nepravažiuojamo kelio, įsėdus į automobilį ir jam pradėjus judėti, pats nukentėjusysis išbėgo ir užšoko ant jo automobilio kapoto. Pažymėtina, kad kaltinamojo parodymai iš esmės prieštarauja ne tik kitiems, byloje esantiems ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtiems, įrodymams, tačiau jie tarpusavyje yra nenuoseklūs ir prieštaringi. A. R. teisiamojo posėdžio metu apklausiamas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo parodė, kad kelyje pamatė stovintį automobilį ir tris žmones pjaunančius bei kraunančius medžius į automobilį. Jis sustojo, paprašė atlaisvinti kelią. Įvykus konfliktui dėl pravažiavimo, jis pradėjo filmuoti, klausti ar kviesti policiją. Po to moteris atlaisvino kelią, nukentėjusysis stovėjo šalia su kalade, jis atsisėdo į automobilį. Jo dar neužvedus, prieš važiuojant, nukentėjusysis R. L. priėjo ir stovėjo prieš stiklą, atsirėmęs į bamperį. Jis paspaudė garso signalą, kad nukentėjusysis pasitrauktų. Dėl neatsargumo paspaudus ne sankabą, o akseleratorių, automobiliui tik pradėjus judėti, nukentėjusysis apsisuko ir nugara užšoko ant automobilio kapoto. Nukentėjusysis sėdėjo ant priekinio stiklo. Jis taip pavažiavo 2-3 metrus. Pavažiavęs pora metrų, pažiūrėjo kas nutiko. Pamatė, kad nukentėjusysis pradėjo keltis, valytis sniegą nuo drabužių, o jis tęsė judėjimą ir išvažiavo iš įvykio vietos. Apklausiamas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu jau paaiškino, kad po konflikto dėl kelio atlaisvinimo, nukentėjusysis paėmė kelmą ir ėjo kelio kraštu, priekyje jo automobilio. Jis matė, kad nukentėjusysis eina link jo. Jis pamatęs, kad kelias laisvas, įlipo į automobilį. Nuleidęs galvą pradėjo užvedinėti automobilį ir pažiūrėjus į priekį pamatė, kad prie jo automobilio stovi nukentėjusysis. Automobilyje buvo įjungtas bėgis, jis paspaudė sankabą, užsikūrė automobilį ir pradėjo judėti. Pradėdamas judėti, pakėlė akis ir pamatė, kad nukentėjusysis eina priekiu prie jo, apsisuka nugara ir užšoka ant automobilio kapoto. Ant kapoto nukentėjusiojo nevežė. Kai užvedė automobilį pravažiavo du metrus, tada staiga sustabdė ir nukentėjusysis nukrito į šoną, prie automobilio. Pamatė, kad nukentėjusysis atsikelia, nusivalo sniegą ir manė, kad jam viskas gerai, todėl su reikalais nuvažiavo į priekį. Jokių pašalinių automobilių ir pėsčiųjų nebuvo. Tuo tarpu nukentėjusysis R. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme išsamiai ir nuosekliai paaiškino kaip ir prie kokių aplinkybių buvo partrenktas kaltinamojo. R. L. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jis su kaimynais tvarkė miške išvartytus medžius. Atvažiavo kaltinamasis A. R., sustojo, išlipo ir pradėjo rėkti, fotografuoti. Jis pats norėjo nufotografuoti kaltinamojo automobilio valstybinius numerius, kai kaltinamasis su automobiliu trenkė jam į priekį. Jis krito priekiu, o kaltinamasis iškart paspaudė greitį ir išgirdo kaip perjungė antrą pavarą. Jis galvojo tik kaip kabintis, kad jo nepervažiuotų. Taip jį pravežė 10-20 metrų. Po to jis atsistojo, jam buvo šokas. Pieš tai kaltinamasis jo pasitraukti nuo kelio neprašė, garso signalo nenaudojo, jie tarpusavyje nekalbėjo. Nukentėjusiojo R. L. parodymus patvirtina liudytojų – D. B. ir A. B. parodymai, duoti bylą nagrinėjant teisme. Liudytojai D. B. paaiškino, kad tvarkant medienos nuolaužas, privažiavo šviesios spalvos lengvasis automobilis „Opel“, ir iškarto negražiai pareikalavo patraukti automobilį. Vyrui pasakius, ji gal 30 metrų patraukė automobilį, kad kaltinamasis galėtų pravažiuoti. Patraukus automobilį ir einant atgal, pamatė, kad kaltinamasis išlipęs iš automobilio fotografavo, filmavo, garsiai kalbėjo. R. L. tuo metu stovėjo šalia kaltinamojo automobilio, po to priėjo iš priekio ir išsitraukė telefoną. Kaltinamasis tuo metu, kai R. L. fotografavo, įsėdo į automobilį. Nukentėjusysis R. L. buvo metro, pusmetrio atstumu nuo kaltinamojo automobilio. Iš vairuotojo pusės kaltinamasis turėjo matyti R. L., nes R. L. aukštesnis už kapotą, oras bei matomumas buvo geras. Kaltinamasis įsėdęs į automobilį iškarto pradėjo važiuoti. R. L. buvo ant automobilio. Jai priėjus automobilis su R. L. ant kapoto jau pajudėjo gana greitai. Automobilis su R. L. ant kapoto važiavo apie 20 metrų. Kitoje pusėje kelio R. L. nukrito, o automobilis nuvažiavo. Iš esmės analogiškas aplinkybes parodė ir liudytojas A. B.. Liudytojas paaiškino, jog pjovė mišką, nuo kelio buvo 10 metrų atstumu, o mukentėjusysis ir jo žmona krovė medieną į automobilį. Po to atvažiavo kaltinamasis, agresyviai pradėjo reikalauti, kad jie patrauktų mašiną. Žmonai pasakė nesipykti ir patraukti automobilį. Kai kelias buvo laisvas, vietoje to, kad nuvažiuotų, kaltinamasis pradėjo juos fotografuoti. R. L. tada irgi traukė savo telefoną, pradėjo ruoštis fotografuoti. Kai prasidėjo konfliktas R. L. stovėjo kelkraštyje, o kai pradėjo fotografuoti, išėjo prieš automobilį į važiuojamąją dalį. Nukentėjusysis stovėjo priešais automobilį, kaltinamajam tikrai turėjo matytis. Tai pamatęs kaltinamasis pastūmė mašiną gal pora metrų į priekį ir R. L. priekiu užkrito ant mašinos, ant kapoto. Kaltinamasis spaudė akseleratorių, pavažiavo pora metrų ir darkart paspaudė akseleratorių, ir nulėkė. Važiavo nestabdydamas. Kaltinamasis nukentėjusįjį ant automobilio kapoto vežė apie 10 metrų. Po to R. L. nukrito, o kaltinamojo nebesimatė, jis, nesustabdė automobilio ir nesugrįžo. Nukentėjusiojo bei liudytojų parodymus apie sužalojimų atsiradimo mechanizmą patvirtina ir nuo subjektyvaus asmens vertinimo nepriklausantys ir teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai, o būtent Valstybinės teismo medicinos tarnybos medicinos specialistės Jolantos Majauskaitė-Čobot duota išvada, kad R. L. nustatytas sužalojimas – juosmeninio 4 slankstelio kairės skersinės ataugos lūžis be poslinkio, kuris galėjo būti padarytas aptariamo eismo įvykio metu ir vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 36–37). Nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai iš esmės sutampa su specialisto išvadoje konstatuotomis aplinkybėmis. Nusikalstomos veikos pasekmės – nukentėjusios sužalojimų pobūdis ir mastas (nesunkus sveikatos sutrikdymas) – nustatyti teismo specialisto pateikta išvada, kurių patikimumas ir objektyvumas teismui nekelia abejonių. Akcentuotina ir tai, kad kaltinamojo A. R. parodymus paneigia ir tai, kad nors jis teigė, jog kelyje nesutiko jokių automobilių, pašalinių asmenų, tačiau iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad apie nagrinėjamą įvykį pranešė asmuo, pavarde Licinas (1 t., b. l. 7).

Sugretinus nukentėjusiojo R. L. parodymus su liudytojų D. B., A. B. parodymas bei įrodymų visumos pagrindu, teismas nustatė tokią įvykių eigą – kaltinamasis A. R. sustojo kaltinime nurodytoje vietoje, išlipęs iš automobilio filmavo, fotografavo, po to įlipo atgal į automobilį, nukentėjusysis R. L., dar transporto priemonei stovint vietoje ir nejudant, atsistoja prieš kaltinamojo automobilį, ir A. R. pradėta važiuoti jau tada, kad nukentėjusysis R. L. akivaizdžiai stovi prieš automobilį; po to, nukentėjusiajam užkritus ant važiuojančio kaltinamojo automobilio variklio dangčio, kaltinamasis nukentėjusįjį taip 10-20 metrų veža, o nukentėjusiajam nukritus, nesustodamas nuvažiuoja toliau.