Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. S. patikslintą skundą dėl notaro veiksmų, suinteresuoti asmenys – (duomenys neskelbtini) E. N., uždaroji akcinė bendrovė „GelvoraSergel“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas A. S. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu dėl (duomenys neskelbtini) E. N. veiksmų, kuriame prašo: 1) atnaujinti terminą skundui paduoti; 2) panaikinti 2023 m. rugpjūčio 7 d. (duomenys neskelbtini) E. N. atsakymą; 3) įpareigoti notarą išregistruoti žymą apie atliktą vykdomąjį įrašą A. S. turtui, esančiam (duomenys neskelbtini); 4) pripažinti pasibaigusią sutartinę hipoteką (Nr. (duomenys neskelbtini)) turtui, esančiam (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas patikslintą skundą dėl notaro veiksmų grindžia tokiais pagrindiniais argumentais:

1.1. Skundą dėl notarų veiksmų pateikti terminas baigėsi 2023 m. rugsėjo 6 d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 512 straipsnis). Terminas praleistas labai nežymiai, tik dvi dienas. Be to, terminą pareiškėjas praleido, nes bandė savo iniciatyva ieškoti hipotekos kreditoriaus AS Reverta. Vis dėlto, kreditoriui esant likviduojamam ir likvidavus jo atstovą uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB ) „NIF Lietuva“ paieška buvo nesėkminga.

1.2. 2009 m. spalio 26 d. buvo įregistruota sutartinė hipoteka (Nr. (duomenys neskelbtini)) turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso pareiškėjui. 2013 m. kovo 21 d. pranešimu įkaito davėjui (duomenys neskelbtini) E. N. nurodė, kad buvo gautas AS Reverta, atstovaujamos UAB „NIF Lietuva“ prašymas atlikti vykdomąjį įrašą. 2013 m. balandžio 16 d. (duomenys neskelbtini) E. N. išdavė vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) įkaito davėjo A. S. atžvilgiu įkeistam turtui, hipotekos kreditoriaus AS Reverta naudai pagal sutartinės hipotekos lakštą, kurio identifikavimo kodas Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintam 2009 m. spalio 22 d. Vilniaus m. 6-ojo notarų biure. Išdavus vykdomąjį įrašą jis nebuvo pateiktas vykdymui.

1.3. Pareiškėjas siekia nustatyti, kad registruota įkeitimo teisė į turtą, esantį (duomenys neskelbtini), yra pasibaigusi, tikslu parduoti šį turtą atsiskaitymui su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Dėl to pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė priimti A. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kuriuo pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog AS Reverta įkeitimo teisė į turtą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruota identifikaciniu Nr. (duomenys neskelbtini), pasibaigė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.197 straipsnio 7 dalis).

1.4. 2023 m. rugpjūčio 7 d. (duomenys neskelbtini) E. N. buvo pateiktas prašymas išregistruoti žymą apie atliktą vykdomąjį įrašą A. S., turtui, esančiam (duomenys neskelbtini) bei pripažinti pasibaigusią sutartinę hipoteką Nr. (duomenys neskelbtini) turtui, esančiam (duomenys neskelbtini). 2023 m. rugpjūčio 17 d. buvo gautas notaro atsisakymas, kuriame nurodoma, kad prašymas gali būti pateikti tik gavus tinkamus dokumentus, kurie atitiktų hipotekos pasibaigimu. Pareiškėjas su notaru nesutinka, nes notaras nepasisakė dėl 2023 m. rugpjūčio 7 d. prašyme nurodytų teisinių pagrindų hipotekos panaikinimui.

1.5. Įkaito davėjo atžvilgiu išdavus vykdomąjį įrašą 2013 m. balandžio 16 d., ieškinio senaties terminas vykdomojo įrašo pateikimui suėjo 2015 m. balandžio 16 d. Šiai dienai taip pat yra suėjęs ir ieškinio pateikimo terminas – 2023 m. balandžio 16 d. Todėl mano, kad yra pagrindas pripažinti, jog įkeitimo teisė yra pasibaigusi.

1.6. CK 4.224 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad įkeitimo teisė baigiasi kai kreditorius negali patenkinti savo reikalavimo iš įkeitimo dalyko dėl ieškinio senaties termino praleidimo. Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. balandžio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-823/2022 pripažįsta teisiškai pagrįsta bylą nagrinėjusių teismų išvadą, kad, pasibaigus hipoteka užtikrintam pagrindiniam reikalavimui nustatytam ieškinio senaties terminui ir esant pagrindui taikyti šio termino pasibaigimo teisines pasekmes, šios prievolės užtikrinimui hipoteka įkeisto daikto savininkas taip pat gali gintis nuo kreditoriaus reikalavimų priverstinai išieškoti iš hipoteka įkeisto daikto ieškinio senatimi (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

2. Suinteresuotas asmuo UAB „GelvoraSergel“ pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjo skundą dėl notaro veiksmų, kuriuo prašo pareiškėjo skundą atmesti ir priteisti iš pareiškėjo jos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Savo nesutikimą grindžiai tokiais argumentais:

2.1. Pagrindinis reikalavimas skolininko J. D. atžvilgiu yra kilęs pagal 2005 m. rugsėjo 27 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra užtikrintas hipoteka. Pagrindinis reikalavimas skolininko J. D. atžvilgiu yra galiojantis ir išieškomas pagal 2013 m. balandžio 16 d. (duomenys neskelbtini) E. N. vykdomąjį įrašą antstolio R. V. vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal Antstolių informacinės sistemos duomenis, šiai dienai paminėtoje vykdomojoje byloje išieškotina suma sudaro 101 709,07 Eur.

2.2. Kreditorė UAB „GelvoraSergel“ jau yra pasinaudojusi savo teisių gynimo būdu, paminėto vykdomojo įrašo pagrindu. Todėl, naudotis alternatyviu teisių gynimo būdu – ieškinio pateikimu teismui dėl skolos priteisimo, nebuvo ir nėra jokio poreikio. Dėl nurodytų priežasčių, nagrinėjamu atveju ieškinio senatį reglamentuojančios teisės normos nėra aktualios ir joms taikyti nėra pagrindo. Galiojant pagrindiniam reikalavimui, kurio vykdymo užtikrinimui ir buvo įregistruota hipoteka, nėra jokio pagrindo pripažinti hipoteką pasibaigusia ir ją išregistruoti.

2.3. Pareiškėjas pagrindinio reikalavimo įvykdymą yra užtikrinęs ne tik hipoteka, bet ir laidavimu, pagal 2005 m. rugsėjo 29 d. laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri 2009 m. lapkričio 16 d. susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išdėstyta nauja redakcija. UAB „GelvoraSergel“ perėmė visas pradinio kreditoriaus Reverta AS reikalavimo teises, įskaitant ir kylančias pagal laidavimo sutartį. Pareiškėjo įsipareigojimai pagal laidavimo sutartį yra galiojantys.

2.4. UAB „GelvoraSergel“ turi teisę pareiškėjui reikšti reikalavimus laidavimo sutarties pagrindu. Todėl, pareiškėjo atžvilgiu išduotas vykdomasis įrašas, taip pat, jo nepateikimo vykdyti aplinkybė, UAB „GelvoraSergel“ nėra aktualūs ir niekaip neriboja / nekeičia UAB „GelvoraSergel“ teisių pagal laidavimo sutartį, ir juo labiau, nesukuria pagrindo hipotekos pabaigai.

3. Kiti suintersuoti asmenys byloje atsiliepimų dėl patikslinto skundo iki teismo posėdžio pradžios teismui nepateikė.

4. Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta tinkamai, teismui paskelbus pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Dėl termino skundui pateikti atnaujinimo.

5. Skundai dėl notaro veiksmų teisme nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas), tokių skundų nagrinėjimui taikomos CPK XXV skyriaus normos, nustatančios bendrąsias ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybes, taip pat CPK 511–513 straipsniai, nustatantys skundo dėl notarinių veiksmų padavimo ir nagrinėjimo tvarką.

6. CPK 511 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šiame skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiamas atliktas notarinis veiksmas ar atsisakymas notarinį veiksmą atlikti. Skundas pateikiamas notaro (kito asmens, kuriam įstatymai suteikia teisę atlikti notarinius veiksmus), kurio veiksmai skundžiami, darbo vietos apylinkės teismui (CPK 511 straipsnio 2 dalis). Skundas dėl antstolių ar notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo (CPK 512 straipsnis). Skundas, paduotas teismui praleidus šį 90 dienų terminą, yra nenagrinėtinas teisme, todėl tokį skundą teismas turi atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 512 straipsnis).

7. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant CPK 512 straipsnį, yra nurodyta, kad šiame straipsnyje nustatytas 20 dienų terminas, skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, gali būti atnaujinamas, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių, o 90 dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, yra naikinimasis ir, jį praleidus, teismo nebegali būti atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-686/2015).

8. Akcentuotina, jog procesinių terminų praleidimo pasekmes be kita ko apibrėžia ir CPK 75 straipsnio nuostatos. Vadovaujantis CPK 75 straipsnio 1 dalimi, teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims. Teismas pžymi, kad įstatymų leidėjas yra nustatęs CPK 78 straipsnio 1 dalyje bendrąją taisyklę, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą arba teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Vertinant nurodytas teisės normas kompleksiškai, akivaizdu, jog praleidus įstatymo, ar teismo nustatytam terminui paduoti skundą, pareiškėjas netenka teisės ginčyti priimtų sprendimų.

9. Pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga, nurodyta CPK 78 straipsnyje, – yra svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu tinkamai atlikti procesinį veiksmą. Sąvoka „svarbios priežastys“ yra vertinamoji, todėl spręsdamas, ar suinteresuoto asmens nurodytos termino praleidimo priežastys yra svarbios, teismas privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais.

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. rugpjūčio 17 d. Vilniaus miesto 6-ojo notarų biuro notaras priėmė atsisakymą, kuriuo atsisakė pripažinti sutartinę hipoteką pasibaigusi ir panaikinti vykdomojo įrašo žymą. Remiantis CPK 512 straipsnio nuostatomis terminas skundui pateikti baigėsi – 2023 m. rugsėjo 6 d. Su skundu dėl notaro veiksmų pareiškėjas į teismą kreipėsi – 2023 m. rugsėjo 11 d. Dėl nurodytos priežasties konstatuotina, kad pareiškėjas praleido CPK 512 straipsnyje nustatytą 20 dienų terminą skundui dėl notaro veiksmų pateikti. Vis dėlto 90 dienų naikinamasis terminas, nurodytas CPK 512 straipsnyje, nėra suėjęs, nes naikinamojo termino pabaiga – 2023 m. lapkričio 15 d.

11. Pareiškėjo teigimu, jis praleido terminą skundui pateikti dėl svarbių priežasčių, t. y. notarui netenkinus jo skundo, bandė savo iniciatyva ieškoti hipotekos kreditoriaus AS „Reverta“. Vis dėlto paieška, kreditoriui esant likviduojamam ir likvidavus jo atstovą UAB „NIF Lietuva“, buvo nesėkminga. Be to, terminą skundui pateikti praleido nežymiai, t. y. tik dvi dienas.

12. Visų pirma, teismas pažymi, kad pareiškėjo nurodomos priežastys yra grindžiamos deklaratyviais pasisakymais. 2023 m. rugsėjo 15 d. teismo nutartimi pareiškėjas buvo įpareigotas pateikti rašytinius įrodymus dėstomoms aplinkybėms pagrįsti, t. y., kad pareiškėjas bandė savo iniciatyva ieškoti kreditoriaus, tačiau to padaryti nepavyko. Vis dėlto, pareiškėjas šalindamas trūkumus, nepateikė teismui jokių rašytinių įrodymų dėstomiems argumentams pagrįsti (CPK 178 straipsnis). Akcentuotina, kad pareiškėją atstovauja profesionalus teisininkas, todėl jam turėjo būti žinomos teisinės termino praleidimo pasekmės. Kita vertus, teismas taip pat neturi pagrindo vertinti, kad pareiškėjas piktnaudžiauja savo teisėmis ir / ar nebuvo pakankamai sąžiningas, įgyvendinant savo teises. Be to, terminą pareiškėjas praleido nežymiai – tik dvi dienas, naikinamasis terminas nėra praleistas. Todėl teismo vertinimu, netenkinus pareiškėjo prašymo, būtų pernelyg neproporcingai apribota jo teisė į teisminę ginybą. Byloje dalyvaujančios šalys prieštaravimų nepareiškė. Dėl nurodytų motyvų bei vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo prašymas tenkintinas ir terminas skundui dėl notaro veiksmų pateikti atnaujintinas praleidus terminą dėl svarbių priežasčių (CPK 78 straipsnis, 512 straipsnis).

13. Teismas pažymi, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Notaras, atlikdamas savo funkcijas, nepriima sprendimo dėl juridinių faktų konstatavimo. Notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Notarui atsisakius atlikti notarinį veiksmą ir suinteresuotam asmeniui apskundus tokį atsisakymą teismui, teismas turi patikrinti, ar pagrįstai notaras atsisakė atlikti skundžiamą notarinį veiksmą, įvertindamas įstatymu suteiktas notarui funkcijas bei kompetenciją. Kitaip tariant, teismas turi patikrinti, ar notaras, nedisponuojantis teise nustatyti neaiškias, neakivaizdžias faktines aplinkybes bei tikrinti abejotinas ar ginčytinas aplinkybes, turėjo pakankamą teisinį pagrindą atsisakyti atlikti prašomą notarinį veiksmą pagal jam pateiktus dokumentus.

14. Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo (toliau – NĮ) 26 straipsnyje nustatytas sąrašas notaro atliekamų notarinių veiksmų. NĮ 41 straipsnyje nustatyta, kad suinteresuotas asmuo, kuris mano, kad atliktas notarinis veiksmas arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra neteisingas, turi teisę jį apskųsti teismui.

15. Pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 511 straipsnio 1 dalimi, apskundimo teismui objektas gali būti ne tik atliktas notarinis veiksmas, bet ir atsisakymas atlikti notarinį veiksmą. Pagal NĮ 40 straipsnį, asmens, kuriam atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, rašytiniu prašymu atsisakymo priežastis išdėstoma raštu ir išaiškinama jo apskundimo tvarka ir terminai raštu. Atsisakymo atlikti notarinį veiksmą rašte turi būti nurodyta: atsisakymo data, notaro vardas, pavardė ir notaro biuro pavadinimas, asmens, kuriam atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, tapatybę patvirtinantys duomenys, veiksmas, kurį buvo prašoma atlikti, atsisakymo atlikti notarinį veiksmą motyvai ir teisiniai pagrindai, atsisakymo apskundimo tvarka ir terminai.

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) E. N. 2023 m. rugpjūčio 17 d. priėmė atsakymą dėl prašymo išregistruoti sutartinės hipotekos pasibaigimą ir vykdomojo įrašo panaikinimo. Savo atsisakymą notaras motyvavo tuo, kad CK reglamentuotas tik vienas atvejis, kada notaras panaikina vykdomąjį įrašą ir apie tai praneša kreditoriui ir viešam registrui, t. y. kai iki vykdomojo įrašo pateikimo antstoliui vykdyti skolininkas prievolę įvykdo sumokėdamas pinigus į notaro depozitinę sąskaitą. Nurodė, kad su prašymu išregistruoti hipoteką notarui turi būti pateikti dokumentai, pagrindžiantys faktą, kad atitinkama hipoteka yra pasibaigusi. Pažymėjo, kad pareiškėjo prašymas galėtų būti tenkinamas, tik pateikus dokumentus, pagrinžiančius faktą, jog hipoteka yra pasibaigusi. Akcentavo, kad ieškinio senatį reglamentuojančios teisės normos vienareikšmiškai įtvirtina ieškinio senaties taikymą tik teisminiame procese, t. y. ieškinio senatį gali taikyti tik teismas.

17. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžia 2023 m. rugpjūčio 7 d. notaro atsakymą, t. y. kuriuo atsisakyta pripažinti pasibaigusia sutartinę hipoteką Nr. (duomenys neskelbtini) turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), ir išregistruoti žymą apie atliktą vykdomąjį įrašą minėtam pareiškėjo turtui. Savo skundą pareiškėjas iš esmės motyvuoja tuo, kad notaras nepasisakė dėl teisinių padarinių hipotekos panaikinimui; sutartinė hipoteka yra pasibaigusi CK 4.224 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, kuriame nurodoma, kad įkeitimo teisė baigiasi kai kreditorius negali patenkinti savo reikalavimo iš įkeitimo dalyko dėl ieškinio senaties termino praleidimo; šiai dienai yra pasibaigęs ne tik ieškinio senaties pateikimo terminas – 2023 m. balandžio 16 d., bet taip pat pasibaigęs ir hipotekos lakšto pagrindu išduoto vykdomojo įrašo pateikimo vykdyti senaties terminas – 2015 m. balandžio 16 d.

18. Tesimas neturi pagrindo sutikti su šia pareiškėjo pozicija dėl žemiau nurodomų motyvų. Pažymėtina, kad hipoteka, kaip daiktinės teisės institutas, yra vienas CK 6.70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų. Hipoteka užtikrinamas pagrindinės prievolės – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo – įvykdymas įkeičiant nekilnojamąjį daiktą, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). Taigi, hipoteka yra išvestinė prievolė (CK 4.200 straipsnio 2 dalis), suteikianti kreditoriui papildomų garantijų, kad bus patenkintas jo reikalavimas. Skolininkui neįvykdžius hipoteka užtikrinto įsipareigojimo, įkeistas daiktas gali būti priverstinai parduodamas įstatymų nustatyta tvarka, o iš gautų lėšų pirmiausia patenkinamas hipotekos teisę turėjusio kreditoriaus reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2008; 2012 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2012).

19. Priklausomai nuo atsiradimo pagrindo įstatymas skiria dvi hipotekos rūšys: priverstinę ir sutartinę (CK 4.175 straipsnio 1 dalis). Sutartinė hipoteka atsiranda sutarties arba vienašalio sandorio (pareiškimo) pagrindu (CK 4.175 straipsnio 2 dalis). Hipotekos daiktinių teisių atsiradimą įstatymas sieja su hipotekos sandorio sudarymo momentu, jeigu hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip (CK 4.187 straipsnio 1 dalis). Taigi, sutartinės hipotekos atsiradimo pagrindas yra įkeičiamo turto savininko sudaromas sandoris, kuriuo sukuriamos, pakeičiamos arba panaikinamos civilinės teisės ir pareigos. Hipotekos sandorio pagrindu sukuriama kito asmens (kreditoriaus) hipotekos teisė, kuri yra absoliuti daiktinė teisė. CK 4.170 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad hipoteka ir jos galiojimas priklauso nuo hipoteka užtikrintos pagrindinės prievolės galiojimo.

20. Hipotekos pasibaigimo pagrindai nurodyti CK 4.197 straipsnio 2 dalyje. Hipoteka pasibaigia kaip: 1) yra tinkamai įvykdytas skolinis įsipareigojimas arba hipoteka užtikrinta prievolė pasibaigia kitais hipotekos sandoryje ar įstatymuose nustatytais pagrindais; 2) teismo sprendimu ar kitu pagrindu panaikinama hipoteka; 3) hipotekos kreditorius arba hipotekos kreditoriaus buvimo vieta nežinoma dešimt metų nuo skolos mokėjimo termino pabaigos; 4) hipotekos objektas žuvo, išnyko arba teisės aktų nustatyta tvarka panaikintas; 5) yra kiti šiame kodekse nustatyti atvejai. CK 4.197 straipsnio 7 dalis numato, kad pasibaigusi hipoteka išregistruojama iš viešo registro. Hipotekos kreditoriaus, skolininko arba įkaito davėjo prašymas išregistruoti pasibaigusią hipoteką gali būti pateikiamas notarui, o šis duomenis apie hipotekos pabaigą perduoda viešam registrui.

21. Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad nors CK 4.197 straipsnis, reglamentuojantis hipotekos pabaigos pagrindus, nenustato, kad hipoteka (kaip teisinė prievolė) pasibaigia, kai kreditorius negali patenkinti savo reikalavimo iš hipoteka įkeisto turto dėl ieškinio senaties termino praleidimo, toks įkeitimo teisės pasibaigimo pagrindas įtvirtintas įkeitimą reglamentuojančiame CK XII skyriuje (CK 4.224 straipsnio 1 dalies 5 punkte), kurio normos, mutatis mutandis gali būti taikomos ir hipotekai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-823/2022 43 punktas).

22. Byloje nustatyta, kad 2005 m. rugsėjo 27 d. tarp pradinio kreditoriaus AS „Reverta“ (buvęs pavadinimas AB Parex bankas) ir skolininko J. D. buvo sudaryta Kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal 2009 m. spalio 26 d. sudarytą sutartinės hipotekos sandorį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), skolininkas J. D. ir įkaito davėjas (pareiškėjas) A. S. papildomai užtikrino skolininko įsipareigojimų įvykdymą pagal 2005 m. rugsėjo 27 d. Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kreditoriui hipotekos objektu – įkeičiamu sodo namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Iš Hipotekos (įkeitimo) sąrašo iš nekilnojamojo turto registro ir sutarčių ir teisių suvaržymo registro matyti, kad 2009 m. spalio 26 d. buvo įregistruota sutartinė hipoteka Nr. (duomenys neskelbtini) turtui – sodo namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini). Taigi prievolės kreditoriui AS „Reverta“ įvykdymas buvo užtikrintas pareiškėjui priklausančiu nekilnojamuoju turtu (CK 4.170 straipsnio 1 dalis, 4.175 straipsnio 2 dalis). Kreditavimo sutarties termino pabaiga – 2010 m. lapkričio 10 d.

23. Iš bylos medžiagos matyti, kad notaras 2013 m. kovo 18 d. gavo hipotekos kreditoriaus AS „Reverta“, atstovaujamo UAB „NIF Lietuva“, prašymą atlikti vykdomąjį įrašą ir iš įkeisto daikto išieškoti kreditoriaus naudai 62 338,54 Eur skolą ir 6 mėn. Lobor Eur, taip pat 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo išieškomos sumo nuo prašymo pateikimo dienos iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo bei notaro paskaičiuotas išlaidas už vykdomojo dokumento išdavimą. Notaras, patikrinęs reikiamus duomenis ir prieš atlikdamas vykdomąjį įrašą, išsiuntė skolininkui bei įkaito davėjui (pareiškėjui) pranešimą, kuriuo informavo, kad ne vėliau kaip per 20 dienų nuo pranešimo skolininkui išsiuntimo dienos nesumokėjus kreditoriui skolos ir apie prievolės įvykdymą raštu nepranešus notarui arba nepateikus notarui duomenis dėl hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo, bus atliktas vykdomasis įrašas (žr. 2013 m. kovo 21 d. pranešimą skolininkui / įkaito davėjui) (NĮ 49¹ straipsnis). Skolininkui ir įkaito davėjui (pareiškėjui), nustatytu terminu, nesumokėjus hipotekos kreditoriui skolos, notaras 2013 m. balandžio 16 d. atliko vykdomuosius įrašus, t. y.: 1) vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pasiūlė pagal šį vykdomąjį įrašą priverstinai išieškoti hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą su priklausančiomis palūkanomis iš skolininko ir įkaito davėjo J. D. įkeisto turto, hipotekos kreditoriaus AS „Reverta“ naudai pagal sutartinės hipotekos lakštą, kurio identifikavimo kodas Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą 2005 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus m. 6 – ame notarų biure, registro Nr. (duomenys neskelbtini); 2) vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pasiūlė pagal šį vykdomąjį įrašą priverstinai išieškoti hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą su priklausančiomis palūkanomis iš skolininko ir įkaito davėjo A. S. įkeisto turto, hipotekos kreditoriaus AS „Reverta“ naudai pagal sutartinės hipotekos lakštą, kurio identifikavimo kodas Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą 2009 m. spalio 22 d. Vilniaus m. 6 – ame notarų biure, registro Nr. (duomenys neskelbtini).

24. Nustatyta, kad 2013 m. balandžio 22 d. pradinio hipotekos kreditoriaus AS „Reverta“, atstovas UAB „NIF Lietuva“ pateikė antstoliui R. V. prašymą priimti vykdomąjį dokumentą – vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti, kuris 2013 m. balandžio 24 d. antstolio patvarkymu buvo priimtas vykdyti vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). 2023 m. balandžio 16 d. vykdomasis įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto antstoliui nebuvo pateiktas vykdyti (žr. vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini)).

25. Akcentuotina, kad CK 4.192 straipsnio nuostatose, įsigaliojusiose nuo 2012 m. liepos 1 d., įtvirtinta skolos išieškojimo hipotekos kreditoriaus naudai neteisminė tvarka, t. y. teisės aktai suteikia kreditoriui galimybę reikalauti įsiskolinimo nesikreipiant į teismą su ieškiniu, o prašant notaro atlikti vykdomąjį įrašą, kurio pagrindu pradedamas išieškojimas. Pirmiau šioje byloje nustatytos aplinkybės, patvirtina faktą, kad suėjus kreditavimo sutarties įvykdymo terminui – 2010 m. lapkričio 10 d., pradinis hipotekos kreditorius AS „Reverta“ nesikreipė teismine tvarka reikšdamas ieškinį dėl skolos išieškojimo. Tačiau hipotekos kreditorius AS „Reverta“ pasinaudojo savo pažeistų teisių alternatyviu gynimo būdu neteisminė tvarka, t. y. 2013 m. kovo 18 d. kreipdamasis į notarą dėl vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo atlikimo (žr. nutarties 23 punktą). Pagrindinis reikalavimas skolininko J. D. atžvilgiu yra galiojantis ir išieškomas pagal 2013 m. balandžio 16 d. notaro vykdomąjį įrašą antstolio R. V. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu atveju sutiktina su naujaja kreditore UAB „GelvoraSergel“, kad pradiniam kreditoriui AS „Reverta“ pasinaudojus savo teisių gynimo būdu neteismine tvarka, ieškinio pateikimo teismui dėl skolos priteisimo, teisinio pagrindo nėra. Dėl nurodytų priežasčių, atitinkamai šiuo konkrečiu atveju, nėra aktualios ir ieškinio senatį regmaletuojančios teisės noromos.

26. Teismo vertinimu, notaras 2023 m. rugpjūčio 7 d. atsakyme pagrįstai nurodė, kad ieškinio senatį gali taikyti tik teismas. Akcentuotina, kad kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog ieškinio senatį turi teisę taikyti tik teismas. Įprastai ieškinio senatis taikoma, kai kreditorius pareiškia skolininkui ieškinį ir skolininkas, gindamasis nuo pareikštų reikalavimų, prašo taikyti ieškinio senaties terminą. Tuo atveju, kai teisinis reglamentavimas nustato kreditoriui teisę išieškoti iš skolininko pinigines prievoles ne teismine tvarka, t. y. pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą, skolininkas, gavęs kreditoriaus reikalavimą sumokėti skolą gera valia ar notaro atliktą vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo, turi teisę ginti pažeistas teises pareikšdamas kreditoriui savarankišką ieškinį dėl ieškinio senaties terminų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-219/2017, 49–50 punktai).

27. Pareiškėjas savo skunde dėl notaro veiksmų, be kita ko, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-823/2022. Vis dėlto, teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-823/2022 buvo sprendžiamas klausimas dėl galimybės priverstinai išieškoti iš hipoteka įkeisto turto pasibaigus hipoteka užtikrintam pagrindiniam reikalavimui nustatytam ieškinio senaties terminui. Minėtoje civilinėje byloje pareiškėjas nesinaudojo neteismine tvarka ir į notarą dėl vykdomojo įrašo dėl priverstinio skolos išieškojimo atlikimo nesikreipė, taip pat dėl priverstinio skolos išieškojimo nesikreipė ir įkeistą turtą perleidusį savininką. Šioje byloje teismai padarė išvadą, kad pritaikius ieškinio senatį iš paskolos sutarties kylančiai prievolei nebėra galimas išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto. Todėl akivaizdu, kad minėtoje byloje faktinės aplinkybės yra skirtingos ir remtis šia nutartimi sprendžiant klausimą dėl notaro veiksmų teisėtumo nėra pagrįsta.

28. Teismo vertinimu, šiuo atveju aplinkybė, kad yra praleistas terminas vykdomajam dokumentui vykdyti pateikimas, reikšmės neturi (terminas suėjo – 2018 m. balandžio 16 d.) (CPK 606 straipsnio 2 dalis). Praleidus terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti, išieškotojo teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių apsaugai gali būti taikomas CPK 608 straipsnis, reguliuojantis praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimą.

29. Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 49¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad notaras turi teisę įstatymų nustatytais atvejais panaikinti vykdomąjį įrašą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 1R-144 patvirtintas vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas). Šis aprašas reguliuoja notarų vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus rašytinį prašymą atlikimo tvarką. Aprašo 19 straipsnyje nurodyta, kad skolininko ar kreditoriaus prašymu notaras panaikina vykdomąjį įrašą, jeigu iki vykdomojo įrašo pateikimo antstoliui vykdyti skolininkas prievolę įvykdo sumokėdamas pinigus į notaro depozitinę sąskaitą.

30. Notaras 2023 m. rugpjūčio 17 d. pateikdamas atsakymą, pgrįstai nurodė, kad pagrindas panaikinti vykdomąjį įrašą egzistuoja vieninteliu atveju, t. y. kai iki vykdomojo įrašo pateikimo antstoliui vykdyti skolininkas prievolę įvykdo sumokėdamas pinigus į notaro depozitinę sąskaitą.

31. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei notaro veiklos teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, kad notaro priimtas atsakymas, yra teisėtas ir neprieštarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams. Notaras turėjo pakankamą teisinį pagrindą atsisakyti atlikti prašomą notarinį veiksmą, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

32. Pažymėtina, kad kiti skundo argumentai teisinės reikšmės sprendimo priėmimui neturi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

33. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatslygintinos. Tai reiškia, kad kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas. Šioje normoje yra nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

34. Suinteresuotas asmuo UAB „GelvoraSergel“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau jokių duomenų apie realiai patirtas išlaidas į bylą iki rašytinio teismo posėdžio pradžios nepateikė. Nesant byloje bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių duomenų, toks suinteresuoto asmens prašymas netenkinamas ir bylinėjimosi išlaidos neskirstytinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 290 – 292 straipsniais, 510–513 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti pareiškėjo A. S. patikslintą skundą dėl notaro veiksmų.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.